Baudžiamoji byla Nr. e1-266-404/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07230-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2023-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – 30 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
2024-02-23, apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kaltinamasis M. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,84 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu sudavė V. K. į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašyta, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Pranešimą apie įtarimą gavo, su juo susipažino, suprato, dėl kokio nusikaltimo padarymo yra įtariamas. Kaltu prisipažįsta visiškai. Jo apklausoje gynėjas nedalyvauja, jis jam nereikalingas. Parodymus jau davė ankstesnėje įtariamoje apklausoje, juos tvirtina ir nekeičia, tai yra 2024-02-23 apie 22 val., svečiuodamasis pas mamą V. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mamos vyrą V. K.. Jis tą dieną buvo labai girtas, žino, kad jam pareigūnai nustatė beveik 3 prom. girtumą. Todėl tikslių įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Prisimena, kad buvo su V. K. lauke prie namo, konfliktavo. Dėl ko neprisimena, turbūt dėl turto, mamos parašyto testamento, kuris jo netenkina. Prisimena, kad V. K. davė kumščiu, į veidą. Kiek kartų sudavė - dėl to, kad buvo labai girtas tikrai neprisimena. Jei V. teigia, kad tris kartus, tiki, kad jis nemeluoja. Taip pat tiki, kad dėl to V.patyrė fizinį skausmą, todėl kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Jo tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. V. K. atsiprašė, jis jam atleido. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę. Patikslina, kad jis gyvena atskirai nuo mamos ir jos vyro V. K., bendro ūkio jie neveda (e. b. l. 100-103).
Be M. J. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:
nukentėjusiojo V. K. parodymais, kad jis kartu su žmona V. K. gyvena jai priklausančiame name. Žmona V. turi sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris gyvena jo sodyboje (duomenys neskelbtini). Jis su M. stengiasi kuo mažiau turėti reikalų, jie nesutaria, o išgėręs M. J. išvis nesivaldo. M. ne kartą buvo teistas, paskutinį kartą, praeitų metų pabaigoje, kai sumušė savo motiną, jo žmoną, V. K.. M. tada buvo paskirta arešto bausmė. M. J. arešto bausmę atliko Šiaulių kalėjime šių metų pradžioje. M. J. 2024-02-23 iš kalėjimo grįžo pas juos į namus, nes jo sodyba visą mėnesį buvo nekūrenama. Tą pačią dieną ir įvyko tarp jų konfliktas, kuris baigėsi fiziniu smurtu. Jis iš darbo grįžo apie 16 val., matė namuose geriančius savo žmoną V., M. J. ir kaimyną. Jis prie jų neprisijungė, nes įtarė, kad prie jo girtas vėl gali kabinėtis ir konfliktuoti M. J.. Nežino tikslaus laiko, gal apie 22 val., M. J. pradėjo motinai priekaištauti, kad ši dalį turto, puse namo, paliko jam. V. nenorėdama konfliktuoti, paliko M. ir užlipo į antrą aukštą. Tada M. J. atėjęs, pradėjo prie jo kabinėtis. Aiškino, kad jam nepriklauso namo dalis, liepė, kad jis savo sodybą jam užrašytų, kad dingtų iš jo namų. Patikslina, kad jis pirmą kartą skambino bendrajam pagalbos centrui, kad pareigūnai M. J. išprašytų iš jo namų, nes girtas jis konfliktuoja, nenorėjo didesnių problemų. Tačiau, kol pareigūnai atvyko, M. J. prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Matydamas, kad M. J. nesivaldo, nenorėdamas, kad jis viską namie išdaužytų, liepė jam eiti į lauką, pakalbėti. Jiems išėjus į lauką, M. toliau agresyviai elgėsi, nesivaldė ir tris kartus jam kumščiu sudavė į veidą. Dėl to jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš dešimties. Po jo smūgių jis pagriebė jį ir parvertė ant žemės, taip laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Patikslina, kad jis M. J. nesudavė, gal kuomet šis jam sudavė ir kuomet jį bandė parversti, kaip nors ir kliudė, tačiau jis prieš M. tikrai nesmurtavo, šis pirmas jam sudavė. Įvykio metu lauke buvo dviese, žmona buvo namie, tačiau turėjo girdėti jų riksmus. Papildo, kad M. J. jo atsiprašė, gailėjosi, sakė, kad taip pasielgė, nes buvo girtas. Jis jį pažinodamas ilgą laiką, supranta, kad dėl girtumo jis taip ir pasielgė. Jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Pas med. ekspertą nevyks ir nepageidauja, kad tyrimas būtų atliktas iš jo med. dokumentų (e. b. l. 52-55).
Liudytojos V. K. parodymais, kad įtariamasis šioje byloje M. J. yra jos sūnus, tačiau ji sutinka ir nori duoti parodymus byloje. Ji yra susituokusi su V. K., gyvena jai priklausančiame name. Ji turi sūnų M. J., kuris gyvena jos vyro V. sodyboje (duomenys neskelbtini). Jos vyras V. su sūnumi M. nuo seno nesutaria, konfliktuoja. Kuomet M. išgerdavo, jų konfliktai dar didesni ir garsesni būdavo. Jos sūnus M. yra ūmaus, karšto būdo, niekad nenusileidžiantis. Jis praeitų metų pabaigoje ir prieš ją smurtavo, sudavė jai į veidą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta buvo 30 parų arešto. M. Šiaulių kalėjime arešto bausmę atlikęs, 2024-02-23 grįžo į jos namus, kadangi sodyba, kur jis gyveno, visą mėnesį buvo nekūrenama. Ji prieš mėnesį parašė testamentą, jame nebuvo įtrauktas sūnus M. J.. Ji jokio turto dalies M. nepaliko, nes jai žinoma, kad sūnus M. skolingas 11-12 tūkstančių, iš antstolių kas mėnesį pareina raštai. Įvykio dieną, tai yra 2024-02-23 iš kalėjimo grįžęs M. J. su draugu jų namuose vartojo alkoholį, ji kartais tik prie jų pribėgdavo ir išgerdavo. Iš darbo grįžęs jos vyras V. K. virtuvėje gėrė vienas. Vėlai vakare apie 21.30 val. sūnus M. pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištavo dėl palikimo. Ji, norėdama, kad jis nurimtų, paliko jį ir nesivėlė į konfliktus. Tada M. nuėjo prie V., gulėjusio miegamojo kambaryje. M. pradėjo V. aiškinti, kad jam testamentu niekas nepalikta, kad jis nieko neturi. Girdėjo, kaip V. liepė M. ramintis, eiti gulti, sakė, kad pašnekės blaivūs. M. agresyviai elgėsi, todėl V. paskambino bendrajam pagalbos centrui, prašė, kad atvykę pareigūnai agresyvų M. išprašytų iš jų namų. Tada V. išėjo į lauką parūkyti, o M. nusivijo jį paskui. Girdėjo, kai M. liepė duoti cigaretę, po to girdėjo, kaip M. šaukė "A nori? A nori?", o V. sakė "Duok! Duok!". Suprato, kad M. klausė "ar nori, kad suduotų", o V. jam sakė "duok". Tada kažkas tarp jų ir įvyko. Ji asmeniškai nematė, ar jos sūnus M. sudavė V. ir jei sudavė, kur sudavė. Tačiau ji po to matė, kad M. jau gulėjo ant žemės, o V. jį laikė, prispaudęs, kol atvyko policijos pareigūnai. Nežino, ar M. V. parvertė, ar jis pats pargriuvo. Atvyko vėliau dar GMP ekipažas, ji į visą tai nesikišo, nuėjo miegoti. Su V. apie tą įvykį nekalbėjo, ji tik paklausė, ar būtina buvo kviesti policiją, jis jai atsakė, ką daryti jam, jei M. nuolat jį puola (e. b. l. 63-66).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kad užfiksuota įvykio vieta, kuri yra, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaima, fotografuota (e. b. l. 25-32).
Asmens apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kad apžiūrint nukentėjusiojo veidą ant kairio skruosto matosi paraudimas. Daugiau sužalojimų nėra (e. b. l. 33-39).
GMP kvietimo kortele, kad M. J. skausmo vieta veide, preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (e. b. l. 42-45).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi M. J. tyčia smurtaudamas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, administracine tvarka baustas (e. b. l. 130-133).
Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažintina ⅓.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-02-23, 22.33 val. iki 2024-02-25 12.48 val., todėl sulaikymas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir dokumentų paėmimas baigtinos taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti arešto bausmę 36 (trisdešimt šešias) paras, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 24 (dvidešimt keturias) paras.
Į arešto bausmės laiką įskaityti M. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-02-23, 22.33 val. iki 2024-02-25 12.48 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.
Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286) kalėjimo darbo laiku atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistojo paiešką atlieka policija.
Įpareigoti M. J. – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir dokumentų paėmimą taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.
Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos ji turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Virginijus Gedeikis