Civilinė byla Nr. e2-989-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14329-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.2.2.3.1.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ atstovei advokatei Linai Zubovienei,
atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atstovams A. K. ir advokatui Andriui Bambalui,
trečiojo asmens advokatų profesinės bendrijos „Duelex“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ patikslintą ieškinį atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos narių 2020 m. vasario 19 d. visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatų profesinė bendrija „Duelex“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Via Sportas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl bendrijos narių 2020 m. vasario 16 d. visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2020 m. vasario 16 d. vykusio pakartotinio namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimus 6 darbotvarkės klausimu (6.1 patvirtinti 2019-2024 m. ilgalaikį planą, 6.2 patvirtinti 0,1169 Eur/kv. kaupiamąsias įmokas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą) bei 7 darbotvarkės klausimu (patvirtinti tarifus laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu Savanorių pr. 1, Vilnius. Pastate yra 138 butai ir 39 negyvenamosios patalpos, iš viso 177 nekilnojamojo turto vienetai, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 37 nekilnojamojo turto vienetai. Juridinių asmenų registre yra įregistruota Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau – Bendrija), tačiau ieškovė nėra Bendrijos narė ir jos sprendimų priėmime nedalyvauja.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas pagal 2019 m. kovo 31 d. neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Šio susirinkimo metu priimti nutarimai darbotvarkės 6.1, 6.2 ir 7 klausimais negalėjo būti priimti ir pažeidžia ieškovės interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais, t. y.:
3.1. Darbotvarkės 6.1 ir 6.2 klausimais priimtais nutarimais buvo patvirtintas 2019-2024 m. ilgalaikis planas ir 0,1169 Eur/kv. kaupiamųjų įmokų tarifas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą, tačiau ilgalaikis planas ir kaupiamųjų lėšų tarifas negali būti tvirtinami Bendrijos narių susirinkime, nes CK 4.82 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktas nustato, jog apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.
3.2. Ilgalaikis planas parengtas ir kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuotas netinkamai. Atsakovės patvirtintame ilgalaikiame plane nurodyta, kad atliktini darbai yra detalizuoti 2018 m. spalio 12 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. AKDA181012-01, tačiau dalis Apžiūros akte nurodytų darbų negali būti laikomi atnaujinimo (remonto) darbais, kurie reikalingi atlikti, kad pastatas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (pavyzdžiui, šiukšlių pašalinimas (1.7 p.), voratinklių valymas, šviestuvų keitimas (1.29 p.), drenažo latakų valymas (5.2 p.), lietaus vandens surinkimo latako valymas (5.9-5.10 p.), kelio ženklų pašalinimas (7.32-7.33 p.), pašalinių daiktų iš evakuacinės laiptinės šalinimas (7.50-7.51 p.), kt.). Tai yra einamieji darbai, atliekami nuolat ir už jų atlikimą yra renkamas mokestis kiekvieną mėnesį, todėl jie negalėjo būti įtraukti į ilgalaikį planą. Apžiūros akte nėra nurodyti liftų atnaujinimo / remonto darbai, ilgalaikiame plane taip pat nenurodyta, kokie darbai, susiję su liftų remontu (atnaujinimu), bus atliekami, tačiau nustatytas kaupiamasis tarifas liftų remontui. Prie susirinkimo protokolo kaip priedas pridėti liftų defektiniai aktai ir sąmatos, kurios turėtų pagrįsti kaupiamojo tarifo liftų remontui nustatymą, tačiau pagal šiuos defektinius aktus ir jų pagrindu parengtas sąmatas Bendrija pastato bendraturčiams jau yra išrašiusi sąskaitas 2018 gruodžio mėn., 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais. Be to, kas mėnesį yra renkamas mokestis pagal techninės priežiūros tarifą, kurio aprašyme nurodyta, jog jis apima ir liftų priežiūrą. Dėl to nėra jokio pagrindo papildomai kaupti lėšas liftų remonto darbams. Rengiant ilgalaikį planą nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų nustatyta reali preliminari ilgalaikiame plane nurodytų darbų kaina. Apskaičiuojant ilgalaikiame plane numatytų atskirų priemonių kainą iš šios sumos turėtų būti atimta suma, kuri jau yra sukaupta (Aprašo 6 punktas), tačiau tvirtinant ilgalaikį planą nebuvo pateikta duomenų apie surinktas ir panaudotas kaupiamąsias lėšas. Be to, atsakovė netinkamai taikė Apraše nurodytą formulę tarifui apskaičiuoti, dėl ko buvo apskaičiuotas nepagrįstai didelis tarifas.
3.3. Pakartotiniame susirinkime buvo pateiktas pakoreguotas ilgalaikis planas, kas laikytina procedūriniu pažeidimu. Nors DNSBĮ nenumato, per kiek laiko turi būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas po pirmojo neįvykusio susirinkimo, tačiau DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, todėl jis turėtų būti sušauktas per protingą terminą. Šiuo atveju pakartotinis susirinkimas sušauktas beveik po metų. Nors 2019 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 16 d. susirinkimų darbotvarkės praktiškai identiškos, tačiau siūlomų sprendimų projektai pakartotiniam susirinkimui buvo pakoreguoti.
3.4. Darbotvarkės 7 klausimu priimtu nutarimu buvo patvirtinti tarifai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Pagal įmokų tarifus turėtų būti apmokamos konkrečios daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo paslaugos, kurias teikia namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jo atitinkamoms paslaugoms teikti pasamdyti tretieji asmenys, t. y. įmokų tarifai turi atitikti gaunamos tokio pobūdžio paslaugos kainą. Tačiau šiuo atveju nei iš susirinkimo protokolo, nei iš jo priedų nesimato, kodėl buvo nustatyti nurodyto dydžio tarifai. Be to, susirinkime patvirtintas naujas Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas, kuris skirtas ne apmokėti kokias nors konkrečias suteiktas paslaugas, o dengti neįvardintus einamuosius mokėjimus. Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas sudaro beveik pusę visų tarifų, todėl pagal šį tarifą papildomai būtų mokama beveik tiek pat, kiek už suteiktas paslaugas, tačiau negaunama jokių paslaugų. Bendrijai nustačius tokį neapibrėžtą tarifą, nepagrįstai sudaromos sąlygos netrukdomai savo nuožiūra disponuoti didele visiems pastato bendraturčiams priklausančia pinigų suma. Taigi, patvirtinti tarifai neatitinka gaunamos paslaugos kainos, kas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai, DNSBĮ 21 straipsnio 3 daliai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus:
4.1. Bendrija sprendimus priėmė neperžengdama savo kompetencijos ribų, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, nes Bendrijos teisė tvirtinti ilgalaikį planą ir mėnesinį kaupiamąjį tarifą yra įtvirtinta Bendrijos įstatų 10.2 punkte. Be to, ilgalaikio plano tvirtinimas yra priskirtas bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai specialiame teisės akte – DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Kaupiamasis pastato fondas yra sudaromas Aprašo pagalba, todėl būtent Bendrija kaip pastato administratorius ir turi teisę nustatyti kaupiamąsias mėnesines įmokas, kurios yra skirtos užtikrinti pastato atitiktį esminiams statinio reikalavimams pagal numatytus konkrečius remonto darbus. Susirinkimo metu buvo patvirtintas ilgalaikis planas, kuris yra rengiamas, įtraukiant darbus, kurie privalomi atlikti, jog namas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, todėl toks klausimas nepatenka į DNSB 12 straipsnio reguliavimo sritį ir yra priskirtinas Bendrijos, kaip pastato administratoriaus, narių susirinkimo kompetencijai.
4.2. Bendrija tarifus apskaičiavo tinkamai: 2018 m. spalio 12 d. UAB „Servico“ pateikė „Statinio kasmetinės apžiūros aktą“ (toliau – Aktas), kuriame nurodė namo defektus, deformacijas ir gedimus, pagal kuriuos buvo pateiktos preliminarios kiekvieno iš nurodyto trūkumo šalinimo kainos. Atsižvelgiant į tai ir numatomą darbų atlikimo laikotarpį, mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas buvo apskaičiuotas pagal Aprašo reikalavimus, taip pat įvertinant tai, jog buvo praėję laiko nuo preliminarių kainų nurodymo ir buvo būtina įvertinti jų pokytį. Konkretaus tarifo skaičiavimas buvo atliekamas imant laikotarpį, kiek laiko yra planuojama kaupti lėšas, kas atitinka Aprašo 6 punkto formulę. Aprašo 6 punkte yra įtvirtinta sąlyginė norma, t. y. kaupiamos lėšos atimamos tik tuo atveju, jeigu ilgalaikiame plane yra nurodytos priemonės, kurioms buvo rinktos kaupiamosios lėšos. Šiuo atveju sukauptos kaupiamosios lėšos skirtos pašalinti kitus neatitikimus ir apmokėti kitus ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie reikalingi tam, kad namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kuriais ginčijamas lėšų kaupimas liftų remontui, peržengia bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė neginčija UAB „Kone“ pateiktų defektinių aktų ir atitinkamai pagal sąmatas paskirstytų mokėjimų gyventojams, be to, klausimas dėl ieškovės pareigos mokėti už liftų remonto darbus yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Be to, tarifas buvo nustatytas nenumatytiems darbams ir neapima defektiniuose aktuose identifikuotų trūkumų. Ieškovė, neprisidėdama prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, žino, kad Bendrija, ieškovei nemokant, nurodytos sumos negalėjo surinkti, o ieškovei pasirinkus ginčyti tik susirinkime priimtus sprendimus, ieškinys šioje apimtyje išeina už bylos nagrinėjimo ribų.
4.3. Susirinkime nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti priimtus sprendimus. Susirinkimas įvyko pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir pagal abiejų susirinkimų darbotvarkę buvo numatytas ilgalaikio plano tvirtinimas.
4.4. Susirinkimo nutarimas 7 darbotvarkės klausimu teisėtas ir pagrįstas, nes pagal teisinį reglamentavimą kompetencija priimti sprendimus dėl tarifų yra suteikta Bendrijos visuotiniam susirinkimui ir būtent Bendrijos visuotinis susirinkimas sprendžia, kokie ir kokio dydžio tarifai turėtų būti tvirtinami. Bendrijos nustatyti tarifai buvo apskaičiuoti, įvertinant paslaugų kainų dydžius bei galimus paslaugų kainų pokyčius (didėjimą). Nustatytas apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant užtikrinti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir bendrijos bei pastato savininkų susirinkimų sprendimų įgyvendinimą, nes apyvartinės lėšos naudojamos bendrijos einamiesiems mokėjimams su paslaugų teikėjais ar pardavėjais apmokėti ir Bendrijos skoloms už anksčiau suteiktas paslaugas padengti. Pagal dabartinę situaciją Bendrija nepajėgi laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas, nes didelė dalis namo bendraturčių (ypač ieškovė, kuri nuosavybės teise valdo 46,6 proc. viso namo patalpų plotą) laiku neatsiskaito su Bendrija. Paslaugų teikėjai ar pardavėjai grasina sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą ir kreiptis į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo, todėl apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant dengti esančius įsiskolinimus.
5. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo advokatų profesinė bendrija ,,Duelex“ prašė tenkinti patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 16 d. atsakovės narių susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu – patvirtinti apyvartinių lėšų tarifą; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti pagal byloje esančius įrodymus bei ginčui taikytinas teisės normas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Bendrijos patvirtintas apyvartinių lėšų tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Bendrijos narių susirinkimas neturėjo kompetencijos priimti sprendimą dėl tokio tarifo nustatymo. Apyvartinių lėšų tarifas nepatenka į DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 12 punktuose nustatytas Bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijos ribas ir nėra skirtas bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti. Apyvartinių lėšų tarifo nustatymas reiškia įpareigojimą pastato butų ir patalpų savininkams neatlygintinai padovanoti (ar neatlygintinai bei neterminuotai paskolinti) atsakovei pinigines lėšas tam, kad šiomis lėšomis būtų padengti atsakovės įsiskolinimai tretiesiems asmenims, atsiradę dėl tos priežasties, kad kiti pastato butų ir patalpų savininkai neatsiskaito su atsakove. Sprendimas nenumato, kokiu būdu, tvarka ir terminais sąžiningai mokančių butų ir patalpų savininkų kaip apyvartinės lėšos sumokėtos pinigų sumos bus grąžinamos, sumokant už naudojimąsi svetimomis lėšomis. Tokiu būdu yra pažeidžiama CK bei DNSBĮ numatyta atsakovės visuotinio susirinkimo kompetencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, nustatantis, kad nuosavybė yra neliečiama. Asmuo, mokantis atsakovei už paslaugas pagal nustatytus tarifus, jau yra įvykdęs prievolę apmokėti visas su atsakovės administravimu bei bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu susijusias išlaidas ir papildomai nieko neprivalo apmokėti. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės įsiskolinimas tiekėjams atsirado išimtinai dėl dalies butų ir patalpų savininkų (ypač akcentuojant ieškovę) nenoro atsiskaityti su atsakove, o ne dėl, tame tarpe, atsakovės valdymo organų netinkamų veiksmų ir / ar neveikimo (pvz., neveiklumo išieškant skolas ir atliekant skolų atsiradimo / užkardinimo prevencinius veiksmus). Atsakovė taip pat nėra priėmusi jokio sprendimo dėl palūkanų laiku neatsiskaitantiems asmenims skaičiavimo, o tokių palūkanų nustatymas turėtų ne tik prevencinį poveikį, tačiau būtų papildomas atsakovės pajamų šaltinis.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad pagal 6.2 darbotvarkės klausimu nustatytą tarifą būtų surinkta daugiau lėšų, nei reikia pagal ilgalaikį planą, nes buvo patvirtintas pastovaus dydžio tarifas, kurio kitimas niekaip nepaaiškintas ir neįtvirtintas. Tik vėliau, reaguodama į ieškinio teiginius dėl daugiau surenkamų lėšų nei būtina pagal ilgalaikį planą, atsakovė pradėjo perskaičiuoti šią įmoką ir mažinti tarifą. Ieškovė taip pat teigė, kad organizuojant ginčo susirinkimą padaryta procedūrinių pažeidimų, nes pakartotinis susirinkimas vyko pagal patikslintą planą, be to, pakartotinis susirinkimas surengtas praėjus metams nuo neįvykusio susirinkimo, o pastarasis neįvyko dar ir dėl to, jog Bendrijos pirmininkas dėl nepaaiškinamų priežasčių nepanaudojo jam išduotų Bendrijos narių įgaliojimų dalyvauti Bendrijos susirinkimuose jų vardu.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad Bendrija turėjo teisę priimti ginčo sprendimus dėl ilgalaikio plano ir kaupiamojo tarifo, nes tai yra kaupiamasis fondas, dėl kurio sprendimus turi kompetenciją priimti Bendrija. Visi ginčijami tarifai buvo nustatyti dėl statinio privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, bendrosios nuosavybės objektų priežiūros, todėl Bendrija turėjo teisę dėl jų spręsti. Sprendimas 7 darbotvarkės klausimu taip pat galėjo būti priimtas, nes tai yra einamųjų išlaidų tarifas, kurio dydis nustatytas atsižvelgiant į išaugusias paslaugų kainas. Apyvartinių lėšų tarifas nustatytas iš esmės dėl ieškovės skolų Bendrijai. Ieškovė piktybiškai nemoka už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros paslaugas, skolas tenka išsiieškoti teisminių procesų pagalba. Ieškovės skola yra apie 100 000 Eur per metus, o tokios skolos buvimas stabdo Bendrijos veiklą ir būtina priimti sprendimus dėl papildomų lėšų rinkimo, kad būtų galima padengti skolas už būtinąsias paslaugas. Taip pat nurodė, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo turi teisę ir galimybę dalyvauti Bendrijos susirinkimuose, tačiau to nedaro. Apie susirinkimą buvo paskelbta, nurodytas laikas ir vieta susipažinti su projektais. Neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje buvo punktas ,,kiti klausimai“, o pakartotiniame susirinkime šis punktas patikslintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog būtų buvę procedūrinių pažeidimų organizuojant susirinkimą.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus prašymus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad nėra Bendrijos narys ir neturi teisės dalyvauti jos susirinkimuose ar juose balsuoti. Pabrėžė, kad laiku apmoka pateiktas sąskaitas už Bendrijos suteiktas paslaugas ir savo prievoles atsiskaityti už bendrosios nuosavybės administravimą ir priežiūrą vykdo tinkamai bei laiku. Išskyrus nemoka apyvartinių lėšų tarifo, nes šis tarifas nustatytas neteisėtai. Dėl šio tarifo nustatymo trečiasis asmuo nėra davęs sutikimo, todėl Bendrija neturi kompetencijos jo nustatyti (CK 4.83 straipsnis). Bendrija neturi teisės rinkti lėšų už nesuteiktas paslaugas (CK 2.82 straipsnio 3 dalis), o už visas suteiktas paslaugas trečiasis asmuo yra visiškai atsiskaitęs. Bendrija nededa pakankamai pastangų skoloms išsiieškoti, pavyzdžiui, 2019 metais nebuvo iškelta nė viena byla Bendrijos skolininkams. Tačiau, pati neveikdama pakankamai aktyviai, atsakovė nepagrįstai nustato visiems savininkams naują neapibrėžtą apyvartinių lėšų tarifą ir tokiu būdu be teisėto pagrindo reikalaujama neatlygintinai skolinti Bendrijai lėšas bei mokėti už kitų asmenų prievoles. Skolos turi būti išieškomos iš skolininkų, o ne antrą kartą apmokestinami už nesuteiktas paslaugas tie savininkai, kurie savo prievoles mokėti Bendrijai vykdo.
Teismas
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 31 d. buvo šaukiamas visuotinis Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) narių susirinkimas, kuris neįvyko dėl nesusirinkusio dalyvių kvorumo. 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas pagal neįvykusio 2019 m. kovo 31 d. susirinkimo darbotvarkę, kuriame užsiregistravo 27 Bendrijos nariai iš 69. Susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2019-2024 m. ilgalaikio plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tvirtinimo ir, 24 balsais pritarus, buvo nutarta patvirtinti 2019-2024 m. ilgalaikį planą (6.1 darbotvarkės klausimas); taip pat, 21 balsu pritarus, nutarta patvirtinti 0,1169 Eur / kv. m kaupiamąsias įmokas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą (6.2 darbotvarkės klausimas). Susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu svarstyta dėl tarifų tvirtinimo ir, 23 balsais pritarus, patvirtinti 0,5479 Eur / 1 kv. m tarifai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., tarp jų – 0,2500 Eur / 1 kv. m Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas. Apie šį pakartotinį susirinkimą buvo paskelbta viešai skelbimų lentose pastato laiptinėse bei pranešimo kopijos įmestos į Bendrijos narių pašto dėžutes. Ieškovė UAB ,,Via Sportas“, pastate turinti nuosavybes teise 37 nekilnojamojo turto vienetus iš 177, tačiau nesanti Bendrijos nare, pakartotiniame susirinkime nedalyvavo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti darbotvarkės 6 ir 7 klausimais priimtus pakartotinio susirinkimo sprendimus. Trečiasis asmuo advokatų profesinė bendrija ,,Duelex“, taip pat nesantis Bendrijos nariu, palaikė ieškinio reikalavimą dėl sprendimo 7 darbotvarkės klausimu dalies dėl Bendrijos apyvartinių lėšų tarifo patvirtinimo panaikinimo.
Dėl Bendrijos kompetencijos tvirtinti ilgalaikį planą ir kaupiamųjų įmokų tarifą
10. Ieškovės teigimu, ilgalaikis planas ir kaupiamųjų lėšų tarifas negalėjo būti tvirtinami Bendrijos narių susirinkime, nes CK 4.82 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktas įtvirtina, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Įsteigus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininko bendriją, jai nepereina teisė spręsti tuos klausimus, kuriuos įgalioti spręsti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime CK nustatyta tvarka.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrijos narių ir visų butų bei kitų patalpų savininkų kompetencijos atskyrimo, yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Kasacinis teismas pabrėžė, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Jis, be kita ko, reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).
12. DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Kasacinis teismas, aiškindamas šio straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Iš to daroma išvada, kad DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).
13. Detalesnį pastato atnaujinimo bei lėšų tam kaupimo reglamentavimą įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 1 punkte nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Šio Aprašo 9 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.
14. Teismų praktikoje ne kartą yra pripažinta, jog sprendimo teisė sudaryti kaupiamąjį fondą pastato remonto darbams atlikti ir nustatyti šios įmokos dydį įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkams, o ne administratoriui. Butų ir kitų patalpų savininkai negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014). CK 4.82 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams pareigą reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (Aprašas) nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 9 punktas numato, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas tam tikriems klausimams, tarp jų – apimančių ir lėšų pastatui atnaujinti kaupimą, spręsti speciali kompetencija numatyta būtent butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimui. Į minėtos CK 4.85 straipsnio nuostatos taikymą, priimant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą dėl kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifo kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamo, nukreipia ir Aprašo 9 punktas. <...> Klausimai, susiję su kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifu, neabejotinai susiję su visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrais interesais. Dėl to konstatuota, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, dėl jų balsuotina namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-534-253/2017).
15. Nagrinėjamu atveju ginčijami klausimai buvo sprendžiami Bendrijos narių, o ne visuotiniame savininkų susirinkime, todėl, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, turi būti nustatoma, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas CK 4.85 straipsnis klausimus, priskirtus namo bendrosios nuosavybės savininkų kompetencijai, išsprendžiant daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimu. Šiam klausimui išspręsti turi būti nustatyta, ar ginčijamais sprendimais, priimtais Bendrijos narių susirinkime, nebuvo sprendžiami klausimai, patenkantys į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies apibrėžtą klausimų sritį.
16. Iš Bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad 6 klausimu svarstytas 2019–2024 m. ilgalaikio plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tvirtinimas. Svarstymo metu nurodyta, kad 2018 m. spalio 12 d. statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. AKDA181012-01 UAB ,,Servico“ nustatė pastato ir bendrojo naudojimo objektų gedimus ir trūkumus dėl kurių jie neatitiko naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, ypač atsižvelgiant į pastato patalpų naudotojų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Taikytini reikalavimai statiniui ir bendrojo naudojimo objektams <...> yra nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706 patvirtintame STR 2.01.01(4):2008 ,,Esminis statinio reikalavimas ,,Naudojimo sauga“ bei užfiksuoti 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 91 punkte nustatyta tvarka. Taip pat buvo nurodyta, kad remiamasi STR 1.07.03:2017 97 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Aprašo 3 punktu. Protokole užfiksuota, kad siūlomas patvirtinti gedimų ir jų šalinimą numatantis ilgalaikis planas, kuris parengtas pagal Aprašo pavyzdį.
17. Iš tokio pateikto sprendimo argumentavimo matyti, kad buvo reaguojama į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020 tarp tų pačių šalių, pateiktus išaiškinimus, ir siekta pagrįsti faktinę aplinkybę, jog ilgalaikis planas tvirtintas ir kaupiamasis tarifas nustatytas siejant juos su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, ir tokiu būdu patvirtinti, jog šį sprendimą 6 darbotvarkės klausimu galėjo priimti Bendrijos nariai susirinkime.
18. Vis dėlto, teismo vertinimu, kaip buvo nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020, svarbus ne teisės aiškinimas per se (savaime), o ginčijamo sprendimo turinys. Kaip matyti, ginčijamas sprendimas 6 darbotvarkės klausimu priimtas remiantis UAB ,,Servico“ 2018 m. spalio 12 d. statinio kasmetinės apžiūros aktu Nr. AKDA181012-01, kuriame nėra konstatuota, jog dėl objektų gedimų ir trūkumų pastatas neatitiktų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų. Priešingai, akto gale pateikta išvada: ,,statinio techninė būklė yra patikima ir tenkina esminius statinio reikalavimus ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas ,,STR 2.01.01.(1):2005“. Tai, kad susirinkimo protokole nurodyti argumentai dėl statinio privalomųjų reikalavimų tenkinimo, nekeičia tokio sprendimo pagrindu esančio dokumento turinio ir esmės. Akte fiksuota eilė gedimų ir trūkumų, susijusių su pastato nusidėvėjimu, taisytinomis detalėmis, ir tokio pobūdžio darbai iš esmės vertintini kaip patenkantys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo reguliavimo sritį. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės teiginys, kad buvo remtasi būtent šiuo nutarimu ir Aprašu. Taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. kovo 9 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A257-36/20(2.9.8-UK9) apžiūros metu nustatyta, kad pastato konstrukcijų būklė patenkinama.
19. Atsižvelgiant į šio Aprašo, taip pat į ginčijamo sprendimo turinį, įvertinus statinio kasmetinės apžiūros akte nurodytus darbus, kuriems kaupiamos lėšos, konstatuotina, kad šie sprendimai patenka į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reguliuojamą apimtį – tai sprendimai dėl pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo. Aplinkybę, jog tokie sprendimai pagal teisinį reguliavimą turi būti svarstomi ir priimami visuotiniame pastato bendraturčių susirinkime, patvirtina tiesiogiai Aprašo 9 punkte įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovės pateiktas aiškinimas, pagal kurį tokie darbai ir jiems skirtos lėšos turėtų būti priskirti priemonėms, susijusioms su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, ir dėl to nepatektų į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reguliavimo apimtį, neatitiktų sisteminio teisės aktų aiškinimo ir lemtų jų tarpusavio prieštarą, nes bet koks kaupimas Aprašo pagrindu būtų siejamas su privalomaisiais pastato naudojimo ir priežiūros reikalavimais (kas nurodyta paties Aprašo pavadinime), ir patektų į bendrijos kompetencijos spręsti sritį, kai tuo tarpu pačiame Apraše įtvirtinta priešingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog sprendimai, priimti Bendrijos susirinkimo darbotvarkės 6 klausimu ir grįsti Aprašo nuostatomis, nepatektų į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies apimtį (CPK 178 straipsnis).
20. Jeigu, pažeisdamas įstatymo nustatytą kompetenciją, bendrijos narių susirinkimas išnagrinėja namo savininkų susirinkimo kompetencijos klausimą, tai toks sprendimas vertinamas kaip bendrijos priimtas sprendimas neatitinkančiu jo kompetencijos klausimu ir kaip neteisėtas dėl bendrijos narių susirinkimo kompetencijos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Konstatavus, kad kompetenciją šiems klausimams spręsti teisės aktai suteikia visuotiniam visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, ieškinio dalis dėl Bendrijos susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu pripažintina pagrįsta ir tenkintina.
21. Šios išvados nepaneigia atsakovės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. kovo 9 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A257-36/20(2.9.8-UK9), nes jame nurodytas įpareigojimas Bendrijai sudaryti metinius ir ilgalaikius pastato ir jo inžinerinės įrangos remonto darbų ir finansinio aprūpinimo planus patvirtina teismų praktikoje pripažįstamą organizacinį bendrijos vaidmenį tokiais atvejais ir nepaneigia visų savininkų susirinkimui teisės aktais priskirtos kompetencijos priimti sprendimus nurodytais klausimais.
Dėl ilgalaikio plano sudarymo ir kaupiamųjų įmokų apskaičiavimo (ne)tinkamumo
22. Pripažinus, kad Bendrija, savo narių susirinkime patvirtindama ilgalaikį planą ir kaupiamąsias įmokas pagal jį, peržengė kompetencijos ribas ir priėmė sprendimus klausimais, spręstinais visuotiniame visų patalpų savininkų susirinkime, argumentai dėl paties ilgalaikio plano parengimo ir kaupiamųjų įmokų tarifo skaičiavimo netenka teisinės reikšmės ginčo baigčiai. Minėta, kad nurodyti Bendrijos susirinkimo sprendimai pripažintini negaliojančiais dėl to, jog priimti subjekto, neturinčio kompetencijos tokius sprendimus priimti.
23. Kita vertus, dalis ieškovės išdėstytos kritikos ilgalaikio plano parengimui ir kaupiamųjų įmokų skaičiavimui taip pat pripažintina pagrįsta. Iš tiesų, dalis apžiūros akte nurodytų darbų priskirtini einamiesiems darbams, kurie, tikėtina, turėtų būti atliekami nuolat už surenkamus einamuosius mokėjimus (pavyzdžiui, šiukšlių pašalinimas (1.7 p.), voratinklių valymas, šviestuvų keitimas (1.29 p.), kelio ženklų pašalinimas (7.32-7.33 p.). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šie ieškovės išvardinti darbai pagal STR 1.07.03:2017 yra priskirtini atnaujinimo (remonto) darbams, kurie reikalingi atlikti, kad namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nors tokie atsakovės teiginiai dar kartą patvirtina nurodytų darbų priskirtinumą Apraše nustatytam pobūdžiui ir, kartu, būtinybę, vadovaujantis tuo pačiu Aprašu, dėl jų spręsti savininkų susirinkime, tačiau, atsižvelgiant į nustatytų tarifų einamiesiems poreikiams tenkinti bei Bendrijos išrašomų sąskaitų turinį, pritartina, jog poreikis tokius darbus įtraukti ir į ilgalaikį planą, turėtų būti argumentuojamas plačiau.
24. Ieškovė taip pat pagrįstai nurodė, kad kyla abejonių dėl Apraše įtvirtintos formulės taikymo tinkamumo. Šiuos teiginius ieškovė grindė nurodydama, kad pagal formulę turėtų būti įvertinamas kiekvienam numatomam atlikti darbui, kuriam kaupiamos lėšos, lėšų sukaupimui reikalingas laikas. Tokiu būdu kaupiamasis tarifas turėtų kisti, priklausomai nuo to, kuriems darbams sukaupiamos lėšos ir darbai atliekami. Tuo tarpu, kaip matyti iš ginčo susirinkimo protokolo, 6.2 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas fiksuotas 0,1169 Eur / kv. m kaupiamosios įmokos tarifas. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat buvo konkrečiai nurodžiusi, kad ,,bendrijos kartu su ilgalaikiu planu patvirtintas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, kuris yra lygus 0,1169 Eur / kv., yra apskaičiuotas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti“ (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 35 punktas). Vėliau atsakovė, atsikirsdama į ieškinio teiginius, aiškino, kad kaupiamoji įmoka tvirtinta pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą, ir nurodė, kad kaupiamasis tarifas ir buvo skaičiuojamas ieškovės nurodytu būdu, t. y. kaip kintamas, priklausomai nuo sukaupiamų lėšų tam tikriems darbams ir jų atlikimo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (DOK-76609). Vis dėlto, iš paties nutarimo 6.2 darbotvarkės klausimu formuluotės nėra pakankamai aišku, kad patvirtintas 0,1169 Eur / kv. m kaupiamosios įmokos tarifas turėjo būti kintamas ir kisti pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą. Dėl to pripažintina, jog nutarimo tekstas suformuluotas neaiškiai ir klaidinančiai, o atsakovės pozicija šiuo klausimu prieštaringa.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo 3 punktą kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane, o ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus, atmestini ieškovės teiginiai, jog nebuvo imtasi pakankamų veiksmų realiai preliminariai ilgalaikiame plane nurodytų darbų kainai nustatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, turi būti nustatomos tik apytikslės kainos, o atsakovė pateikė duomenis, kurie buvo vertinami tokioms nustatyti.
26. Taip pat atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovė nesilaikė Aprašo 6 punkto reikalavimų, nes, skaičiuodama įmokas, neatsižvelgė į sukauptas lėšas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pateikė tokį sprendimą paaiškinančius įrodymus – 2019 m. kovo 4 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokolą, kuriame fiksuotas sprendimas neįtraukti sukauptų lėšų į kaupiamosios įmokos dydžio skaičiavimą, o šias lėšas naudoti nustatytiems defektams ar namo trūkumams šalinti.
Dėl darbotvarkės 7 klausimu patvirtintų tarifų dydžio nustatymo
27. Bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio narių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti tarifus laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.: bendrijos administravimo tarifą, techninės priežiūros tarifą, šilumos ūkio priežiūros tarifą, valymo ir tvarkymo tarifą, apsaugos tarifą, bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, bendro naudojimo elektros, bendro naudojimo vandens ir kitų išlaidų tarifus.
28. Ieškovė, prašydama panaikinti Bendrijos narių susirinkimo sprendimą 7 darbotvarkės klausimu, nurodė, kad nei iš susirinkimo protokolo, nei iš jo priedų nesimato, kodėl buvo nustatyti nurodyto dydžio tarifai, o pagal patvirtintus tarifus surenkama suma yra didesnė, nei būtų reikalinga sumokėti pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis.
29. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. DNSBĮ įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad Bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus.
30. Nagrinėjamu atveju Bendrijos narių susirinkimas, neperžengdamas nustatytos kompetencijos ribų, patvirtino tarifus 2020 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiui. Atsakovės atstovai paaiškino, kad Bendrijos nustatyti tarifai apima ir buvo apskaičiuoti, įvertinant paslaugų kainų dydžius bei galimus paslaugų kainų pokyčius (didėjimą); pateikė šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tarifai yra tvirtinami laikotarpiui į ateitį, todėl grindžiami tam tikrais prognozuojamais dydžiais, taip pat įvertinus atsakovės pateiktą medžiagą dėl tarifų kitimo ir poreikio juos keisti, taip pat atliktų keitimų apimtį, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog patvirtinti tarifai neatitiko realių poreikių (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to ieškinio dalis dėl 7 darbotvarkės klausimu patvirtintų tarifų (išskyrus Bendrijos apyvartinių lėšų tarifą) panaikinimo atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl Bendrijos apyvartinių lėšų tarifo
31. Bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu 7 darbotvarkės klausimu, siekiant užtikrinti pastato, jo bendro naudojimo objektų ir patalpų techninę priežiūrą, kitų paslaugų nenutrūkstamą teikimą, garantuojant savalaikį atsiskaitymą su paslaugų teikėjais, buvo patvirtinti tarifai bendrai 0,5479 Eur / 1 kv. m dydžio laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Tarp kitų tarifų, buvo patvirtintas 0,2500 Eur / 1 kv. m Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas.
32. Aprašant šį patvirtintą Bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, nurodyta, jog ,,apyvartinės lėšos naudojamos bendrijos einamiesiems mokėjimams su paslaugų teikėjais ar pardavėjais apmokėti ir bendrijos įsiskolinimams už anksčiau suteiktas paslaugas padengti. Pagal dabartinę situaciją bendrija nepajėgi laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas, nes didelė namo bendraturčių (ypač namo statytoja UAB ,,Via Sportas“, kuri nuosavybės teise valdo 46,6 proc. viso pastato patalpų plotą ir teisme ginčija pareigą apmokėti viso 96 126,63 Eur bendro naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas) laiku neatsiskaito su bendrija, o skolas tenka išieškoti teisminiu keliu. Kadangi paslaugų teikėjai ar pardavėjai grasina sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą ir kreiptis į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo, apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant užtikrinti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir bendrijos bei pastato savininkų susirinkimų sprendimų įgyvendinimą“.
33. Iš tokio tarifo paaiškinimo matyti, kad nurodytas mokėjimas nepatenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Mokėjimas nėra nustatytas už Bendrijos suteiktas paslaugas ar patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, priežiūrą ar administravimą. Taip pat tarifas nėra siejamas su pastato bendraturčio pareigų, nustatytų DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje vykdymu ir nepatenka į DNSBĮ 10 straipsnio apibrėžtą daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio susirinkimo kompetenciją. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Pažymėtina, kad atsakovės atstovai tiek susirinkimo protokole, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu plačiai paaiškino tokio tarifo nustatymo esmę, tikslą ir poreikį, t. y. tai, jog iš esmės tai yra specifinis, su konkrečios Bendrijos problemomis susijęs mokėjimas, kai vienas iš bendraturčių atsisako mokėti už suteiktas paslaugas ir tai sudaro esminius trukdžius bendrijos veiklai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nurodyta problema iš principo galėtų būti sprendžiama atsakovės pasiūlytų keliu – surenkant papildomas lėšas Bendrijos funkcionavimui užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tokių lėšų rinkimas nepatenka į bendraturčio pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę apimtį, taip pat siejamas su tam tikrų lėšų skyrimu Bendrijai, dengiant kitų asmenų skolų lemtą einamųjų lėšų trūkumą, nors pats lėšas skiriantis asmuo ir būtų pilnai atsiskaitęs už jam tenkančią paslaugų dalį, pripažintina, kad sprendimas dėl tokių mokėjimų turėtų būti priimamas visų savininkų sutikimu ir sprendimu arba nustatytas kaip savanoriškai mokama parama Bendrijai. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, atsakovei pripažįstant laikiną šiuo tarifu surenkamų lėšų perėjimo Bendrijai pobūdį, nepagrįstai nėra nustatyta jokio mechanizmo, kaip būtų sprendžiamas šių lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimas po to, kai būtų išieškotos skolos iš skolininkų ir apyvartinių lėšų trūkumo problemos neliktų. Pagrįstais pripažintini šiuo klausimu išdėstyti trečiojo asmens argumentai, kad niekas negali būti verčiamas suteikti finansinę paramą, paskolą ar pan. prieš savo valią, mokėti už nesuteiktas paslaugas ar dengti kitų asmenų įsiskolinimus, nes tai pažeistų nuosavybės apsaugos garantijas.
35. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas pagrįstu ieškinio reikalavimas dėl Bendrijos susirinkime priimto sprendimo 7 darbotvarkės klausimu dalies, kuria patvirtintas Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas, pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nuo priėmimo dienos.
Dėl procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo pakartotiniame susirinkime
36. Ieškovė, ginčydama pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, nurodė, kad, organizuojant pakartotinį susirinkimą, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, nes pakartotinio susirinkimo metu nagrinėti klausimai neatitiko pirminiame neįvykusiame 2019 m. kovo 31 d. sprendime ketintų svarstyti klausimų.
37. Teismas su šiais teiginiais sutinka iš dalies. Viena vertus, DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 16 d. susirinkimų darbotvarkės praktiškai identiškos, ką pripažino ir ieškovė. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog buvo padaryti tokio pobūdžio pažeidimai.
38. Kita vertus, savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Nagrinėjamu atveju pakartotiniame susirinkime buvo spręstas klausimas dėl visiškai naujo specifinio pobūdžio tarifo – bendrijos apyvartinių lėšų tarifo – tvirtinimo. Atsižvelgiant į šio klausimo ypatumus ir susietumą būtent su konkrečios Bendrijos veiklos problemomis, manytina, jog apie tokio klausimo nagrinėjimą bendraturčiai turėtų būti atskirai informuojami įrašant šį klausimą darbotvarkėje. Tokiu būdu būtų išvengta situacijos, kai susirinkime sprendžiamas klausimas negalėjo būti bendraturčių numanomas kaip įprastai tokiais atvejais nagrinėtinas klausimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog bylos šalys yra juridiniai asmenys, besinaudojantys profesionalių teisininkų pagalba, nesant pagrindo spręsti apie kurios nors iš šalių piktnaudžiavimą procesu, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo šių bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 8 434,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 150 Eur žyminio mokesčio, 8 284,57 Eur atstovavimo išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-69614, DOK-77643, DOK-79509). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovės rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdžių trukmę bei skaičių, taip pat tai, kad ieškinys byloje buvo tikslintas, teikti papildomi paaiškinimai, prašymai, duomenys, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus.
41. Atsakovė prašė priteisti 4 529,53 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti: 4 513,91 Eur už teisines paslaugas, 15,62 Eur už mokėjimo pavedimus ir informacijos iš AB ,,Lietuvos paštas“ apie siuntų pristatymą gavimą; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-211163, DOK-69689, DOK-77594, DOK-79738). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Šios išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl turėtų būti atsakovei atlygintos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktas, 93 straipsnis).
42. Bylinėjimosi išlaidos proceso dalyviams atlygintinos, kaip minėta, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Sprendžiant dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje formulavo tris reikalavimus: pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių susirinkimo nutarimus 6.1, 6.2, 7 darbotvarkės klausimais. Patenkintos ¾ dalys šių reikalavimų: pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių susirinkimo nutarimai 6.1, 6.2 darbotvarkės klausimais ir vieno iš 7 klausimu patvirtinto tarifo (verte sudarančio apie pusę tarifų dydžio) patvirtinimo klausimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 6 325,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovės – 1 132,38 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atlikus šių priešpriešinių priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 193,55 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
43. Trečiasis asmuo prašė priteisti 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-69489, DOK-77591, DOK-79413). Teismas, atsižvelgdamas į bylos baigtį, t. y. į tai, jog trečiojo asmens pozicija pripažinta pagrįsta ir ieškinio reikalavimas toje dalyje tenkintas, sprendžia, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pastarajam iš atsakovės. Kitokia išvada pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.
44. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,86 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio narių susirinkimo nutarimus 6.1 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti 2019–2024 m. ilgalaikį planą, 6.2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti 0,1169 Eur / kv. m kaupiamąsias įmokas pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą, ir 7 darbotvarkės klausimo dalyje, kurioje nutarta patvirtinti bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
Priteisti ieškovei UAB ,,Via Sportas“ (j. a. k. 123259511) iš atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 5 193,55 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui advokatų profesinei bendrijai ,,Duelex“ (j. a. k. 305414403) iš atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 2 359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė