Civilinė byla
Nr. 3K-3-189/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
78.2.1; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir
Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K.
ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam
vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Alytaus rajono
savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
nagrinėjami klausimai dėl šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo
dydžio ir jo priteisimo iš atsakovo.
Ieškovė
2007 m. rugpjūčio 30 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti,
kad atsakovas yra G. D. tėvas, o G. D. – atsakovo duktė;
2) nustatyti G. D. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su ieškove;
3) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai G. D. periodinėmis
išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki
2007 m. rugsėjo 1 d., iš viso 18 000 Lt, ir nuo
2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės po 500 Lt kas
mėnesį, pervedant šias vaiko motinai – ieškovei. Ieškovė nurodė, kad su
atsakovu draugavo, tapo nuo jo nėščia, apie tai pasakė atsakovui ir nuo to
laiko jų santykiai nutrūko. 1999 m. balandžio 6 d. gimė šalių duktė G.
Ieškovei susituokus su S. D., šis 2000 m. spalio 4 d. pripažino
save G. tėvu. Ieškovė su S. D. išsituokė 2003 m. gegužės 9 d.
Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimu nustačius, kad S. D. nėra
G. D. tėvas, S. D. nustojo teikti G. išlaikymą. Anot ieškovės,
dukters poreikiams reikalinga apie 1000 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės
teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
nustatė, kad atsakovas yra G. D. tėvas, o G. D. – jo duktė; nepilnametės
G. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. K.; priteisė iš atsakovo
G. D. išlaikyti po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio
į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d., iki
dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka,
atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia išmoka uzufrukto teise disponuos
ieškovė; iš atsakovo priteisė dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m.
liepos 12 d. iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. po 350 Lt per
mėnesį; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai; kitą ieškinio dalį
atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama ne santuokoje, 1999 m.
balandžio 6 d. pagimdė dukterį G. Š.; 2000 m. birželio 17 d.
ieškovė susituokė su S. D., kuris 2000 m. spalio 4 d. pripažino
savo tėvystę G. Š. atžvilgiu, ir jai teikė išlaikymą iki tėvystės
nuginčijimo, t. y. iki 2007 m. birželio 12 d. Remdamasis ekspertizės
išvada ir šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovas yra G. D.
tėvas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto
priemonių neturi, jos pajamos yra apie 1600 Lt kas mėnesį, turi įsipareigojimų
bankams, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, dėl kurio išlaikymo padidinimo
kreipėsi į teismą; ieškovės sutuoktinis nekilnojamojo turto neturi, turi
lengvąjį automobilį, uždirba apie 1100 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas kartu
su sutuoktine D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise
valdo 50,76 kv. m bendro ploto butą Kaune, šiam butui įregistruota
hipoteka; atsakovo sutuoktinė ir atsakovas pasiskolino iš banko 32 000 eurų,
bankui buvo nurodytos tik atsakovo sutuoktinės pajamos, o atsakovas banko buvo
vertinamas kaip paskolos pareiškėjos D. B. išlaikytinis; atsakovas turi
dar vieną nepilnametį vaiką; atsakovo šeimos pajamos Anglijoje yra vaikui
mokama 18,10 svaro sterlingų pašalpa ir D. B. gaunamos darbo pajamos
– 869 svarai sterlingų per mėnesį, t. y. apie 4000 Lt. Teismo
vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai dėl vaiko poreikių, sveikatos būklės,
išlaidų laikytini iš dalies pagrįsti siejant su ieškovės turtine padėtimi. Teismas
sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad tėvai moka atsakovo
būsto paskolą Lietuvoje, kad gyvenamųjų patalpų Anglijoje nuomos dydis siekia daugiau
kaip 700 svarų sterlingų, liko neįrodytos. Teismas darė išvadą, kad šalių
turtinė padėtis yra panaši, todėl abi turi panašias galimybes prisidėti prie
dukters išlaikymo. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai,
kad jie turi po du nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, jog iš atsakovo
priteistina po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą
padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog
atsakovas šiuo metu nedirba (neįgalumas nenustatytas), tačiau anksčiau dirbo ir
turėjo pajamas, neteikia pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo sumą. Teismas nurodė,
kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m.
birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo panaikinta S. D. tėvystė,
t. y. nuo 2007 m. liepos 12 d.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį
skundą, 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo dukteriai priteistą periodinėmis
išmokomis išlaikymą iki 300 Lt; pakeitė iš atsakovo priteistą išlaikymo
įsiskolinimą ir priteisė 484 Lt išlaikymo įsiskolinimą; kitas
sprendimo dalis paliko nepakeistas. Atsižvelgdama į tai, kad minimali mėnesinė
alga yra 800 Lt, ir nenustačiusi šalių sunkios turtinės padėties, kolegija
sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nepilnametės G. D. būtinus
poreikius galėtų patenkinti mažesnis nei 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Atsižvelgdama
į tai, kad G. D. yra devyneri metai, kad ji yra moksleivė, lankanti
įvairius būrelius ir kuriai reikalingos įvairios mokymosi priemonės, kolegija pripažino,
kad 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma G. D.
išlaikyti. Remdamasi bylos duomenimis, kolegija nustatė, kad ieškovės šeimos
bendros pajamos per mėnesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu
siekė 3020 Lt, be to, ieškovė ir jos sutuoktinis po teismo sprendimo
priėmimo 2008 m. birželio 3 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal
kurią iki 2013 m. gegužės 31 d. paėmė 8254,17 euro vartojimo
paskolą, o 2008 m. liepos 10 d. sutartimi bendrosios jungtinės
nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su namu ir kitais ūkiniais pastatais. Kolegija
nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokį jo sveikatos
sutrikimo lygį, dėl kurio jis negalėtų dirbti jokio darbo ir gauti už jį darbo
užmokesčio (didesnio nei gauna jo sutuoktinė), kuris leistų garantuoti visavertį
abiejų atsakovo vaikų išlaikymą. Remdamasi atsakovo pateikta nuomos sutartimi,
kolegija nustatė, kad patalpų nuomos Anglijoje dydis siekia 745 svarus, be
to, kolegija nurodė, kad atsakovas ir jo sutuoktinė bendrosios nuosavybės teise
Kaune turi dviejų kambarių butą, kurį nuomodamas atsakovas taip pat galėtų
gauti pajamų. Kolegija atsižvelgė į tai, kad šis butas įsigytas už 2007 m.
rugpjūčio 7 d. būsto paskolos sutartimi banko suteiktą 32 000 eurų
paskolą, už kurią mokamos nemažos mėnesinės įmokos bankui. Atsižvelgdama į nurodytus
duomenis, kolegija konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek
geresnė už atsakovo, kuris nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes
pajamas negu nurodė teismui. Kadangi 800 Lt per mėnesį yra būtina,
protinga ir pakankama suma G. D. išlaikyti, o ieškovė pripažino pati
sugebanti per mėnesį teikti 500 Lt išlaikymą savo dukteriai, tai, kolegijos
nuomone, atsakovas, kurio turtinė padėtis yra šiek tiek sunkesnė už ieškovės,
turi būti pajėgus mokėti savo dukteriai išlaikyti po 300 Lt per mėnesį. Sutikdama
su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
kolegija sumažino priteistiną kasmėnesinę išlaikymo sumą iki 484 Lt
(300 Lt X 50 d. / 31 d.). Kolegija pažymėjo,
kad, ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai
kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar
padidinimo (CK 3.201 straipsnis).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį. Teismas, nors ir analizavo
atsakovo pateikiamų įrodymų (T. 2, b. l. 25-32) vėlavimo priežastis,
tačiau nenustatė tų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimtinių sąlygų,
kurioms esant tokių įrodymų priėmimas būtų pagrįstas ir teisėtas proceso
koncentruotumo ir ekonomiškumo požiūriu, siekiant bylą išspręsti teisingai. Be
to, atsakovo pateikti dokumentai (2008 m. spalio 8 d. nuomos sutartis)
yra surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir tai įrodo,
kad atsakovas specialiai apeliacinės instancijos teismui parengė dokumentus,
kuriuos privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šio įrodymo pateikimo
būtinybė kilo dar pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovas nerūpestingai
vedė bylą, siekė vilkinti procesą, todėl nepateikė galiojančios nuomos
sutarties bei pagal šią sutartį patiriamų išlaidų įrodymų. Kasatorės teigimu,
pirmosios instancijos teisme atsakovas netinkamai naudojosi savo teise teikti
įrodymus, piktnaudžiavo savo teise, įrodymus pateikdamas dozuotai, teikdamas su
nagrinėjimo dalyku nesusijusius įrodymus, pateikdamas įrodymus,
nepagrindžiančius jo atsikirtimų, veikė prieš greitą ir ekonomišką bylos
išnagrinėjimą.
2. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų
vertinimo taisykles. Kasatorės teigimu, teismas neįvertino 2007 m.
lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutarties, pagal kurią jos šeima yra
paėmusi 8710,30 euro paskolą. Vertindamas 2008 m. spalio 14 d.
nuomos sutarties reikšmę, teismas nenustatė bylai teisingai išspręsti
reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas ir jo šeima tikrai nuomoja šį būstą ir,
svarbiausia, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 745 svarų sterlingų išlaidų
t. y. teismas sprendė, kad atsakovo patiriamoms išlaidoms įrodyti pakanka
nuomos sutarties fakto, o išlaidų buvimą pagrindžiančių įrodymų teismas iš
atsakovo neprašė, o šis jų ir nepateikė. Kasatorės teigimu, apeliacinės
instancijos teismui pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo galimybių teikti
pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vaikui išlaikyti pakaks 800 Lt
per mėnesį, kasatorės nuomone, nepagrįsta – nenurodyti argumentai, dėl kurių
teismas atmetė byloje buvusius įrodymus, kurių pagrindu pirmosios instancijos
teismas darė išvadą, jog vaikui būtinas 900 Lt išlaikymas.
4. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, 3.3, 3.192 straipsnius,
CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nustatydamas priteistino
išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasatorės ir
atsakovo turtinę padėtį, tačiau neteisingai taikė CK 3.192 straipsnį, nes
neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, jo
galimybes įsidarbinti, šeimos sprendimą dėl atsakovo nedarbo ir neteikė pirmumo
vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnis). Remdamasi bylos
duomenimis, kasatorė teigia, kad jos (jos šeimos) turtinė padėtis yra daug
blogesnė negu atsakovo šeimos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas
vertino, kad būtent kasatorės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo.
Kasatorės teigimu, įrodinėdamas savo pajamas ir išlaidas, atsakovas yra
nesąžiningas; akivaizdu, kad realios atsakovo pajamos yra daug didesnės nei
tos, kurias jis parodo, taip pat didesnės ir už kasatorės pajamas. Tuo tarpu apeliacinės
instancijos teismas neturėjo toleruoti atsakovo nesąžiningumo.
5. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai įvertino 2008 m. spalio 8 d. nuomos
sutartį, dėl to neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl, iš
atsakovo priteistą išlaikymo sumą nepagrįstai sumažindamas iki 300 Lt,
pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK
3.3 straipsnis) ir netinkamai aiškino bei taikė CK 3.192 straipsnį.
Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko
poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas
įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Pagal 6.461 straipsnio 2 dalį
vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę
algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S.
v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio
priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti
mažesnį negu MMA išlaikymą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas
nenustatė atsakovo sunkios turtinės padėties. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė
ir nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas neprisideda net prie elementarių
vaiko poreikio tenkinimo.
6. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis,
nes netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK
185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas
neįvertino aplinkybės, kad kasatorės šeima paskolą iš banko paėmė būstui. Tuo
tarpu atsakovas į sunkesnę padėtį pateko dėl savo elgesio ir priimtų sprendimų
– nedirbti, įgyti turtą, už kurį reikia mokėti dideles įmokas bankui, šio buto
nenuomoti ir iš tokio buto panaudojimo negauti pajamų. Anot kasatorės,
atsakovas negali remtis susidariusia sunkesne turtine padėtimi ir dėl to
prašyti mažesnio išlaikymo dydžio. Nors atsakovas yra darbingas, tačiau nededa
jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti ir dukters pagrįstiems
poreikiams tenkinti. Kasatorė atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo
prieštaringumą – nors nustato kasatorei palankias aplinkybes, tačiau iš jų
padaro priešingas ir atsakovui palankias išvadas. Kasatorės vertinimu,
pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo po 450 Lt kas
mėnesį periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimą po 350 Lt kas mėnesį,
atsižvelgė tiek į vaiko poreikius, tiek į vaiko tėvų turtinę padėtį bei
užtikrino būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio
2 dalis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma,
kad:
1. Šeimos
bylose teismas nesaistomas apeliacinio skundo ribų, turi būti aktyvus, todėl
negalima sutikti su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė CPK 314 straipsnį, juolab kad teismas priėmė ne tik atsakovo, bet
ir kasatorės pateiktus papildomus įrodymus. Be to, atsakovo pateikta nuomos
sutartis nėra visiškai nauja turinio prasme, apie šią sutartį kasatorei buvo
žinoma pirmosios instancijos teisme. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nuomos
sutartis surašyta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas
pažymi, kad pateiktos sutarties galiojimas yra nuo 2008 m. spalio
14 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., taip pat nurodyta, kad pirma
sutartis sudaryta nuo 2006 m. spalio 14 d. ir ji pratęsiama kas šešis
mėnesius.
2. Anot
atsakovo, kasatorė deklaratyviai nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo savo
teise, įrodymus teikė dozuotai, taip pat teikė su nagrinėjamu dalyku
nesusijusius įrodymus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs
teise. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
įrodymų priėmimo ir vertinimo taisykles. Atsakovo teigimu, teismas įrodymus
vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas
nebuvo šališkas, suteikė šalims galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus,
prašymus. Kasatorė apeliacinės instancijos teisme nesinaudojo advokato pagalba,
todėl teismas išaiškino jos procesines teises.
3. Tinkamai
taikydamas CK 3.192 straipsnio normas, apeliacinės instancijos teismas
nustatė, kad G. D. išlaikyti reikia 800 Lt per mėnesį. Teismas
pagrįstai nesutiko su kasatorės pateikta reikalingų išlaidų skaičiuote, nes ši
nepagrįsta įrodymais. Taip pat teismas išsamiai ištyrė duomenis apie šalių
turtinę padėtį, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo
metu yra blogesnė.
4. Atsiliepime
atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas tapo bedarbiu iki kasatorei
kreipiantis su ieškiniu į teismą, banko paskola gauta 2007 m. rugpjūčio
7 d. t. y. daugiau kaip metai iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš
bylos duomenų matyti, kad atsakovas iki DNR ekspertizės atlikimo nežinojo ir
negalėjo žinoti apie savo pareigas dukteriai. Šios aplinkybės paneigia
kasatorės argumentus, kad atsakovas dirbtinai blogino savo padėtį. Atsakovas
pažymi, kad jis gyvena santuokoje su D. B.; neturėjo ir neturi pareigos
tartis su kasatore, priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus.
5. Atsakovui
įsigijus butą Kaune, prievolę bankui atsakovo vardu vykdo jo tėvai, kurie ir
prižiūri butą. Atsakovas neprašė teismo įvertinti šios paskolos grąžinimą kaip
jo piniginę prievolę, kuri mažina šeimos pajamas, nes paskola grąžinama ne iš
atsakovo šeimos pajamų. Atsakovo vertinimu, nuo bylos iškėlimo jis neblogino
savo padėties, kuri išliko tokia pati, tuo tarpu kasatorė savo finansinius
įsipareigojimus bankui didino.
6. Atsakovas
atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė iš esmės kelia išlaikymo dydžio,
t. y. fakto, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos
Nr. 3K-3-357/2005).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK
314 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CPK 314 straipsnyje
nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus
įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus
atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar
kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią
teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo
apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet
kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant
nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai
reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos
teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos
teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms
išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais
duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai
nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti,
išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje
nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso
dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų
pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir
panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti
vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M.
v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio
22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T.,
bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos
Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste
konstatuotina, kad CPK 314 straipsnis neriboja įrodymų, kurie neegzistavo
bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo
pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame
skunde teiginys apie CPK 314 straipsnio pažeidimą grindžiamas tuo, kad
apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šiame straipsnyje įtvirtintų išimtinių
sąlygų, kurioms esant naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme
nėra ribojamas, priėmė kaip įrodymą atsakovo pateiktą nuomos sutartį su
priedais (T. 2, b. l. 25-32).
Vertindama
aptariamą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apelicinės
instancijos teisme kaip įrodymas priimta nuomos sutartis (su priedais) datuota
2008 m. spalio 14 d., t. y. šis įrodymas yra atsiradęs jau po
pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Jau pirmiau konstatuota,
kad įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir
atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės
instancijos teisme CPK 314 straipsnis neriboja. Vertinant aptariamą
kasacinio skundo argumentą atsižvelgtina ir į tai, kad viena iš šioje byloje
atsakovo įrodinėtų aplinkybių, įeinančių į bylos įrodinėjimo dalyką, yra
atsakovo šeimos nuomojamų gyvenamųjų patalpų Londone nuomos mokesčio dydis. Atsakovas,
bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip rašytinį įrodymą apie jo
šeimos nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio Londone dydį pateikė nuomos
sutartį, datuotą 2007 m. spalio 14 d., kurioje, be kita ko, įrašyta,
kad nuomos mokestis – 745 svarai sterlingų per mėnesį (T. 1, b. l.
156, 157). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,
sprendime konstatavo, jog atsakovo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad gyvenamųjų
patalpų Anglijoje nuomos dydis siekia daugiau kaip 700 svarų, liko neįrodytos.
Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad
neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas
prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo
būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems
byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad
atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus, tačiau aptariamu aspektu
nėra pakankamo pagrindo konstatuoti jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
faktą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai
nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus,
būtų pažeidęs CPK 314 straipsnio nuostatas.
Dėl CPK 331
straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų
Pagal CPK
331 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismo sprendimo
(nutarties) motyvuojamojoje dalyje turi būti glausta forma nurodyti, be kita
ko, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2 punktas), bei
argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (3 punktas).
Sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės
instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo (nutarties)
dalyje.
Šioje byloje
kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad CPK 331 straipsnio 4 dalies 2
ir 3 punktų reikalavimų neatitinka skundžiamos nutarties dalis, kuria
apeliacinės instancijos teismas nustatė vaiko poreikių dydį – 800 Lt per
mėnesį. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą,
taip pat konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas grindžiamas netinkama
skundžiamos nutarties interpretacija. Skundžiamos apeliacinės instancijos
teismo nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas,
nustatydamas vaiko poreikių dydį, neatmetė jokių byloje surinktų įrodymų, o tiesiog,
vykdydamas savo procesinę pareigą, įvertinęs visus minėtai faktinei bylos
aplinkybei nustatyti reikšmingus byloje surinktus įrodymus, jų įrodomąją
reikšmę bei pakankamumą, padarė kitokią nei pirmosios instancijos teismas
išvadą dėl vaiko poreikių dydžio. Įrodymai bei jų vertinimas, kuriais
grindžiama aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada, skundžiamoje
nutartyje yra nurodyti. Pripažinti, kad aptariama apeliacinės instancijos
teismo išvada yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrindo
nėra.
Dėl tėvų
pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlaikymo ir įrodymų vertinimo
Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta,
kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo
sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam
vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui
vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK
3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus,
2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai
proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo
ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įstatyme
įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties
principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų
turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi
būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo
principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad,
priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia
atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai
leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą,
toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š.,
bylos Nr. 3K-3-176/2005). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tėvų
pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės
principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams
yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi
visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų
teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių
aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko
gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis
principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir
pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos
Nr. 3K-3-286/2004). Be to, nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo
vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti
tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos
Nr. 3K-3-306/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą
praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo
aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios
negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų
nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios
atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti
išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas
vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos
Nr. 3K-3-259/2004). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė
pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų
turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą
turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006).
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir
gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų
atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų
teikiamas išlaikymas vaikams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Išlaikymo
įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2
ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma
arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra
konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas
remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis,
todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas
priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų
nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno
iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams
ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė
kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas
ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas
dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant
teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti
remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į
protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T.
ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007).
Formuodamas
teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad
įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui
išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų
vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių
aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl
tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių
buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m.
birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno
miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio
19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos
apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos
Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras
ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Reikalavimas
vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo
nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip
vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos
Nr. 3K-3-156/2009).
Kasacinio
skundo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad, vertindamas atsakovo
pateiktos 2008 m. spalio 14 d. nuomos sutarties reikšmę, apeliacinės
instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog atsakovas ir jo šeima tikrai
nuomoja šį būstą ir kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 745 svarų
sterlingų išlaidų, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo suabejoti
ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo patiriamų patalpų
nuomos išlaidų Anglijoje. Taip pat aptariami kasacinio skundo argumentai nepatvirtina,
kad, darydamas ginčijamą išvadą, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs
CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo aspektu
atkreiptinas dėmesys ir į tuos bylos duomenis, kad nuomos sutartis periodiškai šešerių
mėnesių laikotarpiui sudarinėjama pakankamai ilgą laiką ir kad nuomos santykiai
sutarties šalių susitarimu vis dar tęsiasi. Nurodyti bylos duomenys patvirtina
apeliacinės instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl Anglijoje atsakovo patiriamų
patalpų nuomos išlaidų ir jų dydžio.
Šią bylą
nagrinėję teismai skirtingai vertino ginčo šalių turtinę padėtį: pirmosios
instancijos teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tuo
tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra
šiek tiek geresnė už atsakovo, kuris nėra išnaudojęs visų galimybių turėti
didesnes pajamas negu nurodė teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad,
pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo,
kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų,
būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime
negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši
aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A.,
bylos Nr. 3K-3-307/2006). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacinės
instancijos teismas, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nėra
išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, tačiau
šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Byloje surinkti faktiniai duomenys
neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų
dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas parengiamajame
teismo posėdyje teigė, jog „atsiranda papildomų darbų“ (T. 1, b. l. 41).
Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas byloje
neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar lyginamuoju aspektu blogesnė už
ieškovės turtinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai). Remdamasi pirmiau
nurodytais motyvais, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio
skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK
3.192 straipsnio 2, 3 dalis, nes netinkamai įvertino įrodymus apie
atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas
įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo
sutikti su kasatorės teiginiais, kad jos (jos šeimos) turtinė padėtis yra neva
daug blogesnė negu atsakovo šeimos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas
teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (šalių
vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu) šalių turtinė padėtis yra panaši. Tuo
tarpu kasacinio skundo teiginiai, kuriais apeliuojama į tai, kad atsakovas
dirbtinai blogino savo turtinę padėtį, nėra grindžiami teisiniais argumentais,
todėl teisėjų kolegija dėl šių teiginių nepasisako kaip dėl nesančių kasacinio
nagrinėjimo dalyku (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių
turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši ir nėra pagrindo
nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo CK 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų
valdžios lygybės principo, tai teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio
skundo argumentais, kad, iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį sumažindamas iki
300 Lt, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK
3.192 straipsnį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalis dėl išlaikymo dydžio yra nuginčijama remiantis ne
faktinio pobūdžio, o teisiniais kasacinio skundo argumentais, todėl nėra
pagrindo sutikti su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais teiginiais, kad
šiuo aspektu kasatorė kelia išlaikymo dydžio, t. y. fakto, klausimą. Sistemiškai
aiškinant ir taikant CK 3.156 ir 3.192 straipsnių nuostatas, nagrinėjamoje
byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių dukteriai
reikalingas 800 Lt per mėnesį išlaikymas turėtų būti teikiamas abiejų tėvų
vienodai. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai
pakeistina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
359 straipsnio 3 dalis), iš atsakovo priteistina po 400 Lt per
mėnesį dukters G. išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys,
3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant
į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis, o turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio
1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia
pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, nagrinėjamoje byloje
apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai koregavo pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išlaikymo įsiskolinimas buvo
priteistas periodinėmis išmokomis. Kita vertus, apeliacinės instancijos
teismas, mažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo
įsiskolinimą, savo išvadų nepagrindė CK 3.200 straipsnio taikymui šioje byloje
teisiškai reikšmingais, praeityje egzistavusiais faktais, atsižvelgiant į
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į
protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), o
jas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir dėl reikalavimo priteisti
išlaikymą. Nustačius pagrindą kasacine tvarka pakeisti apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio bei
atsižvelgiant į reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo retroaktyvų
pobūdį, jo tenkintinam dydžiui nustatyti reikšmingus bylos duomenis,
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į
protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai),
teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo
yra keistina ir ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria
sumažintas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas išlaikymo
įsiskolinimo dydis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio
3 dalis). Dėl šios dalies teisėjų kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydžiu –
350 Lt ir sprendžia, kad iš atsakovo už 2007 m. liepos 12 d.–rugpjūčio
30 d. laikotarpį priteistinas 565 Lt (350 Lt X 50 d. / 31 d.)
išlaikymo įsiskolinimas (CK 6.192 straipsnio 2, 3 dalys,
3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas,
3.200 straipsnis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pakeičiant
apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos ir šalių
patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Už turtinio
pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo kasatorė nuo žyminio mokesčio
mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
2 dalis). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies
1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už
reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK
80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies
3 punkto taisykles. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius
skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 83 straipsnio
4 dalis).
Iš
nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kasatorė patyrė šias bylinėjimosi
išlaidas: 112 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimus (T. 1,
b. l. 16); 750 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios
instancijos teisme (T. 1, b. l. 17, 134) ir 300 Lt
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas
nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (T. 1,
b. l. 152); 70 Lt vertimo išlaidų (T. 1,
b. l. 153) ir 274 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį
skundą (T. 1, b. l. 173).
Atsižvelgdama
į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų neturtinio ir
turtinio pobūdžio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo kasatorės
naudai priteistina 112 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų bei valstybės
naudai proporcingai patenkintiems turtinio pobūdžio reikalavimams – 199 Lt
(žyminis mokestis 161 Lt už ieškinį ir 38 Lt už kasacinį skundą, nuo
kurių mokėjimo ieškovė atleista) (CPK 93 straipsnio 1 dalis,
96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdama
į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės neturtinio pobūdžio
reikalavimai tenkinti visiškai, taip pat į išnagrinėjus bylą patenkintų ieškinio
turtinių reikalavimų mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės pareikšti
ieškinio reikalavimai patenkinti 80 procentų ir, perskirstydama šalių
turėtas byloje išlaidas už advokatų pagalbą, atsakovo turėtas išlaidas už
dokumentų vertimą bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas, laikosi
nurodytos proporcijos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).
Kasatorės naudai iš atsakovo priteistina 840 Lt
(1050 Lt X 80 % / 100%) išlaidų advokato pagalbai
apmokėti, o atsakovo naudai iš kasatorės priteistina 114 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidų (570 Lt X 20 % / 100%)
bei 55 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
(274 Lt X 20 % / 100%), t. y. iš viso 169 Lt.
Atlikus iš
kasatorės atsakovui bei iš pastarojo kasatorei priteistinų bylinėjimosi išlaidų
savitarpio užskaitymą, galutinai kasatorės naudai iš atsakovo priteistina
783 Lt bylinėjimosi išlaidų (952 Lt – 169 Lt).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo
2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, palikti
nepakeistą.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria, pakeičiant Alytaus rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą, yra sumažiti iš atsakovo A. B.
priteisti išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos, ir
dalį, kuria šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.
Iš atsakovo A. B.
(duomenys neskelbtini) priteistą nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d.
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukteriai G. D.
padidinti iki 400 (keturių šimtų) Lt.
Iš atsakovo A. B.
(duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki
565 (penkių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt.
Iš atsakovo A. B.
(duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai
sumažinti iki 199 (šimto devyniasdešimt devynių) Lt.
Priteisti iš atsakovo
A. B. (duomenys neskelbtini) 783 (septynis šimtus aštuoniasdešimt
tris) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. K. (duomenys neskelbtini)
naudai.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis