Administracinė byla Nr. eA-4523-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04347-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 30.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“; 2) panaikinti Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti Komisiją perskaičiuoti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 (toliau – VIAP tvarkos aprašas) 7.4 punkto paslaugos lėšų poreikį 2018 metams, visas elektros energijos gamybos veiklai naudojamo bendrastotinio turto veiklos, nusidėvėjimo ir kitas netiesiogines sąnaudas priskiriant elektros energijos gamybos įrenginiams (Lietuvos elektrinės (toliau – ir LEL) 8 blokui bei kombinuoto ciklo blokui (toliau – ir KCB)) remiantis kriterijumi, įvertinančiu eksploatuojamų įrenginių galią ir likusį tarnavimo laiką; 4) įpareigoti Komisiją atsižvelgiant į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikio perskaičiavimą (kaip nurodyta 3-iame reikalavime), perskaičiuoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, nurodytiems VIAP tvarkos aprašo 21 punkte, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, išskyrus VIAP tvarkos aprašo 21 punkte nurodytus vartotojus.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 1.1–1.4 punktais nutarė nustatyti pareiškėjui elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2018 m. (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), o šio nutarimo 2.1–2.2 punktais nutarė pareiškėjui nenustatyti pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 m. ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 m.
3. Bendrovė nurodė, jog Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Rezervinės galios rinkos nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų rinkoje turinčiu asmeniu, ir kuris nebegalioja ir negali būti taikomas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl skundžiamas 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 buvo priimtas neteisėtai, Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka neatlikus rezervinės galios rinkos tyrimo ir nenustačius rinkos dalyvių, turinčių didelę įtaką šioje rinkoje.
4. Pareiškėjas teigė, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad Komisija turėjo pagrindą priimti skundžiamą 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3E-559, tai jo 1.1 ir 1.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas, EĮ) 19 straipsnio 2 daliai ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 03-229 patvirtintos Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 27 punkto reikalavimams, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1 daliai.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija, apskaičiuodama 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 1.1 punktu nustatytą pareiškėjo gamybos padalinio Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – ir Kruonio HAE) antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) (toliau – ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslauga) kainos viršutinę ribą (1,69 Eur/MW/val.), veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir pažeidė EĮ 19 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 27 punkto reikalavimus, neatsižvelgė į esminės reikšmės šios paslaugos kainos nustatymui turinčias faktines aplinkybes, nesirėmė reikšmingais technologiniais faktais bei pareiškėjo paaiškinimais, susijusiais su Kruonio HAE, kurios agregatais bus teikiama antrinio aktyviosios galios rezervo paslauga, veikimo specifika. Komisijos pritaikytas proporcinis išlaidų priskyrimo būdas visiškai nesuderinamas su Kruonio HAE įrenginių techninėmis charakteristikomis.
6. Bendrovės manymu, apskaičiuojant skundžiamo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 1.2 punktu nustatytą LEL KBC tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos (ne didesnės negu 260 MW) (toliau – ir I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga) kainos viršutinę ribą – 17,84 Eur/MW/val. (iš jos – 12,87 Eur/MW/val. skirta pastoviosioms sąnaudoms, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, padengti ir 4,97 Eur/MW/val. – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos sąnaudoms padengti), buvo pažeisti EĮ 19 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 27 punkto, kurie užtikrina pareiškėjo teisę į patiriamų būtinųjų reguliuojamai paslaugai teikti sąnaudų padengimą, reikalavimai. Komisija nepagrįstai neįvertino būtinųjų papildomų sąnaudų rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių LEL KCB privalomų bandymų / remontų metu. Bendrovės teigimu, Komisija nepagrįstai ir neteisėtai taikė proporcinio sąnaudų priskyrimo principą.
7. Pareiškėjo teigimu, Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 2.1 ir 2.2 punktais nenustatydama kainų viršutinės ribos atskiroms paslaugoms (pirminio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugai ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugai), pati pripažino, jog Rezervinės galios rinkos nutarimas nebėra taikomas visa apimtimi ir nebėra aktualus pagal faktinę paslaugų rinkos situaciją, nors pačiame Rezervinės galios rinkos nutarime nėra padaryta jokių išlygų, kada ir kokioms paslaugoms kainų viršutinės ribos yra nustatomos, o kada ne.
8. Bendrovė taip pat paaiškino, kad Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“, pakeitė 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 1.2 papunktį. Bendrovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-598 Komisija iš esmės tik perskaičiavo Komisijos Elektros skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 05E-367 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“, į kurią buvo atsižvelgta priimant 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3E-559, nurodytos Bendrovės padalinio LEL KBC 2018 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos kaštus. Atsižvelgiant į tai, buvo perskaičiuota I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinė riba 2018 m., tačiau neteisėtai Komisijos taikomas proporcinio sąnaudų priskyrimo principas nebuvo pakeistas, todėl skundžiamas 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. O3E-598, kiek tai susiję su minėto sąnaudų priskyrimo principo taikymu, pareiškėjo įsitikinimu, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka EĮ 19 straipsnio 2 dalies, Metodikos 27 punkto bei VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
9. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2017 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3E-472 nustatė viešuosius interesus atitinkančios paslaugos biudžetą ir kainas, VIAP tvarkos aprašo 7.1, 7.7–7.9 punktuose nurodytoms paslaugoms skirtinas lėšas, tačiau nebuvo vertintos VIAP tvarkos aprašo 7.2–7.6 punktuose nurodytoms paslaugoms skirtinos lėšos, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. spalio 30 d. nebuvo patvirtinusi VIAP tvarkos aprašo 7.2–7.6 punktuose nustatytų viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių asmenų ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiantiems asmenims remtinos elektros energijos gamybos apimčių 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekimo apimties 2018 metams nustatymo“ 1 punktu patvirtino, kad 2018 m. VIAP tvarkos aprašo 7.4 punkte nurodytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas 2012 MW elektros energijos gamybos apimtimi teiks pareiškėjo padalinys LEL. Šiame nutarime nurodyta, kad šiai paslaugai teikti negali būti naudojami tretinį aktyviosios galios rezervą užtikrinantys įrenginiai. Komisija 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. O3E-472 papildė nauju 1.7 punktu – „už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti – 26,939 mln. Eur“. Apskaičiuodama pareiškėjo LEL 8-uoju bloku 2018 m. teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti) lėšas, kurios nustatytos Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-599 1 punkte, Komisija vėl taikė proporcinio sąnaudų priskyrimo principą, kuriuo pažeidžiami EĮ 19 straipsnio 2 dalies, Metodikos 27 punkto reikalavimai. Atitinkamai šio nutarimo 2 ir 3 punktai, kiek tai susiję su neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiuota minėto nutarimo 1 punkte nurodyta viešuosius interesus atitinkančios paslaugos lėšų suma, taip pat nepagrįsti ir naikintini.
10. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. Komisija nurodė, kad atlikusi rinkos tyrimą, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažino pareiškėją didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu bei nutarė, kad pareiškėjui nustatys rezervinės galios paslaugų (pirminio aktyviosios galios rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo) kainų viršutines ribas.
12. Atsakovas paaiškino, kad asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Komisijos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi. Komisija 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-626 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios“, kuriuo nutarė pradėti pareiškėjo rezervinės galios rinkos tyrimą.
13. Komisija nurodė, kad ji 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. O3E-373 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 03-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Metodikos 9.1.2.4 punktą ir įtvirtino dvi atskiras tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugas (tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugą bei tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugą), kurioms bus atskirai nustatomos kainų viršutinės ribos ir kurioms didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turintis asmuo turės paskirstyti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos sąnaudas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1-235 pakeitė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 patvirtintas Elektros tinklų naudojimo taisykles (toliau – ir Elektros tinklų naudojimo taisyklės) ir jų 331.2 punkte įtvirtino, jog perdavimo sistemos operatorius rengia dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionus, t. y. tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (331.2.1 p.) ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (331.2.2 p.). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rinkų tyrimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 03-135 (toliau – ir Rinkų tyrimo taisyklės), 17.2.3 punktas nustato vieną elektros energijos rezervinės galios rinką, o minėti teisės aktų pakeitimai tik įtvirtino dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionų organizavimą bei dviejų kainų viršutinių ribų nustatymą didelę įtaką šioje rinkoje turinčiam asmeniui. Tai reiškia, kad minėti teisės aktų pakeitimai niekaip nepakeitė, neišplėtė ar nesusiaurino rezervinės galios rinkos sąvokos – rezervinės galios rinkos apibrėžimas išliko toks pat, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas, tai yra asmuo, turintis didelę įtaką rezervinės galios rinkoje, netenka šio statuso neatlikus naujo rezervų rinkos tyrimo.
14. Atsakovas taip pat nurodė, kad AB „Litgrid“ 2017 m. spalio 6 d. viešai paskelbė preliminarius 2018 m. aukciono rezultatus ir pranešė preliminarią 2018 m. aukciono nugalėtojų eilę antrinio galios rezervo atkūrimui bei įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui. Preliminariai šio 2018 m. aukciono tipo nugalėtoja tapo pareiškėjas. Komisijai priėmus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3E-559 ir nustačius pareiškėjui galutinę rezervinės galios paslaugų kainų viršutinę ribą 2018 m., AB „Litgrid“ 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbė galutinius 2018 m. aukciono rezultatus: pareiškėjas tapo laimėtoju įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui (260 MW), nevertinant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios, aukcione. Atitinkamai, atsižvelgdama į šiuos aukciono rezultatus, Komisija priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“.
15. Komisija teigė, kad ji, turėdama galutinius 2018 m. aukciono rezultatus bei duomenis, kas, kokia apimtimi bei kokio tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą teiks 2018 m., be kita ko, atsižvelgdama į pareiškėjo 2017 m. kovo 16 d. raštą Nr. SD-272 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. SD-804, 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3E-626 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios“ pradėjo rezervinės galios rinkos tyrimą. Tik tokiu būdu atliekant tyrimą Komisija teigė galėsianti disponuoti visa tyrimui atlikti reikalinga informacija apie esamą padėtį rinkoje, jos dalyvius ir kt.
16. Atsakovas pabrėžė, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Komisija neteisėtai pritaikė proporcinį Kruonio HAE sąnaudų priskyrimo principą. Atsakovas nurodė, kad Kruonio HAE vykdo dvi savo esme skirtingas veiklas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 67 straipsnio 1 dalimi bei Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 03-274 5 punktu, teikia AB „Litgrid“ užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o likusią dalį įrenginių galios, kurios gamybos kaina nėra reguliuojama, panaudoja komerciniais pagrindais gamindama bei parduodama elektros energiją rinkoje. Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik operatoriaus numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai, o likusią Kruonio HAE generacijos pajėgumų dalį pareiškėjas gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti. Komisijos pritaikytas proporcinis sąnaudų skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą Kruonio HAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui, t. y. nepriskiriant Kruonio HAE sąnaudų, kurios reikalingos užtikrinti didesnei nei operatoriaus planuojamo užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai. Elektros energijos vartotojai neturėtų apmokėti pareiškėjo patiriamų sąnaudų, kurios nėra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra paties pareiškėjo neveiklumo pasekmė. Atsakovo manymu, jis pasirinko tiksliausią ir objektyviausią proporcinį sąnaudų paskirstymo metodą, kad pareiškėjo kitų veiklų sąnaudos nebūtų dengiamos pajamomis, gautomis teikiant tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą.
17. Komisijos teigimu, apskaičiuojant LEL 8 blokui priskirtą pareiškėjo padalinio LEL bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalį, naudotas su instaliuota kiekvienos gamybos įrenginio galia susietas sąnaudų paskirstymo kriterijus, tai yra lygiai tas pats skaičiavimo principas, kaip ir vertinant bendrastotinių įrenginių sąnaudas nustatant I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą. Į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra draudžiama nereguliuojamos veiklos sąnaudas dengti reguliuojamos veiklos pajamomis. Metodikoje nėra nustatytas sąnaudų tretiniam aktyviosios galios rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių bandymų / remontų metu įtraukimas į reguliuojamų paslaugų kainas, be to, teikiamos paslaugos kaina nustatoma visų metų laikotarpiui.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmetė.
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 03-274 galiojimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-656-171/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2017-5) konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 03-274 negaliojančiu yra susijęs su fakto konstatavimu ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl šią bylos dalį nutraukė, ir pareiškėjas minėtą teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo metu bylos dar nebuvo išnagrinėjęs, nurodė, kad Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 03-274 kol kas nėra pripažintas negaliojančiu, ir darė išvadą, jog Komisija juo vadovavosi pagrįstai.
20. Pasisakydamas dėl proporcinio sąnaudų priskyrimo principo taikymo apskaičiuojant Kruonio HAE antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinę ribą, teismas, atsižvelgęs į EĮ 8 straipsnio 15 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje bei Metodikos 27 punkte įtvirtintą reglamentavimą, nurodė, jog Komisija, nustačiusi, jog Kruonio HAE vykdo dvi savo esme skirtingas veiklas, t. y. teikia AB „Litgrid“ užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o likusią dalį įrenginių galios, kurios gamybos kaina nėra reguliuojama, panaudoja komerciniais pagrindais gamindama bei parduodama elektros energiją rinkoje, vadovavosi tik būtinosios veiklos sąnaudomis, kaip to reikalauja EĮ 19 straipsnio 2 dalis, taigi pagrįstai taikė proporcinio sąnaudų paskirstymo principą.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikto 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto rašto Nr. DV19-F-03-77 „Dėl išvados byloje (KHAE ekspertinis vertinimas)“, kuriame nurodyta, kad proporcinės skaičiavimo metodikos taikymas rezervinės galios palaikymo Kruonio HAE sąnaudų nustatymui yra negalimas (I t., b. 1. 66–71), rengėjas yra elektrikas inžinierius, technikos mokslų daktaras, baigęs studijas Kauno politechnikos institute, byloje nėra duomenų, kad šis asmuo turėtų specialių žinių, susijusių su ekonomikos mokslo sritimi, todėl teismas konstatavo, kad jis nėra kompetentingas vertinti antrinio galios rezervo pajėgumus, todėl šiuo atveju jo pateiktu vertinimu teismas nesirėmė.
22. Pasisakydamas dėl proporcinio sąnaudų priskyrimo principo taikymo apskaičiuojant LEL KBC I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą bei LEL 8-uoju bloku 2018 m. teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veiklą būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti – lėšas, nurodė, kad iš EĮ 9 dalies 13 punkte, EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, jog Komisija turi išvengti veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo, be to, pagal EĮ 19 straipsnio 2 dalį į kainas vartotojams turi būti įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti.
23. Teismas nustatė, jog Komisija, vadovaudamasi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2R-3316 bei kartu su juo pateiktu 2017 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 120V8-191, nustatė, kad bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalis priskirtina visiems LEL gamybos įrenginiams, įskaitant ir KBC, todėl laikydamasi priežastingumo principo, taikė proporcinį sąnaudų paskirstymo metodą. Todėl Komisija pareiškėjo bedrastotinių įrenginių sąnaudas paskirstė 7-ajam, 8-ajam blokams ir KBC pagal gamybos galią ir į reguliuojamą I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris vykdys reguliuojamą veiklą, t. y. KBC. Teismas nurodė, kad tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinės ribos skaičiavimui nebuvo vertinamos 7-ojo ir 8-ojo blokų sąnaudos. Komisija nevertino 7-ajam blokui priskirtų netiesioginių išlaikymo sąnaudų 2018 m., kadangi jis yra būtinas dėl planuojamo veikimo Baltijos šalių izoliuoto darbo metu 2019 m.
24. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Komisija taikydama proporcinį sąnaudų paskirstymo principą, siekė užtikrinti, kad į kainas vartotojams būtų įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti, tinkamai įgyvendino priežastingumo bei objektyvumo principus, todėl nėra pagrindo teigti, jog atlikti skaičiavimai yra neteisėti.
25. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atsižvelgiant į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikio perskaičiavimą, perskaičiuoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, nurodytiems VIAP tvarkos aprašo 21 punkte, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams, išskyrus VIAP tvarkos aprašo 21 punkte nurodytus vartotojus, laikytinas išvestiniu, todėl konstatavęs, kad Komisija teisėtai taikė proporcinį sąnaudų paskirstymo principą ir teisėtai apskaičiavo LEL KBC ir 8-ojo bloko sąnaudas, šį pareiškėjo reikalavimą teismas taip pat atmetė.
26. Teismas nustatė, jog Metodika nenumato, kad į reguliuojamų paslaugų kainas turi būti įtraukiamos tretinio aktyviosios galios rezervo sąnaudos įsigytos iš trečiųjų šalių bandymų / remonto metu, todėl sprendė, kad Komisija pagrįstai jų nevertino.
27. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose Komisijos nutarimuose nurodyta, jog jie priimti atsižvelgiant į atitinkamas Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pažymas, kurios laikytinos skundžiamų Komisijos nutarimų sudėtinėmis dalimis, todėl nutarimai laikytini tinkamai motyvuotais ir pagrindo konstatuoti VAI 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra.
III.
28. Pareiškėjas AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Teismas neteisingai vertino Komisijos taikomo proporcinio sąnaudų priskyrimo principo pagrįstumą, apskaičiuojant ir nustatant antrinio avarinio galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą.
28.1.1. Teismas atsižvelgė tik į Komisijos teiginius, visiškai ignoruodamas pareiškėjo pateiktus technologinius faktus, argumentus ir įrodymus. Apelianto teigimu, būtina atskirti 400 MW galios poreikį, kurio nustatymas yra operatoriaus diskrecijoje, nuo to, kokiomis sąnaudomis tą poreikį galima faktiškai užtikrinti, t. y. naudojant kokius generuojančius įrenginius, jų galią, techninį efektyvumą yra įmanoma užtikrinti visą operatoriaus antrinio avarinio galios rezervo poreikį. Komisija, ignoruodama įrenginių technines charakteristikas, vienašališkai nusprendė, jog prognozuojamam 400 MW galios antrinio avarinio galios rezervo poreikiui užtikrinti pakanka 44,44 proc. Bendrovės valdomų Kruonio HAE įrenginių pajėgumo ir tokiam procentui paskaičiavo sąnaudas, visiškai neatsižvelgdama, kad tokiu būdu Bendrovei preziumuojamas būtinųjų reguliuojamai paslaugai teikti sąnaudų nepadengimas. Pareiškėjas paaiškina, kad Kruonio HAE agregatai maksimalia galia gali generuoti elektros energiją tik kelias valandas, o aktyvavus antrinį avarinį galios rezervą turi būti užtikrinama galimybė gaminti elektros energiją ne trumpiau nei 12 valandų. Komisija į tai neatsižvelgė ir savo skaičiavimuose vadovavosi prielaida, jog Kruonio HAE įrenginiai nuolat gali veikti maksimalia galia ir generuoti 900 MW galią, nors tai yra technologiškai neįmanoma. Siekdama užtikrinti galimybę gaminti elektros energiją ne trumpiau nei 12 valandų, Bendrovė turi rezervuoti 2 hidro agregatus (o ne 1 hidro agregatą pilnai ir tik dalį kito hidro agregato, kurio nerezervuota dalis patiria sąnaudas, kurios nėra kompensuojamos) ir nenaudoti jų kitoje veikloje, nesusijusioje su antrinio avarinio galios rezervo paslaugos teikimu. Teismas, grįsdamas savo sprendimą Komisijos pozicija, neatliko įrodymo vertinimo ir nebandė pašalinti prieštaravimų tarp pareiškėjo ir Komisijos pozicijų.
28.1.2. Teismas nepagrįstai nevertino 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto išvados Nr. DV19-F-03-77 „Dėl išvados byloje (KHAE ekspertinis vertinimas)“. Šios išvados rengėjas yra elektrikas inžinierius, technikos mokslų daktaras ir išvadoje pasisakė ne ekonominiu klausimu, o rezervinės galios techniniu aspektu, kas patenka į jo kompetenciją. Teismas tinkamai neįsigilino į minėtos išvados turinį ir neatsižvelgė į tai, kokių žinių ir kompetencijos reikia norint įvertinti antrinio galios rezervo pajėgumus, jų poreikio pagrįstumą, technines galimybes užtikrinti tokį poreikį ir pan.
28.2. Teismas neteisingai vertino Komisijos taikomo proporcinio sąnaudų priskyrimo principo pagrįstumą, apskaičiuojant ir nustatant I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas ir kainas.
28.2.1. Komisija LEL elektros energijos gamybos veiklai naudojamo bendrastotinio turto veiklos, nusidėvėjimo ir kitas netiesiogines sąnaudas procentine dalimi priskyrė visiems trims Bendrovės padalinio LEL elektros energijos gamybos įrenginiams (7-ajam, 8-ajam blokui bei KCB) pagal kiekvieno jų instaliuotą galią, ignoruodama faktą, jog vienas jų – 7-asis blokas – 2018 metais nebus eksploatuojamas ir neteiks jokių reguliuojamų paslaugų. Teismas nemotyvavo, kodėl yra atmetami ar apskritai nevertinami Bendrovės pateikti argumentai, kad šiuo atveju Komisija, taikydama proporcinio sąnaudų priskyrimo principą, pažeidžia, o ne užtikrina EĮ 19 straipsnio 2 dalies, Metodikos 27 punkto, VIAP tvarkos aprašo 18 punkto reikalavimų vykdymą bei šioje byloje skundžiamais nutarimais Komisija įtvirtina (o ne siekia išvengti) kryžminį reguliuojamų ir nereguliuojamų Bendrovės veiklų subsidijavimą. Be to, komisija, apskaičiuodama ir nustatydama I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą bei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas ir kainas 2018 metams, nepagrįstai nevertino LEL 7-ojo bloko konservavimo sąnaudų.
28.2.2. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė apie tai, jog 2013 metais Bendrovė jau buvo priėmusi sprendimą konservuoti kitus tos pačios LEL blokus, t. y. 5-ąjį ir 6-ąjį blokus, ir Komisija tuomet visas bendrastatotinio turto / įrenginių sąnaudas priskyrė tik eksploatuojamiems LEL blokams. Taigi Komisija, nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 2018 metams, nukrypo nuo savo pačios anksčiau taikytos praktikos, nors faktinės aplinkybės abiem atvejais sutapo.
28.2.3. Komisijos taikomi sąnaudų apskaičiavimo būdai yra neobjektyvūs ir diskriminuoja Bendrovę, nes ji turi prisiimti didesnę finansinę naštą ir patirti daugiau išlaidų, nei jai bus atlyginama už paslaugos teikimą. Tai reiškia, jog kitą dalį patiriamų sąnaudų Bendrovė yra priversta padengti iš kitos veiklos, vykdomos kitose Bendrovės valdomose elektrinėse bei kituose įrenginiuose, kurie nedalyvauja operatoriaus užsakomų galios rezervo užtikrinimo paslaugų ar VIAP teikime, gaunamomis pajamomis, t. y. kryžmiškai subsidijuoti.
28.2.4. Pareiškėjo poziciją patvirtina 2017 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdyje balsavimo metu vieno iš Komisijos narių išsakyta pozicija. Nors Komisija ir pateikė šio posėdžio garso įrašą, tačiau teismas šio įrodymo visiškai netyrė, skundžiamame sprendime dėl jo apskritai nepasisakė. Kryžminio subsidijavimo efektą Bendrovė nurodė ir pagrindė savo paaiškinime dėl patiriamų nuostolių (2018 m. sausio 22 d. pateikto Bendrovės patikslinto skundo 4 priedas) bei pateiktoje vaizdinėje medžiagoje teismo posėdžio metu, tačiau teismas skundžiamame sprendime šių įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė bei nemotyvavo, kodėl jų nevertina.
28.3. Teismas nevertino Komisijos motyvų turinio ir neteisingai įvertino, kad Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ neprieštarauja VAĮ nuostatoms. Komisija nepagrindė proporcinio sąnaudų priskyrimo būdo jokiais objektyviais duomenimis. Teismas neatliko jokio savarankiško įrodymo tyrimo šiuo klausimu, visiškai nesigilino, ar tie atsakovo motyvai yra aiškūs, pakankami ir pagrįsti faktiniais duomenimis.
28.4. Teismas nemotyvuotai pritarė Komisijos pozicijai dėl būtinųjų papildomų sąnaudų rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių LEL KCB bandymų / remontų metu vertinimo. Privalomųjų bandymų ir remontų atlikimas yra būtinoji sąlyga I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui, nes jų neatlikus, KCB negali būti eksploatuojamas, ir jų metu patiriamos sąnaudos (dėl laikino paslaugos neteikimo negautos pajamos arba, įsigyjant paslaugas iš trečiųjų šalių, patirtos sąnaudos) turi būti pripažįstamos būtinosiomis ir įvertintos nustatant šios paslaugos kainos viršutinę ribą remiantis EĮ 19 straipsnio 2 dalimi ir Metodikos 27 punktu. Pareigą Komisijai nustatant kainas įtraukti būtinąsias reguliuojamos veiklos sąnaudas imperatyviai nustato EĮ 19 straipsnio 2 dalis, todėl, jei sąnaudos yra būtinosios reguliuojamai veiklai vykdyti, jos Komisijos privalo būti įtrauktos į kainas, net jei Metodika to ir nenumato.
28.5. Apeliantas taip pat primena, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantis 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. O3E-598 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“, kuris neturėtų būti taikomas nustatant apelianto teikiamų paslaugų kainų viršutines ribas.
29. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Apeliantas nepagrįstai tapatina Kruonio HAE agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo būtinųjų sąnaudų apskaičiavimu ir vertinimu, kurį Komisija atlieka nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutines ribas. Bendros Kruonio HAE veiklos sąnaudos gali būti objektyviai atskiriamos ir paskirstomos tarp reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos. Atsižvelgiant į tai, laikantis Metodikoje nustatyto priežastingumo principo buvo pasirinktas tiksliausias ir objektyviausias proporcinis sąnaudų paskirstymo metodas, kuris užtikrina, jog apelianto vykdoma reguliuojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo veikla bei nereguliuojama elektros energijos gamybos veikla nebūtų kryžmiškai subsidijuojamos. Operatorius, teikdamas Komisijai numatomą užsakyti vidutinę antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimtį, nenurodo, nei kurie konkretūs Kruonio HAE agregatai turėtų būti naudojami šios paslaugos teikimui, nei kokia Kruonio HAE sąnaudų dalis turėtų būti nustatyta ar priskirta šios paslaugos teikimui, Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik operatoriaus numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai, kitą agregatų pajėgumų dalį pareiškėjas gali laisvai naudoti kitoms pajamoms uždirbti.
29.2. Komisija proporcinį sąnaudų priskyrimo principą taiko nuosekliai, t. y. kasmet nustatydama apeliantui antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą, nuo tada, kai Komisija atliko apelianto 2010–2012 m. reguliuojamos veiklos patikrinimą ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“. Atsakovas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04685-2014-3, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą suteiktas bylos Nr. A-1742-261/2016) pagal apelianto skundą Komisijai buvo sprendžiamas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-818 1, 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ir buvo pripažinta, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
29.3. Teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad proporcinis bendrastotinio turto sąnaudų paskirstymas atitinka Elektros energetikos įstatymo, Energetikos įstatymo bei Metodikos nuostatas.
29.4. Inspekcija 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2R-3316 informavo Komisiją, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Inspekcija patikrino 7-ojo, 8-ojo blokų ir KCB dalies bendrastotinių įrenginių turtą ir surašė Faktinių aplinkybių patikrinimo 2017 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. 12OV8-191 bei nustatė, kad šiame akte nurodytas turtas būtinas technologiškai užtikinti KCB eksploatacijos veiklą. Remiantis Inspekcijos 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2R-3316 pateiktu Aktu, bendrastotinių įrenginių ir veiklų sąnaudų dalis priskirtina visiems LEL gamybos įrenginiams, įskaitant ir KCB, todėl, laikantis Metodikoje nustatyto priežastingumo principo, Komisija pasirinko tiksliausią ir objektyviausią proporcinį sąnaudų paskirstymo metodą ir apelianto bendrastotinių įrenginių sąnaudas paskirstė tarp 7-ojo, 8-ojo blokų ir KCB pagal gamybos galią ir į reguliuojamą I tipo tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris vykdys reguliuojamą veiklą, t. y. KCB, tačiau nevertino 7-ojo, 8-ojo blokų sąnaudų. Į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąnaudas atsakovas įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris teiks minėtą paslaugą, t. y. 8-ajam blokui, ir nevertino bendrastotinių įrenginių sąnaudų, priskirtinų 7-ajam blokui ir KCB.
29.5. LEL 7-asis blokas yra būtinas dėl planuojamo veikimo Baltijos šalių izoliuoto darbo metu 2019 m., todėl apeliantas 2017 m. gruodžio 11 d. nutarė nenutraukti 7 bloko eksploatacijos jį demontuojant, bet konservuoti tokiu būdu, kad šis blokas būtų paruoštas konkrečios paslaugos teikimui 2019 m. – Baltijos šalių izoliuoto darbo metu bandymui. Komisija nurodo, kad dėl Baltijos šalių izoliuoto darbo 2019 m. patiriamos netiesioginės gamybos įrenginio išlaikymo sąnaudos nėra susijusios ir negali būti priskirtinos prie 2018 m. apelianto teikiamų reguliuojamų paslaugų – tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atstatymui, paslaugos ir VIAP tvarkos aprašo 7.4 punkte nurodytos paslaugos 212 MW elektros energijos gamybos apimtimi, nesant konkrečių Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimtų sprendimą dėl 7-ojo ir 8-ojo blokų bei KCB veikimo Baltijos izoliuoto darbo metu 2019 m., susidariusios nepadengtos sąnaudos per 2018 m., skirtos 7-ojo bloko išlaikymui iki kol bus atliekamas Baltijos izoliuoto darbo metu bandymas 2019 m., būtų įvertintos 2019 m. apskaičiuojant apelianto reguliuojamų paslaugų sąnaudas.
29.6. Pažymose, kuriomis rėmėsi Komisija priimdama skundžiamus nutarimus, detaliai ir išsamiai pateikti Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus atlikti skaičiavimai, analizė ir vertinimas. 2017 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. O5E-367 yra aiškiai nurodyta, jog skyrius rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 120V8-191 ir jame suformuotomis išvadomis bei pareiškėjo sąnaudų vertinimo principais, įskaitant, bet neapsiribojant, Kruonio HAE sąnaudų paskirstymu pagal paslaugai teikti naudojamą įrenginių galią. Visos Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus išvados padarytos remiantis svariais bei išsamiais kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, atlikti skaičiavimai atspindi faktines aplinkybes ir yra akivaizdžiai pakankami pagrįsti skundžiamus nutarimus.
30. Metodikoje nėra nustatytas sąnaudų tretiniam aktyviosios galios rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių bandymų / remontų metu įtraukimas į reguliuojamų paslaugų kainas, be to, teikiamos paslaugos kaina nustatoma visų metų laikotarpiui, o standartinėje tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta galimybė gamintojui pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus atliekant įrenginių priežiūrą neužtikrinti rezervinės galios paslaugos, Komisija nevertino šių apelianto pateiktų papildomų sąnaudų tretiniam aktyviosios galios rezervui įsigyti iš trečiųjų šalių bandymų / remontų metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Ginčas kilęs dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiančio 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-598 bei Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ teisėtumo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, dėl to ši byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
34. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką panašiose kaip ši bylose, jau yra nustatęs ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi apibrėžtas tokių ginčų nagrinėjimo ribas, išskirdamas atsakovo diskrecijos teisę vertinti ekonominį tikslingumą bei tuo pagrindu įvertinti ir reguliuojamos srities dalyvių interesų pusiausvyrą. Ši nuostata glaudžiai siejasi su valdžių padalijimo principu ir jį iš esmės išreiškia – teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nesprendžia išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei, vykdydamas teisminę kontrolę, neatlieka administravimo subjektui priskirtų funkcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-382-858/2016; 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).
35. Vertinant atsakovo turimos diskrecijos ir pakankamos teisminės kontrolės santykį panašiose administracinėse bylose teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją ribotos teisminės kontrolės srityje. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja valstybių narių pareigas vykdyti pakankamą teisminę administracinių institucijų apibrėžiamų pozicijų kontrolę (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Schmautzer prieš Austriją, pareiškimo Nr. 15523/89, p. 34; EŽTT 1990 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Obermeier prieš Austriją, pareiškimo Nr. 11761/85, p. 70). Tik galintis nagrinėti teisės ir fakto klausimus teismas yra laikomas pilnos kompetencijos teismu, turinčiu teisę nagrinėti bylas (EŽTT 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Woningen prieš Daniją, pareiškimo Nr. 20641/92, p. 52; EŽTT 1994 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Beaumartin prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 15287/89, p. 38). EŽTT nedraudžia, bet ir privalomai nereikalauja, kad nacionalinis teismas turėtų neribotą pozicijos kontrolę byloje. Akcentuotina, kad ribota teisminė kontrolė, kai nacionalinis teismas nepakeičia institucijos pozicijos nauja pozicija, o tik patikrina jos teisėtumą, yra leidžiama ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms neprieštarauja (EŽTT 2005 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Alatulkkila prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 33538/96, p. 32). Nepaisant to, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis reikalauja iš nacionalinio teismo ne bet kokios, bet pakankamos teisminės kontrolės.
