Administracinė byla Nr. N444-579/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko
(kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario
11 d. nutarimu G. M. pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį
ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 500 Lt bauda su teisės
vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. liepos 21
d., apie 15 val. 10 min., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga
atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Iveco“ bei apgadino abu automobilius, iš
eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir
KET) 9 ir 232 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad G.
M. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo
parodymais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis
ir ekspertizės aktu. Administracinę nuobaudą teismas skyrė atsižvelgęs į tai,
jog G. M. atsakomybę sunkina pakartotinai per metus laiko
padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta
administracinė nuobauda.
II.
Apeliaciniu
skundu G. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti
transporto priemones atėmimo. Paaiškina, kad automobilių kontakto įvykio metu nepajuto,
todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Mano, kad skiriant administracinę
nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę, pažeidimų pasekmių mąstą, į tai,
jog dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi, bei į kitas jo atsakomybę lengvinančias
aplinkybes. Teigia, kad sunkai vaikšto ir negali ilgai stovėti, teisė vairuoti
transporto priemones reikalinga dėl dirbamo darbo pobūdžio bei važinėjimui pas
gydytojus.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m.
vasario 11 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu dėl ATPK 127
straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,
patikrinusi bylą įrodymų vertinimu aspektu, sprendžia, kad G.
M. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, kad
apelianto vairuotas automobilis 2009 m. liepos 21 d. atsitrenkė ir apgadino
stovėjimo aikštelėje stovėjusią transporto priemonę „Iveco“, patvirtina eismo
įvykio vietos schema (b. l. 4), automobilio „Iveco“ vairuotojo V.
B. (V. B.) rašytinis paaiškinimas ir parodymai
pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 5, 55), fotonuotraukos (b. l. 22,
30-32) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. lapkričio 4 d.
ekspertizės aktas (b. l. 25-29). Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti automobilių susidūrimo, kai
važiuodamas atbuline eiga G. M. atsitrenkė į automobilio
„Iveco“ šonines duris ir jas įlenkė (b. l. 4), o transporto priemonę „Iveco“
vairavęs V. B. įspėjo eismo įvykį sukėlusį G.
M. garso signalu (b. l. 55).
Apeliantas prašo neskirti teisės vairuoti
transporto priemonės atėmimo.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą
nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta
ATPK 301 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais,
išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių
asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr.
nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009,
N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių,
kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį, nenustatyta. Apelianto
atsakomybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą lengvina tai, jog jis
yra neįgalus, darbingumo lygis – 35 procentai (b. l. 49), tačiau kaip
atsakomybę sunkianti aplinkybė nustatyta tai, kad G. M. per
metus laiko jau trečią kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tos
pačios rūšies pažeidimo padarymą (b. l. 36). Pažymėtina, kad tai, jog
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su transporto
priemonių vairavimu, kaip ir vairuotojo pažymėjimo reikalingumas važinėti į
sveikatos priežiūros įstaigas teismų praktikoje išskirtinėmis aplinkybėmis,
galinčiomis sąlygoti ATPK 301 straipsnio taikymą, nepripažįstama
(žr. nutartis bylose Nr. N3-34/2007, N62-3213/2009, N261-1753/2010,
N444-2396/2010, N444-388/2011 ir kt.). ATPK 27 straipsnio
3 dalyje yra numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali
būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo. Ši
nuostata apeliantui negali būti taikoma, nes apeliantas teise vairuoti
transporto priemones naudojosi bendra tvarka, kaip ir bet kuris kitas tokią
teisę įgijęs asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios teisės turėjimas yra
susijęs su apelianto neįgalumu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis
nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į
padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti
pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru
iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais
įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių
teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju G. M. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo
protokolą, tiek pirmosios instancijos teisme nepripažino padaręs ATPK 130
straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde išreikštas
gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas
jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1
punktą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir
pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. G. M. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130
straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta
administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti pirmosios
instancijos teismo nutarimo pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
|
|
|
Ričardas
Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus
Valančius
|