Civilinė byla Nr. e2-14439-1125/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09302-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.8.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.6.3.3; 3.6.3.5. 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, Odetai Bielskytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ atstovei advokato padėjėjai Erikai Minkevič,

dalyvaujant atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC atstovei advokatei Linai Šikšniutei – Vaitiekūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aer Liber“ kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. užpildžiusi standartinę A ieškinio formą, prašydama iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC priteisti 900 Eur dydžio skolą (kompensaciją), įstatymo numatytas palūkanas nuo 2020 m. kovo 30 d. (nuo kreipimosi į teismą dienos) iki pagrindinės skolos sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu įsigijo reikalavimo teises į atsakovę iš pradinių kreditorių – keleivių, kuriems priklauso kompensacijos už atsakovės 2018 m. liepos 27 d. vykdyto skrydžio Nr. FR2244 maršrutu Londonas – Vilnius ir 2019 m. birželio 22 d. vykdyto skrydžio Nr. FR2871 maršrutu Vilnius – Milanas vėlavimą daugiau kaip 3 valandas. Nurodo, kad su ieškiniu teikiamos Lietuvos ir Ispanijos kompetentingų institucijų išvados patvirtina, kad skrydžiai buvo atšaukti ne dėl ypatingų aplinkybių; ginčo teismingumas yra nustatomas pagal išvykimo/atvykimo vietą – Vilniaus oro uostas.

3.       Atsakovė užsienio bendrovė Ryanair DAC atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad skrydis FR2871 (Vilnius – Milanas) vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, t. y. ginčo skrydį FR2871 turėjusio vykdyti orlaivio priverstinio nukreipimo (diversijos) į alternatyvų – Veronos (VRN) oro uostą dėl perkūnijos virš Bergamo (BGY) oro uosto ir oro eismo kontrolės (ATC) sekusiems Orlaivio skrydžiams vėlai išduotų laiko tarpsnių (leidimų skristi).

4.       Paaiškina, kad ginčo skrydį FR2871 2019 m. birželio 22 d. turėjo vykdyti Bergamo oro uoste (BGY) bazuojamas orlaivis, Boeing 737 800 serijos, registracija EI-DHC (toliau – Orlaivis) ir įgula. 2019 m. birželio 22 d. Orlaiviu buvo planuojama vykdyti vieną po kito sekančius 4 skrydžius tokia seka: FR9065 (Bergamas–Alikantė), FR9064 (Alikantė–Bergamas), FR2872 (Bergamas–Vilnius), FR2871 (Vilnius–Bergamas). Vykdydamas antrąjį iš nurodytos sekos skrydį FR9064 Orlaivis išvyko iš Alikantės oro uosto (ALC) 0835 UTC laiku, tačiau artėjant prie Bergamo oro uosto (BGY) Orlaivis negalėjo įvykdyti saugaus priartėjimo prie Bergamo oro uosto (BGY) dėl virš šio oro uosto vykstančios perkūnijos, todėl įgula buvo priversta nukreipti skrydį į alternatyvų – Veronos oro uostą (VRN), atvykstant į vietą 1115 UTC. Nusileidus į Veronos oro uostą (VRN) Orlaivio kapitonas susisiekė su Ryanair Valdymo Centru ir buvo operatyviai ieškoma sprendimo dėl keleivių gabenimo iš Veronos oro uosto (VRN) į Bergamo oro uostą (BGY). Kai tik oro sąlygos pagerėjo, buvo nuspręsta Orlaivį nukreipti teisiai į Bergamo oro uostą (BGY), kas buvo padaryta Orlaiviui vykdant papildomą skrydį FR64P – 1220 UTC išvykstant iš Veronos oro uosto (VRN) ir atvykstant į Bergamo oro uostą (BGY)1318 UTC. Minėtam Orlaiviui nusileidus Bergamo oro uoste (BGY) Orlaivis buvo paruoštas skrydžiui FR2872 (Milanas – Vilnius), tačiau oro eismo kontrolė (ATC) suteikė laiko tarpsnį Orlaiviui pakilti tik 1436 UTC, kas sutrukdė skrydžiui pakilti laiku. Orlaivis atvyko į Vilniaus oro uostą (VNO) tik 1639 UTC laiku. Iš Vilniaus oro uosto (VNO) Orlaivis turėjo vykdyti paskutinį – ginčo skrydį FR2871, tačiau dėl nurodytų ypatingų aplinkybių nulemtų ankstesnių šio Orlaivio skrydžių vėlavimų oro eismo kontrolė (ATC) ginčo skrydžiui FR2871 leidimą pakilti (laiko tarpsnį) suteikė tik 1847 UTC, leidžiant išvykti iš Vilniaus oro uosto (VNO) 1833 UTC. Dėl nurodytų priežasčių vykdydamas ginčo skrydį Orlaivis atvyko į Bergamo oro uostą (BGY) tik 2058 UTC.

5.       Pažymi, kad egzistavo ypatingos aplinkybės (pavojinga perkūnija virš Bergamo oro uosto), kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, sudarančios pagrindą atleisti atsakovę nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo. Teigia, kad objektyviai vertinant, jokios pagrįstos priemonės, kurių būtų galėjusi imtis atsakovė, siekiant išvengti skrydžio FR2871 atidėjimo, neegzistavo, nes atsakovė neturėjo jokios atsakomybės ir nekontroliavo nei pavojingos perkūnijos, nei oro eismo kontrolės dėl to priimamų sprendimų (išduodamų leidimų skristi laiko) po to sekusiems minėto Orlaivio skrydžiams (įskaitant ir ginčo skrydį FR2871).

6.       Be to, atsakovės nuomone, keleiviai, įsigiję bilietus į 2019 m. birželio 22 d. skrydį FR2871 perleido ieškovei realiai neegzistuojančius reikalavimus – keleiviai nebuvo įgiję teisės reikalauti kompensacijos iš atsakovės už atidėtą skrydį FR2871, kadangi nurodytas skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų skrydžių keleiviai perleido ieškovei realiai neegzistuojančius reikalavimus, konstatuotina, kad ieškovės ir nurodytų keleivių sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutartys negalioja, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas ir šiuo nurodytu pagrindu.

7.       Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų bei nuostatų (toliau – ir Sąlygos), kurios yra sudėtinė atsakovės bei keleivių sudaromų vežimo sutarčių dalis, 15.4 punktu, vežimo sutarties šalys – keleiviai ir atsakovė susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas, ir tai yra leidžiamas susitarimas pagal Civilinį kodeksą. Kadangi keleiviai pažeidė su atsakove sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, numatyto sąlygose, kurios yra sudėtinė vežimo sutarties dalis, perleido reikalavimo teisę ieškovei, ieškovė neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančias kompensacijas, kadangi ji negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovės sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas. Taigi, reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių sudarytas su atsakove vežimo sutartis ir Sąlygas negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas, todėl ieškinys turi būti atmestas.

8.       Be to, atsakovė nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl keleivių ir ieškovės reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo aplinkybių ir apskritai jų teisėtumo – toks reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas, koks yra pateikiamas ieškovės interneto svetainėje, yra ne tik nesąžiningas vartotojų – silpnesnės sutarties šalies atžvilgiu, tačiau ir akivaizdžiai apgaulingas.

9.       Paaiškina, kad draudimas tretiesiems asmenims perleisti keleivio reikalavimo teises, kylančias iš vežimo sutarties pagal Reglamentą, yra susijęs su Ryanair keleivių teisių apsauga, nes Ryanair išmoka pilną kompensaciją keleiviams, kurie turi teisę į kompensacijas, o bendrovės, perimančios keleivių reikalavimo teises apie 25 procentus išieškotos kompensacijos neišmoka keleiviams ir pasilieka sau. Dažniausiai keleiviai nesupranta, jog jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus išmokėta 25 proc. mažesnė kompensacija, nei priklauso pagal Reglamentą. Atsakovė yra suinteresuota, kad keleiviams būtų sumokama pilna kompensacija, priklausanti pagal Reglamentą, todėl jos tinklapyje pretenziją galima pateikti elektroniniu būdu, pateikimo procedūra yra laba paprasta ir suprantam, nereikia pridėti jokių dokumentų, nes Ryanair sistemoje yra visi keleivių duomenys, kurie tikrinami jau pildant internetinę pretenziją. Siekdama apsaugoti keleivių interesus atsakovė Sąlygose numatė, kad keleivis pirmiausiai turi kreiptis į ją ir įvedė draudimą perleisti reikalavimo teises perleidimo draudimą.

10.       Taip pat pažymi, kad Sąlygų 2.4. punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė. Vadovaujantis Airijos teise šiame atsiliepime aptartas reikalavimo teisės perleidimas yra neteisėtas, todėl negali būti pagrindu reikšti šį ieškinį.

11.       Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad perimdama keleivių reikalavimo teises į atsakovę, ji neperima keleivių teisių ir pareigų, kylančių iš tarp keleivių ir oro vežėjo (atsakovės) sudarytos vežimo sutarties (tame tarpe ir Sąlygas). Keleivių teisė į kompensaciją kyla tiesiogiai iš Reglamento, t. y. tiesioginio taikymo ES teisės akto. Oro vežėjo (atsakovės) prievolė išmokėti keleiviams kompensacijas atsiranda ne iš sutartinių santykių, o iš delikto. Pažymi, kad kompensacijos dėl atidėto/atšaukto skrydžio priklauso keleiviams būtent Reglamento, o ne sudarytų vežimo sutarčių pagrindu, būtent Reglamente yra nustatytos teisės į kompensaciją atsiradimo sąlygos, pagrindai, šių kompensacijų dydis bei išimtys, kuomet kompensacijos keleiviams nepriklauso. Šalys (keleiviai ir oro vežėjas) dėl šių sąlygų nesitaria individualiai, jos yra nustatytos kompetentingos institucijos bei privalomos visiems oro vežėjams, nepriklausomai nuo jų sutikimo.

12.       Teigia, kad atsakovė neįrodė, jog pagal Airijos teisės turinį keleivių reikalavimų į kompensacijas perleidimas yra negaliojantis, todėl dėl ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos teisę.

13.       Pažymi, kad draudimo perleisti reikalavimo teisę, įtvirtinto sutartyje, pažeidimas yra laikomas tik sutarties pažeidimu, tačiau pats savaime šis pažeidimas nereiškia reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimo.

14.       Taip pat paaiškina, kad reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais nėra pasirašomos atsakovės nurodomu būdu. Reikalavimo perleidimo sutartys (kaip, beje, ir su kitais keleiviais pasirašomos sutartys) yra sudaromos ieškovei ir keleiviams elektroniniu paštu apsikeičiant skanuotu (arba fotografuotu) sutarties tekstu su abiejų šalių parašais. Kitaip tariant, keleiviai, prieš pasirašydami reikalavimo perleidimo sutartis, turi galimybę susipažinti su reikalavimo perleidimo sutarties tekstu bei jį išsisaugoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra pagrįstai įsitikinusi, kad su keleiviais sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidžia keleivių, kaip vartotojų, teisių ir nėra nesąžiningos jų atžvilgiu. Keleiviai savo reikalavimo teises perleidžia laisva valia, pasirašydami sutartį, su kurios turiniu turi galimybę susipažinti prieš ją pasirašant, o ne „automatiniu“ būdu, kaip kad nurodo atsakovė.

15.       Atsakovė tripliku nesutinka su dublike ir ieškinyje nurodytais ieškovės argumentais ir prašo ieškovės ieškinį atmesti. Teigia, kad objektyviai vertinant jokios pagrįstos priemonės, kurių būtų galėjusi imtis atsakovė, siekiant išvengti skrydžio FR2871 atidėjimo, neegzistavo.

16.       Pažymi, kad atsakovė yra biudžetinė oro linijų bendrovė, vykdanti verslo modelį, pagrįstą dideliu skrydžių kiekiu su maža marža. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad atsakovės įgulos tvarkaraštis yra ypač užimtas, o atsakovė neturi „atsarginės“ įgulos bei orlaivių (kaip ir dauguma avialinijų) nenumatytiems atvejams. Be to, „atsarginės“ įgulos bei atsarginio orlaivio išlaikymas dėl tokių atvejų kaip kito orlaivio diversija dėl audros būtų ta nepakeliama auka, kurios atsakovė neturi daryti, priešingu atveju atsakovė negalėtų siūlyti keleiviams pigių skrydžių ir turėtų iš esmės keisti savo verslo modelį ir skrydžio kainos nustatymą.

17.       Atsakovės nuomone, Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 31 d. išvada Nr. 15B-7207 byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, išvadoje nėra konstatuojama, jog aplinkybės, lėmusios ginčo skrydžio vėlavimą nėra ypatingos, o paprasčiausiai nurodoma, jog Ryanair nepateikė pakankamai duomenų savo pateiktam paaiškinimui pagrįsti.

18.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad byloje iš esmės liko ieškovės reikalavimas dėl bendros 900 Eur sumos, t. y. kompensacijos dėl dviejų skrydžių (Nr. FR2244 maršrutu Londonas – Vilnius ir Nr. FR2871 maršrutu Vilnius – Milanas) atšaukimo. Pažymi, kad dėl skrydžio Nr. FR2244 ginčo iš esmės nėra, atsakovė reikalavimo neginčija, jokių aplinkybių nenurodo. Teigia, kad kitiems šio skrydžio keleiviams kompensacijos yra išmokėtos.

19.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl skrydžio Nr. FR2244 maršrutu Londonas – Vilnius iš esmės neginčija, o reikalavimas dėl skrydžio Nr. FR2871 maršrutu Vilnius – Milanas yra nepagrįstas, atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės dėl aplinkybių, kurių kontroliuoti jį negalėjo. Pažymi, kad lėktuvai gali kilti tik nustatytu laiku, paklusti oro eismo kontrolės nurodymams. Be to, dėl oro sąlygų neturi didelių galimybių imtis priemonių. Teigia, kad buvo svarstomos ir kitos priemonės, bet nebuvo pakankamai saugu pasirinkti kitą variantą, dėl to prie planuoto keturių dalių skrydžio buvo papildomai pridėtas dar vienas skrydis, nes dėl oro sąlygų teko nusileisti kitame oro uoste.

Ieškinys tenkintinas

20.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iš keleivių ieškovei UAB „Aer liber“ pagrįstai priklauso teisė į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl vėlavusių skrydžių Londonas – Vilnius, skrydžio Nr. FR2244 ir Vilnius – Milanas, skrydžio Nr. FR2871.

21.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad „Ryanair“ skrydis Nr. FR2244 maršrutu Londonas – Vilnius, kuriuo skrido N. S., turėjęs vykti 2018 m. liepos 27 d. 19.00 val. vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandas vėliau. Keleivė N. S. reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Aer Liber“. Remdamasis tuo, ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

22.       Byloje taip pat nustatyta, kad „Ryanair“ skrydis Nr. FR2871 maršrutu Vilnius – Milanas, kuriuo skrido 2 keleiviai – G. V. ir K. V., turėjęs įvykti 2019 m. birželio 22 d., 16.55 val. vėlavo, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 valandas vėliau. Keleiviai G. V. ir K. V. reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Aer Liber“. Remdamasis tuo, ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl 500 Eur (2 keleiviai po 250 Eur) kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

23.       Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad byla teisminga Airijos teismui, nes keleiviai ir atsakovė Bendrosiose vežimo sąlygose ir nuostatose buvo susitarę dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos tuo atveju, kai nesilaikoma Sąlygų reikalavimo kreiptis visų pirma tiesiogiai su pretenzija į atsakovę dėl kompensacijos (Sąlygų 15.2 punktas); ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes keleivių reikalavimo teisės buvo perleistos pažeidžiant Sąlygų 15.4 punkte įtvirtintą draudimą perleisti reikalavimo teisę dėl kompensacijos tretiesiems asmenims; abu skrydžiai vėlavo dėl ypatingų priežasčių (meteorologinių sąlygų), dėl kurių kompensacija keleiviams, taip pat ir iš jų reikalavimo teisę perėmusiems asmenims, nemokama.

Dėl jurisdikcijos

24.       Ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja teismingumo klausimų. Dėl to teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas.

25.       Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).

26.       Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

27.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Be to, ieškovui lieka Reglamento nustatyta galimybė kreiptis į atsakovo nuolatinės buvimo vietos teismą. Taigi, vežimo oru atveju prievolės vykdymo vieta laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr. pvz. 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16). Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-826-567/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019 konstatavo, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog Lietuva turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tuo pagrindu, kad prievolės vykdymo vieta (lėktuvo atvykimo vieta) yra Lietuva pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, nėra būtinybės toliau analizuoti apelianto argumentų dėl kitokio ginčo teismingumo, remiantis kitomis teismingumo taisyklėmis (dėl ginčo, kilusio iš vartojimo santykių ir ginčo teismingumo pagal juridinio asmens filialo buveinės vietą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje apeliacinės instancijos nutartyje buvo sprendžiama dėl bylos dėl kompensacijos pagal Reglamentu Nr. 261/2004 priteisimo teismingumo pagal juridinio asmens, įgijusio reikalavimo teisę iš keleivių, ieškinį. Taigi, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovės buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą. Dėl to, nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad ieškovė turi kreiptis į Airijos teismą pagal Sąlygų 2.4 punktą.

28.       Abiem byloje nagrinėjamais atvejais lėktuvo atvykimo arba išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydžiai buvo vykdomi į/ iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis).

29.       Pažymėtina, kad atsakovė, ginčydama Lietuvos teismų jurisdikciją, iš esmės remiasi su keleiviais sudarytų vežimo sutarčių dalimi esančių Sąlygų 15.2 punktų nuostatomis, pagal kurias prieš kreipdamiesi į trečiąsias šalis dėl kompensacijos keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovei prašymą ir palaukti atsakymo nustatytą terminą (Sąlygų 15.2.2 punktas). Sąlygų 15.2.3 punkte įtvirtinta, kad atsakovė nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo atsakovei ir nelaukė, kiek tai nustatyta 15.2.2 punkte reikalavimų; Sąlygų 15.2.6 punkte įtvirtinta, kad visais atvejais, išskyrus numatytus 15.2.4 ir 15.2.5 punktuose atsakovė nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu; Sąlygų 15.2.7 punkte įtvirtinta, kad keleiviams nedraudžiama prieš tiesiogiai pateikiant prašymą atsakovei, pasitarti su teisininkais ar kita trečiąją šalimi; Sąlygų 15.2.8 punkte įtvirtinta, kad laikantis atsakovės taisyklių, mokėjimai arba jų grąžinimas bus atliekami į mokėjimo kortelę, kuria buvo atliktas užsakymas arba į užsakymo metu nurodytą keleivio banko sąskaitą; atsakovė gali paprašyti įrodyti, kad banko sąskaitos savininkas yra pats keleivis. Sąlygų 15.4 punkte nurodyta, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu.

30.       Teismas šiame kontekste akcentuoja, kad susitarimo tarp oro vežėjo ir keleivių sąlygos turi būti aiškinamos ne tik kompleksiškai viena su kita, bet visų pirma atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 paskirtį ir tikslus – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, visokeriopai atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai, t. y. taip, kad nebūtų sudaryti apribojimai, kuriuos draudžia nurodytos Reglamento nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vertindamas vežimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, kasacinis teismas išaiškino, kad vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Analogiškai vartojimo sutarties sąlygą dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas C-240/98–C-244/98; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas C-243/08). Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, kasacinis teismas sprendė, kad, esant aptartai nesąžininga pripažintai vežimo sutarties sąlygai, bylos teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis atitinkamų teisės aktų, o ne sutarties nuostatomis. Kasacinio teismo išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra keleivis, o jo teisių perėmėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

31.       Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinio reikalavimai yra išimtinai teismingi Airijos teismams ir nėra teismingi Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 185 straipsnis).

Dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę

32.       Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, ginčija ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę, remdamasi atsakovės ir keleivių pasirašytų Sąlygų 15.4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas; šis draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu. Atsakovės tvirtinimu, tai reiškia, kad šalys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Dėl to reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių ir atsakovės sudarytą vežimo sutartį, pagal Sąlygas negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas.

33.       Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovės argumentai neduoda pagrindo abejoti ieškovės turima reikalavimo teise atsakovei pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ir atmestini, kaip neatitinkantys Reglamento Nr. 261/2004 tikslo užtikrinti aukštą ir visiems vartotojams vienodą teisių apsaugą skrydžių atidėjimo (ar atšaukimo) atvejais. Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Minėta, kad Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Šiame kontekste reikšmingas ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančius asmenis. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar specifinių žinių, laiko trūkumu, tam tikromis individualiomis konkretaus asmens savybėmis (pvz., amžiaus kriterijus, lėšų trūkumas kreiptis profesionalios teisinės pagalbos dėl teisės gynimo ir atstovavimo byloje su tarptautiniu elementu, kurioje kompensacijos dydis nėra ženklus. Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos Sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad netiesioginis įpareigojimas keleiviui tik pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju ir draudimas perleisti reikalavimo teisę po to, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.

34.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, keleivė N. S. perleido ieškovei reikalavimo teises į 400 Eur, o 2019 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, keleiviai G. V. ir K. V. – į 500 Eur dydžio kompensacijas, atsiradusias pagal Reglamentą Nr. 261/2004, vėlavus nurodytiems skrydžiams.

35.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-288-611/2016).

36.       Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų neįmanoma perleisti aukščiau minėtų reikalavimų. Kaip minėta, pagal reikalavimo perleidimo sutartis pradiniai kreditoriai (keleiviai) perleido ieškovei savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, kurias jie įgijo pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Reglamento preambulėje, be kita ko, nurodyta, kad Bendrija turėtų sugriežtinti tuo reglamentu nustatytus apsaugos standartus, siekiant suteikti keleiviams daugiau teisių ir užtikrinti, kad oro vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis liberalizuotoje rinkoje. Taigi, Reglamento tikslas – kompensuoti keleivių patiriamus nepatogumus atidėjus arba atšaukus skrydį, tačiau pati savaime ši aplinkybė neįrodo, kad keleivio teisė reikalauti kompensacijos yra grynai asmeninio pobūdžio. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c) punktas nustato, kad atšaukus arba atidėjus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį. Reglamento 7 straipsnis nustato keleiviams mokėtinų kompensacijų dydžius, priklausomai nuo atidėto arba atšaukto skrydžio atstumo ir vėlavimo laiko. Taigi, kompensacijos dydis nepriklauso nuo keleivio asmeninių savybių, emocinio sukrėtimo, išgyvenimų ar kitų su asmeniu susisusiu kriterijų. Prievolė išmokėti keleiviams kompensaciją kyla Reglamente apibrėžtų objektyvių kriterijų pagrindu. Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog keleivių teisė į kompensacijas pagal Reglamentą yra neatsiejamai susijusi su keleivių (kaip kreditorių) asmeniu; taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad kompensacijos mokėjimas ieškovei, o ne keleiviui, pažeidžia atsakovės teises ar interesus, priešingai, atsakovė, vengdama sumokėti kompensacijas, elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia keleivių teisę savalaikiai gauti kompensaciją už patirtus nepatogumus.

37.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginiai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviams patiems reikšti ieškinius atsakovei teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovės reikalavimo teisės negaliojimo. Tuo labiau, kaip minėta, reglamentavimu priešingai yra siekiama kuo efektyviau užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir minimalias keleivių teises.

Dėl ypatingų aplinkybių ir teisės į kompensaciją

38.       Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

39.       Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

40.       Pagal Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punktą skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Kai daroma nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju ir b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

Dėl skrydžio Londonas – Vilnius

41.       Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį keleiviai gauna 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atšaukimo atveju. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo skrydis Nr. FR2244 maršrutu Londonas – Vilnius patenka į šias ribas. Atsakovei neįrodžius, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteisiama 400 Eur dydžio kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

Dėl skrydžio Vilnius – Milanas

42.       Atsakovė teigia, kad 2019 m. birželio 22 d. skrydis Vilnius – Milanas vėlavo, kadangi dėl ypatingų aplinkybių (pavojingos perkūnijos) Orlaivis negalėjo laiku nusileisti Bergamo oro uoste (BGY) ir priverstinai – saugumo sumetimais turėjo leistis alternatyviame – Veronos oro uoste (VRN), dėl ko keleiviai buvo išlaipinti ir pervežti į BGY autobusu. Įrodinėdama šią aplinkybę, atsakovė remiasi Orlaivio kapitono oro saugumo ataskaita ir Skrydžių valdymo kontrolės analitiko Darragh Cronin ataskaita dėl skrydžio FR2871 vėlavimo aplinkybių. Iš jų turinio matyti, kad artinantis link Bergamo oro uosto dėl oro sąlygų (perkūnijos) skrydis buvo nukreiptas, dėl ko keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 val. vėliau. Nurodoma, kad skrydžiai buvo atidėti, dėl oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių skirtų Eurokontrolės ir vėlavimai tą dieną buvo visiškai neišvengiami.

43.       Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išlyga, kada kompensacija keleiviui gali būti nemokama: „Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių“. Reglamente „ypatingų aplinkybių“ sąvoka nėra konkretizuota, yra nurodyti tik jos požymiai: tai yra tokios aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento preambulės 12 ir 14 punktai). Reglamento preambulės 14 punkte patikslinta, kad ypatingos aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: „dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui". ESTT byloje Nr. C-549/07 yra išaiškinęs, kad ir kitos aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014. Teismų praktika. 2014, 42).

44.       Byloje pateiktoje naujoje Lietuvos transporto saugos administracijos išvadoje nurodoma, jog administracija atlikusi papildomą tyrimą, pripažino, kad skrydžio FR2871 vėlavimą lėmė ypatingos aplinkybės  –  skrydžio FR9064  iš  Alikantės į  Milaną-Bergamą  metu,  Milano Bergamo oro uoste buvo prastos meteorologinės sąlygos,t.y.audra  (perkūnija,  lietus,  gūsingas  vėjas iki 25 mazgų), kuriu žfiksuota  virš  pakilimo / nusileidimo  tako.  Dėl  minėtų  prastų  meteorologinių sąlygų skrydis FR9064 buvo nukreiptas į alternatyvų Veronos  oro  uostą.  Dėl  šio  nukreipimo  ir  išduotų  oro  eismo  kontrolės  laiko  tarpsnių,  visi  tos  dienos skrydžiai, kurie turėjo vykti orlaiviu, kurio registracijos Nr. EI-HC  (lėktuvo  tipas  Boeing  737-800) vėlavo, įskaitant ir skrydį FR2871 iš Vilniaus į Milaną Bergamą.  Dėl  šių  aplinkybių,  skr-ydžio  FR2871  keleiviai  vėlavo  pasiekti  savo galutinį  kelionės  tikslą  Milaną-Bergamą,  daugiau  kaip  3  valandas. Taigi, nagrinėjamu atveju, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skrydis buvo nukreiptas dėl netinkamų oro sąlygų, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti. Pagal  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  Reglamento Nr.  261/2004  nustatančio  bendras  kompensavimo  ir  pagalbos  keleiviams  taisykles  atsisakymo  vežti  ir  skrydžių atšaukimo  arba  atidėjimo  ilgam  laikui  atveju preambulės  14  dalį aplinkybės,  kurių  vežėjas  negalėjo  įtakoti,  ar  jų  išvengti,  yra  laikytinos  ypatingomis  aplinkybėmis, atleidžiančiomis oro vežėją  nuo atsakomybės mokėti  keleiviams kompensaciją  pagal  Reglamento  7 straipsnį.

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti Reglamento 5 straipsnio 3 dalį ir laikyti, kad skrydį Vilnius – Milanas vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos už skrydžio FR2871 vėlavimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46.       Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti įstatymines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas vienoje iš bylų tarp tų pačių ginčo dalyvių yra pažymėjęs, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė lieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 6 proc. procesinės palūkanos gali būti priteistinos tik tuo atveju, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju prievolė yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, o ieškovės reikalavimai į kompensaciją yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovės yra priteistinos ne 6 procentų, o 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė 601 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminio mokesčio ir 581 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą), todėl patenkinus 44,44 proc. visų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 267,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 568,32 Eur.

48.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Aer Liber“, j. a. k. 304685405, iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC, j. a. k. 104547, 400 Eur kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC, j. a. k. 104547, iš ieškovės UAB „Aer Liber“, j. a. k. 304685405, 568,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Skaistė Cinkutė