Baudžiamoji byla Nr. 1-1510-1123/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50620-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

A. G., 2020 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 prom. neblaivumas), be jokios priežasties tampė savo sutuoktinei M. G. už plaukų, abejomis rankomis smaugė jos kaklą, pastūmė viena ranka nukentėjusiąją į koridorių, po ko jai nugriuvus ant suoliuko, dar kartą abejomis rankomis smaugė jos kaklą, sudavė jai vieną smūgį kairės rankos kumščiu į jos dešinį paakį, spaudė jos žandus, taip pat vieną kartą su koja spyrė jai į kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, dešinės rankos ir kairės blauzdos sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių sumušimais, odos įbrėžimą kaklo kairėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, 2020 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 prom. neblaivumas) žodinio konflikto metu, priėjęs prie savo sutuoktinės M. G., abejomis rankomis smaugė jos kaklą, taip padarydamas kaklo odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. G.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl 2020 m. gruodžio 29 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 29 d., 17.30 val. pranešėja M. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos vyras ją smaugė, sudavė į veidą. Užrakino duris ir neįleidžia į butą. Ištinęs veidas, mėlynė (1 t., b. l. 17).???

2020 m. gruodžio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad M. G. pranešė, kad 2020 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) jos vyras A. G., būdamas neblaivus, be jokios priežasties, smaugė ją, tampė už plaukų, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Taip savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 29 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), jos vyras A. G. pradėjo virtuvėje vartoti alkoholį. Ji su juo nebendravo. Vyras buvo išėjęs į parduotuvę, nupirko daug alaus. Apie 15.00 val. ji pasakė, kad gultųsi miegoti, nes yra labai neblaivus. Jis sėdėjo virtuvėje. Jis pradėjo jai sakyti, kad nebeaiškintų, ką jam reikia daryti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo į svetainę. Jai sėdint svetainėje, jis atėjo ir pradėjo sakyti, kad ji privalo atlikti žmonos pareigą, ji jam pasakė, kad nusipraustų ir gultųsi miegoti. Jis pradėjo jai be priežasties tampyti už plaukų taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Paleidęs plaukus išėjo į savo kambarį. Ji paėmė telefoną ir paskambino savo draugei B.. Jis, išgirdęs, kad skambina, atėjo ir atėmė jos telefoną. Telefoną padėjo virtuvėje, vėliau telefoną ji iš ten pasiėmė, kai jis buvo nuėjęs į kambarį. Ji atsisėdo ant sofos. Jis išėjo iš kambario, pradėjo vėl konfliktuoti, klausinėti, kam ji skambino. Ji pasakė, kad iškvies policiją, jis toliau keikėsi. Ji su juo daugiau nekalbėjo. Jis pradėjo be priežasties ją smaugti abiem rankomis sakydamas „aš tave užmušiu“. Smaugė labai ilgai, ji negalėjo kvėpuoti, jai skaudėjo. Jai rankomis pavyko ištrūkti. Ji atsistojus bandė išeiti iš buto, kad konfliktas nesitęstų. Jis pasivijo ją prie durų ir užrakino duris, kad negalėtų išeiti. Užrakinęs duris vėl nuėjo į kambarį, paslėpė raktus. Vėliau buvo pasiėmusi savo raktus. Ji nuėjo tvarkyti virtuvę. Sutvarkius virtuvę, atsisėdo svetainėje, išgėrė šampaną, nes buvo labai susinervinusi. Apie 17.10 val. pastebėjo, kad tualetas yra labai netvarkingas. Tvarkant tualetą jos vyras ir vėl išėjo iš kambario ir pradėjo sakyti, kad eitų miegoti. Ji pasakė, kad dar yra per anksti. Jis su viena ranka pastūmė ją į koridorių. Ji nukrito ant suoliuko ir jis pradėjo vėl ją smaugti, ji pradėjo rėkti ir tada jis su kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinės pusės paakį, pradėjo spausti žandus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos riksmus išgirdo kaimynai ir pradėjo stuksenti į duris. Jis atsitraukė ir spyrė jai į kairės kojos čiurną. Jai pavyko atsidaryti duris ir išbėgti iš buto. Išbėgus iš buto paskambino policiją. Labai bijo dėl savo saugumo. Prašo imtis atitinkamų veiksmų. Ankščiau jos vyras buvo naudojęs prieš ją smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Protokole taip pat užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, pridėtos įvykio vietos bei nukentėjusiosios sužalojimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 22-38).

2021 m. vasario 11-12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš „body“ kameros, filmuoti 2020 m. gruodžio 29 d. įvykio vietoje. Moteris policijos pareigūnams pasakoja įvykio aplinkybes, kad jos vyras prisigėręs pradėjo muštis, matosi sumuštas moters veidas, ant dešinės akies matosi mėlynė, kuri, pasak moters, atsirado, nes vyras trenkė su kumščiu, taip pat moteris sako, kad ją smaugė, parodo kaklą, ant kurio matosi paraudimai, taip pat sako, ką jai rovė plaukus (1 t., b. l. 95-97).

2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas objektas yra garso įrašas iš BPC, pavadinimu „2020_12_29_17-27-06_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 01:16 min. Girdimas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos. M. G. prisistačiusi moteris nurodo, kad jos vyras ją sumušė, smaugė, užsirakino ir neįleidžia į butą. Trenkė į paakį, paakys ištinęs (1 t., b. l. 104-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3726/2020(01) nurodyta, kad remiantis M. G. apžiūros duomenimis, jai yra padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, dešinės rankos ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais, odos įbrėžimais kaklo kairėje. Odos įbrėžimas padarytas kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 44-45).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 29 d., 18.26 val. A. G. nustatytas 1,69 prom. girtumas (b. l. 165).

Dėl 2020 m. gruodžio 31 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 31 d., 23.05 val. M. G. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pas ją grįžo sutuoktinis, smaugė ją, smurtavo, grasino. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 31 d., 18.50 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje A. G. smurtavo prieš savo žmoną M. G.. A. G., iš nugaros priėjęs, M. G. rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. 23.30 val. A. G. sulaikytas, po to pristatytas į Vilniaus aps. OVS budėtojų dalį. M. G. GMP išvežė į (duomenys neskelbtini). Gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad 01.30 val. atvežta M. G. paaiškino, kad sumušė vyras. Kaklo patempimas. Išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 51).

2020 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo M. G. užfiksuoti sužalojimai: patinimas kaklo srityje ir kraujosruva po dešine akimi. Didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. M. G. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val. A. G. pradėjo su ja konfliktuoti, grasino jai, sakydamas „aš tave užmušiu ir pasmaugsiu“, kadangi ji jam 2020 m. gruodžio 29 d. dėl smurto iškvietė policijos pareigūnus ir jis buvo sulaikytas. Po grasinimų A. G. priėjo jai iš už nugaros ir pradėjo ją smaugti. Ji juto fizinį skausmą, negalėjo pasukti kaklo, buvo labai susijaudinusi ir bijojo būti toje pačioje patalpoje su vyru, dėl to iškvietė policiją (1 t., b. l. 52-53).

2021 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 54-64).

Nukentėjusioji M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sutuoktinis nėra blogas žmogus, tačiau kai išgeria, tampa agresyvus, konfliktiškas. Kai išgeria, jis vartoja jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. smaugia ją arba suduoda smūgį ar smūgius į veido sritį. Alkoholinius gėrimus dideliais kiekiais vartoja kas antrą dieną. Prieš apytiksliai (duomenys neskelbtini) metus sutuoktinis gydėsi (duomenys neskelbtini). Kreipėsi pats, tačiau viso gydymo kurso nepraėjo, gydėsi apytiksliai mėnesį laiko. Po gydymo jokių vaistų nevartojo ir šiuo metu jokių vaistų nevartoja. Sutuoktinis visada gyvena kartu su ja. 2020 m. gruodžio 29 d. ji kreipėsi į policijos įstaigą dėl to, kad jis prieš ją smurtavo, iškelta baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2020 m. gruodžio 31 d., apytiksliai 13.30 val. jai grįžus namo, jos vyras jai pasirodė neblaivus. Po ko paprašė jos pinigų, tačiau jai jam jų nedavus, jis juos vis vien pasiėmė iš jos piniginės, pasiėmė apytiksliai 15 Eur. Jos manymu, už tuos pinigus jis nusipirko alkoholinius gėrimus, kadangi jam grįžus namo, matė, kaip jis savo kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip alus bei degtinė; jos nuomone, jis turėjo tris butelius, galimai dar daugiau turėjo savo kambaryje, kai jis išgeria ji stengiasi vengti jo, kad nebūtų sumušta. Jai nuėjus į virtuvę, kur gaminosi pavalgyti, 2020 m. gruodžio 31 d., apytiksliai 19.00 val. paskui ją atėjo A. G., kuris atsistojo už jos bei abejomis rankomis pradėjo ją smaugti už kaklo, ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kai 2020 m. gruodžio 29 d. buvo iškelta baudžiamoji byla, kaip ji supranta, jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. Tačiau 2020 m. gruodžio 30 d. jis atėjo namo, kadangi su savimi turėjo raktus, kai jis atėjo namo, jos namuose nebuvo. Policijos neiškvietė, kadangi jis buvo adekvatus bei blaivas. Daugiau nurodytu adresu niekas negyvena, įvykio kiti asmenys nematė. Ji neturi kur kitur gyventi. Atėjusi (duomenys neskelbtini) gydytoja nurodė jai, kad apžiūrėjus ją, pas ją neaptikta jokių lūžių, ar stiprių sužalojimų, kad tai yra suspaudimas. Kai 2020 m. gruodžio 29 d. buvo iškelta baudžiamoji byla, 2020 m. gruodžio 31 d. ji kreipėsi, kad būtų atlikta abdukcija (1 t., b. l. 67-68).

