Civilinė byla Nr. e3K-3-37-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43058-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei I. G., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnametėms dukterims priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo bei įpareigojimo teikti panaudotų lėšų ataskaitas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindų, sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo.
2. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d.                                             sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12419-466/2011 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš jo dukterims K. G. ir U. M. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur kiekvienai, mokant kas mėnesį iki dukterų pilnametystės; įpareigoti atsakovę iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teikti ieškovui ataskaitas dėl visų dukterų išlaikymui panaudotų lėšų už praėjusį mėnesį ir tai patvirtinančius įrodymus.
3. Ieškovas, teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimus, prašė teismo sprendimu priteistą išlaikymą K. G. sumažinti iki 226 Eur per mėnesį, o U. M. G. – iki 316 Eur per mėnesį, tai pat sutiko, kad atsakovė teiktų ieškovo dukterims skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas kas ketvirtį, ataskaitą pateikiant už praėjusį ketvirtį iki kito mėnesio 10 dienos.
4. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su atsakove; ieškovas įsipareigojo kiekvienai dukteriai skirti po 434,43 Eur kas mėnesį išlaikymo iki jų pilnametystės. Santuokos nutraukimo metu ieškovas gaudavo 4434,30 Eur (15 000 Lt) pajamų per mėnesį. Šiuo metu jo pajamos sumažėjo 36,8 proc. (šiuo metu gauna 2745,93 Eur darbo užmokesčio).  Nutraukiant santuoką atsakovė buvo motinystės atostogose ir gaudavo po 579,24 Eur pajamų per mėnesį. Šiuo metu atsakovė dirba, jos pajamos padidėjo. Be to, ieškovas planuoja sukurti naują šeimą, todėl AB SEB banke paėmė būsto kreditą, už jį moka 1042,63 Eur per mėnesį, būsto išlaikymo išlaidos sudaro 579,24 Eur. Ieškovo nuomone, dukterų išlaikymui skirtos per didelės lėšos, neatitinkančios jų poreikių. Be to, šios išlaikymo lėšos naudojamos asmeniniams atsakovės interesams, todėl ši įpareigotina teikti ieškovui ataskaitas apie lėšų panaudojimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 2144,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 1 d. dirba Norvegijos įmonėje „Halliburton“ duomenų inžinieriumi. Nors ieškovas nurodė, kad 2011 m., šalims nutraukus santuoką, jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius tuo metu mokėtinus 33 proc. mokesčius, sudarė 4344,30–4633,92 Eur, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą nurodė, kad nuo 2013 metų balandžio mėn. pasikeitė pajamų apmokestinimas, t. y. vietoj buvusio 33 proc. mokestinio tarifo taikomas 48 proc., tačiau šios aplinkybės taip pat nepagrindė įrodymais. Byloje esanti 2013 m. sausio mėn. mokesčių atskaitymo pažyma patvirtina, kad 2013 m. sausį ieškovo pajamos buvo apmokestinamos 48 proc. Teismas ieškovo pajamas 2011 m. nustatė vadovaudamasis byloje pateikta 2011 m. metine pajamų deklaracija.
7. Teismas, remdamasis 2015 m. kovo 26 d. ieškovo darbdavio pateikta pažyma apie tai, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. jo gaunamas darbo užmokestis bus sumažintas 7,71 proc. ir iki mokesčių atskaitymo sudarys 47025,45 Norvegijos kronos, pripažino, kad ieškovo gaunamas atlyginimas sumažėjo, tačiau šį pajamų pasikeitimą laikė nedideliu, neesminiu.
8. Teismas, spręsdamas dėl šalies turtinės padėties pasikeitimo po teismo sprendimo priteisti išlaikymą priėmimo, vertino ne tik gaunamas pajamas, bet ir kitas aplinkybes. Teismas nustatė, kad nutraukus 2011 m. santuoką ieškovas prisiėmė pareigą lizingo bendrovei už du išperkamus automobilius; bendra mėnesio įmoka sudarė apie 568–578 Eur; nekilnojamojo turto ieškovas neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebeturi įsipareigojimų lizingo bendrovei, taip pat nebeturi ir šių transporto priemonių; jam nuosavybės teise priklauso 0,1503 ha žemės sklypas ir 223,95 kv. m ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); pirminiam būsto įsigijimui ieškovo tėvai jam padovanojo 44 891 Eur; mėnesinė įmoka bankui sudaro 1040 Eur. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad, nepaisant nedidelio ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimo, jo finansiniai įsipareigojimai nedaug padidėjo, tačiau jis savo vardu įgijo brangaus nekilnojamojo turto, jam buvo padovanota didelė pinigų suma. Šios aplinkybės neleido teismui prieiti prie išvados, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu, kai buvo nustatytas išlaidymas dukterims; nors ieškovas sukūrė naują šeimą, tačiau kitoje santuokoje vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Be to, ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, turi neišnaudotų galimybių imtis papildomo darbo, nes Norvegijoje dirba tik dvi savaites, o vėliau keturias savaites būna Lietuvoje.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atiteko nekilnojamasis turtas (89,52 kv. m butas (duomenys neskelbtini) (įsigyjamo turto vertė kredito sutarties pasirašymo metu 119 323 Eur) ir finansiniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2005 m. spalio 10 d. kredito sutartį dėl 117 588,99 Eur kredito būstui įsigyti. Atsakovės darbo užmokestis po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, padidėjo (2011 m. ji gavo tik 637,16 Eur motinystės išmoką, bylos nagrinėjimo metu – 1317 Eur darbo užmokestį, kuris nuo 2016 m. vasario 1 d. sumažėjo iki 1030 Eur per mėnesį). Bylos nagrinėjimo metu padidėję atsakovės finansiniai įsipareigojimai: be būsto kredito įmokų, ji vykdo įsipareigojimus kreditoriams dėl atlikto būsto remonto (7819,74 Eur). Atsakovė naudojasi automobiliu „Nissan Micra“, nesudarė kitos santuokos, jai tenka didesnės kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų išlaidos.
10. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą, įsipareigojimų, išlaikytinių santykį), teismas padarė išvadą, kad po 2011 m. teismo sprendimo nėra iš esmės pasikeitusi nė vienos šalių turtinė padėtis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo metu abi šalys sutarė, jog, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, jos turėtų proporcingai prisidėti prie vaikų išlaikymo: ieškovas – 2/3, o atsakovė – 1/3 dalimi.
11. Ieškovas įrodinėjo, kad dukteriai K. išlaikyti kas mėnesį reikia 335 Eur, o U. M. – 472 Eur sumos. Atsakovė įrodinėjo, kad K. išlaikyti kas mėnesį reikia 945–972 Eur sumos, o U. M. – 980–1053 Eur lėšų. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, kad kai kurios atsakovės nurodytos dukterų poreikiams patenkinti sumos yra per didelės (nepagrįstai įtrauktos būsto paskolos išlaidos, nors dukterys nėra būsto bendraturtės; automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidos; buto komunalinės išlaidos dalytinos iš bute gyvenančių asmenų skaičiaus, o ne iš dviejų). Kitus vaikų poreikius ir išlaidas jiems tenkinti teismas pripažino atitinkančiais protingumo kriterijų, nelaikė jų susijusiais su prabangos prekių įsigijimu, todėl pripažino, kad tėvai privalo juos užtikrinti. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, nuolat didėjančius jų poreikius, diagnozuojamas sveikatos problemas, teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai nėra sumažėję. Teismo vertinimu, mergaičių poreikiai gali būti tenkinami jų išlaikymui per mėnesį paskyrus ne mažiau nei 650 Eur kiekvienai, iš kurių 2/3 dalis sumos kas mėnesį skirtų veikų tėvas ieškovas, o 1/3 dalį – jų motina (atsakovė). Šios sumos iš esmės atitinka Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
12. Teismas sprendė, kad neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, nes jai tenka pareiga vienai auginti nepilnametes šalių dukteris, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį pakeitė ir iš ieškovo K. G. priteisė 226 Eur kas mėnesį, o U. M. G. – po 316 Eur kas mėnesį išlaikymo, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisto dydžio išlaikymą priteisė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2014 m. gruodžio 10 d; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Kolegija nurodė, kad ieškovo darbo užmokestis 2011 m. nutraukiant santuoką buvo apytiksliai 4105,37 Eur, o įsipareigojimai sudarė 568–578 Eur. Įvertinusi 2015 m. kovo 26 d. ieškovo darbdavio pateiktą pažymą, kolegija padarė išvadą, kad ieškovo darbo užmokestis bylos nagrinėjimo metu buvo 2707 Eur; taip pat jis turi 1040 Eur įsipareigojimą bankui. Kolegija nevertino ieškovo prielaidų, kad ateityje jis gali būti bedarbiu, nes jos turtinės padėties pasikeitimas sprendžiamas iki pareikšto reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą.
15. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimas po santuokos nutraukimo ir pirminiam būsto pirkimui gauta iš tėvų 44 891 Eur dovana vertintini kaip ieškovo turtinės padėties gerinimas ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau nesutiko su išvada, kad ieškovo pajamų sumažėjimas buvo neesminis. Kolegija pažymėjo, kad  ieškovo turtinės padėties pasikeitimas nesudaro pagrindo sumažinti teikiamo išlaikymo ieškovo prašomu minimaliu dydžiu, nes tai būtų neproporcinga atsižvelgiant į jo suprastėjusią turtinę padėtį ir nepilnamečių dukterų poreikius.
16. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės įvardijami nepilnamečių vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti yra per dideli ir neproporcingi tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinei padėčiai. Tačiau kolegija nurodė ir tai, kad ieškovas neįrodė, jog nurodomo minimalaus išlaikymo užteks jo nepilnamečių dukterų poreikiams tenkinti. Dėl to, atsižvelgusi į esminius šalių turtinės padėties pasikeitimus, įvertinusi argumentus apie dukterų poreikiams tenkinti reikalingų sumų proporcingumą šalių turtinei padėčiai, kolegija sprendė iš dalies tenkinti ieškinį ir K. G. skirti 226 Eur išlaikymą, o U. M. G. – 316 Eur išlaikymą.
17. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad vaikams teikiami pinigai nebus panaudoti jų poreikiams tenkinti, tai kolegija netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą.
18. Iš dalies tenkinusi ieškinį, kolegija perskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą; jei apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, nustatyti pakeisto išlaikymo dydį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teismas, nustatęs pagrindą sumažinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikams, nenurodė argumentų, kodėl pakeistos išlaikymo prievolės pradžia yra nuo ieškinio pateikimo dienos, nors teismų praktikoje nurodoma, kad pakeistos prievolės pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas. Atsakovė pažymi, kad dalis 2011 m. liepos 27 d. teismo sprendimu priteistų periodinių mokėjimų yra įvykdyti (iki 2016 m. kovo 1 d.)
2. Kasacinio teismo praktikoje kredito įmokų mokėjimas nelaikomas turtinės padėties pablogėjimu, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą teismų praktikai išvadą, nes kredito būdu įsigytą turtą ir pirminiam būsto pirkimo įnašui ieškovo gautą iš tėvų 44 891 Eur dovaną vertino kaip įsipareigojimų padidėjimą nuo šalių santuokos nutraukimo momento. Teismas šiuo atveju prioritetiniu laikė ieškovo poreikį išsimokėti kreditą būstui, ne vaikų interesus (dėl brangaus būsto privertė sumažinti vaikų poreikius).
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl ieškovo galimybės teikti išlaikymą pasikeitimo. Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tačiau net ir nustatęs esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, teismas turi įvertinti šias aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioritetą, vaikų ir tėvų teisių ir interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovo pateiktos pažymos neatitinka sąskaitose esančių duomenų bei mokesčių deklaracijoje esančių duomenų apie realų ieškovo darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis įrodymais, sprendė, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis 2015 m. pagal rašytinius įrodymus yra 3809 Eur (ieškovas nurodė 2707 Eur); 2011 m. vidutiniškai ieškovo pajamos buvo 3114 Eur per mėnesį (ieškovas nurodė 4105,37 Eur). Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl realiai banko sąskaitose pervedamų lėšų dydžiai neatitinka įvardijamo gaunamo atlyginimo dydžio, nepateikė 2015 m. mokesčių sumokėjimo įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atlyginimo dydį. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad ieškovas gavo gana didelę dovaną namui pirkti (44 891 Eur). Tokia dovana iš esmės pagerino ieškovo turtinę padėtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada apie sumažėjusias pajamas neatitinka bylos faktų.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio normą, nes vaikams teikiamo išlaikymo dydį galėjo sumažinti proporcingai tiek, kiek sumažėjo jo pajamos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vienai dukteriai išlaikymą sumažino per pusę, kitai – trečdaliu. Teismas nepagrindė, kodėl skiriasi išlaikymo dydis abiem dukterims, nesprendė, kokie konkrečiai nepilnamečių dukterų poreikiai laikytini nepagrįstais, kokia konkrečia dalimi mažintinas kiekvienas poreikis. Atsakovės nuomone, ieškovas negali realiai suprasti vaikų poreikio, nes neprisideda prie kasdienio vaikų auginimo, vaikus lanko gana retai, nė karto nėra su jais atostogavęs, dukterys nepraleidžia su juo savaitgalių, jis su dukterimis bendrauja visada esant kitiems asmenims.
5. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistiną išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias tokį pagrindą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį turtinės padėties pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei įrodyti, kad nepasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ieškovo skaičiavimais dėl darbo užmokesčio po mokesčių atskaitymo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paaiškinti darbo užmokesčio sudėtinių dalių, mokesčių  mokėjimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo materialinę padėtį, rėmėsi banko sąskaitų išrašais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ne visa bylos medžiaga, padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo turtinės padėties.
6. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nuo 2016 m. kovo mėn. nevykdo įsipareigojimų vaikams, tačiau bankui įmokas moka.
20. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CK normose nereglamentuojamas modifikuojamos išlaikymo prievolės pradžios momentas, taigi jis gali būti nustatytas ir nuo ieškinio padavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek pasikeitusias tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius, todėl, siekdamas abiejų interesų pusiausvyros, nustatė mažesnio išlaikymo dydį nuo ieškinio pateikimo momento. 
2. Ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai interpretuoja teismo poziciją dėl kredito įmokų mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad tiek įsipareigojimas kreditoriams, tiek gauta piniginė ieškovo dovana iš tėvų būsto įnašui vertintini kaip ieškovo turtinės padėties gerinimas ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat teismas vertino veiksnių visumą, t. y. ieškovo turtinę padėtį, įsipareigojimų kreditoriams padidėjimą bei atsakovės turtinę padėtį.
3. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė esminės savo turtinės padėties pasikeitimo (darbo užmokesčio sumažėjimo), todėl ji teigia, kad netinkamai taikyta CK 3.201 straipsnio norma. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė prašo iš naujo vertinti faktinius bylos duomenis. Be to, įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir dydžio tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu. Teismas šią nuostatą aiškina atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, prioritetinį vaikų teisių ir interesų gynimo principą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodinėjimo paskirstymo taisykle: ieškovas turėjo pareigą įrodyti žymų finansinės būklės pasikeitimą, o atsakovė – įrodyti, kad padėtis nepasikeitė. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo, o atsakovės – padidėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pagrindo pakeisti (sumažinti) nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą

21. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
22. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
24. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
25. Teismų nustatyta, kad šalys, nutraukdamos santuoką, be kitų klausimų, bendru sutarimu nustatė išlaikymo vaikams dydį. Toks šalių susitarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimu. Ieškovas, nagrinėjamoje byloje prašydamas sumažinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, nurodė, kad iš esmės sumažėjo jo pajamos, jis turi įsipareigojimų bankui (paėmęs būsto kreditą), padidėjo atsakovės pajamos ir nustatytas išlaikymas viršija dukterų poreikius. Taigi pagal faktinį ieškinio pagrindą ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, – esminį turtinės padėties pablogėjimą ir vaiko poreikių pasikeitimą (sumažėjimą).

Dėl tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių pasikeitimo kaip pagrindo pakeisti vaikams išlaikymą

26. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
27. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
28. Nagrinėjamu atveju prašydamas pakeisti vaikams nustatytą išlaikymą ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jis gavo 4434,30 Eur pajamų per mėnesį, o kreipimosi į teismą metu jo pajamos yra sumažėjusios 36,8 proc., t. y. 2745,93 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovas ir įvardijo santuokos nutraukimo metu gautų pajamų dydį, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pripažino, kad pajamų mokesčio padidėjimas nepagrindžia esminio ieškovo nurodomo pajamų sumažėjimo. Įvertinęs ieškovo darbdavio pažymą apie tai, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. jo darbo užmokestis bus sumažintas 7,71 proc., teismas pripažino ieškovo pajamų pasikeitimą, tačiau laikė jį neesminiu, nedideliu sumažėjimu.
29. Apeliacinės instancijos teismas esminį ieškovo pajamų pasikeitimą konstatavo iš esmės remdamasis faktu, kad kreipimosi į teismą metu ieškovo pajamoms buvo taikomas 48 proc. pajamų mokestis (nutraukiant santuoką 2011 m. ieškovas mokėjo 33 proc. pajamų mokestį). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pajamų dydį apskaičiavo 48 proc. mokesčio tarifą taikydamas 2015 m. kovo 26 d. darbdavio pažymoje nurodytam ieškovo baziniam mėnesiniam atlyginimui (47 025,45 Norvegijos kronos), todėl padarė išvadą, kad kreipimosi į teismą metu ieškovo atlyginimas, lyginant jį su 2011 m. atlyginimu, yra sumažėjęs (2011 m. apie 4105,37 Eur, o 2015 m. – 2707 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik aplinkybe dėl padidėjusio pajamų mokesčio, sistemiškai nevertino kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Pagal byloje pateiktus AB SEB banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad bendrovės „Halliburton“ ieškovui 2014–2015 m. pradžioje pervedamas atlyginimas iš esmės atitiko ieškinyje ieškovo įvardytą atlyginimo dydį santuokos nutraukimo metu: darbdavys vidutiniškai ieškovui pervesdavo 4450,82 Eur darbo užmokesčio (pvz., 2014 m. vasario mėn. 4693,87 Eur (16 207 Lt), kovo mėn. 3615,20 Eur (12 482,57 Lt), balandžio mėn. 3833,06 Eur (13 234,78 Lt), gegužės mėn. 6600 Eur (22 790 Lt), birželio mėn. 7564,2 Eur (26117,71 Lt), liepos mėn. 4319,30 Eur (14913,88 Lt), rugpjūčio mėn. 5681,89 Eur (19618,44 Lt), rugsėjo mėn. 4430,91 Eur (15 299,05 Lt), spalio mėn. 4600,56 Eur (15 884,83 Lt), lapkričio mėn. 4267,93 Eur (14736,30 Lt), gruodžio mėn. 4134,76 Eur (14 276,51 Lt), 2015 m. sausio mėn. 4803,60 Eur, vasario mėn. 4102,34 Eur). Ieškovas nepagrindė, nepaaiškino pažymoje nurodomo darbo užmokesčio neatitikties realiai iš darbdavio pervedamoms lėšoms. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo sumokėtus nuo darbo užmokesčio mokesčius ir jų dydį, iš kurių būtų galima spręsti apie darbo užmokesčio sumažėjimą dėl didesnės mokesčių naštos. Tokie nustatyti bylos duomenys neteikė pagrindo daryti išvadą, kad iki pareikšto reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą net ir taikant didesnį pajamų mokestį būtų sumažėjusios ieškovo gaunamos pajamos iki ieškinyje nurodyto dydžio (jos iš esmės panašios į ieškovo gautą 2011 m. atlygio dydį).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir remdamasis tik dalimi byloje nustatytų aplinkybių, padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė esminio pajamų sumažėjimo.
31. Teismų nustatyta ir tai, kad ieškovas po santuokos nutraukimo įgijo 0,1503 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), būsimam būstui įsigyti iš savo tėvų gavo dovaną –44 891 Eur. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes pripažino kaip ieškovo turtinės padėties pagerėjimą ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas žemės sklypui ir būstui įsigyti paimtą kreditą iš banko ir kasmėnesinę 1040 Eur įmoką vertino kaip ieškovo įsipareigojimų padidėjimą, t. y. kaip iš esmės pakeitusią ieškovo turtinę padėtį ir pagrindą peržiūrėti vaikams nustatytą išlaikymo dydį, nors santuokos nutraukimo metu ieškovas taip pat turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai vadovaujantis teismų praktika.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
33. Esminį turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindė ir aplinkybe, kad pagerėjo atsakovės turtinė padėtis: santuokos nutraukimo metu atsakovės pajamos buvo 637,16 Eur (motinystės pašalpa), o bylos nagrinėjimo metu – 1317 Eur. Atsakovė pateikė byloje duomenis, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. jos atlyginimas sumažėjo iki 1030 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį argumentą, atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra padidėję atsakovės įsipareigojimai (ji viena moka kredito įmokas už būstą, taip pat turi įsipareigojimų dėl būsto remonto), be to, su ja liko gyventi abu nepilnamečiai vaikai, ieškovas neprisideda prie kasdienės vaikų priežiūros, didžioji vaikų išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka atsakovei. Dėl to atsakovės turtinės padėties pasikeitimo pirmosios instancijos teismas nelaikė esmine aplinkybe, dėl kurios tikslinga peržiūrėti iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
34. Apibendrindama nutarties 29–32 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus.
35. Kaip nurodyta nutarties 26 punkte, ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį vaikų poreikių sumažėjimą. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė tai, kad nustatytas išlaikymas viršija dukterų poreikius, tačiau neįrodinėjo, jog sumažėjo dukterų poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
37. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Byloje pateikti duomenys nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė (iš esmės pablogėjo) per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; be to, neįrodytas ieškovo dukterų poreikių sumažėjimas (pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovo dukterų poreikiai joms augant didėja, duktė U. M. turi specialiųjų poreikių dėl diagnozuotų sveikatos problemų; nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad ne visos išlaidos turėtų būti skirtos vaikų poreikiams tenkinti, bet pripažino, kad minimalaus išlaikymo nepakaks dukterų poreikiams tekinti ir kad ieškovo dukterų poreikiai didėja). Be to, ieškovas neturi kitų išlaikomų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, jog, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, jos proporcingai – ieškovas 2/3, atsakovė 1/3 dalimi – turėtų prisidėti prie nepilnamečių dukterų išlaikymo, o tai iš esmės atitinka Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatų.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas sumažinti išlaikymą, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo reikalavimas pakeisti išlaikymą vaikams atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, bylos baigčiai neturi teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentas dėl pakeistos išlaikymo prievolės pradžios momento. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
40. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes juose tinkamai nesuformuluota teisės aiškinimo klausimų, kurie sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Tenkinus kasacinį skundą, naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas.
42. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 325,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimas atsakovės naudai priteistinas iš ieškovo.
43. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 88,25 Eur išlaidų, susijusių su kasacinio skundo surašymu, 100 Eur atstovavimo išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 188,25 Eur šių išlaidų atlyginimo.
44. Sudėjus nutarties 41 ir 42 punkte nurodytą išlaidų atlyginimą, iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 513,28 Eur išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims sumažinimo, taip pat perskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 513,28 Eur (penkis šimtus trylika Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Janina Januškienė

              Egidijus Laužikas