Administracinio nusižengimo byla 

Nr. II-222-1155/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00157-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 13 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, 

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. A. (J. A.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 pakeitimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 (toliau – ir Nutarimas) patraukė J. A. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 190 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėn. laikotarpiui už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 3 d. 10.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus (b. l. 1–2).

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas pakeisti Nutarimu paskirtos baudos dydį, taip pat panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėn. laikotarpiui. Paaiškino, kad važiuodamas link išvažiavimo iš miesto, jis buvo priverstas staigiai manevruoti ir pakeisti važiavimo juostą, nes jam persirikiuojant iš greitėjimo juostos į pirmąją, priekyje važiuojantis automobilis staiga pradėjo atlikinėti tokį patį manevrą gerokai mažesniu greičiu. Siekdamas išvengti susidūrimo ir avarinio stabdymo, turėjo vienintelę galimybę – pasitraukti į kairesnę eismo juostą. Žala niekam nebuvo padaryta. Jis nebuvo sukėlęs avarinės situacijos, nes niekas, išskyrus jį, nebuvo priverstas nei keisti važiavimo juostos, nei staigiai stabdyti. Skirdamas administracinio poveikio priemonę, vyresnysis tyrėjas neatsižvelgė į jo paaiškinimus dėl darbo specifikos – jis yra (duomenys neskelbtini), turi dažnai važinėti po Lietuvą ir už jos ribų, nes technika naudojama nuo Lenkijos iki Norvegijos. (Duomenys neskelbtini). Jo darbovietė yra miesto pakraštyje – (duomenys neskelbtini). Tiesioginio visuomeninio maršruto nuo jo namų iki darbo nėra, todėl jis yra priverstas naudotis savo automobiliu. Teisės vairuoti praradimas tokiam ilgam terminui sukels neigiamas pasekmes – darbdavys turės jį atleisti iš užimamų pareigų, jo šeimos finansinė padėtis žymiai pablogės, nes šiuo metu jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Šeimoje (duomenys neskelbtini). Nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė vienareikšmiškai pablogins šeimos finansinę padėtį ir moralinę atmosferą (b. l. 5‑6).

Institucija atsiliepime prašo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad būtent prieš Pareiškėjo automobilį „BMW“ važiuojantis automobilis „Audi“, prieš pradėdamas persirikiavimo manevrą, pirmas parodė posūkio signalą. Tai patvirtina, kad Pareiškėjas neįvertino situacijos kelyje, nes pamatęs, kad priekyje važiuojantis automobilis atlieka persirikiavimo manevrą, turėjo galimybę neatlikti persirikiavimo manevro ir tęsti važiavimą ta pačia eismo juosta. Nepaisant to, jis persirikiavo iš antros juostos į trečią, nerodydamas posūkio signalo, atliko kitą itin staigų persirikiavimo manevrą į ketvirtą eismo juostą, taip priversdamas šia juosta važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, t. y. sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir tenkinti Pareiškėjo prašymą neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesniam laikotarpiui. Įvertinus pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat remiantis teismų praktika, Institucija teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimas neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų atlikimą automobiliu – pavojingos situacijos sukėlimą vairuojant. Vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė. Kitos Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, o būtent, gailėjimasis, darbas ir tai, kad įvykio metu nenukentėjo žmonės, nesudaro pagrindo keisti Nutarimą. Pareiškėjo patiriami nepatogumai, atsiradę dėl paskirtos administracinės nuobaudos (finansiniai, darbiniai, šeimyniniai ir kt.), yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, kasdien nuvažiuoja apie 100 km. Administracinio nusižengimo padaryti nenorėjo, tiesiog susidarė tokia situacija, kai jis, norėdamas išvengti eismo įvykio, skubiai persirikiavo į kitą eismo juostą.

J. A. skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Institucijos Nutarimas, kuriuo J. A. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, Nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš viso nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663‑156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą.

KET numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4 punktas); eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (5 punktas); eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2‑243‑458/2018).

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, yra vaizdo įrašas, darytas iš policijos automobilio. Kartu pastebėtina, kad skundžiamame Nutarime nėra pateiktas joks minėtame įraše užfiksuotų aplinkybių aprašymas ar vertinimas. Taip pat Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavo Pareiškėjas, tačiau vėlgi Nutarime nėra užfiksuotų jokių minėto asmens paaiškinimų ar pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, Institucijos atlikto minėtos pozicijos vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad Nutarime kaip pažeidimo esmė nėra konkretizuota, kokią konkrečiai pavojingą situaciją sukėlė Pareiškėjas, o yra nurodytos alternatyvos iš ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos – „t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti“. Tik atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad Pareiškėjas privertė ketvirta eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti. Tačiau vėlgi, peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, nesant nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, nėra pagrindo daryti tokią kategorišką išvadą; šią aplinkybę savo skunde neigia ir pats Pareiškėjas. Pažymėtina tai, kad tiriant administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamu Nutarimu J. A. yra nubaustas, nebuvo apklausti tiesioginiai įvykio liudytojai, t. y. ketvirtoje eismo juostoje policijos automobiliu, iš kurio buvo darytas vaizdo įrašas, važiavę policijos pareigūnai, byloje taip pat nėra ir šių pareigūnų tarnybinių pranešimų.

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas jau buvo išsamiai nurodyta šiame teismo procesiniame sprendime, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

J. A. (J. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Eglė Ramanauskienė