Administracinė byla Nr. eA-1188-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01217-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.) ir jo atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei,

atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovui Laurynui Mikelėnui,

atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovui Laurynui Fedotovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) dėl sprendimo dalies ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą; 2) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Karo akademija) viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-419 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisti tarnybinį atlyginamą ir maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.  

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės vado Sprendimo 1 punktu atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju. Karo akademijos Įsakymu pareiškėjas atleistas iš pareigų, išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve.

3.       Paaiškino, kad nesutinka su Lietuvos kariuomenės vado Sprendimu nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties ir su šio Sprendimo pagrindu atsiradusiomis pasekmėmis – atleidimu iš pareigų ir išleidimu į atsargą. Pareiškėjas teigė, kad su juo 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis Nr. PS-286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią jis priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Siekdamas ir toliau tęsti profesinę karo tarnybą, 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį.

4.       Lietuvos kariuomenės vadas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-19 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“, kuriuo atsisakė su juo pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2021 m. sausio 20 d. jį apskundė krašto apsaugos ministrui, kuris 2021 m. kovo 8 d. sprendimu jo skundą patenkino ir pavedė Lietuvos kariuomenės vadui pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo iš naujo, taip pat iki 2021 m. kovo 26 d. priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimo 1 punktu nusprendė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju. Karo akademijos viršininkas, remdamasis Sprendimu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš pareigų ir išleido į atsargą.

6.       Pareiškėjas 2020 m. organizuoto karių fizinio parengtumo testo metu jame dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti ir perlaikyti 2019 m. spalio 2 d. karių fizinio parengtumo testo neigiamų rezultatų. Išnykus šioms aplinkybėms, savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Karo akademijos viršininką, kad jis sudarytų jam sąlygas individualiai laikyti šį testą. Jam sutikus, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. karių fizinio parengtumo testą išlaikė, t. y. įrodė, kad jo fizinis parengtumas atitinka krašto apsaugos ministro kariams nustatytą fizinio parengtumo lygį, rezultatas įvertintas teigiamai (įskaityta). Pažymėjo, kad pagal Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-980 (toliau – ir Aprašas), kariui nėra įtvirtinta pareiga sekti karių fizinio pasirengimo testo ir patiems organizuoti pakartotinį laikymą, pagal šio Aprašo 32 punkto reikalavimus, kariūnams, neišlaikiusiems KFPT, organizuojamas pakartotinis laikymas. Tačiau pareiškėjui tokios galimybės nebuvo sudarytos.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimą priėmė likus 2  dienoms iki pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pasibaigimo, tuo pažeisdamas krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 patvirtinto Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punkte įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą.

8.       Pareiškėjas teigė, kad jam nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, Sprendime nenurodytas nei teisinis, nei faktinis jo priėmimo pagrindas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, taigi Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje nedalyvavo, apie Komisijos posėdį jam pranešta nebuvo, nežino kas dalyvavo Komisijoje, todėl abejoja, ar apskritai jo kandidatūra buvo svarstoma Komisijos posėdyje. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas po to, kai krašto apsaugos ministras buvo konstatavęs, jog jis atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, kad profesinės karo tarnybos sutartis su juo būtų pratęsta.

9.       Atkreipė dėmesį, kad jo patirtis krašto apsaugos sistemoje yra nuo 1998 m. Profesinėje karo tarnyboje tarnavo nuo 2005 metų ir per visą tarnybos laiką nebuvo nei karto baustas, turėjo tik padėkas ir pagyrimus, užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Taip pat nurodė, kad jis yra išlaikęs (duomenys neskelbtini) kursus. Teigė, kad yra pasirengęs ir nori toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo kvalifikacijos ir pasirengimo lygio (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenėje trūksta. Lietuvos kariuomenėje yra suformuota įprasta praktika, kad profesinės karo tarnybos sutartis analogiškais atvejais profesinės karo tarnybos kariams pratęsiama. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi tarnauti iki sulauks išleidimo į atsargą amžių ir jam bus skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjo žiniomis Karo akademijos (duomenys neskebtini) skyriuje šiuo metu trūksta dviejų vairuotojų, jo etatas nėra užimtas, todėl jis galėjo likti užimamose pareigose ir toliau sėkmingai tęsti tarnybą. Pareiškėjo teigimu, tapačiose situacijose su visais kitais Karo akademijos (duomenys neskelbtini) profesinės karo tarnybos sutartys buvo pratęstos. Pareiškėjo nuomone, sprendimą nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties lėmė (duomenys neskelbtini) G. I. asmeninės ir neobjektyvios nuomonės Komisijai pateikimas, kad pareiškėjo kandidatūra neatitiko Tvarkos aprašo 4.5 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas 2020 m. fizinio parengtumo testo nelaikė, nors realiai buvo išlaikęs, ir galbūt dėl pareiškėjo pateikto skundo Generalinei inspekcijai, kuris buvo pripažintas pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, jis yra nepagrįstai diskriminuojamas ir persekiojamas už pateiktą skundą. Pareiškėjui net nebuvo pasiūlyta pagal įgytą kvalifikaciją ((duomenys neskelbtini)) sudaryti Profesinės karo tarnybos sutartį dėl kitos jau įgytos krašto apsaugoje pareigybės pvz., (duomenys neskelbtini), kurias pareiškėjas taip pat yra įgijęs.

10.       Pareiškėjas nurodė, kad atleidžiant iš tarnybos ir nepratęsiant sutarties, buvo padaryta eilė Tvarkos aprašo 4, 5, 6, 13 punktų procedūrinių pažeidimų. Aprašo 5, 6 punktuose nurodyti terminai buvo praleisti, taip pat nebuvo atsakyta ir dėl motyvų, kodėl Sutartis nebuvo pratęsta. Komisijos siūlymas pateiktas neatsižvelgus į krašto apsaugos interesus, o Komisijai buvo pateikta netinkama medžiaga, kad Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį. Reikšminga laikė aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos medžiaga, kuria remiantis priimtas Sprendimas. Komisijos siūlymas ir Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino nepratęsimo turi būti motyvuoti, nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Pareiškėjo teigimu, su skundžiamu Sprendimu laiku supažindintas nebuvo, o priimant Sprendimą, buvo pažeistas proporcingumo principas.

11.       Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. 

12.       Atsakovas paaiškino, kad Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Generalinės inspekcijos (toliau – ir Generalinė inspekcija) iki 2021 m. kovo 23 d. priimti sprendimai bei 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-6 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. D. 2021 m. sausio 20 d. skunde nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada) šioje byloje neturėtų būti vertinami, nes pareiškėjas jokių reikalavimų dėl jų nereiškė.

13.       Atsakovas nurodė, kad Komisijos siūlymai Lietuvos kariuomenės vadui nebuvo priimti bendru sutarimu. Gavusi Išvadą, Komisija 2021 m. kovo 18-19 d. el. paštu iš naujo svarstė, balsavo dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju (Komisijos 2021 m. kovo 24 d. posėdžio protokolas Nr. NRS – 5).

14.       Pareiškėjo išdėstyta pozicija, jog be jokio teisėto pagrindo su juo buvo atsisakyta pratęsti Sutartį, prieštarauja profesinės karo tarnybos sutarties šalių laisvo apsisprendimo sudaryti arba tęsti tarnybos santykius principui. Bet kuris karys, nors ir atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 31 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog profesinės karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Atsižvelgdama į KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės karo tarnybos sutarties sampratą bei kitas nuostatas, reglamentuojančias pasibaigusios terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, profesinė karo tarnybos sutartis yra vertinama kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti profesinės sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Lietuvos kariuomenės vadas pritarė Komisijos siūlymui ir nusprendė nepratęsti Sutarties.

15.       Pareiškėjas paskutinės profesinės karo tarnybos sutarties galiojimo laikotarpiu tris kartus buvo baustas administracine tvarka (2019 m. spalio 9 d., 2020 m. birželio 27 d., 2021 m. sausio 21 d. (pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius (416 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnio 2 dalis)). Vienas iš asmenų atrankos į profesinę karo tarnybą kriterijų yra ir jų moralinės savybės. Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir visuotinai priimtų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjo pasikartojančio patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybė Komisijos buvo įvertinta.

16.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas prašymą pratęsti Sutartį pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. Šis prašymas suderintas su tiesioginiais bei aukštesniais vadais ir 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktas Komisijai. Komisija 2020 m. lapkričio 10 d. svarstė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl Sutarties pratęsimo ir bendru sutarimu nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti sutarties. Komisija tokį siūlymą priėmė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 papunktyje nustatyto reikalavimo. Puskarininkio 2019 m. spalio 2 d. fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta), o 2020 m. spalio 16 d. fizinio parengtumo testo nelaikė dėl pateisinamų priežasčių (ligos). Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Karo akademijos personalą administruojantis padalinys Komisijai neteikė ir neturėjo pareigos teikti nuomonės dėl Sutarties pratęsimo su pareiškėju, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo vieno iš 4 punkto reikalavimų.

17.       Pakartotinis Komisijos posėdis buvo organizuotas pasitaikius pirmai galimybei ir Sutarties klausimas išspręstas savalaikiai, t. y. nepasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Komisija siūlė nepratęsti Sutarties su pareiškėju, atsižvelgdama ir į Karo akademijos vyriausio puskarininkio, kuris kuruoja kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalus, siūlymą.

18.       Aprašas nenumato, jog į Komisijos posėdžius, kuriuose svarstomi profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimai, turi būti kviečiami kariai. Apraše taip pat nenumatyta, kad Komisijos siūlymas, Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo privalo būti atskirai argumentuojamas ir karys turi būti individualiai supažindinamas su priežastimi, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Sprendimų motyvus dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo / nepratęsimo, taip pat termino, kuriam buvo pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis, kariai gali sužinoti iš savo pajėgų ar karinio vieneto vyriausiojo puskarininkio, kuris dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Lietuvos kariuomenės teigimu, pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis dėl tokios informacijos poreikio ir jam būtų atsisakyta ją suteikti. Komisija, svarstydama profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus ir priimdama sprendimus, vadovaujasi KASOKTĮ, Aprašu, vertina aplinkybių visumą ir visais atvejais vadovaujasi teisingumo ir sąžiningumo principais.

19.       Lietuvos kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose trūksta ne tik puskarininkio kvalifikacijos ir pasirengimo vairuotojų, bet ir kitų karinių specialybių karių, tačiau tai nereiškia, kad svarstant profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus su kariais, neturi būti laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų.

20.       Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TRS-4 laikytinas individualiu teisės aktu. Komisija, gavusi pareiškėjo tiesioginių ir aukštesnių vadų (viršininkų) siūlymus, rekomendacijas ar vertinimus bei karinio vieneto, kuriame tarnauja pareiškėjas, personalą administruojančio skyriaus duomenis (įskaitant viešus registrus) apie pareiškėjo ankstesnę tarnybos eigą, vadovaujasi Aprašu ir formuoja siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris tuos siūlymus savo sprendimu tvirtina. Siekiant optimizuoti sprendimų priėmimo procedūras, krašto apsaugos ministras 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-649 perdavė kitiems krašto apsaugos sistemos vadams (viršininkams) dalį teisių personalo administravimo srityje. Veikdamas šiais įgalinimais Karo akademijos viršininkas priėmė Įsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad yra atsižvelgta į Sprendimą. Taigi Sprendimas pareiškėjui nesuteikė teisių ar pareigų, o buvo tik tarpinis procedūrinis dokumentas Įsakymui priimti.

21.       Atsakovas KAM atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

22.       Paaiškino, kad pareiškėjas ir KAM 2017 m. kovo 9 d. sudarė Sutartį. Pagal Sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad pareiškėjas priimamas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Pagal Sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

23.       Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta vadovaujantis KASOKTĮ 31 straipsniu. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas. KASOKTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais ir kokiais terminais karys turi būti įspėjamas apie atleidimą. Ginčijamas atvejis nepatenka į šios įstatyminės normos numatytus atvejus.

24.       Profesinės karo tarnybos santykių pobūdis riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl jų skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, kokios yra numatytos teisės aktuose. Nagrinėjamo ginčo atveju taikoma KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas.

25.       Lietuvos kariuomenės vadui priėmus Sprendimą nepratęsti su pareiškėju Sutarties ir pasibaigus šios Sutarties terminui, krašto apsaugos ministro įgaliotas viršininkas kito pasirinkimo neturėjo ir privalėjo priimti ginčijamą Įsakymą. Krašto apsaugos ministras pareiškėjo atleidimo iš tarnybos procedūrose nedalyvavo. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas įstatymų nustatyta tvarka, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui.

26.       Komisija, apsvarsčiusi karių prašymus dėl profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimo, teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarčių su kariais pratęsimo ar nepratęsimo. Šiuo atveju Komisija, iš naujo įvertinusi visas aplinkybes ir apsvarsčiusi pareiškėjo kandidatūrą dėl Sutarties pratęsimo, pateikė siūlymą nepratęsti Sutarties. Šį Komisijos siūlymą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Šis Lietuvos kariuomenės vado Sprendimas iš esmės atitiko tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis buvo priimtas įgalioto asmens ir teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kurioje pasisakyta, kad profesinės karo tarnybos santykių pobūdis, priešingai, riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją priimdami sprendimus dėl karių skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo ar kituose tarnybos santykiuose. Lietuvos kariuomenės vadas tinkamai pasinaudojo jam suteikta kompetencija ir diskrecijos teise nepratęsti Sutarties.

27.       Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė. Pareiškėjo skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, panaikinti skundžiamus sprendimus nebuvo.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Karo akademija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nesutikimo su skundu motyvų nenurodė, o tik pateikė faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimo ir Įsakymo priėmimu.

 

II.

 

29.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. 

30.       Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevykdė nurodytų pareigų ne tik atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl liudytojo G. I. apklausos, bet ir diskriminacijos požymių aspektu sprendime individualiai nevertindamas G. I. pateikto siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju bei šio siūlymo galimos įtakos galutiniam sprendimui, turint minty ir tai, kad Komisijos siūlymas Lietuvos kariuomenės vadui priimant sprendimus turi tik rekomendacinio pobūdžio reikšmę. Pažymėjo, kad tokioje teisinėje situacijoje tik Lietuvos kariuomenės vado vertinimai dėl visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių yra teisės taikymo pagrindas, taigi svarbu nustatyti, ar G. I. pateiktas siūlymas gali turėti pareiškėjo diskriminavimo požymių ir, jei taip, kiek šiuo siūlymu remtasi priimant sprendimą, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas.

31.       Teismas nustatė, kad KAM, atstovaujama Karo akademijos viršininko, 2017 m. kovo 9 d. su pareiškėju sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėjas priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. Karo akademijos viršininkui pateikė prašymą pratęsti su juo sudarytą Sutartį. Karo akademija 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. IS-752 pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą pratęsti Sutartį pateikė svarstyti Komisijai. Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-19 Sutarties su pareiškėju nepratęsti.

32.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos kariuomenės vado Sprendimu 2021 m. sausio 20 d. pateikė skundą krašto apsaugos ministrui. KAM Generalinė inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pasiūlė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Krašto apsaugos ministras Lietuvos kariuomenės vadui nurodė pripažinti netekusia galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl Sutarties pratęsimo iš naujo.

33.       Komisija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo kandidatūrą, pasiūlė Lietuvos kariuomenės vadui Sutarties su pareiškėju nepratęsti. Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TRS-4 pritarė Komisijos siūlymui, priimdamas sprendimą nepratęsti Sutarties su pareiškėju.

34.       Karo akademijos viršininkas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. P-419 atleisti pareiškėją iš Karo akademijos (duomenys neskelbtini) pareigų ir nuo 2021 m. kovo 26 d. išleisti į atsargą.

35.       Teismas vadovavosi KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1, 2 dalimis, 31 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tvarkos aprašo 2.1, 4.1, 4, 5, 6, 7, 11, 13, 17 punktais. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad su pareiškėju 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. PS-286, pagal kurią pareiškėjas į profesinę karo tarnybą buvo priimtas keturiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 26 d. (Sutarties 1 punktas). Sutartyje nustatyta, kad karys įsipareigoja sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas (3 punktas). Sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taigi pasirašydamas terminuotą profesinę karo tarnybos sutartį, pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ji būtinai bus pratęsta.

36.       Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje akcentavo, kad Komisijai buvo pateikta netinkama medžiaga, jog Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti su pareiškėju Sutartį, kad pareiškėjas karių fizinio parengtumo testo anksčiau negalėjo laikyti dėl sveikatos būklės (turėjo nedarbingumą), o šioms aplinkybėms išnykus, 2020 m. gruodžio 30 d. karių fizinio parengtumo testą išlaikė, t. y. įrodė, jog jo fizinis parengtumas atitinka krašto apsaugos ministro kariams nustatytą fizinio parengtumo lygį, rezultatas įvertintas teigiamai (įskaityta).

37.       Teismas nustatė, kad 2019 m. pareiškėjo fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta). Pirmoje 2020 m. pusėje pareiškėjas fizinio parengtumo testo nelaikė. 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikdamas prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 punkto reikalavimų, t. y. fizinio parengtumo testo nebuvo išlaikęs. Taigi, remiantis Aprašo 7 punktu, Sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas apskritai galėjo būti nesvarstomas ir parengti dokumentai dėl kario išleidimo į atsargą, nes pareiškėjas neatitiko Tvarkos aprašo 4.5 papunkčio nustatytų reikalavimų. Minėtą testą pareiškėjas išlaikė tik 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. po Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo nepratęsti su pareiškėju Sutarties priėmimo.

38.       Komisijos 2021 m. kovo 24 d. posėdžio protokole Nr. NRS-5 pažymėta, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 4 punkto reikalavimus, tačiau tai nereiškia kad profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Nurodyta, kad sutartis yra vertintina kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti sutartį tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pažymėjo, kad Karo akademijos vyriausiasis puskarininkis komisijai siūlo nepratęsti Sutarties su pareiškėju. Atsižvelgusi į tai, Komisija nutarė siūlyti nepratęsti Sutarties su pareiškėju (balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1). Taigi Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų.

39.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo diskriminacijos, kuri, pareiškėjo teigimu, pasireiškė Karo akademijos vyriausiojo puskarininkio siūlymu Komisijai nepratęsti Sutarties su pareiškėju, pažymėjo, kad G. I. siūlymas Komisijai nenulėmė galutinio sprendimo priėmimo, jis balsavime nedalyvavo. Į Komisijos posėdžius G. I. buvo kviečiamas remiantis Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1528 (Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-1087 redakcija), 10.4 papunkčiu, nustatančiu, kad į komisijos posėdžius pareikšti savo nuomonės (be balsavimo teisės), be kita ko, kviečiamas Karo akademijos vyriausiasis puskarininkis (nuolat). Byloje nėra duomenų, kad G. I., teikdamas siūlymą Komisijai, būtų teikęs neteisingą informaciją apie pareiškėją ar kokiu kitu būdu pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

40.       Paaiškindamas savo siūlymą Komisijai nepratęsti Sutarties su pareiškėju, liudytoju apklaustas G. I. paaiškino, kad Komisijai nurodė aplinkybes, dėl ko pareiškėjas nebuvo išlaikęs fizinio parengtumo testo. Pasak G. I., pareiškėjas jam pasakė, kad 2019 m. įsivėlė klaida dėl jo testo neišlaikymo, nes viskas yra gerai, testą jis išlaikė. G. I. pareiškėjui pasiūlė susisiekti su fizinio rengimo centru, kad išsiaiškintų, kokia tai klaida. G. I. pats paskambino į fizinio rengimo centrą ir jam paaiškino, kad pareiškėjas, laikydamas testą, neteisingai nurodė savo amžių (vieneriais metais pasendino), jog testo rezultatai jam būtų palankesni. Pareiškėjo paklausus, kodėl testo nelaikė 2020 m., šis pasakė, kad testo rezultatas ilgai nebuvo įvestas į sistemą ir jis nežinojo, ar testą išlaikė. Liudytojo teigimu, testo rezultatas į sistemą buvo įvestas greitai (per 1–2 savaites).

41.       Teismas taip pat nurodė, kad liudytojas R. K. teismo posėdyje kategoriškai paneigė, jog G. I. darė įtaką priimant Komisijos sprendimą, o liudytojas V. G. teismo posėdyje teigė, kad nebuvo diskriminacinio požiūrio į pareiškėją, tačiau, jo nuomone, Sutartis su pareiškėju buvo nepratęsta be priežasties.

42.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo diskriminacijos, kerštavimo ir persekiojimo. Tiek liudytojas G. I., tiek pats pareiškėjas paaiškino, kad G. I. pareiškėjui pasakė, jog šis bandytų susitarti ir išlaikyti fizinio parengtumo testą, nes priešingu atveju Sutartis su juo negalės būti pratęsta. Toks pokalbis negali būti suprantamas kaip kerštavimas, grasinimas pareiškėjui ar diskriminacija, nes G. I. iš esmės pareiškėjui tik paaiškino Aprašo 4, 7 punktų nuostatas.

43.       Teismas pažymėjo, kad atitikimas Aprašo 4 punkto nuostatoms yra sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau savaime nelemia, jog sutartis turi būti pratęsta. Komisija siūlymą nepratęsti Sutarties priėmė atsižvelgusi į pareiškėjo tarnybos eigą, visą charakterizuojančią medžiagą. Komisijų sprendimai apskritai yra rekomendacinio pobūdžio (Aprašo 11 punktas), todėl jos sprendimais nėra privaloma vadovautis priimant galutinį sprendimą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį ar jos nepratęsti. Komisija sprendimą priėmė balsų dauguma, įvertinusi visą pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, o ne remdamasi tik G. I. siūlymu. Taigi Komisijos sprendimas nėra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio Sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta.

44.       KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje aiškiai reglamentuojama, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Lietuvos kariuomenės vadas, Karo akademijos viršininkas, priimdami skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą, vadovavosi suteikta veiksmų laisve, leidžiančia pasirinkti variantą (pratęsti ar nepratęsti PKT sutarties terminą), kurį jie mano esant tinkamiausią. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Teismas sutiko, kad pareiškėjas galbūt turėjo lūkestį tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, tačiau atsakovo įpareigojimas dėl Sutarties pratęsimo pažeistų sutarties laisvės principą.

45.       Teismas nelaikė esminiu pažeidimu tai, kad Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimą priėmė likus 2 dienoms iki pareiškėjo Sutarties pasibaigimo, t. y. 2021 m. kovo 24 d. Tai lėmė pareiškėjo fizinio parengimo testo perlaikymas, KAM Generalinės inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-6 priėmimas ir dėl to prašymo svarstymas antrą kartą. Aprašo 6 punktas nenustato imperatyvaus įpareigojimo Komisijai siūlyti pratęsti sutartį iki vienerių metų, todėl pareiškėjo lūkesčiai šiuo aspektu negalėjo būti pažeisti.

46.       Teismo vertinimu, kadangi Komisija priėmė sprendimą su pareiškėju nepratęsti Sutarties, todėl papildomai neturėjo svarstyti jo skyrimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Aprašas nenustato pareigos į Komisijos posėdį kviesti karį, dėl kurio sutarties pratęsimo yra svarstoma, pateikti medžiagą, kuria remiantis priimtas sprendimas, todėl pareiškėjas neturėjo būti kviečiamas jame dalyvauti ar gauti tokią medžiagą. Pareiškėjo abejones, ar jo kandidatūra apskritai buvo svarstoma Komisijos posėdyje, paneigia byloje pateiktas 2021 m. kovo 24 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. NRS-5.

47.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, kad Komisijos priimtas sprendimas ir ginčo Sprendimas negali būti siejami su pareiškėjo diskriminacija ar persekiojimu, Komisija iš esmės teisingai taikė Aprašo nuostatas ir esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Teismas, įvertinęs bylos visumą, konstatavo, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 1 punktas, kuriuo nuspręsta nepratęsti su pareiškėju Sutarties, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

48.       Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius. Šiuo atveju pasibaigus Sutarties terminui, šio termino nepratęsus pagal KASOKTĮ ir Aprašo nuostatas, esant priimtam Lietuvos kariuomenės vado Sprendimui nepratęsti Sutarties su pareiškėju, Karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. P-419 (priimtas KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu), kuriuo pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos išleistas į atsargą pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

49.       Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Sprendimo dalies ir Įsakymo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisti tarnybinį atlyginamą ir maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

50.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

51.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, detali sprendimo motyvacija nepateikta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 15.1 punkte nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Pareiškėjo neatitikimą Aprašo nuostatoms 2020 m. lėmė objektyvios priežastys – liga, todėl testas nebuvo atliktas. Pareiškėjo dėl netinkamo vidaus tvarkos organizavimo Karo akademijos Personalo skyrius neinformavo, nors jis yra atsakingas už karių parengtumą bei testo laikymo organizavimą, skyrius neparengė įsakymo, kurie kariai ir kada turi laikyti testą. Be to, dėl paskelbto karantino (nuo 2020 m. kovo 15 d.) pavasarį nebuvo sudarytos sąlygos išlaikyti testą pakartotinai, nors karių fizinio parengtumo testo reikalavimuose nustatyta, kad neišlaikiusiems organizuojamas pakartotinis laikymas, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos ir jis nebuvo informuotas. Personalo duomenų bazėje net nebuvo suvesti jokie duomenys, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad testą yra išlaikęs. 2020 m. spalio mėn. testo nelaikė dėl ligos, tačiau testą išlaikė savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 30 d., kai tik sužinojo, kad yra neišlaikęs pirminio testo.

52.       Pareiškėjo teigimu, 2021 m. kovo 24 d. Komisijai buvo pateikti subjektyvūs netinkami duomenys apie pareiškėją. Tai patvirtina ir Generalinės inspekcijos tarnybinio patikrinimo išvadoje ištirtos aplinkybės. Pagal Aprašo 4.5 punktą karių parengtumo testo įvertinimas turi būti teigiamas (įskaityta) ir testas laikytas ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių (išskyrus atvejus kai testo nelaikė dėl pateisinamos priežasties). Taigi Komisijai nebuvo pateikta informacija, kad testo pareiškėjas neišlaikė dėl objektyviu priežasčių – ligos. Pažymi, kad su Komisijos sprendimo motyvais pareiškėjas supažindintas nebuvo. Todėl su skundu kreipėsi į Generalinę inspekciją, kuri atlikusi tarnybinį patikrinimą surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią patvirtino krašto apsaugos ministras.

53.       Tarnybinio patikrinimo išvadoje Generalinė inspekcija 2021 m. vasario 25 d. konstatavo, jog pareiškėjo pirminio fizinio parengimo testo neišlaikymas buvo susijęs su objektyvia priežastimi – liga, o padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini savaime reikšmingais sprendžiant Sutarties pratęsimo klausimą. Faktiškai 2021 m. vasario 25 d. krašto apsaugos ministrui patvirtinus KAM Generalinės inspekcijos Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-6, buvo konstatuota, kad pareiškėjas atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, jog Sutartis su juo būtų pratęsta.

54.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad jis neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų. Komisijos pirmininkas R. K. teismo posėdžio metu akcentavo, kad Sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta dėl to, jog neatitiko vieno iš Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimo. Nors Generalinė inspekcija pripažino pareiškėjo ligą objektyvia priežastimi, kad pasirengimo testas pareiškėjo buvo išlaikytas vėliau, tačiau teismas nenagrinėjo, jog Karo akademija nesudarė sąlygų ir galimybių pareiškėjui perlaikyti testą.

55.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su sprendimo motyvais, kad G. I. siūlymas Komisijai nenulėmė galutinio sprendimo priėmimo, jis balsavime nedalyvavo, o į Komisijos posėdžius G. I. buvo kviečiamas remiantis Komisijos nuostatų 10.4 papunkčiu – pareikšti savo nuomonės (be balsavimo teisės), kadangi pagal Komisijos nuostatus, kviečiamas Karo akademijos vyriausiasis puskarininkis (nuolat). Pagal Komisijos nuostatus, Komisijos sprendimas priimamas atsižvelgiant į kario vadovų ir KAS institucijos ar jos padalinio, kuriame karys tarnauja, vyriausiojo puskarininkio rekomendacijas.

56.       Pareiškėjas akcentuoja, kad buvę visi tiesioginiai ir aukštesni vadai, taip pat ir Karo akademijos viršininkas pritarė pareiškėjo Sutarties pratęsimui, tačiau Komisija nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui Sutarties su pareiškėju nepratęsti. Komisija turėjo pateikti teismui gautą medžiagą, kurios pagrindu priėmė sprendimą bei Komisijos posėdžio protokolą. Teismas, neturėdamas Komisijos posėdžio protokolo, nebuvo aktyvus ir jo neišreikalavo, tokiu būdu užkirto kelią objektyviam pareiškėjo bylos išnagrinėjimui.

57.       Teismas sprendime rėmėsi tik liudytojo G. I. paaiškinimu, nors turėjo remtis įrodymų visuma. Teismas iš esmės nepasisakė, kodėl esant byloje duomenų prieštaravimams, buvo pasiremta net pareiškėjo netiesioginio viršininko pasisakymu, netirta, kodėl teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę vieniems įrodymams, neištyrė jų sąsajumo tarpusavyje.

58.       Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neišsiaiškino, kada į sistemą buvo įvesti pirminiai duomenys apie jo fizinio pasirengimo testo neišlaikymą, nes jis faktiškai testą išlaikė, tačiau dėl neaiškių priežasčių (dėl personalo netinkamo administravimo), testo rezultatai nebuvo laiku suvesti ir išanalizuoti bei pateikti kariams. Netirta, kodėl, esant tokiai situacijai, vadovybė jo neinformavo apie išlaikyto testo anuliavimą. Atsižvelgiant į tai, jog 2020 metais iki birželio 30 d. dėl paskelbto karantino faktiškai buvo sustabdyti visi vieši pratimai, užsiėmimai, asmenų susibūrimai, teismas netyrė, ar buvo priimtas Karo akademijos vadovo sprendimas dėl testo laikymo laiko perkėlimo, ar pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę laikyti testą karantino sąlygomis.

59.       Teismas, nepatikrinęs aplinkybių ir neturėdamas objektyvių duomenų, padarė išvadą (neva pareiškėjas nurodė netiksliai savo amžių (save metais pasendino)), nes tai tik G. I. išgalvota versija, jo teiginių niekas nepatvirtino.

60.       Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Komisijos nuostatų reikalavimus, G. I. pagal funkcijas ir įgaliojimus teikia rekomendacijas Komisijai dėl sutarčių pratęsimo, atstovauja Karo akademijos interesams. Jis nepagrįstai diskriminavo pareiškėją ir elgėsi neteisėtai. Neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamos informacijos Komisijai pateikimu – nesiūlė Komisijai pratęsti Sutarties, nors tiesioginis vadovas ir kiti asmenys neprieštaravo dėl Sutarties pratęsimo. Taigi Komisija, priimdama sprendimą, neįvertino aplinkybių visumos ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

61.       Nesutinka su teismo išvada, kad jis nebuvo diskriminuojamas. Teismas nesuteikė galimybės realiai apginti savo pažeistų teisių skundo dalyje dėl liudytojų iškvietimo ir dokumentų pateikimo, o tik toleravo atsakovo poziciją. Teismas neteisingai vertino V. G. parodymus.

62.       Teismas neišsiaiškino, kiek G. I. veiksmai turėjo įtakos dėl tarnybos sutarties nepratęsimo su pareiškėju, ar Komisijai buvo teikiama teisinga bei išsami informacija (nurodant jos šaltinį bei formą) apie jo galimybę tęsti tarnybą. Pareiškėjo vertinimu, jis G. I. buvo diskriminuojamas. Teismas visiškai nesiėmė jokių veiksmų ištirti visas aplinkybes dėl pareiškėjo diskriminavimo, rėmėsi išskirtinai tik liudytojo parodymais.

63.       Tokiu būdu lieka neaiškūs Karo akademijos vyriausiojo puskarininkio siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju argumentai bei pagrindas. Teismas neišreikalavo Komisijos posėdžio protokolo, nors jo nuostatomis rėmėsi. Atsakovo atstovas savo teisėmis naudojosi nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu, nes disponavo posėdžio protokolu, o pareiškėjas bei jo atstovei jis nebuvo pateiktas. Teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė.

64.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymais įpareigoti Komisiją pateikti G. I. rekomendacijas, charakterizuojančius dokumentus (duomenis) apie pareiškėją ir jų pateikimo aplinkybes bei būdą Komisijai, tačiau atsakovai prašomų dokumentų nepateikė ir nenurodė jų nepateikimo priežasčių. Šis pareiškėjo diskriminacijos aspektas turi būti įvertintas, kadangi teismas turėjo padėti pareiškėjui gauti įrodymus.

65.       Pažymi, kad KAM taikomi dvigubi standartai, nes Komisija priima sprendimus, kai kariams neturint fizinio parengtumo testo, sutartys pratęsiamos, taip pat ir tiems kariams, kurie apskritai neišlaikę fizinio parengtumo testo. Be to, pareiškėjas prašė iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojus, tačiau jo prašymas be jokių motyvų buvo atmestas, tokiu būdu buvo apribota jo teisė teikti įrodymus.

66.       Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatikrintais įrodymais, sprendime nenuosekliai ir neišsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tik išreikalavus visus įrodymus ir juos tinkamai įvertinus, apklausus liudytojus, galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

67.       Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad apie tai, jog jis testo neišlaikė, nebuvo informuotas, nors jis buvo įsitikinęs, kad testą išlaikė. Dokumentus prieš laikant testą pildė instruktorius, kuriam jis nurodė savo amžių. Reikalavimai testui pagal amžių skiriasi. Jis instruktoriui nurodė savo tikrąjį amžių, o kaip buvo užpildyti dokumentai nežino, su jais vėliau nesusipažino, testo rezultatų nematė, instruktorius informavo, kad viskas yra gerai. Tik vėliau paaiškėjo, kad testo neišlaikė. Pareiškėjas teigė, kad testą perlaikė, perlaikymas buvo suderintas su vadovais. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje testo nelaikė, kadangi dėl 2019 m. patirtos traumos turėjo atleidimą nuo visų lauko pratybų. Nedarbingumą turėjo nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas atitiko visus reikalavimus, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių Sutartis su juo nebuvo pratęsta.

68.       Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

69.       Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, nustatė tinkamai bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

70.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevykdė nurodytų pareigų ne tik atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl liudytojo G. I. apklausos, bet ir diskriminacijos požymių aspektu sprendime individualiai nevertindamas G. I. pateikto siūlymo nepratęsti profesinės karo tarnybos su pareiškėju bei šio siūlymo galimos įtakos galutiniam sprendimui, turint galvoje ir tai, kad Komisijos siūlymas Lietuvos kariuomenės vadui priimant sprendimus turi tik rekomendacinio pobūdžio reikšmę. Pažymėjo, kad tokioje teisinėje situacijoje tik Lietuvos kariuomenės vado vertinimai dėl visų Sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių yra teisės taikymo pagrindas, taigi teisme svarbu nustatyti, ar G. I. pateiktas siūlymas gali turėti pareiškėjo diskriminavimo požymių ir, jei taip, kiek šiuo siūlymu remtasi priimant sprendimą, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas.

71.       Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nagrinėdamas bylą iš naujo, pasisakė dėl nutartyje išdėstytų motyvų, išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, ar priimant Sprendimą nepratęsti Sutarties su pareiškėju, nebuvo diskriminavimo požymių.

72.       Pareiškėjas, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka su teismo sprendimu dėl aplinkybių ir įrodymų netinkamu įvertinimu, įrodymų neišreikalavimo iš atsakovų, ir teigia, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taikomi dvigubi standartai pratęsiant kariams profesinės karo tarnybos sutartis. Tačiau, atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir jas įvertino.

73.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir kituose skunduose daug dėmesio skiria jo fizinio parengtumo testo aplinkybių dėstymui ir aiškinimui, manydamas, jog jam ginčijamu Lietuvos kariuomenės vado Sprendimu Sutartis buvo nepratęsta dėl šio testo neišlaikymo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nevisiškai pilnai suprato šios bylos ginčo esmę ir neišsamiai susipažino su byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad pareiškėjas kario fizinio parengtumo testą išlaikė 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. kaip ir yra nustatyta teismo sprendime (15.1 p.) bei teigia pats pareiškėjas. Taigi ginčijamas Sprendimas nepratęsti Sutarties priimtas ne dėl pareiškėjo fizinio parengtumo testo neišlaikymo, o dėl kitų aplinkybių, kurias ir nustatė teismas. Kaip matyti iš teismo sprendimo ir byloje esančių įrodymų, su pareiškėju Sutartis nepratęsta dėl aplinkybių, nurodytų Komisijos posėdžio 2021 m. kovo 24 d. protokole Nr. NRS-5 (toliau – ir Komisijos protokolas) ir tai, kad su pareiškėju sudaryta Sutartis nei KASOKTĮ nenustato sutarties šalims pareigos pratęsti Sutartį net ir tuomet, kai karys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus profesinės karo tarnybos sutarčiai pratęsti.

74.       Pažymi, jog su pareiškėju 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta Sutartis, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybą priimamas keturiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 26 d. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad karys įsipareigoja Sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat KASOKTĮ nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas, o Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti pratęsta, laikantis KASOKTĮ nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taigi kaip matyti iš Sutarties nuostatų, joje nebuvo numatyta absoliuti Sutarties pratęsimo galimybė.

75.       Vadovaujantis Aprašo 2.1 ir 4.1 punkto nuostatomis pareiškėjo kandidatūra dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo buvo pateikta Komisijai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Komisijai pakartotinai svarstant pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl Sutarties pratęsimo, kaip matyti iš teismo sprendimo, pareiškėjas atitiko Aprašo 4 punkto reikalavimus. Tačiau Aprašo 4 punkte nurodytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui atitinkamoje komisijoje, tačiau tai nereiškia, kad, atitikus Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis pagal minėtą teisinį reglamentavimą visais atvejais turi būti pratęsta. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra eksplicitiškai įtvirtinta, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta.

76.       Pagal  KASOKTĮ, profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus, ji (profesinė karo tarnybos sutartis) Aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus, ji Aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama. Dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo sutarties terminą su Apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai.

77.       Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi suteikta veiksmų laisve, leidžiančia pasirinkti variantą (pratęsti ar nepratęsti Sutarties terminą), kurį jis mano esant tinkamiausią. Teismas sprendime tinkamai aiškino, kad abi Sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės, ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigojo Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti su pareiškėju Sutartį tuomet, kai baigiasi jos terminas. Teismas dėl pareiškėjo lūkesčio tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje pasisakė, kad atsakovo įpareigojimas dėl šios Sutarties pratęsimo pažeistų sutarties laisvės principą.

78.       Atsakovo nuomone, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje apklausė ne tik G. I. ir Komisijos pirmininką R. K. bei pareiškėjo prašomą apklausti liudytoją V. G. bei dėl nurodytų aplinkybių sprendime išsamiai pasisakė. Teismas, įvertinęs G. I. ir kitų liudytojų parodymus dėl pareiškėjo diskriminacijos G. I. siūlant nepratęsti Sutarties, sprendime konstatavo, kad jo siūlymas Komisijai nenulėmė galutinio sprendimo priėmimo, jis balsavime nedalyvavo. Į Komisijos posėdžius G. I. buvo kviečiamas remiantis Aprašo 10.4 punktu, nustatančiu, kad į komisijos posėdžius pareikšti savo nuomonės (be balsavimo teisės), be kita ko, kviečiamas Karo akademijos vyriausiasis puskarininkis (nuolat). Byloje nėra duomenų, kad G. I., teikdamas siūlymą Komisijai, būtų teikęs neteisingą informaciją apie pareiškėją ar kokiu kitu būdu pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

79.       Paaiškindamas savo siūlymą Komisijai nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju, teismo posėdyje liudytojas G. I. nurodė, kad Komisijai paaiškino tas aplinkybes, kodėl pareiškėjas nebuvo išlaikęs fizinio parengtumo testo. Pasak liudytojo, pareiškėjas jam pasakė, kad 2019 m. įsivėlė klaida dėl jo testo neišlaikymo, nes viskas yra gerai, testą jis išlaikė. G. I. pareiškėjui pasiūlė susisiekti su fizinio rengimo centru, kad išsiaiškintų, kokia tai klaida. G. I. pats paskambino į fizinio rengimo centrą ir jam paaiškino, kad pareiškėjas, laikydamas testą, neteisingai nurodė savo amžių (vieneriais metais pasendino), kad testo rezultatai jam būtų palankesni. Pareiškėjo paklausus, kodėl testo nelaikė 2020 m., šis pasakė, kad testo rezultatas ilgai nebuvo įvestas į sistemą ir jis nežinojo, ar testą išlaikė. Liudytojo teigimu, testo rezultatas į sistemą buvo įvestas greit (1-2 savaičių bėgyje). Liudytojas R. K. teismo posėdyje kategoriškai paneigė, kad G. I. darė įtaką priimant Komisijos sprendimą. Liudytojas V. G. teismo posėdyje teigė, kad nebuvo diskriminacinio požiūrio į pareiškėją, tačiau mano, kad Sutartis su pareiškėju buvo nepratęsta be priežasties. Atsižvelgiant į G. I. ir kitų liudytojų parodymus, atsakovo vertinimu, G. I. siūlymą nepratęsti Sutarties nulėmė aplinkybės ir įsitikinimas dėl pareiškėjo fizinio parengtumo testo nesąžiningo išlaikymo arba tiesiog jo neišlaikymas, o ne skundo padavimas Generaliniam inspektoriui, nes būtent dėl testo neišlaikymo ir teikė siūlymą Komisijai nepratęsti Sutarties. Tačiau iš Komisijos protokolo matyti, kad Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl fizinio parengtumo testo neužskaitymo, o dėl kitų aplinkybių.

80.       Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, kerštavimo ir persekiojimo. Teismo vertinimu, tiek liudytojas G. I., tiek pats pareiškėjas paaiškino, kad G. I. pareiškėjui pasakė, kad šis bandytų susitarti ir išlaikyti fizinio parengtumo testą, nes priešingu atveju Sutartis su juo negalės būti pratęsta. Toks pokalbis negali būti suprantamas kaip kerštavimas, grasinimas pareiškėjui ar diskriminacija, nes G. I. iš esmės pareiškėjui tik paaiškino Aprašo 4, 7 punktų nuostatas.

81.       Atsakovas nurodo, kad teismas pažymėjo, jog atitikimas Aprašo 4 punkto nuostatoms yra sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau savaime nelemia, kad Sutartis turi būti pratęsta. Komisija siūlymą nepratęsti Sutarties priėmė atsižvelgusi į pareiškėjo tarnybos eigą, visą charakterizuojančią medžiagą. Komisijų sprendimai apskritai yra rekomendacinio pobūdžio (Aprašo 11 punktas), todėl jais nėra privaloma vadovautis priimant galutinį sprendimą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį ar jos nepratęsti. Komisija sprendimą priėmė balsų dauguma, įvertinusi visą pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, o ne vien remdamasi G. I. siūlymu. Taigi Komisijos sprendimas nėra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio Sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta.

82.       Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi KASOKTĮ nuostatomis, suteikta veiksmų laisve, leidžiančia pasirinkti variantą (pratęsti ar nepratęsti Sutarties terminą), kurį jis mano esant tinkamiausią. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo Sutarties nepratęsimo bei teisiniu reglamentavimu dėl sutarčių pratęsimo akivaizdu, kad G. I. vaidmuo yra nereikšmingas ir visiškai nelemiantis Lietuvos kariuomenės vado Sprendimo, nes teisės aktai nesuteikia jam, kaip Karo akademijos vyriausiajam puskarininkiui, įgaliojimų šiuo klausimu priimti ar įgalinti priimti sprendimus dėl sutarčių pratęsimo, be to jis pernelyg nutolęs pagal subordinaciją nuo Lietuvos kariuomenės vadovybės. Be kita ko sprendimo priėmimo procese dėl sutarčių pratęsimo tiek pagal Aprašo ir KASOKTĮ nuostatas tiesioginis Karo akademijos padalinio viršininkas ar vadovybė nedalyvauja. Todėl bylos nagrinėjimo metu pateiktas pareiškėjo atstovės prašymas apklausti jo tiesioginį vadą ir kitus su Sprendimu nesusijusius asmenis minėtu aspektu ir teismo motyvais pagrįstai buvo atmestas.

83.       Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neteikė medžiagos – Komisijos protokolo, dėl kurio pateikimo bylos šalys neprieštaravo, todėl pareiškėjui nėra žinomi duomenys svarstant jo Sutarties pratęsimo klausimą. Tokiu būdu pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes šalių procesinė padėtis nebuvo vienoda. Be to pareiškėjas teigia, jog teismas neišreikalavo Komisijos protokolo, todėl neobjektyviai išnagrinėjo šią bylą. Su šiais pareiškėjo argumentais atsakovas nesutinka, nes byloje buvo pateiktas Komisijos protokolas kartu su atsiliepimu, kurį teismas įvertino ir dėl jo sprendime pasisakė (sprendimo 15.2 punktas).

84.       Komisijos protokole pažymėta, kad pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Taigi, Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad pareiškėjas neatitiko Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimų, t. y. dėl fizinio parengtumo testo neužskaitymo, kaip mano pareiškėjas, o dėl kitų aplinkybių. Todėl šiuo aspektu nesutiktina ir su pareiškėjo apeliacinio skundo nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, kad anksčiau krašto apsaugos sistemoje pasitaikė atvejų, jog sutartys pratęsiamos ir kariams, kurie šio testo buvo neišlaikę, todėl jo atveju buvo pritaikyti dvigubi standartai.

85.       Teismas Lietuvos kariuomenės vado Sprendimą, kuriuo nuspręsta nepratęsti su pareiškėju Sutarties, pagrįstai nusprendė pripažinti teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti, vadovaujantis apeliacinio skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

86.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir su pareiškėju sudarytos Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad pasibaigus minėta Sutartimi nustatytam terminui ir nesant KASOKTĮ ir Aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo pratęsti šios sutarties terminą, t. y. galiojant Lietuvos kariuomenės vado Sprendimui nepratęsti Sutarties su pareiškėju, Karo akademijos viršininko Įsakymas, kuriuo pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos išleistas į atsargą pasibaigus Sutarties terminui, t. y. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis turi būti paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

87.       Atsakovo KAM atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad KAM sprendimo priėmimą nulėmė Lietuvos kariuomenės vado sprendimas. Pareiškėjas atitiko bendruosius reikalavimus Sutarties pratęsimui, tačiau neatitiko asmeninių savybių ir Lietuvos kariuomenės poreikių, šios aplinkybės lėmė, kad Sutartis nebuvo pratęsta. Teisės aktai nenumato, kad Sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Komisija teikia siūlymą Lietuvos kariuomenės vadui, kuriuo vadovautis vadui nėra privaloma.  

88.       Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

89.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas, paremtas visapusišku įrodymų įvertinimu, priimtas pašalinus visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytus trūkumus, apklausus liudytojus ir įvertinus visus įrodymus.

90.       Teismas pagrįstai rėmėsi KASOKTĮ nuostatomis ir nurodė, kad pasirašydamas terminuotą Sutartį, pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ji būtinai bus pratęsta. Komisijos 2021 m. kovo 24 d. posėdžio protokole Nr. NRS-5 pažymėta, kad pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus, tačiau tai nereiškia kad Sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Atsakovo vertinimu, toks teismo aiškinimas neprieštarautų sutarties šalių laisvo apsisprendimo sudaryti/tęsti tarnybos santykius principui. Pažymi, kad bet kuris karys, nepriklausomai nuo to ar jis vairuotojas ar kitos srities specialistas, nors ir atitinka Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad profesinė karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Sutartis yra dvišalis savanoriškas sandoris dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti sutartį tuomet, kai baigiasi jos terminas. Lietuvos kariuomenės vadas pritarė Komisijos siūlymui ir nusprendė nepratęsti Sutarties su pareiškėju.

91.       Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą taip įgyvendino pareiškėjo lūkesčius dėl su pareiškėjo deklaruojamu diskriminavimu sietinų asmenų apklausimu byloje liudytojais. Pirmosios instancijos teismas liudytojais kvietė Karo akademijos vyriausiąjį puskarininkį G. I. (asmuo, kuris teikė Komisijai savo siūlymą dėl pareiškėjo Sutarties pratęsimo, tačiau nedalyvavo balsavime priimant Sprendimą), Lietuvos kariuomenės vyriausiąjį puskarininkį R. K. (asmuo, kuriam pagal pareigas pavesta kuruoti visos Lietuvos kariuomenės ne karininko laipsnį turinčius karius ir kuris kartu yra Komisijos pirmininkas), pareiškėjo pasirinktą buvusį kolegą karį V. G.. Teismas, pakartotinai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, kerštavimo ir persekiojimo. Konstatuota, kad Komisija Sprendimą priėmė balsų dauguma, įvertinusi visą pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, o ne vien remdamasi G. I. siūlymu.

92.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, sietinus su Lietuvos kariuomenės veiksmais pakartotinai svarstyti pareiškėjo Sutarties pratęsimo klausimą likus kelioms dienoms iki Sutarties pasibaigimo, nurodė, kad šios aplinkybės nelaiko esminiu pažeidimu. Teismas kartu pažymėjo ir tai, kad Tvarkos aprašo 6 punktas nenustato imperatyvaus įpareigojimo Komisijai siūlyti pratęsti Sutartį iki vienerių metų, todėl pareiškėjo lūkesčiai šiuo aspektu negalėjo būti pažeisti.

93.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo argumentai dėl galimos diskriminacijos ar persekiojimo tarnyboje buvo visapusiškai išnagrinėti, šiuo aspektu įvertinti liudytojų parodymai. Pareiškėjo dar papildomų kitų asmenų iškvietimas liudyti tiek teismo, tiek atsakovų buvo vertinamas kaip perteklinis, kai kviečiami asmenys nėra susijęs su priimtu ginčijamu Sprendimu ar Įsakymu. Analizuojant byloje esančius parodymus ir kitus bylos įrodymus, aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl diskriminacijos kitų karių ar paties pareiškėjo atžvilgiu ar persekiojimo pareiškėjas nepateikė. Aplinkybę, kad toks persekiojimas neegzistavo, patvirtino Lietuvos kariuomenės vadovaujantys pareigūnai R. K., G. I., taip pat ir liudytoju apklaustas pareiškėjo buvęs kolega V. G., kuris tiesiogiai į atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovo apklausos metu užduotą klausimą nurodė, kad pareiškėjo, savo paties, ar kitų atžvilgiu diskriminacijos požymių neįžvelgė ir jos nejautė.

94.       Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė dėl visų šios bylos ginčui aktualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo Sutarties pratęsimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurių būtų nenagrinėjęs pirmos instancijos teismas, iš esmės nepateikė, taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus vertinti kitaip.

95.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, sietinais su krašto apsaugos sistemos iki 2021 m. kovo 23 d. priimtais sprendimais, nes pareiškėjas skundo reikalavimų visiškai į juos nenukreipia ir prašo panaikinti tik 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 1 punktą ir Įsakymą. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TRS-4 buvo priimtas panaikinant Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. TRS-19, tokiu būdu ankstesnės tarnybos organizavimo KAM Generalinės inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-6 nustatytos klaidos buvo tinkamai ištaisytos ir priimtas naujas savo esme po pakartotinio vertinimo teisėtas ir pagrįstas Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TRS-4, kuris ir yra aktualus nagrinėjamai bylai. Todėl Lietuvos kariuomenė, įvertinusi dar ir tai, kad tiek KAM, kurios struktūrinis padalinys yra Generalinė inspekcija, tiek Karo akademija yra atskiros krašto apsaugos sistemos institucijos (atskiri juridiniai asmenys, kaip Lietuvos kariuomenė), neturi pagrindo papildomai analizuoti ir pasisakyti dėl skunde minimų iki 2021 m. kovo 23 d. kitų institucijų priimtų sprendimų.

96.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad visi tiesioginiai ir aukštesni pareiškėjo vadai (viršininkai) pritarė jo Sutarties pratęsimui, bet Komisija bendru sutarimu nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti su juo Sutarties. Priešingai, Komisijos siūlymai Lietuvos kariuomenės vadui nebuvo priimti bendru sutarimu. Gavus Generalinės inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-6, Komisija 2021 m. kovo 18-19 d. el. paštu iš naujo svarstė, balsavo dėl pareiškėjo Sutarties pratęsimo ir nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti Sutarties su pareiškėju (balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1). G. I. Komisijai teikė savo siūlymą, tačiau jis Komisijos balsavime priimant Sprendimą nedalyvavo.

97.       Atsakovas pastebi, kad pareiškėjo tiesioginiai ir aukštesni vadai pritarė pareiškėjo Sutarties pratęsimui, kadangi prašymas pratęsti Sutartį buvo derintas iki Karo akademijos organizuoto Karių fizinio parengtumo testo laikymo, t. y. iki 2020 m. spalio 16 d.

98.       Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nepagrįstai nebuvo kviestas į Komisijos posėdžius/svarstymus, nebuvo supažindintas su Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimu, nurodo, kad Tvarkos aprašas nenumato, jog į Komisijos susitikimus, kuriuose svarstomi sutarčių pratęsimų klausimai, turi būti kviečiami kariai, taip pat, kad Komisijos siūlymas, Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl sutarties termino pratęsimo privalo būti atskirai argumentuojamas ir karys turi būti individualiai supažindinamas su priežastimi, kodėl atsisakoma pratęsti sutarties terminą. Tačiau sprendimų motyvus dėl sutarties pratęsimo/nepratęsimo, taip pat termino, kuriam buvo pratęsta sutartis, kariai gali sužinoti iš savo pajėgų ar karinio vieneto vyriausiojo puskarininkio, kuris dalyvauja Komisijos susirinkimuose. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad jis būtų kreipęsis dėl tokios informacijos poreikio ir, kad būtent jam būtų atsisakyta ją suteikti. Komisija svarstydama sutarčių pratesimus ir priimdama sprendimus, vadovaujasi KASOKTĮ, Tvarkos aprašu, vertina aplinkybių visumą ir visais atvejais vadovaujasi teisingumo ir sąžiningumo principais.

