Civilinė byla Nr. e3K-3-314-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00792-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.6.1; 2.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“ dėl skolos grąžinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teises pažeidžiančio skolininko sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu (actio Pauliana), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas I. B. teismo prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB ,,Cornis“ 100 000 Lt (28 962 Eur) negrąžintos paskolos ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1615-8815; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB ,,Cornis“ 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Cornis“ perleido atsakovei UAB ,,Cornio investicijos“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją.
3. 2013 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir atsakovė UAB „Cornis“ sudarė paskolos sutartį, pagal ją ieškovas į atsakovės sąskaitą 2013 m. lapkričio 26 d. pervedė 100 000 Lt (28 962 Eur). Pagal paskolos sutarties 2 punktą atsakovė UAB „Cornis“ įsipareigojo paskolą visiškai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau, negu su ja atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“. Paskolos sutarties 9 punktu atsakovė UAB „Cornis“ įsipareigojo savo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinti hipoteka. UAB „Cornis“ nekilnojamąjį turtą perleidus UAB „Cornio investicijos“, ieškovas nuo 2014 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą.
4. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančia ab initio 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Cornis“ perleido žemės sklypą, nes ji pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Ieškovas teigė, kad atsakovės yra susijusios įmonės: UAB „Cornio investicijos“ vadovė bei vienintelė akcininkė yra A. B., t. y. UAB „Cornis“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės UAB „Cornis“ priteisė 28 962 Eur (100 000 Lt skolos), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB ,,Cornis“ nesudarė jungtinės veiklos sutarties, nes jie nebuvo įsipareigoję veikti bendrai, turėdami tikslą vykdyti nekilnojamojo turto statybų veiklą ir iš to gauti pelno. Todėl ieškovo teisė į paskolos su palūkanomis susigrąžinimą nesietina su atsakovės UAB ,,Cornis“ statybų veikla ir iš šios veiklos numatytu gauti pelnu.
7. Paskolos sutarties 2 punkte nustatyta, kad UAB ,,Cornis“ paskolą įsipareigoja visiškai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau, negu su ja atsiskaitys užsakovė UAB ,,G ir G partneriai. Teismas išaiškino, kad, esant paskolos sutartyje aiškiai įrašytam paskolos grąžinimo terminui – 2014 m. rugsėjo 30 d., nėra pagrindo teigti, jog nurodytame sutarties punkte yra nustatyta sąlyginė prievolė dėl paskolos grąžinimo, o tuo atveju, jei būtų sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga, tai sutartyje terminas nebūtų apibrėžiamas kalendorine data ir iš esmės būtų siejamas su atsiskaitymo faktu.
8. Paskolos sutartis nutraukta, dėl to nėra ginčo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 100 000 Lt (28 962 Eur) yra pagrįstas.
9. 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai pripažinti negaliojančia ieškovo nurodytu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti visų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų buvimą, taip pat būtina nustatyti, ar sumažėja  reali galimybė (arba jos nelieka) skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. UAB ,,Cornis“ perleido atsakovei UAB ,,Cornio investicijos“ visą nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip matyti iš UAB ,,Cornis“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovė turi galimybę atsiskaityti su ieškovu pagal paskolos sutartį, nes 2013 m. uždirbo 71 217 Lt (20 625,87 Eur) grynojo pelno, 2014 m. birželio 30 d. (pusmečio) grynasis pelnas buvo 61 588 Lt (17 837,12 Eur). Neįrodyta, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas turėjo neigiamos įtakos UAB ,,Cornis“ mokumui, t. y. būtent galimybei atsiskaityti su galimu kreditoriumi, bei kitaip buvo pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus teisės ir interesai, nes turtą UAB ,,Cornis“ pardavė atsakovei UAB ,,Cornio investicijos“ už rinkos kainą, šios aplinkybės šalys neginčijo.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčijamas sandoris iš esmės nepažeidė kreditoriaus interesų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
11. Teismas netenkino atsakovių prašymo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus iškelta ir išnagrinėta baudžiamoji byla pagal UAB ,,Cornis“ direktoriaus D. B. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis. Byloje nepateikta duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant klausimus, susijusius su civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ir tai savaime nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą, o įvertinti šalių veiksmus dėl paskolos sutarties pasirašymo aplinkybių ir lėšų grąžinimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu gali ir bylą nagrinėjantis teismas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, netenkinus atsakovių ir ieškovo apeliacinių skundų, nutarta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad taikant kreditoriaus teisių gynimo priemonę (actio Pauliana) būtina įrodyti, jog ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (arba jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana.
14. Nenustatyta, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo reali galimybė (arba jos neliko) skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę ar kad pardavus turtą atsakovė tapo nemoki. Ginčijama sutartimi žemės sklypas parduotas už didesnę kainą negu vidutinė jo rinkos vertė, ši kaina buvo didesnė ir už tą, kurią sumokėjus jis buvo įsigytas 2013 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. UAB „Cornio investicijos“ atsiskaitė su UAB „Cornis“, todėl šis sandoris nesumažino UAB „Cornis“ turto vertės. Gautos lėšos už parduotą žemės sklypą taip pat galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, dėl to nesutiktina su ieškovo argumentu, kad, atsakovei perleidus visą nekilnojamąjį turtą, neliko objekto, kuriuo galėjo būti užtikrintas paskolos sutarties įvykdymas. Neįrodžius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu pagal actio Pauliana.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovas I. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis, kuriomis teismai atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją bei nukreipti priteistų 100 000 Lt (28 962 Eur) išieškojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1615-8815, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

15.1.              CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius, sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

15.2.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Faktiniam įmonės nemokumui konstatuoti neprivaloma vertinti visų turimų jos kreditorių ir galimybių su jais atsiskaityti, pakanka nustatyti aplinkybes, kad įmonė neatsiskaitė su tam tikrais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-451/2014). Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

15.3.              Šioje byloje sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, lemiamą reikšmę turi aplinkybės, ar, esant kreditoriaus įsipareigojimams užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausančio turto hipoteka, viso nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir ar gali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra faktinė atsakovės UAB „Cornis“ finansinė būklė, t. y. ar atsakovė turi turto ir lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas priteistos skolos išieškojimas. Šių esminių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nelaikė svarbiomis, ignoravo ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir tai turėjo esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

15.4.              Teismai nevertino UAB „Cornis“ finansinės būklės po ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje pateiktas UAB „Cornis“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad gautos už parduotą žemės sklypą lėšos buvo panaudotos kitiems poreikiams ir gautieji 210 000 Lt (60 820,20 Eur) negali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. UAB „Cornis“ lėšų likutis sąskaitoje 2014 m. lapkričio 23 d. tebuvo 69,85 Lt (20,23 Eur). Tai patvirtina, kad UAB „Cornis“ turto sumažėjo ir ji neturi turto, kuris gali būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos tenkinti actio Pauliana reikalavimą.

15.5.              Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d.  įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-39031-235/2015 priteista D. B., valdančiam 80 proc. UAB „Cornis“ akcijų, iš UAB „Cornis“ 90 501,29 Eur skola, tai prilygsta UAB „Cornis“ nemokumo paskelbimui.

15.6.              Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, tenkino ieškovo V. B. ieškinį atsakovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, jos sąlygų turinio ir kt. iš esmės sutampa, išskyrus tai, kad nurodytoje byloje pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį kaina nebuvo faktiškai sumokėta, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytos teismo nutarties nustatytas aplinkybes ir teisinį vertinimą.

16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

16.1.              Kreditorių teisės gali būti pažeidžiamos tik tada, kai įmonė, sudariusi sandorį, tampa nemoki arba kai įmonės turtas sumažėja ir taip sukeliama grėsmė kreditoriaus reikalavimams patenkinti ar apsunkinamas įsipareigojimų įvykdymas. Ginčo sandoris neturėjo neigiamos įtakos UAB „Cornis“ mokumui, ji nesumažino savo turto. Žemės sklypas parduotas už didesnę kainą, negu buvo įsigytas, ši kaina buvo didesnė ir už tuometę vidutinę jo rinkos vertę.

16.2.              Teismai, nustatę, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų, t. y. netenkinę šios actio Pauliana sąlygos, neturėjo pareigos vertinti kitų actio Pauliana sąlygų.

16.3.              Nagrinėjamos ir kasatoriaus nurodytos bylos Nr. e2A-505-241/2015 aplinkybės skiriasi. Todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis kitoje byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip vienos iš sąlygų taikyti actio Pauliana

17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Ši teisės norma nustato, kad kreditoriaus teises pažeidžia sandoris, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises.
18. Kasatorius (ieškovas), kaip atsakovės UAB „Cornis“ kreditorius pagal jųdviejų sudarytą paskolos sutartį, ginčija sandorį (pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Cornis“ perleido žemės sklypą susijusiam asmeniui UAB ,,Cornio investicijos“) reikšdamas ieškinį sandorio šalims. Kadangi tokia kreditoriaus teisė yra vienas iš sandorių negaliojimo atvejų, tai tokiam ieškiniui tenkinti turi būti nustatytos visos būtinosios sandorio negaliojimo sąlygos.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana – turi būti nustatytas kreditoriaus teisių pažeidimas.
20. CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme kreditoriaus teises pažeidžia dėl sudaryto sandorio susidaręs skolininko nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minicredit“ v. UAB „Egroup LT“ ir UAB „Pro Invest Group“, bylos Nr. 3K-3-384-916/2015).
21. CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditorius teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti šioje teisės normoje. Bylos aplinkybėms vertinti ir nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Kreditorių teisės ar interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Naras“ v. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).
22. Taigi sprendžiant dėl teisėtumo sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip kitaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013).
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nepažeidė kreditoriaus teisių, nes sklypas parduotas už didesnę negu vidutinę tokių sklypų rinkos kainą, pinigai buvo sumokėti, todėl toks sandoris nedarė įtakos skolininkės mokumui. Kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus ir jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė paskolos sutartyje prisiimto įsipareigojimo užtikrinti skolinio reikalavimo įvykdymą hipoteka. Pranešusi ieškovui, kad hipotekos sandorio nesudarys, atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės teismai netyrė. Be to, teismai nevertino duomenų apie lėšas atsakovės sąskaitose, kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtą ir kiek tų lėšų liko suėjus atsakovės UAB „Cornis“ prievolės ieškovui pagal paskolos sutartį įvykdymo terminui. Šių aplinkybių ištyrimas yra reikšmingas, galintis atskleisti, ar, sudarius ginčijamą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir ją įvykdžius, liko pakankamai skolininkės UAB „Cornis“ lėšų ar kito turto atsiskaityti su kreditoriumi (kasatoriumi, ieškovu) pagal paskolos sutartį. Taip teismas galėtų nustatyti, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės, t. y. ar skolininkės sudarytas sandoris nulėmė tai, kad reali galimybė skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko.
24. Kadangi teismai vertino pirkimo–pardavimo sandorį tik skolininkės nemokumo aspektu, tai neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant, ar sudarytas sandoris kitaip nepažeidė kreditoriaus teisių, t. y. ar sudarytas sandoris nesumažino ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybių ir nesudarė realios grėsmės, kad šis reikalavimas nebus patenkintas. Nevertindami sudaryto sandorio padarinių kreditoriui visų aplinkybių kontekste teismai nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 20 ir 21 punktuose.
25. Kolegija konstatuoja materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismui nutartyje netinkamai taikant CK 6.66 ir CPK 185 straipsnių teisės normas, todėl kasacinį skundą tenkina iš dalies, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Teismas turi įvertinti nustatytas aplinkybes ir patikrinti, ar ginčijamas sandoris kitaip nepažeidė kreditoriaus teisių CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, bei tirti, ar yra kitos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos.
26. Kasacinio skundo argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-39031-235/2015 (šis įsakymas yra panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi, ji yra įsiteisėjusi), taip pat dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, kurioje dalyvavo kiti asmenys ir nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniam vertinimui, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Perdavus bylą nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl jos baigties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė