Civilinė byla Nr. e2-852-1067/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08019-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16;

3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

dalyvaujant ieškovui G. S. (G. S.), jo atstovei advokatei Alisai Kostiuk,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ atstovui advokatui Sauliui Majauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. (G. S.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arijus“ 23 125,71 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas) ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 38 125,71 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 556 (toliau – Darbo sutartis) ieškovas pradėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, o atsakovė jam mokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,31 ir už laiką, praleistą komandiruotėse nustatyto dydžio dienpinigius. Ieškovas, dirbdamas pagal Darbo sutartį, 2017 m. gruodžio 1 d. atvyko į pakrovimą „Dan Foam“ Danijoje Aarub mieste. Po pakrovimo apie 7.30 val. išeidamas iš sandėlio užkliuvo koja, nes teritorija nebuvo apšviesta, ir nukrito nuo rampos. 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nelaimingo atsitikimo priežastimi nustatytas netinkamas darbo vietos įrengimas. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas patyrė dešinio peties traumą – kaulo lūžį ir sausgyslių plyšimą. 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. birželio 14 d. buvo atliktos peties operacijos, iki šiol vyksta reabilitacinis gydymas. Per visą gydymo laikotarpį ieškovas patyrė finansinių nuostolių, kurių atlyginimą prašė išieškoti iš darbdavio UAB „Arijus“. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių (toliau – Ginčų komisija), prašydamas išieškoti jo patirtas 1 961,20 Eur išlaidas gydymui. Ginčų komisija išnagrinėjusi prašymą, 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-6827 prašymo dalį dėl turtinės žalos, patirtos iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. atlyginimo išieškojimo atsisakė nagrinėti, nes buvo praleistas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, išieškojo 159,80 Eur turtinės žalos, patirtos nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nurodytame sprendime Ginčų komisija konstatavo atsakovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pasireiškė neteisėtais veiksmais, t. y. pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas nevykdymu ar netinkamu vykdymu ir patvirtintu 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo aktu Nr. 2. Nurodytas sprendimas turi prejudicinio sprendimo galią ir sudaro pagrindą ieškovui reikalauti visiško žalos atlyginimo. Ieškovas neteko darbingumo ir laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d. darbingumo laipsnis buvo 55 procentai, laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 70 procentų, nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 70 procentų ir jam buvo paskirta netekto darbingumo kompensacija: nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d. – 112,81 Eur; nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 89,57 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 97,60 Eur. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir jo pasėkoje patirtų sužalojimų ieškovo sveikata sutrikdyta ilgesniam laikui, nustatytas darbingumo netekimo laipsnis, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą – negavo visų pajamų, kurias galėtų gauti, jei nebūtų sužalotas nelaimingo atsitikimo metu. Nurodo, kad ieškovo 2017 m. trijų paskutinių mėnesių vidutinių pajamų vidurkis sudaro 1 484,76 Eur. Negautas pajamas laikinojo nedarbingumo metu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., neįskaičius laikotarpio nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., sudaro 23 123,27 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas taip pat prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką šitos kategorijos bylose ir jo asmeniškai patirtus ir iki šiol patiriamus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, emocinę depresiją ir iki šiol jaučiamas neigiamas pasekmes. Ieškovas prašo atlyginti jam 15 000 Eur neturtinę žalą, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, išgyvenimus, darbingumo netekimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nuolat kankinantį fizinį skausmą ir galimybių įsidarbinti sumažėjimą. Laiko tai protingu, proporcingu ir sąžiningu reikalavimu. Pažymi, kad yra aplinkybės, lemiančios ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – ieškovas darbe sužalotas negrįžtamai – traumuotas dešinysis petys, nėra atstatyti rankos judesiai, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo. Dėl traumos jis patyrė ir iki šiol patiria daug sunkumų (pvz., dirbti tam tikrą fizinį darbą, tinkamai pasirūpinti savimi buityje ir pan.), jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, ilgą gydymą, bet ir dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities. Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė ieškovo didelio neatsargumo ar tyčios, priešingai – būtent atsakovė neužtikrino elementaraus saugumo ir dėl to darbo metu ieškovui buvo sužalota sveikata. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas dirbdamas atliko padidintos rizikos darbo funkcijas, todėl bet kokiu atveju už sužalojimo darbe atvejus ir iš to kilusias pasekmes privalo atsakyti darbdavys. Taip pat nurodė, jog atsakovės nurodymas tikrintis sveikatą ir sveikatos komisijos išvada „gali dirbti“ neatspindėjo tikrosios ieškovo sveikatos būklės, patikrinimo metu atliekant tik bendruosius darbuotojui keliamus sveikatos reikalavimus (klausos, regėjimo ir pan.), tikrąją sveikatos būklę atspindi oficialūs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) sprendimai ir kiti medicininiai dokumentai. Ieškovas taip pat akcentavo, jog įsidarbinant vairuotoju – ekspeditoriumi jam buvo žadami dienpinigiai kaip darbo užmokestis, kurie sudarė didesnę dalį gaunamų pajamų. Darbo metu pas atsakovę ieškovui išlaidos komandiruočių metu būdavo kompensuojamos papildomai, o ne iš dienpinigių, todėl mano, jog pagrįstai skaičiuoja ir prašo priteisti negautas pajamas pagal visas gautas išmokas iš darbdavio, t. y. įskaitant ir dienpinigius, o ne kaip nurodo darbdavys – tik skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, sulygtą darbo sutartimi be dienpinigių už komandiruotes.

Atsakovė UAB „Arijus“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtus susižalojimus akivaizdžiai nulėmė paties ieškovo neatsargumas. Atvykęs į pasikrovimo teritoriją ir matydamas, kad nėra tinkamo apšvietimo, ieškovas matyt nepareikalavo, kad sandėlio darbuotojai apšviestų teritoriją. Ieškovas dėl nesaugių ir netinkamų darbo sąlygų neinformavo darbdavio ar už darbų saugą atsakovės įmonėje atsakingo asmens. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 5 dalimi darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais. Tačiau priešingai, ieškovas savavališkai atliko pasikrovimo darbus nesaugioje aplinkoje, ir tik eidamas atgal iš sandėlio dėl savo paties neatidumo, neapdairumo ir savisaugos nepaisymo, nesirūpindamas savo sveikata ir saugumu nukrito nuo borto ir patyrė traumą. Pažymėjo, kad sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys. Ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovas vien deklaratyviai teigia, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovo sveikatos sužalojimo ir yra atsakinga už ieškovo skaičiuojamą turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jos atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nes negali būti atsakinga už tinkamą svetimų teritorijų apšvietimą. Atsakovė nepaliepė ir neleido ieškovui dirbti nesaugioje aplinkoje, o ieškovas atsakovės neinformavo apie nesaugią aplinką pakrovimo vietoje. Atsakovė negali būti kalta dėl to, jog pakrovimo vietoje „Dan Foam“ Danijoje, Aarub mieste, galimai buvo netinkamai apšviesta pakrovimo teritorija. Ieškovas privalo reikalavimą reikšti Danijos įmonei „Dan Foam“, o ne atsakovei, kuri neturi teisės nieko atlikti „Dan Foam“ teritorijoje. Atsakovė negali atsakyti už Danijos įmonės galimai nesaugiai apšviestą pakrovimo rampą kaip galimą priežastį, dėl kurios ieškovas patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Mano, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Pažymėjo, jog ieškovo nedarbingumas, pagrįstas nedarbingumo pažymėjimais tęsėsi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. NDNT 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovui nustatė 55 proc. bendrą darbingumo lygį, tačiau teikiant dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo nebuvo pateiktos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Atsižvelgiant į tai ir nenorint pakenkti ieškovo sveiktai dėl jo tiesioginio darbo pas atsakovę, atsakovė įpareigojo ieškovą išsitirti dėl tinkamumo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi VšĮ Jūrininkų SPC. VšĮ Jūrininkų SPC Vyriausiosios gydytojos pavaduotojos medicinai V. B. atsakyme „dėl papildomo medicinos ištyrimo“ nurodyta, kad įvertinus 2019 m. sausio 11 d. atliktą G. S. neeilinį sveikatos tikrinimą (toliau – Sveikatos patikrinimas), medicininių tyrimų, gydymo išvadų duomenis bei darbdavio nurodytus galimos profesinės rizikos veiksnius darbo vietoje, nustatyta, kad G. S. gali dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi be apribojimų. 2019 m. sausio 11 d. išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 19-1100466, kuri galioja 12 mėnesių. Ieškovas, nuo 2019 m. sausio 11 d. žinojo, kad yra darbingas be apribojimų dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, t. y. tą patį darbą, kurį dirbo iki nelaimingo atsitikimo darbe. 2019 m. sausio 14 d. ieškovas atsakovei pateikė prašymą ieškovą atleisti iš darbo nuo 2019 m. sausio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atvejai, kai darbo sutartys nutraukiamos paties darbuotojo iniciatyva, negali būti laikomi pagrindu ateityje prašyti žalos atlyginimo iš darbdavio dėl negautų pajamų, kadangi tiek objektyvūs duomenys iki darbo sutarties nutraukimo, tiek darbdavio valia rodė, kad ieškovas tiek iki darbo sutarties nutraukimo dienos, tiek po jos galėjo atlikti savo darbo funkciją, tą galėjo daryti pas atsakovę ir tokiu būdu gauti darbo užmokestį. Negauti pajamų buvo paties ieškovo pasirinkimas, jokiu veikimu nenulemtas atsakovės. Pažymėjo ir tai, kad aplinkybes, jog ieškovas buvo pajėgus atlikti vairuotojo – ekspeditoriaus darbinę funkciją parodo ir tai, kad ieškovas nuo 2019 m. kovo 15 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „Titan Transport“. Ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (daugiau nei 1,5 metų) dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi pas kitą darbdavį. Ieškovas negali teigti, kad jis negavo pajamų, dėl esą atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi jis praėjus dvejiems mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo pas atsakovę įsidarbino analogiškas paslaugas teikiančioje bendrovėje ir atliko identiškas darbines funkcijas. Ieškovas jau po dviejų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo su atsakove gavo pajamas, jas gavo atliekant identišką darbo funkciją (dirbo tą patį darbą). Dviejų mėnesių terminas laikytinas kaip protingas laiko tarpas darbo paieškai ir darbo sutarties sudarymui, ir tai negali būti laikoma patirta turtine žala, ypač atsižvelgiant byloje pateiktais duomenimis, kad darbo sutarties nutraukimas su atsakove ir vėliau tų pačių darbo funkcijų atlikimas pas kitą darbdavį buvo nulemtas paties ieškovo iniciatyva, turint pažymą / išvadą, jog jis gali pagal esamą sveikatos būklę toliau dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Negautos pajamos, net jei ir būtų atlygintinos iki 2019 m. sausio 11 d. turėtų būti skaičiuojamos remiantis darbo užmokesčio vidurkiu, neįskaičiuojant dienpinigių. Ieškovo negautos pajamos jam buvo išmokamos Sodros, socialinio draudimo išmokos forma. Pagal ieškovo pateiktus duomenis Sodra atlygino 100 proc. jo apskaičiuotųjų negautų pajamų vidurkio, todėl atsakovė neturi pareigos ieškovui atlyginti jo negautų pajamų dėl netekto darbo užmokesčio. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą neturtinę žalą, pats neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neprotingas ir neproporcingas. 2017 m. gruodžio 18 d. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S3-804 nurodyta, kad vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. 2018 m. sausio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendime Nr. VPA_SP5-423 dėl G. S. nelaimingo atsitikimo darbe nuspręsta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe. Ieškovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir vertintinas kaip noras pasipelnyti iš atsakovės. Ieškovui jau nuo 2019 m. sausio 11 d. atlikto Sveikatos patikrinimo buvo nustatyta, kad jis gali dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi be jokių apribojimų. Tai reiškia, kad ieškovas galėjo dirbti tą patį darbą, kurį dirbo iki Nelaimingo atsitikimo darbe ir gauti įprastą darbo užmokestį pas atsakovę. Ieškovo galimybės susirasti tokio paties pobūdžio darbą pas kitą darbdavį taip pat nesumažėjo. Nebedirbti – buvo paties ieškovo pasirinkimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovas neteisingai kelia klausimą dėl griežtosios deliktinės atsakomybės taikymo ir neteisingai traktuoja kas yra didesnio pavojaus šaltinis. Pažymėjo, jog ieškovo patirti sužalojimai nėra susiję su sunkiasvore transporto priemone, o patirti ieškovui vaikščiojant dėl jo paties neatsargumo. Atsakovė neneigia, kad įvykis, kai ieškovas susižalojo yra draudiminis, tačiau nagrinėjamu atveju mano, jog turi būti nustatytas priežastinis ryšys, įrodyta darbdavio kaltė, patirtos žalos dydis, o šiuo atveju darbdavio kaltės nėra, pats ieškovas nepaisė elementarių saugumo reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2010 m. lapkričio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis Nr. 556, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal bendrovės galiojančius vairuotojų – ekspeditorių darbo apmokėjimo nuostatus, bet ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą padaugintą iš koeficiento 1,31. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2010 m. lapkričio 24 d. Tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta 2019 m. sausio 15 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalį (dėl ligos ar neįgalumo) išmokant dviejų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. 2019 m. sausio 15 d. atsakovė, vadovaujantis UAB „Arijus“ 2021 m. balandžio 6 d. pažyma apie gautas pajamas Nr. 10.1.47 – 11 ir ieškovo pateiktu sąskaitos išrašu, 2019 m. sausio 15 d. išmokėjo ieškovui 1 964,01 Eur. Šią sumą, neatskaičius mokesčių, sudaro 165,45 Eur darbo užmokestis už 5 darbo dienas, 810 Eur premija, 988,49 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir atostoginiai, 1 381,91 dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

2017 m. spalio 20 d. UAB „Arijus“ nuosavo autotransporto direktoriaus D. B. potvarkiu parengtu 2017 m spalio 20 d. dėl G. S. komandiruotės Nr. 583 G. S. automobiliu Mercedez Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruotas į Nyderlandus laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. sausio 28 d. Numatyti 27 Eur dienpinigiai į dieną. 2017 m. spalio 20 d. UAB „Arijus“ nuosavo autotransporto direktoriaus D. B. patikslintu potvarkiu dėl G. S. komandiruotės Nr. 583 G. S. automobiliu Mercedez Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruotas į Nyderlandus laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., kurio 1.17 punkte numatyta, jog nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d. yra komandiruotė į Daniją. Komandiruotės trukmė 3 (trys) dienos. Išmokėti 36 Eur dienpinigių už dieną.

Šalių paaiškinimais ir 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 1 d. Danijoje, Arub mieste, vairuotojui – ekspeditoriui G. S. apie 7.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas jam nukritus. 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „Arijus“ prokuristės J. V. įsakymu dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo Nr. 9 nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 1 d. „Dan Foam“ teritorijoje Danijoje, Arrub mieste su vairuotoju – ekspeditoriumi G. S. tyrimui skirta komisija, susidedanti iš darbdavio atstovo – darbų saugos specialisto N. S., darbuotojų atstovės personalo ir biuro administravimo skyriaus vadovės J. D. ir departamento direktoriaus D. B.

2017 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S5-804 nurodyta, kad G. S. dešiniojo peties išnirimas nepriskiriamas prie sunkių sveikatos sužalojimo atvejų.

2018 m. sausio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl G. S. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. VPA SP5 – 423 nuspręsta G. S. 2017 m. gruodžio 1 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

2018 m. gruodžio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – NDNT) sprendimu STS-2654 „Dėl G. S. darbingumo lygio“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir dėl darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas) 1 priedo XV. 81.3. p. ir remiantis 2018 gruodžio 27 d. siuntime į NDNT Nr. 142/3 pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM (toliau – Klasifikatorių) nurodytomis (-a) diagnozėmis (-ė): T92.1 Dilbio ir žasto lūžio padariniai, T92.5 Rankos raumens ir sausgyslės sužalojimo padariniai, G56.8 Kitos rankos mononeuropatijos bei organizmo funkcijų sutrikimais, G. S. nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis. Darbingumo lygio nustatymo priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. 2018 m. gruodžio 28 d. išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN – 2 Nr. 4131 ieškovui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. sausio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl G. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ Nr. VPN_SP5 – 587 nuspręsta G. S., dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, netekus 45 procentų darbingumo, skirti 112,81 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. DGK – 6827 ieškovo G. S. prašymą atsakovei UAB „Arijus“ dalyje dėl turtinės žalos, patirtos iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. atlyginimo išieškojimo atsisakyta nagrinėti praleidus įstatyme numatytą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Iš atsakovės UAB „Arijus“ priteistas 159,80 Eur turtinės žalos atlyginimas, patirtas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., ieškovo G. S. naudai. Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovo prašymas patenkintas iš dalies, nė vienos iš ginčo šalių nebuvo ginčytas, yra įsiteisėjęs.

2019 m. rugpjūčio 22 d. NDNT sprendime STS-2777 „Dėl G. S. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe“, vadovaujantis Kriterijų aprašu ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), remiantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. siuntime į NDNT Nr. 0091869 pagal Klasifikatorių nurodytomis diagnozėmis: M24.51 Sąnario kontraktūra, peties sritis, M75.8 Kiti peties pažeidimai, T92.1 Dilbio ir žasto lūžio padariniai, T92.5 Rankos raumens ir sausgyslės sužalojimo padariniai, G56.8 Kitos rankos mononeuropatijos, 110 Pirmine (esencialinė) hipertenzija, N40 Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, kurios patvirtintos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą / iš darbo tyrimų aktu Nr. 2 ir organizmo funkcijų sutrikimais ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV. 80.2.2.2. punktu nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN – 2 Nr. 2231 ieškovui nustatytas 70 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 2019 m. rugsėjo 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl G. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ Nr. VPN_SP5 – 7708 nuspręsta G. S., dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 procentų darbingumo, skirti 89,57 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d.

VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2018 m. lapkričio 23 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 18-24039844, 2019 m. sausio 11 d. pažyma Nr. 19-1100466 ir 2020 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 20-40805319 nurodo, jog G. S. gali vairuoti be apribojimų pažymose nurodytas 1 grupės ir 2 grupės transporto priemones.

2020 m. lapkričio 30 d. išduota NDNT Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN – 2 Nr. 2879 patvirtina, kad ieškovui nustatytas 70 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Nedarbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. 2020 m. gruodžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl G. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ Nr. VPN_SP5 – 5315 nuspręsta G. S., dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 procentų darbingumo, skirti 89,57 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Ortogida“ išraše iš medicininių dokumentų Nr.: 18/542 DP NK nurodyta, kad G. S. jėga nepakankama, progresuoja peties sąnario artrozė. Gali dirbti, tačiau tik lengvą fizinį krūvį, nuleistomis rankomis, nepilnu krūviu. Neįgalumo požymiai, pilno pasveikimo nesitikima.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Titan Transport“.

2021 m. birželio 6 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1 – ojo skyriaus pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. P21-2021-635 G. S. nuo 2020 m. spalio 3 d. registruotas užimtumo tarnyboje.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, ieškovui teigiant jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui patyrus turtinę ir neturtinę žalą ją privalo atlyginti darbdavys (atsakovė), atsakovei priešingai teigiant, jog ieškinyje nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir todėl atsakovei nekyla atsakomybė. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas G. S. ir atsakovė įvykio metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, o pats įvykis susijęs su darbo veikla komandiruotės metu. Atsakovė ginčija jos civilinės atsakomybės sąlygas, susijusias su atsakovės veiksmais užtikrinant darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kalte ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovės veikos ir žalos atsiradimo.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2553 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Taigi, darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybę reglamentuojančio DSSĮ 46 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas teismo posėdžio metu kėlė darbdavio griežtosios deliktinės atsakomybės klausimą remdamasis CK 6.270 straipsniu, kadangi jo darbo funkcijos buvo susiję su didesnio pavojaus šaltinio – vilkiko – vairavimu. CK 6.270 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai didesnio pavojaus šaltinis padaro žalą ir už tą žalą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė). Tačiau CK 6.270 straipsnis taikomas, kai žala yra padaroma tretiesiems asmenims, t. y. nesusijusiems su valdytoju ir jo vykdomomis funkcijomis (pavyzdžiui, kai turtinė žala padaroma pėstiesiems, dviratininkams, kelių ir kelio statinių savininkams, stovinčių transporto priemonių valdytojams). Tuo tarpu, kai nuo didesnio pavojaus šaltinio poveikio nukenčia didesnio pavojaus valdytojo darbuotojas, CK 6.270 straipsnis nėra taikomas, išskyrus atvejus, kai nukentėjęs darbuotojas įvykio metu nevykdė savo darbo funkcijų. Kaip byloje nustatyta, ieškovas buvo sužalotas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai jis ėjo link vilkiko pakrovimo/ iškrovimo teritorijoje. Taigi, šiuo atveju žala padaryta darbuotojui vykdant darbo funkcijas neįtakojant didesniam pavojaus šaltiniui ir šalis įvykio metu siejant darbo santykiais, taigi darbdavys atsako bendrais CK ir DK įtvirtintais pagrindais (nustačius neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę) ir CK 6.270 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 (toliau – Aktas) nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas (ieškovas), įvyko 2017 m. gruodžio 1 d. 7.30 val. zonoje, naudojamoje pakrovimui, iškrovimui, sandėliavimui. Nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės darbuotojui vairuotojui – ekspeditoriui G. S. po vilkiko pakrovimo su dokumentais išėjus iš sandėlio (uždara patalpa) į savo mašiną. Lauke (išėjus iš sandėlio) nebuvo jokio apšvietimo ir tamsoje, nepastebėjęs bortelio, vairuotojas nukrito nuo rampos iš 80 – 100 cm aukščio. Jam padėjo atsistoti ir nueiti iki vilkiko kitos mašinos vairuotojas. Iš ten ieškovas paskambino greitajai medicinos pagalbai, kuri apžiūrėjusi iškvietė taksi, kad nugabentų nukentėjusįjį iki ligoninės. Ligoninėje darbuotojui buvo nustatytas rankos, dubens ir dešinės kojos sumušimas. Grįžus į Lietuvą G. S. nustatytas dešiniojo peties sąnario išnirimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Konstatuota, kad pažeistas „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 24.1 punktas: darbo patalpų ir praėjimų apšvietimo instaliacija ir šviestuvų išdėstymas turi būti toks, kad darbuotojams nekeltų traumų pavojaus. Nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo vietoje darbdavio pavestas funkcijas vykdė anksti ryte, sutemus, esant blogam orui, į sandėlį įėjus pro vienas duris, sutvarkius dokumentus, jam buvo nurodyta išeiti per kitas duris, todėl negalėjo numanyti, kad išėjus pro kitas duris šalia jų pavojingai bus rampa be turėklų ar jokių ženklų, teritorija buvo neapšviesta. Pateikė į bylą nelaimingo įvykio vietos fotonuotraukas, pagal kurias matyti, jog įvykio vietoje jau po įvykio buvo sumontuoti turėklai, kurie neleistų nukristi žemyn nuo rampos.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau - Nuostatai) 14 punktą, įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Kadangi aptariamas nelaimingo atsitikimo darbe įvykis nebuvo priskirtas prie sunkių, jį tyrė pats darbdavys. Atsakomybė už netinkamą nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimą tenka pačiam darbdaviui, kuris, vadovaujantis Nuostatais, pats ir organizavo jo tyrimą, įforminimą bei apskaitą. Kaip minėta Akte nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos „Netinkamas darbo vietos įrengimas“. Pažymėtina, jog Aktas surašytas paties darbdavio, jame esančios aplinkybės ir pats Aktas nenuginčyti ir nebuvo ginčijami, todėl Aktas sukuria darbdaviui tam tikras teisines pasekmes ir atsakomybę.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų“, 24.1 punkte numatytas privalomas minimalus saugos reikalavimas kad darbo patalpų ir praėjimų apšvietimo instaliacija ir šviestuvų išdėstymas turi būti toks, kad darbuotojams nekeltų traumų pavojaus. Todėl įmonei tenka rizika nurodžius nelaimingo atsitikimo priežastis, jų nenuginčijus ir nepaneigus Akto turinio bei surašymo aplinkybių, prisiimti kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Dėl nurodyto atmestini atsakovės argumentai, jog darbdavys faktiškai niekaip negalėjo įtakoti ir užkirsti kelią nelaimingo atsitikimo atsiradimui, ir kad pilnai įvykdė jai, kaip darbdaviui, tenkančias pareigas.

Darbdavys teigia, jog įvykis įvyko ne jo teritorijoje ir jis niekaip negalėjo įtakoti ir užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui, atsakyti turėtų Danijos firma, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Ši aplinkybė nešalina darbdavio atsakomybės. DK 160 straipsnis numato darbdaviui pareigą atlyginti žalą ir tuo atveju kai darbdavio pareigos ar kompetencijos yra perduodamos kitiems asmenims. Šiuo atveju ieškovas savo darbines funkcijas ir atsakovės jam komandiruotės įsakymu duotus pavedimus vykdė ne atsakovės teritorijoje, kas pilnai suprantama pagal jo darbinių vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijų pobūdį. Ieškovas savo noru nepasirinko vykti į Daniją ir būti pakrovimo / iškrovimo teritorijoje anksti ryte, neapšviestoje teritorijoje ir neturėjo galimybių atsisakyti vykdyti darbines funkcijas. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovas matydamas neapšviestą teritoriją galėjo paskambinti darbdaviui ir nevykdyti darbo funkcijų, jeigu jautė, jog yra nesaugu, tačiau Akte nurodytos aplinkybės ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas buvo įvertinęs tamsią aplinką įeidamas į pastatą (sandėlį), pavojingų teritorijos peraukštėjimų įeinant nebuvo, ieškovas atlikdamas darbo funkcijas vykdė darbdavio atstovų / partnerių nurodymus išeiti pro kitas duris nei įėjo, todėl pagrįstai negalėjo numatyti, jog tokioje pačioje neapšviestoje teritorijoje bus žemės paviršiaus peraukštėjimai, kurių tamsoje nesimatys ir vien dėl tamsios teritorijos reikėtų skambinti darbdaviui ar atsisakyti dirbti. Ieškovo darbo funkcijų atlikimo vietoje buvo pavojingi žemės paviršiaus peraukštėjimai, kurie ieškovui apšviestoje teritorijoje būtų matomi, ieškovas atlikdamas darbo funkcijas nagrinėjamoje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo, kaip iš pastato nueiti iki savo vilkiko ir tęsti jam paskirtą užduotį, todėl atsakovės atstovo nurodyti teiginiai, jog ieškovas savo noru nusprendė „pasivaikščioti“ po tamsią ir nesaugią teritoriją ir dėl to elgėsi neapdairiai, nerūpestingai – teismo vertintini kritiškai.

Iš aukščiau aptarto 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 matyti, kad konstatuota viena nelaimingo atsitikimo priežastis dėl darbdavės kaltės, Akte nėra konstatuota darbuotojo kaltė, lygiai kaip ir to priežastimi nebuvo įvardintas ir didelis darbuotojo neatsargumas, į kurį apeliuoja atsakovė. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Būtent atsakovei kilo pareiga parinkti tinkamas darbo priemones ir jomis aprūpinti darbuotojus (pvz. nurodyti naudoti asmeninius žibintus neapšviestose teritorijose), darbuotojus apmokinti elgtis saugiai ne darbdavės valdomose teritorijose. Atsakovė neteikė teismui jokių įrodymų apie ieškovo pažeistas pareigines ar saugos instrukcijas, su kuriomis ieškovas būtų supažindintas ir jas pažeidęs, kas galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis.

Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad būtent darbdavė, atsakinga už darbuotojų saugą darbe, neužtikrino, kad ieškovui, kaip vairuotojui – ekspeditoriui, būtų aiškios taisyklės kaip vykdyti darbo funkcijas tamsioje teritorijoje, taip pat neorganizavo darbo taip, kad vairuotojas turėtų galimybę pasišviesti teritoriją, jeigu darbdavės partneriai to nėra užtikrinę, vadinasi, darbdavė neužtikrino tokio darbo patalpų ir praėjimų apšvietimo instaliacijos ir šviestuvų išdėstymo, kuris darbuotojams nekeltų traumų pavojaus – taip atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamų veiksmų užtikrinant saugias darbo sąlygas ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. DGK – 6827 motyvus, kuriuose ieškovui prašant priteisti turtinę žalą iš darbdavės dėl to paties nelaimingo atsitikimo už patirtas papildomas medicinines išlaidas, ginčų komisija konstatavo jog atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas nevykdymu / netinkamu vykdymu, bei atsakovės kaltė yra patvirtinti 2017 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo aktu Nr. 2. Šio sprendimo nei ieškovas, nei atsakovė neginčijo.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas konstatuoja egzistuojant visas atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygas, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą ir įrodytą žalą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog negautas pajamas skaičiuoja pagal paskutinių trijų mėnesių pajamų vidurkį iki nelaimingo atsitikimo (2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai) įtraukiant tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius, taip gaunant 1 484,76 Eur vieno mėnesio pajamų vidurkį. Apskaičiuotą mėnesio vidurkį ieškovas daugina iš mėnesių skaičiaus, kuriais galėjo gauti didesnes pajamas jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, atimdamas iš šios sumos visas darbdavio, Sodros, netekto darbingumo periodines kompensacijos išmokas.

Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotinos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Teisės aktai atskiria darbo užmokestį nuo dienpinigių. Dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi. Dienpinigiams, skirtingai nei darbo užmokesčiui, yra taikomos skirtingos apskaičiavimo tvarkos ir apmokestinimas, jų paskirtis yra skirtinga. Darbo užmokestis yra atlygis už darbuotojo darbą bendrovėje, o dienpinigiai skirti iš dalies kompensuoti išlaidas, susijusias su išvykimu (nakvynės, kelionės, maitinimo, valiutos keitimo ir pan.). Šiuo atveju į bylą įrodymų, kad kolektyviniuose susitarimuose ar praktikoje yra numatyta, jog dienpinigiai laikomi minimalaus atlyginimo darbo užmokesčio dalimi, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi ir skaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį į jį neįtraukiami. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje nurodoma vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes ieškovas skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį į jį įtraukė ir dienpinigius. Nors ieškovas teigia, jog iš esmės iki nelaimingo atsitikimo visą laiką dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi nuolat būdamas užsienyje ir pagrindinį atlyginimą gaudavo dienpinigių forma, nepatirdavo papildomų išlaidų kurui, nakvynei, vilkiko stovėjimui saugomose aikštelėse, nes tokios išlaidos būdavo kompensuojamos papildomai, tačiau byloje pateikta ieškovo su atsakove sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad pats ieškovas pasirinko sudaryti darbo sutartį, pagal kurią sulygtas ne mažesnis darbo užmokestis nei kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga padauginta iš koeficiento 1,31, taip pat tiek ieškovo, tiek atsakovės teiktos ieškovo darbo užmokesčio pažymos, pagal kurias ieškovui išmokėtas darbo užmokestis 2017 m. rugsėjį sudarė 463,69 Eur, 2017 m. spalį 415,99 Eur, 2017 m. lapkritį 416,61 Eur, paskaičiuotas dienos uždarbio vidurkis 24,44 Eur. Būtent pagal šalių sulygtą darbo užmokestį yra mokami privalomi darbdavio mokesčiai, nuo šių draudžiamų pajamų skaičiuojami darbuotojui atostoginiai, ligos išmokos, bus skaičiuojamas senatvės pensijos dydis, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jam turi būti paskaičiuotas 1 484,76 Eur vieno mėnesio pajamų vidurkis, vertinant jį kaip vidutinį darbo užmokestį, teismo atmestinos kaip nepagrįstos. 

Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m balandžio 30 d. iš viso ieškovas galėjo dirbti 856 darbo dienas, taikant 5 darbo dienų per savaitę skaičiavimą (pagal byloje esantį UAB „Arijus“ 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimą apie suminės darbo laiko apskaitos taikymą, UAB „Arijus“ vairuotojams – ekspeditoriams yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, taikant 5 dienų, 40 valandų per savaitę darbo grafiką). Iš nurodyto laikotarpio ieškovas 6 darbo dienas dirbo pas atsakovę ir 390 darbo dienų (laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) įmonėje UAB „Titan Transport“. Likusias 460 darbo dienų ieškovas negavo darbo užmokesčio, kokį galėjo gauti kaip numatė ieškovo darbo sutartis, tačiau nurodytu laikotarpiu gavo ligos išmokas, darbdavio išmokas, netekto darbingumo kompensaciją, bei užimtumo tarnybos mokamas išmokas, todėl teismo vertinimu pagrįstos ieškovo tikimos gauti pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. atėmus darbo laiką UAB „Titan Transport“ nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. galėjo būti 11 242,40 Eur (460 darbo dienų x 24,44 Eur dienos uždarbio vidurkis). Tačiau kaip minėta tuo pačiu ginčo laikotarpiu ieškovas gavo 1 964,01 Eur išmokų iš UAB „Arijus“, 5 499,01 Eur ligos išmokų, 4 541,48 Eur netekto darbingumo periodinių kompensacijų ir nedarbo draudimo išmokų, kurios pilnai padengė darbuotojo galimas gauti pajamas. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog skaičiuojant negautas pajamas turi būti atsižvelgiama ne į visas planuotas gauti darbo užmokesčio sumas, tačiau į tą dalį darbo užmokesčio, kuris būtų sumažėjęs dėl nustatyto netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 27 d. 45 procentais, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. 30 procentų.

Taigi, teismas vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sprendžia, kad nukentėjęs darbuotojas įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį darbdavę atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos, todėl nustačius, jog nukentėjusiam darbuotojui jo patirta turtinė žala yra pilnai padengta, konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti prašomą 23 125,71 Eur turtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pirmiausia spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Neturtinės žalos pripažinimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y., kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nelaimingu atsitikimu darbe padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: pirminiais duomenimis 2017 m. gruodžio 1 d. nustatytas rankos, dubens, dešinės kojos sumušimas, dešinio peties sąnario išnirimas. Ieškovo rašytiniai paaiškinimai darbdaviui, kita bylos medžiaga, bei žodiniai ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe Danijoje ieškovas taksi vyko į ligoninę, kur kelis kartus buvo atstatinėjamas peties išnirimas, iš jos išleistas, gavęs vaistų nuo skausmo 2 paras laukė ir nakvojo savo vilkike kol 2017 m. gruodžio 3 d. vakare darbdavys suorganizavo ieškovo pervežimą namo mikroautobusu. Grįžus į Lietuvą ieškovas iš karto kreipėsi į šeimos gydytoją kur jam buvo patvirtinta peties sąnario išnirimo diagnozė, taikyta reabilitacija, bet būklė negerėjo. 2018 m. sausio 12 d. radiologinis tyrimas patvirtino, jog buvo nustatyti sausgyslių plyšimai, intrasąnarinė dislokacija, žąstikaulio galvos intrasąnarinis lūžimas, peties sąnaryje, burzose padaugėję skysčio. Ieškovas buvo nedarbingas daugiau nei metus nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. Per šį laikotarpį ieškovui atliktos 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. birželio 14 d. peties operacijos, įdėti titaniniai implantai, skirtas reabilitacinis gydymas pakartotinai. 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Ortogida“ išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad „G. S. jėga nepakankama, progresuoja peties sąnario artrozė. Gali dirbti, tačiau tik lengvą fizinį krūvį, nuleistomis rankomis, nepilnu krūviu. Neįgalumo požymiai, pilno pasveikimo nesitikima“. Nurodytos diagnozės, jų aprašymai sietini su darbe įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Ieškovas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad atsitikus nelaimingam atsitikimui jautė didelius skausmus, kentėjo didelius nepatogumus 2 paras laukdamas ir nakvodamas vilkike ir vėliau važiuodamas ilgoje kelionėje iš Danijos į Lietuvą mikroautobuse. Dėl pirmos nepavykusios operacijos ir negerėjant sveikatos būklei turėjo ieškotis pagalbos, skirti savo finansines lėšas antrai operacijai, nes Sodra ir darbdavys nepadengė visų medicininių išlaidų, Nedarbingumo laikotarpiu, ypač pooperaciniais laikotarpiais negalėjo pasirūpinti buitimi, savęs apsitarnauti, visa dešinė ranka turėjo būti įtvare, kas jam kaip dešiniarankiui kėlė ypač didelius nepatogumus, turėjo prašyti artimųjų pagalbos. Pažymėjo, kad pas atsakovę dirbo nuo 2010 metų, dirbant vien tik užsienyje, gaudavo ne tik atlyginimą, bet ir dienpinigius, tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui daugiau nei metus buvo nedarbingas, buvo užsidaręs namuose, ligos išmokos neatstojo įprastų buvusių pajamų, jautė dėl to dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, neužtikrintumą dėl ateities. Taip pat nurodė, jog dėl viso įvykio jautėsi apgautas darbdavio, nebuvo jo palaikymo, darbdaviui iš pradžių nurodant, kad ieškovas turi rinkti kvitukus, patvirtinančius jo medicinines ir kitokias išlaidas, darbdavys žadėjo atlyginti patirtas išlaidas dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau vėliau paprašius tai padaryti, darbdavys nesilaikė pažado, teko kreiptis į ginčų komisiją. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieškovui vis dar galioja nustatytas 70 procentų darbingumo lygis iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir tikėtina, jog ir tolesniais NDNT sprendimais darbingumo lygis nekils, nes sveikatos pažeidimo pasekmės jaučiamos, ieškovas ir dabar negali pilnai pakelti dešinės rankos, negali kelti sunkių nešulių ir ši sveikatos būklė neturi tendencijų gerėti, ką patvirtina UAB „Ortogida“ medicininės išvados. Nagrinėjamoje byloje pateiktos viešosios įstaigos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2018 m. lapkričio 23 d. atlikto sveikatos patikrinimo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi išvados, jog ieškovas gali dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi be jokių apribojimų 24 mėnesius bei 2019 m. sausio 11 d. atlikto sveikatos patikrinimo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi išvados, jog ieškovas gali dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi be jokių apribojimų 12 mėnesių. Ginčo metu šalys skirtingai vertino 2019 m. sausio 11 d. atlikto sveikatos vertinimo išvadas, ieškovui teigiant, jog jos prieštarauja byloje esantiems NDNT sprendimams ir priešingai, atsakovei teigiant, jog šios išvados tvirtina ieškovą meluojant apie jo sveikatos būklę, nes ieškovas vertinant tokias išvadas galėjo toliau dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi pas atsakovę, neišeiti iš darbo savo noru, ieškovas pats pasirinko tokį sprendimą, todėl negali prašyti atlyginti turtinę žalą dėl negautų pajamų ar neturtinę žalą. Teismas pažymi, jog nurodytos išvados patvirtina, jog ieškovo sveikatos būklė leidžia ieškovui vairuoti sunkiasvores transporto priemones, sveikatos patikrinimo metu buvo įvertinti darbdavio nurodyti profesinės rizikos veiksniai: akustinis triukšmas, visą kūną veikianti vibracija, darbo poza (nepatogi priverstinė kūno padėtis – sėdimas darbas). NDNT sprendimuose patvirtintos ieškovui diagnozės dėl nelaimingo atsitikimo, paties ieškovo nurodyti argumentai ir medicininiuose išrašuose užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina jog, dėl patirtų sužalojimų ieškovas negali iškelti rankos, rankoje labai mažai jėgos, kas iš esmės netrukdo vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, tačiau vairuotojų ekspeditorių darbo pobūdis susijęs ir su krovinio priežiūra, atsakovės suteikiamos transporto priemonės yra su tentais, kuriuos reikia tvirtinti aukštai pakėlus ranką, reikia daug jėgos, ko ieškovas nuo įvykusio nelaimingo atsitikimo nebegali atlikti ir šie reikalavimai darbdavio nebuvo nurodyti prie profesinės rizikos veiksnių ir vertinti. Byloje esančiais duomenimis ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas gautą išvadą apie galėjimą dirbti pilnavertiškai pas atsakovę kaip ir iki traumos vertino kaip darbdavės spaudimą, žinojo, jog vien vairuoti vilkiką nevykdant kitų funkcijų su krovinio priežiūra, iškrovimu, pakrovimu pas darbdavį nebus galimybių, todėl nutraukė darbo santykius su atsakove pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo ir atsakovė neginčijo tokio darbo santykių nutraukimo pagrindo. Ieškovas paaiškino, jog jam pavyko laikinai surasti tokį darbą, kur galėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „Titan Transport“, tačiau šioje darbovietėje jo darbo funkcijos nebuvo susiję su sunkiu fiziniu krūviu, rankos kėlimu, nereikėjo dirbti su tentais, vairavo transporto priemonę su nedideliu konteineriu, pritaikytu atskirai bio produktų linijai. Šioje darbovietėje dirbo iki kol buvo panaikinta speciali bio produktų linija ir neliko galimybės vairuoti netentinio konteinerio. Daugiau tokių jo sveikatos būklei tinkamų darbų pagal jo daugiamečius įgūdžius, patirtį nepavyko rasti, užimtumo tarnyba, kurioje ieškovas ir šiuo metu yra registruotas taip pat neranda pasiūlyti jam tinkamų pagal sugebėjimus ir sveikatos būklę darbų. Teismas atkreiptinas dėmesį, jog Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2018 m. lapkričio 23 d. atlikto sveikatos patikrinimo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi išvados, jog ieškovas gali dirbti vairuotoju ekspeditoriumi 24 mėnesius padarytos ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, šeimos gydytojui toliau dar daugiau nei mėnesį tęsiant ieškovui nedarbingumo laikotarpį dėl ligos. Profilaktiškai tikrinant sveikatą dėl galėjimo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi įmonėje „Titan Transport“ 2020 m. rugsėjo 29 d. pateiktos išvados jog dirbti gali atsižvelgiant į NDNT išvadą, dirbti gali bet ribotai. Nurodyti aukščiau duomenys patvirtina, jog dėl patirto sužalojimo darbe ieškovas neteko galimybės dirbti tokio pobūdžio darbą, kokį jis dirbo su pilnu fiziniu krūviu, vairuojant vilkiką su tentinėmis priekabomis, kurių vairuotojų trūkumas darbo rinkoje jaučiamas, ir tokio darbo nebegalės dirbti ateityje. Nesant darbo pasiūlos dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi su fizinio krūvio apribojimais, gaunant minimalias išmokas iš užimtumo tarnybos, šiai nesiūlant kitų ieškovui tinkamų darbų, akivaizdu, kad patirtas sužalojimas apsunkino ieškovo galimybes įsidarbinti, kas apsunkina ieškovo gyvenimo kokybę. Teismo vertintinos ir aplinkybės, kad ieškovas yra 1961 m. gimimo, jam sunkiau konkuruoti su jaunesniais, fizinės jėgos turinčiais darbuotojais. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo nurodytą darbdavio kaip stipresnės šalies elgesį, pas kurį ieškovas dirbo 19 metų. Iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas buvo vertinamas, o nutikus nelaimingam atsitikimui darbdavys kaltino ieškovą neatsargumu, turėjo bylinėtis dėl medicininių išlaidų padengimo, o Ginčų komisijai priėmus iš dalies palankų ieškovui sprendimą jautė neigiamą darbdavio požiūrį ir spaudimą, nurodė jog jam buvo siūloma pasirašyti dokumentus, jog neturės jokių pretenzijų dėl patirto sveikatos sužalojimo darbe, tačiau nors į bylą tokių dokumentų neteikė, nurodė, jog nematė galimybių pagal savo sveikatą dirbti pas atsakovę, šiai atsisakant patikėti, jog ieškovo sužeidimai rimti, ką vėliau patvirtino magnetinio rezonanso tyrimas, nustatyti rimtesni sveikatos pažeidimai.

Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas išvadas egzistuojant visoms atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygoms, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismui įvertinus ieškovo patirtus išgyvenimus, pakenkimo sveikatai mąstą, galimybes dirbti fizinį darbą ir kt., ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteistina 5 000 Eur neturtinė žala. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pastebėtina, kad ieškovo prašomas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas jo atveju neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 20 000 Eur dydžio neturinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus 100 procentų nedarbingu (esant paralyžiuotam, esant nuolatiniam slaugos poreikiui) arba tapus 45 procentų nedarbingu, bet esant atliktai amputacijai (kai sužalojimas negrįžtamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), tuo tarpu ieškovo atveju jam kilo lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovui iš atsakovės dėl 2017 m. gruodžio 1 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 5 000 Eur neturtinė žala, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų teiginių, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas. Nors iš atsakovės priteista ne visa ieškovo ieškiniu prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau konstatavus, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės patenkintas, žalos dydį nustatė teismas, todėl vertintina, kad teismo sprendimu yra patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovės sumokėta suma už teisines paslaugas žymiai viršija ieškovo pateiktų teisinės pagalbos išlaidų sumą (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovas pagrindė 1 100 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė UAB „Arijus“ pagrindė 3 691,71 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 889,25 Eur – 937,75 Eur – 131,12 Eur – 128,67 Eur). Paaiškintina, jog 937,75 Eur išlaidos už atsiliepimo į pretenziją rengimui teismo neįskaitomi į patirtas civilinės bylos nagrinėjimo išlaidas, byloje nesant duomenų, jog toks dokumentas buvo rengtas, bei atsižvelgiant į tai, jog atsiliepimo į ieškinį rengimas yra apmokėtas kita sąskaita. Atsakovės atstovo 259,79 Eur kuro ir automobilio eksploatavimo išlaidos vykimui į teismo posėdį taip pat nepriteistinos. Teismas pažymi, jog atsakovė neįrodė, jog negali pasinaudoti Klaipėdoje dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ar jų specializacija buvo netinkama. Aplinkybių, kad būtent atsakovo pasirinkto advokato paslaugos buvo būtinos šioje byloje, nenustatyta. Rekomendacijų 3 punktas nustato, jog advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Tai, kad atsakovė sudarė sutartį su advokatu iš Kauno, esant atsakovės pasirinkimo laisvei, nesudaro pagrindo priteisti advokato kelionės išlaidas iš ieškovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-172-459/2017).

Kadangi teismas tenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovei 1 845,86 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų bei atsakovė turi atlyginti ieškovui 550 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistinas 113 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 83, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. S. (G. S.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. S. (G. S.) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ dėl 2017 m. gruodžio 1 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą bei 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškovo G. S. (G. S.) ieškinį atmesti.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ naudai iš ieškovo G. S. (G. S.) 1 845,86 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) žyminį mokestį; ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Justė Visakavičienė