Nr. DOK-1037
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00838-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 13 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis parkas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Karmo Invest“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties modifikavimo ir baudos priteisimo.
Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinio reikalavimas atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarties laisvės, favor contractus principą, sutarties galią, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156, 6.189, 6.193 straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė ne dėl atsakovės prievolės įregistruoti 1-4 poilsio patalpų 100 proc. baigtumą, o dėl prievolės įregistruoti pastato, kuriame yra šios patalpos, 100 proc. baigtumą. Šalys laisva valia, niekieno neverčiamos, suprasdamos sudaromos sutarties sąlygų, kartu ir sutarties 8.1.17 punkto sukeliamas teisines pasekmes, aiškiai susitarė, kad atsakovė savo lėšomis atliks visus būtinus veiksmus keturių poilsio patalpų statybos/rekonstrukcijos darbams pabaigti ir įregistruos šių patalpų 100 proc. baigtumą iki 2022 m birželio 20 d. Teismas, aiškindamas sutarties nuostatas kitaip, iš esmės paneigė sutarčių laisvės principą ir sudarytos sutarties galią. Sutarties 8.1.17 punkto sąlyga neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, šalys susitarė dėl šios sutarties sąlygos laisva valia, ji yra aiški ir atsakovė pagal savo patirtį negalėjo jos nežinoti ar nesuprasti, todėl ši sąlyga jai tapo privaloma įvykdyti. Jos neįvykdžius iki nustatyto termino, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra verslininkė, užsiimanti nekilnojamuoju turtu, turinti ilgametę patirtį šioje srityje ir derybose dėl turto pardavimo, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, atitinkamai jai tenka neigiami padariniai dėl sutarties nevykdymo.
2. Apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai nustatė tikrąją šalių valią dėl sutarties 8.1.17 punkte numatytos sąlygos. Šalys nurodomu sutarties punktu aiškiai susitarė dėl sutarties įvykdymo termino. Nors sutartyje nebuvo numatytas terminas, iki kada ieškovė atliks patalpų pilnos apdailos darbus, tačiau ji buvo suinteresuotas tai padaryti kuo greičiau, nes planavo patalpas nuomoti. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė atliko patalpų pilnos apdailos darbus tinkamai ir laiku tam, kad atsakovė galėtų įvykdyti sutarties 8.1.17 punkte numatytą įsipareigojimą. Teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nesiaiškino, nevertino sutarties teksto, todėl nepagrįstai nenustatė, kad šis sutarties 8.1.17 punktas atitiko abiejų šalių valią. Tai, kad sutarties 8.1.17 punkte šalys susitarė dėl atsakovės pareigos įregistruoti patalpų 100 proc. baigtumą, patvirtina teisės normų, reglamentuojančių statybų užbaigimą ir statinio / pastato bei jame esančių patalpų baigtumo įregistravimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, kt.), analizė.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad „tai, kad šalys negalėjo būti susitariusios dėl atsakovės įsipareigojimų atlikti patalpų 100 procentų baigtumo registraciją nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina ir byloje esantis ieškovės 2022 m. birželio 8 d. išduotas įgaliojimas atsakovei atlikti ne patalpų, bet būtent pastato 100 procentų baigtumo registraciją“. Trečiasis asmuo atliko pastato, kartu ir jame esančių patalpų matavimus. Atsakovei atlikus kadastrinius matavimus ir pateikus kitus reikalingus dokumentus, būtų išduotas pastato statybos užbaigimo aktas. Pastato statybos užbaigimo aktas yra pagrindas įregistruoti ir patalpų 100 proc. baigtumą. Papildomų dokumentų, patvirtinančių patalpų suformavimą pateikti nereikia. Be to, norint įregistruoti patalpų 100 procentų baigtumą, reikalinga atlikti matavimus, padaryti kadastrinių matavimų bylą, pateikti VĮ „Registrų centras“, o jeigu tai atlieka ne savininkas – papildomai reikalingas ir įgaliojimas. Registruojant pastato 100 proc. baigtumą, pastate esančių atskirų nekilnojamojo turto objektų, t. y. patalpų savininkų įgaliojimai nėra reikalingi. Tai reiškia, kad ieškovė išdavė trečiajam asmeniui įgaliojimą įregistruoti ne tik pastato baigtumą, bet ir daiktų 1-4 baigtumą.
5. Apeliacinės instancijos teismas netaikė vieno iš sutarčių aiškinimo principų – nesiaiškino šalių sudarytų sutarčių tikslų (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Ieškovė siekė patalpas nuomoti ir gauti pajamų, atsakovė šias aplinkybes žinojo. Apeliacinės instancijos teismas, nesiaiškindamas šių aplinkybių, pažeidė įvardytas teisės normas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Centrinis parkas“ (j. a. k. 135642282) 482 (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 7 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2324.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas