Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-04-09][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-674-399-2018].docx
Bylos nr.: e2-674-399/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno AVPK kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Valstybinė mokesčių inspekcija 188659752 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Deliktinė atsakomybė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
Civilinės atsakomybės rūšys
Galutinis sprendimas
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Civilinė atsakomybė

Civilinė byla Nr

                                                          Civilinė byla Nr. e2-674-399/2018

                                                          Proceso Nr. 2-28-3-04851-2017-3

                                                          Proceso kategorija 3.2.6.5.; 2.6.10.5.2.7.;

(S)

                                                          2.6.10.2.4.2.

 

 

 

 

 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS  VARDU

SPRENDIMAS

 

2018 m.

balandžio 9 d.

Marijampolė

 

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei., Reginai Knezevičienei,

dalyvaujant nepilnamečio ieškovo D. D. atstovei pagal įstatymą motinai Ž. D., atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui ,

atsakovei nedalyvaujant ,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. (atstovė pagal įstatymą Ž. D.) ieškinį atsakovei D. M. (Aleknavičienei)  dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

              Teismas

                                         

n  u  s  t  a  t  ė  :

 

   pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1500 eurų neturtinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

   Ieškinyje nurodyta, kad Ž. D., yra mažamečio D. D. gim. -, motina. 2017-08-02, 18 val. jai ir  sūnui esant lauke prie namų, adresu T. M. g. 1 Kaunas, atsakovės - D. M. šuo užpuolė ir sukandžiojo mažametį vaiką - D. D.. Po užpuolimo buvo sugadinti vaiko drabužiai, pažeisti kairės kojos minkštieji audiniai ir padaryti du kiauryminiai šlaunies pažeidimai. Dėl patirtų sužalojimų, tą pačią dieną, teko kreiptis į VšĮ „Kauno klinikos“, kur D. D. buvo sutekta pirma medicininė pagalba.

Dėl šio įvykio Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK buvo paduotas pareiškimas ir atliktas patikrinimas. Pareiškimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė padarė pažeidimą numatytą ANK 346 str. 4 d.. D. M. buvo paskirta 200€ dydžio administracinė nuobauda.

Ji 2017-08-07 kreipėsi į draudimo bendrovę, su kuria buvo sudariusi draudimo sutartį. 2017-08-14 gavo iš Lietuvos draudimo raštą, kurio buvo informuota, kad remiantis prašymu, kitais turimais, su įvykių susijusiais dokumentais, vadovaujantis draudimo sutartimi, buvo apskaičiuota ir išmokėta 80€ draudimo suma. Šios lėšos kompensavo dėl įvykio patirtą turtinę žalą, todėl teikdama šį ieškinį reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepateikia.

      Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nustatyta vertinant sukeltas neigiamas pasekmes ir mažamečio vaiko išgyvenimus. Iki įvykio D. D. nejausdavo baimės gyvūnams, labai mėgdavo pasivaikščiojamus lauke. Po šuns įkandimo vaikas patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą. Dėl patirtos traumos D. D. atsirado liekamieji padariniai, tokie kaip randai ir psichologinė trauma, kuri pasireiškia gyvūnų, ypač šunų, baime, taip pat pastebimas vaiko nerimas būnant lauke ir noras kuo greičiau grįžti namo.

     Be nurodytų liekamųjų padarinių, po įvykio teko keisti asmeninius planus, kas sukėlė papildomų nepatogumų. Kadangi vaikas buvo gydomas, teko atšaukti suplanuotą atostogų kelionę. Vertinant nurodytas aplinkybes galima teigti, kad dėl patirtų fizinių bei psichologinių traumų sumažėjo mažamečio vaiko bendravimo galimybės ir jis patyrė papildomų nepatogumų.

     Pažymi, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo su policija, medicinos darbuotojais ar ja (Ž. D.) ir nepateikė dokumentų, kurias remiantis būtų galima nustatyti šuns sveikatos būklę įvykio metu, todėl kilo pagrįstas susirūpinimas, ar buvo atlikti visi būtini skiepai, ar įvykio metu šuo nesirgo kokia nors užkrečiama liga. Be to atsakovė iki šios dienos nė karto nepasidomėjo sužaloto vaiko sveikatos būkle, nedėjo jokių pastangų atsiprašyti ar atlyginti padarytus nuostolius. Visos šios aplinkybės sukelia papildomų neigiamų išgyvenimų.

      Žinant, kad atliekant patikrinimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23ANN- 120864337-17 bei priimant nutarimą, buvo nustatytas kaltas asmuo, nustatytas tiesioginis ryšis tarp D. D. padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, jai buvo paskirta nuobauda, todėl nurodyta neturtinė žala turi būti atlyginta visiškai.

       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pagal įstatymą (motina) Ž. D. paaiškino, kad ieškinys palaikomas motyvais išdėstytais ieškinyje ir papildomai nurodė, kad  būnant lauke prie pat laiptinės atsakovės šuo, šarpėjaus veislės, įkando jos mažamečiui  sūnui į koją, vežė vaiką į Kauno klinikas ir ten žaizdą dezinfekavo, uždėjo tvarstį, skyrė vaistus nuo skausmo bei liepė sužinoti ar šuo skiepytas, nes reikėjo spręsti ar reikalingi vaikui skiepai  dėl galimos šuns ligos pasiutligės ar kitos ir ji niekaip negalėjo to sužinoti, kadangi atsakovė visiškai su ja nebendradarbiavo, nesidomėjo vaiko sveikata ir net neatsiprašė iki šio laiko. Šuo dingo sekančią dieną po įkandimo jos sūnui, šuo buvo su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Lankėsi su sūnumi  pas šeimos gydytoją  ten taip pat buvo perrišta žaizda.   Atsakovė Kaune, T. M. g. 1-15 nuomojosi butą ir todėl buvo prie namo laiptinės  su šunimi.

  Po šuns įkandimo D. D. pasidarė baugštus,  du mėnesius jį reikėjo lydyti į mokyklą, jis bijo šunų, bijo vienas būti lauke. Po įkandimo vaikas verkė, jis patyrė stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, žaizdos sugijo, tačiau liko randai.  Pasikeitė jų atostogų planai, vaikas negalėjo maudytis, todėl neišvyko prie jūros Lietuvoje.

  Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 str.  4 d.).

  Atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, kadangi iki teismo posėdžio pradžios jų nepranešė, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu, pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad Ž. D. yra nepilnamečio D. D., gimusio 2008-07-07, motina. Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariate išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. 18 val.  Kaune, T. M. g. 1 namo kieme  D. M. priklausantis, pavadėliu pririštas šarpėjaus veislės,  šuo įkando mažamečiui D. D. į kairę koją. Tuo D. M. pažeidė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymu  Nr. A-2394, Patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių  12 punktą bei įvykdė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 str. 4 d. D. M. už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta 200 eurų bauda. Administracinio nusižengimo byloje esančiame  administracinio nusižengimo protokole yra atsakovės įrašas jog „sutinku kad mūsų augintinis įkando vaikui“. Toje pačio administracinio nusižengimo byloje  yra išrašai iš medicinos dokumentų ir nuotrauka kur fiksuota  kairės šlaunies paviršiuje įkandimo žymės.

Ieškovas pateikė duomenis, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 80 eurų dėl šuns įkandimo D. D. bei duomenis kuo pasireiškė sužalojimas.

Ieškovo atstovė pagal įstatymą Ž. D. pateikė  prašymą priteisti kelionės į teismą išlaidas bei automobilio Nissan registruoto jos vardu registracijos liudijimą bei dyzelino pirkimo čekius (kvitus) UAB „Viada“ 19,44, 18,95 ir 19,59 EUR sumai.

Atsakovė neginčijo jog jai priklausantis šuo įkando ieškovui ir tuo sužalojo jo sveikatą. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį. Atsakovė neginčijo jog jai priklausantis šuo  įkando nepilnamečiui D. D. į koją 2017-08-12 ir šį faktą teismas laiko nustatytu ir  iš naujo jo neįrodinėja  (CPK 182 str. 2 p., 179 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK)  6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą  privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė nukentėjusio mažamečio D. D. neatsargumo ar tyčios, tai yra neįrodė netinkamų paties ieškovo veiksmų situacijoje kai jam įkando atsakovės šuo  (CPK 178 str.).

       CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo srityje jis objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei nustatant turtinės žalos dydį, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.  CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardinti kriterijai į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinę žalą, tačiau kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustatytas byloje, pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Tokiu būdu  nustatant  ar asmuo patyrė neturtinę žalą bei sprendžiant dėl  neturtinės žalos dydžio svarbus yra objektas dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Šioje byloje  buvo sužalota ieškovo sveikata, tai yra viena svarbiausių asmens kaip vientiso objekto vertybių.

      Vertinant žalos pasekmes, atsižvelgtina į sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes - amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sužalotas vaikas (9 metų), jis patyrė stresą, skausmą, išgąstį, nerimą, tai yra dvasinius išgyvenimus, pasekmės liko ir praėjus po įvykio ilgesniam laikui, tai yra liko randai kojoje, gyvūnų ypač šunų baimė, nesaugumo jausmas, ieškovas vengia vienas būti lauke, bijo šunų nors iki įkandimo jų nebijojo.

Asmens sveikata  yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Civilinėje teisėje (atsakomybėje)  galioja principas, kad kuo  aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Sveikata yra viena iš didžiausių žmogaus vertybių, kuri nesunkiai pažeidžiama  ir  ne visada pilnai atkuriama, todėl  jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pažeista ieškovo  ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata ir į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismas pasisako, kad atsakovė neginčijo nei paties žalos padarymo fakto, nei kitų aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje, tai yra ir to jog D. D. patyrė skausmą, išgąstį bei kitus dvasinius išgyvenimus dėl šuns įkandimo ir teismas nesant  įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją,  jo nurodytas aplinkybes laiko nustatytas (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovą įkando atsakovės šuo, atsakovė  įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubausta  bauda ir pati pripažino, kad ieškovą įkando jos šuo, taigi veika reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti  nustatyta. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra aiškus ir tiesioginis, kadangi ieškovo kojos  sužalojimas atsirado būtent dėl atsakovei priklausančio šuns įkandimo ir ieškovas dėl šuns įkandimo  patyrė ne tik fizinį skausmą, bet iš dvasinius išgyvenimus, tai yra stresą, išgąstį, baimę, kuri išliko iki šio laiko, kadangi vaikas bijo gyvūnų, ypač, šunų, sumažėjo vaiko bendravimo galimybės, kadangi jis  nenori  ilgai būti laike, ypač vienas, daugiau nori būti namuose, vengia ilgų pasivaikščiojimų, išliko randai kojoje, kurie taip pat vaikui kelia nemalonius prisiminimus apie patirtą traumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsirado pasekmės, o būtent dėl šuns įkandimo buvo sužalota vaiko sveikata. Sveikatos sužalojimo sunkumas nebuvo nustatytas teismo medicinos eksperto ir pagal bylos duomenis teismas daro išvadą jog galima laikyti, kad sveikatos sužalojimas nebuvo sunkus, tačiau tai nereiškia jog vaikas nepatyrė neturtinės žalos ir teismas neturtinę žalą priteisia iš atsakovės.

  Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1500 eurų  neturtinę žalą.

Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo sveikata buvo sužalota nesunkiai, žaizda gijo gerai, tačiau liko randai,  nenustatyta ieškovo  kaltė, tai yra tyčia ar neatsargumas dėl patirto sužalojimo, pagal bylos medžiagą  atsakovės tyčios taip pat nebuvo,  tačiau ji kaip gyvūno (augintinio) savininkė turėjo užtikrinti tokį augintinio buvimo  daugiabučio namo kieme standartą jog jis nepadarytų žalos  kitų asmenų turtui ar sveikatai, kadangi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui  žalos (CK 6.263 str. 1 d. str.). Atsakovė nesilaikė šios pareigos ir neveikimu, tai yra neužtikrinant savo augintinio tinkamų laikymo kieme sąlygų,  padarė žalą kito asmens sveikatai.

Nustatant neturtinės žalos dydį be kitų kriterijų atsižvelgiama ir į ją padariusio asmens turtinę padėtį. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė ir teismas jos turtinės padėties nežino. Ieškovo atstovė pagal įstatymą Ž. D. duodama paaiškinimus nurodė jog atsakovė turi du nepilnamečius vaikus ir teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes,  vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisia 900 eurų neturtinę žalą iš atsakovės (LR CK 6.267 str., 6.250 str. ). Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2010 str. 1 d.).

Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė jog yra aplinkybių išvardintų CK 6.270 str. 1 d., tai yra, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar neatsargumo (CPK 178 str.).

Ieškinys tenkinamas dalinai, todėl iš atsakovės priteisiama dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir dalis turėtų  kelionės išlaidų (CPK 88 str., 93 str, 2 d.).

Iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos Valstybei (CPK 96 str. , 99 str.).

 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259-260 straipsniais, 263-- 270 straipsniais teismas

                                         

N u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį  tenkinti dalinai.

Priteisti nepilnamečiui ieškovui D. D., gimusiam 2008 m. liepos 7 dieną,  asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. lapkričio 28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės D. M. (A.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Neturtinę žalą uzufrukto teise naudoja, valdo išimtinai nepilnamečio D. D. interesais atstovė pagal įstatymą (motina) Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų nepilnamečio ieškovo D. D. atstovei pagal įstatymą  Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,25 EUR žyminio mokesčio ir 7,90 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės D. M. (A.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105, 56 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

 

 

Teisėja              (pasirašyta elektroniniu parašu)                         Janina Zaržeckienė                                 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.283 str. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei