Civilinė byla  Nr. 2A-1004-302/2012

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00474-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

21.4.1.4; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio ir Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. individualios įmonės ieškinį atsakovui P. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vytautas A. M., M. I., J. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-07-22 statybos rangos sutartį, sudarytą tarp L. K. individualios įmonės (toliau tekste – IĮ) ir atsakovo P. Z.. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo P. Z. 2009-07-22 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo (duomenys neskelbtini), pastatyti gyvenamąjį namą, o atsakovas – sumokėti už darbus. Ši sutartis yra apsimestinis sandoris. L. K. IĮ atstovas L. K., atvykęs prie statomo gyvenamojo namo, rado padarytus pamatus, kuriuos pastatė ne jis. Ieškovas atliko mūrijimo darbus – iš keramzitbetonio blokelių sumūrijo gyvenamojo namo mansardos trikampius frontonus. Kartu su L. K. dirbo ir V. M., M. I. ir J. A.. Šie asmenys nėra L. K. IĮ darbuotojai. Šie asmenys ir L. K. pas atsakovą dirbo kaip laisvai samdomi fiziniai asmenys. Mūrijimo darbai buvo atliekami nuo 2009-07-18 iki 2009-09-18, tačiau dėl atsakovo kaltės, pritrūkus medžiagų, nebuvo baigtos mūryti pertvaros, kurios turėjo būti kaip atramos frontonams. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta siekiant apsisaugoti galimos kontrolės dėl nelegalaus darbo. Faktiškai L. K. IĮ jokios ūkinės veiklos tuo metu nevykdė. Stogo dengimą atsakovas derino su kitu asmeniu, statybines medžiagas pirko pats, užmokestį už mūrijimo darbus atsakovas sumokėjo kiekvienam grynais pinigais, nepildant jokių apskaitos dokumentų, darbo įrankiais darbininkus aprūpino taip pat atsakovas. Be to, statant namą, buvo visiškai nesilaikoma sutarties: nei dėl avansinių mokėjimų, nei dėl darbų atlikimo terminų, nei dėl darbų aktavimo, baigtų darbų įforminimo nebuvo tartasi. Sutartis buvo sudaryta dėl viso namo statybos, tačiau buvo atlikti tik mūrijimo darbai. Atsakovas tik ieškojo būdo kaip pigiau pasistatyti gyvenamąjį namą.

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2009-10-04 ieškovo statytame name įvyko avarija, kurios metu nugriuvo nebaigto statyti namo pietvakarinis skliautas ir mirtinai sužalojo atsakovo nepilnametę dukterį L. S. Z. Ieškovas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti sandorio pripažinimo apsimestiniu pagrindą, taip pat nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, kurie leistų spręsti apie 2009-07-22 statybos rangos sutarties apsimestinumą. Sudarant 2009-07-22 sandorį nebuvo siekiama pridengti tikrąją sandorio šalį, kadangi atsakovas sudarė sutartį su L. K. IĮ, kuri veikė per L. K.. Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo neteisėtu iškeltas tik atsiradus reikalavimui dėl sandorio vykdymo metu padarytos žalos atlyginimo, t.y. po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovui buvo pareikšti įtarimai bei atsakovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad dėl namo statybos buvo tartasi su L. K., kuris nurodė, jog turi individualią įmonę, kurios pagrindinė veikla yra statybos remonto darbai ir, kad jis galėtų reikiamus darbus atlikti. L. K. kontroliavo visą statybų eigą, nei su vienu iš dirbusių dėl darbų atlikimo ar jų kainos atsakovas nesitarė, juos į statybvietę kaip savo brigadą atsivedė L. K.. Jokios kalbos apie tai, jog sutartis sudaroma pridengti nelegaliam darbui nebuvo, o sutartimi buvo siekiama užtikrinti, jog prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju būtų pagrindas teisiškai pareikalauti, kad rangovas pareigas įvykdytų. Visas atsiskaitymas už atliktą darbą vyko tik su L. K. individualiai. Tai, kad ieškovas atliko mažiau darbų, nei buvo numatyta, nereiškia, jog sutartis nebuvo vykdoma. Vyko ir darbų perdavimas-priėmimas, buvo reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai atlikto darbo, buvo šalinami darbo trūkumai. Nepagrįsti ieškovo teiginiai ir dėl to, jog ieškovas atliko tik mūrijimo darbus, o kitus darbus turėjo atlikti kiti, kadangi dėl stogo dengimo taip pat buvo tartasi su ieškovu, buvo nupirktos ieškovo nurodytos medžiagos stogo dengimui, tačiau 2010-10-04 įvykusi avarija nulėmė tai, jog ieškovas daugiau jokių darbų statomame gyvenamajame name nebeatliko. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimo pripažinti 2009-07-22 statybos rangos sutartį apsimestiniu sandoriu.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamo sandorio negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis yra tariamas (CK 1.86 str.), nenustatęs, kad šalių valia buvo netikra, kadangi atsakovas norėjo, kad jam būtų pastatytas namas, o ieškovas sutiko darbus atlikti ir namą statė. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo šio sandorio pripažinti apsimestiniu, nes ginčo atveju nėra nustatytas joks kitas sandoris, kurį šalys ketino sudaryti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Teismas sutiko su ieškinyje nurodytais darbų neatitikimais susitarimui dėl jų apimties, apmokėjimo už darbus ir panašiai, tačiau tai nedaro sandorio negaliojančiu. Šalių ieškinyje nurodyti nesutarimai, nesuderinta darbų pabaiga ar jų nutraukimas prieš terminą galėjo duoti pagrindą šalims inicijuoti sandorio nutraukimą, tačiau į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas kreipėsi tik po to, kai paaiškėjo jam baudžiamosios atsakomybės galimybė ir jis suprato, kad atsakomybė yra tik dėl to, kad sudaryta ginčo sutartis.

Teismas nurodė, kad sandorio negalima laikyti negaliojančiu dėl to, kad juo buvo siekiama tik legalizuoti darbą prieš atitinkamas institucijas, nes iš tikrųjų tai būtų įrodymas, kad darbas nėra nelegalus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia susiklosčiusių civilinių santykių.

Ieškovas L. K. IĮ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Skunde dėstomos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos apelianto ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, taip pat nurodoma, kas laikytina apsimestiniu bei tariamu sandoriu. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant klausimą, kokia sutartis sudaryta tarp šalių – ar atlikti konkrečius statybos darbus, ar pastatyti visą objektą, turi būti įvertinta, ar su vienu rangovu pasirašytos sutartys dėl projektavimo, pamatų, sienų, įrangos, konstrukcijų, stogo, langų, durų ir kitų pagrindinių statybos darbų atlikimo objekte, ar užsakomi ir atliekami papildomi darbai, ar buvo samdyti objekto statybos darbams atlikti kiti asmenys, jeigu taip, kas ir kokia tvarka juos pasitelkė, kas užsakė projektinę dokumentaciją ir kieno vardu buvo išduoti leidimai ar kiti būtini statybos normatyviniai dokumentai, kas atsakingas už objekto sugriuvimą ar defektus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodomas nei vienas teisiškai reikšmingas argumentas, faktinės aplinkybės, įrodymai, paneigiantys teismo sprendime padarytas išvadas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nustatyta, kad 2009-07-22 ieškovas L. K. IĮ ir atsakovas P. Z. sudarė statybos rangos sutartį. Rangovas – ieškovas įsipareigojo pagal projektuotojo pateiktą projektą Pakalniškių kaime Širvintų rajone žemės sklype pastatyti atsakovui individualų gyvenamąjį namą (b.l. 6-8). Šalys susitarė, jog statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovas – atsakovas, o rangovas darbus atlieka savo jėgomis ir darbo priemonėmis.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais nurodant, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimą, kai jis yra apsimestinis, tariamas, tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės normų nepažeidė, padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nurodytu pagrindu negali būti patenkintas.

CK 1.86 str. nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. CK 1.87 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, jog sandorio pripažinimo apsimestiniu sąlygos, priežastys turi egzistuoti jau sandorio sudarymo metu, t.y. sudarydamos sandorį šalys turi suvokti, kad jos sudaro apsimestinį sandorį tos šalies atžvilgiu ir jų valia turi būti nukreipta į tai. Ieškovui, ginčijančiam sutartį minėtu pagrindu, tenka pareiga įrodyti, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomas aplinkybes apie tai, kad tarp šalių sudarytos sutarties tikslas buvo apsisaugoti nuo galimos kontrolės dėl nelegalaus darbo, nepatvirtina, kad sudaryta sutartis buvo apsimestinė, nepaneigia atliktų statybos rangos darbų, taip pat nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti ūkio būdu. Byloje esantys įrodymai: ieškovo paaiškinimai, kad jis kartu su kitais asmenimis statė namą, atliko namo mūrijimo darbus ir už darbus buvo atsiskaitoma grynais pinigais (b.l. 100, 101), atsakovo paaiškinimai, jog namo pamatai buvo pastatyti kitos firmos, ieškovas atliko namo mūrijimo darbus (b.l. 37, 101), liudytojais apklausti tretieji asmenys, kartu su ieškovu atlikę statybos darbus, parodė, kad Vytautas A. M. dirbo mūrininku – jis  atliko betonavimo darbus, M. I. taip pat atliko statybos darbus, o J. A. dirbo mažiausiai, T. J. buvo sutaręs dėl stogo darbų (b.l. 103) patvirtina, kad šalių valia, išreikšta ginčo sutartyje dėl atsakovo namo statybos, atitiko tikrąją ieškovo valią dėl statybos darbų atlikimo atsakovo name. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagal byloje esančius įrodymus nebuvo pagrindo priešingai aiškinti tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas.

Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų nevykdymą, atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto nebuvimą, kitų asmenų pasamdymą atitinkamiems statybos darbams atlikti nedaro sutarties negaliojančia, priešingai, jos patvirtina, kad šalis siejo teisiniai rangos santykiai, o sutarties vykdymo būdas ir tvarka reikšmingos nustatant vienos ar kitos šalies civilinę atsakomybę dėl statybos darbų neigiamų padarinių, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė

Andžej Maciejevski  

Jelena Šiškina