Pranešėja Rimvida Zubernienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-242-112/2014

Teisėjas S. Zajarskas                                                            (Proceso Nr. 2-06-3-00278-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija    43.2; 121.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovei UAB „Atsakingi sprendimai“ dėl darbo vietų steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia, valstybės subsidijos išieškojimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2012-08-02 darbo vietų steigimo sutartį Nr. BA6-20 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovės ir grąžinti ieškovei                53 965,60 išmokėtą avansą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 53 965,60 Lt negrąžinto subsidijos avanso nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-08-02 su atsakove pasirašė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. BA6-20, 2012-09-12 papildomą susitarimą Nr. BA10-10 prie Darbo vietų steigimo sutarties ir 2012-10-15 Nr. BA10-11 papildomą susitarimą prie Darbo vietų steigimo sutarties. Pagal pasirašytą Darbo vietų steigimo sutartį Nr. BA6-20 atsakovė įsipareigojo iki 2012-10-31 įsteigti keturias darbo vietas, o Šiaulių teritorinė darbo birža – skirti atsakovei 107 931,20 Lt subsidiją darbo vietoms steigti. Teigė, kad dokumentai, reikalingi darbo vietų steigimo sutarčiai pasirašyti, neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, t. y. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 88 ir 89 punktų. Ieškovė 2012-11-13 kreipėsi į atsakovę prašydama gera valia nutraukti sutartį ir grąžinti pervestą subsidijos avansą, tačiau atsakovė atsisakė, motyvuodama tuo, kad minėtos išaiškėjusios aplinkybės yra nereikšmingos ir ištaisomos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino 2012-08-02 Darbo vietų steigimo sutartį Nr. BA6-20 negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Priteisė iš atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ Šiaulių teritorinei darbo biržai                  53 965,60 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 965,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš UAB „Atsakingi sprendimai“ 1 619,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama galbūt suklastotą garantiją, pažeidė Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro                    2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, 85.2 punkte bei 89 punkte nustatytus reikalavimus, dėl to Darbo vietų steigimo sutartis Nr. BA6-20 negalėjo būti sudaryta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, sudarydama sandorius ir pateikdama galbūt suklastotus dokumentus bei piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekė naudos tik sau, šiurkščiai pažeisdama ieškovės teises. Ieškovė realiai prarado 53 965,60 Lt pagal ginčijamą sutartį dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Teismas konstatavo, kad tokie veiksmai yra laikomi nesąžiningais, jais ji apgavo ieškovę. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų, nutylint esmines sandorio aplinkybes, kurios turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui, ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, todėl sutartys CK 1.91 straipsnio pagrindu pripažįstamos negaliojančiomis. Teismas sprendė, jog įrodyta, kad pagrindinis sutartį pasirašiusių asmenų ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą. Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.91 str. 2 d.).  

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Atsakingi sprendimai“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo argumentai dėl galbūt suklastotų dokumentų pateikimo yra nepagrįsti. Mano, kad dokumentų trūkumas yra tik formalumas, jis laikytinas nežymiu ir tai neturėjo jokios įtakos ir netrukdė tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius sutartinius santykius realizuoti po sutarties sudarymo. Teigia, jog banko garantija ne dėl visos subsidijos sumos esminės reikšmės neturi, nes garantija pradeda veikti tik tada, jei nevykdoma Darbo vietų steigimo sutartis. Tiek ieškovė, tiek teismas pripažino, kad darbo vietos buvo įkurtos. Taip pat teigia, jog neatitikimai su negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi yra tik formalūs ir nežymūs trūkumai, kurie vėliau buvo pašalinti. Teigia, jog teismas procedūrinius pažeidimus teikiant paraišką nepagrįstai pripažino esminiais. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Teigia, jog nepagrįstai nevertino šalių veiksmų iki sandorio, sandorio sudarymo metu bei po sandorio. Teigia, jog apie procedūrinius pažeidimus ieškovei jau buvo žinoma 2012 m. lapkričio mėnesį, tačiau sutiko, kad sutartis būtų toliau vykdoma., t. y. pripažino, jog procedūriniai pažeidimai yra neesminiai. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai nevertino 2013-04-24 patikrinimo išvadų, kuriose nurodyta, jog subsidijos gavėjas veiklą vykdo nepažeisdamas Užimtumo rėmimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų. Mano, kad ieškovės veiksmai po sutarties sudarymo paneigia tiek paties ieškovės, tiek teismo sprendime padarytas išvadas. Teigia, jog visą gautą avansą panaudojo būtent darbo vietoms įsteigti, todėl teismas, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai nusprendė grąžinti subsidijos avansą. Apeliantė taip pat nurodė, jog teismas visiškai nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nors tokį prašymą atsakovė buvo pateikusi. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad dėl to, jog atsakovė ieškovei pateikė galbūt suklastotą sutarties galiojimo užtikrinimą – banko garantiją, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, buvo sudaryta sutartis. Dėl šių neteisėtų ieškovės veiksmų, nutylint esmines sandorio aplinkybes, kurios turėjo lemiamos įtakos ieškovės valios susiformavimui, ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovės apgaulės. Teigia, jog atsakovės teiginys, jog ieškovė faktiškai neprieštaravo, kad tokia sutartis būtų vykdoma, yra nepagrįstas. Nurodo, kad 2012-11-13 ieškovė raštu Nr. (1.13) S-2860 kreipėsi į atsakovę su reikalavimu gera valia nutraukti apgaulės būdu sudarytą sutartį bei grąžinti avansą. Analogiškus raštus pateikė ir 2012-11-22 bei 2012-12-10. Ieškovė nurodė, jog atsakovės teiginiai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šio straipsnio 5 d. apgaulė gali būti ne tik aktyvūs veiksmai, bet ir sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų bei kitų esminių aplinkybių. Byloje  nustatyta kad 2012-08-02 ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža ir atsakovė UAB „Atsakingi sprendimai“ sudarė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. BA6-20, 2012-09-12 papildomą susitarimą Nr. BA10-10 prie Darbo vietų steigimo sutarties ir 2012-10-15 papildomą susitarimą Nr. BA10-11 prie Darbo vietų steigimo sutarties. Atsakovė ieškovei, vykdydama sutartį, pateikė 107 931,20 Lt sumos sutarties įvykdymo garantiją Nr. 12-037968-GM, išduotą 2012-07-27 AB „Swedbank“ (t 1, b. l. 39). Iš banko atsiųstos garantijos kopijos matyti, kad AB „Swedbank“ ta pačia data ir tuo pačiu numeriu išduota garantija buvo dėl žymiai mažesnės 1079,31 Lt sumos ir trumpesniam garantijos galiojimo terminui, t. y. iki 2013-08-31 (t. 1, b. l. 44). Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog pateikta banko garantija neatitiko tikrovės, tačiau nurodė, jog tai formalumas ir neturi esminės reikšmės. Kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi elgtis sąžiningai tiek sutarties sudarymo metu, tiek vykdydama sutartį (CK 6.158 str.). Darbo vietų steigimo sutarties 10 punkte nurodyta, jog paraiška subsidijai darbo vietų steigimui gauti kartu su jos priedais yra neatskiriama sutarties dalis (t. 1, b. l. 35). Atsakovė, pateikdama duomenis, neatitinkančius tikrovės, jau ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog garantijos dėl visos sumos pateikimas yra labai svarbus ieškovei, nes ji privalo turėti prievolės užtikrinimą per visą sutarties vykdymo laikotarpį (CK 6.90 str. 1 d.). Atsakovės nesąžiningumą taip pat patvirtina ir tai, jog pateikta 2012-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ATS/N/-01, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Bauhof LT“, pasirašyta neįgalioto asmens. Nuomotojo vardu pasirašė A. Ž., kuris nuo 2010 m. pas nuomotoją nebedirba. Tokia sutartis buvo pateikta ieškovei. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1538-223/2013 atsakovė pripažino faktą, jog 2012-02-01 A. Ž. buvo neįgaliotas asmuo pasirašyti nuomos sutartį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį po darbo vietų steigimo sutarties sudarymo, t. y. 2013-05-16, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė tinkamai įvykdė visus savo ikisutartinius įsipareigojimus, ir tai negali būti vertintina kaip nežymus trūkumas, nes esant tokiems trūkumams, ieškovė nebūtų sudariusi sutarties. Taigi, ieškovei buvo pateikti dokumentai, kurie ją suklaidino, ir dėl to sudarė Darbo vietų steigimo sutartį. Jeigu darbo birža būtų žinojusi apie šias aplinkybes, nebūtų sudariusi Darbo vietų steigimo sutarties. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai padarė išvadą, jog dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų, nutylint esmines sandorio aplinkybes, kurios turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui, ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, todėl jie pripažintini negaliojančiais.

Kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, jog teismas nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų po sutarties sudarymo, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog sutiko, kad tokia sutartis būtų vykdoma. Pažymėtina, kad byloje ginčas vyksta dėl to, jog atsakovė nesąžiningai elgėsi iki sudarant sutartį. Ieškovė buvo suklaidinta ir dėl to sudarė sutartį. Taigi ginčijami atsakovės veiksmai ikisutartinių santykių metu, o ne vykdant sutartį. Be to, pažymėtina, kad ieškovė dar 2012-11-13 pateikė atsakovei pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo. Tokie ieškovės veiksmai negalėjo atsakovei suteikti pagrindo manyti, jog pageidauja, kad sutartis būtų vykdoma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Vadovaujantis CK 1.91 str. 2 d.,  jeigu sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl apgaulės, antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė nurodė, jog tokį prašymą pareiškė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Susipažinus su teismo posėdžių protokolais, nustatyta, kad tokio prašymo atsakovė nepareiškė. Pastabų dėl teismo posėdžių protokolų nepateikė. Rašytinio prašymo byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti prašymo, kurio atsakovė nepateikė. Apeliantei išaiškintina, jog prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo gali būti pateiktas ir po teismo sprendimo priėmimo (CPK 284 str. 2 d.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                          Rimvida Zubernienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Almantas Padvelskis

                                                                                                                              Erika Misiūnienė