36. EŽTT byloje Sigma (EŽTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Sigma prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 32181/04), apibendrindamas savo jurisprudenciją dėl pakankamos kontrolės, įtvirtino taip vadinamą Sigma testą, pagal kurį kiekvienu atveju vertinama, ar teismo atlikta pozicijos kontrolė buvo pakankama. Pats Sigma testas susideda iš trijų kriterijų visumos (EŽTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Sigma prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 32181/04, p. 151-157). Atsižvelgiant į Sigma kriterijus, jeigu nustatoma, kad nacionalinis teismas nepakankamai patikrino pozicijos teisėtumą, tai valstybė pripažįstama pažeidusia Konvencijos 6(1) straipsnio reikalavimą atlikti pakankamą apibrėžtos pozicijos teisminę priežiūrą. Pirmasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybių sudėtingumas: kuo sudėtingesnėms aplinkybėms esant yra apibrėžta pozicija, tuo ribotesnė teisminė kontrolė gali būti, ir atvirkščiai – kuo aplinkybės yra paprastesnės, tuo griežčiau privalo būti patikrintas pozicijos teisėtumas. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kuo sudėtingesnius vertinimus prieš apibrėždama poziciją institucija atlieka, tuo daugiau diskrecijos ji turi spręsdama dėl pozicijos, ir kuo daugiau diskrecijos turi institucija, tuo teisminė kontrolė tikrinant poziciją gali būti ribotesnė (EŽTT 2009 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Crompton prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 42509/05, p. 73). Antrasis bylos Sigma kriterijus yra institucijos laikymasis procedūrinių reikalavimų (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams), iki apibrėžiant poziciją: jeigu institucijos tokių reikalavimų laikosi, tai pozicijos kontrolė gali būti ribotesnė. Kuo griežčiau institucija (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams) laikėsi visų procedūrinių įstatyminių reikalavimų apibrėždama poziciją, tuo teismo kontrolė gali būti ribotesnė ir atvirkščiai (EŽTT 1995 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Bryan prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 19178/91, p. 46-47). Trečiasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybė, ar nacionalinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes bei atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus. Pagal EŽTT jurisprudenciją, nacionalinis teismas byloje privalo ištirti visus faktus, kurie yra esminiai ir jų neįvertinus nebūtų įmanoma teisingai išspręsti bylos (EŽTT 2001 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Potocka prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 33776/96, p. 57).
37. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti pakankamą teisminę kontrolę (Konvencijos 6 str. 1 d.), tikrins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas taisykles dėl panašaus pobūdžio ginčų nagrinėjimo ribų ir atsakovo diskrecijos teisės apimties bei minėtoje EŽTT jurisprudencijoje formuluojamą ribotos teisminės kontrolės srityje principą ir vadovaudamasi šioje jurisprudencijoje nustatytais Sigma testo kriterijais.
38. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nevertins pareiškėjo ekonominės svarbos, įgyvendinant valstybės energetinę politiką, argumentų dėl pareiškėjo veiklos ypatumų, tačiau tikrins, ar viešojo administravimo subjektas, turėdamas pakankamai plačią ekonominių klausimų vertinimo laisvę, vadovavosi teisės normomis ir priėmė sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus, tai atitinka ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą tikrinimo apimtį. Teismui tikrinant atsakovo nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą taip pat yra reikšmingas ir ginčijamų nutarimų priėmimo procedūrų vertinimas, ar jos nebuvo pažeistos, nes vienas iš administracinio akto panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 91 straipsnyje, numato, kad administracinis aktas pripažįstamas neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog administravimo subjektui įstatymo leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį, šiuo atveju nustatyti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas, taip pat VIAP lėšas už sistemos rezervų užtikrinimą lemia atsakovo teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus, kad būtų įgyvendinti įstatymo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017). Tai reiškia, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, bet ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galbūt taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Vienas iš kurių numatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Komisijai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertintinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 ir jį keičiantis 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. O3E-598 yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“, kuris neturėtų būti taikomas nustatant apelianto teikiamų energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribas.
42. EEĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. EEĮ 68 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Komisija asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (1 punktas); nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti (2 punktas); įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą (3 punktas). Pagal EĮ 66 straipsnio 3 dalį asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Komisijos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi. Rinkų tyrimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad rinkos tyrimas atliekamas ne rečiau nei kas penkerius metus šių taisyklių 17 punkte nurodytais rinkų atvejais.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 pripažino pareiškėją didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu. Vadovaujantis šiuo nutarimu, Komisija priėmė 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 03E-559 ir jį keičiantį 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-598.
44. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Rinkų tyrimo taisyklių 6 punktu 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo galiojimas baigėsi 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl Komisija juo vadovaudamasi negalėjo priimti minėtų nutarimų, nes prieš priimdama nutarimus Komisija pirmiausia turėjo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti rezervinės galios rinkos tyrimą, kurio metu būtų nuspręsta, ar pareiškėjas turi didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje.
45. Sprendžiant dėl to, ar Komisija, priimdama ginčijamus minėtus nutarimus, galėjo remtis 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 03-274 dėl pareiškėjo pripažinimo didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, teisėjų kolegija pirmiausia vadovaujasi EEĮ 66 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje tol, kol kito rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rinkų tyrimo taisyklių 6 punktą, pagal kurį rinkos tyrimas atliekamas ne rečiau nei kas penkerius metus, ir suprasdama, kad ginčijamų nutarimų priėmimo metu akivaizdžiai buvo praėjęs nustatytas penkerių metų terminas, pabrėžia, kad šis Rinkų tyrimo taisyklių 6 punkte įtvirtinto penkerių metų termino pažeidimas turėtų lemiamos reikšmės minėtų ginčijamų nutarimų teisėtumui tuo atveju, jei pareiškėjas nagrinėjamoje byloje įrodinėtų, kad jis nutarimų priėmimo metu buvo praradęs įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčio asmens statusą. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti apie tai, kad ginčijamų 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 ir jį keičiančio 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-598 priėmimo metu pareiškėjas buvo praradęs didelę įtaką elektros energijos rinkoje EEĮ 66 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo argumentus, susijusius su 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 03-274 negaliojimu 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 03E-559 ir jį keičiančio 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-598 priėmimo metu, laikė nepagrįstais.
46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Komisijos taikomo proporcinio sąnaudų priskyrimo principo pagrįstumą, apskaičiuojant ir nustatant antrinio avarinio galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavo tiek Komisijos, tiek ir pareiškėjo pateiktus argumentus ir pagrįstai konstatavo, kad Komisija, apskaičiuodama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainos viršutinę ribą, vadovavosi būtinosiomis veiklos sąnaudomis, kaip tai yra nustatyta EĮ 19 straipsnio 2 dalyje, taigi pagrįstai taikė proporcinio sąnaudų paskirstymo principą. Vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos 7.1 punktu ir 14 punktu didelę įtaką turintis asmuo, kuris teikia skirtingas paslaugas (produktus), skaičiuodamas sąnaudas pagal šią Metodiką, laikydamasis priežastingumo principo, privalo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti atskiroms paslaugoms (produktams). EĮ 19 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Pagal Metodikos 2 punktą reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į Komisijos teiginius, visiškai ignoruodamas pareiškėjo pateiktus technologinius faktus, argumentus ir įrodymus bei, kad būtina atskirti 400 MW galios poreikį, kurio nustatymas yra operatoriaus diskrecijoje, nuo to, kokiomis sąnaudomis tą poreikį galima faktiškai užtikrinti, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
47. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad proporcinio sąnaudų priskyrimo metodo taikymas yra negalimas bei tai, jog kitų, t. y. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui nenaudojamų pajėgumų pareiškėjas negali naudoti nereguliuojamoje veikloje ir uždirbti kitų pajamų, grindžiami 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto išvada Nr. DV19-F-03-77. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentaciją šiame kontekste, taip pat Komisijos palaikomą poziciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis minėta išvada.
48. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Komisijos taikomo proporcinio sąnaudų priskyrimo metodo taikymą apelianto padalinio LEL KCB įrenginiui, kuris teiks I tipo tretinio aktyvosios galios rezervo paslaugą, priskirdama tik 43,128 proc. bendrastotinio turto ir sąnaudų dalį, teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad Komisija be teisėto pagrindo įvertino tik reguliuojamai paslaugai vykdyti būtiną turtą, o ne visą pareiškėjo disponuojamą turtą, kurio dalis skirta vykdyti nereguliuojamą veiklą, nes tokia tvarka atitinka elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą ir skaidraus reguliavimo principus, įtvirtintus tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsnyje, tiek Metodikos 6, 7.5 punktų nuostatose. Metodikos 25 punkte nustatytos taisyklės, numatančios, kaip apskaičiuojama reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto vertė. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai ir į kainas vartotojams) įtraukiamos tik būtinosios reguliuojamai veiklai sąnaudos. Taigi reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto poreikis taip pat vertinamas taikant nurodytą taisyklę, t. y. vertinant, kiek sąnaudų reikia būtent reguliuojamai veiklai vykdyti. Komisijos funkcija yra nustatant reguliuojamas kainas įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą ir būtinumą (EĮ 8 str., 15 str. 3 d., 19 str. 2 d.). Dėl visumos šių argumentų konstatuotina, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo neigia nurodytas Komisijos taikomas sąnaudų, reikalingų reguliuojamai veiklai vykdyti, skaičiavimo taisykles, nepaisydamas reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto poreikio vertinimo šioje situacijoje specifikos, kildinamos iš įmonės nekonkurencinės padėties rinkoje ir interesų derinimo poreikių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad proporcinis bendrastotinio turto sąnaudų paskirstymas atitinka EEĮ, EĮ ir Metodikos nuostatas.
49. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl VIAP kainos skaičiavimo metu pritaikyto proporcinio sąnaudų paskirstymo principo taip pat yra nepagrįsti, nes Komisija pareiškėjo bendrastotinių įrenginių sąnaudas paskirstė tarp 7, 8 blokų ir KCB pagal gamybos galią ir į VIAP sąnaudas įtraukė tik tą dalį sąnaudų, kuri tenka tam įrenginiui, kuris teiks minėtą paslaugą, t. y. 8 blokui (įgyvendintas sąnaudų priežastingumo principas).
50. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Komisijos motyvų turinio ir neteisingai įvertino, kad Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2018 metams nustatymo“ neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kad Komisija nepagrindė proporcinio sąnaudų priskyrimo būdo jokiais objektyviais duomenimis, o teismas neatliko jokio savarankiško įrodymo tyrimo šiuo klausimu, visiškai nesigilino, ar tie atsakovo motyvai yra aiškūs, pakankami ir pagrįsti faktiniais duomenimis, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. O3E-559 buvo pagrįstas Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus atliktais skaičiavimais, analize ir vertinimu (2017 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. O5E-367), 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. O3E-598 priimtas remiantis 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. O 5E-395, o 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. O3E-599 pagrįstas 2017 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. O5E-396. Vertinant skundžiamų Nutarimų motyvus, turi būti atsižvelgta į pažymose nurodytų egzistuojančių aplinkybių bei pateikiamų motyvų visumą, nes jose pateikiami visi aktualūs skaičiavimai, Komisijos atlikta analizė ir vertinimas bei nuorodos į šaltinius ir duomenis, kitus įvesties parametrus.
51. Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko neužtikrino teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir tik formaliai įvykdė teisingumą nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios vertintos kaip itin specifinės ir sudėtingos, kas suponuoja Komisijos gan plačią diskreciją, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi nagrinėjamos bylos įrodymus, nenustačiusi esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir jas išsamiai išnagrinėjo bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė
Skirgailė Žalimienė