Baudžiamoji byla Nr. 1-746-911/2012

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00482-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.; 1.1.6.3.;

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Gretai Lukavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

kaltinamajam L. K.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiajai R. T.,

nukentėjusiojo M. T. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovei V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

             L. K. 2011 m. lapkričio 19 d. apie 19 val. 32 min. Beržų gatvėje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 135 punktų reikalavimus – viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h važiavimo greitį ir važiuodamas ne mažesniu kaip 60 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. 29, ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir pėsčiojo nepraleido, ko pasekoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusį ir jo važiavimo krypties eismo juostą kirtusį pėsčiąjį M. T., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo M. T. sveikata – jam nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kraujosruva minkštuosiuose galvos audiniuose, dešinio smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, dešinio žastikaulio lūžis, stuburo kaklinės dalies I ir II-ro slankstelių panirimas.

             Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį apie 19.00 - 19.30 val. važiavo su automobiliu „Mitsubishi Eclipse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Basanavičiaus gatvės į Staniūnų gatvę Beržų gatve ir staiga ant perėjos išvydo pėsčiuosius. Buvo gana arti privažiavęs prie perėjos, kai staiga iššoko vaikai. Vienas vaikas sustojo perėjoje, jis bandė išvengti susidūrimo su juo, tačiau išbėgo kitas vaikas ir  jį nutrenkė. Stabdė automobilį, automobilis nestojo, tada nusuko vairą į dešinę pusę ir užvažiavo ant borto. Teigia, kad vaikai staigiai atsirado kelyje, jie judėjo sparčiu žingsniu. Kokiu greičiu jis važiavo, nestebėjo, bet gali būti, kad truputį daugiau nei 50 km/h. Vaiką kliudė priekiniu kairiuoju sparnu prie priekinio rato. Nutrenkęs vaiką, spaudė stabdžius, išlipo iš automobilio, nubėgo prie berniuko, skambino greitajai pagalbai, skambino policijai, bet policijai jau buvo pranešta. Nurodė, kad automobilį stabdė prieš pat perėją, kai pamatė vaikus, iki perėjos buvo likę kokie 5-8 metrai. Kelio danga buvo drėgna, matomumas buvo labai prastas. Dalis perėjos buvo apšviesta. Apšviesta buvo dešinėje pusėje, vaikai išėjo iš tamsiosios perėjos pusės. Su nukentėjusiaisiais po įvykio bendravo, bandė lankyti M. kuo dažniau, domėjosi jo sveikata. Su nukentėjusiąja susitarė dėl žalos atlyginimo, jos atsiprašė, dėl įvykio gailisi.

             Nukentėjusioji R. T. parodė, kad 2011-11-19 sūnus M. su draugu ėjo pavedžioti šuns ir tuo pačiu iki parduotuvės. Buvo tamsu, blogas oras, tačiau M. buvo vienintelis, kuris šeimoje galėjo nueiti į parduotuvę, kadangi kitas sūnus karščiavo, o jai dėl nervo buvo surakinta koja. Po kurio laiko atbėgo M. draugas ir pasakė, kad nutrenkė M. Kaimynė ją pavežė iki įvykio vietos, nors M. jau buvo išvežtas. Tada nuvažiavo į ligoninę. Nurodė, kad M. komoje išbuvo savaitę laiko, daktarai sakė, kad mažai vilties, kad sūnus gyvens. Iš viso keturis mėnesius gydėsi sanatorijose, nes tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo. M. kaukolė buvo stipriai sutrenkta, vaikas buvo paralyžuotas. M. dabar kartais užeina, kad jis elgiasi nesąmoningai, kaip mažas vaikas, ir negali jo nuraminti. M. nustatytas invalidumas, vidutinė grupė. Pasekmės visam gyvenimui, jis dabar jautresnis, elgiasi neprognozuojamai, elgiasi taip, lyg negalvotų, ką daro. Fizinio sutrikimo konkrečiai dabar nėra, išskyrus tai, kad užeina priepuoliai, skauda galvą, vemia. M. po įvykio atrodo kaip kitas vaikas. Jis prisileidžia tik labai artimus draugus, o jei yra svetimas žmogus, jis susigūžia, žiūri į ją ir nieko nesako. Iki nelaimės M. mokslai sekėsi neblogai, jis lankė boksą. Gydytojai M. nebeleido sportuoti. Kaltinamajam atleido, jis jos atsiprašė.

            Liudytojas A. L. parodė, kad ėjo su M. iš „Norfa“ parduotuvės. Ėjo per pėsčiųjų perėją, kai pamatė atvažiuojant automobilį. Sustojo ant linijos, nes pamanė, kad nebespės pereiti gatvės. Laukė ir stovėjo atsisukęs į dešinę pusę, o M. - į kairę. Kai atsisuko, M. jau buvo nutrenktas. Paaiškino, kad sustojo viduryje, nes jam pasirodė, kad automobilis važiuoja greitai. Kai pamatė automobilį, liko stovėti viduryje ant kelio linijos. Matė tik, kaip M. pakilo į orą. Ant savo rūbų atšvaitų neturėjo. M. bėgo įstrižai perėjos. Nurodė, kad po įvykio M. nepasikeitė, liko toks pat, kaip ir anksčiau.

            Liudytojas V. B. parodė, kad pastatęs mašiną lėtai važiavo su dviračiu iš garažo. Pamatė berniukus ties 29-31 namo kampu, ties įvažiavimu į Lakštingalų gatvę. Dar pasakė, koks gražus šuo, paklausė, ar neįkas jam, ir nuvažiavo. Berniukai ėjo link perėjos, stabtelėjo. Praėjo gal trisdešimt sekundžių ir jis išgirdo didelį triukšmą, tokį, lyg byrėtų mašinos detalės. Manė, kad kokia mašina pametė buferį. Atvažiuojančio automobilio garso negirdėjo, nebuvo jokio automobilio Beržų gatvėje. Stabdymo garsų jokių nebuvo, tik buvo girdėti stiklo dūžiai. Ta perėja baisi, neapšviesta. L. K. išlipo iš automobilio ir sakė „ką aš padariau“. Vaikas gulėjo, jam iš galvos bėgo kraujas. L. K. buvo nusiminęs. Kažkas paskambino greitajai pagalbai. Ar ant berniukų rūbų buvo atšvaitai, nematė, tik matė, kad M. buvo apsirengęs tamsiai.

           Liudytoja M. L. parodė, kad jie su L. K. važiavo Beržų gatve, ji sėdėjo keleivio pusėje. Ties perėja pamatė šviesų šunį ir tamsius siluetus. Tas nesužalotas vaikas liko stovėti, o kitas bėgo įstrižai perėjos. L. stabdė automobilį, bet nelabai jautėsi, tada bandė apvažiuoti ir suko į dešinę pusę. Vaikas užšoko ant automobilio kapoto, trenkė galvą į stiklą. L. išbėgo iš mašinos žiūrėti, kas atsitiko, ji liko sėdėti automobilyje. L. iškvietė greitąją pagalbą, paskui bandė skambinti policijai. Tiksliai greičio nematė, bet L. važiavo apie 60 km/h. Ji vaikus pamatė iki perėjos likus 6-7 metrams. Labiau žiūrėjo į šonus nei į priekį, bet mestelėjo žvilgsnį ir pamatė šešėlius. L. automobilį stabdė, nes buvo padangų stabdymo garsas, bet automobilis nestojo. Automobilyje yra ABS sistema. Ant vaikų atšvaitų nebuvo, tik šuo ir maišelis buvo šviesesni. Žino, kad prie perėjos reikia pristabdyti. Šio reikalavimo L. nevykdė.

              Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis „Mitsubishi Eclipse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Beržų gatvės dešinėje važiuojamojoje dalyje, jo priekinis dešinysis ratas 0,65 m atstumu, galinis dešinysis ratas 0,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, galinių ratų ašis 49,2 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rytinio krašto. 3,5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rytinio krašto ir 0,1 m atstumu nuo vidurio brūkšninės linijos rastas atsilupęs dažų gabalas. 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos rytinio krašto ir 0,3 m atstumu nuo vidurio brūkšninės linijos rastas beveik per visą tos eismo krypties eismo juostų plotį  6,1 m pločio ir plačiausioje vietoje 6,9 m automobilio dažų šleifas. Iškart už dažų šleifo, į priekį link Staniūnų gatvės, pusiau ant važiuojamosios dalies, pusiau ant kelkraščio – sudužusių kiaušinių dėmė. 4,7 m atstumu už sudužusių kiaušinių, ant važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ribos rastas polietileninis maišelis su pieno ir sulčių pakeliais. 2,7 m atstumu nuo maišelio ant važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ribos rasta kiaušinių pakuotė, nuo jos 1,4 m atstumu ir 0,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto rasta raudono skysčio dėmė (1 t., b. l. 7-10, 13).

            Apžiūros protokolo priede nurodoma, kad automobilio „Mitsubishi Eclipse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, nuo kurio nutrupėję dažai, įlenktas variklio dangtis ir priekinis kairysis sparnas, išdaužtas priekinis stiklas, iškritęs kairysis posūkio žibintas (1 t., b. l. 12).      

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8454/11(01) matyti, kad L. K. iškvepiamame ore ir kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 72-73).

2012-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-126(12) nurodoma, kad pėsčiasis M. T. kelio ilgio atžvilgiu buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje arba šalia jos tolimojo, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, krašto, o pločio atžvilgiu - Beržų gatvės, skirtos važiuoti link Staniūnų gatvės, važiuojamojoje dalyje, tikėtina, pirmoje eismo juostoje, 2,1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apskaičiuoti automobilio „Mitsubishi Eclipse", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš partrenkiant pėsčiąjį M. T. negalima. Iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajam M. T. įžengus į pėsčiųjų perėją nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio atžvilgiu iŠ kairės ir iki partrenkimo vietos įveikus apie 11,6 m atstumą, automobilis „Mitsubishi Eclipse", važiuodamas paties vairuotojo L. K. nurodytu 60 km/h greičiu, buvo apie 75,7÷118,7 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, priklausomai nuo pėsčiojo judėjimo tempo. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis M. T. prieš įbėgdamas į automobilio važiavimo krypties eismo juostą buvo sustojęs, stovėjo, tai automobilis, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajam M. T. įžengus į pėsčiųjų perėją nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio atžvilgiu iš kairės, buvo dar didesniu atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos nei anksčiau paskaičiuota. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis M. T. per automobilio važiavimo krypties eismo juostą ėjo (ramiai ar greitai) ar bėgo (ramiai ar greitai) automobilio atžvilgiu iš kairės ir nuo ištisinės kelio linijos, skiriančios priešingos krypties eismo srautus, iki partrenkimo vietos nuėjo apie 4,75 m atstumą, o automobilis „Mitsubishi Eclipse" važiavo paties vairuotojo L. K. nurodytu 60 km/h greičiu,  automobilio  vairuotojas,  reaguodamas   stabdymui  tuo  momentu,  kai  įėjo  (įbėgo)  į automobilio   važiavimo   krypties   eismo  juostą,   turėjo   techninę  galimybę   išvengti   pėsčiojo partrenkimo, tik tuo atveju, jeigu pėsčiasis per automobilio važiavimo krypties eismo juostą judėjo ne didesniu kaip 8,0 km/h greičiu. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis M. T. per automobilio važiavimo krypties eismo juostą ėjo (ramiai ar greitai) ar bėgo (ramiai ar greitai) automobilio atžvilgiu iš kairės ir nuo ištisinės kelio linijos, skiriančios priešingos krypties eismo srautus, iki partrenkimo vietos įveikė apie 4,75 m atstumą, automobilio „Mitsubishi Eclipse" vairuotojas L. K., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui tuo momentu, kai pėsčiasis įžengė (įbėgo) į automobilio važiavimo krypties eismo juostą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, tik tuo atveju, jeigu pėsčiasis per automobilio važiavimo krypties eismo juostąjudėjo nedidesnių kaip 8,8 km/h greičiu. Buvusioje kelio  eismo  situacijoje automobilio „Mitsubishi  Eclipse" vairuotojas L.
K.,  nuo  kairiojo  važiuojamosios  dalies  krašto  skersai  važiuojamosios  kelio  dalies  per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, automobilio atžvilgiu iš kairės, einant pėsčiajam ir artėjant link jo važiavimo krypties eismo juostos, pradėdamas iš anksto net ir neintensyviai stabdyti vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mitsubishi Eclipse" vairuotojo L. K. veiksmai,- artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet kelio važiuojamąja dalimi per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjo  pėsčiasis  M. T.,  laiku nestabdė vairuojamo
automobilio, dėl to partrenkė jo važiavimo krypties eismo juostą kertantį pėsčiąjį,- techniniu
požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b.l. 121-129).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 86/12(05), matyti, kad M. T. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, krausjosruva minkštuosiuose galvos audiniuose, dešinio smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, dešinio žastikaulio lūžis, stuburo kaklinės dalies I-II-tro slankstelių panirimas – sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 86/12(05), matyti, kad M. T. nustatyti sužalojimai nurodyti specialisto išvados G86/12(05) pirmame punkte. Susipažinus su papildomai pateikta medicinine dokumentacija, duomenų apie kokius nors naujai nustatytus M. T. sužalojimus, nerasta. M. T. anksčiau nustatyti sužalojimai bei jų pasekmės yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, sužalojimų pasekmės tiesiogiai įtakoja M. T. sveikatos būklę (1 t., b. l. 88-89).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 19 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val. buvo silpna rūkana (1 t., b. l. 100).

            Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/ARBA 6781105 matyti, kad automobilio Mitsubishi Eclipse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, draudimas galioja iki 2011-12-09  (1 t., b. l. 19).

Draudimo bendrovė AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas atlygino R. T. 8 632 Lt neturtinę ir 1 842,77 turtinę žalą, taip pat nurodo, kad sumokės 460 Lt draudimo išmoką už sugadintus rūbus (t. 2, b.l. 1-2). 

            Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad M. T. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 31 983,13 Lt (1 t., b. l. 92-98).

              BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Nusikalstamų veikų subjektas – pakaltinamas, sulaukęs 16 metų asmuo, vairuojantis LR BK 281 str. 9 d. nurodytas transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio metu jis turėjo teisę jas vairuoti. LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, padarytu vairuojant transporto priemones. Būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – numatytų padarinių kylimas, t.y. eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir numatytų padarinių. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė, todėl atskleidžiant jos turinį reikia vadovautis ne tik BK, bet ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo L. K. parodymai,  nukentėjusiosios R. T., liudytojų A. L., V. B., M. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga leidžia padaryti teismui kategorišką ir neginčijamą išvadą, jog 2011 m. lapkričio 19 d. apie 19 val. 32 min. Beržų gatvėje, Panevėžyje, kaltinamasis L. K., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Eclipse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 135 punktų reikalavimus – viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h važiavimo greitį ir važiuodamas ne mažesniu kaip 60 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. 29, ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir pėsčiojo nepraleido, ko pasekoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusį ir jo važiavimo krypties eismo juostą kirtusį pėsčiąjį M. T., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo M. T. sveikata. L. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK  281 str. 3 d. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę  sunkinančių  aplinkybių nenustatyta.

Byloje nukentėjusioji R. T., kuri yra ir įstatyminė nukentėjusiojo M. T. atstovė, pareiškė civilinį ieškinį dėl 961,34 Lt patirtų išlaidų, susijusių su gydymu ir slauga, 460 Lt už suplėšytus drabužius bei avalynę bei 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidaraus priteisimo iš L. K. ir AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiojo M. T. naudai, taip pat prašė priteisti solidariai iš L. K. ir AAS „Gjensidige Baltic“ 600 Lt negautų darbinių pajamų už 2011 m. gruodžio mėn. bei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jos naudai (b.l. 26-27). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas Arvydas Penelis nurodė, kad civilio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia. 2012-10-10 teismo posėdžio metu pateikė nukentėjusiosios R. T. ir kaltinamojo L. K. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame R. T. sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt ir sutiko, kad kaltinamasis L. K. pusę šios sumos – 10 000 Lt atlygina iki 2012-10-12, o likusią dalį neturtinės žalos, t.y. 10 000 Lt L. K. sumoka per 5 metus po 2000 Lt. Nukentėjusioji kaltinamajam atleido, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. 

Kaltinamasis L. K. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios R. T., kuri yra ir įstatyminė M. T. atstovė, ir su ja susitaikė, dėl žalos atlyginimo sudarė susitarimą su nukentėjusiąja, dalį žalos atlygino, yra neteistas, baustas administracine tvarka už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, bauda sumokėta, dirbantis, jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šios priežasties vadovaujantis LR BK 38 str. jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas už piktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, gauna nedideles pajamas, turės finansinį įsipareigojimą atlyginti žalą, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė -  uždraudimas naudotis specialiąja teise.

Nukentėjusiajam M. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos yra 480 Lt (t. 2, b.l. 31). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš kaltinamojo L. K. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo išieškotinos LR BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 18 Lt į valstybės pajamas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

L. K. vadovaujantis LR BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 3 d. kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti susitarimą, sudarytą 2012-10-05 tarp nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. T. įstatyminės atstovės R. T. bei kaltinamojo L. K., kuriuo R. T. sumažina prašomos atlyginti neturtinės žalos atlyginimą iki 20000 Lt ir sutinka, kad kaltinamasis L. K. pusę šios sumos, t.y. 10000 Lt atlygina iki 2012-10-12, pervesdamas šią sumą į jos sąskaitą, esančią SEB banke, o likusią neturtinės žalos dalį – dar 10000 Lt L. K. atlygins per penkis metus, kasmet iki einamųjų metų rugsėjo 12 d. sumokėdamas po 2000 Lt grynaisiais pasirašytinai arba pervedant nurodytais terminais į tą pačią sąskaitą banke. Kaltinamasis L. K. įsipareigoja R. T. iki 2012-10-10 neturtinės žalos atlyginimui sumokėti 10000 Lt į R. T. sąskaitą banke bei aukščiau nurodytais terminais ir būdais sumokėti jai dar 10000 Lt. Šalys susitaria, kad R. T. įgyja ne teismo tvarka visą likusią nesumokėtą sumą išieškoti iš karto, jeigu nors vieną kartą L. K. nesumokės 2000 Lt iki sutarto termino.

              Išieškoti  į valstybės pajamas iš L. K. 480 Lt M. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.  

Išieškoti iš  L. K. 18 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Kristina Serdiukienė