Civilinė byla Nr. e2-999-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

                                         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1291-601/2021 pagal ieškovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią Koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios; nuo sudarymo momento) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą koncesijos mokesčio finansinių kaštų dalyje; 3) priteisti iš atsakovės 192 214,10 Eur dydžio įsiskolinimą finansinių kaštų dalyje, 1 018,73 Eur dydžio palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp UAB „Hidrostatyba“ bei UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau – ir koncesininkės) ir atsakovės buvo sudaryta koncesijos sutartis, pagal kurią koncesininkės įsipareigojo savo sąskaita suprojektuoti ir pastatyti Kaune esančio M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą ir 23 m. po pastatymo jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo 23 metus po statybos darbų pabaigimo (kai pasirašomas koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti aktas) mokėti koncesininkėms koncesijos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar koncesijos sutartis vėliau bus nutraukta, be to, net ir nepriklausomai, dėl kurios šalies kaltės.

3.       UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (su pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteikė 73 000 000 Lt dydžio finansavimą koncesijos sutarčiai vykdyti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y., bankas perėmė reikalavimo teises į iš koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininkių reikalavimą atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) (73 mln. Lt apimtyje) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo. Koncesijos sutartyje susitarta dėl minimalios finansinių kaštų sumos (45 000 000 Lt), kurios pagal šalių nustatytą palūkanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į reguliarius ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkėms.

4.       Pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį. 

5.       Atsakovė, iki tol tinkamai ir laiku vykdžiusi savo įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį, tačiau UAB „Čiurlionio tiltas“ tokį sutarties nutraukimą ginčija teisme. Atsakovė 2021 m. vasario 12 d. raštu, be kita ko, informavo, kad tarpinė koncesininkėms mokėtina suma, nuo kurios atsakovė ketina mokėti ketvirtinius mokėjimus pagal koncesijos sutartį, jos skaičiavimais yra 6 745 617 Eur. Nesutikdamas su tokia pozicija bankas pareikalavo koncesijos mokestį mokėti įprasta tvarka, jo nemažinant.

6.       Koncesijos sutarties 42.4.1–42.4.4, 37.2, 35.3 punktų nuostatos pagrindžia, kad nepaisant tarp šalių egzistuojančių nesutarimų dėl įprastu atveju mokamo koncesijos mokesčio dydžio ar dėl sutarties nutraukimo kaltininko, atsakovė neturi teisės nemokėti (sumažinti ar įskaityti) jokios finansinių kaštų (Fk) dalies ir minimalios projektavimo ir statybos kaštų (Sk) dalies. Tačiau atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. atlikdama reguliarų ketvirtinį mokėjimą bankui pervedė net 59 proc. mažesnę sumą nei ankstesniu koncesijos mokesčio mokėjimo atveju. Nors atsakovė nedetalizavo, kaip buvo apskaičiuotas 180 270,10 Eur koncesijos mokesčio mokėjimas už 2021 m. I ketv., iš anksčiau pateiktų raštų matyti, kad atsakovė siekia pagrįsti sumokėto koncesijos mokesčio sumos sumažinimą atskaičiuodama iš mokėtinos finansinių kaštų dalies neva iš ankstesnių mokėjimų susidariusią palūkanų permoką. Atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės teisės sumažinti bankui mokamos finansinių kaštų dalies ir atlikti šioje dalyje įskaitymo. Todėl atsakovės neteisėtai atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir iš jos priteistina koncesijos mokesčio skola finansinių kaštų dalyje bei palūkanos už netinkamą prievolės įvykdymą.

7.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė AB SEB bankas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) minimalų suminį koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai sudaro 232 216,87 Eur. Ieškovės vertinimu, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovė įpareigotina tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Juolab kad pati savivaldybė visiškai pripažįsta turimą pareigą mokėti koncesijos mokestį iki 2031 m. pabaigos. Dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo jokios žalos atsakovė nepatirs, nes sumos, kurią pati pripažįsta kaip koncesininkėms mokėtiną koncesijos mokestį, ji neabejotinai nebus sumokėjusi iki šios bylos galutinio išnagrinėjimo. Neteisėtai sumažinusi savo mokėjimus beveik 60 proc., atsakovė daro žalą ieškovei, be to, išimtinai koncesijos objektą prižiūrėti įkurtą UAB „Čiurlionio tiltas“ gali privesti ir prie bankroto, nes UAB „Čiurlionio tiltas“ negalės atsiskaityti su ieškove. Su panašiais atsakovės veiksmais susidūrusios UAB „Kamesta“ pavyzdys rodo, jog atsakovė, net ir įsiteisėjus jai nepalankiam teismo sprendimui, nevykdo savo įsipareigojimų pagal koncesijos sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės egzistuoja reali grėsmė, jog būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas esmingai pasunkės arba taps apskritai nebeįmanomas.

8.       Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. gautas ir teisėjo rezoliucija priimtas ieškovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ pareiškimas dėl klaidos ieškinio reikalavime ištaisymo, dalyvaujančių byloje asmenų ir ieškinio reikalavimų patikslinimo, įvykus procesinių teisių perėmimui. Pareiškime prašoma ištaisyti techninę klaidą – pradinio ieškinio reikalavime nurodytą banko sąskaitos numerį iš „(duomenys neskelbtini)“ pakeičiant į teisingą banko sąskaitos numerį „(duomenys neskelbtini)“. Patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis – į bylą antrąja ieškove įtraukiant UAB „Čiurlionio tiltas“, iki tol byloje dalyvavusią trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, perimančia dalį pradinio banko pareikšto reikalavimo atsakovei, kadangi bankas pasinaudojo regreso teise ir iš UAB „Čiurlionio tiltas“ einamosios sąskaitos nurašė dalį atsakovės įsiskolinimo finansinių kaštų dalyje (114 469,96 Eur iš 192 214,10 Eur), taip padengdamas trūkstamas UAB „Čiurlionio tiltas“ bankui mokamos kredito įmokos ir mokamų palūkanų dalis. Tarp banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo, kuris patvirtina banko reikalavimo teisės į savivaldybę perleidimą (grąžinimą) UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur apimtyje. Todėl, atsižvelgiant į UAB „Čiurlionio tiltas“ iš banko perimtos reikalavimo teisės į atsakovę apimtį, atitinkamai pakeistini ieškinio reikalavimai dėl atitinkamų sumų ieškovėms priteisimo, kai  ieškinio reikalavimas iš esmės lieka nepakitęs tiek bendros sumos (192 214,10 Eur dydžio įsiskolinimas ir 1 018,73 Eur dydžio palūkanos) dalyje, tiek ir jo faktinio bei teisinio pagrindo nurodymo dalyje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai įpareigojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos 2006 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 709 kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio, kurį sudaro finansiniai kaštai (141 656,25 Eur) ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (232 216,87 Eur).

10.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties motyvuojamosios dalies aštuntoje pastraipoje ir rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje, nurodant teisingą ieškovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota kiekvienų metų ketvirtį mokėti dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme, t. y. išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė dokumentus, jos manymu, patvirtinančius pareikštus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės.

12.       Teismo vertinimu, apie atsakovės nesąžiningus veiksmus leidžia spręsti jos vienašališkas sprendimas žymiai sumažinti koncesijos sutartyje numatytą įsipareigojimą kiekvienų metų ketvirtį mokėti minimalų suminį koncesijos mokestį, kurį, be kita ko, sudaro finansiniai kaštai (141 656,25 Eur) bei minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (232 216,87 Eur). Koncesijos sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktų nuostatos lemia, kad nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės ir padaryto esminio koncesijos sutarties pažeidimo nutraukiama koncesijos sutartis, koncesininkės turi teisę atgauti visas turėtas statybos ir projektavimo išlaidas ir visas finansavimo išlaidas bei atitinkamą dalį eksploatacijos bei priežiūros išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.

13.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei vienašališkai nutraukus koncesijos sutartį (šis nutraukimas yra ginčijamas teisme) bei sumažinus ketvirtinius mokėjimus pagal šią sutartį, būtina išlaikyti  status quo (esančią pagal sutartį padėtį) bei užkirsti kelią naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių kilti. Todėl yra tikslinga taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovę kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieškovės sąskaitą dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio (priklausančio ieškovei pagal sutartį), kurį sudaro finansiniai kaštai (141 656,25 Eur) ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (232 216,87 Eur).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir ja atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; visa apimtimi atmesti ieškovės AB SEB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, nes ieškovė nėra koncesijos sutarties, pagal kurią reikalauja mokėjimų, šalimi, taigi neturi teisės tiesiogiai reikšti reikalavimų atsakovei. Tarp koncesininkių ir ieškovės sudaryta kredito sutartis bei jos vykdymo užtikrinimui sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (reikalavimų, kylančių iš koncesijos sutarties), kuri nėra savarankiška sutartis, yra tik išvestinė bei išimtinai susijusi su pagrindinėmis sutartis. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad koncesininkės nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir, atitinkamai, ieškovė turi teisę pasinaudoti kredito sutarties įvykdymo užtikrinimu.

14.2.                      Neegzistuoja reali grėsmė, kad galutinis ieškovei palankus sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba jo vykdymas būtų reikšmingai apsunkintas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra ar ateityje būtų nepajėgi sumokėti didesnį koncesijos mokestį. Atsakovė nuosekliai mokėjo koncesijos mokestį koncesininkėms iki koncesijos sutarties nutraukimo, tą daro ir po koncesijos sutarties nutraukimo šioje sutartyje nustatyta tvarka. Kaip faktas ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai sumažino mokamą koncesijos mokestį,  yra tik pačios ieškovės subjektyvus įvertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais. Teismas, remdamasis šiuo subjektyviu ieškovės vertinimu, konstatavo, kad atsakovės veiksmai, vienašališkai sumažinant koncesijos mokestį, rodo jos elgesio nesąžiningumą. Toks teismo pateiktas koncesijos sutarties nuostatų aiškinimas dėl koncesijos mokesčio dydžio po koncesijos sutarties nutraukimo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti vertinamas svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, juo labiau, net neišklausius kitos šalies nuomonės.

14.3.                      Byloje nėra jokių įrodymų apie prastą UAB „Čiurlionio tiltas“ (vienos iš koncesininkių) finansinę padėtį bei jos bankroto galimybę. Be to, koncesininkes sudaro ne tik UAB „Čiurlionio tiltas“, bet ir RUAB „Šilutės automobilių keliai“, kuri nors ir yra restruktūrizuojama, visgi funkcionuoja ir yra finansiškai stabili bendrovė.

14.4.                      Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir neužtikrina proceso šalių teisių lygiateisiškumo. Ieškovė nutylėjo faktą, kad atsakovė buvo priversta nutraukti koncesijos sutartį dėl esminių šios sutarties pažeidimų, sukeliant atsakovei itin didelius bei dar neatlygintus nuostolius. Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, pasikeitęs koncesijos mokesčio dydis nėra tiesiog niekuo nepaaiškintas ar nepagrįstas atsakovės vienašalis sprendimas. Šis pasikeitimas tiesiogiai susijęs su koncesijos sutarties nutraukimu, koncesijos sutartyje nustatyta mokėjimų tvarka po jos nutraukimo bei visuma koncesijos sutarties nutraukimo finansinių pasekmių. Atsakovė yra viešasis subjektas, kuris savo veikloje naudoja viešuosius pinigus ir atsako už tinkamą bei racionalų jų panaudojimą. Atsakovė negali mokėti ieškovei sumų, kurios jai nepriklauso, ir prisiimti riziką vėliau neturėti galimybės tų sumų išsiieškoti iš koncesininkių.

14.5.                      Ieškovė nutylėjo, kad nebuvo apdairi ir rūpestinga bei nesikišo į koncesijos sutarties vykdymą, nors žinojo apie UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimą, o vėliau ir bankrotą; nutylėjo, kad turi papildomas užtikrinimo priemones savo reikalavimams, kylantiems iš kredito sutarties, užtikrinti tiems atvejams, kai blogėja koncesininkės UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinė padėtis. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovei mokant visą koncesijos mokestį ir vėliau pasitvirtinus, kad byloje keliami reikalavimai yra nepagrįsti, ieškovė ne tik būtų nepagrįstai praturtėjusi, bet ir atsakovė neturėtų iš ko išsireikalauti savo dėl koncesijos sutarties nutraukimo patirtų nuostolių.

14.6.                      Nutartis priimta nepranešus atsakovei ir nesuteikus jai galimybės išdėstyti savo argumentus bei poziciją dėl prašymo. Skundžiamoje nutartyje teismas ėmėsi aiškinti koncesijos sutarties nuostatas, kurių esmė ir tikroji reikšmė bus atskleista tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl daryti tai net neišklausius atsakovės pozicijos nepagrįsta ir neteisinga.

15.       Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1.                      Ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti byloje suformuluotus reikalavimus. Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta, kad reikalavimo teisė į savivaldybės atliekamus mokėjimus pagal koncesijos sutartį nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos (2008 m. lapkričio 7 d.) buvo perleista bankui. Būtent bankas turi reikalavimo teisę į ieškiniu prašomas priteisti sumas.

15.2.                      Teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė galutinio ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui arba jo įvykdymo reikšmingam apsunkinimui. Atsakovė aiškiai deklaravo mokėsianti vienašališkai sumažintą koncesijos mokestį ir savo konkliudentiniais veiksmais (faktiškai atliktu sumažintu mokėjimu) aiškiai įrodė banko įvardintos grėsmės realumą. Atsakovė nenurodė nė vienos koncesijos sutarties nuostatos, kur būtų įtvirtintas koncesijos mokesčio sumažinimas nutraukus koncesijos sutartį. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu yra nagrinėjama byla dėl vienašališko koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovė neturi teisės nemokėti minimalaus koncesijos mokesčio dalių, kaip tai numatyta koncesijos sutarties 35.3 punkte. Kritikuodama teismą dėl nesuteiktos galimybės pasisakyti dėl savo pozicijos, atsakovė atskirajame skunde nepaaiškino, kurioje konkrečiai koncesijos sutarties vietoje įtvirtinta jos minima koncesijos sutartyje nustatyta tvarka, pagal kurią koncesininkei mokėtinas mokestis (Sk min ir Fk dalyse) natūraliai sumažėjo nutraukus koncesijos sutartį.

15.3.                      Atsakovei žinoma, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ yra specialiai ginčo koncesijos vykdymui įsteigta bendrovė, savo veiklą finansuojanti išimtinai iš savivaldybės gaunamo koncesijos mokesčio pajamų (bankui pasilikus atitinkamą reikalavimo sumos dalį). Todėl pateikiama abejonė dėl neįrodytos prastos UAB „Čiurlionio tiltas“ būklės yra nesąžiningas atsakovės veiksmas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei vienašališkai mokant sumažintą koncesijos mokestį, padengiantį tik pusę UAB „Čiurlionio tiltas“ mokamos kredito įmokos, negalėdama savarankiškai vykdyti tokių finansinių įsipareigojimų UAB „Čiurlionio tiltas“ bus priversta bankrutuoti. Aplinkybė, kad koncesininkes sudaro ne tik UAB „Čiurlionio tiltas“, bet ir RUAB „Šilutės automobilių keliai“, nekeičia teisingai teismo atlikto situacijos įvertinimo.

15.4.                      Priešingai nei teigia atsakovė, ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl sutarties nutraukimo teisėtumo vyksta ginčas teisme, kad atsakovės apskaičiuota ir pripažįstama tarpinė suma (6 745 617 Eur) nėra galutinė ir dar gali būti tikslinama dėl atliekamo nuostolių vertinimo. Atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas 2021 m. kovo 17 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos būklės įvertinimo aktas patvirtina, jog sutartis dėl koncesijos transporto mazgo būklės įvertinimo su UAB „Ekspertika“ buvo sudaryta dar 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. prieš 4 mėnesius iki koncesijos sutarties nutraukimo ir iki bet kokių vertinimui nepalankių klimatinių sąlygų atsiradimo. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į šios bylos dalyką, laikinąja apsaugos priemone prašė įpareigoti atsakovę mokėti tik minimalų koncesijos mokestį (Sk min ir Fk dalis), dėl kurio dydžio klausimų net negali kilti, ir mokėjimus vykdyti įprastine tvarka – kas ketvirtį.

15.5.                      Bankas yra koncesijos finansuotojas, o ne jos vykdytojas, todėl pareigos kontroliuoti, kaip ir kas vykdo koncesijos transporto mazgo priežiūrą, neturėjo. Papildomų užtikrinimo priemonių savo reikalavimams, kylantiems iš kreditavimo sutarties, užtikrinti turėjimas, priešingai nei siekia pagrįsti atsakovė, patvirtina ieškovės poziciją, kad prašytos ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.

16.       Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atskirajame skunde keliamos ne abejonės dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, bet siekiama pasisakyti dėl bylos esmės tam neskirtoje proceso stadijoje. Nei koncesijos sutartis, nei bet kokia kita sutartis neriboja reikalavimo perleidimo sutarties (sudarytos pagal koncesijos sutartį) įgyvendinimo. Jokių ribojimų dėl perleidžiamų reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal koncesijos sutartį įgyvendinimo priverstine (teismine) tvarka nėra numatyta. Net jei ir paaiškėtų, kad bankas yra netinkama ieškovė, atitinkami veiksmai turėtų būti atliekami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą.

16.2.                      Atsakovė elgiasi nesąžiningai, todėl egzistuoja grėsmė palankaus sprendimo vykdymui. Vien koncesijos sutarties nutraukimo ir jo priešistorės faktas patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Savivaldybė koncesijos sutartį nutraukė pati sukūrusi situaciją, kuomet UAB „Čiurlionio tiltas“ negalėjo preciziškai vykdyti dalies įsipareigojimų. Savivaldybė yra atlikusi ir skunde pripažinusi planus atlikti įskaitymus, kuriuos draudžia koncesijos sutarties 35.3 punktas.

16.3.                      Sudėtinga UAB „Čiurlionio tiltas“ padėtis yra akivaizdus dalykas, vertinant tą aplinkybę, kad vienintelė jos veikla yra koncesijos sutarties vykdymas. Pateiktas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 13 patvirtina, kad kiekvieną ketvirtį UAB „Čiurlionio tiltas“ mokėtinos sumos bankui didėja. Tai reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių savivaldybė mokėtų ne tik 2,5 karto mažesnę sumą nei privalo pagal koncesijos sutartį, bet ir 97 111,01 Eur mažesnę sumą nei pakanka UAB „Čiurlionio tiltas“ įsipareigojimų vykdymui. RUAB „Šilutės automobilių keliai“ neturi pareigos teikti finansinę pagalbą UAB „Čiurlionio tiltas“.

16.4.                      UAB „Čiurlionio tiltas“ su banko pagalba yra visiškai patenkinusi atsakovės interesus perduodant nuosavybę į koncesijos ruožą, už kurį ketvirtiniais koncesijos mokėjimais atsakovė dar nėra atsiskaičiusi. Todėl neteisėtas ketvirtinių mokėjimų mažinimas pažeidžia jos interesus, o atsakovės, bet kuriuo atveju turinčios pareigą atsiskaityti už pastatytą koncesijos ruožą, interesų net teoriškai negali pažeisti. Savivaldybei be jokio objektyvaus pagrindo sumažinus koncesijos ketvirtinių mokėjimų dydį teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina status quo, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė yra pripažinusi didesnę nei 6 mln. Eur savo prievolę.

16.5.                      Atskirajame skunde nurodydama, kad skundžiamos nutarties priėmimui negatyvios įtakos turėjo išankstinis neinformavimas apie klausimo nagrinėjimą, atsakovė nenurodo tariamo pažeidimo įtakos skundžiamai nutarčiai.

16.6.                      Kadangi UAB „Čiurlionio tiltas“ nebuvo informuota apie banko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių svarstymą, todėl teikia įrodymus apeliacinės instancijos teismui kartu su šiuo atsiliepimu į atskirąjį skundą; visi teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su skunde keliamomis abejonėmis, todėl pridėtini prie bylos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

17.       Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2021 m. kovo 17 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos būklės įvertinimo aktą Nr. SE20-09/04-04.

18.       Ieškovė AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2008 m. lapkričio 7 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją.

19.       Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus: UAB „Čiurlionio tiltas“ 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas; AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2017 m. kovo 3 d. tikslinio deponavimo sutarties Nr. 0041706016960-73 kopiją; UAB „Čiurlionio tiltas“ banko sąskaitos likučio informaciją; nekilnojamojo turto registro išrašą; UAB „Čiurlionio tiltas“ PVM sąskaitą faktūrą Kauno miesto savivaldybės administracijai.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21.       Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ suformulavo prašymą dėl šių įrodymų priėmimo ir argumentavo jų vėlesnio pateikimo priežastį. Taigi, vien dėl šios priežasties kitų bylos dalyvių pridėtų prie jų procesinių dokumentų naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovės AB SEB bankas pateiktas naujas įrodymas neabejotinai galėjo būti pateiktas anksčiau, nagrinėjant jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

22.       Kita vertus, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėjamas apie tai nepranešant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui, tretiesiems asmenims), tokie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo išsprendimui įrodymų. Visgi nagrinėjamu atveju aplinkybė, kokia forma (pranešant ar nepranešant kitiems bylos dalyviams) buvo išspręstas ieškovės AB SEB bankas prašymas nėra reikšminga, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės ir ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“, kuri tuo metu byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje pozicijoje, pateikti nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su nagrinėjamu klausimu kriterijaus (žr. nutarties 20 punktą). Kitaip tariant, pridėti prie šių bylos dalyvių procesinių dokumentų nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo esme.

23.       Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

24.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

25.       Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

26.       Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia sąlyga visgi egzistuoja.   Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

27.       Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

28.       Atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės AB SEB banko ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas bei argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

30.       Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas preliminarus ieškinio pagrįstumas ir tvirtinama, kad ieškovė net neturi teisės tiesiogiai reikšti reikalavimus atsakovei, nes nėra koncesijos sutarties šalimi, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo apskritai turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

31.       Taigi, tik nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas įvertins visus byloje esančius duomenis, taip pat pasisakys ir dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs ieškovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ pareiškimą dėl klaidos ieškinio reikalavimuose ištaisymo, dalyvaujančių byloje asmenų ir ieškinio reikalavimų patikslinimo, įvykus procesinių teisių perėmimui, vadinasi, viena iš ieškovių yra ginčo koncesijos sutarties šalis.

32.       Padarius išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) egzistuoja, toliau pasisakytina dėl antrosios pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos  – grėsmės būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas antrosios būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos buvimą, t. y. grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, suklydo. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nepagrįstai susiejo su atsakovės pareiga pagal koncesijos sutartį atlikti mokėjimus, su vienašaliu koncesijos sutarties nutraukimu ir ketvirtinių mokėjimų sumos pagal šia sutartį sumažinimu, vertindamas, kad šios aplinkybės pagrindžia poreikį išlaikyti buvusią pagal sutartį padėtį (status quo) ir taip užkirsti kelią naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių kilti.

34.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokiu atveju turi būti reiškiamas ir prevencinis ieškinys. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinį ieškinį reiškianti šalis gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutampančią su ieškinio reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).

35.       Ieškiniu ieškovė reiškia trejopo pobūdžio materialiuosius reikalavimus: 1) įpareigoti apeliantę tinkamai vykdyti koncesijos sutartį kiekvienų metų ketvirtį sumokant minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio apeliantės atliktą įskaitymą koncesijos mokesčio finansinių kaštų dalyje; 3) priteisti iš apeliantės 192 214,10 Eur įsiskolinimą finansinių kaštų dalyje ir 1 018,73 Eur dydžio palūkanas. Akivaizdu, kad šalių ginčas kilęs dėl sutarties vykdymo, o ne dėl veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti, draudimo, nes tokių reikalavimų ieškinyje nebuvo suformuluota,    

36.       Atitinkamai, ieškovės prašymas, taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, įpareigoti apeliantę vykdyti jos ginčijamą sutarties dalį piniginių mokėjimų dalyje, kai teismas tokio ginčo nėra išsprendęs, aiškiai stokoja pagrįstumo. Nors toks prašymas visiškai sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimų,  to nepakanka kvalifikuoti šį ieškinį kaip prevencinį ir taikyti vykdymo užtikrinimo priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Kaip minėta, ieškinyje  nėra prašoma uždrausti atlikti kokius nors, ieškovės manymu, neteisėtus apeliantės veiksmus, priešingai, siekiama, kad toliau būtų vykdomi mokėjimai pagal koncesijos sutartį, kurią, kaip teigiama ieškinyje, apeliantė pažeidė, sumokėjusi mažesnį ketvirčio mokestį. Ir nors ieškovė nurodė, kad apeliantei netinkamai vykdant pareigą sumokėti koncesijos mokestį (mokant jį mažesnio dydžio), bankas bus priverstas tikslinti pareikšto reikalavimo dydį, taip pat jog tokiu reikalavimu siekiama išvengti galimo ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“ nemokumo, tokie argumentai taip pat neteikia pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus byloje kilusį ginčą dėl sutarties vykdymo. Juolab kad šalys nesutaria dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio esant nutrauktai koncesijos sutarčiai, ginčas dėl kurios nutraukimo jau išnagrinėtas, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-273/2021 atmetus ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir koncesijos sutarties nutraukimo bei baudos priteisimo (teismo sprendimas neįsiteisėjęs).

37.       Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nei vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos šalis gali atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). 

38.       Ieškovė prašymo įpareigoti apeliantę pervesti į jos sąskaitą ieškinyje nurodomo dydžio ketvirčio mokėjimus (šalių ginčo objektu tapusias pinigines lėšas) nepagrindžia jokiais šioje situacijoje aktualiais argumentais, galinčiais pagrįsti apeliantės nesąžiningą elgesį, kuriuo būtų siekiama apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (siekį perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, slėpti pinigines lėšas). Nenustačius apeliantės nesąžiningumo (siekio slėpti turtą ir taip vengti būsimo išieškojimo), nėra ir pagrindo padaryti išvadą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.  

39.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kuriais skundžiamos nutarties nepagrįstumas grindžiamas dar ir tuo aspektu, kad jai nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

40.       Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti apeliantei apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Savo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio apeliantė šiuo atveju realizavo paduodama atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažeista jos teisė būti išklausytai.

41.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai, pavyzdžiui, dėl koncesininkės UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinės padėties, ieškovės nutylėtų aplinkybių ar papildomų užtikrinimo priemonių reikalavimams, kylantiems iš kredito sutarties, turėjimas, neturi reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

42.       Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, nepagrįstai taikydamas tapačias vienam iš ieškinio reikalavimų dėl netinkamo sutarties vykdymo laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės AB SEB banko prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės akcinės bendrovės SEB banko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė