Civilinė byla Nr. e2A-1807-861/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13422-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Jelenos Šiškinos, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Silbeta“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. S., T. S., UAB „Baltic metal“, UAB „Fantina“, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „Daviva“, UAB „Tarenta“, UAB „Farenta“, UAB „Scapa turtas“, UAB „Raideris“, UAB „R&R Ideas“, UAB „Tekasta“, AB „Kauno energija“, UAB „VG valda“, UAB „Stiklo lakštas“, J. S., J. N., UAB „Ventsta“, UAB „Elektrita“, Kauno miesto savivaldybei dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „ESO“, Operatorius) patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti atsakovams Lietuvos Respublikai ir UAB „Silbeta“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 238,91 kv. m ploto neterminuotą neatlygintiną servitutą, suteikiantį ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „ATP Baltic“ parengtą servituto planą „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planas su modulinės tranzitinės transformatorinės ir 10 kV kabelių servituto zona M 1:500“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 17; 2) priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Silbeta“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad naujasis vartotojas UAB „R&R IDEAS” 2022-03-07 Operatoriui pateikė elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujo nebuitinio kliento elektros įrenginių objekte – modelių gamybos korpuse žemės sklype prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų. Operatorius 2022-03-08 išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu tarp Operatoriaus ir Naujojo vartotojo 2022-03-08 buvo sudaryta Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad žemės sklypas, 19,4858 ha ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise iki 2024-01-25 valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, o šiuo metu valdo Kauno miesto savivaldybė, ir atsakovei UAB „Silbeta“. Žemės sklypas yra išnuomotas juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat ir naujajam vartotojui UAB „R&R IDEAS”. 2014-02-07 buvo sudaryta žemės sklypo dalių prie pastatų ir statinių funkcionavimo schema (toliau – ir 2014 m. Schema), kurioje pažymėta kokia žemės sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iš nuomininkų. Naujojo vartotojo objektas, iki kurio reikalinga nutiesti naujus elektros tinklus, yra žemės sklypo dalyje, pažymėtoje 2014 m. Schemoje indeksu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją UAB „ATP Baltic“, kuri parengė Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą „Modelių gamybos korpusas, (duomenys neskelbtini), Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Projektas). Pagal Projekto sprendinius elektros tinklai ir įrenginiai turi būti tiesiami / įrengiami žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

3.       Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui prie Operatoriaus skirstomojo tinklo Projekte suplanuoti 160 metrų 10 kV įtampos požeminės kabelinės linijos ir modulinės tranzitinės transformatorinės įrengimo darbai. Projekto sprendiniai yra suderinti su atitinkamomis institucijomis: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriumi, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, AB „Telia Lietuva“, AB „Kauno energija“. Dėl dalies elektros tinklų įrengimo nesuformuotoje valstybinėje žemėje 2022-07-14 Projektuotojas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie AM su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Projektuotojas dėl dalies elektros tinklų ir modulinės transformatorinės įrengimo žemės sklype parengė servituto planą „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ) planas su modulinės tranzitinės transformatorinės ir 10 kV kabelių servituto zona. M 1:500“ (toliau – Servituto planas), pagal kurį suplanuotas servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 238,91 kv. m ir 2022-07-19 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie AM dėl servituto nustatymo žemės sklype. Ieškovė kartu su prašymu pateikė 2022-07-18 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Servituto planą. 2022-07-26 Nacionalinė žemės tarnyba prie AM išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie AM Kauno miesto skyriaus atstovai 2022-08-30 patvirtino Servituto planą ir 2022-09-06 parengė Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vienkartinė kompensacija už servituto žemės sklype nustatymą yra lygi 0 Eur.

4.       Ieškovė 2022-06-17, 2022-06-30 elektroniniais laiškais informavo UAB „Fantina“ dėl sutikimo darbų atlikimui davimo. UAB „Fantina“ ir UAB „R&R IDEAS“ davė sutikimus. 2022-09-15 Projektuotojas kreipėsi į notarą dėl servituto sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie AM sudarymo, tačiau notaras 2022-09-19 telefoninio pokalbio metu informavo ieškovę, kad tokio sandorio sudarymui reikalingi žemės sklypo nuomininkų sutikimai. Žemės sklypo dalių, kuriose Servituto planu yra planuojamas nustatyti servitutas, nuomininkai sutikimų nepateikė. Sutikimus dėl darbų atlikimo davė UAB „R&R IDEAS“ ir UAB „Fantina“. Žemės sklypo bendrasavininkė UAB „Silbeta“, kuri 2023-03-29 įsigijo dalį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sutikimo servituto nustatymui taip pat nedavė. Negavus visų žemės sklypo dalių, kuriose planuojamas nustatyti servitutas, nuomininkų sutikimų, notaras atsisakė tvirtinti servituto sutartį.

5.       Nurodo, kad nuosavybės teisė yra ribojama įstatymo pagrindu, siekiant visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįstai poreikio užtikrinimo. Servitutą nustatyti žemės sklype yra būtina, siekiant įgyvendinti ieškovės (Operatoriaus) įstatyminę pareigą prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus skirstomojo tinklo. Akcentuoja, kad skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus operatoriaus interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Prašomas nustatyti servitutas valstybinėje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešo intereso įgyvendinimą. Byloje nėra ginčo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie AM neprieštarauja servituto žemės sklype nustatymui. Operatoriaus pasitelkto projektuotojo parengto projekto projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Kitų techninių galimybių elektros tinklų tiesimui nėra, nes tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginius nuo suplanuoto prijungimo taško, artimiausiai nutolusio nuo naujojo vartotojo objekto, įvertinus tai, kad naujojo vartotojo objektas, kuris yra žemės sklypo dalyje, schemoje pažymėtoje indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), bus pajungiamas nuo transformatorinės (TP-Ketus), esančios nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, todėl bet kuriuo atveju elektros tinklai turėtų būti tiesiami žemės sklype, kertant kitiems asmenims išnuomotas žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).  Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, išduodama prijungimo sąlygas, be kitų techninių rodiklių, vertina ir kokia yra artimiausiai nutolusi galima prijungimo vieta. Įvertinus visas technines galimybes, parenkamas ekonomiškai naudingiausias naujajam vartotojui galimas prijungimo taškas. Operatorius prijungimo tašką parenka arčiausiai nutolusį nuo prijungiamo objekto, kadangi nuo tiesiamų elektros tinklų ilgio tiesiogiai priklauso naujo vartotojo mokėtina prijungimo įmoka. Ieškovė apskaičiavo, kad darbų vykdymas ne pagal projektą, o taip kaip siūlo trečiasis asmuo UAB „Tarenta“, kainuotų mažiausiai 53 026,86 Eur (su PVM) daugiau, neįvertinant jau esamų Operatoriaus ir naujojo vartotojo patirtų išlaidų ir galimo kainų kilimo rinkoje. Pažymi, kad projektuojamas naujas kabelis bus įrengiamas po žeme, apsauginiame vamzdyje, uždaru, kryptinio gręžimo būdu. Tokios apimties nuosavybės teisės ribojimas, šiuo atveju dėl nuosavybės objekto specifikos ir reikšmingumo, yra konstituciškai pateisinamas.

6.       Operatorius, vadovaudamasis minėta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika ir kitais teisės aktais, taiko vienodas (nediskriminuojančias) sąlygas visiems naujiesiems vartotojams, kurie kreipiasi dėl prijungimo paslaugos. Todėl trečiojo asmens UAB „Tarenta“ siūloma alternatyva yra nepagrįsta, prieštarauja Operatoriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 35 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 29 punkto nuostatoms ir diskriminuotų bei pažeistų naujojo vartotojo saugomus interesus. Be to, Operatorius negali pasirinkti atlikti darbus kitu, daug brangesniu būdu, jei egzistuoja daug efektyvesnis ir racionalesnis būdas prijungti naujojo vartotojo įrenginius prie Operatoriaus skirstomojo tinklo. Pažymi, kad LR Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM 2022-09-06 parengė Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vienkartinė kompensacija už servituto žemės sklype nustatymą yra lygi 0 Eur.

7.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad žemės sklypams servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, o servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“. Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Pažymi, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Silbeta“ (1545/97429 dalys žemės sklypo). Žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl juo iš esmės yra naudojamasi bendrai ir šiam momentui nėra aišku, per kurio konkretaus bendrasavininko žemės sklypo dalį yra prašoma nustatyti servitutą. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis ta, jog žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė, teisės aktuose nustatyta tvarka, ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nors formaliai dalį žemės sklypo valdo Lietuvos Respublika, tačiau šis žemės sklypas yra naudojamas tik jo nuomotojų ir statinių savininkų poreikiams tenkinti. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad siekiant nustatyti servitutą būtina identifikuoti subjektus, kurių nesutarimas laikytinas pagrindu nustatant servitutą. Su Nacionaline žemės tarnyba prie AM nėra ginčo dėl servituto nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba neginčija, kad skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Ieškovė siekia nustatyti 238,91 kv. m ploto servitutą pagal UAB „ATP Baltic“ parengtą servituto planą, kuris 2022-08-30 buvo suderintas su Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja ir vyr. specialistu. Taigi, minėtam servitutui Nacionalinė žemės tarnyba prie AM jau yra pritarusi. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys prima facie nėra pagrįstas, kadangi pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas sąlygas neegzistuoja nesutarimas su Nacionaline žemės tarnyba prie AM dėl servituto nustatymo žemės sklype. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, o pats prašomas servitutas nebuvo nustatytas dėl notaro, kuris atsisakė tvirtinti sandorį dėl servituto nustatymo, veiksmų. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė, nes ginčo su ieškove neturi ir neturėjo, todėl atsakovė mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie AM nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje, nes veikdama kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus.

8.       Atsakovė UAB „Silbeta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, priklauso 1545/97429 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė poziciją pakeitė, pateikė 2024-10-31 sutartį su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų UAB „R&R Ideas“, kurioje atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti servitutą ir įsipareigojo sutikimą su ieškiniu pateikti teismui, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „R&R Ideas“, atsisakė teisės reikalauti iš atsakovės UAB „Silbeta“ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei pareiškus, kad ji sutinka su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį argumentai dėl nesutikimo su ieškiniu nebenurodomi ir nebevertinami.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „R&R Ideas“, su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja LR CK įtvirtintos servituto nustatymo sąlygos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintos servituto nustatymo sąlygos. Servituto nustatymo pareiga šiuo atveju yra įstatyminė. Ieškovės vykdoma veikla yra elektros tinklų plėtra, tenkinanti visuomenės reikmes, todėl tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai turi garantuoti viešąjį interesą ir tenkinti visuomenės poreikius. Servituto nustatymas siekiant eksploatuoti skirstomuosius tinklus ir prijungti naujus vartotojus, yra ne privatus ieškovės interesas, bet įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios priklauso viešasis interesas. Servituto nustatymas yra vienintelis būdas elektros tinklų įrengimui ieškovei nepriklausančioje žemėje tais atvejais, kai žemės sklypo savininkai neišduoda rašytinių sutikimų. Nagrinėjamu atveju servituto nustatymas žemės sklype yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti viešojo intereso įgyvendinimą, priešingu atveju, nenustačius servituto nebus užtikrinamas vartotojų interesas gauti elektros energiją. Ieškovės pasitelkto projektuotojo projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu, kaip nurodo ieškovė, parinkti sprendiniai yra optimaliausi atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius, todėl servitutas yra proporcingas. Teigia, kad ieškovės pozicija dėl servituto atlygintinumo šioje situacijoje yra pagrįsta ir atitinkanti galiojančius teisės aktus. Ieškovė vadovaujasi aktualiomis teisės aktų nuostatomis, teisingai pagrindžia ir aiškina tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytą kompensacijos už nustatomą servitutą formulę, darydama teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju kompensacija už naudojimąsi servitutu, kuomet žemės sklypo naudojimo apribojimai atsiranda tenkinant žemės sklypo nuomininko naujojo vartotojo poreikius, turėtų būti lygi 0.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tarenta“, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad UAB „Tarenta“ iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 19,4858 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas jos statiniams eksploatuoti: 1) 0,9345 ha pagal 2005-10-17 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-10 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2005-10-17 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Žemės sklypas išnuomotas 50 metų nuo Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos (sutarties 3 punktas); 2) 3,1036 ha pagal 2010-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-30 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2010-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Žemės sklypas išnuomotas 48 metams nuo Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos (sutarties 3 punktas); 3) 0,8246 ha pagal 2010-06-01 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-08-05 Susitarimą dėl 2010-06-01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas 50 metų nuo Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos (sutarties 3 punktas). Šių nuomos sutarčių 4 punktuose nurodyta, kad išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą numatyta pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį miesto planą, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorija, infrastruktūros teritorija. Nuomos sutarčių 5.1 punkte įtvirtinta, kad nuomininkui yra suteikta teisė jam išnuomotuose žemės sklypuose statyti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomoti žemės sklypai, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartys yra ilgalaikės, sudarytos ne aukciono būdu UAB „Tarenta” priklausančių statinių naudojimui, kas lemia, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą UAB „Tarenta“ naudosis šia žeme, tol kol žemės sklype turės statinių. Ieškovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje yra daug ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, tačiau susiję su šioje byloje sprendžiamu ginču yra šie: 1) lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) geležinkelio privažiuojamieji keliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima t7; 5) aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Tarenta“ užsiima nekilnojamojo turto nuoma, atlieka administravimo funkcijas teritorijoje (duomenys neskelbtini), - prižiūri teritorijoje esančius pravažiavimo kelius, inžinerinius tinklus (vandens, paviršinių nuotekų, nuotekų tinklus).

11.       Aiškina, kad nustačius prašomą servitutą, bus apribotos UAB „Tarenta“ ilgalaikių nuomos sutarčių suteikiamos nuomininko teisės, tame tarpe, teisė 238,91 kv. m servituto zonoje statyti statinius. Nustačius servitutą, ieškovė jo zonoje įrengs požeminius elektros tinklus, dėl to bus nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, o trečiajam asmeniui UAB „Tarenta“ dėl to atsiras draudimai / apribojimai naudotis žemės sklypu (jo dalimi) ir nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Įrengus elektros tinklus, vadovaujantis LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau ir – LR SŽNSĮ) 24 straipsnio 3 dalimi, nuo elektros tinklų po 1 metrą iki kiekvieną pusę bus nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos. LR SŽNSĮ 25 straipsnyje nustatyti elektros tinklų apsaugos zonose taikomi apribojimai, dėl kurių nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, be kitų draudimų draudžiama statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius, įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose, keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro. Pažymi, kad ieškovės pagal Projektą tiesiami požeminiai elektros kabeliai kerta trečiajam asmeniui UAB „Tarenta“ nuosavybės teise priklausantį geležinkelį, kuris turi tiesioginę jungtį prie AB „LTG Infra“ Kauno geležinkelio stoties, Petrašiūnų rajono jungiamojo kelio Nr. 4 iešmo Nr. 1. Geležinkelio privažiuojamieji keliai yra intensyviai naudojami krovinių pervežimui. Be to, yra įrengtos vagonų svarstyklės, kurias reikia rekonstruoti. Servitutas negali būti nustatytas dėl geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi neužtikrinimo ir galimo pavojaus aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. Ieškovei atliekant elektros tinklų įrengimo darbus bus sujudintas gruntas, sugadinta infrastruktūra, UAB „Tarenta“ turės pareigą ją remontuoti, bus apribota trečiojo asmens teisė rekonstruoti vagonų svarstykles. Akcentuoja, kad ieškovė, Projekto / naujos Projekto redakcijos rengimo metu, nei prieš darbų pradžią neprašė LR SŽNSĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų darbų atlikimui sutikimo. Teigia, kad žemės sklype yra specialiai inžinerinių tinklų ir komunikacijų įrengimui numatytas komunikacijų koridorius. Planuojamus tinklus įrengiant minėtame koridoriuje, žemės sklypo savininko ir nuomininkų teisės nebūtų daugiau suvaržytos nei yra šiuo metu. Esant galimybei servitutą nustatyti ir elektros tinklus įrengti konkrečioje žemės sklypo vietoje, nepažeidžiant nei savininko, nei valdytojų/ naudotojų teisių, ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas.

12.       Nurodo, kad ieškovė dėl nuomininkams priskirtų žemės sklypo dalių remiasi 2014 m. Žemės sklypo dalių prie pastatų ir statinių funkcionavimo schema, tačiau dėl pasikeitusių duomenų (naujų statinių statybos, senų nugriovimo, esamų rekonstravimo, nuosavybės perleidimo ir t.t.) ši Schema nėra aktuali ginčo situacijoje. Ieškovės pasitelktas projektuotojas 2022-10-24 pranešimu informavo trečiuosius asmenis UAB „Baltic metal“, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „Tarenta“, UAB „Farenta“, UAB „Scapa turtas“, UAB „Raideris“ apie žemės sklype planuojamus atlikti energetikos objekto darbus, šiuo raštu nebuvo prašoma jokio pritarimo projektuojamiems darbams. Tokio suderinimo atsakovė prašė tik UAB „Fantina“. Trečiojo asmens „Fantina“ suderinimo rengiamam projektui prašė 2022-06-17 ir 2022-06-30, o trečiąjį asmenį UAB „Tarenta“, kurio nuosavybės teise valdomus pastatus ir statinius kerta įrengiami elektros kabeliai, tik informavo apie rengiamą projektą ir tai daug vėliau, t. y. 2022-10-24. Reaguodama į pranešimą UAB „Tarenta“ 2022-11-03 raštu nurodė, kad nesutinka, kad jos valdomuose žemės sklypuose be jos, kaip statinių savininkės, pritarimo AB „ESO“ statytų modulinę transformatorinę ir nutiestų kabelinę liniją, kadangi dėl to būtų nustatytos apsaugos zonos, ribojančios žemės sklypo naudojimo teisę, todėl tokių darbų atlikimas ir nuosavybės teisės sukūrimas neatitiktų UAB „Tarenta“ interesų. Ieškovė į tai nereagavo, 2023-06-29 trečiojo asmens nuomai priskirtoje žemės sklypo dalyje pradėjo vykdyti vidutinės įtampos požeminės elektros kabelių linijos ir modulinės transformatorinės įrengimo darbus. Ginčas nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, civilinėje byloje Nr. e2-1062-1107/2024. Ieškovė teismui pateikė naujos redakcijos Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą. Ieškovė nurodė, kad nauja Projekto redakcija buvo parengta, gavus naują informaciją iš topografų dėl žemės sklype pakloto vandentiekio inžinerinio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos atšakos, naujai Projekto redakcijai buvo gauti nauji institucijų suderinimai. Kaip matyti iš Projekto pritarimų lentelės, nurodytų institucijų pritarimai gauti 2023-10-13 – 2023-11-07 laikotarpiu, todėl UAB „ATP Baltic“ parengtas servituto planas „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planas su modulinės tranzitinės transformatorinės ir 10 kV kabelių servituto zona. M 1:500“, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą, nebeatitinka naujos redakcijos Projekto sprendinių. Pažymi, kad ieškovės įrenginėjami elektros tinklai kerta trečiajam asmeniui UAB „Tarenta“ nuosavybės teise priklausančius geležinkelio privažiuojamuosius kelius, tvorą, nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, aikštelę ir /arba jų apsaugos zonas, tačiau ieškovė nesikreipė į trečiąjį asmenį UAB „Tarenta“ dėl elektros energetikos objekto projekto suderinimo.

13.       Ieškovės pasirinkta elektros tinklų įrengimo vieta nėra objektyviai vienintelis prijungimo kelias. UAB „Tarenta“ pateikė 2023-10-10 UAB „Toposfera“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėta ginčo elektros tinklų įrengimo vieta, esamų požeminių komunikacijų koridorius ir galimybė šiame komunikacijų koridoriuje įrengti ieškovės elektros tinklus UAB „R&R Ideas“ prijungimui. Šiuo komunikacijų koridoriumi naudojasi UAB „Elektrita“, teikianti elektros energiją UAB „R&R Ideas“, UAB „Tarenta“, kitiems asmenims. UAB „Tarenta“ pateikė 2024-11-19 alternatyvų servituto įregimo planą, kuriame numatyta galimybė ieškovei įrengti elektros tinklus. Ieškovei įrengiant inžinerinius tinklus prie kitų inžinerinių tinklų tam skirtoje vietoje, nebūtų papildomai apribojamas žemės sklypo naudojimas, nei yra apribota šiuo metu ir atitinkamai, nebūtų ribojamos nei žemės sklypo savininko, nei nuomininkų teisės. Nors alternatyvus prijungimo kelias yra ilgesnis ir jo įrengimo kaštai būtų didesni, svarbu tai, kad jis būtų įrengiamas nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir teisių. UAB „Tarenta“ nesutinka su ieškovės argumentais, kad Operatorius, vykdydamas naujojo vartotojo prijungimą prie skirstomųjų tinklų, privalo užtikrinti, kad naujojo vartotojo įrenginiai būtų prijungti prie Operatoriaus skirstomojo tinklo trumpiausiu geometriniu atstumu. Trečiasis asmuo kritiškai vertina ir ieškovės teiginį, kad Operatorius taiko vienodas (nediskriminuojančias) sąlygas visiems naujiesiems vartotojams, kurie kreipiasi dėl prijungimo paslaugos, o tokia jo pareiga įtvirtinta teisės aktuose, o konkrečiai LR EEĮ 35 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 29 punkte. LR EEĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir paklausos telkėjams nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas. Taigi, nesant techninių galimybių įrengti Energetikos objektą, kertantį trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančius statinius, ji turi ieškoti kitų techninių galimybių, o ne pradėti vykdyti kabelių tiesimo darbus nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar bandyti apriboti trečiųjų asmenų teises, siekdama pigiausio vartotojo prijungimo prie tinklų.

14.       Pažymi, kad ieškovė ieškiniu prašo nustatyti neatlygintiną servitutą. Trečiasis asmuo nesutinka su šalių pateiktais kompensacijos skaičiavimais, nurodo, kad skaičiavimuose neteisingai nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, be to, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagrįstai Kp nurodė 0 vertę. Elektros įrenginius planuojama įrengti ne tik UAB „R&R Ideas“ naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje, tačiau ir kitų naudotojų, tame tarpe, UAB „Tarenta“ žemės sklypo dalyje. UAB „Tarenta“ nuomojamoje žemės sklypo dalyje nustačius servitutą ji patirtų jos, kaip nuomininkės, teisių suvaržymus, kurie nebūtų kompensuojami. Taip pat nurodo, kad UAB „ATP Baltic“ parengtas Servituto planas neatitinka kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų kriterijų, jis nėra tikslus ir aiškus. Iš pateiktos schemos matyti, kad jame yra nurodyta tik nedidelė viso žemės sklypo dalis, nenurodyti veiklos apribojimais nustatytų apsaugos zonų, atsirandančių dėl nustatomo servituto tinklams, dydžiai ir plotai. Teigia, kad žemės sklypo dalys, ieškovės nurodytos pagal 2014-02-07 Schemą, neatitinka realios padėties. Aiškina, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie AM, kuri suderino Servituto planą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad notaras atsisakė tvirtinti servituto nustatymo sutartį. Ieškovė turėjo kreiptis į teismą ne reikalaudama nustatyti servitutą, o gauti žemės sklypo naudotojų sutikimą. 

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti nukreiptas į subjektą, kuris sudaro kliūtis nustatyti servitutą valstybinėje žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 19,4858 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (95884/97429 dalys) ir UAB „Silbeta“ (1545/97429 dalys). Valstybinės žemės sklypo dalis yra išnuomota juridiniams ir fiziniams asmenims: UAB „Tekasta“, UAB „R&R Ideas“, D. S. ir T. S., UAB „Daviva“, AB „Kauno energija“, UAB „Farenta“, UAB „Baltic metal“, UAB „Tarenta“, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „Fantina“, UAB „Raideris“, UAB „Scapa turtas“, UAB „VG Valda“, UAB „Stiklo lašas“, J. S., J. N., UAB „Ventsta“ ir UAB „Elektrita“. Ieškovė kildina reikalavimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie AM iš civilinių teisinių santykių pagal CK 4.126 straipsnį. Viena iš sąlygų, kuri yra būtina sprendžiant ieškinio, pareikšto CK 4.126 straipsnio pagrindu, pagrįstumą, yra savininkų nesutarimas. Bylos medžiaga rodo, kad ne Nacionalinė žemės tarnyba prie AM nesutinka sandoriu nustatyti prašomą servitutą, bet valstybinės žemės nuomininkai. Todėl trečiasis asmuo mano, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti pirmąją sąlygą, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie AM nesutarimą su ieškove dėl prašomo servituto nustatymo. Be to, mano, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Vertina, kad ieškinys turi būti reiškiamas subjektui, kuris sudaro kliūtis nustatyti servitutą valstybinėje žemėje.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

16.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

16.1                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje yra objektyviai būtinas, tai yra vienintelis būdas prijungti UAB „R&R IDEAS“ objektą prie Operatoriaus elektros tinklų, neišsprendus atsakovės žemės naudojimo klausimo reikiamiems elektros tinklams nutiesti, ieškovė neturi galimybės tiesti elektros tinklų, prijungti trečiojo asmens UAB „R&R IDEAS“ objekto prie skirstomojo tinklo, o UAB „R&R IDEAS“ neturi galimybės į savo objektą įsivesti ir turėti jame elektrą iš pasirinkto tiekėjo. Iš 2014 m. Schemos duomenų, šalių, trečiojo asmens UAB „R&R IDEAS“ atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad minėto trečiojo asmens nuomojama sklypo dalis Nr. 23, kurioje stovi statinys bei vykdoma gamybinė veikla, neturi priėjimo prie sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, nuomojamą ir faktiškai naudojamą sklypo dalį iš trijų pusių supa kitų trečiųjų asmenų, įskaitant UAB „Tarenta“, nuomojamas sklypas Nr. 1, iš šiaurės rytų pusės – sklypas Nr. 4. Ieškovės transformatorinė, iš kurios būtų perduodama požemine Elektros linija elektros energija, stovi greta esančiame valstybei priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, prie šiaurinės (duomenys neskelbtini), ribos;

16.2                      Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB „Tarenta“ argumentais, kad nėra būtina trečiajam asmeniui UAB „R&R IDEAS“ prisijungti prie Operatoriaus skirstomųjų tinklų, nes trečiasis asmuo turi elektros energiją, ją gauna iš UAB „Elektrita“. Teismas akcentavo, kad vartotojas turi teisę rinktis, iš kokio elektros energijos tiekėjo pirkti elektros energiją, tokia teisė negali būti suvaržyta tuo aspektu, jog vartotojas gauna elektros energiją iš kito privataus juridinio asmens ir nepaneigia servituto nustatymo būtinybės žemės sklype;

16.3                      Trečiasis asmuo UAB „Tarenta“ nesutinka, kad per jos nuomojamus valstybinės žemės sklypus būtų nustatytas servitutas bei siūlo nustatyti servitutą kitoje sklypo vietoje. Teismas pažymėjo, kad norint nutiesti elektros tinklą į aktualų valstybinės žemės sklypo tašką, geležinkelio kelią (kelius) reikia kirsti neišvengiamai, todėl nėra reikšminga, kurioje vietoje trečiajam asmeniui ar kitiems asmenims priklausantis geležinkelio kelias (keliai) bus kertamas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovės pateiktame Projekte numatyta geležinkelio kelio kirtimo po žeme vieta, yra dėl kokių nors objektyviai egzistuojančių aplinkybių netinkama ir kelianti grėsmę geležinkelio įrenginiams, eismui juo. Pats trečiasis asmuo pripažįsta aplinkybę, kad geležinkelio kelias yra kirstas ir kito trečiojo asmens UAB „Elektrita“, kuri elektros tinklus tiesė į valstybinį žemės sklypą bei kuriais naudojasi tretieji asmenys. Teismas nustatė, kad ieškovės pasirinktas trumpiausias, statmenai per geležinkelio kelią einančios Elektros linijos tiesimas ir jos eksploatavimui numatytas servitutas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės parinktoje vietoje nutiesus Elektros liniją ir nustačius jai aptarnauti servitutą, bus prarasta galimybė naudoti geležinkelio kelią pagal jo tiesioginę paskirtį. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens argumentai apie Elektros linijos tiesimo darbų vykdymo geležinkelio apsaugos zonose ypatumus, leidimų gavimą/negavimą, jų teisėtumą/neteisėtumą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra teisiškai reikšmingi teismui sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo;

16.4                      Teismas trečiojo asmens UAB „Tarenta“ argumentus, kad nustačius servitutą, suteikiantį Operatoriui teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, į kurio plotą patenka trečiajam asmeniui priklausantys nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklai, tvora ir aikštelė, trečiasis asmuo neteks galimybės statyti naujus statinius, negalės naudoti turimo turto, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad projektuojamą Elektros liniją numatyta tiesti po žeme, vamzdyje, kryptinio gręžimo būdu. Projekte nėra numatyta ir byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, kad požeminis Elektros linijos tiesimas nėra galimas kitų inžinerinių įrenginių apsaugos zonose ar prie jų. Teismas įvertino, kad trečiojo asmens pateiktoje 2023-10-10 UAB „Toposfera“ schemoje nėra duomenų apie kokius nors reikšmingus statinius netoli servituto zonos, kurių statybai, rekonstrukcijai ar naudojimui galėtų būti taikomi ribojimai. Įvertinęs pateiktus duomenis sprendė, kad teritorijos dydis, konfigūracija, esami apsaugos zonų ribojimai nesudaro prielaidų manyti, jog statinių statyba objektyviai įmanoma servitutu apsunkintoje teritorijos dalyje. UAB „Tarenta“ teiginius apie prarastą galimybę statyti statinius nustačius servitutą, vertino kaip deklaratyvius. Kokiu būdu bus apribotas trečiojo asmens turto - nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų, tvoros ir aikštelės naudojimas, trečiasis asmuo nenurodė ir įrodymų taip pat nepateikė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ne visas 238,91 kv. m servituto plotas patenka į UAB „Tarenta“ nuomojamą sklypo dalį, o tik jo mažesnioji dalis;

16.5                      Teismas vertino trečiojo asmens UAB „Tarenta“ pateiktą siūlomą alternatyvų servituto planą projektuojamai Elektros linijai. Nurodė, kad siūlomas Elektros linijos tiesimo kelias ir servitutas yra žymiai ilgesnis. Vertinant tokios Elektros linijos įrengimo kaštus, remiantis ieškovės pateiktais suvestiniais statybos kainos skaičiavimo duomenimis su priedais, pagal ieškovės prašomą nustatyti servitutą jo ribose atliekami Elektros linijos tiesimo darbai sudarytų 268 193,98 Eur, tuo tarpu pagal trečiojo asmens UAB „Tarenta“ siūlomą servitutą, jo ribose atliekami Elektros linijos tiesimo darbai sudarytų 319 219,80 Eur, kas patvirtina, kad Elektros linijos tiesimo kaina išauga 51 025, 82 Eur;

16.6                      Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie AM paaiškinimai patvirtina, kad detaliojo plano sklype nėra, teisiškai inžinerinių tinklų koridoriai nėra suformuoti, valstybinės žemės sklypas idealiosiomis dalimis išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių pastatų eksploatavimui ir nėra palikta laisvų neišnuomotų plotų, skirtų inžineriniams koridoriams, komunikacijoms tiesti.

16.7                      Teismas įvertinęs 2014 m. Schemos ir UAB „Tarenta“ pateikto alternatyvaus servituto plano projektuojamai Elektros linijai (Schema Nr. 2) duomenis, taip pat UAB „Tarenta“ pateikto 2024-11-14 UAB „Toposfera“ alternatyvaus servituto plano, D. N. 2021-09-09 žemės sklypo plano duomenis, pažymėjo, kad galimai faktiškai egzistuoja tam tikra inžinerinių tinklų trasa, einanti UAB „Tarenta“ ir kitų trečiųjų asmenų nuomojamoje žemės sklypo dalyje, kuriuo, iš trečiojo asmens paaiškinimų – naudojasi UAB „Elektrita“ – jame yra nutiesusi savo vidaus elektros tinklą. Tačiau, kaip nustatyta, inžinerinių tinklų koridorius nėra suformuotas bei įregistruotas teisiškai. Be to, juo naudojasi kitas trečiasis asmuo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad egzistuoja trumpesnis, optimalesnis, pigesnis Elektros linijos tiesimo kelias, nepažeidžiantis valstybinės žemės sklypo nuomininkų, įskaitant UAB „Tarenta“, teisių. Trečiojo asmens UAB „Tarenta“ siūlomas alternatyvus servituto planas prieštarauja ieškovės veiklą reglamentuojančio LR EEĮ 35 straipsnio 2 dalies reikalavimui užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir paklausos telkėjams nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgiant į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas.

16.8                      Sprendė, kad tinkamiausias, racionaliausias ir optimaliausias yra ieškovės siūlomas nustatyti servitutas tiesiamai Elektros linijai. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas neapribos trečiojo asmens UAB „Tarenta“ galimybės naudoti servitutu apsunkintoje žemės sklypo dalyje tiek esantį trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tiek naudoti šią nuomojamą žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Kita) ir (ar) naudojimo būdą (Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos);

16.9                      Servitutą ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo daliai, priklausančiai valstybei, todėl teisę į kompensaciją turi šios žemės patikėtinis. Byloje nėra ginčo dėl kompensacijos dydžio, jos apskaičiavimo būdo tarp ieškovės ir atsakovės, tam neprieštarauja ir valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendinanti Kauno miesto savivaldybė. Nurodė, kad Metodikos 19 punktas numato, jog vienkartinė kompensacija už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (19.3. punktas). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens UAB „Tarenta“ argumentus dėl kitokio ieškovės mokėtinos atsakovei Lietuvos valstybei piniginės kompensacijos dydžio;

16.10                      Teismas pažymėjo, kad sprendžia klausimą dėl servituto nustatymo valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurią kartu su kitais trečiaisiais asmenimis nuomoja UAB „Tarenta“. Bylos nagrinėjimo metu Elektros linija nėra nutiesta, jos apsaugos zonos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, UAB „Tarenta“ nuomojamų žemės sklypų dalyse servituto, kartu ir apsaugos zonų plotas, kiekvienoje iš jų nėra aiškus, nes didžioji servitutu prašomo nustatyti ploto dalis patenka į trečiojo asmens UAB „R&R IDEAS“ nuomojamo ir faktiškai naudojamo sklypo dalį, o Servituto planas numato bendrą servituto plotą, apimantį ir apsaugos zonų plotą. Be to, nėra aiškus ir trečiojo asmens nuomojamo sklypo ar sklypų, kuriuose numatyta tiesti Elektros liniją ir formuoti jai aptarnauti skirtą servitutą, plotas ir jo santykis su servitutu bei apsaugos zonomis apsunkinamu plotu. UAB „Tarenta“, nors nurodė argumentus, kad ji patirs nuostolius, tačiau dalyvaudama procese trečiuoju asmeniu, savarankiškų reikalavimų ieškovei nereiškė ir patirtinų nuostolių fakto bei dydžio iš esmės neįrodinėjo. Konstatavo, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo šioje byloje nebuvo įrodyti, o klausimas dėl elektros tinklų apsaugos zonų taikymu patirtinų ribojimų valstybinės žemės sklypo nuomininkei (nuomininkams), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

16.11                      Nagrinėjamoje byloje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė yra Lietuvos valstybė, žemės sklypą patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, todėl ji yra tinkama atsakovė byloje;

16.12                      Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl projekto patikslinimo pasikeitė servituto vieta, plotas, konfigūracija. Ieškovė nurodė, kad servituto planas dėl projekto koregavimo nesikeitė. Aplinkybės ar ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Tarenta“ dėl Elektros linijos tiesimo Projekto suderinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pats trečiasis asmuo nurodo, kad dėl pradėtų vykdyti Elektros linijos tiesimo darbų be trečiojo asmens sutikimo yra nagrinėjamas ginčas Kauno apylinkės teisme kitoje civilinėje byloje, kurioje trečiojo asmens keliami argumentai ir bus tiriami. Teismo vertinimu servituto planas yra tinkamas, ieškovė patvirtino, kad į servituto plotą patenka apsaugos zonų numatytas plotas, nurodytos servituto koordinatės, pažymėti posūkio taškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Trečiasis asmuo UAB „Tarenta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

12.1                      Nurodo, kad apeliantė nekvestionuoja trečiojo asmens UAB „R&R IDEAS” teisės prisijungti prie ESO valdomų elektros tinklų. Sutinka, kad šiuo atveju yra poreikis ESO elektros įrenginius įrengti žemės sklype, atitinkamai, tiek jų įrengimui, tiek tinkamo eksploatavimo užtikrinimui yra poreikis reikalingam žemės sklypo plotui nustatyti servitutą. Pažymi, kad vartotojo prijungimui būtini elektros įrenginiai turi būti įrengiami toje vietoje, kad nepažeistų/neribotų arba kuo mažiau pažeistų/ribotų savo teisių apsauga suinteresuotų asmenų teises. Atitinkamai, esant alternatyvioms vietoms, kuriose gali būti įrengiami vartotojo prijungimui reikalingi elektros įrenginiai, jie turėtų būti įrengiami ne ten, kur patogiausia ESO ar ten, kur pigiausia juos įrengti, o ten, kur yra neribojamos arba mažiau ribojamos kitų asmenų teisės. Teigia, kad alternatyvi elektros įrenginių įrengimo vieta, kurioje elektros įrenginių įrengimo kaina išauga tik 19 proc., UAB „Tarenta“ nuosavybės teisių ribojimas negali būti laikomas proporcingu ir tuo pateisinimas;

12.2                      Siekiant prijungti UAB „R&R IDEAS” prie ESO elektros tinklų ir šiuos įrenginius planuojant įrengti taip, kad jie kirstų UAB „Tarenta“ priklausančius inžinerinius statinius ir jų apsaugos zonas, pagal Specialių žemės naudojimų sąlygų įstatymą, turi būti gautas UAB „Tarenta“ sutikimas. Servituto nustatymo klausimas nagrinėjamas šioje byloje, o ESO teisė atlikti elektros įrenginių įrengimo darbus be UAB „Tarenta“ sutikimo – civilinėje byloje Nr. e2-1455-1107/2025 , kuri yra sustabdyta. Vertina, kad šios bylos – dėl servituto nustatymo ir teisės atlikti darbus be UAB „Tarenta“ sutikimo – turėjo būti nagrinėjamos sujungtoje byloje;

12.3                      Nustatytu servitutu yra ribojama UAB „Tarenta“ nuosavybės teisė ir ilgalaikių nuomos sutarčių suteiktos teisės. Nustačius prašomą servitutą, UAB „Tarenta“ servituto zonoje, kuri yra jos naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje nebegalės statyti/rekonstruoti jokių statinių. Negana to, nustačius servitutą, ieškovė jo zonoje įrengs požeminius elektros tinklus, dėl to bus nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, o trečiajam asmeniui UAB „Tarenta“ dėl to atsiras draudimai/apribojimai naudotis žemės sklypu (jo dalimi) ir nuosavybės teisė priklausančiais statiniais;

12.4                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo servitutas nepažeistų UAB „Tarenta“ teisių. Teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad UAB „Tarenta“ neįrodė, jog požeminis elektros linijos tiesimas nėra galimas kitų inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Priešingai nei nurodė teismas, ESO neturi teisės UAB „Tarenta“ priklausančių nuotekų ir vandens tiekimo inžinerinių tinklų apsaugos zonose atlikti požeminės elektros linijos įrengimo darbų; 

12.5                      Įrengus minėtus elektros tinklus ir nustačius jų apsaugos zonas, UAB „Tarenta“ nebegalėtų minėtų NT objektų dalių (geležinkelio kelių, lietaus nuotekų tinklų, vandentiekio tinklų, susisiekimo komunikacijų ir tvoros) patenkančių į elektros tinkle apsaugos zoną nei griauti, nei rekonstruoti;

12.6                      Teismo išvada, esą UAB „Tarenta“ servituto zonoje, kuri patenka į jos naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį, negalėtų nieko statyti yra pagrįsta tik prielaidomis apie atstumus nuo geležinkelio, konfigūraciją ir apsaugos zonas. Minėtoje zonoje esantys inžineriniai tinklai ir geležinkelio atšaka priklauso UAB „Tarenta“, ir ji sprendžia ar šiose zonose gali statyti, ar negali;

12.7                      Ieškovės elektros įrenginiai gali būti įrengti komunikacijoms skirtoje vietoje, nesuvaržant savininkų ir nuomininkų teisių. Teigia, kad pasirinkta elektros tinklų įrengimo vieta nėra objektyviai vienintelis prijungimo kelias, o vartotojui ekonomiškiausias kelias;

12.8                      Byloje yra pateiktas 2023-10-10 UAB „Toposfera“ parengtas žemės sklypo planas (toliau – Planas), kuriame yra pažymėta ginčo elektros tinklų įrengimo vieta, esamų požeminių komunikacijų koridorius ir galimybė šiame komunikacijų koridoriuje įrengti ESO elektros tinklus UAB „R&R IDEAS“ prijungimui. Ieškovei įrengiant inžinerinius tinklus prie kitų inžinerinių tinklų tam skirtoje vietoje nebūtų papildomai apribojamas žemės sklypo naudojimas, nei yra apribota šiuo metu ir, atitinkamai, nebūtų ribojamos nei žemės sklypo savininko, nei nuomininkų teisės;

12.9                      Vertina, jog svarbu ne tai, ar UAB „Tarenta“ alternatyvioje elektros linijos įrengimo vietoje yra teisiškai nustatyti inžinerinių tinklų koridoriai, o ar jie faktiškai yra. Ginčo dėl UAB „Tarenta“ nurodyto inžinerinių tinklų koridoriaus byloje nebuvo, todėl būtų logiška, kad nauja elektros linija būtų įrengiama ten, kur, statant gamyklos kompleksą, buvo numatyta inžinerinių tinklų įrengimo vieta, o ne toje vietoje, kur mažiausi kaštai. Aplinkybė, kad trečiojo asmens nurodyta alternatyvi elektros linijos įrengimo vieta neturi detaliajame plane pažymėto inžinerinių tinklų koridoriaus statuso, nėra kliūtis elektros įrenginius įrengti toje vietoje;

12.10                      Pažymi, kad nėra teisinio pagrindo servituto nustatymui. Ieškovė privalėjo pateikti sutartį su vartotoju, teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą bei gauti sutikimus iš statinius/inžinerinius tinklus ar jų apsaugos zonas valdančių asmenų sutikimus, kuriuos kirs planuojami įrengti elektros įrenginiai. Tačiau ieškovės pateiktas projektas turi trūkumų, o kertamų statinių, geležinkelio atšakos, inžinerinių tinklų savininkų sutikimai nėra gauti;

12.11                      Su ieškiniu ieškovė teismui pateikė naujos redakcijos Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą. Ieškovė nurodė, kad nauja Projekto redakcija buvo parengta, gavus naują informaciją iš topografų dėl žemės sklype pakloto vandentiekio inžinerinių tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos atšakos, naujai Projekto redakcijai buvo gauti nauji institucijų suderinimai. Kaip matyti iš Projekto pritarimų lentelės, nurodytų institucijų pritarimai gauti 2023-10-13 – 2023-11-07 laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad UAB „ATP Baltic“ parengtas servituto planas „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planas su modulinės tranzitinės transformatorinės ir 10 kV kabelių servituto zona. M 1:500“, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą, nebeatitinka naujos redakcijos Projekto sprendinių;

12.12                      Vertina, kad UAB „ATP Baltic“ parengtas servituto planas neatitinka kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų kriterijų, jis nėra tikslus ir aiškus. Iš pateiktos schemos matyti, kad jame yra nurodyta tik nedidelė viso žemės sklypo dalis, taip pat nenurodyti ir veiklos apribojimais nustatytų apsaugos zonų, atsirandančių būtent dėl nustatomo servituto tinklams, dydžiai ir plotai.

18.       Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

18.1                      Trečiojo asmens siūloma kita Elektros tinklų įrengimo vieta (alternatyva) yra penkis kartus ilgesnė už projektu suplanuotą naujojo vartotojo prijungimo vietą. Pažymi, kad pagal trečiojo asmens siūlomą alternatyvą būtų reikalinga nustatyti penkis kartus didesnio ploto servitutą nei yra nustatyta sprendimu. Todėl trečiojo asmens siūloma alternatyva prieštarauja Operatoriaus veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, neatitiktų teismų  praktikos, pažeistų racionalumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus;

18.2                      Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė yra ribojama būtent įstatymo pagrindu, siekiant visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio užtikrinimo. Servitutą nustatyti žemės sklype yra būtina, siekiant įgyvendinti ieškovės įstatyminę pareigą prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginius prie Operatoriaus skirstomojo tinklo;

18.3                      Operatorius negali pasirinkti atlikti darbus kitu daug brangesniu būdu, jei egzistuoja daug efektyvesnis ir racionalesnis būdas prijungti naujojo vartotojo įrenginius prie Operatoriaus skirstomojo tinklo;

18.4                      Trečiojo asmens siūloma alternatyva pažeidžia Metodikos tikslą, kadangi trečiojo asmens siūlomas variantas yra ne tik kad žymiai brangesnis, bet ir neracionalus ir technine prasme neefektyvus, kadangi įrengiant daug ilgesnį perteklinį elektros tinklą kyla didesnės rizikos dėl tokio elektros tinklo patikimumo, galimų gedimų, įtampos kitimo ir kt.;

18.5                      Ieškovė, išduodama prijungimo sąlygas, be kitų techninių rodiklių vertina ir kokia yra artimiausiai nutolusi galima prijungimo vieta. Įvertinus visas technines galimybes, parenkamas ekonomiškai naudingiausias naujajam vartotojui galimas prijungimo taškas;

18.6                      Nurodo, kad Operatorius vykdydamas naujojo vartotojo prijungimo prie skirstomųjų tinklų privalo užtikrinti, kad naujojo vartotojo įrenginiai būtų prijungti prie Operatoriaus skirstomojo tinko trumpiausiu geometriniu atstumu. Operatoriaus pareiga įtvirtinta teisės aktuose, o konkrečiai EEĮ 35 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 29 punkte;

18.7                      Operatoriaus pasitelkto projektuotojo parengto projekto projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Nagrinėjamu atveju kitų techninių galimybių elektros tinklų tiesimui nėra, nes tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginius nuo suplanuoto prijungimo taško, artimiausiai nutolusio nuo naujojo vartotojo objekto. Naujojo vartotojo objektas, kuris yra žemės sklype dalyje, schemoje pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), bus pajungiamas nuo transformatorinės (TP-Ketus), esančios nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, todėl bet kuriuo atveju elektros tinklai turėtų būti tiesiami žemės sklype, kertant kitiems asmenims išnuomotas žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, racionaliausias, tinkamiausias ir 10 kV požeminę kabelinę liniją bei modulinę transformatorinę būtent šiose žemės sklypo dalyse;

18.8                      Pagal trečiojo asmens siūlomą alternatyvią prijungimo vietą reikalingas nustatyti servituto plotas turėtų būti mažiausiai penkis kartus didesnis nei yra nustatytas sprendimu, t. y. siektų net 1 194,55 kv. m žemės sklypo ploto. Žemės sklypas didžiąją dalimi nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl iš esmės valstybinis žemės sklypas neturėtų būti suvaržomas neproporcingo ploto servitutu, kuris nėra būtinas naujojo vartotojo prijungimui prie Operatoriaus skirstomojo tinklo;

18.9                      Žemės sklype nėra patvirtintas detalusis planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų nustatytas inžinerinių komunikacijų koridorius. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu patvirtino ir žemės sklypo patikėtinis NŽT;

18.10                      Pažymi, kad ieškovė visais atvejais duoda pritarimus (suderinimus) projektams ar numatomai veiklai, jeigu numatomi darbai nepažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimų ir (ar) nekels pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai;

18.11                      Žemės sklypo dalis, kurioje yra nustatytas servitutas, faktiškai yra skirta pravažiavimui tarp žemės sklype esančių statinių. Todėl naujų statinių statymas šioje teritorijoje užkirstų susisiekimą tarp žemės sklype esančių statinių. Tai įrodo, kad trečiojo asmens teiginiai yra visiškai deklaratyvūs;

18.12                      Trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių poreikį būtent nustatytame servituto plote statyti naujus statinius ir kad tokie darbai yra negalimi atlikti dėl nustatyto servituto;

18.13                      Ieškovė paaiškina, kad iš topografų gauta nauja informacija dėl žemės sklype pakloto vandentiekio inžinerinių tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos atšakos nepadarė jokios įtakos servituto konfigūracijai, todėl servituto planas yra atitinkantys realų poreikį, yra teisingas ir galiojantis;

18.14                      Servituto planas yra parengtas profesionalaus projektuotojo, servituto plane pateikiama situacijos schema, kurioje matyti kurioje žemės sklypo dalyje nustatytinas servitutas, nurodytas servituto plotas, rūšis, koordinatės, informacija apie žemės sklypą, sutartiniai žymėjimai ir kita teisės aktuose nustatyta informacija. Servituto planą 2022-08-30 patvirtino NŽT atsakingi specialistai.

19.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

19.1                      Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė yra ribojama įstatymo pagrindu, siekiant visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio užtikrinimo. Servitutą nustatyti žemės sklype yra būtina, siekiant įgyvendinti ieškovės (Operatoriaus) įstatyminę pareigą prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus skirstomojo tinklo. Operatoriaus vykdoma veikla, ypač vartotojų ir gamintojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tikslais vykdoma elektros tinklų plėtra, tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Operatoriaus tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Vadovaujantis EEĮ 39 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius (ieškovė) privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą (Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas (Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kita. Šių pareigų nevykdymas ar vykdymas ne laiku savaime reikštų teisės aktų pažeidimą. Todėl skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus operatoriaus interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Operatoriaus veikla griežtai reglamentuojama teisės aktų. Dėl viešojo intereso pobūdžio vartotojų elektros įrenginiams prijungti būtini elektros tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte. Esant poreikiui elektros tinklus tiesti privačiuose sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami servituto sutartimis, kaip tai reglamentuojama Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje;

19.2                      Šiuo atveju trečiasis asmuo yra tik žemės sklypo naudotojas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Silbeta“ ir tarp šių savininkų nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taip pat ir trečiojo asmens sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra nurodyta, kurią konkrečią (individualizuotą) žemės sklypo dalį išsinuomoja, sutartyse nurodyta tik išnuomojamos valstybinio žemės sklypo dalies dydis. Taigi, trečiasis asmuo visiškai nepagrįstai teigia, kad servitutas nustatytas būtent per jam paskirtą žemės sklypo dalį;

19.3                      Trečiasis asmuo visiškai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypo dalimi, jis nebegalės naudotis pagal nuomos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad elektros linijų apsaugos zonose, esantys statiniai gali būti tiek griaunami, tiek ir rekonstruojami, tiesiog tam turi pritarti elektros tinklų savininkas/valdytojas;

19.4                      Vertina, kad su trečiuoju asmeniu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono tvarka, yra prie šiam asmeniui priklausančių statinių, o ne ateityje planuojamiems kažkokiems statiniams (jis net nėra pateikęs jokių dokumentų apie planuojamas statybas). Taigi, šiuo atveju turėtų būti vertinama tik tai, ar sprendimu nustatytas servitutas gali turėti kažkokią įtaką trečiojo asmens nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį;

19.5                      Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovės pateiktame projekte numatyta geležinkelio kelio kirtimo po žeme vieta, yra dėl kokių nors objektyviai egzistuojančių aplinkybių netinkama ir kelianti grėsmę geležinkelio įrenginiams, eismui juo. Be to, pats trečiasis asmuo pripažįsta aplinkybę, kad geležinkelio kelias yra kirstas ir kito trečiojo asmens UAB „Elektrita“, kuri elektros tinklus tiesė į valstybinį žemės sklypą bei kuriais naudojasi tretieji asmenys.

20.       Trečiasis asmuo UAB „R&R IDEAS“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

20.1                      Apeliantė siekia pakartotinio faktų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai teikti pirmosios instancijos teisme atsikertant į ieškinio reikalavimus;

20.2                      Pažymi, kad teritorijoje, kurioje siekiama nustatyti servitutą egzistuoja ir kitų tinklų, kuriems yra taikomi apribojimai praktiškai identiški numatytiems įvedant elektros energijos tinklus;

20.3                      Iš į bylą pateiktos schemos matyti, kad elektros kabelio trasos dalis patektų į esamų vandentiekio ir lietaus tinklų zoną. Taigi esama teritorija jau šiuo metu apsunkinta inžineriniais statiniais ir jų apsaugos zonomis;

20.4                      Numatoma elektros tinklo zona ir jo apsaugos zona iš esmės sutampa su esamomis vandentiekio ir lietaus tinklų apsaugos zonomis bei joms taikomais apribojimais;

20.5                      Apeliantės teigiami apribojimai ir apsunkinimai naudotis turtu, vykdyti statybos darbus yra visiškai deklaratyvūs;

20.6                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantės siūlomas alternatyvus servitutas: 1) yra ženkliai ilgesnis už ESO siekiamą nustatyti; 2) linijos tiesimo kaina 51 025,82 Eur didesnė nei šiuo metu planuojamos; 3) kerta dar daugiau statinių ir inžinerinių tinklų; 4) prieštarauja LR EEĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms; 5) siūloma alternatyva nėra suderinta su sklypo savininkais;

20.7                      Apeliantė siekia įrodyti, jog minima, pačios apeliantės inicijuota civilinė byla Nr. e2-1455-1107/2025 turėjo būti sujungti su teismo išnagrinėta byla, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Apeliantė nėra pateikusi argumentų ar kitų teiginių, pasisakymų, jog šių bylų nagrinėjimas viename procese būtų racionalus ir užtikrintų tinkamą bylų išnagrinėjimą.

21.       Atsakovė UAB „Silbeta“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

24.       Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

25.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas padaręs klaidingą išvadą dėl servituto ir planuojamos elektros linijos apsaugos zonų apribojimų įtakos UAB „Tarenta“ nuosavybės teisei ir teisei į statybą žemės sklype, negalėjo teisingai išnagrinėti šios bylos. Atitinkamai, padaręs klaidinga išvadą, kad prašomas nustatyti servitutas UAB „Tarenta“ teisių nepažeidžia, teismas atmetė UAB „Tarenta“ argumentus dėl ginčui aktualios požeminės elektros linijos įrengimo kitoje žemės sklypo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

26.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

27.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui laikius pagrįstu bei įrodytu ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, apeliantė trečiasis asmuo su tokiu sprendimu nesutinka, akcentuodama, kad naujojo vartotojo prijungimui būtini elektros įrenginiai turi būti įrengiami toje vietoje, kad nepažeistų/neribotų arba kuo mažiau pažeistų/ribotų savo teisių apsauga suinteresuotų asmenų teises. Kartu pabrėžia, kad ginčas iš esmės yra ne dėl viešojo intereso, o dėl privataus ieškovės ir naujojo vartotojo intereso trečiojo asmens teisių suvaržymo sąskaita 19 procentų pigiau įrengti elektros liniją ir sumažinti veiklos sąnaudas. Aiškina, kad ieškovės elektros įrenginiai gali būti įrengti komunikacijoms skirtoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis prijungti naujojo vartotojo įrenginius prie Operatoriaus skirstomojo tinklo ir nustatyti servitutą.

28.       Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.

29.       Servituto nustatymas teismo sprendimu – vienas iš servituto nustatymo pagrindų, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Nustatant servitutą turi būti siekiama minimaliai riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises: servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

30.       Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).

31.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių procesinių dokumentų argumentais, byloje teiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgusi į teismo sprendimo motyvus, kuriais tenkintas ieškovės reikalavimas, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo būtinumo, neteisingai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų.

32.       Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, vertino apeliantės argumentus susijusius su servituto ir planuojamos elektros linijos apsaugos zonų apribojimų įtaka UAB „Tarenta“ nuosavybės teisei ir teisei į statybą žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nustačius ieškovės prašomą servitutą niekaip nebus pažeistos trečiojo asmens teisės naudotis jai priklausančiais statiniais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal 2014 m. Schemą, šiaurinę sklypo dalį juosia geležinkelio keliai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, kad 9150/10000 dalių geležinkelio, geležinkelio privažiuojamųjų kelių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso UAB „Tarenta“, likusi dalis - UAB „Ventsta“. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad tiesiant elektros liniją po geležinkeliu, gali būti pažeistas geležinkelis ar pabloginta jo būklė, vertina, kad geležinkelio kelią galima kirsti kitoje vietoje. Pritariant pirmosios instancijos teismui, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pateiktame projekte numatyta geležinkelio kelio kirtimo po žeme vieta, yra dėl kokių nors objektyviai egzistuojančių aplinkybių netinkama ir kelianti grėsmę geležinkelio įrenginiams. Bylos duomenys patvirtina, kad projektuojamą elektros liniją numatyta tiesti po žeme, vamzdyje, kryptinio gręžimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad norint nutiesti elektros tinklą į aktualų valstybinės žemės sklypo tašką, geležinkelio kelią (kelius) reikia kirsti neišvengiamai, todėl nėra reikšminga, kurioje vietoje trečiajam asmeniui ar kitiems asmenims priklausantis geležinkelio kelias (keliai) bus kertamas. Svarbi ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo patvirtino, jog geležinkelio kelias yra kirstas ir kito trečiojo asmens UAB „Elektrita“, kuri elektros tinklus tiesė į valstybinį žemės sklypą bei kuriais naudojasi tretieji asmenys.

33.       Pažymėtina, kad ieškovės veikla yra griežtai reguliuojama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011-07-29 nutarimu Nr. O3-235 patvirtintos Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos ir kitų teisės aktų. Operatoriaus vykdoma veikla, ypač vartotojų ir gamintojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų tikslais vykdoma elektros tinklų plėtra, tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Operatoriaus tiesiami ir eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Remiantis EEĮ 39 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertintina, kad skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų vartotojų prijungimas yra ne privatus Operatoriaus interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, todėl apeliantės argumentai, kad ginčas iš esmės yra ne dėl viešojo intereso, o dėl privataus ieškovės ir naujojo vartotojo intereso, atmestini kaip deklaratyvūs.

34.       Operatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-12-11 įsakymu Nr. 1-312 patvirtinta Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika, privalo optimaliai ir efektyviai išnaudoti esamą skirstomąjį tinklą, neįrengiant perteklinių tinklų, racionaliai naudoti investicijas rekonstruojant tinklą ar prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius bei efektyviai planuoti naujų skirstomųjų tinklų plėtrą užtikrindamas elektros energijos persiuntimo patikimumą ir teikiamų paslaugų kokybę.

35.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pasitelktas projektuotojas parengė Elektros linijos tiesimo ir modulinės transformatorinės įrengimo darbų atlikimo projektą, kuriame numatyti projektiniai sprendiniai atlikti darbus trumpiausiu ir racionaliausiu tinklų plėtros požiūriu keliu. Trečiasis asmuo UAB „Tarenta“ pateikė siūlomą alternatyvų servituto planą projektuojamai Elektros linijai, kurio analizė leidžia spręsti, jog siūlomas Elektros linijos tiesimo kelias ir servitutas yra ženkliai ilgesnis.

36.       Ieškovė taip pat teikė į bylą paskaičiavimus, kiek kainuoja darbų atlikimas pagal jos teiktą projektą ir kiek tokie darbai kainuotų juos atliekant trečiojo asmens UAB „Tarenta“ siūlomu būdu įrengti elektros tinklus pagal 2023-10-10 UAB „Toposfera“ parengtą žemės sklypo planą. Matyti, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti servitutą jo ribose atliekami Elektros linijos tiesimo darbai sudarytų 268 193,98 Eur. Pagal trečiojo asmens UAB „Tarenta“ siūlomą servitutą, jo ribose atliekami Elektros linijos tiesimo darbai sudarytų 319 219,80 Eur. Vadinasi Elektros linijos tiesimo kaina išauga 51 025, 82 Eur.

37.       Trečiojo asmens pateiktoje 2023-10-10 UAB „Toposfera“ schemoje nėra duomenų apie kokius nors reikšmingus statinius netoli servituto zonos, kurių statybai, rekonstrukcijai ar naudojimui galėtų būti taikomi ribojimai. Bylos duomenys patvirtina, kad numatoma planuojamų įrengti elektros tinklų atkarpa yra naudojama kaip pravažiavimas tarp žemės sklype esančių statinių.

38.       Įvertinus byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog požeminis Elektros linijos tiesimas nėra galimas kitų inžinerinių įrenginių apsaugos zonose ar prie jų. Analizuojant 2014 m. Schemą  matyti, kad žemės sklypo dalis, kurioje numatytas servitutas, yra siaura, apribota iš šiaurinės pusės geležinkelio kelio, turinčio savo apsaugos zoną, iš vakarų pusės – žemės sklypo Nr. 15, kurį nuomoja kiti tretieji asmenys, ribos, iš rytų pusės - UAB „R&R IDEAS“ nuomojamos žemės sklypo (Nr. 23) ribos, UAB „Tarenta“ priklausantys inžineriniai tinklai taip pat turi apsaugos zonas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog statinių statyba objektyviai įmanoma servitutu apsunkintoje teritorijos dalyje. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad nustačius servitutą bus prarasta galimybė statyti statinius. Šių savo argumentų niekaip neįrodinėjo, neargumentavo.

39.       Apeliantės vertinimu, įrengus minėtus elektros tinklus ir nustačius jų apsaugos zonas, UAB „Tarenta“ nebegalėtų minėtų NT objektų dalių (geležinkelio kelių, lietaus nuotekų tinklų, vandentiekio tinklų, susisiekimo komunikacijų ir tvoros) patenkančių į elektros tinkle apsaugos zoną nei griauti, nei rekonstruoti. Ieškovė paaiškino, kad veiklos vykdymas elektros tinklų apsaugos zonoje bus galimas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ) 25 straipsnio 2 dalis numato veiklą elektros tinklų apsaugos zonose, kuri yra galima gavus ieškovės pritarimą (suderinimą). SŽNSĮ 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Ieškovės aiškinimu, ji visais atvejais duoda pritarimus (suderinimus) projektams ar numatomai veiklai, jeigu numatomi darbai nepažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimų ir (ar) nekels pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

40.       Apeliantė taip pat nurodo, kad naujojo vartotojo prijungimui prie Operatoriaus skirstomojo tinklo būtini įrengti elektros įrenginiai turi būti įrengiami pagal 2023-10-10 UAB „Toposfera“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėta ginčo elektros tinklų įrengimo vieta, esamų požeminių komunikacijų koridorius. Teigia, kad svarbu ne tai, ar UAB „Tarenta“ alternatyvioje elektros linijos įrengimo vietoje yra teisiškai nustatyti inžinerinių tinklų koridoriai, o ar jie faktiškai yra. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

41.       Nacionalinė žemės tarnyba prie AM paaiškino, kad sklype nėra detaliojo plano, teisiškai inžinerinių tinklų koridoriai nėra suformuoti, valstybinės žemės sklypas idealiosiomis dalimis išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių pastatų eksploatavimui ir nėra palikta laisvų neišnuomotų plotų, skirtų inžineriniams koridoriams, komunikacijoms tiesti. Byloje kitokių duomenų apeliantė nėra pateikusi, todėl jos argumentai, apie galimybę tiesti ginčo elektros tinklus per esamus požeminių komunikacijų koridorius atmestina kaip nepagrįsti.

42.       Apeliantė taip pat nurodo, kad naujos redakcijos projektas pritarimų lentelėje gauti institucijų pritarimai laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-11-07, todėl servituto planas neatitinka naujos projekto redakcijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės apeliacinio skundo argumentams.

43.       Ieškovė paaiškino, kad iš topografų gauta nauja informacija dėl žemės sklype pakloto vandentiekio inžinerinių tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos atšakos nepadarė jokios įtakos servituto konfigūracijai, todėl servituto planas yra atitinkantys realų poreikį, yra teisingas ir galiojantis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl projekto patikslinimo įvyko kokie nors pasikeitimai, t. y. pasikeitė servituto vieta, plotas, konfigūracija. Tokių duomenų neteikė ir apeliantė.

44.       Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad servituto planas nėra tikslus ir aiškus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad profesionalus projektuotojas UAB „ATP Baltic“ parengė servituto planą, kuris 2022-08-30 buvo suderintas su Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja ir vyr. specialistu. 2022-07-26 Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyrius išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba nenustatė pateikto servituto plano trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant minėtą planą matyti, jog yra pateikiama situacijos schema, kurioje matyti kurioje žemės sklypo dalyje nustatytinas servitutas, nurodytos servituto koordinatės, jo plotas, rūšis, taip pat informacija apie žemės sklypą, sutartiniai žymėjimai ir kita teisės aktuose nustatyta informacija.

45.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesujungė šios bylos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1455-1107/2025.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

47.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.

Dėl bylos baigties

48.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

49.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51.       Trečiasis asmuo UAB „R&R Ideas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš apeliantės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti 2 498,65 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina iš trečiojo asmens UAB „Tarenta“ trečiojo asmens UAB „R&R Ideas“ naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“, juridinio asmens kodas 304173433, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „R&R Ideas“, juridinio asmens kodas 302470133, 2 498,65 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Jelena Šiškina