Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-383/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07968-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Marijai Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 16 d., 7.55 val. iki 2018 m. vasario 17 d., 12.10 val. , tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skirta A. P. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. A. P., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 16 d., apie 3.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., tai yra tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, kad kaltinimas A. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei R. B., pasitvirtino. A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – savo sugyventinę R. B., sukėlė jai fizinį skausmą, ir to norėjo, įvykio metu buvo neblaivus. Tokie A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
3. Nuteistasis A. P., nesutikdamas su priimtu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę už areštą bausmę.
1. Skunde nurodė, teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, tinkamai jos neindividualizavo, tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į jo šeimyninę padėtį. Nuteistojo įsitikinimu, realiai liko neįvertinta aplinkybė, kad jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko ne tik savo su nukentėjusiąja R. B. šeimą, tačiau teikia išlaikymą ir kitiems, kartu su juo negyvenantiems, vaikams. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atlikdamas paskirtą arešto bausmę - 30 parų, praras darbą šioje įmonėje. Tuomet jo šeima liks be didžiosios dalies pajamų, taip pat negalės teikti išlaikymo ir kitiems, savo nepilnamečiams vaikams. Be to, bus sunku susirasti naują darbą, teks užsiregistruoti darbo biržoje ir prašyti pašalpos iš valstybės.  Nuteistojo manymu, tai prieštarauja ne tik jo šeimos, tačiau ir visuomenės interesams.
2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas, skirdamas jam arešto bausmę, neįvertino ir BK 49 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių, jog areštas gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nuteistojo teigimu, jis su nuketėjusiąja R. B., augina tris bendrus vaikus, mažiausiai dukrai yra tik 8 mėnesiai. Jis sąžiningai vykdo savo, kaip tėvo pareigą ir vaikus prižiūri bei auklėja. Todėl jam paskirta arešto bausmė turės didelės įtakos jo nepilnamečių vaikų interesams.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame įstatyme yra numatyta visa eilė kitų bausmės rūšių, kurios pakankamai efektyviai gali daryti poveikį tolimesniam nuteistojo elgesiui.
3. A. P. pažymi ir tai, kad su nukentėjusiąją yra susitaikęs, jos atsiprašęs ir dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Smurtą artimoje aplinkoje panaudojo tik išgėręs alkoholio, mano, tik tai įtakojo jo netinkamą elgesį, todėl kreipėsi į medicinos įstaigą dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau jam paskyrus atitinkamą gydymo kursą, turės gydytis nuolat, o teismo paskirtas 30 parų areštas trukdys nepertraukiamai atlikti šį medicininį gydymą.
4. Teismo argumentas, kad paskyrus švelnesnes bausmės rūšis ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslai nebus pasiekti, o švelnesnė bausmė nebus efektyvi, yra prieštaringas to paties teismo nustatytoms aplinkybėms apie šeimos sudėtį, apie gaunamas pajamas, darbo užmokestį, kaip pragyvenimo šaltinį ir nuteistojo išlaikomus asmenis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto neras galimybės A. P. skirti švelnesnę už areštą bausmę, nuteistasis prašo, neatimant jam galimybės nepertraukiamai dirbti, gauti teisėtą darbo užmokestį ir išlaikyti šeimą, savo vaikus, nustatyti jam paskirto arešto atlikimą išeiginėmis dienomis vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi.
4. Nukentėjusioji R. B. apeliaciniu skundu prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį ir paskirti A. P. švelnesnę už areštą bausmę.
1. Skunde nurodė, jog teismo nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam A. P. nesutinka, kadangi bausmė yra per griežta, ji turės itin neigiamos įtakos ne tik nuteistajam, bet ir nukentėjusiajai, bei jos ir nuteistojo vaikams.
2. Skunde pažymima, jog su A. P. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį maždaug 7 metus, turi tris bendrus vaikus, mažiausiai dukrelei yra 8 mėnesiai. Jų šeima pragyvena pagrinde iš A. P. gaunamo darbo užmokesčio, kurio gali netekti jam atliekant paskirtą bausmę - areštą. Šiai dienai su A. P. ji yra susitaikiusi, ji atsiprašė, nukentėjusioji jam, jokių pretenzijų neturi, jokių sunkių pasekmių dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo, sužalojimai jai padaryti nebuvo. Nuteistasis A. P. yra geras tėvas, rūpinasi savo vaikais, teikia jiems išlaikymą. 
5. Atsiliepimų į nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus negauta.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis A. P. ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios skundus tenkinti iš dalies.
7. Nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios R. B. apeliaciniai skundai atmestini.
8. Tiek nuteistojo A. P., tiek nukentėjusiosios R. B. apeliaciniais skundais neginčijama nuteistojo kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti A. P. paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 straipsnis).
9. Kadangi tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji apeliaciniais skundais prašo sušvelninti A. P. paskirtą bausmę, dalis apeliacinių skundų argumentų yra analogiški, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti besikartojančių frazių ir motyvų, dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų teiginių pasisako bendrai.
10. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą nuteistajam pakankamai motyvavo, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, praeityje  nuteistasis baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas, bausmę atlikęs, teistumai išnykę. Visi ankstesni A. P. teistumai yra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1, 2 dalyje, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinės R. B. dukrą, prieš savo sūnų ir pačią R. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį vertino kaip nusikalsti ir smurtauti artimoje aplinkoje linkusią asmenybę. Be to, ankstesniais nuosprendžiais A. P. paskyrus švelnesnes bausmės rūšis ir neskyrus realaus nors ir trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir toliau darė tokio pat pobūdžio nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu,  taip elgdamasis A. P. tik parodė, jog tinkamų išvadų dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio nepadarė, nepasitaisė, teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam parinko griežtą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmę nustatė artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog A. P. kaltę pripažino, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, bausmę teisingai sumažino vieni trečdaliu (BK 641 straipsnis).
12. Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į  A. P. šeimyninę padėtį, kad jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko ne tik savo su nukentėjusiąja šeimą, tačiau ir kartu su juo negyvenančius vaikus, atmestini kaip nepagrįsti.
1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo šeimos turtinę padėtį, į tai, kad dirba tik A. P., kuris gauna minimalų atlyginimą, o šeimoje auga keli nepilnamečiai vaikai, tačiau kaip jau buvo minėta, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais A. P. paskyrus švelnesnes bausmės rūšis ir neskyrus realaus nors ir trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, jis ir toliau darė tokio pat pobūdžio nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką už kurią skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas),  todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent arešto bausmė A. P. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.  Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. A. P. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.
13. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo, neradus galimybės jam skirti švelnesnę už areštą bausmę, neatimant jam galimybės nepertraukiamai dirbti, gauti teisėtą darbo užmokestį ir išlaikyti šeimą, savo vaikus, nustatyti jam paskirto arešto atlikimą išeiginėmis dienomis.
1. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis neprašė skirti areštą atlikti poilsio dienomis, nors žinojo bei suprato, kad paskyrus arešto bausmę, jos atlikimas trukdys nepertraukiamai dirbti. Pagal BK 49 straipsnio 5 dalį, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Sutinkamai su BPK 354 straipsnio nuostatomis, arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip numatyta BPK 362 straipsnio 1 dalyje, klausimus, be kita ko, ir dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, jog jei A. P. paskirta bausmė iš tikrųjų trukdytų dirbti bei gauti darbo užmokestį, siekdamas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, su atitinkamu prašymu bei pateikęs jo prašymą pagrindžiančius duomenis, jis gali kreiptis į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą.
14. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, skirta bausmė yra tinkama ir nėra aiškiai per griežta.
15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios R. B. apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

n u t a r i a :

nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                       Svetlana Jurgaitienė

                                                                      Viktoras Preikšas

                                                                      Valdas Vitunskas