Civilinė byla Nr. e2S-1965-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10558-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.;

3.1.18.2.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;

                                       (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“ ir L. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17160-848/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Printela“ prevencinį ieškinį atsakovėms uždarai akcinei bendrovei „Gintaja“ ir L. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovės L. B. prevencinį priešieškinį ieškovėms uždarai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos uždrausti atsakovams UAB „Gintaja“ ir L. B. bet kokiu būdu, forma ir apimtimi valdyti ir naudotis UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. a) naudotis turtu patiems ar jį perduoti bet kokiu pagrindu kitiems tretiesiems asmenims, b) iš faktinio turto naudotojo UAB „Grožio chirurgija“ tiesiogiai ir/ar netiesiogiai bet kokia forma gauti atlygį už naudojimąsi turtu, c) sudaryti ir vykdyti bet kokias sutartis, susijusias su turto naudojimu, valdymu, eksploatavimu ar disponavimu, d) patekti į turtą ir žemės sklypą. Įpareigoti UAB „Gintaja“ ir L. B. susilaikyti nuo veiksmų, kurie trukdo ir/ar apsunkina turto savininkų ar faktinio turto naudotojo ir valdytojo teises, t. y. a) kreiptis į komunalines paslaugas teikiančias įmones dėl komunalinių paslaugų į turtą teikimo apribojimo ir/ar nutraukimo, b) sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl turto apsaugos, c) trukdyti patekti į patalpas savininkams ir bet kokiems tretiesiems asmenims.
2. Kartu su ieškiniu ieškovės pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovėms bet kokiu būdu, forma ir apimtimi valdyti ir naudotis UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. a) naudotis turtu patiems ar jį perduoti bet kokiu pagrindu kitiems tretiesiems asmenims, b) iš faktinio turto naudotojo UAB „Grožio chirurgija“ tiesiogiai ir/ar netiesiogiai bet kokia forma gauti atlygį už naudojimąsi turtu, c) sudaryti ir vykdyti bet kokias sutartis, susijusias su turto naudojimu, valdymu, eksploatavimu ar disponavimu, d) patekti į turtą ir žemės sklypą. Įpareigoti UAB „Gintaja“ ir L. B. susilaikyti nuo veiksmų, kurie trukdo ir/ar apsunkina turto savininkų ar faktinio turto naudotojo ir valdytojo teises, t. y. a) kreiptis į komunalines paslaugas teikiančias įmones dėl komunalinių paslaugų į turtą teikimo apribojimo ir/ar nutraukimo, b) sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl turto apsaugos, c) trukdyti patekti į patalpas savininkams ir bet kokiems tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės yra ginčo žemės sklypo su statiniais, plastinės chirurgijos klinikos ir grožio salono bei kiemo statinių savininkės. Tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovės įsipareigojo parduoti turtą, o atsakovės nupirkti turtą iki 2017 m. kovo 29 d.. Terminas vėliau buvo pratęstas iki 2017 m. balandžio 29 d., tačiau per sutartą laiką šalys pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo, kad atsakovės šiuo metu nevaldo turto, nėra. Kadangi prevencinio ieškinio byloje reikalavimai yra susiję su ginčo turto valdymu, t. y. siekiu uždrausti atsakovėms vykdyti ginčo turtą, todėl teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Teismas nurodė, kad neteisėtas veiklos vykdymas lemtų ieškovių teisių valdyti ir naudoti ginčo objektą, atitinkamai ieškovių pajamų mažėjimą, nes ginčo nekilnojamasis turtas yra nuomojamas, iš jo yra gaunamos pajamos. Teismas taip pat sprendė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio dalyką ir nepažeidžia proporcingumo principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Gintaja“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, realiai neatliko jokios ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo analizės.
2. Ieškovių ieškinys turėjo būti vertintas kaip prima facie nepagrįstas, kadangi ji yra teisėta turto valdytoja ir naudotoja, kuri tokias teises įgijo su dabartinėmis turto savininkėmis (ieškovėmis) sudarytos paskolos sutarties ir preliminariosios sutarties pagrindais.
3. Vien tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše ieškovės yra nurodytos ginčo savininkėmis, nepaneigia to fakto, jog dėl turto buvo sudaryta tiek paskolos sutartis, tiek preliminarioji sutartis ir šiomis sutartimis ieškovės yra aiškiai išreiškusios valią parduoti turtą atsakovei ir L. B. bei šiomis sutartimis yra teisėtai perleistas turto valdymas atsakovei.
4. Pareikštu ieškiniu ieškovės neteisėtai siekia apriboti atsakovės teisę naudotis ir valdyti ginčo turtu, kuris pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra perduotas atsakovei.
5. Ieškovių reikalavimai uždrausti atsakovei naudotis turtu pagal savo esmę yra reikalavimai dėl teisinių santykių modifikavimo, todėl net ir ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju atsakovių turto valdymas būtų sustabdytas jau paties byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl toks teismo sprendimas nereikalauja jokio priverstinio vykdymo.
6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai tapačios ieškinio reikalavimams, todėl susidarė situacija, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
7. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomi atsakovės interesai, kadangi ji praranda visas teises į turtą, taip pat yra iškraipoma šalių interesų pusiausvyra, absoliutus prioritetas yra suteikiamas ieškovių interesams.
8. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
7. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Gintaja“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Zenito investicijos“ prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį paikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovės nėra perdavusios atsakovams turto valdymo teisių. Preliminariojoje sutartyje ieškovės sutiko leisti atsakovėms naudotis ginčo turtu, tačiau atsakovės tokio pageidavimo neišreiškė ir joms valdymo teisės nebuvo perduotos. Be to, preliminarioji sutartis jau yra pasibaigusi ir negali sukelti šalims jokių teisių ir pareigų.
2. Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi, vien dėl to, kad ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti negrįžtamų padarinių, t. y. būtų paneigta ieškovės teisė naudotis patalpomis ir plėtoti veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų.
3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad prevenciniu ieškiniu yra siekiama modifikuoti šalių susiklosčiusius santykius. Prevenciniu ieškiniu ieškovės siekia užkirsti kelią tolimesniems savo teisių pažeidimams, atsakovių atliekamiems neteisėtiems veiksmams ir nori netrukdomai įgyvendinti joms priklausančias daiktines teisės į ginčo turtą.
8. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Gintaja“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Printela“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ji valdo ir naudota ginčo turtą teisėtai preliminariosios sutarties pagrindu, kadangi tokios teisės jai niekada nebuvo suteiktos, o be to, leidimas naudotis turtu jau yra pasibaigęs, todėl atsakovė neturi jokių daiktinių teisių į turtą. Be to, pasibaigus preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties terminui ieškovėms neliko pareigos parduoti turto atsakovams.
2. Atsakovės ir toliau savo neteisėtais veiksmais trukdo naudotis ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu turtu: neleidžia jų atstovams patekti į patalpas, tinkamai jas prižiūrėti bei eksploatuoti, yra pasamdžiusios apsaugos įmonę, kuri neleidžia teisėtiems savininkams patekti į ginčo turtą, dėl ko nėra užtikrinama tinkama turto priežiūra ir eksploatavimas.
3. Atsakovės neturi teisės valdyti ir naudoti ginčo turto, o pagrindinės sutarties sudarymui skirtas terminas yra pasibaigęs, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovams atlikti veiksmus, trukdančius ieškovėms naudotis ir valdyti jiems nuosavybės teise priklausančio turto, palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad prevenciniu ieškiniu yra siekiama modifikuoti šalių susiklosčiusius santykius. Pasibaigus preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties terminui, tarp ieškovų ir atsakovų jokių teisinių santykių neliko. Ieškovėms neliko pareigos parduoti atsakovėms turto ir leidimas atsakovėms naudotis turtu pasibaigė, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
9. Atskiruoju skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
2. Skundžiama nutartimi neatlikta ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo analizė, todėl nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Be to, ieškovių pareikšti reikalavimai yra visiškai prima facie nepagrįsti. Atsakovė yra teisėta turto valdytoja ir naudotoja, kuri tokias teises įgijo su dabartinėmis turto savininkėmis (ieškovėmis) sudarytos paskolos ir preliminariosios sutarties pagrindu.
3. Ieškovių pareikšti reikalavimai uždrausti atsakovei naudotis turtu pagal savo esmę yra reikalavimai dėl teisinių santykių modifikavimo, todėl net ir ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju atsakovių turto valdymas būtų sustabdytas jau paties byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl toks teismo sprendimas nereikalauja jokio priverstinio vykdymo.
4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai tapačios ieškinio reikalavimams, todėl susidarė situacija, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
10. Atsiliepimu į atsakovės L. B. atskirąjį skundą ieškovė UAB „Zenito investicijos“ prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį paikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški argumentai ieškovės atsiliepime į UAB „Gintaja“ atskirąjį skundą nurodytiems, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nekartoja.
11. Atsiliepimu į atsakovės L. B. atskirąjį skundą ieškovė UAB „Printela“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime papildomai nurodoma, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų susiklosčiusi tokia situacija, kuomet UAB „Grožio chirurgija“ naudojasi ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu turtu be pagrindo, o ieškovės patiria žalą dėl negaunamų pajamų iš nuomos mokesčio (6 500,00 Eur/mėn.). Tuo tarpu kiti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški ieškovės atsiliepime į UAB „Gintaja“ atskirąjį skundą nurodytiems, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nekartoja.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Apeliantės pateiktais atskiraisiais skundais kvestionuoja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės abi ta pačiais argumentais tvirtindamos, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) nepagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieškinio reikalavimams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ieškovės taip pat nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs teisinius ir faktinius bylos aspektus, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių atskirųjų skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.
16. Teismas, prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmiausiai prima facie (preliminariai) turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tačiau teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
17. Atskiraisiais skundais apeliantės nurodo, kad ieškovių pateiktas prevencinis ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi jos yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, nes tokias teises yra įgijusios su dabartinėmis ginčo turto savininkėmis (ieškovėmis) sudarytos paskolos sutarties ir preliminariosios sutarties pagrindais. Be to, apeliantės taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi nebuvo išvis atlikta ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo vertinimas, nenustatyta reali grėsmė galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
18. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas nors ir trumpai, bet aptarė abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiai) pasisakė, jog įvertinus byloje esančius duomenis, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovių byloje pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Todėl su atskirųjų skundų argumentais dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo (nutarties nemotyvavimo) apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas.
19. Iš ieškovių pareikšto teismui prevencinio ieškinio turinio matyti, kad ieškovės yra aiškiai suformulavusios ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėsčiusios faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikusios ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Iš esmės apeliantės kvestionuodamos preliminarų (lot. prima facie) ieškinio pagrįstumą, nurodo argumentus, kurie turėtų būti vertinami šalių ginčą nagrinėjant iš esmės, tuo tarpu kaip ir minėta, ieškinio pagrįstumo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra analizuojamas, kadangi taikant laikinąsias pasaugos priemones yra sprendžiami procesinio pobūdžio teisės klausimai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo turtas nuosavybes teise priklauso ieškovėms, šių aplinkybių neginčija ir pačios apeliantės, tuo tarpu tarp šalių yra kilęs ginčas būtent dėl ginčo turto valdymo – ieškovės pareikštu prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti apeliantėms valdyti ginčo turtą. Taigi, tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės bus atsakyta, ar atsakovės turi teisę valdyti ginčo turtą, ar ne, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios ir kitos apeliančių atskiruosiuose skunduose nurodytos faktinės ginčo aplinkybės (susijusios su ginčo turto valdymu) nėra vertinamos. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumo klausimą ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog akivaizdžiai identifikuojamo ieškovių reikalavimų nepagrįstumo, kaip savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
20. Apeliantės taip pat nurodo, kad ieškinio reikalavimai atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra iš esmės išsprendžiamas ginčas net nepriėmus galutinio teismo sprendimo, be to, byloje pareikšti reikalavimai yra dėl teisinių santykių modifikavimo, todėl priimtas galimai ieškovėms palankus teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo.
21. Kaip ir minėta nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantės, šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl teisinių santykių modifikavimo, kadangi ieškovės pareikštu ieškiniu siekia užkirsti kelią tolimesniems savo teisių pažeidimams, apeliančių atliekamiems neteisėtiems veiksmams ir pageidauja netrukdomai įgyvendinti joms priklausančias daiktines teisės į ginčo turtą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys, gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Kaip ir minėta, prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
23. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atskiruosiuose skunduose teigiama, kad būtent jos-apeliantės yra teisėtos ginčo turto naudotojos ir valdytojos ir, kad būtent ieškovės neteisėtais veiksmais siekia apriboti joms naudojimąsi ginčo turtu (priešingos ieškovių pareikštu ieškiniu įrodinėjamoms aplinkybės), o taip pat, kad ginčo turtu šiuo metu faktiškai naudojasi UAB „Grožio chirurgija“, su kuria, pasak apeliančių, vykdant tarp ginčo šalių sudarytą preliminarią sutartį, buvo sudaryta nuomos sutartis, tokiu būdu apeliantėms įgyvendinant jų turimas turto valdymo ir naudojimo teises. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės siekia paneigti ieškovių ieškinio reikalavimus, įrodinėdamos, kad būtent jos yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, todėl apeliacinio teismo vertinimu, būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo, įvykdymo, apeliantėms ir toliau galimai neteisėtai naudojantis joms nepriklausančiomis daiktinėmis teisėmis.
24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, jog ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu, yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas, t. y. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus ieškovėms teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
25. Kadangi atskirieji skundai netenkintini, o dalis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrįstumu, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat nepasisakyti ir dėl kitų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliančių atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai netenkintini, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Atmestus ieškovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančiu asmenų turėtas išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas