Civilinė byla Nr. e2A-248-589/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00218-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2172-1141/2024 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Futura LT“, uždarosios akcinės bendrovės SPV A2-1 ir uždarosios akcinės bendrovės SPV A2-2 patikslintą ieškinį atsakovui S. J. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „LIEPINIAI“, namų bendrija „Klevinės linai“, Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrija, Vilniaus rajono bendruomenė Bendorėlių slėnis, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Naujieji Bendorėliai“, Bendorėlių alėjos bendrija, Raisteniškių kaimo Klevų gatvės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, individualių namų ir butų savininkų bendrija „Bendorių kalvos“, gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija „AURIŲ BENDRUOMENĖ“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Futura LT“, UAB SPV A2-2 ir UAB SPV A2-1 (toliau kartu – ir ieškovės) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti ieškovėms 0,105 ha kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus) ir servitutą, skirtą inžineriniams tinklams tiesti ir aptarnauti (toliau – ir kelio ir inžinerinių tinklų servitutai), atsakovo S. J. (toliau – ir atsakovas) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 5323) iki žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 405) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 131), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ieškovių sklypai) pagal matininko M. K. 2023 m. gruodžio 4 d. servituto planą (toliau – ir Servituto planas); 2) priteisti atsakovui iš ieškovių solidariai vienkartinę 13 593,75 Eur dydžio piniginę kompensaciją už nustatytus servitutus (toliau – ir kompensacija); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir Vilniaus rajono bendrasis planas) atsakovo Sklype Nr. 5323 yra suprojektuota planuojama D kategorijos gatvė. Atsakovas su UAB „Mirfesta“ rengia bendrą sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSPF-118584. Pagal 2023 m. spalio 24 d. įsakymu patvirtintą šio projekto Eismo susisiekimo schemą atsakovo Sklypo Nr. 5323 dalis, kurioje prašoma nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus, patenka į suplanuotas, perspektyvinės gatvės raudonųjų linijų ribas. Atsakovo Sklypo Nr. 5323 naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl prašomi nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai atitinka viešą interesą. Be to, atsakovo Sklypas Nr. 5323 patenka į automagistralių ir magistralinių kelių apsaugos zoną. Taigi, nustačius prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus, faktinis atsakovo naudojimasis Sklypu Nr. 5323 nebus apsunkintas ar suvaržytas labiau nei dabar.
3. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą privažiavimas į ieškovių sklypus planuojamas iš automagistralės A2 (Vilnius – Panevėžys) per šiame plane numatytą D kategorijos gatvę. Tuo tikslu ieškovės su kitais žemės sklypų, kurie pažymėti Nr. 451, 453, 68 ir 28, savininkais yra sudariusios servituto sutartį, šiuose sklypuose jau faktiškai yra prasidėję kelio įrengimo darbai, į planuojamą D kategorijos gatvę galima patekti per jau įrengtą įvažiavimą nuo minėtos automagistralės, o tai reiškia, kad sunkiasvorės ir kitos transporto priemonės galės privažiuoti prie ieškovių sklypų visiškai nesukeliant papildomų nepatogumų gyvenamųjų namų gyventojams.
4. Akcentavo, kad ieškovių žemės sklypai pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją, ieškovės yra pateikusios prašymus dėl sklypų paskirčių pakeitimo į prekybinės paskirties, ieškovės planuoja pastatyti apie 25 000 kv. m prekybinių pastatų su sandėliais, šiuo metu yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio vykdymas nėra įmanomas, jeigu nebus užtikrinamas privažiavimas.
5. Tvirtino, kad prie ieškovių žemės sklypų privažiuoti nėra jokios galimybės, todėl prašomi nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai yra objektyviai būtini. Atsakovo bandymas parodyti, kad ieškovai turi galimybę pateikti į jiems priklausančius žemės sklypus per Girių gatvę neatitinka normalių sąnaudų kriterijaus. Kelias Girių gatvėje šiai dienai neegzistuoja. Be to, į Girių gatvę galima patekti tik per Raisteniškių gatvę, kurioje yra draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 tonos, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis. Be to, Girių gatvė yra gyvenamųjų namų gyvenvietėje, kurioje dideliu intensyvumu statomi gyvenamųjų namų kvartalai, todėl jų gyventojai turi pagrįstą lūkestį, kad šioje gatvėje intensyvaus sunkiasvorių automobilių srauto nebus. Kelias per Žirgyno gatvę taip pat neegzistuoja.
6. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ieškovėms 2024 m. balandžio 20 d. pateikė raštą, kuriame nurodė reikalavimą, jog jeigu įvažiavimai į projektuojamus žemės sklypus planuojami per trečiųjų asmenų žemės sklypus, reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius privažiavimą arba projekto sprendiniuose siūlyti suplanuoti gatves (kelius) ar jų praplatinimus ir šiuos sprendinius suderinti su žemės sklypų savininkais per kurių žemės sklypus siūloma suplanuoti gatves (kelius). Administracija taip pat nurodė reikalavimą teritorijoms, patenkančioms į gatvės raudonąsias linijas sandoriu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus.
7. Paaiškino, kad kompensacija atsakovui apskaičiuotina proporcingai pagal kelio ir inžinerinių tinklų servitutų užimamą plotą ir vidutinę viso atsakovo Sklypo Nr. 5323 ploto rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovių UAB „Futura LT“, UAB SPV A2-1 ir UAB SPV A2-2 patikslintą ieškinį tenkino. Nustatė 0,105 ha ploto kelio servitutą (suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku) ir kitą (inžinerinių tinklų) servitutą (suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) atsakovo S. J. žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal matininko M. K. 2023 m. gruodžio 4 d. servituto nustatymo planą M 1:500, pasirašytą matininko M. K. elektroniniu parašu 2023 m. gruodžio 21 d., nustatant, kad viešpataujantys daiktai yra žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui už servitutų žemės sklype (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymą solidariai iš ieškovių 13 593,75 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją. Priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Futura LT“ 11 662,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, tretiesiems asmenims individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „LIEPINIAI“, namų bendrijai „Klevinės linai“, Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrijai po 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 214,11 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
9. Teismas nurodė, jog iš Servituto plano matyti, kad prašoma teismo nustatyti ne tik kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, bet ir kitą servitutą, t. y. servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo Sklypo Nr. 5323 plote, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą, kelio nėra, prašomas kitas (komunikacijų) servitutas yra neatsiejamai susijęs su prašomu nustatyti kelio servitutu.
10. Teismas nurodė, jog remiantis įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) taisykle, o taip pat logikos dėsniais, akivaizdu, kad galima įrodyti tik teigiamas aplinkybes ir neįmanoma įrodyti aplinkybių, kurių nėra, kurias neigi. Šiuo atveju ieškovių neigiama aplinkybė yra ta, kad nėra kitų galimybių patekti į jų sklypus kitaip, nei per atsakovo Sklypą Nr. 5323. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, kad ieškovės turi galimybę patekti į joms priklausančius žemės sklypus trimis atsiliepime nurodytais būdais. Teismas sprendė, kad ieškovės, siekiančios byloje įrodyti, jog jų prašomi atsakovo Sklype Nr. 5323 nustatytini servitutai yra objektyviai būtini, turėjo byloje įrodyti, kad atsakovo nurodytais būdais nėra įmanoma ieškovėms įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų arba tai yra neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.
11. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Administracija 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. FP-194 išdavė ieškovėms žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad ieškovių sklypai pertvarkomi, keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Be kitų reikalavimų sklypų pertvarkymui, Administracija nustatė ieškovėms taip pat ir šiuos reikalavimus: vakarinėje pusėje su pertvarkomais žemės sklypais besiribojančių planuojamų gatvių D kategorijos teritoriją (t. y. ieškovių sklypų dalis esanti prie magistralinio A2 kelio) tarp gatvės raudonųjų linijų planuoti ne mažiau kaip 20 m pločio, o teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, formuoti atskiru kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypu bei šiai teritorijai sandoriu nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus. Administracija, be kita ko, nurodė ieškovėms, kad pertvarkant sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), o jeigu įvažiavimai į projektuojamus žemės sklypus planuojami per trečiųjų asmenų žemės sklypus, pateikti dokumentus, pagrindžiančius privažiavimą (servitutų nustatymo sutartis ir kt.) arba projekto sprendiniuose siūlyti suplanuoti gatves (kelius) ar jų praplatinimą ir šiuos sprendinius suderinti su žemės sklypų savininkais, per kurių žemės sklypus siūloma suplanuoti gatves (kelius).
12. Teismas taip pat nustatė, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. Administracija dar kartą išdavė ieškovėms reikalavimus, kuriuose, be kita ko, buvo pakartoti anksčiau paminėti reikalavimai ieškovių sklypų pertvarkymui. Minėtame Administracijos rašte ieškovėms nurodyta, kad pertvarkant sklypus reikalaujama vadovautis Vilniaus rajono bendruoju planu. Šio bendrojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybė turi vieną žemiausių žemės ekonominį balą šalyje, neskatinantį verstis žemės ūkiu. Magistralinis kelias Vilnius – Panevėžys yra I lygmens urbanistinės integracijos ašis, kuri formuoja integracinius koridorius. Šie koridoriai yra svarbi reklamos pozicija, patraukli komerciniams mainams. Siekiant užtikrinti šių teritorijų aktyvumą būtina planuoti dubliuojančias magistralę gatves dėl transporto paskirstymo į objektus, organizuoti centralizuotų inžinerinių tinklų tiesimą, planuoti intensyvesnį, didesnio tūrio ir ekraninį užstatymą. Prioritetą (ypač magistralinio kelio pusėje) teikti komerciniams objektams, kelio apsaugos zoną panaudoti parkavimui, privažiavimo gatvėms įrengti. Vadovaujantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.6 skirsnio „Bendri planavimo principai“ 23 punktu, negyvenamos paskirties objektų statybai numatomi sklypai, esantys prie magistralinių, krašto, rajoninių kelių, kurių dalys patenka į kitą (GV, GG) teritorijos naudojimo tipą, gali būti planuojami iki kelio juostos ribos. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad prie magistralinių kelių 5 km ruože abipus A2 kelio Vilnius – Panevėžys planuojamos dvi atskiros stambios komercinės paskirties objektų teritorijos po 50 ha ploto. Urbanistinių integracijos ašių koridoriuose vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamosiose teritorijose (GV) planuojamoms paslaugų teritorijoms galimi taikyti paslaugų teritorijos naudojimo tipo reglamentai, iki 3 aukštų (pastato aukštis neviršija 15 m) komercinio naudojimo būdo pastatai statomi atskirame žemės sklype.
13. Teismas darė išvadą, jog nepaisant to, kad ieškovių sklypai, kaip teisingai nurodė atsakovas, patenka į gyvenamąsias teritorijas, jose gali būti planuojamos paslaugų teritorijos su komerciniais pastatais, nes jos patenka į urbanistinių integracijos ašių koridorius. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus rajono bendrojo plano aiškinamajame rašte numatyta, kad komercijos objektai bus plėtojami taip, kad būtų subalansuoti transporto srautai, kad susidarytų kuo mažesnė fizikinė tarša (triukšmas) bei cheminė tarša (atmosferos teršalai). Gatvėms ir keliams tiesti ar jų techniniams parametrams didinti, turi būti rezervuojamos teritorijos. Minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų (žyminčių žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui) D kategorijos gatvėms nustatomas 15 m, magistralinės reikšmės keliams nustatomos kelio apsaugos zonos, kuriose ribojama ūkinė veikla, po 70 metrų nuo kelio briaunų į abi puses. Avižieniuose, Zujūnuose ir Riešėje planuojama iš viso 120,1 km D kategorijos gatvių. Tokio tipo gatvė yra suplanuota ir vakarinėje dalyje ieškovių ir atsakovo sklypų (lygiagrečiai magistralinio kelio A2), kaip gatvė dubliuojanti magistralę, dėl jau minėto transporto paskirstymo į komercinės paskirties objektų teritorijas. Teismas vertino, jog byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovo Sklypo Nr. 5323 teritorija, kurioje ieškovės prašo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus, patenka tarp Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniuose numatytos planuojamos D kategorijos gatvės raudonų linijų (minimalus atstumas tarp jų 15 m).
14. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog ieškovių sklypai šiuo metu yra žemės ūkio paskirties, vis tik negalima neatsižvelgti į aukščiau aptartas faktines aplinkybes dėl toje teritorijoje Vilniaus rajono bendruoju planu nustatyto prioriteto komerciniams objektams vystyti, taip pat dėl Administracijos ieškovėms išduotų reikalavimų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Nepaisant to, ar ieškovių sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis būtų žemės ūkio (kaip yra dabar), ar kita (kaip siekia ieškovės, gavusios iš Administracijos reikalavimus sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui ir kaip yra numatyta jau parengto projekto aiškinamajame rašte), ieškovėms naudoti sklypus pagal paskirtį būtina į jį patekti įvairiomis transporto priemonėmis (ne tik išimtinai lengvaisiais automobiliais), todėl, spręsdamas, ar šiuo atveju nėra kito tinkamo būdo ieškovėms patekti prie savo sklypų, nei per atsakovo Sklypą Nr. 5323, teismas vertino taip pat ir šią aplinkybę.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad Girių gatvė nėra įrengta, t. y. jog šiuo metu ten yra žvyruotas kelias. Į Girių gatvę patenkama iš Raisteniškių gatvės, kurioje yra draudžiamas krovininių automobilių eismas, išskyrus aptarnaujančio transporto. Byloje nėra duomenų, jog ieškovėms draudžiamuoju kelio ženklu pažymėtoje zonoje (Raisteniškių gatvėje) priklausytų kokios nors įmonės ar objektai, todėl nagrinėjamu atveju ieškovėms minėta išimtis dėl aptarnaujančio transporto nėra taikoma. Be to, tretieji asmenys Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrija, namų bendrija „Klevinės linai“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „LIEPINIAI“ (toliau kartu – ir bendrijos, atstovaujamos advokato A. D.), pateikė teismui duomenis apie tai, kad Raisteniškių gatvės kategorija yra DS, kai plotis tarp raudonųjų linijų yra vos 5 m arba iki artimiausių suformuotų žemės sklypų, o važiuojamosios dalies plotis svyruoja tik nuo 3,4 iki 5 m, taip pat teikė paaiškinimus, kad šios gatvės parametrai yra pritaikyti iš esmės tik lengvųjų automobilių eismui (sunkiasvoris transportas negalėtų prasilenkti ir kt.).
16. Teismas vertino ieškovių argumentus, kad jos negali patekti į savo sklypus ir per D kategorijos Žirgyno gatvę, nes susisiekimas su šia gatve per atsakovo nurodomą sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (Sklypą Nr. 564), yra laikinas ir bus panaikintas pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad nors Administracija atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-330-1115/2024 teismas patvirtino taikos sutartį dėl kelio servituto nustatymo Sklype Nr. 564, vis tik teismas šiuo aspektu atkreipė dėmesį į tai, kad taikos sutartis, nors ir patvirtinta teismo, nesukuria teisių ir pareigų asmenims, nesantiems taikos sutarties šalimis ir nedalyvavusiems civilinėje byloje jokiu procesiniu statusu.
17. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad detaliaisiais planais yra planuojami alternatyvūs privažiavimai iki ieškovių sklypų, teismas plačiau nepasisakė, nes sprendė, kad tam tikri sprendiniai, kurie yra tik planavimo stadijoje, negali pagrįsti jau egzistuojančios tinkamos alternatyvos, kuria ieškovės gali pasinaudoti patekimui prie savo sklypų.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovės byloje įrodė, jog nėra objektyvių ir įmanomų galimybių įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ieškovių sklypų. Atitinkamai, įrodė, kad yra objektyvi būtinybė nustatyti prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovo Sklype Nr. 5323.
19. Teismas pažymėjo, kad sklypų savininkų interesų derinimas ir proporcingumo principas šiuo atveju nebus pažeistas, nes atsakovo Sklypo Nr. 5323 naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Be to, nustačius prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovo Sklype Nr. 5323 būtų užtikrintos teisinės prielaidos transporto priemonėms važiuoti link ieškovių sklypų Bendrajame plane numatyta magistralę dubliuojančia gatve, t. y. įvairios transporto priemonės (taip pat ir sunkiasvorės) tokiu atveju darytų ženkliai mažesnį neigiamą poveikį toje teritorijoje (toliau nuo magistralinio kelio) įsikūrusių gyvenamųjų namų bendruomenių gyventojams, jų saugumui, tiek dėl fizikinės ir cheminės taršos, tie ir dėl eismo saugumo.
20. Teismas taip pat sprendė, jog kadangi atsakovas byloje neginčijo ieškovių pasiūlyto kompensacijos už servitutus apskaičiavimo, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas servitutus pagal Servituto planą, teismas priteisė atsakovui ieškovių apskaičiuotą kompensacijos sumą.
21. Patikslintą ieškinį tenkinęs pilna apimtimi, teismas iš ieškovių prašytų iš atsakovo priteisti 17 097,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pripažino pagrįstomis 11 662,93 Eur sumai, todėl ieškovei UAB „Futura LT“ priteisė šias išlaidas iš atsakovo. Teismas taip pat iš atsakovo priteisė lygiomis dalimis tretiesiems asmenims, dalyvavusiems byloje ieškovių pusėje (atstovautiems advokato A. D.), jų prašomas priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – visas byloje patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Atsakovas S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius skundžiamo sprendimo absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus; nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovių atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, jog atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad egzistuoja kiti patekimo būdai į ieškovių žemės sklypus.
24. Tvirtina, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatydamas servitutą ne pagal ieškinio pareiškimo metu (taip pat ir teismo sprendimo priėmimo metu bei šiuo metu) egzistuojančią ieškovių žemės sklypų naudojimo paskirtį, o pagal hipotetiškai numatomą (galimai potencialią) jų paskirtį ateityje. Ieškovės neįrodė, kad numatomas intensyvus sunkiasvorių automobilių eismas. Teismas nepagrįstai esminę aplinkybę dėl servituto poreikio komercinei veiklai grindė ieškovių nurodymu ir tik parengtu, bet nepatvirtintu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Be to, teismas, konstatuodamas, kad egzistuoja servituto poreikis ieškovėms naudojant jų žemės sklypus ir pagal esamą paskirtį (žemės ūkiui), išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ieškovės patikslinto ieškinio pagrindu nebuvo nurodę faktinės aplinkybės, kad kelio servitutas (juo labiau – komunikacijų) būtų reikalingas žemės sklypus naudoti pagal jų esamą paskirtį.
25. Akcentuoja, kad pagal Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinius ieškovių žemės sklypai patenka į mažo intensyvumo užstatymo gyvenamąją teritoriją (GV) ir ji nenumato didelių komercinių objekto vystymo, todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškovių teisę realizuoti patikslintiname ieškinyje nurodytus planus suprojektuoti ir pastatyti apie 25 000 kv. m ploto prekybinius pastatus su sandėliais.
26. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) materialinės teisės normas, nustatydamas servitutą, nors egzistuoja alternatyvūs patekimai į ieškovių žemės sklypus.
27. Nurodo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nevertinto atsakovo 2024 m. kovo 26 d. atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytų argumentų dėl kompensacijos dydžio už servitutą ir iš esmės be motyvų priteisė atsakovui ieškovių apskaičiuotą kompensaciją už nustatytus servitutus, taip pat neargumentuotai konstatavo kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo būtinumą.
28. Taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo rašytinių paaiškinimų, taip užkirsdamas atsakovui teisę duoti paaiškinimus.
29. Ieškovės UAB „Futura LT“, UAB SPV A2-1 ir UAB SPV A2-2 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinančius dokumentus pateiks CPK nustatyta tvarka.
30. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė ir iš esmės įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Mano, kad teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir pagrįstai pripažino, kad ieškovės įrodė servitutų nustatymo būtinumą. Apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra visiškai nepagrįsti.
31. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
32. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-330-1115/2024 patvirtina taikos sutartimi servitutas buvo nustatytas ne tik civilinės bylos Nr. Nr. e2-330-1115/2024 dalyviams, bet ir kitiems tretiesiems asmenims.
33. Tretieji asmenys Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrija, namų bendrija „Klevinės linai“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „LIEPINIAI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiųjų asmenų patirtas 1 208,79 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
34. Nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Įrodinėjimo pareigą teismas paskirstė tinkamai bei skundžiamame sprendime detaliai ištyrė alternatyvių patekimų į ieškovų žemės sklypus galimybes, pagrįstai konstatavo ieškoves įrodžius prašomų nustatyti servitutų būtinumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo S. J. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo tenkintas patikslintas ieškinys dėl kelio ir inžinerinių tinklų servitutų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
37. Atsakovas S. J. 2025 m. balandžio 9 d. pateikė naują rašytinį įrodymą – valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 7 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pateikimo“ (Nr. SP-67841 (4.55 Mr)), kuriame nurodoma, kad miško žemė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nurodytame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota 2025 m. kovo 17 d. Atsakovas paaiškino, kad kaip viena iš faktinių aplinkybių, dariusių kliūtis privažiavimui prie ieškovių žemės sklypų, pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta tai, kad į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), per kurį eina Girių gatvė, patenka miško žemė. Atsakovas bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė į bylą Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. išduotą pažymą Nr. PR-42 apie vykstantį išmiškinimo procesą – miško žemės, esančios žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pavertimą kitomis naudmenomis, tačiau išmiškinimo procesas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nebuvo užbaigtas. Teikiamu nauju įrodymu atsakovas siekia informuoti apeliacinės instancijos teismą apie po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasikeitusią situaciją.
38. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad nors jis susijęs su šioje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis (ar ieškovės turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypų per Girių gatvę), nenustatyta atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (nebuvo objektyvios galimybės pateikti įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes miško žemė išregistruota tik 2025 m. kovo 17 d.), vis tik rašte užfiksuota informacija nėra esmingai reikšminga byloje esančių įrodymų vertinimui, prašomas priimti naujas įrodymas neturės lemiamos įtakos sprendžiant šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovių patikslintą ieškinį, nesirėmė aplinkybe, kad privažiavimui prie ieškovių žemės sklypų Girių gatve trukdo miško žemė, todėl atsakovo prašymas priimti naujai teikiamą rašytinį įrodymą netenkinamas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovėms UAB „Futura LT“ ir UAB SPV A2-2 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties (Sklypas Nr. 405), kuris ribojasi su atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausančiu 0,2016 ha žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (Sklypas Nr. 5323). Už ieškovių UAB „Futura LT“ ir UAB SPV A2-2 žemės sklypo esantis žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 131), kurio paskirtis – taip pat žemės ūkio, nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB SPV A2-1.
42. Ieškovių žemės sklypai yra šalia magistralinio A2 kelio Vilnius – Panevėžys, tačiau nuo šio kelio nėra galimybės įvažiuoti tiesiai į ieškovių žemės sklypus. Nuo minėto magistralinio kelio yra įrengta nuovaža 540 – 900 m atstumu nuo ieškovių žemės sklypų, nuo šios nuovažos per kitų trečiųjų asmenų žemės sklypus (Nr. 451, 453, 28 bei 68) kelio servitutai yra nustatyti sutartimis, tačiau tarp šių asmenų ir ieškovių UAB „Futura LT“ ir UAB SPV A2-2 Sklypo Nr. 405 yra įsiterpęs atsakovo Sklypas Nr. 5323, kuriame kelio servituto nėra. Vadovaujantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 163 punktu, nuovažos magistraliniuose keliuose gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 000 m, o kadangi jau egzistuojanti nuovaža iš magistralinio kelio A2 yra nutolusi tik per 540 – 900 m nuo ieškovių sklypų, todėl teisinių galimybių įrengti papildomą nuovažą nėra.
43. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė UAB „Futura LT“ išsiuntė atsakovui raštą dėl servituto nustatymo, kuriuo ieškovė atsakovui siūlė nustatyti C kategorijos gatvės kelio servitutą atsakovo žemės sklype (Sklype Nr. 5323), suteikiantį teisę tiesti, įrengti ir aptarnauti, remontuoti bet kuriuos inžinerinius tinklus, taip pat susisiekimo komunikacijas pagal pridedamą servituto brėžinį ir siūlė už minėtą servitutą sumokėti vienkartinę kompensaciją. Atsakovas šio pasiūlymo nepriėmė.
44. Ieškovės UAB „Futura LT“, UAB SPV A2-2 ir UAB SPV A2-1 kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamos pagal pateiktą byloje matininko M. K. 2023 m. gruodžio 4 d. parengtą servituto planą M 1:500 nustatyti 0,105 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, ir servitutą, skirtą inžineriniams tinklams tiesti ir aptarnauti, atsakovo žemės sklype (Sklype Nr. 5323) iki ieškovių žemės sklypų (Sklypo Nr. 405 ir Sklypo Nr. 131), priteisti atsakovui iš ieškovių solidariai vienkartinę 13 593,75 Eur dydžio piniginę kompensaciją už nustatytus servitutus. Ieškovės poreikį nustatyti servitutus grindė aplinkybėmis, kad ketina šiuose žemės sklypuose vykdyti komercinę veiklą (ketina išvystyti apie 25 000 kv. m ploto prekybinius pastatus su sandėliais, šiuo tikslu parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pagal teritorijų planavimo dokumentus ieškovės savo žemės sklypuose formuoja atskira sklypą D kategorijos gatvei, ir šis projektas šiuo metu yra derinimo su Administracija stadijoje), ieškovėms naudoti sklypus pagal paskirtį būtina į juos patekti įvairiomis transporto priemonėmis, nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovių sklypų naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, kaip tik nustačius prašomus servitutus, ir kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieškovėms yra prieinami net trys alternatyvūs patekimo į joms priklausančius žemės sklypus būdai – per Girių gatvę, per Žirgyno gatvę ir per detaliuoju planu naujai planuojamą teritoriją (žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)).
45. Pirmosios instancijos teismas ieškovių patikslintą ieškinį tenkino konstatavęs, kad ieškovės byloje įrodė, jog nėra objektyvių ir įmanomų galimybių įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ieškovių sklypų, atitinkamai, įrodė, kad yra objektyvi būtinybė nustatyti prašomus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus atsakovo Sklype Nr. 5323. Nustatęs servitutus pagal Servituto planą, pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė solidariai atsakovui ieškovių apskaičiuotą kompensacijos sumą už servitutus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas byloje neginčijo ieškovių pasiūlyto kompensacijos apskaičiavimo.
46. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek servituto nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek procesines įrodinėjimą, teismo sprendimo surašymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl servituto nustatymo būtinumo ir atsakovo nurodomų teisės normų pažeidimo
47. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas objektyvią būtinybę nustatyti servitutą, netinkamai taikė CK 4.126 straipsnio normą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas, nepagrįstai nustatė ieškovėms kelio servitutą atsakovo sklype, nes neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja keli alternatyvūs patekimai į ieškovių žemės sklypus, nepagrįstai nesirėmė ta aplinkybe, kad servituto nustatymo atsakovo sklype ieškovės siekia tik patogumo ir naudingumo tikslais, neišnaudojusios visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servituto nustatymo tikslas yra viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021.
49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių procesinių dokumentų argumentais, byloje teiktais rašytiniais įrodymais, išklausiusi posėdžių garso įrašus, atsižvelgusi į teismo sprendimo motyvus, kuriais tenkintas ieškovių reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo per atsakovui priklausantį žemės sklypą, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo būtinumo, neteisingai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų.
50. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33 punkto 10 lentelėje „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ nurodyta, kad D kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp gatvės RL (raudonųjų linijų) turi būti 12 metrų. Pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą D kategorijos gatvėje minimalus atstumas tarp gatvės RL (raudonųjų linijų) turi būti 15 metrų. Minėtame statybos techniniame reglamente D kategorijos gatvei taip pat yra numatyti ir papildomi reikalavimai gatvės elementams, t. y. vienos eismo juostos plotis yra 2,75 m (10 lentelė), minimalus pėsčiųjų tako, kuris privalo būti įrengtas iš abiejų gatvės pusių (132 punktas) plotis – 1,5 m (33 lentelė), minimalus šoninių skiriamųjų juostų plotis – 1 m (44.2 punktas), minimalus šoninės apsauginės juostos prie automobilių statymo zonos, kurioje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.) plotis – 0,75 m (31 lentelė).
51. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Girių gatvė nėra įrengta, šiuo metu ten yra žvyruotas kelias, kad Raisteniškių gatvėje, per kurią patenkama į Girių gatvę, yra draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantį transportą (kelio ženklas Nr. 304), ir ieškovės draudžiamuoju kelio ženklu pažymėtoje zonoje (Raisteniškių gatvėje) neturi joms priklausančių įmonių ar objektų. Iš trečiųjų asmenų (bendrijų, atstovaujamų advokato A. D.) kartu su atsiliepimu pateiktų Raisteniškių g., Klevinės k., Avižienių sen., Vilniaus raj. sav. kapitalinio remonto projekto duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Raisteniškių gatvės kategorija yra DS ir šios gatvės važiuojamosios dalies plotis svyruoja tik nuo 3,4 iki 5 m.
52. Papildomai pažymėtina, kad ieškovių byloje yra pateikti UAB „Lorus Construction“ geodezijos ir kadastro vadovo M. K. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Girių gatvės kadastriniai matavimai, kuriuose matyti, kad faktinis minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų svyruoja nuo 7,49 iki 10,56 m, tik vienoje matuotoje vietoje šis atstumas sudaro 15 m. Ieškovės yra pateikę antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio nuotraukose matyti, jog prie pat dabar esančio keliuko Raisteniškių ir Girių gatvėse yra privačių asmenų tvoros, stovi privačių asmenų gyvenamieji namai, pastatai, taip pat vaizdo įrašą, kuriame dronu užfiksuotas faktinis pravažiavimas Raisteniškių ir Girių gatvėmis lengvuoju automobiliu, kas iš dalies patvirtina ieškovių teiginius dėl ribotos galimybės platinti šias gatves. Trečiojo asmens Administracijos atstovas, infrastruktūros plėtros vedėjas, R. Š. 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Administracija UAB „Mirfesta“ (gretimo žemės sklypo savininkei, kuri vysto komercinius pastatus) neišdavė sąlygų privažiavimui sunkiasvoriu transportu iš Girių gatvės, ieškovėms taip pat tokių sąlygų neišduotų.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovės neturi objektyvių ir įmanomų galimybių įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie savo žemės sklypų nei atsakovo nurodoma Girių gatve, nei Raisteniškių gatve, per kurią patenkama į Girių gatvę. Kartu pripažintina, kad nurodyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog faktinis tiek Girių gatvės, tiek Raisteniškių gatvės minimalus atstumas neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 ir Vilniaus rajono bendrajame plane D kategorijos gatvei numatytų minimalių reikalavimų, todėl D kategorijos gatvės įrengimas jose šiai dienai nėra įmanomas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovėms Kelių eismo taisyklėse numatyta išimtis dėl aptarnaujančio transporto nėra taikoma, todėl ieškovės sunkiasvoriu transportu negalėtų važiuoti Girių gatve.
54. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad susisiekimas su Žirgyno gatve per sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), yra laikinas ir bus panaikintas pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-330-1115/2024 patvirtina taikos sutartis dėl kelio servituto nustatymo per privatų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesukuria teisių ir pareigų ieškovėms, nesančioms šios taikos sutarties šalimis ir nedalyvavusioms toje civilinėje byloje jokiu procesiniu statusu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos teismo patvirtintos taikos sutarties turinys neleidžia teigti, kad nustatytu servitutu gali naudotis neapibrėžtas asmenų ratas. Taikos sutarties sąlygose vartojama sąvoka „kitiems tretiesiems asmenims“ negali būti interpretuojama kaip suteikianti teisę bet kuriam asmeniui ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu, t. y. servituto turėtojai yra tos civilinės bylos ieškovai ir kiti asmenys, norintys patekti į ieškovų žemės sklypus jų sutikimu, kvietimu ir pan.
55. Papildomai pažymėtina, jog iš ieškovių byloje pateiktų UAB „Lorus Construction“ geodezijos ir kadastro vadovo M. K. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atliktų Žirgyno gatvės kadastrinių matavimų matyti, kad faktinis didžiausias atstumas tarp Žirgyno gatvės raudonųjų linijų yra tik 9 metrai. Antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotose nuotraukose matyti, kad prie pat dabar esančio pravažinėto keliuko Žirgyno gatvėje yra privačių asmenų tvoros, stovi privačių asmenų gyvenamieji namai, pastatai. Vaizdo įraše taip pat dronu yra užfiksuotas faktinis pravažiavimas Žirgyno gatve lengvuoju automobiliuku, kas iš dalies patvirtina ieškovių teiginius dėl ribotos galimybės platinti šią gatvę. Nors trečiasis asmuo Administracija atsiliepime į ieškovių ieškinį buvo įvardijusi kaip faktiškai įmanomą alternatyvų patekimo į ieškovių žemės sklypus būdą per Žirgyno gatvę, tačiau tiek trečiojo asmens atstovas teisininkas S. M. 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, tiek atstovas infrastruktūros plėtros vedėjas R. Š. 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad toks patekimo būdas į ieškovių žemės sklypus yra pakankamas ieškovėms tik pagal šiuo metu esamą (žemės ūkio) žemės sklypų tikslinę paskirtį. R. Š. taip pat nurodė, kad jeigu ieškovės pateiktų įrodymus, kad turi poreikį į savo žemės sklypus patekti Žirgyno gatve sunkiasvoriu transportu (kombainais, traktoriais), tai Administracija atskirai spręstų šitą klausimą. Komercinės paskirties objektų teritorijai vystyti, jei tam reikalingas sunkiasvoris transportas, ieškovėms nebūtų išduodamos sąlygos įvažiavimui iš Žirgyno gatvės, nes ši gatvė yra labai siaura ir dėl saugumo, aplink ją yra daugybė vienbučių ir dvibučių individualių gyvenamųjų namų, savivaldybė galimybių išplatinti gatvę šiai dienai neturi.
56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės neturi objektyvių ir įmanomų galimybių įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie savo žemės sklypų ir Žirgyno gatve. Servitutas ieškovėms civilinėje byloje Nr. e2-330-1115/2024 nenustatytas, jos byloje nebuvo ir tretieji asmenys, todėl siekdamos servituto nustatymo, jos turėtų kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Kartu darytina išvada, kad pirmiau paminėti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog faktinis Žirgyno gatvės minimalus atstumas neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 ir Vilniaus rajono bendrajame plane D kategorijos gatvei numatytų minimalių reikalavimų, todėl D kategorijos gatvės įrengimas joje šiai dienai nėra įmanomas.
57. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Žirgyno ir Girių gatvės naudojimas tokioje situacijoje, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, atitinka Vilniaus rajono bendrojo plano ir Vilniaus rajono inžinerinės infrastruktūros tinklų ir susisiekimo sistemos plėtros specialiojo plano sprendinius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrojo plano aiškinamajame rašte numatyta, jog komercijos objektai (kaip minėta, ieškovės yra parengusios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (pagal kurį žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), kuris šiuo metu yra derinimo su Administracija stadijoje), bus plėtojami taip, kad būtų subalansuoti transporto srautai, kad susidarytų kuo mažesnė fizikinė tarša (triukšmas) bei cheminė tarša (atmosferos teršalai). Gatvėms ir keliams tiesti ar jų techniniams parametrams didinti, turi būti rezervuojamos teritorijos. Avižieniuose, Zujūnuose ir Riešėje planuojama iš viso 120,1 km D kategorijos gatvių. Tokio tipo gatvė yra suplanuota ir vakarinėje dalyje ieškovių ir atsakovo sklypų (lygiagrečiai magistralinio kelio A2), kaip gatvė dubliuojanti magistralę dėl jau minėto transporto paskirstymo į komercinės paskirties objektų teritorijas. Atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad jo Sklypo Nr. 5323 teritorija, kurioje ieškovės prašo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus, patenka tarp Bendrojo plano sprendiniuose numatytos planuojamos D kategorijos gatvės raudonų linijų.
58. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo būtinumo, turėjo atsižvelgti į visas alternatyvas, įskaitant ir tas, kurios šiuo metu yra planavimo stadijoje, tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą tokį apeliacinio skundo argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė šiuo metu egzistuojančioms tinkamoms alternatyvoms, kuriomis ieškovės gali pasinaudoti patekimui prie savo žemės sklypų.
59. Atsakovas apeliacinį skundą argumentuoja tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nustatydamas servitutą ne pagal ieškinio pareiškimo metu (taip pat ir teismo sprendimo priėmimo bei šiuo metu) egzistuojančią ieškovių žemės sklypų naudojimo paskirtį, o pagal hipotetiškai numatomą (galimai potencialią) jų paskirtį ateityje. Atsakovas teigdamas, jog negali būti atsižvelgiama į planuojamą sklypų paskirtį, cituoja eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri, atsakovo manymu, patvirtina tokius jo argumentus. Atsakovas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad egzistuoja servituto poreikis ieškovėms naudojant jų žemės sklypus ir pagal esamą paskirtį (žemės ūkiui), išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ieškovės patikslinto ieškinio pagrindu nebuvo nurodę faktinės aplinkybės, kad kelio servitutas (juo labiau – komunikacijų) būtų reikalingas žemės sklypus naudoti pagal jų esamą paskirtį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.
60. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos (lot. conditiones sine quibus non), kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
61. Atsakovo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punkte, 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punkte) nėra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnyje nurodoma viešpataujančio daikto paskirtis turi būti vertinama tik pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo paskirtį ir jokios kitos aplinkybės nėra svarbios sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo.
62. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai tiriamos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl ieškovių galimybės patekti į jų žemės sklypus ir pagal šiuo metu esamą (žemės ūkio) žemės sklypų tikslinę paskirtį. 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas teikė paaiškinimus, kad su sunkiasvore technika (kombainais) ieškovės neturi galimybių patekti prie savo žemės sklypų nei per Žirgyno gatvę, nei per Girių ar Raisteniškių gatvę, teigė, kad šią aplinkybę įrodinėja UAB „Lorus Construction“ geodezijos ir kadastro vadovo M. K. 2024 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų metu surinktais duomenimis apie šių gatvių plotį, antstolio M. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukomis apie gatvių būklę, taip pat savo paaiškinimais. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą, vertino tiek esamą, tiek būsimą ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ieškovių žemės sklypų paskirtį, bei konstatavo esant poreikiui ieškovėms patekti į savo žemės sklypus įvairiomis transporto priemonėmis (ne tik išimtinai lengvaisiais automobiliais).
63. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo negalima ignoruoti byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovių žemės sklypai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip žemės ūkio paskirties, šiuo metu yra pertvarkomi pagal ieškovėms Administracijos išduotus reikalavimus dėl ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Ieškovės yra pateikusios tvirtinimui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pagal teritorijų planavimo dokumentus ieškovės savo žemės sklypuose formuoja atskirą sklypą D kategorijos gatvei, šis projektas šiuo metu yra derinimo su Administracija stadijoje. Ieškovės teikė paaiškinimus, kad ketina vystyti komercinės paskirties objektus – išvystyti apie 25 000 kv. m ploto prekybinius pastatus su sandėliais.
64. Trečiojo asmens atstovas infrastruktūros plėtros vedėjas R. Š. 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovėms vystant komercinės paskirties objektus žemės sklypuose, turi būti sprendžiamas privažiavimo prie šių žemės sklypų klausimas per Vilniaus rajono bendruoju planu numatytą automagistralę dubliuojantį kelią, ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pateikimas yra laikomas vystymo pradžia.
65. Vilniaus rajono bendrojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad prioritetą (ypač magistralinio kelio pusėje) teikti komerciniams objektams, kelio apsaugos zoną panaudoti parkavimui, privažiavimo gatvėms įrengti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, spręsdamas dėl servituto nustatymo būtinumo.
66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas). Teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
67. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, nustatydamas servitutą ne tik pagal šiuo esamą ieškovių žemės sklypų naudojimo paskirtį, bet atsižvelgęs į būsimą žemės sklypų paskirtį, kuri bus įgyvendinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat įvertinęs teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ieškovių žemės sklypų paskirtį.
68. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagal Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinius ieškovių žemės sklypai patenka į mažo intensyvumo užstatymo gyvenamąją teritoriją (GV) ir ji nenumato didelių komercinių objekto vystymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovių teisę realizuoti patikslintiname ieškinyje nurodytus planus suprojektuoti ir pastatyti apie 25 000 kv. m ploto prekybinius pastatus su sandėliais.
69. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus rajono bendrojo plano aiškinamuoju raštu, kurio 2.6 skirsnio „Bendri planavimo principai“ 23 punkte nurodyta, kad negyvenamos paskirties objektų statybai numatomi sklypai, esantys prie magistralinių, krašto, rajoninių kelių, kurių dalys patenka į kitą (GV, GG) teritorijos naudojimo tipą, gali būti planuojami iki kelio juostos ribos. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad prie magistralinių kelių 5 km ruože abipus A2 kelio Vilnius – Panevėžys planuojamos dvi atskiros stambios komercinės paskirties objektų teritorijos po 50 ha ploto. Urbanistinių integracijos ašių koridoriuose vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamosiose teritorijose (GV) planuojamoms paslaugų teritorijoms galimi taikyti paslaugų teritorijos naudojimo tipo reglamentai, iki 3 aukštų (pastato aukštis neviršija 15 m) komercinio naudojimo būdo pastatai statomi atskirame žemės sklype. Remdamasis šiais teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais bendraisiais planavimo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, jog ieškovių sklypai patenka į gyvenamąsias teritorijas, jose gali būti planuojamos paslaugų teritorijos su komerciniais pastatais, nes jos patenka į urbanistinių integracijos ašių koridorius. Nustatyti pastatų aukščio ribojimai savaime nepaneigia ieškovių teisės žemės sklypuose vystyti didelius (ploto prasme) komercinius objektus. Trečiojo asmens atstovas infrastruktūros plėtros vedėjas R. Š. 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovių žemės sklypuose pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą galima statyti paslaugų paskirties objektus, jeigu tokios paslaugos priskirtinos komercinei paskirčiai.
70. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nurodydamas, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad egzistuoja kiti patekimo būdai į ieškovių žemės sklypus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
71. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas).
72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo 16 punkte aiškiai nurodė, kad ieškovės, siekiančios byloje įrodyti, jog jų prašomi atsakovo Sklype Nr. 5323 nustatytini servitutai yra objektyviai būtini, turėjo byloje įrodyti, kad atsakovo nurodytais būdais nėra įmanoma ieškovėms įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų arba tai yra neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės, vykdydamos įrodinėjimo pareigą, pateikė į bylą detalius paaiškinimus, jog nei vienu atsakovo nurodomu alternatyviu būdu ieškovės neturi objektyvios ir įmanomos galimybės, be neproporcingai didelių sąnaudų naudotis žemės sklypais, rašytinius įrodymus, fotonuotraukas, vaizdo įrašus. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis ieškovių įrodinėtas aplinkybes, detaliai ištyręs, įvertinęs ir skundžiamo sprendimo motyvuose pasisakęs dėl visų atsakovo nurodytų alternatyvių patekimo būdų. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė atsakovo nurodomo procesinės teisės normų pažeidimo.
Dėl atsakovo nurodomo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kompensacijos dydžio ir kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo
73. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nevertinto atsakovo 2024 m. kovo 26 d. atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytų argumentų dėl kompensacijos dydžio už servitutą ir iš esmės be motyvų priteisė atsakovui ieškovių apskaičiuotą kompensaciją už nustatytus servitutus, taip pat neargumentuotai konstatavo kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo būtinumą.
74. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
75. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme; tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
76. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92).
77. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame nurodyta, kaip teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika vadovavosi, kaip įvertino šalių pateiktus konkrečius įrodymus ir argumentus, kokias nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pasisakė apie kiekvieną klausimą atskirai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
78. Kartu pažymėtina, jog civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. gegužės 6 d. ieškovės pateikė patikslintą ieškinį. Atsakovas 2024 m. liepos 16 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovas nebeginčijo ieškovių apskaičiuoto kompensacijos dydžio, neprašė teismo vadovautis atsiliepime į ieškinį jo nurodytais argumentais dėl kompensacijos apskaičiavimo, nors ieškovės patikslintame ieškinyje dėstė savo argumentus dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo, nepasisakė ir dėl ieškovių reikalavimo nustatyti kitą (inžinerinių tinkų) servitutą. Atsakovo atstovas taip pat nei teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, nei baigiamosiose kalbose kompensacijos dydžio ir kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo būtinumo neginčijo ir dėl to nieko nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, tenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo ir priteisdamas atsakovui ieškovių apskaičiuotą kompensaciją už nustatytus kelio ir inžinerinių tinkų servitutus, rėmėsi ta aplinkybe, kad atsakovas neginčijo ieškovių apskaičiuoto kompensacijos dydžio, o kitą (inžinerinių tinkų) servitutą nustatė motyvuodamas tuo, kad toks servitutas yra neatsiejamai susijęs su nustatomu kelio servitutu, nes kelio faktiškai nėra.
79. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose išdėstė sutrumpintus motyvus, tuo tarpu bylos dalies dėl kompensacijos priteisimo ir kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo grąžinimas nagrinėti iš naujo prieštarautų pirmiau nurodytai teismų formuojamai praktikai ir neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.
80. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos už nustatytus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus dydis yra neteisingas ir nepagrįstas.
81. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui (visam ar jo daliai) nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes. Be to, kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų, jam, kaip savininkui, išliekančios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma, remiantis viešųjų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
82. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl kompensacijos dydžio atsižvelgtina į tai, kad atsakovo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Remiantis Vilniaus rajono bendruoju planu, atsakovo žemės sklype yra suprojektuota planuojama D kategorijos gatvė, atsakovo žemės sklypas taip pat patenka į automagistralių ir magistralinių kelių apsaugos zoną.
83. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ 21.7 punkte nurodoma, jog inžinerinės infrastuktūros koridorių zona yra neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktas detalizuoja, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, tai žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams. Vilniaus rajono bendruoju planu nustatyta, kad inžinerinės infrastruktūros koridorius – tai linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Tai nurodoma ir Vilniaus rajono bendrojo plano aiškinamajame rašte.
84. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo Nr. 5323 naudojimo būdą, ieškovių prašomas nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutas neapsunkins atsakovo, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo savininko, teisių labiau, nei to galėtų tikėtis atsakovas, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovui, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui, nuo žemės sklypo įsigijimo momento (2023 m. gegužės 22 d.) buvo žinoma apie šiam žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą. Nors atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad planavo tarnaujantį sklypą naudoti pagal paskirtį ir jame įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, laikinus prekybos paviljonus, pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri bus naudojama nuomai ir (arba) elektromobilių įkrovimui, sezoninei prekybai arba sezoniniam sandėliavimui, tačiau į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti apie realų apsunkinimų mastą. Be to, atsakovas įsigijo šį žemės sklypą 2023 m. gegužės 22 d. kartu su dar aštuoniais žemės sklypais (iš jų: šešių žemės sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vieno – bendrojo naudojimo teritorijos, dar vieno – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) už bendrą 420 000 Eur kainą, kuriuos vėliau pardavė, pasilikdamas sau tik žemės sklypą Nr. 5323. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo žemės sklypo Nr. 5323, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, vertė negali būti prilyginama žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vertei.
85. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteista 13 593,75 Eur vienkartinė kompensacija už nustatytus kelio ir inžinerinių tinklų servitutus, apskaičiuota proporcingai pagal servituto užimamą plotą (0,105 ha) ir vidutinę viso ploto (0,2016 ha) žemės sklypo Nr. 5323 rinkos vertę (26 100 Eur), nurodytą Nekilnojamojo turto registre, yra tinkama ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.
86. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad sutrumpintų motyvų išdėstymas, tenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kito (inžinerinių tinkų) servituto nustatymo, lėmė tai, kad dėl to šis klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (kelias nėra įrengtas), iš esmės pagrįstai nusprendė, kad tiek esamas (žemės ūkio), tiek būsimas (komercinės paskirties objektų teritorijos) ieškovių žemės sklypo naudojimo būdas suponuoja poreikį turėti galimybę tiesti inžinerinius tinklus ir pasirūpinti tam tikromis komunikacijomis, reikalingomis naudojant ieškovių žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovės neturi galimybės kitaip naudoti savo nuosavybės kaip tik nustačius jų prašomus servitutus, t. y. tam, kad jos galėtų iki savo žemės sklypo nutiesti komunikacijas, būtina nustatyti servitutą, suteikiantį tokią teisę, todėl pagrįstai nuspręsta, kad būtinybė nustatyti komunikacijų servitutą byloje įrodyta.
Dėl kitų atsakovo nurodomų jo procesinių teisių pažeidimų
87. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Atsakovo įsitikinimu, tai yra esminis jo procesinių teisių pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas tokiu būdu jam užkirto teisę duoti paaiškinimus raštu.
88. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. teiktų į bylą rašytinių paaiškinimų turiniu, susipažinusi su atsakovo raštu išdėstytais paaiškinimais atsiliepime į patikslintą ieškinį, teismo posėdžių metu atsakovo atstovo teiktais paaiškinimais žodžiu, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti atsakovo 2024 m. lapkričio 13 d. į bylą teiktus rašytinius paaiškinimus, padarė esminį atsakovo proceso teisių pažeidimą. Šiuo atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko ne paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, pirmosios instancijos teismas dar atsisakydamas priimti ieškovių 2024 m. rugsėjo 4 d. rašytinius paaiškinimus 2024 m. rugsėjo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad byla vyksta žodinio proceso tvarka ir teismas išklausys šalių paaiškinimus žodžiu. Teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad šalių pasisakymai buvo neribojami, byla buvo nagrinėjama skiriant eilę posėdžių, pirmosios instancijos teismas priėmė šalių teikiamus naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl esminio jo proceso pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
89. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos nagrinėjamais klausimais šioje byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
90. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
91. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „Futura LT“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 5 851,56 Eur išlaidas. Tretieji asmenys Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrija, namų bendrija „Klevinės linai“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „LIEPINIAI“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė bendrai 1 208,79 Eur Eur išlaidas (po 402,93 Eur kiekviena). Trečiųjų asmenų patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. (7 punktas)) = 2 909,27 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, tretiesiems asmenims, byloje dalyvavusioms ieškovių pusėje, iš atsakovo priteisiama bendrai 1 208,79 Eur šių išlaidų atlyginimo (po 402,93 Eur kiekvienai). Tuo tarpu ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija minėtose rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 335,90 Eur (2024 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 036,67 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei UAB „Futura LT“ iš atsakovo priteisiama 3 036,67 šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Futura LT“, juridinio asmens kodas 304811708, iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 036,67 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „LIEPINIAI“, juridinio asmens kodas 302351378, iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402,93 Eur (keturių šimtų dviejų eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui namų bendrijai „Klevinės linai“, juridinio asmens kodas 126287925, iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402,93 Eur (keturių šimtų dviejų eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 302976892, iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402,93 Eur (keturių šimtų dviejų eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Laimantas Misiūnas