Civilinė byla Nr. 2A-631/2011

                     Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 14 d.

 Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Ivanauskui,

atsakovo atstovams Donatui Saulevičiui, advokatui Deividui Soloveičikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6193-603/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui Lietuvos dailės muziejui dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos dailės muziejui kreipėsi ieškovas UAB „ERP“ ir prašė panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. pranešime Nr. 5-318 nurodytą Lietuvos dailės muziejaus viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl UAB „ERP“ pasiūlymo viešajam pirkimo konkursui „Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ atmetimo dėl jo neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir 2010 m. gegužės 28 d. rašte Nr. V.5-330 nurodytą Lietuvos dailės muziejaus viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl UAB „ERP“ 2010 m. gegužės 26 d. pretenzijos atmetimo.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas Lietuvos dailės muziejus 2010 m. kovo 5 d. Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pirkimo numeris 85792) paskelbė viešojo pirkimo atvirą konkursą „Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“. Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V.l-24 patvirtintas atviro konkurso sąlygas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“. Ieškovas pateikė savo pasiūlymą ir gavo atsakovo 2010 m. gegužės 21 d. pranešimą Nr. 5-318 apie šio pasiūlymo atmetimo priežastis, kuriuo atsakovas pranešė, kad ieškovo pasiūlymas atmetamas dėl jo neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, ir nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų 12.9 p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, pagal kurį tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo datos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, iš kurių mažiausiai viena, kurios įgyvendinimo metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus, ir kvalifikacinio reikalavimo, nustatančio, kad ekspertas Nr. 1 - projekto vadovas turi turėti ne trumpesnę nei 5 (penkių) metų patirtį vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams. Ieškovas, nesutikdamas su pranešime nurodytais atsakovo argumentais dėl jo pasiūlymo neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir atsakovo sprendimu atmesti pasiūlymą, 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S-10-03261 atsakovui pateikė pretenziją. 2010 m. gegužės 28 d. raštu Nr. V.5-330 atsakovas pranešė, kad viešojo pirkimo komisija pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas nesutiko su atsakovo motyvu dėl ieškovo pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų 12.9 p. nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir teigė, kad konkurso sąlygose nebuvo nustatyta, jog žodžiui „standartas“ yra suteikiama LR Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta reikšmė, todėl, pasak ieškovo, šiam žodžiui turi būti suteikiama literatūrinei kalbai būdinga reikšmė ir standartu laikytinas dokumentas, nustatantis vienodus reikalavimus atitinkamai reguliavimo sričiai. Būtent taip ieškovas ir suprato pirkimo sąlygose nurodyto žodžio „standartas“ ir kartu su juo pateikiamų pavyzdžių reikšmę, todėl ieškovui nekilo poreikis kreiptis į atsakovą dėl sąlygų išaiškinimo. Pasak ieškovo, visą informaciją apie 2005-2008 m. įvykdytą projektą „Elektroninių dokumentų, turinio ir procesų atitikties valdymo informacinės sistemos kūrimas ir diegimas“ užsakovui SIA „Grindeks“ ir jo atitiktį sąlygų 12.9 p. nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui jis pateikė pasiūlymo kvalifikacinių klausimų priede. Minėtas projektas buvo skirtas automatizuoti vaistų gamybos proceso kontrolę bei vaistų gamybos dokumentavimo kontrolę taip, kad būtų užtikrinta vaistų gamybos ir dokumentavimo atitiktis GGP, kas, pasak ieškovo, atitinka sąlygų 12.9 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Ieškovo teigimu, Žmonėms skirtų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos principai ir nurodymai (GGP) atitinka žodžio „standartas“ literatūrinę reikšmę, t. y. GGP, kaip ir LST bei ISO, yra dokumentas, nustatantis vienodus reikalavimus atitinkamai sričiai, o būtent GGP nustato reikalavimus farmacijos sričiai. Taip pat ieškovas papildomai informavo perkančiąją organizaciją, kad vykdant projektą SIA „Grindeks“ kartu su GGP reikalavimų įgyvendinimu informacinėje sistemoje buvo užtikrinta ir ISO 9001:2000 kokybės vadybos reikalavimų vykdymo kontrolė toje pačioje informacinėje sistemoje, kiek tai susiję su gamybos proceso kontrole pagal ISO 9001:2000 reikalavimus. Tačiau perkančioji organizacija pranešime nurodytuose motyvuose šios aplinkybės neįvertino. Ieškovo teigimu, pranešime dėl jo pasiūlymo atmetimo atsakovas nepagrįstai siaurinamai aiškino pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų sąlygas, rėmėsi tuo, kad konkurso sąlygose nurodytas terminas „standartas“ turi būti aiškinamas pagal Standartizacijos įstatyme nustatytą termino „standartas“ sąvoką. Atsakovas pripažino, jog pirkimo sąlygose nurodytas standartų sąrašas buvo pavyzdinis, t. y. pagal pirkimo sąlygas standartais laikomi ne tik ISO ir LST. Atsakovas pranešime taip pat nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka kvalifikacinio reikalavimo, nustatančio, kad ekspertas Nr. 1 - projekto vadovas turi turėti ne trumpesnę nei 5 (penkių) metų patirtį vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams. Pranešime nurodyta, kad, remiantis 2010 m. gegužės 18 d. Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus raštu Nr. 1S-8.2.2-968 „Dėl informacijos pateikimo“ bei tuo metu ėjusio UAB „Hewlett - Packard“ vykdančiojo direktoriaus pareigas E. A. 2010 m. gegužės 18 d. raštu „Dėl prašomos pateikti informacijos“, komisija įsitikino, kad L. P. netenkina kvalifikacinio reikalavimo, nes darbo UAB „Hewlett - Packard“ metu, neužėmė atitinkamų pareigų, reikalingų vadovauti projektams. Ieškovas kartu su pasiūlymu atsakovui pateikė L. P. gyvenimo aprašymą (CV), o su 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 10_RAA-153 - Projektų valdymo instituto (Project Management Institute) pažymėjimą apie L. P. 2007 m. spalio 9 d. suteiktą Projektų valdymo specialisto (Project Management Professional) kvalifikaciją, kurie patvirtina L. P. atitikimą pirkimo sąlygose ekspertui Nr. 1 keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pagal projektų valdymo instituto taikomas sąlygas (skelbiamos Projektų valdymo instituto interneto tinklalapyje adresu: http://www.pmi.org/PDF/pdc_pmphandbook.pdf), Projektų valdymo specialisto kvalifikacija suteikiama asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo projektams patirtį. Tad, Projektų valdymo institutas, 2007 m. L. P. išduodamas pažymėjimą apie jai suteiktą Projektų valdymo specialisto kvalifikaciją, patvirtino, kad L. P. vadovavimo projektams patirtis 2007 m. jau buvo ne mažesnė kaip 3 metai. Po 2007 m. L. P. tęsė vadovavimo projektams darbą, todėl 2010 m. L. P. vadovavimo projektams patirtis atitinka pirkimo sąlygose ekspertui Nr. 1 keliamus reikalavimus. L. P. vykdė vadovavimo projektams funkcijas visuose jos gyvenimo aprašyme (CV) nurodytuose informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose. Pasak ieškovo, pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas ekspertui Nr. 1 buvo ne trumpesnė nei 5 (penkių) metų patirtis, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams, o ne reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 5 (penkių) metų darbo projektų vadovo pareigose stažą, todėl, vertinant L. P. atitikimą minėtam kvalifikaciniam reikalavimui, turi būti vertinamos jos atliktos funkcijos informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose. L. P. nuo 2001 m. vykdė vadovavimo projektams funkcijas informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose, buvo atsakinga už projektų vykdymą, projektų komandos valdymą, projektų kokybės ir biudžetų kontrolę, projektų atitikties sutarčių reikalavimams užtikrinimą, t. y. L. P. visą laiką nuo 2001 m. vykdė ir šiuo metu vykdo projektų vadovo funkcijas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „ERP“ 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atsakovui Lietuvos dailės muziejui bei 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl Konkurso sąlygų 12.9 p. nustatytos sąlygos turinio aiškinimo, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio ir 3 priedėlio „Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžimas“ nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymo atmetimas, atsakovui konstatuojant, jog Geros gamybos praktikos nuostatai, kuriais įteisintas geros gamybos praktikos vadovas, ir jo priedai nėra standartai (LST, ISO ar lygiaverčiai), neįvertinus jų lygiavertiškumo reikalaujamam standartui pateikti LST, ISO ir kt. standartams, yra nepagrįstas. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo pirkimo sąlyga buvo reikalaujama iš tiekėjų pateikti duomenis apie įvykdytas sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, tarp jų ir sutartis (mažiausiai vieną), kurių metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus. Teismas nustatė, kad paskelbto konkurso tikslas yra įsigyti Lietuvos muziejų integralios informacinės sistemos sukūrimo bei diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusias paslaugas, t. y. kultūros paveldo objektų skaitmeninimas, automatizuojant skaitmeninio turinio aprašymą, turinio viešinimą ir saugojimą bei to turinio apskaitos procesus, ir todėl, kaip nurodė atsakovo atstovas, sąlygų 12.9 punktas skirtas atrinkti tiekėją, kuris turi patirtį skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos sistemų kūrime. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikto nustatytų taisyklių rinkinio objektas nėra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu, iš esmės šie reikalavimai skirti atitinkamos produkcijos kokybiškam gamybos procesui užtikrinti (1 skyrius, 1.1 p.), o ne aprašo atitinkamos produkcijos skaitmeninimui, jų aprašymui ir paviešinimui viešoje erdvėje. Pasak teismo, ieškovas pripažino, jog Geros gamybos praktikos standartą buvo įsidiegęs jo užsakovas, o ne pati ieškovo įmonė, o minėta konkurso sąlyga kėlė reikalavimą turėti patirtį automatizuojant objektų tvarkymo procesus pagal atitinkamų standartų reikalavimus. Nors, teismo vertinimu, pati konkurso sąlyga nėra visiškai aiškiai atskleista, tačiau tai neatleidžia tiekėjo pačiam kreiptis į perkančiąją organizaciją, prašant paaiškinti neaiškias konkurso sąlygas, ir jeigu jis to nepadaro – pats priima riziką pateikti konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog pateiktas ISO 9001 kokybės vadybos standarto objektas yra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas atitiko konkurso sąlygų 12.9 p. reikalavimus. Dėl ieškovo atitikimo Konkurso sąlygų 12.11 punkte numatytam reikalavimui teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo pasiūlyme nurodyta specialistė L. P. nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 16 d. vykdė Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės projekto „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ vadovės funkcijas, taip pat atsakovas pripažino, jog specialistė L. P. nuo 2009 m. sausio iki 2010 m. gegužės mėn. buvo projekto vadovė, kuriant Lietuvos Respublikos muitinės interneto portalą. Teismas taip pat nustatė, kad kiti darbiniai laikotarpiai, nurodyti L. P. einant projektų priežiūros biuro vadovės ir projektų biuro vadovės pareigas, o įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant šias pareigas, darbinės funkcijos buvo iš esmės tapačios projekto vadovo funkcijoms, ieškovas nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis atitiko Konkurso sąlygų 12.9 nustatytus reikalavimus, t. y. nepateikė duomenų apie įvykdytas sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, tarp jų ir sutartis (mažiausiai 1), kurių metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus, taip pat neįrodė, jog atitiko konkurso sąlygų 12.11 p. reikalavimus dėl projekto vadovo ne trumpesnės nei 5 metų patirties turėjimo, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams, tad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

 Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „ERP“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo   2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neteisingai išaiškino atviro konkurso sąlygų „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ 12.9 punkto turinį bei neteisingai įvertino ieškovo pateikto pasiūlymo atitiktį šio punkto reikalavimams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atitikties Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatytiems reikalavimams. Teigia, kad Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatyto reikalavimo prasme ne taisyklių rinkinio objektas turi būti susijęs su automatizavimu, bet sutarties vykdymo metu turi būti automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (LST, ISO ar lygiaverčių) reikalavimus. Aiškinant šios sąlygos turinį yra akivaizdu, jog pareiškėjui yra keliamas reikalavimas automatizuoti procesus pagal standartų reikalavimus, nepriklausomai nuo to, koks yra šių standartų objektas. Ieškovo pateiktas GGP standartas reglamentuoja standartizuotą vaistų gamybos procesą, kurio kokybei užtikrinti gali būti diegiamos kompiuterinės ir kitos automatizavimo sistemos.

2. Išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad pateiktas ISO 9001 kokybės vadybos standarto objektas yra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu, teismas padarė, neįvertinęs ir visapusiškai neištyręs ieškovo pateiktų įrodymų bei projekto įgyvendinimo aplinkybių. 2010 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 10_RAA-153 buvo nurodyta, kad projekte buvo užtikrinti ne tik GGP, bet jam lygiaverčio standarto - ISO reikalavimai. Teismas nepagrįstai susiaurino/sugriežtino Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimus.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Konkurso Sąlygų 12.9 punktą turėti patirtį automatizuojant objektų tvarkymo procesus pagal atitinkamų standartų reikalavimus, taigi GGP standartą, turėjo būti įsidiegęs pats ieškovas. Konkurso sąlygų 12.9 punkte nėra numatytas reikalavimas, kad objektų tvarkymo procesai turi būti automatizuoti tiekėjo (ieškovo) įmonėje. Priešingai, ši Konkurso sąlygų nuostata pareiškėjo patirtį ir pasiūlymo atitiktį sieja su sutarčių, kurių pagrindu buvo automatizuoti procesai užsakovų įmonėse, įgyvendinimu.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pateiktas pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 12.11 punkto reikalavimą. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad L. P. vykdė vadovavimo projektams funkcijas visuose jos gyvenimo aprašyme nurodytuose informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose. Teigia, kad turi būti vertinamos ne L. P. užimtos pareigos, bet jos atliktos funkcijos informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose. L. P. vadovavimo projektams funkcijas vykdė nuo 2001 metų ir tai iš esmės atitinka ieškovo pateikto Projekto vadovo funkcinės veiklos aprašo reikalavimus. Be to,        L. P. 2007 m. spalio 9 d. suteikta Projektų valdymo specialisto kvalifikacija yra suteikiama tik asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo projektams patirtį. Todėl                   L. P. vadovavimo projektams patirtis jau 2007 metais buvo ne mažesnė kaip 3 metai.