2021 m. vasario 11-12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš „body“ kameros, filmuoti 2020 m. gruodžio 31 d. įvykio vietoje. Moteris policijos pareigūnams pasakoja, kad šiandien vyras vėl smaugė ir parodo kaklą, sako, kad jai po smaugimo skauda kaklą ir jai sunku kalbėti, dėl smaugimo ji patyrė fizinį skausmą. Moteris sako, kad jaučia, kaip tinsta kaklas, jai blogėja. (1 t., b. l. 97-99).

2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas objektas yra garso įrašas iš BPC, pavadinimu „2020_12_31_23-03-09_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 02:00 min. Girdimas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos. M. G. prisistačiusi moteris nurodo, kad jos sutuoktinis, tik išleistas iš areštinės, vėl ją smaugė (1 t., b. l. 105-106).

2021 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) M. G. medicininių dokumentų kopijas, pateikė išvadą, kad M. G. 2021 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) nustatyti kaklo odos nubrozdinimai ir kraujosruvos (sužalojimai nedetalizuoti, nelokalizuoti). Daugiau objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais, tikėtina riboto kontaktavusio paviršiaus ir/ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jų padarymo galimybė rankų pirštais (smaugiant) neatmetama. Tiksliau apie sužalojimų padarymo mechanizmą pasisakyti nėra galimybės, nes sužalojimai detaliau neaprašyti (nenurodyta nei tikslesnė jų lokalizacija, nei pobūdis, forma, dydis). Sužalojimas tiek visumoje, tiek dalimis atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 80-82).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 31 d., 23.59 val. A. G. nustatytas 2.00 prom. girtumas (b. l. 166).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), yra įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino, nors nurodė, kad tikslių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nepamena, tačiau sutiko, kad jis padarė nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kadangi žmona netikėti nėra pagrindo, jos sužalojimai akivaizdūs ir niekas kitas, be jo, jų padaryti negalėjo. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys, aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiosios M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotas pareiškimas bei parodymai, kuriuose ji detaliai ir nuosekliai nupasakojo įvykių aplinkybes; BIRT ataskaitų žiūryklės, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad M. G. iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes nurodė ir BPC darbuotojams, policijos pareigūnams bei medikams; specialisto išvada, iš kurios matyti, kad remiantis M. G. apžiūros duomenimis (po 2020 m. gruodžio 29 d. įvykio), jai yra padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, dešinės rankos ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais, odos įbrėžimais kaklo kairėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, apžiūrėjęs M. G. medicininių dokumentų kopijas, pateikė išvadą, kad jai 2021 m. sausio 1 d. (po 2021 m. gruodžio 31 d. įvykio) nustatyti kaklo odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kurie tiek visumoje, tiek dalimis atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. G. 2020 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 prom. neblaivumas), be jokios priežasties tampė savo sutuoktinei M. G. už plaukų, abejomis rankomis smaugė jos kaklą, pastūmė viena ranka nukentėjusiąją į koridorių, po ko jai nugriuvus ant suoliuko, dar kartą abejomis rankomis smaugė jos kaklą, sudavė jai vieną smūgį kairės rankos kumščiu į jos dešinį paakį, spaudė jos žandus, taip pat vieną kartą su koja spyrė jai į kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, dešinės rankos ir kairės blauzdos sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių sumušimais, odos įbrėžimą kaklo kairėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. G. 2020 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 prom. neblaivumas) žodinio konflikto metu, priėjęs prie savo sutuoktinės M. G., abejomis rankomis smaugė jos kaklą, taip padarydamas kaklo odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra pensininkas, teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 177-179), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 176).  

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas arešto bausmes, jų dydį nustatant artimą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedamos bausmės dalį nustatant lygų minimaliam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, dydžiui, ir A. G. paskirtina subendrinta arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, kad jo nusikalstamam elgesiui iš esmės turėjo įtakos alkoholio vartojimas (tą, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji M. G., kuri nurodė, kad kaltinamasis tampa agresyvus, konfliktiškas tada, kai išgeria). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė sutikimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę išsigydyti nuo žalingo įpročio, turinčio įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, todėl taikytinos BK kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. G. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – žmoną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 17.47 val., iki 2020 m. gruodžio 30 d., 15.59 val. (viena diena) (1 t., b. l. 121, 134), bei nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 23.30 val. iki 2021 m. sausio 2 d., 13.50 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 138, 156). Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios M. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,53 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios M. G. gydymo (b. l. 86-87).

Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. G. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, atsiradusi dėl nukentėjusiosios sužalojimų gydymo, yra padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gruodžio 29 d. nežymus sveikatos sutrikdymas M. G.), ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gruodžio 31 d. nežymus sveikatos sutrikdymas M. G.), ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti A. G. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. G. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti A. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį:

1.       per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

2.       per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Paskirti A. G. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 17.47 val., iki 2020 m. gruodžio 30 d., 15.59 val. (vieną dieną), bei nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 23.30 val. iki 2021 m. sausio 2 d., 13.50 val. (dvi dienas), iš viso įskaitant tris dienas, vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios M. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 90,53 Eur (devyniasdešimt eurų 53 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. G., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė