Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-187-491/2024

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00048-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3; 16.9.8.1; 21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 17 d.    

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties.

Teismas

nustatė:

1.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimu K. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį galutine administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 29 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra įrengto antialkoholinio variklio užrakto, kai jam yra uždrausta vairuoti automobilius, kuriuose jie neįrengti, taip pat jo vairuotas automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktus.

2.       Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. skundo dėl Institucijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo pakeitimo.   

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. dar kartą prašo peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą bei neskirti specialiosios teisės atėmimo ar jo terminą sutrumpinti.

3.1.                      Cituodamas skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nurodo, kad savo kaltę pripažino ir gailisi. Administracinius nusižengimus padarė dėl jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nes be jo tuo metu niekas kitas (kiti bendrovės darbuotojai buvo išvykę į komandiruotes) negalėjo išbandyti autoservise suremontuoto, jo vadovaujamos bendrovės įsigyjamo automobilio. Su šiuo automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą keliu, kurio intensyvumas yra mažas. Taigi, priešingai apylinkės teismo motyvams, savo veiksmais jis nesukėlė niekam jokios grėsmės ar pavojaus. Taip pat buvo visiškai blaivus ir dėl to policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių.

3.2.                      Skundžiamoje nutartyje teismas neatkreipė dėmesio į jo nurodytas aplinkybes, kad jis, kaip bendrovės vadovas, prisiimdavo atsakomybę už kitų vairuotojų padarytus administracinius nusižengimus. Tokia praktika buvo patogesnė ir greitesnė, nes praėjus tam tikram laikui būdavo sunku nustatyti, kuris iš darbuotojų tam tikru laiku vairavo konkrečią transporto priemonę. Už tai anksčiau jam paskirtos baudos buvo sumokėtos laiku, kas parodo jo atsakingą požiūrį. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad administracinius nusižengimus jis padarė praėjus daugiau nei pusei jau atliktos poveikio priemonės (draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) terminui.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Arnoldas Glodenis prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį keisti ar naikinti.  

5.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde K. B. kelia jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, sutrumpinimo klausimą. Jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba visai jo neskirti. Todėl apygardos teismas šiuo klausimu toliau ir pasisako.

7.       Išsamiau aptariant šį apelianto prašymą atkreiptinas dėmesys, kad jis apeliaciniame skunde iš esmės pateikia analogiškus argumentus, kuriuos jis dėstė ir apylinkės teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Šie jo argumentai yra susiję su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, su patiriamais nepatogumais buityje, tai, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, administracinės atsakomybės nevengė, iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė ir daugiau taip nebesielgs. Apygardos teismas pritaria esminiams motyvams, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje nėra jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos K. B. atsakomybės švelninimui bei sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

8.       Nagrinėjamu atveju K. B. tiek administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, tiek administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, buvo paskirta pagal sunkesnįjį iš jo padarytų administracinių nusižengimų, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalies sankciją (ANK 38 straipsnis). ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą nuo 450 iki 700 Eur. Taip pat to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Kaip matyti, šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.

9.       ANK

10.       Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

11.       Šioje byloje Institucija nutarimu K. B. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – labai artimą minimaliai 500 Eur dydžio baudą (kai minimali – 450 Eur), ir minimaliam 6 mėnesių terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Netenkindamas K. B. skundo dėl Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar jos termino sutrumpinimo, apylinkės teismas tinkamai įvertino K. B. asmenybę, nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei pagrįstai nurodė, jog paskirtas minimalus įstatymo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra tinkamas ir pagrįstas. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas K. B. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme, sutrumpinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. 

12.       Priešingai K. B. įsitikinimui, jo padarytas nusižengimas (konkrečiai – pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį) nėra nei mažareikšmis, nei nedidelio pavojingumo. Visų pirma, šis jo nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė pakankamai griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurią skirti yra privaloma. Antra, K. B. vairavo automobilį, kuris ne tik buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, bet ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jo paties teigimu, automobilį vairavo testavimo tikslais po remonto. O tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rodo, kad nebuvo jokio būtinojo reikalingumo K. B. vairuoti neįregistruotą bei neapdraustą automobilį. Negana to, automobilį jis vairavo respublikinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini), kur eismas vyksta pakankamai intensyviai. Pagaliau, ta aplinkybė, kad nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 2 d. K. B. gali vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, reiškia, kad jo vairavimas transporto priemonių, kuriose tokių įrenginių nėra, yra savaime pavojingas kitiems eismo dalyviams. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nemenkina.

13.       Būtina pastebėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. negali būti charakterizuojamas ir išskirtinai teigiamai. Bylos duomenimis, jis KET pažeidimus padarė ne pirmą kartą, anksčiau jis buvo baustas už smulkesnio pobūdžio KET pažeidimus – vairavo neapdraustą ir be techninės apžiūros transporto priemonę, nesumokėjo rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą, būdamas bendrovės vadovu, nenurodė bendrovės transporto priemones vairavusių asmenų tapatybių, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir t. t. Šie duomenys leidžia K. B. kaip asmenį bei kaip vairuotoją charakterizuoti labiau neigiamai. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodoma aplinkybė, kad ne visus ankstesnius administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo nubaustas, padarė jis pats, o jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo kvestionuoti K. B. baustumo istorijos. Jei ir dalies administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo nubaustas anksčiau, K. B. nepadarė, jis turėjo pareigą nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį. To nepadaręs, jis prisiėmė tokių savo veiksmų riziką. Toks K. B. požiūris tik dar kartą parodo jo neatsakingą ir atsainų požiūrį į teisės aktų bei jam priskirtų pareigų laikymąsi. Kitos skunde minimos aplinkybės – kad K. B. iš karto pripažino kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo gailisi, po to daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė – necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Be vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, K. B. yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta K. B. skiriant administracinio poveikio priemonę ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos terminą. Papildomai šią aplinkybę vertinti kaip pagrindą dar labiau švelninti jo atsakomybę, nėra pagrindo.

14.       Apeliantui taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra mažiau jo teises bei galimybes varžanti priemonė, negu visiškas uždraudimas vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, K. B. elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, kadangi iki nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymo pabaigos likus net beveik pusei metų (kai pabaiga – 2024 m. liepos 2 d.), jis pažeidė reikalavimą vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kaip jau minėta, K. B. tai darė dėl ne dėl objektyvių, pateisinamų ir svarbių, o dėl mažareikšmių priežasčių. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad K. B. patiriami nepatogumai buityje ir darbe dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra adekvatūs jo padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini jo teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neabejotina, kad specialiosios teisės netekimas turės neigiamos įtakos apelianto kasdienei veiklai bei buičiai. Kita vertus, pagal teismų praktiką šios aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, dėl kurių turėtų būti švelninama jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Atėmus K. B. teisę vairuoti transporto priemones, dėl to galimai kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti kitomis priemonėmis.

15.       Apeliaciniame skunde K. B. taip pat nurodo reikalavimą sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tačiau skunde su tuo susijusių argumentų jokių nėra. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad apelianto atstovas pažadėjo, jog K. B. paskirta bauda bus sumokėta, jos dydis nebuvo ginčijamas. Todėl apygardos teismas apelianto skunde nurodytą reikalavimą sumažinti jam paskirtą baudą vertina kaip techninę klaidą surašant apeliacinį skundą ir dėl to išsamiau nepasisako.  

16.       Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimu K. B. paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus, todėl tiek šis nutarimas, tiek jį palikusi galioti skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.