Civilinė byla Nr. 2-1381/2014

Procesinio sprendimo kategorija 119.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Natura Furniture“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Natura Furniture“ ieškinys atsakovui ALSTOM POWER SWEDEN AB paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2303-392/2014.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ALSTOM POWER SWEDEN AB, prašydama priteisti iš atsakovo 11 098 088,54 skolos, 3 285 034,21 Lt palūkanų, 8,49 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei prašė palikti nenagrinėtą, teigdamas, kad šalys rangos sutarties Nr.71P00061-2 ELEKTRĖNAI WFGD ir jos priedo - Dokumento 9.8-0003 „Bendrosios sutarties sąlygos“ 27 straipsniu susitarė, kad visi šalių ginčai turi būti sprendžiami arbitraže Švedijos sostinėje Stokholme pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles, taikant Švedijos Karalystės materialinę teisę.

BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ reikalavimo teisę į ALSTOM POWER SWEDEN (AB) visai 14 383 122,75 Lt sumai 2013 m. spalio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido Conlex, UAB.

Conlex, UAB 2013 m. spalio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 14 383 122,75 Lt dydžio reikalavimą perleido UAB „Natura Furniture“.

UAB „Natura Furniture“ 2013 m. lapkričio 25 d. pranešimu  informavo atsakovą ALSTOM POWER SWEDEN (AB) apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pakeistas nauju ieškovu UAB „Natura Furniture“.

              Atsakovas 2014 m. kovo 17 d. pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes, anot jo, bankrutuojančiai įmonei perleidus savo reikalavimą įmonei, kuri tokio statuso neturi, arbitražinis susitarimas turi galioti, ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže Švedijos sostinėje Stokholme pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles, taikant Švedijos Karalystės materialinę teisę.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo UAB „Natura Furniture“ ieškinį atsakovui ALSTOM POWER SWEDEN AB dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo ALSTOM POWER SWEDEN AB turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą 14 384 000 Lt sumai.

Teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą, kuriuo susitarė, kad šalių ginčai turi būti sprendžiami Stokholmo arbitraže pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles, sutarčiai taikant Švedijos Karalystės teisę, tačiau ginčas pagal pradinio ieškovo ieškinį atsakovui yra nearbitruotinas tik todėl, kad pradinis ieškovas byloje buvo bankrutuojanti įmonė, kaip tai numatyta Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad naujasis ieškovas UAB „Natura Furniture“ byloje nėra bankrutuojanti įmonė, be to, reikalavimas naujajam ieškovui buvo perleistas ne bankrutuojančios, o veikiančios įmonės  Conlex, UAB,  todėl, teismo vertinimu, ieškovui, įgijusiam reikalavimą, perėjo ir kitos papildomos su pagrindine prievole susijusios teisės ir pareigos, įskaitant pareigą laikytis arbitražinio susitarimo. Nustatęs, kad aplinkybė, dėl kurios ginčas buvo pripažintas nearbitruotinu, yra išnykusi, byloje pasikeitus ieškovui, kuris bankrutuojančios įmonės teisinio statuso negalėjo perimti, teismas sprendė esant pagrindui, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškimą palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Natura Furniture“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis prieštarauja civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams. Klausimas dėl priskirtinumo byloje buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, todėl vėl iškėlus klausimą dėl civilinės bylos priskirtinumo, ginčo išsprendimas bus atidėtas vėl ne mažiau kaip dvejiems metams. Be to, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo, įvertinęs tai, kad ginčas vyksta Lietuvos Respublikos teismuose ir klausimas dėl bylos priskirtinumo yra išspręstas.
2. Dabartinėje situacijoje byloje yra teisinės prielaidos pereiti į kitą civilinio proceso stadiją - bylos nagrinėjimą iš esmės, nes šalys pateikė visus procesinius dokumentus pasirengimo bylos nagrinėjimo metu. Taigi, skundžiama nutartimi užkirstas kelias bylą nagrinėti toliau.
3. Teismas neatsižvelgė į CPK 48 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Ieškovas perėmė reikalavimo teisę į BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jau vykstančiame teisminiame ginče Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas perėmė reikalavimo teisę ir įstojo į civilinį ginčą pradinio ieškovo vietoje su visomis ieškovui priklausančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl teisių perėmėjui procesas turi tęstis toliau toje vietoje, kurioje ir buvo baigtas.
4. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Ieškovas įsigijo reikalavimo teisę iš BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, todėl ieškovui turi būti taikomos tokios pačios taisyklės bei reikalavimai kaip ir pirminiam kreditoriui – t. y. išliko teisė ginti pažeistas teises pagal BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ teismingumą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą ne tik prievolė, bet ir papildomos teisės kartu su prievole yra perleidžiamos cesijos atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas ALSTOM POWER SWEDEN AB prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Kasacinis teismas arbitruotinumo klausimą išsprendė, neturėdamas jokios informacijos ir įrodymų apie tai, kad pradinis ieškovas – BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ – yra perleidusi savo reikalavimą kitai bendrovei. Anot atsakovo, ieškovo elgesys, laiku neinformavus teismo, kad iš ginčijamo teisinio santykio pasitraukė ieškovas bankrutuojanti įmonė, turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas naudojimasis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimas jomis. Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas kasacinės instancijos teismui sąmoningai nepateikė įrodymų dėl reikalavimo teisių perėmimo.
2. Nesutinka su argumentu, kad paruošiamųjų dokumentų būdu šalys visiškai pasirengė bylos nagrinėjimui, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį pasisakė tik dėl arbitražinio susitarimo.
3. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas, siekdamas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo, turėjo bylą išnagrinėti iš esmės, o ne priimti skundžiamą nutartį. Anot atsakovo, tokie apelianto teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo       2011 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2012, pateiktiems išaiškinimams, kad teisminio nagrinėjimo dalykas visų pirma yra arbitražinio susitarimo taikymo apimtis. Tokiu atveju teismas negali a priori nei nagrinėti bylos teisme, nei taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų padarinių, o privalo išsiaiškinti, ar reikalavimas grindžiamas santykiais, kuriems taikomas arbitražinis susitarimas.
4. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad aplinkybė, dėl kurios ginčas buvo pripažintas nearbitruotinu, išnyko ginčo teisiniame santykyje pasikeitus ieškovui ir naujam ieškovui neperėmus ir negalint perimti bankrutuojančios įmonės teisinio statuso. Be to, ieškovas, įgydamas reikalavimą iš Conlex, UAB, neįgijo iš buvusio ieškovo byloje bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso, todėl ieškovui, įgijusiam reikalavimą, perėjo ir kitos papildomos su pagrindine prievole susijusios teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą laikytis arbitražinio susitarimo.
5. Nutartis nepažeidžia ieškovo teisių.
6. Atsakovas turi teisę reikšti naujajam kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos jis turi teisę reikšti pradiniam kreditoriui, o reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko (atsakovo) teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles.
7. Kol arbitražinis susitarimas nepripažintas negaliojančiu, tol ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Natura Furniture“ ieškinys atsakovui ALSTOM POWER SWEDEN AB dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. paaiškėjus, jog šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (CK 6.189 str. 1 d.). Tai yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti ginčus ne teismine, o arbitražine tvarka. Esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui, teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, kai atsakovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

Apeliantas 2014 m. gegužės 15 d. teismo nutarties nepagrįstumą ir ieškinio priskirtinumą teismui grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi jau išsprendė ieškinio priskirtinumo klausimą, be to, jis į civilinį ginčą su visomis pradiniam ieškovui priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis pradinio ieškovo vietoje įstojo Vilniaus apygardos teisme, todėl jam išlikusi teisė ginti pažeistas teises pagal UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ teismingumą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą ne tik prievolė, bet ir papildomos teisės kartu su prievole yra perleidžiamos cesijos atveju.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto išaiškinimu nesutinka.

Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarką (CK 6.101 str. 1, 2 d.). Kaip nustatyta CK 6.101 straipsnio 2 dalyje, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, taigi ir pradinio kreditoriaus prisiimtos pareigos bei kiti susitarimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 1999 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-4/1999, yra pažymėjęs, kad įvykus teisių pagal sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, perėmimui, arbitražinė išlyga lieka galioti teisių perėmėjui. Be to, pažymėtina, kad spręsdama ginčų teismingumo klausimą reikalavimo teisių perleidimo atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegija 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, išaiškino, jog naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių ginčų teismingumą.

Iš rangos sutarties Nr. 71P00061-2 ELEKTRĖNAI WFGD, sudarytos tarp pradinio ieškovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ir ALSTOM POWER SWEDEN AB, ir sutarties priedo - Dokumento 9.8-0003 „Bendrosios sutarties sąlygos“ 27 straipsnio „Taikytina teisė ir arbitražas“ matyti, kad sandorio šalys susitarė, jog “Sutarčiai taikytina Pirkėjo (atsakovo) valstybės teisė ir sutartis sudaryta remiantis Pirkėjo valstybės teise. Iškilus klausimams, ginčams ar nesutarimams tarp Tiekėjo ir Pirkėjo kylantiems iš Sutarties ar susijusiems su Sutartimi ar atliekamais Darbais, bet kuri Šalis turi teisę perduoti ginčą galutinai išspręsti arbitražui, esančiam ALSTOM įmonės, nurodytos Sutartyje valstybės sostinėje, pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles.“ (70 b. l., 2 t.). Sutartyje numatyta arbitražinė išlyga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, taigi, yra galiojanti. Todėl UAB „Natura Furniture“ 2013 m. spalio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš Conlex, UAB, perėmęs UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 14 383 122,75 Lt dydžio reikalavimo teisę, kildinamą iš 2006 m. balandžio mėn. statybos rangos sutarties Nr. 71P00061-2 ELEKTRĖNAI WFGD, į bendrovę ALSTOM POWER SWEDEN AB, perėmė ir visus minėta rangos sutartimi (ir jos priedais) pradinio ieškovo (UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“) prisiimtus įsipareigojimus – tarp jų ir arbitražinį susitarimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos priskirtinumo klausimą išsprendė, atsižvelgęs į pradinio ieškovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ teisinį statusą, t. y. kad jis yra bankrutuojanti įmonė. Kasaciniam teismui reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo aplinkybės nebuvo žinomos, todėl į tai nebuvo atsižvelgta.

Šiuo atveju pradinio ieškovo reikalavimo teisių perėmėjas (naujas ieškovas) yra                    UAB „Natura Furniture“, jis neturi bankrutuojančios arba bankrutavusios įmonės statuso, jis šio statuso neįgijo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Taigi, byloje pasikeitus ieškovui (įvykus pradinio ieškovo procesinių teisių ir pareigų perėmimui), faktiškai pasikeitė ir ieškovo statusas, kas įpareigojo iš naujo spręsti bylos priskirtinumo klausimą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad išnyko aplinkybė, dėl kurios ginčas buvo pripažintas nearbitruotinu, pagrįstai nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Šiuo atveju aplinkybė, kokioje stadijoje yra nagrinėjamas ginčas, neturi reikšmės, nes galiojančių arbitražinių susitarimų privalu laikytis. Be to, apelianto teiginys, jog jis reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudarė, įvertinęs tai, kad ginčas vyksta Lietuvos Respublikos teismuose ir klausimas dėl bylos priskirtinumo yra išspręstas, nėra pagrįstas. 2013 m. spalio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1.4 punkte apeliantas aiškiai ir neatšaukiamai pareiškė ir patvirtino, kad jis supranta, kad civilinėje byloje, pradėtoje dėl kreditorinio reikalavimo sumos priteisimo, gali būti priimta galutinė teismo nutartis, kuria teismas gali nurodyti nagrinėti ginčą dėl kreditorinio reikalavimo sumos priteisimo arbitraže taikant Švedijos Karalystės teisę ir kad tokios teismo nutarties priėmimas neturės įtakos šios sutarties galiojimui ir/ar vykdymui (55 b. l., 3 t.). Taigi, sutarties sudarymo metu apie arbitražinės išlygos taikymo galimybę UAB „Natura Furniture“ buvo žinoma.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino arbitražinio susitarimo, cesijos institutus, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų priskirtinumą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje pasikeitus ieškovui, atsirado pagrindas taikyti arbitražinį susitarimą, taigi ir pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Plikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Donatas Šernas