99.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad krašto apsaugos sistema jam turėjo pareigą pasiūlyti bet kokias kitas jo turimą kvalifikaciją atitinkančias pareigas, nes, pareiškėjo teigimu, Lietuvos kariuomenėje egzistuoja didelė personalo kaita, o analogiškais atvejais sutartys pratęsiamos, atsakovas nurodė, kad Lietuvos kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose trūksta ne tik puskarininkio kvalifikacijos ir pasirengimo vairuotojų, bet ir kitų karinių specialybių karių, tačiau tai nereiškia, jog svarstant visų karių sutarčių pratęsimo klausimus turėtų būti nepaisoma esminių krašto apsaugos sistemos atrankos į privalomąją karo tarnybą ar jos pratęsimo kriterijų – krašto apsaugos sistemos poreikių. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

100.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas testą išlaikė ne ministro įsakyme nustatytu laiku. Dėl to, kad testo laikymas buvo organizuotas pažeidžiant ministro nustatytą tvarką, buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir fizinio parengimo instruktorius buvo nubaustas drausmine tvarka už testo laikymo organizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Kadangi kiekvieną karį su KAM sieja specifiniai pavaldumo, prieraišumo ir tarnybos santykiai, įvertinus pareiškėjo minėto elgesio motyvus, tai neatitiko krašto apsaugos sistemos poreikių. Dėl pareiškėjo argumentų, kad neva su kitais asmenimis, kurie nebuvo išlaikę testo, sutartys buvo pratęstos, paaiškino, kad nebuvo sprendžiamas sutarčių pratęsimo klausimas su pareiškėjo nurodytais asmenimis, o buvo sprendžiamas jų rotacijos klausimas, tų asmenų tarnybos sutartys nebuvo pasibaigusios. Akcentavo, kad vien tik nurodytų reikalavimų atitikimas savaime nelemia Sutarties pratęsimo, kadangi kiekviena situacija vertinama individualiai. Pareiškėjo poelgis lėmė, kad Sutartis su juo nebuvo pratęsta. Šiuo atveju galioja sutarčių sudarymo laisvė, tai yra sandoris, kurio teisės aktai neįpareigoja būtinai pratęsti. Asmenys lūkestį dėl sutarties pratęsimo gali įgyti per savo kompetencijas, asmenines ir dalykines savybes, kurios išryškėja per tarnybos laiką, dėl to sutartis sudaroma terminuota ir nebūtinai turi būti pratęsta.

101.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Karo akademija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

102.       Nurodo, kad teismas iš esmės sprendimą priėmė vertindamas tuos įrodymus ir jų visumą, kurie buvo aktualūs bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, kaip buvęs profesinės karo tarnybos karys, savo galbūt pažeistas teisės turėjo ginti vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu. Bylą nagrinėjant posėdžio metu pareiškėjui uždavus klausimą, ar jis tarnaudamas Karo akademijoje pranešė savo vadovybei apie galimai neteisingą (duomenys neskelbtini) G. I. elgesį, jis atsakė neigiamai. Taigi pareiškėjo teiginiai, kaltinantys G. I., yra nepagrįsti ir neturėtų būti vertintini šios bylos nagrinėjimo ribose.

103.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir įvertino ginčui aktualius įrodymus, susijusius su pareiškėjo Sutarties pratęsimu. Aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos medžiaga, kuria remiantis Komisija rekomendavo nepratęsti su pareiškėju Sutarties, nevertintina, kaip apribojusi pareiškėjo teises, kadangi Aprašas nenumato, jog minėta informacija turėjo būti pateikta pareiškėjui. Pažymi, kad Komisiją sudaro daugiau nei vienas asmuo ir visi sprendimai yra rekomendaciniai ir yra priimami balsų dauguma.

104.       Teismas išanalizavo visus pareiškėjo minėtus argumentus, taigi iš esmės atsižvelgė į visas bylos aplinkybes dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo. Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertinti kitaip. Teismo buvo įvertinti visi įrodymai tiek atskirai, tiek visumoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl sprendimo nemotyvuotumo nepagrįsti.

105.       Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovų išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad Komisija vertina asmens tinkamumą ir teikia siūlymą. Šiuo atveju 8 Komisijos nariai balsavo už Sutarties nepratęsimą ir tik 1 narys buvo už tai, kad Sutartis būtų pratęsta. Pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjo asmeninės savybės nulėmė, kad Sutartis su juo nebuvo pratęsta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

106.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 dalies, kuria atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-419, priimto minėto Sprendimo pagrindu, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve, pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą, tarnybinio atlyginimo ir maistpinigių už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo.

107.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

108.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, sprendimo išvadų nepagrindė, dėl to sprendimas yra be motyvų. Teismas neišreikalavo pareiškėjo prašomų dokumentų, kuriais remiantis Komisija priėmė siūlymą, neteisingai vertino liudytojo V. G. parodymus, teisminio nagrinėjimo metu rėmėsi nepatikrintais įrodymais, nenurodė, kodėl didesnę įrodomąją reikšmę suteikė vieniems įrodymams, netyrė jų sąsajumo, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas.  

109.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

110.       Byloje nustatyta, kad KAM 2017 m. kovo 9 d. su pareiškėju sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PS-286, pagal kurią pareiškėjas priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Šios Sutarties 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad karys įsipareigoja sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas, o 6 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

111.       Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. KAM viršininkui pateikė prašymą pratęsti su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį. KAM 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą pateikė svarstyti Komisijai, kuri 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė Sutarties su pareiškėju nepratęsti. KAM Generalinė inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pasiūlė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Krašto apsaugos ministras Lietuvos kariuomenės vadui nurodė pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo iš naujo. Komisija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo kandidatūrą, pasiūlė Lietuvos kariuomenės vadui profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nepratęsti. Lietuvos kariuomenės vadas skundžiamu 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TRS-4 nusprendė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju. Lietuvos karo akademijos viršininkas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. P-419 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (duomenys neskelbtini) pareigų ir nuo 2021 m. kovo 26 d. išleistas į atsargą.

112.       Pagal KASOKTĮ 31 straipsnį, profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams: 1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai; 2) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui (KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalis). KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyti išleidimo į atsargą metai. Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą. KASOKTĮ 38 straipsnio, nustatančio  profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindus, 1 dalies 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius.

113.       Aprašo, nustatančio profesinės karo tarnybos sutarties (toliau – PKT sutartis) pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo sąlygas ir sprendimų priėmimo procedūras, kai karys pareiškia norą pratęsti PKT sutartį ir tarnybą, 8 punkte numatyta, kad karys, norėdamas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, prašymą dėl profesinės sutarties ar tarnybos pratęsimo krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja, personalą administruojančiam struktūriniam padaliniui (toliau – personalą administruojantis padalinys), turi pateikti likus 7 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos. Aprašo 4 punkte numatyta, kad kario kandidatūra dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo atitinkamai komisijai teikiama, kai karys atitinka šiuos reikalavimus: yra pateikęs prašymą dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo; teikiant prašymą dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo, nuo paskutinio tarnybos vertinimo praėję mažiau nei 12 mėnesių ir paskutinėje Kario tarnybos vertinimo anketoje pateikta rekomendacija kariui pratęsti PKT sutartį ar tarnybą; turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai; ekspertinio nutarimo pažymoje įrašyta sveikatos grupė atitinka pareigybei nustatytą sveikatos grupę. Jeigu sveikatos grupė žemesnė nei nustatyta pareigybei, kario PKT sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas gali būti svarstomas tik paskyrus jį į pareigas pagal jo sveikatos grupę; fizinis parengtumas įvertintas teigiamai (įskaityta), karių fizinio parengtumo testas laikytas ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių (išskyrus atvejus, kai karys testo nelaikė dėl pateisinamos priežasties) (Aprašo 4.1–4.5 papunkčiai).

114.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir teismo posėdžiuose nurodytus argumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą ir įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus šalių paaiškinimus bei apklaustų liudytojų parodymus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutartis su pareiškėju nepratęsta pagrįstai.

115.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. pareiškėjo fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta), o 2020 m. pirmoje pusėje pareiškėjas fizinio parengtumo testo nelaikė (pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis nebuvo organizuotas dėl paskelbto karantino), 2020 m. spalio mėn. fizinio parengtumo testo nelaikė dėl ligos (pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo nedarbingumą). Pareiškėjas fizinio pasirengimo testą išlaikė 2020 m. gruodžio 30 d.

116.       Pareiškėjo teigimu, testą jis išlaikė 2020 m. gruodžio 30 d. savo iniciatyva, testo laikymą suderinęs su viršininku, taigi jis atitiko visus reikalavimus, kad su juo būtų pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad jis neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų.

117.       Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino atsakovų atstovai bei matyti iš byloje esančio 2021 m. kovo 24 d. Komisijos posėdžio protokolo, bei sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas atitiko Aprašo 4 punkto reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad Sutartis su pareiškėju nutraukta dėl to, kad jis neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas atitiko Apraše nustatytus reikalavimus, savaime nereiškia, jog profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju visais atvejais turi būti pratęsta.

118.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pažymi, kad profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus Aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama. Apraše nustatytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau tai nereiškia, kad, atitikus Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra eksplicitiškai įtvirtinta, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su Apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-624/2015).

119.       Atsižvelgiant į minėtą KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės karo tarnybos sutarties sampratą bei terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, darytina išvada, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintinas kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Pažymėtina, kad nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su Aprašo 4 punkte nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Tokiu atveju krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl profesinių karo tarnybos sutarčių pratęsimo. Tai, jog kario tarnybos laiko pratęsimas yra krašto apsaugos ministro diskrecija (tai matyti iš nuorodos dėl krašto apsaugos ministro sutikimo pratęsti sutartį, kuris (sutikimas) laikytinas viena iš tokiam pratęsimui būtinų sąlygų (KASOKTĮ 31 str. 3 d.)), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs ir 2011 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-376/2011.

120.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino atsakovų atstovai, Sutarties su pareiškėju nepratęsimui turėjo įtakos pareiškėjo asmeninės savybės (jo elgesys) ir krašto apsaugos sistemos poreikiai, o ne tai, kaip teigia pareiškėjas, kad jis neva neatitiko Aprašo nuostatų reikalavimų. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo, įpareigojančio su pareiškėju pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį, nėra. Iš byloje esančių įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog pasirinkimas nepratęsti terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju priklausė nuo krašto apsaugos sistemos poreikių bei pareiškėjo asmeninių savybių. Kadangi pareiškėjas neatitiko krašto apsaugos sistemos poreikių dėl asmeninių savybių, pasibaigus tokio kario profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su juo nebuvo pratęsta.

121.       Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai bei teismo posėdyje paaiškino atsakovų atstovai, taip pat liudytojais apklausti G. I. ir V. K., pareiškėjas fizinio parengimo testo krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išlaikęs. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, patvirtindamas, kad fizinio parengimo testą jis laikė savo iniciatyva, suderinęs su viršininku, testą išlaikė 2020 m. gruodžio 30 d. Atsakovo atstovai teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad dėl fizinio pasirengimo testo organizavimo pažeidžiant krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir fizinio pasirengimo instruktorius dėl to buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn. Atsakovų atstovai neginčijo, kad pareiškėjas testą išlaikė 2020 m. gruodžio 30 d., tačiau teigė, jog tai padarė pažeidžiant krašto apsaugos ministro įsakyme nustatytą tvarką. Be to, liudytojas G. I., tiek duodamas parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dėl pareiškėjo fizinio parengtumo testo 2019 m. rezultatų neįskaitymo paaiškino, kad pareiškėjas, laikydamas testą 2019 m., instruktoriui neteisingai nurodė savo amžių, kadangi testo reikalavimai pagal amžių skiriasi, todėl suvedus duomenis į sistemą ir paaiškėjo, jog testo jis neišlaikė, t. y. pareiškėjas, nurodydamas savo amžių, buvo nesąžiningas. Šios aplinkybės taip pat lėmė G. I. siūlymą nepratęsti su pareiškėju Sutarties.

122.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Sutartis su juo nepratęsta dėl to, kad jis neatitiko Aprašo nuostatų reikalavimo, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad Komisija siūlymą nepratęsti su pareiškėju Sutarties priėmė įvertinusi jai pateiktus duomenis apie pareiškėją, siūlymas priimtas 8 Komisijos nariams balsuojant už Sutarties nepratęsimą ir 1 nariui prieš. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoju apklaustas Komisijos pirmininkas R. K., G. I. balsuojant nedalyvavo, jo nepritarimas nelėmė Komisijos siūlymo nepratęsti su pareiškėju Sutarties, kadangi buvo vertinama visa apie pareiškėją surinkta ir Komisijos nariams pateikta informacija. Byloje įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti priešingai, nėra, tokių nepateikė ir pats pareiškėjas.

123.       Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad nėra aiškūs G. I. ir Komisijos siūlymai nepratęsti Sutarties su pareiškėju, motyvai.

124.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikta visa medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas Komisijos siūlymas nepratęsti su pareiškėju Sutarties, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo Komisijos 2021 m. kovo 24 d. protokolo, nors juo rėmėsi. 

125.       Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka, kadangi, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino atsakovų atstovai, visa medžiaga, kuria remdamasi Komisija priėmė siūlymą nepratęsti su pareiškėju Sutarties, buvo pateikta ir ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Jokios papildomos medžiagos atsakovai neturi. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos 2021 m. kovo 24 d. protokolas, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl teismas pagrįstai jį vertino ir juo rėmėsi.

126.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su pareiškėjo diskriminavimu bei lygybės principo pažeidimu.

127.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, liudytojų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jokių pareiškėjo diskriminavimo požymių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Liudytojas V. G. patvirtino, kad apie V. D. diskriminavimą nieko negirdėjo, jam apie tai nežinoma, diskriminavimo požymių nebuvo. Liudytojas G. I. paaiškino, kad jokio priešiškumo pareiškėjui neturėjo, grasinančių sakinių jam nebuvo išsakyta. V. D. buvo vienas iš 53 karių. Dėl testo rezultatų pats V. D. jį informavo, todėl jis pasiūlė jam susisiekti su fizinio parengimo centru ir viską išsiaiškinti, nes jeigu nebus testo rezultatų, sutartis negalės būti pratęsta. Komisijoje sprendžiant sutarties pratęsimo klausimus, vertinami personalo tarnybos pateikti dokumentai, jo siūlymas nepratęsti su pareiškėju Sutarties nebuvo lemiantis Komisijos sprendimą. Nurodė, kad negali vertinti karių atsižvelgdamas į Karo akademijos interesus išlaikyti ar ne vieną ar kitą karį, kadangi toks vertinimas nebūtų objektyvus. G. I. apie pareiškėjo diskriminavimą nieko negirdėjo. Liudytojas R. K. paaiškino, kad galutinį sprendimą priima Komisija, jis jokios įtakos Komisijos narių balsavimui neturi, balsuoja paskutinis. Aptariamu atveju, jeigu jis būtų balsavęs kitaip, jo balsas nebūtų lemiamas. Fizinio pasirengimo testo laikymų tvarka nustatyta krašto apsaugos ministro įsakymu, visi kiti laikymai, ne pagal nustatytą tvarką, negalimi. Pareiškėjas testą išlaikė pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. rezultatą pasiekė neteisėtu būdu, ir toks atvejis buvo vienetinis, iki to tokių atvejų nebuvo. Kariams yra taikomi sąžiningumo, pasiaukojimo ir kiti reikalavimai, todėl jokių išimčių negali būti. Komisija siūlymą priima įvertinusi apie karį pateiktų duomenų visumą. Šiuo atveju buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas testą išlaikė nesąžiningu būdu.  Liudytojas V. K. paaiškino, kad neprieštaravo Sutarties su pareiškėju pratęsimui, tik vėliau iškilo klausimas dėl neišlaikyto fizinio pasirengimo testo, kuris buvo neįskaitytas, nes buvo nurodytas netikslus pareiškėjo amžius. Apie pareiškėjo testo laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką sužinojo vėliau, jeigu būtų šią aplinkybę žinojęs anksčiau, nebūtų pritaręs Sutarties pratęsimui. Jis neįžvelgė, kad V. D. būtų buvęs diskriminuojamas ar jam taikomas mobingas.

128.       Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo vertinti, kad G. I. pateiktas siūlymas, kuris yra rekomendacinis, turėjo kažkokių  diskriminacinio pobūdžio apraiškų ir galėjo nulemti Komisijos siūlymą nepratęsti Sutarties su V. D. bei Lietuvos kariuomenės vado Sprendimą nutraukti su pareiškėju Sutartį.

129.       Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad su kitais asmenimis, kurie, pareiškėjo teigimu, taip pat nebuvo išlaikę testo, profesinės karo tarnybos sutartys buvo pratęstos, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino atsakovų atstovai, buvo sprendžiamas pareiškėjo skunde nurodytų asmenų rotacijos, o ne sutarčių pratęsimo klausimas, tų asmenų sutartys nebuvo pasibaigusios. Taigi pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

130.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

131.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje P. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.,). Vien tam tikrų argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai.

132.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, apklausė ir įvertino liudytojų parodymus, sprendime padarytas išvadas tinkamai pagrindė. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, tačiau apeliaciniame skunde dėsto argumentus, su kokiais teismo sprendimo motyvais nesutinka.

133.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. 

134.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

135.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjos                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

Milda Vainienė

                                        

                Dalia Višinskienė