Baudžiamoji byla Nr. 1-68-908/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55160-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8; 1.2.14.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 8 d. 

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, 

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,

kaltinamajam D. K. (D. K.) ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei, kaltinamajam I. Č.,

nukentėjusiajam A. P. (A. P.) ir jo atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui (Leonidui Pčelincev),

vertėjui Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. 

I. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. dėl chuliganiškų paskatų sunkai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 04.48 val. iki 04.51 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei ir aplinkiniams, nepaisydamas elementarių elgesio normų, be jokios priežasties jis (D. K.) į lauką iš naktinio klubo išėjusiam A. P. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturių smūgių: vieną smūgį nukentėjusiajam koja į sėdmenis; vieną – ranka į galvą, o nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių nukritus ant žemės – vieną smūgį koja į nugarą bei vieną smūgį koja į galvą, tuo padarydamas A. P. galvos sužalojimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu su poodine kraujosruvą kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu viršugalvyje, galvos smegenų sumušimu kairėje kaktinėje skiltyje ir dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauškaulio linijiniu lūžių, pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą, taip sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

I. Č. pagrobė svetimą turtą, t .y. 2019 gruodžio 27 d., apie 5 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9+“, 550 Eur vertės, su jame įdėta „Omnitel“ SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 550 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. su draugais A. V.-T. (A. V.-T.), ir R. V.-T. (R. V.-T.) ir A. K., nuvyko į naktinį klubą „A.“, kuriame linksminosi, po to nuėjo į viduje esančią rūkyklą. Ten besikalbant su R., prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris bandė su jais kalbėtis, dėti jam (kaltinamajam D. K.) ranką ant peties. Kaltinamasis pamanė, kad nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos, pasakė nenorintis susipažinti, bendrauti, liepė eiti šalin. Nukentėjusysis nuėjo nuo vaikinų. Klubo darbui einant į pabaigą, jam (kaltinamajam D. K.) išėjus parūkyti į kiemą, ten pat išėjo ir nukentėjusysis, kuris pasakė jam įžeidžiančius žodžius: „gaidys“, „marozas“. Jis (kaltinamasis D. K.) supyko, kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu vartojo necenzūrinius žodžius. Jau iki tol buvo nukentėjusiojo atžvilgiu negatyviai nusiteikęs, todėl spontaniškai sudavė dešine ranka nukentėjusiajam į veido sritį, šis nukrito ant žemės. Po kurio laiko ėmė keltis keikdamasis, todėl sudavė nukentėjusiajam smūgį koja į galvą ir pasišalino iš įvykio vietos. Norėjo išsikvieti taksi automobilį ir važiuoti pas draugę. Eidamas gatve ir pamatė tris vyrukus, kurių paklausė informacijos apie galimybę išsikviesti pigesnį taksi automobilį. Vyrukai nebuvo draugiškai nusiteikę, todėl tarp jo ir tų žmonių taip pat įvyko konfliktas. Jis grįžo prie naktinio klubo, nes tikėjosi sutikti savo draugus. Ten pamatė policijos ekipažą, buvo sulaikytas, tačiau po 15 min. paleistas. Autobusu grįžo namo. Jis tvirtina visus kaltinamajame akte nurodytus smūgius, jo suduotus A. P., taip pat ir smūgį koja į sėdmenis. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, galvoja, kad dėl smulkmenų pasielgė neadekvačiai, taip elgtis nederėjo.

Kaltinamasis D. K., atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus, parodė, kad, po šio įvykio praėjus porai savaičių, išvyko dirbti į Švediją. Ten iš brolio sužino, kad jo ieško pareigūnai. Jis prašė brolio perduoti policijos pareigūnams savo kontaktus, kad šie galėtų su juo susiekti, bet skambučio nesulaukė. Grįžęs į Lietuvą, buvo sulaikytas oro uoste. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė taikos sutartį ir susitarė dėl žalos atlyginimo, geranoriškai sumokėjo nukentėjusiajam 5 000 Eur. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad nusikalstamą veiką atliko, apsvaigęs nuo alkoholio, bet mano, kad tai įtakos padarytai veikai neturėjo. Jis seniau užsiėmė imtynių sportu. Apie įvykį sužinojęs jo treneris nebuvo tuo patenkintas. Dėl savo poelgio padarė išvadas, žada pasikeisti ir suvokia, kad labai blogai pasielgė. Iki šio įvykio kaltinamojo I. Č. nepažinojo (t. 4, b. l. 57-60).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gerai moka lietuviškai, vertėjas jam nereikalingas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė. Apie tai, kad jis yra paieškomas Lietuvoje sužinojo iš savo brolio A. K. (A. K.) 2020 m. sausio viduryje. Tuo metu dirbo Švedijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini), turėjo labai gerai apmokamą darbą, todėl negalėjo grįžti į Lietuvą, tad paprašė brolio, jeigu vėl skambins pareigūnai, perduoti policijai jo kontaktus, kad atvyktų sutartu laiku. Jam taip niekas ir nepaskambino, broliui taip pat. Grįžo į Lietuvą apsilankyti pas gydytojus, tuo pačiu išsiaiškinti, dėl ko jo ieško pareigūnai. Įtarime nurodytu laiku – 2019 m. gruodžio mėnesį – su draugais dvi dienas „baliavojo“ klube „Matelica“, esančiame (duomenys neskelbtini). Antrą dieną įvyko įtarime nurodytas įvykis. Į klubą atvyko su broliais A. ir R. V.-T., A. K., dar buvo M., kurio pavardės nepamena. Klube vartojo alkoholį, šoko, linksminosi. Apie 3 val. einant rūkyti, prie jų kompanijos pradėjo kabinėtis nepažįstamas vaikinas, kuriam buvo apie (duomenys neskelbtini) m., apie 180 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Vaikinas turėjo šaliką, apvyniotą aplink kaklą. Atrodo, kad vaikinas klube buvo vienas. Tai vaikinas, kuriam jis vėliau sudavė lauke, kuris, kaip mato iš jam pareikšto įtarimo, yra A. P.. Nukentėjusysis buvo girtas, vis prieidavo prie jų, kabinėjosi prie vaikinų. Bandė su juo susipažinti, priėjo prie jo taip, kaip prieinama prie merginos. Kaltinamajam D. K. pasirodė, kad nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos. Jis pasakė tam vaikinui, kad eitų nuo jo, nes nenorėjo su juo bendrauti. Vėliau matė, kaip šis prieidavo tai prie vieno, tai prie kito jo draugo, kažką jiems sakė. Draugai irgi vengė bendravimo su nukentėjusiuoju. Pamena, kad tas vaikinas lyg tai R. V.-T. paėmė už sėdmens. R. agresyviai sureagavo, pastūmė jį, pasakė eiti šalin. Klube muštynių nebuvo, jie tiesiog vengė su tuo vaikinu bendrauti. Be to, A. P. išpylė kokteilį ant R. džemperio. Jam buvo pasakyta prie jų neprieidinėti. Jau užsidarant klubui, kaltinamasis išėjo į lauką, ten rūkė, laukdamas savo draugų. Pamatė, kaip iš klubo išėjo tas pats vaikinas, ir praėjo pro jį metro atstumu. Tada jis (kaltinamasis D. K.) pasakė: „ko tu nori iš manęs“. Sakė su keiksmažodžiais, paminėjo apie netradicinę orientaciją. Nukentėjusysis ėmė kažką aiškinti. Priėjęs atsistojo priešais. Jis (kaltinamasis D. K.) dešiniu kumščiu sudavė vaikinui vieną smūgį per veidą, nuo kurio vaikinas nukrito ant šono ir, atrodo, prarado sąmonę. Jis atsitraukė atgal, užsirūkė dar vieną cigaretę. Buvo gal 5 m – 6 m atstumu nuo nukentėjusiojo. Matė, kaip šis ėmė keltis, įžeidinėti, jam kažką sakyti. Būdamas girtas jis (kaltinamasis D. K.) jautriai sureagavo į jo žodžius, supyko. Priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo priklaupęs, dešine koja spyrė šiam į veidą. Matė, kad vaikinas nukrito ant žemės. Jis nuo jo pasitraukė, daugiau nemušė. Neprisimena, kad jį kas nors trauktų nuo nukentėjusiojo. Lauke buvo žmonių, bet nei vieno iš jų nepažįsta. Tuo metu jo draugai dar buvo klube ir nematė jo suduodant smūgius. Tada jis nuėjo žemyn gatve. Už 50 m nuo klubo stovėjo trys nepažįstami vaikinai. Priėjęs prie jų pasisveikino, paklausė, ar gali su jais pastovėti, sakė, kad laukia draugų. Tie vaikinai pasiuntė jį kuo toliau. Kadangi buvo girtas, pradėjo muštis su tais vaikinais. Vėliau nuėjo link policijos mašinos, kuri stovėjo prie klubo „A.“, ten ketino susitikti draugus. Tada išgirdo, kaip taksi vairuotojas pradėjo šaukti: „čia jis“. Pareigūnai pasodino jį į savo automobilį, patikrino dokumentus ir, pasakę, kad neturi jam pretenzijų, išleido. Jis nesuprato, kas jam neturėjo pretenzijų, ar A. P., kurį jis sumušė prie klubo „A.“, ar tie trys vaikinai, su kuriais susimušė vėliau. Jis matė, kad jo draugai stovėjo prie klubo, kai buvo atvykusi greitoji, policija, ir matė kaip pareigūnai pasodino jį į automobilį, todėl kitą dieną draugų klausė, kas atsitiko tam vaikinui. Draugai jam pasakė, kad girdėjo, kaip A. P. gydytojams sakė, kad niekam pretenzijų neturės, todėl nepergyveno dėl šio įvykio ir išvažiavo dirbti į Švediją 2020 m. sausio 6 d. – 7 d. Jam susimušus su trimis vaikinais ir einant prie klubo „A.“, matė, kad ten stovėjo policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos (toliau ir GMP) automobiliai. Matė, kad A. P. buvo prie GMP automobilio, bendravo su gydytojais. Negirdėjo, ką šis sakė. Tada taksistas pradėjo šaukti ir jį sulaikė. Pas A. P. mobiliojo ryšio telefono nematė, nepastebėjo, ar šis nešiojo rankinę. Matė klube pažįstamą vaikiną, vardu I., gyvenantį (duomenys neskelbtini), žinomą, kaip vagišių. Mano, kad, jeigu dingo nukentėjusiojo telefonas, tai jį galėjo pavogti I., tačiau savo akimis to nematė. Jis klube galėjo bendrauti su I., bet tikrai su juo nesitarė sumušti A. P. ir jį apvogti. Jis su niekuo nesitarė sumušti nukentėjusiojo, tai įvyko spontaniškai – supyko ant nukentėjusiojo, kai šis jį užkalbino. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, nenorėjo sunkiai sutrikdyti vaikino sveikatos (t. 2, b. l. 190-192).

 Savo parodymus D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 193-202).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino ir papildė, jog neturėjo taip elgtis (t. 4, b. l. 58).

Kaltinamasis I. Č. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tai įvyko naktiniame klube „A.“. Buvo eilinis vakaras, susitiko klube su draugais išgerti alkoholinių gėrimų. Į klubą atvyko apie 23.30 val., o išvyko apie 5 val. Tą vakarą klube, tarp nukentėjusiojo ir kito asmens įvyko konfliktas dėl striukės. Jam (kaltinamajam I. Č.) kalbant su personalu, priėjo nukentėjusysis, kuris buvo išgėręs, elgėsi konfliktiškai ir agresyviai, garsiai rėkavo. Nukentėjusysis kaltino kitą asmenį, kad šis pavogė jo striukę, sakė, jog iškvies policiją. Asmuo, kurį kaltino nukentėjusysis, buvo vaikinas, kuris tuo metu tiesiog ėjo pro šalį. Pasakęs, jog iškvies policiją, nukentėjusysis išėjo į lauką be striukės. Paskui nukentėjusįjį į lauką niekas neišėjo. Kaltinamasis apie 5 val. išėjo iš klubo ir pamatė, kad dešinėje pusėje ant žemės guli nukentėjusysis ir nejuda, o šalia jo apie 2 m – 3 m atstumu guli mobiliojo ryšio telefonas. Jis suprato, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam, nes šalia jo kitų asmenų nebuvo, be to, matė, jog šį telefoną klube turėjo nukentėjusysis tuo metu, kai sakė, jog iškvies policiją. Pamatęs ant žemės gulintį telefoną, sugalvojo jį pasisavinti, todėl pakėlė nuo žemės. Pavogtą telefoną nunešė į lombardą parduoti ir gavo už jį 80 Eur. Dėl šio savo poelgio gailisi ir ketina atlyginti žalą.

Kaltinamasis I. Č., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad jis tą vakarą išgėrė du kokteilius, jautėsi apsvaigęs, buvo geros nuotaikos. Apsvaigimas vagystei įtakos neturėjo. Būdamas lauke prie naktinio klubo matė vaikiną, kuris sumušė nukentėjusįjį, tačiau jo išvaizdos nepamena. Vaikinas, sumušęs nukentėjusįjį, vilkėjo pilką striukę. Jis (kaltinamasis I. Č.) paklausė to vaikino, už ką jis sumušė nuketėjusįjį, o šis atsakė, jog įgriso. Vykusių muštynių nematė (t. 3, b. l. 203-205).

Kaltinamasis I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. gruodžio 27 d. atėjo į naktinį klubą „A.“ ir buvo jame iki pat uždarymo 5 val. Kai atėjo prie rūbinės, ten jau rinkosi žmonės eiti namo. Jis klube vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs, tačiau nebuvo toks girtas kad nieko neprisimintų. Prie rūbinės pastebėjo girtą vyriškį, kuris labai garsiai kalbėjo pakeltu tonu. Iš pokalbio suprato, kad šis nori pasiimti striukę, tačiau striukės jam niekas nedavė. Matė, kad vyriškis pradėjo konfliktuoti su rūbininku, rėkauti, kad iš jo pavogė striukę, kad skambins policijai. Be to, ėmė rėkauti ant kažkokio kito vaikino, kad neva tas pavogė striukę. Visi matė, kad vyriškis girtas todėl jokio dėmesio į jį nekreipė. Vyriškis išėjo į lauką, o jis (kaltinamasis I. Č.) liko prie rūbinės. Kol buvo prie rūbinės, girdėjo, kad lauke prasidėjo kažkoks konfliktas, šurmulys. Išėjęs į lauką, pasukęs nuo durų į dešinę, pamatė ant žemės gulintį vyriškį, šalia kurio gulėjo mobiliojo ryšio telefonas. Priėjęs pakėlė telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Matė, kad telefono ekranas yra sudaužytas. Jis telefoną išjungė. Lauke dar matė netoli to gulinčio vyriškio kitą vaikiną, priėjęs prie jo paklausė: „Už ką tu jį?“. Į klausimą vaikinas atsakė, kad šis jam įgriso. Tiek nukentėjusįjį, tiek jį sumušusį vaikiną matė pirmą kartą, nei su vienu tą vakarą klube nebendravo. Vėliau prie klubo dar pabuvo kažkurį laiką, matė atvažiavusį policijos automobilį, po to išvažiavo nelaukęs, kol atvažiuos GMP automobilis. Išsimiegojęs nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, ten lombarde pardavė vogtą telefoną. Dėl vagystės labai gailisi, paaiškinti, kodėl taip padarė, negali. Pažada atlyginti žalą nukentėjusiajam, taip pat nori atsiprašyti ir susitaikyti (t. 3, b. l. 93-94).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius kaltinamojo I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 204).

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 3 val. – 4 val., vienas atvyko į naktinį klubą „A.“. Buvo jau išgėręs, klube dar išgėrė alkoholinių kokteilių. Jis pamena, kad lankėsi rūkykloje ir buvo geros nuotaikos, todėl norėjo bendrauti su kitais asmenimis. Nukentėjusysis prastai pamena tolimesnius to vakaro įvykius. Jam yra žinoma, kad jo striukė buvo likusi klubo rūbinėje. Kitą dieną po įvykio jo mama buvo nuvykusi paimti striukės. Jis nepamena nei konflikto, nei kaip buvo sumuštas. Atsimena, kad norėjo išsikviesti taksi, tada suprato, jog nebeturi telefono. Kaip grįžo į namus, tiksliai nepamena, bet atrodo, kad tiesiog susistabdė važiuojantį taksi, kuris jį parvežė. Nukentėjusysis atsibudo tos pačios dienos vakare ir pajuto stiprius galvos skausmus, pykinimą, buvo suprastėjusi rega. Mama išvietė GMP. Jį išgabeno į ligoninę, kurioje praleido apie mėnesį laiko (t. 3, b. l. 206-207).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 gruodžio 27 d., apie 3 val. – 4 val., atvažiavo į naktinį klubą „A.“, esantį centre, ten vartojo alkoholį. Po traumos jam sunku prisiminti tos dienos įvykius. Atsimena tik tiek, kad klubo viduje, atrodo, jokių konfliktų nebuvo. Neatsimena, kada sugalvojo važiuoti namo, tik prisimena, kad būdamas lauke ir norėdamas važiuoti namo, nerado savo telefono. Lauke sustabdė taksi ir grįžo namo, ten vėliau pasijuto blogai, iškvietė GMP. Kas jį sumušė, neatsimena. Po sumušimo dingo jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S9+“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė. Dėl pavogto telefono jam padaryta 550 Eurų turtinė žala. Nori, kad dėl sužalojimo ir pavogto mobiliojo ryšio telefono būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 24-25).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 207).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes jie šalimais vienas kito gyvena. Jiedu kartu su broliais R. ir A. apie 0 val. atvyko į naktinį klubą „Matelica“. Ten rūkykloje pirmą kartą pamatė nukentėjusįjį, kuris atrodė išgėręs, bendravo su daug asmenų. Jis su nukentėjusiuoju taip pat trumpai pakalbėjo, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kai klubo darbo laikas ėjo į pabaigą, jis su R. išėjo iš klubo ir pamatė, kad nukentėjusysis guli prie durų dešinėje pusėje. Nukentėjusiojo veidas buvo išteptas krauju. Liudytojas paklausė apsaugos darbuotojo apie šį įvykį, bet tas sakė, nieko nematęs, minėjo, kad išvietė GMP. Draugas A. išėjo iš klubo šiek tiek vėliau, nes užtruko rūbinėje. Kaltinamojo tuo metu nesimatė. Jis (liudytojas A. K.) kartu su R. ir A. V.-T. išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Jis I. Č. nepažįsta. Po kurio laiko susitikęs su kaltinamuoju apie įvykį klube nesikalbėjo. Nukentėjusysis klube prieidavo prie kitų asmenų ir bandydavo sukelti konfliktą (t. 4, b. l. 16-18).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo parodė, kad laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, galimai apie 24 val. – 1 val., kartu su D. K. ir dviem broliais A. ir R. nuvažiavo į naktinį klubą „A.“, ten linksmai leido laiką, vartojo alkoholį. Nieko neįprasto nepastebėjo, tik užkliuvo klube buvęs lankytojas su barzdele, kuris rūkykloje buvo labai įkyrus, prieidavo prie kiekvieno, bandė kalbinti. Vyriškis nebuvo agresyvus, tačiau elgėsi įkyriai, matėsi, kad buvo išgėręs. Konfliktų su tuo žmogumi nematė, nepastebėjo, kad jis kabinėtųsi prie jo draugų. Klube liudytojas buvo iki uždarymo, tada išėjo į lauką kartu su broliais A. ir R., D. niekur nematė. Išėjęs į lauką, ant žemės pamatė gulintį vaikiną su barzdele, kuris prieš tai klube prie visų kabinėjosi. Matė, kad yra atvažiavusi policija. Kas sumušė tą vaikiną su barzdele, nematė. Lauke paklausė stovinčių žmonių, kas atsitiko, tačiau jam niekas nieko neatsakė. Tada su draugais R. ir A. taksi išvažiavo namo. Po to D. matė dar keletą kartų, tačiau šis jam nieko nepasakojo. Po Naujųjų metų D. išvažiavo iš Lietuvos, o grįžęs buvo sulaikytas ir uždarytas. Jei gerai prisimena, parašė SMS A., kad D. uždarytas dėl kažkokių muštynių. Paleistą iš suėmimo D. matė, tačiau šis jam nieko daug nepasakojo, tik paminėjo, kad buvo suimtas dėl muštynių (t. 1, b. l. 105-106).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis patvirtino (t. 4, b. l. 18).        

Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2019 m. žiemą, apie vidurnaktį, buvo atvažiavęs į darbą pas savo draugą A. R., dirbusį apsaugos darbuotoju naktiniame klube „A.“, ir kalbėjosi su draugu kieme šalia klubo. A. nuėjus į vidų, jis liko kieme ir matė, kaip tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, po kurio kaltinamasis ranka sudavė pirmuosius smūgius nukentėjusiam į galvą. Po pirmojo smūgio nukentėjusysis atbulomis nukrito ant žemės ir sėdėjo pasirėmęs rankomis. Liudytojas nematė, kad nukentėjusysis būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį, bet girdėjo, kaip šis vartojo necenzūrinius žodžius ir taip kėlė konfliktą. Liudytojui atrodo, kad konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis. Sudavęs smūgį ranka šis pasišalino iš įvykio vietos, o po to, maždaug po 15 min., grįžo. Nukentėjusysis visą laiką sėdėjo ant žemės pasirėmęs rankomis. Kaltinamajam sugrįžus, liudytojas išgirdo spyrio garsą, o kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės be sąmonės, iš galvos bėgo kraujas. Kažkas iš žmonių iškvietė GMP ir policiją. Šį įvykį matė žmonių kompanija, kuri buvo netoli nukentėjusiojo, nes po spyrio pasigirdo riksmai, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiam į galvą. Po spyrio nukentėjusiam į galvą kaltinamasis elgėsi neadekvačiai – vaikščiojo pirmyn atgal, t. y. iki Rotušės aikštės ir atgal. Praėjus apie 5 min. po paskutinio smūgio, atvyko GMP, o netrukus ir policijos pareigūnai. Pareigūnai bendravo su žmonėmis, mačiusiais įvykį ir parodžiusiais, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis, dėvintis baltą kepurę. Kaltinamasis atrodė labiau apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų nei nukentėjusysis (t. 4, b. l. 18-21).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 gruodžio 27 d., apie 3 val., jis atvyko pas savo draugą A. R., dirbusį naktiniame klube „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Laukdamas A., didelę dalį laiko buvo lauke. Kažkur apie 5 val., jau prieš pat užsidarant klubą, iš jo išėjo vaikinas, atrodęs labai girtas, pro duris į lauką išėjo keikdamasis, sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Lauke jis kabinėjosi prie ten buvusių žmonių. Vaikinas buvo vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų ir, atrodo, su tamsia barzdele. Prie minėto vaikino priėjo kitas vaikinas, vilkėjęs tamsios spalvos striukę, baltą kepurę ir šviesias kelnes. Šis buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vaikinas su balta kepure buvo su kitais asmenimis, jų buvo apie 3 asmenis, jie kalbėjosi. Kai į lauką išėjo vaikinas su barzdele, jis priėjo prie tos kompanijos, kurioje buvo ir dėvintis baltą kepurę, bei pradėjo rėkauti. Tiksliai nepasakys apie ką jis rėkė, bet sakė žodžius: „va tai jie“. Apie ką buvo kalbama, dėl ko tęsėsi konfliktas, pasakyti negali, tačiau iš to, ką jis matė, suprato, kad kažkas vyko jau naktinio klubo viduje, nes minėti vaikinai konfliktavo tarpusavyje. Vėliau matė, kad vaikinas su kepure sudavė kumščiu išėjusiajam iš klubo. Nuo suduoto smūgio šis nukrito, o tas su kepure nuėjo toliau. Sumuštas vaikinas, sėdėdamas ant žemės, toliau kažką rėkė, keikėsi. Vaikinas su kepure vėl priėjo ir vėl sudavė, tačiau jis (liudytojas M. L.) to kito smūgio nematė – matė tik tai, kad vaikinas guli ant žemės, jo galva kraujuoja, o tas, kuris su balta kepure, stovi prie gulinčiojo. Kur tiksliai buvo suduotas kitas smūgis, jis nematė, tačiau padarė prielaidą, kad antras smūgis buvo į galvą, nes galva buvo kruvina, o kiti ten buvę žmonės sakė: „kam tu jam spyrei“. Vėliau, po to, kai vaikinas, kuris spyrė nuėjo, iš naktinio klubo išėjo dar vienas vaikinas (liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptais tamsiais plaukais) ir nuėjo prie gulinčiojo bei, paėmęs šio mobiliojo ryšio telefoną, įsidėjo į kišenę. Vėliau privažiavo policijos pareigūnai. Vaikinas, kuris anksčiau buvo su kepure, priėjo, vaikščiojo tai pirmyn, tai atgal. Buvo nesuprantama, kodėl jis vis vaikščioja, nes neatrodė, kad būtų labai girtas (judėjo nesvyruodamas), tačiau jo elgesys buvo tikrai keistas. Vėliau tas vaikinas nuėjo prie stotelės ir buvo ten. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie buvo priėję prie to vaikino, sumušusio tą kitą, tačiau, kiek girdėjo, tas bandė aiškinti, nesuprantąs, ko pareigūnai nori, kad jis tik ėjo pro šalį. Prie klubo buvę asmenys pasakė pareigūnams, kad nukentėjusįjį sumušęs vaikinas yra tas pats, kuris tuo metu buvo stotelėje. Tuo metu liudytojo draugas išėjo ir baro ir jiedu išvažiavo, palikdami įvykio vietoje policijos pareigūnus, GMP medikus, sumuštą ir sumušusį vaikinus, bei tą, kuris paėmė nukentėjusiojo telefoną (t. 1, b. l. 85-86).

 Papildomai apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad tikslina kelias aplinkybes, teigė, kad jam belaukiant prie klubo lauke, vaikinas su kepure kalbėjosi su kitais žmonėmis, tačiau, ar jie buvo pažįstami, sunku pasakyti. Vaikinas su kepure tai kalbėjosi su jais, tai vaikščiojo pirmyn ir atgal. Kiti asmenys stovėjo truputį nuošaliau ir rūkė. Vaikinas su barzdele buvo lauke, netoli įėjimo į naktinį klubą, gal kokius 2 m – 3 m nuo įėjimo, kai prie jo priėjo vaikinas su kepure ir sudavė kumščiu į galvą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio ant užpakalio. Tuo metu, kai buvo suduotas pirmas smūgis į galvą, šalia tų dviejų vaikinų nieko nebuvo – tą smūgį sudavė vaikinas su kepure. Kiek atsimena, vaikinas su barzdele tuo metu kažką rėkė, atrodo, necenzūrinius žodžius. Vaikinas su kepure nuėjo toliau, ant pravažiuojamosios dalies truputi į šoną. Kiek atsimena, nepraėjus ilgam laiko tarpui (tikrai nepraėjo daugiau nei 5 min.), vaikinas su kepure priėjo prie vaikino su barzdele, kuris vis dar sėdėjo ant šaligatvio ir keikėsi. Jis liudytojas (M. L.) mano, kad vaikinas su kepure spyrė vaikinui su barzdele – nors smūgio liudytojas nematė, tačiau prieš vaikinui su kepure prieinant prie nukentėjusiojo, šis tiesiog sėdėjo ant užpakalio, o po poros sekundžių pasigirdo bukas garsas, panašus į smūgį, jis (liudytojas M. L.) pasuko žvilgsnį į tą pusę bei pamatė vaikiną su barzdelę gulintį ant nugaros be sąmonės, o šalia jo stovintį vaikiną su kepure. Jiedu toje vietoje buvo dviese – tikrai niekas kitas negalėjo suduoti vaikinui su barzdele, nes šalia jų tuo metų nieko nebuvo. Gulinčio vaikino galva buvo. Po to jis išgirdo iš žmonių, stovėjusių pravažiuojamoje dalyje, lietuviškai sakant tokius žodžius: „kam tu jam spyrei?“. Tai buvo tie patys žmonės prie kurių prieš tai buvo priėjęs vaikinas su kepure. Po kelių minučių iš klubo išėjo kitas lieknas vaikinas, kurio muštynių metu lauke nebuvo, priėjo prie be sąmonės gulinčio vaikino su barzdele ir paėmė ant žemės gulėjusį pastarojo telefoną, bei, jei gerai prisimina, įsidėjo jį sau į kairę striukės kišenę. Paėmęs telefoną, priėjo prie klubo įėjimo durų bei kalbėjosi su ten buvusiais žmonėmis. Vaikinas su kepure tuo metu nuėjo link Rotušės aikštės. Jis liudytojui atrodė labai keistas, nes jis visą laiką labai blaškėsi – tai nueidavo link Rotušės aikštės, tai grįždavo, vaikščiodamas kažką rėkė, elgėsi neadekvačiai. Vėliau matė, kaip vaikinas su balta kepurė nuėjo į stotelę prie Rotušės aikštės. Po 10 min. – 15 min. privažiavo policijos pareigūnai, o už poros minučių ir GMP automobilis. Žmonės, buvę lauke, nurodė į vaikiną su balta kepure, pasakydami, kad šis spyrė ir sumušė vaikiną su barzdele. Atrodo, kad tai tie patys žmonės, buvę lauke smūgio metu, tačiau bijo suklysti, nes praėjo nemažai laiko. Vaikinas su balta kepure buvo nusiėmęs kepurę, kai atvyko policijos pareigūnai. Įvykio aplinkybes matė tikrai gerai, toje vietoje, kur vyko muštynės, vietovė tikrai pakankamai gerai apšviesta, jis mato gerai, buvo visiškai blaivus. Vaikinas su barzdele po pirmojo jam suduoto smūgio nukrito ant šaligatvio ir visą laiką ten sėdėjo nesikeldamas iki pat to laiko, kai jam buvo suduotas kitas smūgis nuo kurio jis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 87-89).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 20).

Liudytoja T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, gyvenantis atskirai. 2019 m. gruodžio 27 d. ji dirbo. Apie 11 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sumušė. Pas sūnų nuvažiavo apie 15.30 val. Nukentėjusiojo akys buvo užtinusios, jis skundėsi galvos skausmas, todėl liudytoja jam davė vaistų nuo skausmo. Sūnus papasakojo, kad jį sumušė naktiniame klube „A.“, bet kas tai padarė, neprisiminė. Vakare sūnus pasijuto dar blogiau, todėl liudytoja apie 18.30 išvietė GMP ir kartu vyko į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Ligoninėje medikas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, pasakė, jog teks guldyti į ligoninę ir galimai operuoti, tačiau operacijos neprireikė, sūnus mėnesį laiko praleido ligoninėje. Po įvykio liko liekamieji reiškiniai – A. nejaučia kvapų. Pasak liudytojos, nukentėjusysis ramus, draugiškas, nelinkęs į konfliktus ir retai vartojantis alkoholinius gėrimus. Sūnus namo grįžo iš naktinio klubo be striukės. Liudytoja ją paėmė iš naktinio klubo bei darbuotojų teiravosi apie dingusius telefoną bei akinius. Jai atsakyta, kad tokių daiktų niekas nerado (t. 4, b. l. 21-22).

Liudytoja G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą buvo du įvykiai. Policijos pareigūnai gavo pirmąjį iškvietimą, jog prie naktinio klubo „A.“ yra sumuštas vaikinas. Kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, sumuštas nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Netrukus prie policijos pareigūnų privažiavo vyresnio amžiaus vyras, kuris pasakė, jog kitoje gatvės pusėje taip pat yra sumuštas vaikinas. Pareigūnai sulaikė asmenį, kuris vilkėjo šviesiomis kelnėmis, nes kiti asmenys nurodė, kad šis vaikinas galimai sužalojo abu vyrus. Sulaikytas asmuo buvo paleistas, nes niekas nepareiškė pretenzijų (t. 4, b. l. 22-23).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, vyriausiosios patrulės pareigose. 2019 m. gruodžio 27 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. M.. Tą dieną prieš 5 val. ryto, tiksliai laiko nepasakys, gavo iškvietimą, kad prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Atvykę pamatė, kad prie klubo guli kraujuotas vaikinas. Kai priėjo prie jo priėjo, jis atrodė be sąmonės, nekalbėjo. Iškvietė GMP medikus. Kol jie atvažiavo, vaikinas po truputi atsigavo, atsisėdo, tačiau nekalbėjo. Prie klubo buvo pašalinių asmenų, tačiau nė vienas negalėjo paaiškinti, kas sumušė vaikiną, nurodė, kad jie nematė. Kol laukė atvažiuojančių medikų, prie jų privažiavo pagyvenęs vyriškis ir pasakė, kad netoli yra dar vienos muštynės, paprašė nuvažiuoti padėti. Šis vyriškis nurodė vaikiną, ėjusį gatve, sakydamas, kad šis Savičiaus gatvėje sukėlė muštynes. Ji kartu su E. sulaikė tą vaikiną ir pasodino į automobilį. Kadangi prie naktinio klubo „A.“ buvo sužalotas žmogus, jie negalėjo palikti jo vieno, todėl jos porininkas E. liko prie klubo, o ji kartu su pagyvenusiu vyriškiu nuvažiavo netoliese prie tos vietos, kur vyko dar kitos muštinės, Savičiaus gatvėje. Kai privažiavo ji pamatė ant žemės gulintį vaikiną. Ji tam vaikinui iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo medikai, jį apžiūrėjo. Kadangi Savičiaus gatvėje vaikinas niekam neturėjo pretenzijų ir pasakė, kad jaučiasi gerai, jis iškvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Ji Savičiaus gatvėje sulaukė E., kaip suprato tą vaikiną, kuris buvo prie naktinio klubo „A.“ išvežė greitoji. Kai E. privažiavo, ji patikrino per duomenų bazę POLIS II ar sulaikytas vaikinas nėra paieškomas. Kadangi jis nebuvo paieškoje ir niekas minėtam vaikinui jokių pretenzijų nereiškė jie jį paleido. Šiuo metu sulaikyto vaikino nei vardo, nei pavardės pasakyti negali. Tačiau kiek jai užsifiksavo, pas vaikiną buvo baltos spalvos rūbai, tiksliai neatsimena, bet jai atrodo, kad tai buvo kelnės (t. 1, b. l. 102-103).

Liudytojas R. V.-T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad linksminosi klube su kaltinamuoju (D. K.), A. V.-T., A. K.. Liudytojui kalbant su D., prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris apipylė liudytojo nugarą su alkoholiniu gėrimu. Dėl šio įvykio liudytojas su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Nukentėjusysis, kuris buvo labai girtas, apkabino D.. Pastarasis buvo nepatenkintas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, tačiau nekėlė konflikto ir nuo nukentėjusiojo pasišalino. Klubo darbo laikui einant į pabaigą, liudytojas su A. K. išėjo iš klubo. A. V.-T. iš klubo išėjo šiek tiek vėliau, nes turėjo iš rūbinės atsiimti striukę. D. su jais jau nebuvo. Išėję iš klubo pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės. Jis (liudytojas R. V.-T.) priėjo prie nukentėjusio pažiūrėti, kaip šis jaučiasi. Po to kartu su A. K. ir A. V.-T. taksi išvyko namo.

Liudytojas R. V.-T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog D. K. dalyvavo muštynėse ir kažką sumušė, jis sužinojo tik iš brolio A. skambučio dėl atvykimo į apklausą. Tai įvyko naktį, kai per Kalėdas su broliu A. ir draugais A. ir D. buvo naktiniame klube „A.“, ten leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Jam klubo viduje kalbant su D., staiga pajuto, kad kažkas jam apipylė nugarą gėrimu. Atsisukęs pamatė vaikiną, iš kurio elgesio suprato, kad šis girtas. Kiek pamena, tas vaikinas kabinėjosi prie D.. Priežasties, kodėl jis taip elgėsi, nežino. Tuo metu viskas taip ir pasibaigė. Kaip tiksliai atrodė vaikinas, kuris jį apipylė gėrimu, pasakyti negali, tačiau išeidamas iš klubo matė jį sumuštą gulintį ant žemės prie klubo. Matė, kaip prie to gulinčio vaikino priėjo apsaugos darbuotojas, privažiavo policijos pareigūnai. Jis dar pagalvojo, kad tai tas pats vaikinas, kuris jį klube apipylė gėrimu, tačiau kas jį sumušė, nematė. Vėliau sužinojo, kad tai padarė D.. Kai iš klubo išėjo jo brolis ir A. K., jie trise išvažiavo namo. Kur buvo tuo metu D., nežino, kiek prisimena jo prie klubo nebuvo. Su D. neseniai kalbėjo apie šį įvykį ir pastarasis pasakė, kad susimušė su tuo vaikinu (t. 1, b. l. 108-109).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo R. V.-T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 25).

Liudytojas A. V. – T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta ir jų santykiai yra draugiški. Liudytojas, kaltinamasis (D. K.), R. V.-T. ir A. K. nuvyko į naktinį klubą „A.“. Kaltinamasis iš klubo išėjo anksčiau ir neatsakė į draugų telefoninius skambučius. Liudytojui, R. ir A. išėjus iš klubo į kiemą laukti taksi automobilio, matė, kad ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Jokių muštynių nematė. Jis po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kuris pasakė, kad nukentėjusysis jį įžeidinėjo, taip išprovokavo konfliktą (t. 4, b. l. 38).

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra vyriausiasis patrulis. Bylos aplinkybes menkai atsimena. Pamena, kad tai įvyko prie naktinio klubo. Įvykio vietoje rado be sąmonės gulintį asmenį. Nukentėjusysis kraujavo. Buvo laukiama greitosios pagalbos. Tuo metu sustojo taksi automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad kitoje gatvėje yra sumuštas dar vienas asmuo, nurodė, kad smurtavo vaikinas su džinsais ir balta kepure, kurį jis (liudytojas E. M.) vėliau sulaikė. Jis (liudytojas E. M.) buvo su kolege, kuri nuvyko su taksistu, o jis liko įvykio vietoje su nukentėjusiuoju ir sulaukė greitosios pagalbos. Pamena, kad medikai sakė, jog nukentėjusįjį reikia vežti į Žalgirio kliniką. Nukentėjusiajam buvo stipriai prakirsta lūpa. Nukentėjusysis atsisakė pagalbos ir minėjo, kad į namus grįš su taksi automobiliu. Kadangi nukentėjusysis atsisakė pagalbos ir jokių pretenzijų dėl sumušimo niekam neturėjo, tai jis (liudytojas E. M.) išskubėjo į kitą įvykį pas kolegę. Sulaikytas asmuo visą tą laiką buvo pareigūnų automobilyje, nesipriešino, nevartojo necenzūrinių žodžių. Sulaikyto asmens blaivumas tikrinamas nebuvo. Su sulaikytuoju nuvykus į kitą įvykio vietą pas kolegę, bet ten nukentėjęs asmuo jau buvo pasišalinęs. Liudytojas su kolege patikrino, ar sulaikytas asmuo nėra paieškomas ir jį paleido (t. 4, b. l. 39 - 41). 

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 42).

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad klubas, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju yra vienas pavojingesnių Vilniuje. Liudytojas yra porą kartų neįleidęs nukentėjusiojo į klubą, nes manė, kad jam gali būti pavojinga ten būti. Įvykio vakarą nukentėjusysis atėjo į klubą apie 4 val. Liudytojas jį įleido, nes klube buvo nedaug žmonių. Tą vakarą klubo viduje buvo du konfliktai, susiję su nukentėjusiuoju. Apie pirmą konfliktą liudytojui pranešė barmenas: nukentėjusysis konfliktavo su kitu asmeniu, bet viskas greitai išsisprendė. Antrasis konfliktas įvyko naktinio klubo viduje, prie rūbinės. Nukentėjusysis žodžiu konfliktavo su kitu asmeniu, todėl jam (liudytojui A. R.) teko įsikišti bei juos išskirti. Pasak liudytojo, nukentėjusysis buvo išgėręs, bet neatrodė, kad pats provokuotų konfliktus. Liudytojas girdėjo kaip nukentėjusysis skambino policijai ir pasakojo, kad jį puola „marozai“. Abu nukentėjusiojo konfliktai vyko su skirtingais asmenimis. Konflikto, kuris vyko lauke, jis nematė, nes buvo klubo viduje, tačiau jį matė lauke buvęs jo draugas M. L.. Pastarasis papasakojo apie kieme vykusias muštynes. Kai liudytojas po kiek laiko išėjo į kiemą, nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Tuo metu jau buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija (t. 4, b. l. 53-56).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „B.“ naktinio klubo „A.“ salės darbuotoju. 2019 m. gruodį, naktį iš 26 d. į 27 d., jis dirbo minėtame klube. Tą naktį – 2019 gruodžio 27 d., prieš naktinio klubo uždarymą, buvo sumuštas vaikinas. Minėto vaikino nepažįsta, tačiau iš veido jis jam buvo matytas, nes į klubą buvo keletą kartų atėjęs. Prieš tai jis ateidavo prieš pat klubo uždarymą, todėl jo neįleisdavo. Tą kartą į naktinį klubą jis atėjo vienas, konfliktų neturėjo, tik prieš uždarymą tas vaikinas sukonfliktavo su kitu klubo klientu, kuris buvo su baltos spalvos kepure. Dėl ko jie konfliktavo, nežino, pokalbio negirdėjo. Jis girdėjo, kad vaikinas kuris vėliau buvo sumuštas, kvietė policijos pareigūnus. Jam dar pasakė, kad naktiniame klube yra blogas ryšys, todėl skambinti reikia arčiau išėjimo. Minėtą vaikiną jis palydėjo iki pusės laiptų link išėjimo ir nusileido atgal prie žmonių, kurie buvo salėje, nes tuo metu uždarinėjo klubą ir jam reikėjo patikrinti, ar visi klubo lankytojai išėjo. Išlydėjęs į lauką paskutinius lankytojus, išėjo į lauką ir pamatė ant žemės gulintį vaikiną, apie kurį pasakojo apklausos metu. Kas jį sumušė, nematė. Tai buvo tas pats vaikinas, kuris prieš tai konfliktavo rūbinėje su kitu lankytoju, buvusiu su baltos spalvos kepure. Vėliau matė, kad prie naktinio klubo privažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Matė, kad sumuštas vaikinas priėjus policijos pareigūnams, dar atsikėlė. Matė ir momentą, kaip policijos pareigūnai nuėjo į stotelę, esančią prie naktinio klubo, ir ten bendravo su vaikinu, vilkinčiu striuke su kapišonu. Ar tai buvo tas pats vaikinas, su kuriuo konfliktavo sumuštas vaikinas, pasakyti negali, nes jis buvo toliau ir jo gerai nematė. Tą vakarą pas jį į svečius buvo atvažiavęs jo draugas M. L., kuris tuo metu jo laukė lauke. M. matė, kaip buvo sumuštas vaikinas, nes po to jam pasakojo, kad vaikinas, prie kurio priėjo policijos pareigūnai, sudavė ranka nukentėjusiajam, o po to spyrė koja. M. sakė, kad kažkas paėmė to sumušto vaikino telefoną (t. 1, b. l. 93-94).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 56).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 964/2020 (01) matyti, kad A. P. nustatytas galvos sužalojimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu su poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu viršugalvyje, galvos smegenų sumušimu kairėje kaktinėje skiltyje ir dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauškaulio linijiniu lūžiu pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-12-27. Požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta, todėl seka nenustyta.

Minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, abiejų žandinių sinusų  priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiai su kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse galėjo būti padaryti tuo pačiu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų.

Odos nubrozdinimas viršugalvyje galėjo būti padarytas atskiru kieto buko daikto trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu  sveikatos sutrikdymu.

Kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą.

Nustatyti, kuriuo trauminiu poveikiu (sužalojant veidą ar padarant pakauškaulio lūžį) buvo padarytas galvos smegenų sumušimas kairėje  kaktinėje skiltyje ir dešinėje smilkininėje skiltyje bei kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje nėra galimybės, atskirai galvos smegenų sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Nustatytas galvos sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant veido, viršugalvio ir pakaušio sritis. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius (1 t., b. l. 54-56).

Iš 2019-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta teritorija šalia naktinio klubo „A.“, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21).

Iš vaizdo įrašų, pridėtų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktų naktinio klubo „A.“ (t. 1, b. l. 114-118, 120-139), VPK „Stebėtojų“ (t. 1, b. l. 140-142, 143-155, 156-168), Policijos informacinių sistemų (t. 1, b. l. 182-183, 184-188), apžiūrėtų kitų objektų apžiūros protokolais, matyti, kaip asmuo, vilkintis šviesiomis kelnėmis, tamsia striuke ir balta kepure (D. K.), suduoda kaltinamajame akte nurodytus smūgius vaikinui su barzdele Nr. 1 (A. P.), o asmuo trumpai kirptais plaukais, vilkintis tamsiomis kelnėmis ir striuke (I. Č.), paima ir įsideda į kairę striukės kišenę prie nukritusio nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, kuris prieš tai nukentėjusiajam iš rankos iškrito jam gavus smūgį koja.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. K. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino, nuosekliai teigdamas, kad 2019 m. gruodžio 27 d. naktį prie naktiniame klubo „A.“, kuriame prieš tai linksminosi ir vartojo alkoholį su draugais, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. P. metu sudavė šiam dešine ranka į veido sritį, o šis nuo smūgio nukrito ant žemės. Po kurio laiko nukentėjusiajam bandant keltis, kaltinamasis D. K. sudavė jam smūgį koja į galvą. Kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusįjį pastebėjo dar klube, kai šis bandė susipažinti su jų grupele, dėjo ranką jam ant peties, tačiau buvo paprašytas pasišalinti. Kaltinamojo D. K. teigimu, nukentėjusiajam leido suprasti, kad su juo bendrauti nepageidauja. Iš kaltinamojo D. K. parodymų matyti, kad jo agresiją nukentėjusiojo atžvilgiu sukėlė jam pastarojo lauke prie klubo durų pasakyti įžeidžiantys žodžiai („gaidys“, „marozas“), po kurių, anot kaltinamojo, sekė jo smūgiai nukentėjusiajam į sėdmenis, galvą. Vis dėlto, pats kaltinamasis patvirtino, kad tokia jo reakcija į neblaivaus nukentėjusiojo išsakytus žodžius buvo neadekvati, jo manymu, taip nederėjo elgtis dėl smulkmenų (t. 4, b. l. 57-60). Konstatuotina, kad kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai.

Be paties kaltinamojo D. K. prisipažinimo, išsakyto duodant parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę patvirtina kiti bylos įrodymai, ir nors pats nukentėjusysis A. P. įvykio, kurio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, aplinkybių neprisiminė, tačiau jas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Pirmiausia, kaltinamojo D. K. parodymus patvirtina ir jo kaltę pagrindžia liudytojo M. L., nusikaltimo padarymo metu buvusio įvykio vietoje ir stebėjusio nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes, parodymai. Liudytojas M. L. teigė, kad lauke prie naktinio klubo „A.“ tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis pirmiausia ranka sudavė nukentėjusiam į galvą. Po pirmojo smūgio nukentėjusysis atbulomis nukrito ant žemės ir sėdėjo pasirėmęs rankomis. Liudytojas M. L. pabrėžė nematęs, kad pats nukentėjusysis būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį, tačiau nurodė, kad A. P. vartojo necenzūrinius žodžius. Anot liudytojo, kaltinamasis po smūgio ranka į nukentėjusiojo galvą buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau po kurio laiko grįžo atgal prie ant žemės sėdėjusio nukentėjusiojo. Tada liudytojas M. L. išgirdo spyrio garsą, o kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės be sąmonės. Tuo metu prie nukentėjusiojo be kaltinamojo jokių kitų žmonių nebuvo, nukentėjusiajam iš galvos bėgo kraujas. Liudytojas M. L. taip pat minėjo, kad kaltinamasis elgėsi neadekvačiai – po smūgių sudavimo vaikščiojo pirmyn atgal, t. y. iki Rotušės aikštės ir atgal. Praėjus maždaug 5 min. po paskutinio smūgio atvyko GMP medikai, policijos pareigūnai, kurie bendravo su įvykį mačiusiais žmonėmis. Žmonės parodė, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis, dėvėjęs baltą kepurę. Byloje liudytojais apklausti kaltinamojo D. K. draugai A. K., R. V.-T., A. V.-T. teigė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematę, tačiau patvirtino tai, kad besibaigiant naktinio baro „A.“, į kurį atvyko pasilinksminti su D. K., darbo laikui, išėję į lauką be kaltinamojo, kurio prieš klubo uždarymą draugai nematė ir kuris į skambučius neatsiliepė, pastebėjo šalia klubo durų gulintį sumuštą nukentėjusįjį. Jų draugo D. tuo metu nebuvo. Minėti liudytojai taip pat parodė apie jų grupelės ir nukentėjusiojo bendravimą, vykusį naktiniame klube prieš nukentėjusiajam A. P. paliekant naktinį klubą. Visi trys liudytojai, atvykę į klubą su D. K., atkreipė dėmesį į tai, kad klube sutiktas nukentėjusysis buvo apsvaigęs, bandė bendrauti su klubo lankytojais. Anot liudytojo R. V.-T., A. P. priėjęs prie jų grupelės apliejo alkoholiu šio liudytojo megztinį, apkabino D., kuris dėl to buvo labai nepatenkintas, tačiau, liudytojo R. V.-T. teigimu tuo metu konfliktas nekilo (t. 4, b. l. 23-26). Liudytojas A. K. parodė, kad tą vakarą nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė rūkykloje – šis jam pasirodė išgėręs, bendravo su daug asmenų. Liudytojas su nukentėjusiuoju taip pat trumpai pakalbėjo, bet jokio konflikto nebuvo. Kai klubo darbo laikas ėjo į pabaigą, liudytojas su R. V.-T. išėjo iš klubo ir pamatė, kad nukentėjusysis guli prie durų dešinėje pusėje ant žemės su kruvinu veidu. D. K. tuo metu liudytojas nematė (t. 4, b l 16-18). Tai, kad D. K. iš klubo išėjo pirmiau už savo draugus ir jam nepavyko prisiskambinti parodė liudytojas A. V.-T., kuris nurodė, kad išėjęs į kiemą jau rado sumuštą nukentėjusįjį. Anot liudytojo, vėliau po įvykio jam teko bendrauti su D. ir šis pasakė, kad sumušė nukentėjusįjį nes šis jį įžeidė (t. 4, b. l. 38). Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad klubas, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju, yra vienas pavojingesnių Vilniuje. Liudytojas prisiminė, kad jis yra anksčiau į klubą neįleidęs nukentėjusiojo, nes manė, kad jam klube nebus saugu, tačiau tą kartą klube žmonių buvo nedaug, todėl nukentėjusįjį įleido. Tą vakarą pastebėjo du konfliktus klubo viduje, kurie buvo susiję su nukentėjusiuoju. Pirmiausia, barmenas pranešė apie vykstančius neramumus – nukentėjusysis konfliktavo su kitu asmeniu, tačiau situacija išsisprendė. Be to, klubo viduje, prie rūbinės, nukentėjusysis žodžiu konfliktavo su kitu asmeniu ir liudytojui teko įsikišti. Pasak liudytojo, nukentėjusysis buvo išgėręs, bet neatrodė, kad pats provokuotų konfliktus. Liudytojas girdėjo, kaip nukentėjusysis skambino policijai ir pasakojo, kad jį puola „marozai“. Pasak liudytojo, abu nukentėjusiojo konfliktai vyko su skirtingais asmenimis, o konflikto, kuris vyko lauke, liudytojas nematė, nes buvo klubo viduje, tik išėjęs į kiemą pamatė, kad sumuštas nukentėjusysis guli ant žemės, atvykusi GMP ir policija (t. 4, b. l. 53-56). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. B. (t. 4, b. l. 22-23) ir E. M. (t. 4, b. l. 39-41) papasakojo apie situaciją, kurią pamatė atvykę į įvykio vietą ir kaltinamojo D. K. sulaikymo aplinkybes. Pastarųjų duoti parodymai yra pateikti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, todėl iš naujo nekartojami.

Be kaltinamojo D. K. ir aptartų liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę, sunkiai sužalojus nukentėjusiojo sveiktą, patvirtina ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti įrodomieji bylos duomenys, iš kurių matyti, kaip asmuo, vilkintis šviesiomis kelnėmis, tamsia striuke ir balta kepure (D. K.), suduoda kaltinamajame akte nurodytus smūgius vaikinui su barzdele (A. P.). Specialisto išvada Nr. G 964/2020 (01) konstatuota, kad A. P. nustatytas galvos sužalojimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu su poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu viršugalvyje, galvos smegenų sumušimu kairėje kaktinėje skiltyje ir dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauškaulio linijiniu lūžiu pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-12-27. Minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, abiejų žandinių sinusų  priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiai su kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse galėjo būti padaryti tuo pačiu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas viršugalvyje galėjo būti padarytas atskiru kieto buko daikto trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu  sveikatos sutrikdymu. Kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą. Nustatytas galvos sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant veido, viršugalvio ir pakaušio sritis, padarytas kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 54-56).

Teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamą veiką – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą – kaltinamasis D. K. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Teismų praktikoje dėl dviejų nepažįstamų asmenų viešoje vietoje įvykusio žodinio ar minimalaus fizinio kontakto konflikto atlikti tyčinio fizinio smurto veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K- 7/2013, 2K-383/2015).

Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad tarp kaltinamojo D. K. ir nukentėjusiojo A. P. nebuvo aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto: jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį išsiaiškinti. Nors, kaip byloje nustatyta, nukentėjusysis A. P., būdamas neblaivus, naktiniame klube bandė bendrauti su kitais asmenimis, anot kaltinamojo D. K. ir liudytojų A. K., R. V.-T., A. V.-T. norėjo susipažinti, lindo bendrauti, buvo rūkykloje priėjęs ir prie kaltinamojo ir jo draugų grupelės, anot kaltinamojo, bandė dėti ranką jam ant peties, tačiau, liudytojų ir kaltinamojo teigimu, jam buvo duota suprasti, kad su juo bendrauti nepageidaujama ir tuo viskas baigėsi). Kaltinamojo D. K. teigimu, lauke nukentėjusysis jam išsakė įžeidžiančius žodžius, todėl jis supykęs spontaniškai sudavė nukentėjusiajam, tačiau teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veiksmai lauke nebuvo spontaniškas atsakas į nukentėjusiojo elgesį. Kaip matyti iš byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotų įrodomųjų bylos duomenų pirmas į lauką iš klubo išeina kaltinamasis, kuris kažko lūkuriuoja šalia klubo, bendrauja su stovinčia asmenų grupele; D. K. pats pirmas prieina prie iš klubo ką tik išėjusio ir telefonu su BPC kalbančiu nukentėjusiuoju, kažką jam sako, rodo ranka į kairę pusę; nukentėjusiajam, vis dar besikalbančiam telefonu, bandant nueiti nuo kaltinamojo, šis dešine koja spiria A. P. į sėdmenis, kaire ranka vėl rodo jam į kairę; nukentėjusiajam su telefonu prie ausies atsisukus į kaltinamąjį, šis dešine ranka smūgiuoja A. P. į galvos sritį – nuo smūgio nukentėjusysis nukrenta ant žemės; kaltinamasis pasitraukia nuo jo, eina prie žmonių grupelės, tačiau netrukus vėl apsisuka, grįžta prie ant žemės nukritusio vyro, dešine koja spiria gulinčiajam į sėdmenis – šis guli nejudėdamas. Tada D. K. pereina gatvę, praeina pro autobusų stotelę, ten pastovi, vėliau grįžta atgal prie klubo, sustoja prie gatvės krašto ir kalba su vyru iš kitos grupelės, stovėjusios prie apšvietimo stulpo. Tuo metu nukentėjusysis, kuris po suduoto smūgio visą laiką gulėjo ant žemės, bando iš gulimos padėties atsisėsti. Kai tai padaryti jam pavyksta, kaltinamasis vėl eina prie jo, jį bando sulaikyti šalia stovėjęs vyras, tačiau kaltinamasis nesustoja, prieina prie sėdinčio ant žemės A. P., dešine koja spiria sėdinčiajam į galvą, šis nuo smūgio šis vėl nukreta į gulimą padėtį ir nejuda. Kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo į šalį patraukia šalia buvęs vyras (t. 1, b. l. 142). Darytina išvada, kad nukentėjusysis, kuris iš klubo išėjo kalbėdamasis mobiliuoju telefonu (iš liudytojo A. R. parodymų ir Bendrosios pagalbos centro pateiktos pokalbio išklotinės matyti, kad jis tuo metu skambino BPC) konflikto su kaltinamuoju neinicijavo, pats prie jo nėjo, priešingai, kaltinamasis priėjęs prie pastarojo ėmė elgtis agresyviai, nukentėjusiajam dar kalbant telefonu, sudavė šiam pirmus smūgius, nuo kurių šis nukrito ant žemės. Anot liudytojo M. L., nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu nevartojo jokio smurto, tik keikėsi, todėl D. K., kuris teisme nurodė, kad yra sportininkas (imtynininkas) rankomis ir kojomis suduoti smūgiai, taip pat ir du kartus nukentėjusiajam į galvą (paskutinis suduotas koja, gulinčiam A. P. bandant atsisėsti), ne tik neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, tačiau ir nulemti siekio priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, stebėjusiems įvykį, pademonstruoti nepagarbą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, o tokių veiksmų paskatos buvo aiškiai chuliganiškos. Teisme apklaustas liudytojas M. L., kuris betarpiškai matė kaltinamojo smurtinius veiksmus, nurodė, kad pastarojo elgesys jam atrodė neadekvatus, nes nukentėjusysis jokio smurto nevartojo. Šio liudytojo teigimu, po kaltinamojo nukentėjusiajam į galvą suduoto smūgio koja, netoliese buvę asmenys klausė D. K.: „kam tu jam spyrei“. Kaltinamasis I. Č. parodė, kad į jo klausimą: „Už ką tu jį?“. D. K. atsakė, kad šis jam įgriso. Tai, kad jo elgesys su nukentėjusiuoju buvo neadekvatus, teisme pripažino ir pats kaltinamasis D. K.. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Iš byloje surinktų įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam I. Č. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, jos teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl plačiau neanalizuojamos. Vertintina tai, kad pats kaltinamasis I. Č. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino 2019 m. gruodžio 27 d., apie 5 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobęs nukentėjusiajam A. P., kuris tuo metu buvo netekęs sąmonės dėl D. K. suduotų smūgių, priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S9+, su jame įdėta „Omnitel“ SIM kortele. Kaltinamojo I. Č. parodymai atitinka liudytojo M. L., mačiusio, kaip pastarasis paima nuo žemės šalia nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, taip pat byloje esančių vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotus įrodomuosius bylos duomenis iš kurių matyti, kaip asmuo trumpai kirptais plaukais, vilkintis tamsiomis kelnėmis ir striuke (I. Č.), paima ir įsideda į kairę striukės kišenę prie ant žemės nukritusio nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryšio telefoną, kuris pastarajam iš rankos iškrinta gavus D. K. smūgį koja.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius įrodomuosius duomenis, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiojo turtas – 550 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas buvo I. Č. tyčia pagrobtas, pakeliant jį iškritusį šalia nukentėjusiojo ant žemės, šiam netekus sąmonės po kaltinamojo D. K. suduotų smūgių, kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu. Minėta veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą ir yra kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir akcentavo, jog gailisi dėl to, ką padarė.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis D. K. atlygino nukentėjusiajam A. P. dalį neturtinės žalos, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta visa turtinė žala. Iš į bylą pateikto vietinio mokėjimo kopijos matyti, kad civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2020 m. rugsėjo 1 d. kaltinamojo artimas giminaitis J. K. pervedė visą civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą – 1 577,47 Eur (t. 3, b. l. 196). Iš byloje esančios 2020 m. spalio 8 d. taikos sutarties matyti, kad kaltinamasis D. K. su nukentėjusiuoju A. P. sudarė sutartį, kurioje aptarė žalos atlyginimo nukentėjusiajam tvarką (t. 3, b. l. 195). Pažymėtina, kad teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir nurodytas aplinkybes, susijusias su aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, kai kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam atlyginta dalis žalos bei įsipareigota per nustatytą terminą likusią dalį atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala atlyginta visiškai, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina paties kaltinamojo, anksčiau aptarti su juo buvusių liudytojų, nurodžiusių, kad klube gėrė alkoholinius gėrimus, parodymai. Teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors teisme kaltinamasis teigė, jog nemano, kad girtumas lėmė jo nusikalstamą elgesį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pats parodė, kad į nukentėjusiojo elgesį sureagavo neadekvačiai dėl to, jog buvo neblaivus, teigė, kad būdamas girtas jautriai sureagavo į nukentėjusiojo žodžius, supyko, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo priklaupęs, dešine koja spyrė šiam į veidą (t. 2, b. l. 190-192). Tai patvirtina ir betarpiškai įvykį stebėjusio liudytojo M. L. parodymai, kuris pastebėjo, kad kaltinamasis atrodė apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai.  

Teismas nemano, kad yra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus naktiniame klube, kuriame, kaip matyti iš jau aptartų kaltinamojo, liudininkų parodymų, bandė su jais susipažinti, bendrauti, dėti ranką D. K. ant peties, ir tai buvo įvertinta neigiamai, tačiau, anot kaltinamojo ir liudytojais apklaustų jo bičiulių, tai į jokį konfliktą klube neperaugo, nukentėjusiajam tiesiog buvo duota suprasti, kad jis nėra pageidaujamas ir šis pasišalino. Taigi šis neblaivaus nukentėjusiojo elgesys jo atlikimo metu, kaltinime nurodytos atsakomosios D. K. reakcijos nesukėlė. Svarbu tai, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui po bendravimo klube, šio darbo laiko pabaigoje. Pats kaltinamasis D. K. parodė, kad jį supykdė jau būnant lauke nukentėjusiojo jam pasakyti įžeidžiantys žodžiai, tokie, kaip „marozas“, „gaidys“, tačiau iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad A. P. 2019 m. gruodžio 27 d., 4 val. 47 min., išėjęs iš klubo skambino telefonu Bendrajam pagalbos centrui ir pasakojo operatorei, kad šalia pilna „marozų“, kad jam gresia pavojus. Pokalbio pabaigoje fone pasigirsta kitas vyriškas balsas, kuris sako, kad laikas eina, liepia asmeniui, kurį vadina netradicinę orientaciją menkinančiu žodžiu, nešdintis iš čia (t. 1, b. l. 42-44). Iš byloje esančio „Stebėtojų“ vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo įrodomųjų duomenų matyti, kad konflikto lauke metu aktyvus yra būtent kaltinamasis D. K., kuris 2019 m. gruodžio 27 d. naktį, klubui užsidarant, išėjęs į lauką prie klubo kažko lūkuriuoja, bendrauja su žmonių grupele, 4 val. 48 min. iš klubo išėjus nukentėjusiajam, pats prieina prie jo, kalbančio mobiliojo ryšio telefonu su BPC, kažką jam sako, rodo ranka į kairę pusę, nukentėjusiajam, besikalbančiam telefonu bandant nueiti nuo kaltinamojo, dešine koja spiria A. P. į sėdmenis, kaire ranka vėl rodo jam į kairę. Nukentėjusiajam su telefonu atsisukus, kaltinamasis dešine ranka smūgiuoja šiam į galvos sritį, nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrenta ant žemės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pradžioje pasitraukia nuo gulinčiojo, eina prie žmonių grupelės, tačiau vėliau apsisuka, grįžta prie ant žemės nukritusio vyro, dešine koja spiria gulinčiajam į sėdmenis, nors šis guli nejudėdamas. Kitas D. K. smūgis suduodamas spiriant nukentėjusiajam, nepakilusiam nuo žemės, jau po tam tikro laiko tarpo, per kurį D. K. spėja nueiti iki autobusų stotelės, ten pastovėti, grįžti atgal ir pakalbėjus su vyru iš kitos grupelės, pastarajam dar bandant kaltinamąjį sulaikyti (t. 1, b. l. 142). Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančią aplinkybės, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nes iš bylos įrodymų matyti, kad būdamas lauke nukentėjusysis pats bendravimo su kaltinamuoju neinicijavo, jokio smurto prieš šį nevartojo, kaltinamajam prie jo priėjus ir įspyrus, bandė pasitraukti, o vėliau po tam tikro laiko tarpo, kurio metu kaltinamasis buvo pasišalinęs ir vėl grįžo, smūgiai buvo suduoti nukentėjusiajam būnant ant žemės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog D. K. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Minėta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir sukėlė sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, kad D. K. neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka – daugiausia už važiavimą be bilieto, tačiau praeityje yra baustas ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, įspėtas dėl smulkios vagystės (3 t., b. l. 67-75). Asmuo jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (t. 3, b. l. 54). Tyrimo metu negauta duomenų, kad galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms (t. 3, b. l. 56-60).

Už kaltinamojo D. K. padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų. Teisme kaltinamasis ir jo gynėja prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad kaltinamojo D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra mažesnis už rūšinį (tipinį) nusikalstamos veikos, nurodytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pavojingumą – teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir aukščiau aptartas bylos aplinkybes, mano priešingai. Tai, kad D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, be jokios svarios dingsties tyčia sudavė keturis smūgius jam iki to vakaro nematytam asmeniui, kuris prieš tai bandė su juo ir jo bičiuliais susipažinti ir bendrauti, tačiau šiems nepanorus, nuo jų pasišalino, o vėliau, jau išėjęs į lauką iš klubo, kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu ir pats bendravimo su kaltinamuoju neinicijavo, priešingai šiam sudavus pirmąjį smūgį į sėdmenis bandė nuo kaltinamojo pasitraukti, o gavęs smūgį į galvą nukrito ant žemės ir gulėjo. Nepaisant to, kaltinamasis, kuris tam tikram laikui po pirmųjų smūgių buvo pasitraukęs nuo nukentėjusiojo, kurį laiką vaikštinėjo gatve, buvo nuėjęs iki stotelės, tačiau vėl grįžo ir jokios grėsmės jam nekėlusiam žmogui bandant atsisėsti, sudavė du smūgius koja, vieną iš jų į galvą, savo smurtiniais veiksmais padarydamas šiam galvos smegenų traumą, atitinkančią sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad tokiais nuteistojo veiksmais siekta kuo labiau sužaloti nukentėjusįjį, kurio sveikatai ir net gyvybei, kaip nustatyta byloje, buvo iškilęs realus pavojus. Kaltinamasis D. K. kurį laiko tarpą taip smurtavo viešoje vietoje, miesto centre, šalia esant ir stebint iš klubo išėjusiems pašaliniams asmenims, keldamas aplinkiniams pavojų. Grėsmę aplinkiniams patvirtina ir ta aplinkybė, kad po to, kai nukentėjusysis A. P. buvo sumuštas, kaltinamasis, pasišalinęs iš įvykio vietos, sukėlė konfliktą Savičiaus gatvėje (tai teisme patvirtino pats kaltinamasis). Ten, taksi vairuotojo prašymu, nuvykusi liudytoja policijos pareigūnė G. B. parodė radusi kitą sumuštą vaikiną dėl to, anot liudytojos, buvo sulaikytas D. K., tačiau atsisakius jam reikšti pretenzijas, paleistas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, kaip ir tai, kad kaltinamasis paliko be sąmonės gulintį nukentėjusįjį ir pasišalino, nepasidomėjęs jo būkle, bei toliau elgėsi, keldamas pavojų aplinkiniams asmenims, neleidžia teismui spręsti, kad jo asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis. Teismas teigiamai vertinta D. K. socialinius ryšius, aplinkybes, kad jis dirba ir atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam bei sutinka atlyginti likusią žalą, o jo artimas giminaitis atlygino visą turtinę žalą civiliniam ieškovui, tačiau aptartas aplinkybes įvertinęs visumoje nemato pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už šios labai sunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. D. K. teismo vertinimu neigiamai apibūdina ir tai, kad būdamas jauno amžiaus yra daug kartų baustas administracine tvarka ir nors daugelis nuobaudų už nešiurkščius pažeidimus ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, tačiau jos, taip pat ir tai, kad praeityje yra baustas ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip ir aplinkybė, kad netrukus po įvykio, žinodamas, kad nuo jo smurtinių veiksmų nukentėjo žmogus, jis išvyko į užsienį dirbti, sužinojęs, iš artimųjų, kad jo ieško policijos pareigūnai, pats su pareigūnais nesusiekė, delsė grįžti. Aplinkybę, kad kaltinamasis prasidėjus procesui teisme susitaikė su nukentėjusiuoju ir šis prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, teismas vertina atsižvelgdamas ir į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, į jo veika nukentėjusiajam sukeltas sunkias pasekmes, kurias šis jaučia iki šiol (kaip matyti iš A. P. pateiktų medicinos dokumentų, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 182-191). Visuma aptartų aplinkybių neleidžia kaltinamojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.

Teismas, atsižvelgęs į aptartų duomenų visumą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl kurių jam būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Įvertinęs visas bausmei individualizuoti ir jai skirti reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytą šios bausmės minimumą – dvejus metus.

Į kaltinamajam D. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-06-05 iki 2020-06-16.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 82).

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. Č. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, kad jis neteistas, administracine tvarka ne kartą baustas, nevedęs, nedirbantis. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimo reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam I. Č. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą jos dydį, įskaičiuojant I. Č. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 29 iki 2020 m. sausio 30 d. (vieną dieną).

Dėl žalos atlyginimo, proceso išlaidų priteisimo ir daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, klausimo išsprendimo

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civiliniai ieškiniai dėl jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagyste padarytos 550 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 27); D. K. veika, kurios metu dėl chuliganiškų paskatų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarytos 20 000 Eur neturtinės žalos bei 245,50 Eur turtinės žalos (t. 3, b. l. 178-192) pritesimo. Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 577,45 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020-09-25 informavo teismą, kad J. K. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, patvirtino, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatyto ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Civilinio ieškinio teismo posėdžio metu atsisakė ir nukentėjusysis A. P., atstovaujamas savo gynėjo.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio iki to laiko, kol teismas, neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei nukentėjusysis A. P. atsisakė civilinio ieškinio, procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas, patvirtinant tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. bei kaltinamojo D. K. 2020 m. spalio 8 d. sudarytą taikos sutartį, kuria D. K. įsipareigojo per 48 mėnesius atlyginti likusią 10 000 Eur žalos dalį nukentėjusiajam, mokėdamas kas mėnesį 208,33 Eur periodines įmokas į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 d., pradedant mokėjimu kitą mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t., b. l. 195).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl pavogto jo mobiliojo ryšio telefono. Kadangi byloje nustatyta, jog ši žala padaryta kaltinamojo I. Č. nusikalstamais veiksmais, ją nukentėjusysis pagrindė prie ieškinio pridėtais mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9+“ vertę patvirtinančiais dokumentai, ji priteistina iš kaltinamojo I. Č. nukentėjusiojo A. P. naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusysis A. P., siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintos jo teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi advokato L. Pčelincevo paslaugomis. Nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti išleido 500 Eur  (pinigų paėmimo kvitai Nr. 92571, 925713 (t. 3, b. l. 193,194) ir prašė šią sumą priteisti iš nuteistojo D. K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, gindamas savo atstovaujamojo interesus; teisme apklausti ne tik kaltinamieji bei nukentėjusysis, tačiau ir liudytojai, tirti kiti įrodymai; byloje parengtas civilinis ieškinys, kurio vėliau nors ir buvo atsisakyta, tačiau suderinta ir pasirašyta taikos sutartis, kuria nukentėjusysis ir kaltinamasis D. K. susitarė žalos atlyginimo klausimais; į tai, kad byloje buvo surengti 4 teismo posėdžiai, laiko, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra proporcingos, todėl priteistinos. Įvertinęs tai, kad byloje buvo kaltinami du asmenys, tačiau atsižvelgus į laiką, kuris buvo skirtas teismo posėdžiuose tiriant su jų veikomis susijusias aplinkybes, kaltinamųjų turtinę padėtį, mano, kad išlaidos iš kaltinamųjų priteistinos dalimis, iš I. Č. priteisiant 100 Eur, o iš D. K. – 400 Eur nukentėjusiajam A. P. jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

        n u s p r e n d ž i a:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 16 d., prilyginant vieną kardomojo kalinimo dieną vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą D. K. – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

I. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. Č. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 29 d., 13.30 val., iki 2020 m. sausio 30 d., 11.02 val., išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 48 MGL (2 400 Eur) dydį.

Išaiškinti I. Č. kad jam paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Kardomąją priemonę, paskirtą I. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš kaltinamojo I. Č. priteisti nukentėjusiajam A. P. 550 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinio ieškinio D. K. nutraukti, patvirtinti tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. bei kaltinamojo D. K. 2020 m. spalio 8 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria buvo susitarta, kad D. K. per 48 mėnesius atlygins likusią 10 000 Eur neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam, mokėdamas kas mėnesį 208,33 Eur periodines įmokas į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 d., pradedant mokėjimus kitą mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš I. Č. 100 Eur, o iš D. K. – 400 Eur nukentėjusiajam A. P. jo turėtoms išlaidoms už advokato atstovavimą apmokėti.

Kompaktinius diskus, su vaizdo įrašais, pateiktus naktinio klubo „A.“ (t. 1, b. l. 114-118, 120-139), VPK „Stebėtojų“ (t. 1, b. l. 140-142, 143-155, 156-168), Policijos informacinių sistemų (t. 1, b. l. 182-183, 184-188) palikti saugoti su bylos medžiaga.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Eglė Gruodienė