5. Teismas nevertino Konkurso sąlygų atitikties VPĮ nustatytiems pagrindiniams pirkimų principams ir, spręsdamas bylą, jais nesirėmė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad ieškovas netinkamai ir savo naudai aiškina Konkurso sąlygas. Visiems protingiems ir rūpestingiems Konkurso dalyviams buvo aišku, kad perkančioji organizacija, reikalaudama, kad būtų automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų reikalavimus, siekia įsitikinti tiekėjų gebėjimu įvykdyti konkrečią viešojo pirkimo sutartį. Perkančiajai organizacijai turėjo reikšmės, koks yra šių standartų objektas. Perkančioji organizacija siekia įsigyti paslaugas būtent kultūros paveldo objekto skaitmeninimui, t.y. automatizuojant skaitmeninio turinio aprašymą, jo viešinimą ir saugojimą ir to turinio apskaitos procesus. Todėl būtent su šių paslaugų teikimu tiekėjų patirtis turi būti susijusi ir jų kvalifikacija yra svarbi tiek, kiek ji yra susijusi su patirtimi atitinkamoje srityje. Ieškovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo, koks yra pirkimo objektas ir kokią sutartį jis turėtų vykdyti, jei Konkursą būtų laimėjęs. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikto nustatytų taisyklių rinkinio objektas nėra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu, iš esmės šie reikalavimai skirti atitinkamos produkcijos kokybiškam gamybos procesui užtikrinti, o ne aprašo atitinkamos produkcijos skaitmeninimui, aprašymui ir paviešinimui viešoje erdvėje. Pagal standarto ISO 9001:2000 reikalavimus gali būti vertinamas atitikimas Konkurso sąlygų 12.8 punkto reikalavimui. Konkurso sąlygų 12.9 punkte reikalaujama, kad objektų tvarkymo procesai turi būti automatizuoti pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad GGP nėra ISO ar LST standartams lygiavertis dokumentas. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai buvo keliami ne tiekėjų užsakovams, o patiems tiekėjams, kad atsakovas galėtų įsitikinti jų kompetentingumu, patikimu ir pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 32 str. 1 d.). Aplinkybė, kad Geros gamybos praktiką, kuria rėmėsi ieškovas, buvo įsidiegęs užsakovas, atsakovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neatitiko Konkurso sąlygų 12.9 ir 12.11 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovas pateikė melagingą informaciją apie L. P. užimamas pareigas ir vykdytas darbo funkcijas. L. P. neturėjo Konkurso sąlygų 12.11 punkte reikalaujamos patirties. UAB „Hewlett – Packard“ raštas patvirtina, kad         L. P. vadovės funkcijas atliko tik pusantrų metų, vietoj gyvenimo aprašyme nurodomų 7 metų. L. P. ne tik nebuvo projektų vadove, bet ir projektų biuro vadove ar projektų koordinatore. Tiekėjas turėjo pasiūlyti tokį projekto vadovą, kuris turi reikiamos patirties vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams. Pateiktas pažymėjimas nepatvirtinta, kad L. P. turi pakankamą patirtį, vadovaujanti informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams. Ieškovo argumentai, susiję siaurinamuoju Konkurso sąlygų turinio aiškinimu, galimybių pateikti pasiūlymo paaiškinimą, Konkurso sąlygų aiškinimu ieškovo naudai, yra aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas negali jomis remtis (CPK 306 str. 2 d.). Vykdydamas viešojo pirkimo procedūras, atsakovas vadovavosi VPĮ, Konkurso sąlygų reikalavimais, užtikrino viešųjų pirkimų principų laikymąsi (VPĮ 3 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Konkurso sąlygos buvo aiškios, nebuvo gauta jokių paklausimų ar pretenzijų, susijusių su Konkurso sąlygų aiškinimu dėl Konkurso sąlygų 12.9 ir 19.11 punktų reikalavimų. Ieškovas privalėjo būti aktyvus ir prašyti paaiškinti jam neaiškius konkurso sąlygų reikalavimus ir atitinkami argumentai negali būti šio ginčo dalykas.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

 

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau tekste VPĮ). Pagal šio įstatymo 32 straipsnio, nustatančio tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarką, 6 dalies nuostatą, perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir VPĮ 39 straipsnio, reglamentuojančio pasiūlymų vertinimą ir palyginimą, antrosios dalies pirmajame punkte.

Atsakovo Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V.l-24 patvirtintų atviro konkurso „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ sąlygų, kuriomis vadovaujantis ir buvo vykdomas šioje byloje ginčijamas viešasis pirkimas, 54.1 punkte taip pat buvo nustatyta, kad (viešojo pirkimo) komisija atmeta pasiūlymą, jeigu jis neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Kaip matyti iš byloje esančio atsakovo Lietuvos dailės muziejaus 2010 m. gegužės 21 d. pranešimo Nr. 5-318 apie šio pasiūlymo atmetimo priežastis (t. 1, b.l. 45-47) bei 2010 m. gegužės 28 d. atsakymo į pretenziją (t. 1, b.l. 54-56) turinio, konkursui pateiktas ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis šių minimalių kvalifikacinių reikalavimų: kvalifikacinio reikalavimo, nustatyto pirkimo dokumentų (konkurso sąlygų) 12.9 punkte, kurio esmė - tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo datos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, iš kurių mažiausiai viena, kurios įgyvendinimo metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus, o taip pat kvalifikacinio reikalavimo, nustatančio, kad ekspertas Nr. 1 - projekto vadovas turi turėti ne trumpesnę nei 5 (penkių) metų patirtį vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams.

Šioje byloje pareikštuoju ieškiniu ieškovas reikalauja panaikinti atsakovo sprendimus, kuriuo jo pasiūlymas konkursui ir pretenzija buvo atmesti, nesutikdamas su atsakovo argumentais, kuriais ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas neatitinkančiu minėtiems kvalifikaciniams reikalavimams. Savo apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino konkurso sąlygų 12.9 punkto turinį, neteisingai įvertino ieškovo pateikto pasiūlymo atitiktį šio punkto reikalavimams bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo pateiktas pasiūlymas atitiko konkurso sąlygų 12.11 punkto reikalavimą.

Taigi, tarp šalių kilusio ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra konkrečių ieškovo paskelbto ir vykdyto atviro konkurso „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ sąlygų, nustačiusių kai kuriuos konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, aiškinimo ir konkursui pateikto ieškovo pasiūlymo atitikimo šiems reikalavimams klausimai.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis.

 Pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Šiam tikslui perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė pareikalauti tokių įrodymų, kaip per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas, pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašai, susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų apibūdinimas, paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimas bei kitus įrodymus, patvirtinančius tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą teikti viešojo pirkimo dokumentuose numatytas paslaugas.

Šios perkančiajai organizacijai suteiktos teisės yra neatskiriamai susijusios su jos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kuri savo ruožtu yra neatsiejama nuo esminio Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto viešųjų pirkimų tikslo – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Tiekėjų, dalyvaujančių atvirame konkurse „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ kvalifikacijai keliamus reikalavimus, tarp jų ir tiekėjų finansinei būklei bei techniniam ir profesiniam pajėgumui keliamus reikalavimus atsakovas nustatė Konkurso sąlygų III skyriuje, kurio 12 punktu buvo nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos (konkrečius) minimalius kvalifikacinius reikalavimus (kurie ir buvo išdėstyti toliau pateiktose lentelėse „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ ir „Ekonominės ir finansinės būklės bei profesinio pajėgumo reikalavimai“).

Vienas iš reikalavimų, priskiriamų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams, buvo nustatytas Konkurso sąlygų 12 punkto 12.9 papunktyje (t. 1, b.l. 13), pagal kurį tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo datos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, iš kurių mažiausiai viena, kurios įgyvendinimo metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus. Aiškindamas šią kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams nustatančią Konkurso sąlygų 12.9 punkto nuostatą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši nuostata yra skirta atrinkti tiekėją, kuris turi patirtį skaitmeninio turinio aprašymo ir kaupimo sistemų kūrime. Teismas taip pat įvertino ieškovo, kaip tiekėjo, pateiktą vaistų geros gamybos praktikos vadovą ir nustatė, kad jis yra skirtas atitinkamos produkcijos (šiuo konkrečiu atveju vaistų) gamybos proceso kokybei užtikrinti, bet nėra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu ir neaprašo atitinkamos produkcijos skaitmeninimo, jos aprašymo ir paviešinimo viešojoje erdvėje.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai išaiškino konkurso sąlygų 12.9 punkto turinį bei neteisingai įvertino ieškovo pateikto pasiūlymo atitiktį šio punkto reikalavimams. Pasak apelianto, Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatyto reikalavimo prasme ne taisyklių rinkinio objektas turi būti susijęs su automatizavimu, bet sutarties vykdymo metu turi būti automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (LST, ISO ar lygiaverčių) reikalavimus, o tiekėjui yra keliamas reikalavimas automatizuoti procesus pagal standartų reikalavimus, nepriklausomai nuo to, koks yra šių standartų objektas. Tačiau su tokiu Konkurso sąlygos, nustatančios konkretų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams, aiškinimu sutikti nėra pagrindo.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę ir tikslą. Aiškinant kvalifikacinius reikalavimus nustatančias pirkimo sąlygas, kaip ir aiškinant sutarčių sąlygas, būtina remtis ir ne tik pažodiniu šių sąlygų aiškinimu, bet ir nagrinėti tikslus, kurių siekė perkančioji organizacija paskelbtuoju pirkimu, taigi ir tai, ko buvo siekiama konkrečių kvalifikacinių reikalavimų nustatymu.

Šioje byloje aptariamo viešojo pirkimo objektas yra apibrėžtas Konkurso sąlygų 8 punkte, pagal kurio nuostatą  pirkimo objektas - LIMIS  sukūrimo, diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas. Pagal Konkurso sąlygų 1 punktą LIMIS yra ,,Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema.“ Taigi, paslaugos, kurių pirkimą paskelbė atsakovas, yra Lietuvos muziejų informacinės sistemos sukūrimas ir diegimas. Todėl yra logiška, kad siekdamas įsigyti tokias paslaugas ir nustatyti tiekėją, galintį tokias paslaugas suteikti laiku ir kokybiškai, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nustatydamas tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus, nustatė ir reikalavimą turėti atitinkamą patirtį: būti įvykdžiusiam sutartis, kurių metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, t.y. nustatė minimalų kvalifikacinį reikalavimą, susijusį su pirkimo objektu ir jam proporcingą.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti savo pasiūlymo atitikimą Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, ieškovas pateikė informaciją apie 2005 - 2008 m. jo vykdytą projektą „Elektroninių dokumentų, turinio ir procesų atitikties valdymo informacinės sistemos kūrimas ir diegimas“ užsakovui SIA „Grindeks“ ir pasiūlyme nurodė, kad projekto įgyvendinimo metu buvo automatizuoti vaistų gamybos procesų objektų tvarkymo procesai pagal myPharma geros gamybos praktikos standartų atitikties reikalavimus, kuris, pasak ieškovo, farmacijos pramonėje yra lygiavertis ISO standartams.

Tačiau būtina pažymėti, kad atsakovo paskelbto viešojo pirkimo objektas yra kultūros paveldo informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas - integralios informacinės sistemos sukūrimas ir diegimas Lietuvos muziejuose,  o viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu turi būti įdiegta informacinė sistema, kurios pagalba bus vykdoma automatizuota muziejuose saugomų vertybių apskaita, saugoma informacija apie saugomas muziejines vertybes ir sudaryta galimybė šią informaciją jos naudotojams operatyviai gauti. Todėl būtent šių paslaugų teikimo patirtis atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, ir turėjo būti svarbi, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjai yra pajėgūs suteikti įsigytas paslaugas ir dėl šios priežasties, nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą - per 3 paskutinius metus būti įvykdžiusiam mažiausiai vieną sutartį, kurios metu buvo įgyvendintos skaitmeninio turinio aprašymo, kaupimo ir apskaitos priemonės, ir kurios metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (ISO, LST ar lygiaverčių) reikalavimus - atsakovas ir turėjo teikti reikšmę tai aplinkybei, kad būtent automatizavimo darbai būtų atlikti pagal standartų reikalavimus, t.y. būtų atlikti kokybiškai. Todėl būtent standartų (taisyklių, pagal kurias buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai) objektas perkančiajai organizacijai buvo svarbus, siekiant išsiaiškinti tiekėjų patirtį. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, standartas, kurį pateikė ieškovas, pagal kurį jis vykdęs procesų automatizavimo darbus ankstesniajam užsakovui (SIA „Grindeks“) - Vaistų gamybos geros praktikos vadovas - reglamentuoja ne objektų tvarkymo automatizavimo procesą, bet gamybos procesą: jis skirtas užtikrinti vaistų geros gamybos praktiką ir kokybės kontrolę. Taigi, aptariamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui ir yra reikalavimas turėti patirtį - bent vieną įvykdytą sutartį, kurios metu objektų tvarkymo procesai buvo automatizuoti laikantis būtent pagal šiai procedūrai (automatizavimui) nustatytus standartus (ISO, LST ar lygiaverčius), o ne pagal standartus, nustatytus patiems objektams (kaip aptariamu atveju vaistų gamybos procesui) ir kurie yra skirti pačiam užsakovui jo veikloje. Tokią išvadą leidžia daryti ir pats aptariamos sąlygos, nustatytos Konkurso sąlygų 12.9 punkte turinys: „..mažiausiai viena sutartis, kurios metu buvo automatizuoti objektų tvarkymo procesai pagal standartų (...) reikalavimus“, kurio lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teiginys „... pagal standartų (...) reikalavimus“ yra skirtas teiginio „buvo automatizuoti“ apibūdinimui.

Savo paaiškinimuose „Dėl „Elektroninių dokumentų turinio ir procesų valdymo atitikties valdymo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo“ projekto“ (t. 1, b.l. 37-39) ieškovas, be kita ko, nurodė, kad, vykdant projektą SIA „Grindeks“, kartu su GPP standarto įgyvendinimu informacinėje sistemoje buvo užtikrinta ir ISO 9001:2000 kokybės vadybos standarto reikalavimų vykdymo kontrolė toje pačioje informacinėje sistemoje, kiek tai susiję su gamybos proceso kontrole. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pateiktas ISO 9001:2000 kokybės vadybos standarto objektas yra susijęs su objektų tvarkymo automatizavimu. Tokią teismo išvadą iš esmės patvirtina jau pats ieškovo teiginys minėtuose paaiškinimuose (t. 1, b.l. 39), pagal kurį informacinėje sistemoje buvo užtikrinta ISO 9001:2000 kokybės vadybos standarto reikalavimų vykdymo kontrolė, kiek tai susiję su gamybos proceso kontrole. Tai iš esmės ir reiškia, kad ISO 9001:2000 kokybės vadybos standarto reikalavimų vykdymo kontrolė buvo įdiegta būtent vaistų gamybos procesui kontroliuoti. Taigi šio standarto objektas nėra objektų tvarkymo proceso automatizavimas. Pažymėtina, jog reikalavimą, kad tiekėjas būtų įdiegęs veiklos kokybės valdymo sistemą informacinių technologijų srityje, atitinkančią ISO 9001:2000, įtvirtino Konkurso sąlygų 12.8 punktas ir šis reikalavimas negali būti tapatinamas su 12.9 punkte nustatytais reikalavimais, kurie susiję su tiekėjų patirtimi teikiant paslaugas, analogiškas ginčo pirkime numatytoms pirkti paslaugoms.

Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Konkurso sąlygų 12.9 punktą nuostatą standartą turėjo būti įsidiegęs pats ieškovas, ir teigia, kad ši Konkurso sąlygų nuostata pareiškėjo patirtį ir pasiūlymo atitiktį sieja su sutarčių, kurių pagrindu buvo automatizuoti procesai užsakovų įmonėse, įgyvendinimu. Tačiau konkurso sąlygos minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustatė būtent konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, o ne kitiems subjektams. Minėta ginčijamoji Konkurso sąlyga yra susijusi su reikalavimu būtent tiekėjų patirčiai, teikiant analogiškas paslaugas, kurių teikimui tiekėjai patys taikė atitinkamus standartus. Aiškinant priešingai, Konkurso sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai būtų taikomi subjektams, kurie nėra pirkimo dalyviai.

Todėl tiek atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neatitiko Konkurso sąlygų 12.9 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, yra pagrįsta, o ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad teismas nepagrįstai susiaurino/sugriežtino Konkurso sąlygų 12.9 punkto reikalavimus, faktinio bei teisinio pagrindo neturi.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymas, pateiktas konkursui, buvo atmestas taip pat pripažinus, kad jis neatitinka ir kito kvalifikacinio reikalavimo, t.y. reikalavimo, nustatančio, kad ekspertas Nr. 1 - projekto vadovas turi turėti ne trumpesnę nei 5 (penkių) metų patirtį, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams.

Minėtas reikalavimas buvo nustatytas kartu su kitais reikalavimais, nustatančiais būsimų tiekėjų kvalifikaciją, atsižvelgiant į būtinas jų žinias ir patirtį, reikalingą perkamų paslaugų suteikimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo atitikimo šiam kvalifikaciniam reikalavimui klausimą, nustatė, kad ieškovo pasiūlyme nurodyta specialistė L. P. laikotarpiais nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 16 d. ir nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. vykdė projektų vadovo funkcijas. Teismas taip pat nustatė, kad kitais laikotarpiais L. P. vykdė projektų biuro vadovės ir projektų priežiūros biuro vadovės pareigas ir padarė išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių, jog jos darbinės funkcijos šiose pareigose buvo tapačios projekto vadovo funkcijoms, nėra. Nesutikdamas su tokia išvada, ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad L. P. vykdė vadovavimo projektams funkcijas visuose jos gyvenimo aprašyme nurodytuose informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose. Teigia, kad turi būti vertinamos ne L. P. užimtos pareigos, bet jos atliktos funkcijos informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose.

Iš tiesų, paties ieškovo perkančiajai organizacijai pateiktoje informacijoje raštu „Patikslinimas dėl ekspertų“ (t. 1, b.l. 40-44) bei L. P. gyvenimo aprašyme (CV) pateiktoje informacijoje (t. 1, b.l. 93-94) yra nurodyta, kad ieškovo ekspertė L. P. laikotarpiu nuo    2001 m. vykdė ir iki šiol vykdo pareigas, į kurias įeina ir vadovavimas įvairiems projektams. Tačiau šią ieškovo pateiktą informaciją iš esmės paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie neleidžia teigti, L. P. patirtis, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams, apima visą minėtą laikotarpį.

L. P. CV nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio ji  dirbo UAB „Hewlett-Packard“ projekto biuro vadovės ir projekto koordinatorės pareigose, kurias atlikdama, ji vadovavo Integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimo ir diegimo projektui, kurio užsakovas Muitinės departamentas, Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimo ir diegimo projektui, kurio užsakovas Sveikatos apsaugos ministerija, Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projektui, kurio užsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba, Šengeno informacinės sistemos kūrimo ir diegimo projektui, kurio užsakovas Vidaus reikalų ministerija (t. 1, b.l. 94). Analogiška informacija pateikta ir ieškovo rašte „Patikslinimas dėl ekspertų“ (t. 1, b.l. 40-44). Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Hewlett-Packard“ 2010 m. gegužės 18 d. ir 2010 m. rugsėjo     28 d. raštai (t. 1, b.l. 98, 185) šią ieškovo pateiktą informaciją iš dalies paneigia.

UAB „Hewlett-Packard“ 2010 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. S-160 (t. 1, b.l. 185) įrodo, kad būdama UAB „Leinonen“ darbuotoja ir teikdama buhalterinės apskaitos ir administravimo paslaugas UAB „Hewlett-Packard“ laikotarpiais nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 16 d., tik laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 16 d., t.y. mažiau negu 1,5 metų, vykdė projekto vadovės funkcijas, vykdant Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projektą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos užsakymą. Šią informaciją taip pat patvirtina minėtos įmonės 2010 m. gegužės 18 d. raštas (t. 1, b.l. 98), kuriame taip pat nurodoma, kad Integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimo ir diegimo projekto, kurio užsakovas Muitinės departamentas, Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimo ir diegimo projekto, kurio užsakovas Sveikatos apsaugos ministerija, Šengeno informacinės sistemos kūrimo ir diegimo projekto, kurio užsakovas Vidaus reikalų ministerija, vadovai buvo kiti asmenys, bet ne ieškovo pasiūlyme ekspertu Nr. 1 nurodyta L. P. . Šiuos duomenis taip pat patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento 2010 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (6-3) 9R-5084 (t. 1, b.l. 60), kuriame nurodyta, kad vykdant Šengeno informacinės sistemos kūrimo ir diegimo projektą 2006 - 2007 metais, šio projekto vadovai keitėsi, tačiau L. P. tarp buvusių projekto vadovų nenurodyta. Paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis taip pat iš esmės patvirtina ir atsakovo pateikta informacija, kuri yra atsakovo 2010 m. gegužės 21 d. rašto Nr.V.5-318 - Pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis - priedas (t. 1, b.l. 48), sudaryta pagal trečiųjų šalių pateiktus duomenis. Minėtoje informacijoje (sudarytoje lentelėje) nurodyta, kad L. P. projekto vadovo pareigas vykdė 2007 m. sausio mėn. - 2008 m. gegužės mėn. laikotarpiu (vykdant Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projektą) bei laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. (vykdant Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos atnaujinimą, vystymą, įdiegimą bei priežiūrą ir palaikymą).

Taigi byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ekspertu Nr. 1- projekto vadovu nurodyta L. P. projekto vadovo funkcijas iki ginčijamo viešojo pirkimo paskelbimo iš viso vykdė tik laikotarpį, lygų trejiems metams, kai tuo tarpu Konkurso sąlygos reikalavo, kad vienas iš pagrindinių tiekėjo ekspertų - ekspertas Nr. 1 - projekto vadovas - turėtų ne trumpesnę negu penkių metų patirtį, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams. Taigi, faktiniais duomenimis nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad L. P. vadovavimo projektams funkcijas vykdė nuo 2001 metų. Aukščiau aptarti faktiniai duomenys kaip tik ir įrodo L. P. faktiškai atliktas funkcijas, vadovaujant projektams, ir šių funkcijų atlikimo laikotarpius, o ne tik jos vykdytas pareigas. Todėl iš esmės pagrįsta yra tiek atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, kaip tiekėjas, taip pat neatitiko ir minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, nustatyto Konkurso sąlygų 12.11 punkte, kurio esmė - vienas iš pagrindinių tiekėjo ekspertų - projekto vadovas turi turėti ne trumpesnę negu penkių metų patirtį, vadovaujant informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektams.

Nustačiusi faktą, kad ieškovas, kaip viešojo pirkimo dalyvis, pateikęs pasiūlymą konkursui, neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, atsakovas kaip perkančioji organizacija, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo atmesti jo pasiūlymą, nes tai jį įpareigojo tiek VPĮ, tiek ir pirkimo dokumentų nuostatos (VPĮ 32 str. 6 d., 39 str. 2 d. 1 p.). Todėl šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai, kuriais buvo atmestas ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymas viešajam pirkimo konkursui „Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIMIS) diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimas“ dėl jo neatitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir ieškovo pateikta pretenzija, iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas juos naikinti neturėjo pagrindo.

Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurso sąlygų atitikties VPĮ nustatytiems pagrindiniams pirkimų principams ir, spręsdamas bylą, jais nesirėmė. Pasak apelianto, ginčijamo Konkurso sąlygos buvo neaiškios ir netikslios, todėl netinkamo jų aiškinimo rizika neturi būti perkelta tiekėjams, teismas nepasisakė dėl šių nuostatų prieštaravimo VPĮ 32 straipsniui, o atsakovas privalėjęs įrodyti, kad Konkurso sąlygų 12.9 ir 12.11 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra tikslingi ir pagrįsti, be to, atsakovas nesudaręs jam galimybės pateikti paaiškinimus bei patikslinimus, surinkti įrodymus apie jo atitikimą nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

Atsižvelgdama į šiuos apelianto teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Konkurso sąlygų aiškinimu ieškovo naudai nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme kaip šioje byloje reiškiamą ieškinį grindžiančios aplinkybės. Todėl jos negali būti ir apeliacijos objektu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ginčyti Konkurso sąlygas įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis buvo įsitikinęs, kad šios sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo normas, šiame įstatyme nustatytus viešųjų pirkimų principus ar jo teises ir/ar teisėtus interesus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Konkurso sąlygos teikėjams buvo taikomos ir/ar aiškinamos nevienodai. Konkurso sąlygų, dėl kurių aiškinimo ir taikymo ir kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, tikslas, esmė ir prasmė šioje nutartyje jau aptarti. Nustačius, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko šiose sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir dėl šios priežasties turėjo būti atmestas, teigti, kad tuo buvo pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principai, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė faktiniais duomenimis bei įstatymu iš esmės pagrįstas išvadas, todėl ieškinį atmetė pagrįstai, t.y. bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 Virginija Čekanauskaitė

 

 Donatas Šernas