Civilinė byla Nr. 2-750-676/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11052-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9;

2.6.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.29.1; 2.6.9.2;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS  APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant vertėjai D. K.,

ieškovei Ž. S. ir jos atstovui advokatui G. S.,

atsakovui A. I. (A. I.) ir jo atstovui advokatui V. Ž., 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. I. (A. I.), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir vaiko motinai priteisimo, ir, atsakovo A. I. (A. I.) priešieškinį ieškovei Ž. S., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 EUR kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymą ieškovei po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Nurodo, jog su atsakovu turėjo labai artimus santykius ir gyveno kaip šeima nuo 2015 m. iki 2017 m. liepos 2 d., tačiau santuokos nebuvo sudarę. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. I., atsakovas pripažino jį savo sūnumi ir iki 2017 m. liepos 2 d. kartu jiems gyvenant Kauno rajone padėjo sūnų išlaikyti. Dėl konfliktų ir smurto iš atsakovo pusės jie kartu nebegyvena nuo 2017 m. liepos 2 d., nuo to laiko vaikas gyvena su ieškove, po gimdymo atsakovas nebepadeda jai išlaikyti vaiko, nepadeda jai materialiai. Vaiko išlaikymui reikia apie 350 EUR per mėnesį. Po vaiko gimimo ji nedirba iki vaikui sukaks treji metai, atsakovas jai nepadeda materialiai, jai reikia išlaikymo po 500 EUR kas mėnesį (T.1, b.l. 2-4).

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, jog jis nėra vaiko M. I., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas. Nurodo, kad iki 2017 m. vasaros jie su ieškove kartu gyveno ir padėjo išlaikyti ieškovę ir vaiką, tačiau po vaiko gimimo su ieškove kartu nebegyvena, nes susipyko, ginčo metu ieškovė davė jam suprasti, kad vaikas yra ne jo. Nustačius, kad jis yra vaiko tėvas, atsakovas prisidės prie vaiko išlaikymo, tačiau ne ieškovės prašoma suma, o proporcingai savo turtinei padėčiai. Reikalavimą dėl ieškovės išlaikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą  (T.1, b.l. 24-27) .

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką : atsakovas kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiima savo sūnų M. I. iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. sekmadienį, taip pat pasiima sūnų per valstybines šventes poriniais metais sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., per Velykas ir Kalėdas ir neporiniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18.00 val.; atsakovas turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose, teisę gauti visą aktualią informaciją apie sūnų jam būnant su motina; ieškovė sūnaus gimimo dieną neturi teisės riboti tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; prašo ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įvertindamas tai, jog sūnus yra mažametis, jis prašo nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko išlaikymui jis sutinka mokėti po 150 EUR kas mėnesį, nes jo atlyginimas nėra didelis, jis yra skolingas bankui, o ieškovės prašoma priteisti 350 EUR išlaikymo suma yra aiškiai per didelė, neprotingos, ieškovės skaičiuotėje pateiktais daiktais bei paslaugomis tokio amžiaus vaikas nesinaudoja  (internetas, televizija, telefonas), nepagrįsta ir tai, kad per mėnesį ieškovė šeimos gydytojui moka po 50 EUR, transporto išlaidos mėnesiui sudaro 100 EUR, ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko sveikatos būklę ir kad jam reikalinga reabilitacija (T.1, b.l. 102-104).

Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. S. ir jos atstovas advokatas G. S. papildomai paaiškino, kad vaiką išlaikyti padeda ieškovės tėvai, kurie turi galimybes vaiko bei jos išlaikymui skirti žymiai daugiau lėšų nei reikia vaikui. Su atsakovu santykiai konfliktiški, nenori jam patikėti vaiko, tuo labiau vaikui bendrauti pas atsakovo tėvus, nes atsakovo mama serga epilepsija ir vaikui būnant pas atsakovo tėvus ši liga gali būti grėsmė vaikui. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. I. ir jo atstovas advokatas V. Ž. papildomai paaiškino, kad ieškovė jam neleidžia matytis su vaiku, jis nori bendrauti su sūnumi, jo konfliktai su ieškove neturi įtakoti bendravimui su vaiku. Atsakovo mama neserga epilepsija, pas atsakovo tėvus namuose yra sudarytos visos sąlygos saugiai vaikui būti, atsakovas ten turi antrame aukšte kambarį. Sutinka vaiko išlaikymui skirti lėšų, bet ne kiek, kiek reikalauja ieškovė, nes tokio amžiau vaikui išlaikyti pilnai užtektų žymiai mažesnės sumos. Prašo priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo panaikinti atsakovui skirtą baudą, o  ieškovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirti genominiai (DNR) tyrimai atsakovo A. I. ir M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), giminystės ryšiui nustatyti (T.1, b.l. 89-90). Tyrimo išvadomis atsakovas yra biologinis M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas su nurodyta tikimybe (T.1, b.l. 93-100). Teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi priimtas atsakovo A. I. atsisakymas dalyje nuo priešieškinio reikalavimų ieškovei Ž. S. dėl tėvystės nustatymo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta (T.1, b.l. 170-171).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su reikalavimo šioje dalyje sutinka iš dalies ir prašo iš jo priteisti vaiko išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės.

Byloje pateiktais duomenimis ieškovė Ž. S. ir atsakovas A. I. yra nepilnamečio M. I. (M. I.) tėvai (2016 m. spalio 3 d. Gimimo įrašas Nr. 452, (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas AB Nr. 095155)(T.1, b.l. 6, 79). Valstybės įmonės Registrų centras 2017 m. liepos 17 d. pažymų duomenimis ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 14-16). Šalių nepilnametis sūnus M. I. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „Žiburėlis“ (t.2, b.l. 33). 

Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovei 2013 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 68, T.2, b.l. 115-117). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 11 d. Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. liepos 1 d. registruota kaip asmuo, auginanti vaiką iki trejų metų, draudžiamųjų pajamų negauna (T.1, b.l. 10-11, T.2, b.l. 84), kas mėnesį ieškovė gauna po 200 EUR pašalpos (T.1, b.l. 70-71). Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirbo ir jos pajamos iš šios darbinės veiklos buvo vidutiniškai po 1 144 Eur per mėnesį (T.1, b.l. 125-130, 177, T.2, b.l. 84). 

Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. spalio 5 d. duomenimis atsakovui 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – vieno aukšto gyvenamasis namas bei ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 184-186, T.2, b.l. 107-114). Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2017 m. rugsėjo 8 d. Pažymos duomenimis atsakovo vardu registruotas automobilis NISSAN QASHQAI, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2015 m. vasario 27 d.)(T.1, b.l. 31). 

Valstybės įmonės Registrų centras duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d. išrašo duomenimis atsakovas yra UAB „Agribars“ akcininkas nuo 2006 m. balandžio 4 d., kuriam priklauso 50 vnt. akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (T.1, b.l. 190, T.2, b.l. 34, 36), pateikta įmonės metinė pelno mokesčio deklaracija už 2016, 2017 metus (T.2, b.l. 55-60). 

Valstybės įmonės Registrų centras juridinių asmenų registro 2017 m. liepos 25 d. išrašo duomenimis atsakovas yra UAB „Delinta“ direktorius nuo 2012 m. kovo 9 d. (T.1, b.l. 17), 2018 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis atsakovas yra UAB „Delinta“ akcininkas ir jam priklauso 49 vnt. akcijų (T.2, b.l. 34-35); Valstybės įmonės Registrų centras juridinių asmenų registro 2018 m. spalio 3 d. išrašo duomenimis atsakovas nėra UAB „Delinta“ akcininkas (T.2, b.l. 95, 160-165, 168-170, 173). Ištyrus pateiktus duomenis bei įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovas nėra UAB „Delinta“ akcininkas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Byloje pateikta UAB „Delinta“ balansas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., Pelno (nuostolių) ataskaita (T.1, b.l. 187-189), įmonės veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (T.2, b.l. 17-21). UAB „Delinta“ 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. kovo 21 d. Pažymų duomenimis atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis po 560 EUR per mėnesį (T.1, b.l. 34, 113-114, T.2, b.l. 79-82). Byloje pateikta taip pat UAB „Agribars“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2016, 2017 metus (T.2, b.l. 11-16), atsakovas yra asmuo nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. gaunantis atlyginimą UAB „Agribars“ (T.2, b.l. 79-82). 

Atsakovas pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2017 metus (T.2, b.l. 61-65), taip pat 2016 m. rugsėjo 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2500-2016-117949, iš kurios matosi, jog AB DNB bankas suteikė atsakovui 42 400 EUR kreditą gyvenamojo namo Kauno rajone pirkimui, kredito grąžinimo terminas 2046 m. rugsėjo 6 d.; iš kredito grąžinimo grafiko matosi, jog mėnesio įmokos suma yra 118,11 EUR (T.1, b.l. 131-148, T.3, b.l. 4-16). 

Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymui naudojamų bei reikalingų sumų paskaičiavimus, kvitus, iš kurių matosi, jog vaiko poreikiams ji per mėnesį skiria 610 EUR (T.1, b.l. 9, T.2, b.l. 39-42), taip pat įrodymus apie savo tėvų išsilavinimą bei jų galimybes gauti pastovias pajamas (T.2, b.l. 138-148, 177-178); ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jai pragyventi bei išlaikyti vaiką labai padeda materialiai jos tėvai.  

Įstatymas išlaikymo dydį nesieja su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti tokio amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). 

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).  

Bylos duomenimis šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad abu turi visas objektyvias galimybes gauti bei padidinti savo darbines pajamas, tačiau įvertinama ir tai, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra nedirbanti ir SODROS duomenimis auginanti vaiką iki trejų metų bei draudžiamųjų pajamų negauna. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis jog laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirbo ir jos pajamos iš šios darbinės veiklos buvo vidutiniškai po 1 144 Eur per mėnesį – tai teismas vertina kaip teigiamą ieškovės siekį gauti pajamas tuo pačiu skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui, kai tuo tarpu iš atsakovo veiksmų bei gaunamų pajamų už ginčo laikotarpį nesimato jo pastangų gauti didesnes pajamas ir daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui (CPK 185 straipsnis). Įvertinama ir tai, kad ieškovei vaiką išlaikyti ženkliai padeda ieškovės tėvai – tačiau ieškovės tėvų finansinės galimybės skirti šalių vaiko išlaikymui lėšas, kurios yra didesnės už būtinas vaiko raidos sąlygas, negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendrųjų principų sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio vertinant šalių turtinę padėtį. Teismas įvertina ir tai, kad su ieškove gyvena nepilnametis vaikas, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi jais našta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-243/2010). Bylos duomenimis atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras; duomenų bei įrodymų apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų/negali uždirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nepateikta, todėl daroma išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti.

 Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių turtinę padėtį bei jų galimybes dirbti bei/ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir ieškovės teiktus paskaičiavimus dėl vaiko išlaikymo, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, taip pat ir šalių 2 metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius nenustačius vaiko specialiųjų ar kitų ypatingų jo poreikių, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. I. priteistina nepilnamečio vaiko M. I. išlaikymui po 220 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistinas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė Ž. S. (CK 3.190 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., nes ji yra nedirbanti ir prižiūrinti vaiką motina iki vaikui sueis 3 metai.

Atsakovas su reikalavimu nesutinka ir prašo jį netenkinti, nes šis reikalavimas nepagrįstas ir jis neprivalo teikti ieškovei išlaikymo, be to ji dirbo ir gavo pajamas.

Bylos duomenimis ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuo 2015 m. iki 2017 m. liepos 2 d., tačiau santuokos nebuvo sudarę. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. I.. 

Lietuvo Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šiuo metu LR Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl šio skyriaus normos ginčo situacijai negali būti taikomos. Iš CK 3.229 straipsnio dispozicijos galima daryti išvadą, kad partnerystės įregistravimas įstatymų numatyta tvarka labiau sietinas su sugyventinių turtinių santykių reguliavimu. Todėl partnerystės neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka, neturėtų būti kliūtimi sprendžiant sugyventinių asmeninius neturtinius santykius. Tačiau ši norma (CK 3.229 straipsnis) leidžia daryti išvadą, jog sugyventiniams taip pat keliami tam tikri reikalavimai, t.y. bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos bei tikslas ateityje sukurti šeiminius santykius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendras gyvenimas pačių bendro gyvenimo partnerių iniciatyva nutrūko 2017 m. liepos 2 d. ir nebuvo atnaujintas. Teismo vertinimu, nėra esminio požymio - bendro gyvenimo sukurti šeiminius santykius tęstinumo.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui galėtų būti pakankamas pagrindas vertinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis, 6.971 straipsnis). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, galėtų būti vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui bei jų išlaikymui, vaiko motinos išlaikymo iki vaikui sueis 3 metai ir/ar pan.). Byloje nenustatyta, jog tarp šalių buvo koks nors susitarimas dėl bendros veiklos ir/ar bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, byloje nepateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie leistų šalių tarpusavio santykius teisiškai kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo ir/ar susitarta/siekiama susitarti dėl bendros veiklos bei kitų tikslų, tame tarpe ir dėl nepilnamečio vaiko motinos išlaikymo iki vaikui sueis 3 metai.

Todėl, nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovas prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo tvarką su vaiku. Atsakovė nesutinka su reikalavimu, nurodydama, jog nepasitiki atsakovu, o atsakovas su vaiku bendrauti atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje negali, nes tai gali pakenkti vaikui, nes atsakovo mama serga epilepsija ir dėl to vaikas gali nukentėti.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių santykiai 2017 metai buvo konfliktiški – ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaiku ir su ja (T.1, b.l. 56-57). Taip pat Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33081-17 įtariamojo A. I. atžvilgiu ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja Ž. S. ir atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (T.1, b.l. 64-66). 

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl Ž. S. veiksmų grasinant jai ir reikalaujant grąžinti 5 000 EUR sumą (Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiaga Nr. M-1-01-63645-18).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė byloje 2018 m. rugpjūčio 8 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 5SD-574 (toliau – Aktas) dėl atsakovo gyvenimo sąlygų adresu Pirmoji g. 11, Ketvergiuose, Klaipėdos rajone, iš kurio matosi, jog atsakovo tėvų V. I. (V. I.) ir I. I. namas naujai pastatytas ir pilnai įrengtas bei gyvenamas, yra visi komunaliniai patogumai, tvarkingas, atsakovo bendravimui su vaiku specialiai įrengtas 14 kv.m. kambarys antrame aukšte, sudarytos visos būtinos sąlygos atsakovui bendrauti su vaiku M. I., gimusiu 2016 m. rugsėjo 12 d. (T.1, b.l. 178-183).

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, įvertinus šalių santykius, būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį atsakovui bendraujant per dieną ne ilgiau kaip tris valandas, be vaiko nakvynės pas atsakovą, bendravime dalyvaujant ieškovei, bendravimui vykstant viešoje vaikui saugioje aplinkoje – kaip kad  vaikų pramogų centruose „Saldainiukas“, esančiame Prekybos centre BIG-1 Klaipėdoje, arba „Pasakų šalis“, esančiame Prekybos centre „Akropolis“ Klaipėdoje, vėliau vaikas galėtų bendrauti su tėvu nedalyvaujant vaiko motinai su vaiko nakvyne pas atsakovą, šiuo atveju kaip kad ir pageidauja atsakovas – pas atsakovo tėvus Klaipėdos rajone, kur yra saugios nepilnamečiui vaikui buvimo bei gyvenimo sąlygos. 

Įvertinus šias aplinkybes, taip pat įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat įvertinus ir nepilnamečio vaiko amžių, taip pat ir tai, jog byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie galimą neigiamą ar/ir pavojingą nepilnamečiui vaikui aplinką bei sąlygas pas atsakovo tėvus jų gyvenamojoje vietoje Klaipėdos rajone, jog būtina nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpį, priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka : (1) iki nepilnamečiui vaikui M. I. sueis 3 metai, atsakovas A. I. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. I. dalyvaujant vaiko motinai ieškovei Ž. S. pasirinktinai, šalims iš anksto suderinus ne vėliau kaip prieš 5 dienas, vaikų pramogų centruose „Saldainiukas“, esančiame Prekybos centre BIG-1, arba „Pasakų šalis“, esančiame Prekybos centre „Akropolis“. Bendravimas vyksta kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis), nuo 16.30 val. iki 19.00 val., be nakvynės, įvertinus vaiko būseną, nuotaiką, sveikatą ne ilgiau 3 valandų. (2) nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovas A. I. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. I. su vaiko nakvyne kas antrą savaitgalį nedalyvaujant vaiko motinai Ž. S. atsakovo A. I. tėvų bei savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Ketvergių k., Pirmoji g. 11., savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., 2 – ą Velykų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., 1 – ą Kalėdų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. be nakvynės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. 

Taip pat šalims išaiškintina, kad nustatyta nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu, arba, šalims nesusitarus, kreipiantis įstatymų nustatyta tvarka dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovui A. I. paskirta 50 EUR bauda dėl to, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nevykdant teismo 2018 m. sausio 3 d. įpareigojimų pateikti byloje nustatytu terminu įrodymų apie turimą/turėtą nekilnojamąjį bei kitą privalomai registruotiną turtą, gaunamas/gautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d., taip pat nevykdant teismo 2018 m. birželio 6 d. įpareigojimo pateikti byloje nustatytu terminu įrodymus, kokių įmonių turi akcijų, akcijų verte bei UAB „Delinta“ metinę pajamų deklaraciją (T.1, b.l. 172-173).

Teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovui A. I. paskirta 50 EUR bauda už tai, kad neatvyko į paskirtą teismo posėdį 2018 m. rugpjūčio 6 d. kai jo dalyvavimas teismo posėdyje teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi buvo pripažintas būtinu (T.1, b.l. 174-175). 

Teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovui A. I. paskirta 100 EUR bauda dėl to, kad atsakovas eilinį kartą sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nevykdant teismo 2018 m. birželio 6 d. įpareigojimo nustatytu terminu pateikti byloje įrodymus, kokių įmonių turi akcijas, akcijų vertes bei UAB „Delinta“ metinę pajamų deklaraciją už 2017 metus (T.2, b.l. 68-69).

Atsakovo atstovas advokatas V. Ž. prašo panaikinti teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paskirtą 100 EUR baudą, nes teismas paskyrė baudą už dokumentų, kurie neturi ryšio su byla, nepateikimą (T.1, b.l. 71-72).

Teismo vertinimu atsakovui nurodyta bauda paskirta teisėtai, pagrįstai, nurodyti duomenys bei įrodymai byloje buvo reikalingi ieškovės atstovo prašymu pateiktų reikalavimų įrodinėjimui, todėl prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Taip pat netenkintinas atsakovo atstovo prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovei, nenustačius neteisėtų veiksmų  bei nesant pagrindo šios nuobaudos paskyrimui (CPK 178 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 36,93 EUR už pažymų iš Registro centro gavimo (T.1, b.l. 12-13, T.2, b.l. 37-38, 149, 176), 3,80 EUR už vaiko gimimo įrašo gavimą (T.1, b.l. 80), 26,28 EUR už vertėjo paslaugas (T.2, b.l. 150-151, 174-175), patyrė 1 000 EUR advokato atstovavimo išlaidų (T.1, b.l. 18-19, T.2, b.l. 125-134), viso turėjo 1 067,01 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis atsakovas teikdamas priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo sumokėjo 100 EUR žyminį mokestį (T.1, b.l. 28-29), už advokato atstovavimą sumokėjo 600 EUR (T.2, b.l. 179-181)

Įvertinus patenkintų, atmestų reikalavimų apimtį, taip pat įvertinus ir bylos apimtį, jos trukmę, sudėtingumą, taip pat vadovaujantis ir teisingumo, protingumo principais, ieškovei priteistina iš atsakovo 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistina iš ieškovės 200 EUR bylinėjimosi išlaidų; valstybei priteistina iš atsakovo 79 EUR žyminio mokesčio.

Naikintinos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinosios atsakovo A. I. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nustatymas (T.2, b.l. 2-5).

Taip pat naikintinos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimas iš atsakovo A. I. (T.2, b.l. 28-29).

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžintina Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui medžiaga Nr. M-1-01-63645-18 (50 lapų)(T.2, b.l. 66-67).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. I. (M. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko M. I. (M. I.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę Ž. S..

Nustatyti atsakovo A. I. (A. I.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. I. (M. I.), gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką :

1.       Iki nepilnamečiui vaikui M. I. sueis 3 metai, atsakovas A. I. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. I. dalyvaujant vaiko motinai ieškovei Ž. S. pasirinktinai, šalims iš anksto suderinus ne vėliau kaip prieš 5 dienas, vaikų pramogų centruose „Saldainiukas“, esančiame Prekybos centre BIG-1 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, arba „Pasakų šalis“, esančiame Prekybos centre „Akropolis“ adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje. Bendravimas vyksta kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis), nuo 16.30 val. iki 19.00 val., be nakvynės, įvertinus vaiko būseną, nuotaiką, sveikatą ne ilgiau 3 valandų.

2.       Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovas A. I. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. I. su vaiko nakvyne kas antrą savaitgalį nedalyvaujant vaiko motinai Ž. S. atsakovo A. I. tėvų bei savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., 2 – ą Velykų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., 1 – ą Kalėdų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. be nakvynės.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Atsakovo A. I. (A. I.) prašymą dėl baudos panaikinimo netenkinti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei Ž. S. iš atsakovo A. I. (A. I.) 500 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. I. (A. I.) iš ieškovės Ž. S. 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. I. (A. I.) 79 EUR (septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. 

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikinosios atsakovo A. I. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. I., gimusiu 2016 m. rugsėjo 12 d., bendravimo tvarkos nustatymą.  

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimą iš atsakovo A. I..

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui medžiaga Nr. M-1-01-63645-18 (50 lapų).

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                            Raimondas Dilys