Civilinė byla Nr. e2S-1579-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01145-2021-5   

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.5; 3.3.1.17; 3.3.2.1

                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16406-1106/2021 pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą K. A. kreiptis į elektros energijos tiekėją su prašymu per įmanomai trumpiausią laiką atnaujinti energijos tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) priteisti iš atsakovo jos naudai 6 600,00 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. (atjungta elektra) iki 2021 m. birželio 8 d. (ieškinio padavimo diena); 3) priteisti iš atsakovo jos naudai neturtinę žalą po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2021 m. birželio 8 d. (ieškinio padavimo diena) iki atsakovo elektros tiekimo atnaujinimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo jos naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad ieškinys pateikiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams dėl išimtinio teismingumo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje.

3.       Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė perduoti bylą pagal bendrąjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino prašymo dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5.       Teismas nurodė, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2286-1106/2020 buvo pripažinta teisė į būstą, t. y. teisė naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (dwuomenys neskelbtini). Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą į butą, kuriuo naudojasi ieškovė. Tai suponuoja pagrindą teigti, kad elektros energijos tiekimo atnaujinimas yra sąlyga netrukdomai naudotis nekilnojamuoju daiktu.

7.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo šalių santykius šioje byloje kvalifikuoti kaip prievolinius teisinius santykius. Ieškovė, pareikšdama šį ieškinį, įgyvendina galimai pažeistą jos teisę naudotis nekilnojamuoju daiktu, t. y. įgyvendina daiktinių, o ne prievolinių teisių gynimo būdą. Prievolinis santykis šioje situacijoje sietų nekilnojamojo daikto savininką su elektros energijos tiekėju. Dėl to teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra procesinio pagrindo perduoti bylą teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu atsakovas K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo (turtinės prievolės) turėtų būti taikoma bendrojo teismingumo taisyklė. Tačiau šalys nesutaria, ar antrajam reikalavimui, kuriuo ieškovė prašo užtikrinti paslaugos teikimą (elektros energijos tiekimą), t. y. prašoma įpareigoti atsakovą kreiptis į elektros tiekėją ir prieš savo valią sudaryti naują sutartį, turėtų būti taikoma bendrojo ar išimtinio teismingumo taisyklė.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių santykius ir ieškiniu pareikštą reikalavimą, taip pat nepagrįstai aiškino, kad teisė gauti komunalines paslaugas yra daiktinė teisė. Be to, teismas, jau spręsdamas teismingumo klausimą, nutartyje išreiškė savo išankstinę šališką ir klaidingą poziciją, kad „elektros energijos tiekimo atnaujinimas yra sąlyga netrukdomai naudotis nekilnojamuoju daiktu“, t. y. dar neišnagrinėjęs bylos pasisakė dėl klausimo, į kurį galima atsakyti tik visapusiškai išnagrinėjus bylą.

8.3.                      Elektros energijos tiekimo paslauga yra teikiama ne daiktui, o asmenims. Asmens teisė naudotis daiktu ir asmens teisė gauti paslaugas yra dvi visiškai skirtingos teisės, jų tapatinti negalima. Paslaugos asmeniui nesuteikimas nėra ir negali būti laikomas asmens turimos daiktinės teisės pažeidimu. Paslaugų teikimas yra prievolių teisės dalykas, todėl asmuo savo tariamai pažeistas teisės gauti tam tikrą paslaugą gali ginti prievoliniais, o ne daiktiniais, teisių gynimo būdais. Ieškovė, būdama vartotoja ir teisėta buto naudotoja, turi teisę gauti viešąją elektros energijos tiekimo paslaugą. Paslaugų teikimas (elektros energijos (ne)tiekimas) yra prievolių teisės, o ne daiktinės teisės dalykas. Ieškiniu pareikštas reikalavimas (įpareigoti atsakovą prieš savo valią su trečiuoju asmeniu sudaryti sutartį, kurios pagrindu būtų teikiamos paslaugos ieškovei) taip pat yra prievolių, o ne daiktinių teisių gynimo būdas.

8.4.                      Pareikštas reikalavimas yra susijęs vien tik su prievoliniais santykiais, t. y. reikalaujama įpareigoti sukurti naujus prievolinius santykius (prieš savo valią sudaryti sutartį) ir įrodinėjama, kad sutarties nesudarymas kelia žalą ieškovei (deliktinė prievolė). Jei pareikštas ieškinys būtų tenkinamas, nauji prievoliniai santykiai atsirastų ne tik tarp atsakovo ir elektros energijos tiekėjo, kaip nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, bet ir tarp ieškovės ir atsakovo, t. y. atsakovui teismo sprendimu būtų nustatyta prievolė atlikti veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas paslaugos teikimas ieškovei, o ieškovei – prievolė mokėti atsakovui jo elektros energijos tiekėjui sumokėtus mokesčius už ieškovės faktiškai sunaudotą elektros energiją. Todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisyklę, nes joje sprendžiami išimtinai prievolių teisės klausimai.

9.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą K. A. kreiptis į elektros energijos tiekėją su prašymu per įmanomai trumpiausią laiką atnaujinti energijos tiekimą į ginčo butą, taip pat dėl atjungtos elektros ginčo būste iš atsakovo jos naudai priteisti neturtinę žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, be kita ko, ieškinyje nurodė, kad ieškinys pateikiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams dėl išimtinio teismingumo, numatyto CPK 31 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė perduoti bylą pagal bendrąjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, įgyvendina daiktinių, o ne prievolinių teisių gynimo būdą, atsakovo prašymo netenkino. Atsakovas, nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

13.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

14.       Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius.

15.       CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kuomet teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. Tačiau CPK 34 straipsnis nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria civilinė byla nėra perduota nagrinėti kitam teismui, ir ši nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, kadangi atsisakius bylą perduoti kitam teismui, ji bus toliau nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, kur atsakovas galės pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis nėra apeliacijos objektas ir atskiruoju skundu negali būti skundžiama (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-260/2013; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-652-538/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2009).

16.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria civilinė byla nėra perduota nagrinėti kitam teismui, pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

18.       Apeliacinį procesą nutraukus, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą civilinėje byloje Nr. e2S-1579-555/2021 pagal atsakovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas