Civilinė byla Nr. e2A-589-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02048-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.5.; 2.6.8.10; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Internetinių tinklų sistemos“ ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Internetinių tinklų sistemos“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Tradeks power“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administravimo paslaugos“.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Internetinių tinklų sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama subsidiariai priteisti iš atsakovo R. M. 41 165 Eur skolą, 14 799,22 Eur delspinigius, 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį, 968 Eur teisines išlaidas, 310,20 Eur antstolio išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Į ieškovę kreipėsi atsakovas R. M., prisistatęs bendrovės UAB „Tradeks power“ vadovu, su prašymu skubiai atlikti elektroninės įrangos rangos montavimo darbus, už kurių atsiskaitymą ieškovei atsakovas garantavo. Ieškovei papildomai patikrinus atsakovo įmonės viešai skelbiamus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenis ir nekilus abejonių, 2022 m. sausio 18 d. tarp šalių buvo pasirašyta Darbų atlikimo sutartis Nr. 2022/18 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo UAB „Tradeks power“ naudai (užsakovė) įvykdyti elektrotechninės įrangos montavimo darbus, Sutarties 21 punkte numatant, jog tuo atveju, jeigu užsakovas bus paskelbtas / pripažintas restruktūrizuojamu ar bankrutuojančiu juridiniu asmeniu, ar nemokiu dėl kitų priežasčių, tai visas neįvykdytas finansines prievoles, kylančias Sutarties pagrindu, ieškovei turės įvykdyti asmeniškai pats atsakovas R. M.
2.2. Ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Sutartį, jokios pretenzijos iš užsakovo ir atsakovo pusės nebuvo pareikštos, tarp bendrovių buvo pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktai bei etapais pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, tačiau užsakovas sąskaitų neapmokėjo nustatytais terminais, dėl ko susidarė 41 165 Eur įsiskolinimas bei, atsakovui jų neapmokėjus, buvo paskaičiuoti delspinigiai.
2.3. Ieškovė ne kartą asmeniškai ragino atsakovą atsiskaityti, kuris vėliau pradėjo slapstytis, be to, ieškovė išsiaiškino, jog atsakovas R. M. ėjo UAB „Tradeks power“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., tačiau aplinkybę, kad jis nebėra bendrovės vadovas nuo ieškovės nuslėpė.
2.4. Ieškovei kreipusis į teismą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Tradeks power“ 41 165 Eur skolą, 14 799,22 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui įvykdyti, už kurio paslaugas ieškovė sumokėjo 310,20 Eur.
2.5. Vėliau UAB „Tradeks power“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtintas ieškovės (kreditorės) kreditorinis reikalavimas 57 815,42 sumai (41 165 Eur skola + 14 799,22 Eur delspinigiai + 40 Eur kompensavimo išlaidos + 533 Eur žyminis mokestis + 968 Eur išlaidos už teisines paslaugas + 310,20 Eur išlaidos antstoliui). Jokios piniginės lėšos nebuvo išieškotos iš UAB „Tradeks power“ sąskaitų, antstolio pradėta vykdyti vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas buvo grąžintas, kaip neįvykdytas, taigi, išieškojimas iš UAB „Tradeks power“ yra negalimas, o pati UAB „Tradeks power“ negali įvykdyti savo prievolių ieškovei.
2.6. Ieškovė teikia tiesioginį ieškinį, kuriuo prašo subsidiariai priteisti žalą iš atsakovo, kaip buvusio, šiuo metu likviduojamos dėl bankroto UAB „Tradeks power“ vadovo, kadangi būtent atsakovas savo veiksmais padarė individualią žalą ieškovei ir būtent jo neteisėti veiksmai buvo specifiškai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šia prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.
2.7. Atsakovas, nuo 2019 metų eidamas UAB „Tradeks power“ vadovo pareigas, ir 2022 m. sausio 18 d. įkalbėjęs ir įtikinęs ieškovę sudaryti Sutartį, puikiai suvokė, suprato ir žinojo bei sąmoningai tyčia siekė su ieškove sudaryti sandorį, kurio UAB „Tradeks power“ tikrai nevykdys ir negalės įvykdyti, t. y. atsakovas tyčia pateikė ieškovei apgaulingą informaciją apie UAB „Tradeks power“ ir jos finansines galimybes, nutylėjo ir nuslėpė nuo ieškovės aplinkybes apie realų UAB „Tradeks power“ nemokumą. Atsakovas, būdamas vadovu ir suvokdamas, jog UAB „Tradeks power“ yra nemokumo pavojuje, žinodamas ir privalėdamas suprasti, kad UAB „Tradeks power“ jau 2021 metais buvo nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme – atliko nesąžiningus veiksmus būtent ieškovės atžvilgiu. Juos atsakovas atliko tyčia. Tą patvirtina tai, jog atsakovas, žinodamas apie UAB „Tradeks power“ nemokumą nuo 2021 metų (o būdamas vadovu jis to negalėjo nežinoti), apgaulės būdu suklaidino ieškovę, pateikė ieškovei apgaulingą informaciją apie UAB „Tradeks power“, dėl ko ieškovė dėl apgaulės ir klaidinimo sudarė Sutartį su šia įmone. Konkretūs į ieškovę nukreipti nesąžiningi atsakovo veiksmai pasižymėjo tuo, kad atsakovas, kaip vadovas, deklaravo ir garantavo atsiskaitymą ieškovei, žadėjo su ieškove atsiskaityti.
2.8. Atsakovas iki 2022 m. sausio 18 d. Sutarties sudarymo, nurodė ieškovei, kad UAB „Tradeks power“ veikia jau ilgą laiką, sąskaitoje turi piniginių lėšas. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 konstatuotų faktinių aplinkybių, UAB „Tradeks power“ pagal finansinės atskaitomybės duomenis už 2021 metus turėjo turto tik 9 031,00 Eur sumai. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas suklaidino ieškovę ir apgaulės būdu su ieškove sudarė Sutartį, žadant su ieškove atsiskaityti, akivaizdžiai patvirtina atsakovo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovę, kaip kreditorę, tuo padarant ieškovei individualią žalą. Be to, atsakovas, nors ir žinojo bei suvokė, kad turi pradelstų įsipareigojimų ieškovei, vengė bet kokio atsiskaitymo su ieškove, nesiekė apmokėti skolos net dalimis, nekontaktavo su ieškove, nesiekė su ieškove sudaryti skolos mokėjimo grafiko, sąmoningai siekė, kad UAB „Tradeks power“ ieškovei nesumokėtų nei vieno cento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių teisės ar interesai yra pažeidžiami ir tais atvejais, kai skolininko nemokumas nors ir išlieka toks pat, tačiau kreditoriams yra trukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama, ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės.
2.9. Šiuo atveju yra visos sąlygos dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, Sutarties 21 punktu buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu UAB „Tradeks power“ bus paskelbta / pripažinta restruktūrizuojama ar bankrutuojančia bendrove, ar nemokia dėl kitų priežasčių – tai visas finansines prievoles, kylančias Sutarties pagrindu, ieškovei turės įvykdyti asmeniškai pats atsakovas, todėl ieškinys dėl žalos subsidiariai priteisimo iš atsakovo atžvilgiu tenkintinas ir Sutarties 21 punkto pagrindu.
3. Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais argumentais:
3.1. Priešingai, nei teigia ieškovė, dėl Sutarties sudarymo ieškovė komunikavo ne su atsakovu, bet su UAB „Tradeks power” komercijos direktoriumi R. S. Pačios ieškovės parengtą (UAB „Tradeks power“ neturėjo į pasirašytą Sutartį panašių sutarties šablonų) Sutartį atsakovas UAB „Tradeks power“ vardu pasirašė pasiūlytas to paties komercijos direktoriaus, o ieškovės į bylą pateikti elektroniniai laiškai, kuriais buvo siunčiami raginimai padengti įsiskolinimą, patvirtina ieškovę bendravus ne su atsakovu, bet su komercijos direktoriumi.
3.2. Reikšmingo ilgalaikio turto UAB „Tradeks power“ niekuomet neturėjo dėl veiklos specifikos – toks turtas nebuvo reikalingas veiklai vykdyti, o pagrindinis atsakovo siekis tapus UAB „Tradeks power“ vadovu ir akcininku buvo atkurti pelningą įmonės veiklą. Nors įmonės pardavimų pajamos padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos dalis užsakovų ėmė delsti atsiskaityti, dėl ko sutriko UAB „Tradeks power“ atsiskaitymas su kreditoriais (įskaitant ieškovę). Atsakovas tikėjosi, kad tokie atsiskaitymų sutrikimai bus laikini ir neišsprendžiamų UAB „Tradeks power“ mokumo problemų nesukels pavykus subalansuoti esamą situaciją. Tikėjimą, kad UAB „Tradeks power“ bus pajėgi toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su visais kreditoriais dar labiau sustiprino tai, kad UAB „Tradeks power“ gaunamų užsakymų skaičius nemažėjo. Atsakovas tikėjosi, kad atsiskaityti pavyks ir su ieškove, be to, sužinojęs apie ieškovės raginimą atsiskaityti, pasiūlė, kad ieškovė sudarytų trišalį susitarimą su vienu iš UAB „Tradeks power“ užsakovų.
3.3. 2022 m. balandžio mėn. pradžioje atsakovas perleido jam priklausiusias UAB „Tradeks power“ akcijas ir buvo atšauktas iš vadovaujamų pareigų, pasitraukdamas iš UAB „Tradeks power“ veiklos, todėl apie tolesnę UAB „Tradeks power“ veiklą, (ne)atsiskaitymus su kreditoriais atsakovui nebuvo žinoma, kaip ir apie dalį UAB „Tradeks power“ ieškinyje nurodytų raginimų, siųstų UAB „Tradeks power“, kadangi pastarieji buvo siųsti pasibaigus atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiui.
3.4. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o, būtent, ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas įtikino ieškovę sudaryti Sutartį, garantavo atsiskaitymą su ieškove ir suklaidino ieškovę, pateikdamas klaidingą informaciją apie UAB „Tradeks power“ finansines galimybes atsiskaityti su ieškove, yra deklaratyvūs bei neįrodyti, o taip pat ir melagingi. UAB „Tradeks power“ metinė finansinė atskaitomybė Sutarties sudarymo metu nebuvo parengta, todėl atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Tradeks power“ buvo nemoki. Vien turimi įsipareigojimai, jų dydis, savaime nereiškia, kad įmonė nemoki, o UAB „Tradeks power“ 2021 metais vykdė veiklą ir generavo gan nemažas pardavimų pajamas, todėl laikyti ja nemokia vien vadovaujantis nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrįsta.
3.5. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įsipareigojimai kreditoriams (įskaitant ieškovę) nebus galimi visiškai įvykdyti, kadangi tiek Sutarties sudarymo metu, tiek po Sutarties sudarymo UAB „Tradeks power“ vykdė veiklą, kas sudarė pagrindą tikėti, kad UAB „Tradeks power“ pavyks atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant ieškovę. Su ieškove buvo iš dalies atsiskaityta, ieškovei buvo siūloma atsiskaitymo tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas žinojo apie tuo metu jo vadovaujamos įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškove. Ieškovė iš UAB „Tradeks power“ skolininko (užsakovo) gavo 4 791 Eur mokėjimą dengiant įsipareigojimus pagal Sutartį.
3.6. Visa informacija apie UAB „Tradeks power“ finansinę padėtį (įskaitant 2020 metų finansinę atskaitomybę) buvo prieinama viešai, todėl nuo ieškovės niekas nebuvo ir negalėjo būti slepiama, o sutarties sudarymo metu VĮ Registrų centras buvo pateikta ir 2020 metų finansinė atskaitomybė. Taigi atsakovas neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu siekiant padaryti žalos konkrečiai jai neatliko.
3.7. Ieškiniu reikalaujamos žalos ieškovė taip pat neįrodė, kadangi ieškovei padaryta žala nėra individuali žala ir tą patvirtina vien jau UAB „Tradeks power“ bankroto byloje patvirtinti kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, su visais UAB „Tradeks power“ kreditoriais (įskaitant ieškovę) buvo neatsiskaityta įmonei tapus nemokia, o šiuo metu dar nėra aišku, ar ieškovės finansinis reikalavimas nebus patenkintas.
3.8. Neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir prašomos
priteisti žalos, kadangi galimybė su ieškove visiškai atsiskaityti buvo sąlygota ūkinės komercinės rizikos nulemto UAB „Tradeks power“ nemokumo, kuris vienodai paveikė tiek ieškovę, tiek kitus kreditorius.
3.9. Nors neįrodžius kitų atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla pareiga įrodinėti savo nekaltumo, tačiau, nėra pagrindo daryti ir išvadą, kad atsakovas veikė kaltais veiksmais. Sutartimi buvo siekiama UAB „Tradeks power“ veiklos tęstinumo, ko tikėtis leido nemažėjančios pardavimų apimtys, be to, su ieškove netgi buvo atsiskaitoma.
3.10. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, o ieškovės žalą lėmė pačios ieškovės prisiimta rizika bei valia toliau vykdyti Sutartį net ir UAB „Tradeks power“ laiku neatsiskaitant už atliktus darbus. Ieškovė, matydama, kad atsiskaitymai už atliktus darbus vėlavo, turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį ar imtis kitų teisėtų savo interesų gynimo būdu, tačiau ieškovė toliau atlikinėjo darbus, taip didindama savo reikalavimo teisę į UAB „Tradeks power“, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tradeks power“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais argumentais:
4.1. Ieškinys yra atmestinas dėl tiesioginio ieškinio specifinių pareiškimo sąlygų nebuvimo, t. y. ieškovė nenurodo jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų konkrečiai į ieškovę, siekiant sukelti jai individualią žalą, o ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad atsakovas neva suklaidino, apgavo, tyčia pateikė kažkokią klaidinančią informaciją, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
4.2. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovo siekį sukelti ieškovei individualią žalą. Be to, ieškovė nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės tariamai patirta individuali žala skiriasi nuo kitų kreditorių, kurie yra pareiškę reikalavimus trečiojo asmens bankroto byloje patirtos žalos. Trečiojo asmens valdymo laikotarpiu atsakovas, tiesiogiai eidamas vadovo pareigas, sudarė įvairius sandorius trečiojo asmens vardu ir trečiojo asmens naudai, o tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi individualios žalos ieškovei padarymu.
4.3. Ieškovė nepagrindė, kad jos kreditorinis reikalavimas negali ir negalės būti išieškotas, t. y. ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimų patenkinimui, o pats bankroto faktas nereiškia ir negali patvirtinti, kad trečiojo asmens bankroto byla bus užbaigta nepatenkinus kreditorių reikalavimų.
4.4. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus individualiai į ieškovę, kad ieškovei buvo sukelta individuali žala dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo kitų trečiojo asmens kreditorių, kurie taip pat patyrė žalą dėl to, kad trečiasis asmuo nevykdė jiems savo prievolių. Ieškovė byloje nepagrindė teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovo atžvilgiu.
5. Ieškovė pateiktame dublike bei rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė:
5.1. Atsakovas nenuginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nepateikė įrodymų, šalinančių jo atsakomybę, nepateikė jokių išsamių ir (ar) pagrįstų įrodymų, kuriais grindžia savo atsiliepimo teiginius, taip pat nenuginčijo nei ieškinio pagrindo, nei dalyko.
5.2. Atsakovas neneigia aplinkybių, kad buvo UAB „Tradeks power“ akcininkas ir vadovas, tačiau vengia pripažinti ir nepripažįsta aplinkybių, kad jis, kaip UAB „Tradeks power“ vadovas, bendravo ir kontaktavo su ieškovės vadovu T. S., kas laikytina tik atsakovo mėginimu išvengti atsakomybės. Be to, atsakovas nutyli ir nepasisako apie jo prievoles, kylančias Sutarties 21 punkte nurodytu pagrindu, t. y. neneigia ir net nemėgina neigti ginčo sandorio pagrindu jam kylančios prievolės visiškai atsiskaityti su ieškove.
5.3. Atsakovas pripažįsta, kad jis pasirašė ir patvirtino Sutartį, o tai, kad ieškovė raginimus siuntė ir kitais turimais kontaktais, nešalina atsakovo atsakomybės.
5.4. Joks mokėjimas pagal Sutartį ieškovei iš UAB „Tradeks power“ nebuvo atliktas
, 4 800 Eur sumai buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra Serija ITSK Nr. 0001, kas yra įprasta buhalterinio apsirikimo atvejais, todėl teiginys, kad UAB „Tradeks power“ dalinai padengė įsiskolinimą ir neva padengė dalį skolos, visiškai nepagristi.
5.5. Atsakovas pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, nes jis nurodo, kad siūlė ieškovei neaiškias „schemas“, kad, būdamas vadovu, pelningai veikiančios UAB „Tradeks power“ nesumokėjo ieškovei nei vieno cento pagal Sutartį ir gautas sąskaitas, atsakovas nenurodo nei vienos priežasties, kodėl ieškovei nebuvo sumokėta už atliktus rangos darbus. Faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas nepatvirtino ir neatliko nei vieno mokėjimo pavedimo į ieškovės sąskaitą, taip pat, kad nesikreipė į ieškovę dėl mokėjimų atidėjimų ar skolos sumokėjimo grafiko sudarymo, įrodo, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš ieškovę.
5.6. Atsakovo argumentai, kad 2021 metais įmonė nebuvo nemoki ir vykdė veiklą atmestini, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 padarytomis išvadomis. Jeigu atsakovas teigia, kad UAB „Tradeks power“ generavo pajamas, tai UAB „Tradeks power“ turėjo bent kažkokia dalimi atsiskaityti su ieškove, todėl darytina išvada, kad tai nebuvo atlikta dėl sąmoningo atsakovo, kaip vadovo, veikimo prieš ieškovę.
5.7. Be to, staigus ir netikėtas atsakovo turimų UAB „Tradeks power“ akcijų pardavimas prieš pat nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą UAB „Tradeks power“ tik įrodo atsakovo nesąžiningumą. Ieškovės įsitikinimu, akcijų pardavimo sandorį atsakovas sudarė tik dėl to, kad išvengtų prievolės atlyginti žalą.
5.8. Atsakovas taip pat pažeidė UAB „Tradeks power“ įstatų 5 punktą, nes 2022 m. sausio 18 d. sudarė su ieškove Sutartį, žinodamas, kad UAB „Tradeks power“ turi mokestinių nepriemokų dar nuo 2020 m. gegužės mėn., pagal Sutartį neatliko ieškovei jokių mokėjimų, dėl ko susidarė didelės netesybos ir dar labiau pasunkėjo UAB „Tradeks power“ finansinė padėtis.
5.9. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, būdamas UAB „Tradeks power“ vadovu, ignoravo įstatymų reikalavimus, pažeidė UAB „Tradeks power“ įstatų 5 punkte nurodytas pareigas, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą.
5.10. Be kita ko, ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovas privalo subsidiariai atlyginti ieškovui padarytą žalą, kadangi kaip fizinis asmuo įsipareigojo tą atlikti 2022 m. sausio 18 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. 2022/18 21 punktu, todėl atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą šiuo atveju susijusi ir su sutartiniais santykiais.
6. Trečiasis asmuo pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentais dalyje dėl to, kad ieškovei nebuvo padaryta individuali žala, todėl nėra sąlygų reikšti tiesioginį ieškinį.
7. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė:
7.1. Atsakovas nevengia pripažinti jokių aplinkybių, susijusių su Sutarties sudarymu, tačiau pažymi, jog faktinė Sutarties sudarymo ir vykdymo situacija buvo kitokia, nei nurodė ieškovė. Trišaliai susitarimai nėra neaiškios „schemos“, o yra civilinėje apyvartoje dažnai sutinkami sandoriai, kuriuose gali būti aptariamos atsiskaitymo už atliktus rangos darbus sąlygos, numatant, kad už darbus užsakovas tiesiogiai atsiskaitys subrangovui.
7.2. Teismas, spręsdamas bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą, dėl nemokumo momento sprendžia tik formaliai, todėl nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytomis aplinkybėmis dėl nemokumo momento negali būti vadovaujamasi kaip prejudiciniu faktu ir atitinkamose bylose nemokumo momentas turi būti vertinamas iš naujo. Be to, atsakovo nuomone, UAB „Tradeks power” nemokumo momentas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismo neturi būti vertinimas.
7.3. Aplinkybė, kad UAB „Tradeks power” generavo pajamas, savaime nereiškia, kad UAB „Tradeks power“ turėjo piniginių lėšų momentiniam atsiskaitymui su ieškove.
7.4. UAB „Tradeks power” bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma niekaip nepagrindžia, kad ieškovės finansinis reikalavimas nebus patenkintas bankroto byloje.
7.5. Pasisakant dėl žalos atlyginimo Sutarties 21 punkto pagrindu, atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė byloje nereiškia jokio reikalavimo, susijusio su Sutarties 21 punktu, todėl ieškovės ieškinys negali būti patenkintas šiuo pagrindu. Prievolė atsiskaityti su ieškove pagal Sutarties 21 punktą neatitinka ieškinio dalyko, kadangi ši nuostata neįtvirtina jokios prievolės atlyginti žalą, kurią prašoma atlyginti ieškiniu, todėl atsakovas pagal šiuo metu pareikštą ieškovės reikalavimą neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutarties 21 punktą ir šios prievolės neigti ar ją patvirtinti.
7.6. Ieškovei mokėjimas buvo atliktas ne tiesiogiai UAB „Tradeks power”, bet UAB „Tradeks power” užsakovo ir yra labiau tikėtina, kad ieškovė nurodytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 9 Eur didesnė, nei skirtumas tarp išrašytų sąskaitų faktūrų sumos ir ieškovės reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dalies pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išrašė gavusi mokėjimą iš UAB „Tradeks power“ užsakovo. Ši aplinkybė labiau tikėtina, nes ieškovės išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra yra nepasirašyta iš UAB „Tradeks power“ pusės, priešingai nei ieškovės pateiktos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovės išrašytoje kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokios informacijos apie tai, kad ji būtų buvusi išrašyta dėl ieškovės deklaruojamos priežasties, t. y. buhalterinio apsirikimo, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės nurodyta kreditinė PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į UAB „Tradeks power“ buhalterinę apskaitą. Taigi, ieškovei jokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Tradeks power” į buhalterinę apskaitą įtraukė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir kad ši buvo išrašyta dėl tariamo apsirikimo.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas T. S. nurodė, kad 2022 m. sausio viduryje atsakovas paskambino ir paprašė padėti su darbais, jis sutiko, ir ruošiant sutartį jis iš karto pasiūlė numatyti punktą dėl subsidiarios atsakovo atsakomybės. Atsakovas tikino, jog turi daug objektų, lėšų ir kitų įmonių, todėl tikrai nebus problemų dėl atsiskaitymo, taip pat atsakovas sutiko su Sutarties 21 punktu. Pripažino, kad Sutartį ruošė ieškovė, persiuntė atsakovui, kuris patvirtino, kad sutartį perskaitė, vėliau aptarė su atsakovu sutarties sąlygas, darbų vykdymo tvarką ir t. t., ir sutartis buvo pasirašyta. Pasirašant sutartį nebuvo aptarta konkreti sutarties kaina, numatytas atsiskaitymas dalimis, t. y. kas dvi savaites už faktiškai atliktus darbus, bet buvo aišku, kad suma bus didelė. Negalėjo pasakyti, kiek darbų atliko iki sutarties nutraukimo. Po kelių savaičių pateikė atsakovui pirmą aktą bei sąskaitą, kuriuos pasirašė jo pavaduotojas, kuris viską sutikrindavo, taip atvykdavo kas dvi savaites. Suėjus pirmos sąskaitos atsiskaitymo terminui jis paragino atsakovą atsiskaityti, atsakovas vis žadėjo, kad greitu metu gaus lėšų ir tikrai atsiskaitys. Po ketvirtos sąskaitos pateikimo atsakovas prašė dar palaukti porą dienų, tačiau vėliau atsakovas pradėjo nekelti ragelio, o atvykus apšaukė ir liepė kreiptis raštu, tada ieškovės atstovas kreipėsi į advokatą, daugiau su atsakovu nebendravo. Mano, jog atsakovas jį apgavo, nes visą laiką melavo, žadėjo atsiskaityti, kad pinigų bus, prašė nenutraukti darbų, jau sudarydamas sutartį jis buvo nusprendęs nemokėti, iš anksto planavo apgauti. Paaiškino, jog jei nežinoma įmonė, jie visada naudoja 21 punktą sutartyse, su teisininkais šio punkto neaptarinėjo, tačiau iki šiol juo neteko pasinaudoti. Atstovo vertinimu, abi sutarties šalys vienodai suprato Sutarties 21 punkto reikšmę, t. y. kad jei įmonė UAB „Tradeks power“ neatsiskaitys, skolą padengs atsakovas. Teigė, jog su atsakovu buvo ne kartą asmeniškai susitikę, jis visus dokumentus matė ir peržiūrėdavo, ir nuolat žadėjo, kad atsiskaitys. Nurodė, kad sudarant Sutartį neprašė atsakovo pateikti įmonės banko sąskaitos išrašų, pasižiūrėjo internete apie įmonę, jam užteko, kad atsakovas pasirašė 21 punktą, todėl abejonių dėl įmonės galimybių atsiskaityti jam nekilo. Paties atsakovo finansinės padėties netikrino. Paaiškino, jog jam nebuvo žinomas nei vienas užsakovas, išskyrus UAB „Vekada“.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simonas Makrickas papildomai nurodė, kad ginčo kontekste atsakovo veiksmai, tokie kaip sąmoningas nutylėjimas ir nuslėpimas nuo ieškovės informacijos / duomenų apie tai, kad atsakovo vadovaujama UAB „Tradeks power“ buvo nemoki dar iki Sutarties su ieškove sudarymo bei sudarant Sutartį, kas yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 apie tai, kad atsakovo vadovaujamai įmonei nuo 2021 m. kovo 16 d. taikytas turto areštas ir kad atsakovo vadovaujama UAB „Tradeks power“ negalės atsiskaityti, sąmoningas apsisprendimas versti ir prašyti ieškovę toliau vykdyti Sutartį, žinant, kad įmonė objektyviai neturėjo sukaupusi jokių lėšų ir kad įmonė tikrai negalės atsiskaityti su ieškove, sąmoningas apsisprendimas klaidinti ieškovę, nurodant, kad už darbus pagal Sutartį bus atsiskaityta, sąmoningas vadovaujamos UAB „Tradeks power“ vardu priėmimas, atskirais etapais, ieškovės parengtų aktų po Sutarties sudarymo bei apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų, apsisprendimas neinicijuoti ir neatlikti jokio Sutarties nutraukimo pagal Sutarties 18 punkto sąlygas arba Sutarties sustabdymo pagal Sutarties 18 punkto sąlygas, kad ieškovei nekiltų žala, nepranešti ieškovei, kad jo vadovaujama UAB „Tradeks power“ negali įvykdyti Sutarties, taip pat sąmoningas sąlygojimas delspinigių atsiradimo, neatsakymas ieškovei į raginimą dėl susidariusios skolos, sąmoningas UAB „Tradeks power“ įstatų 5 punkto nuostatų pažeidimas, nėra ir negali būti vertinamas kaip nepasisekęs ir (ar) ekonomiškai nepasiteisinęs verslo sprendimas, nulemtas rinkos sąlygų ar kitų veiksnių. Atstovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai laikytini ypač neprotingais, pasižymintys išskirtiniu elementaraus rūpestingumo nebuvimu ir elementariu blogu bei visiškai neatsakingu vadovavimu įmonės veiklai. Taigi atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) buvo tiesiogiai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą, nes atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė sustabdytų darbus pagal Sutartį ir nepadarytų ieškovei žalos. Atsakovas yra atsakingas už savo vadovaujamos bendrovės ieškovei (kreditoriui) padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Atsakovo nesąžiningumą, jo neteisėtus veiksmus, veikimą prieš ieškovę taip pat patvirtina ir tai, kad jis sąmoningai ir tyčia neinformavimo ieškovės apie tai, kad jis sudarė UAB „Tradeks power“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir kad jis išregistruotas iš direktoriaus pareigų. Be to, atsakovas turi prievolę ir pagal Sutarties 21 punktą atlyginti ieškovės patirtą žalą. Pažymėjo, jog atsakovo į bylą pateiktas papildomas susitarimas prie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties yra akivaizdžiai negaliojantis sandoris, o tai patvirtina, kad būtent atsakovas neįrodė byloje, kad perdavė UAB „Tradeks power“ buhalterinės apskaitos dokumentus kokiam nors kitam asmeniui, todėl būtent atsakovas, būdamas UAB „Tradeks power“ direktoriumi ir akcininku bei prarasdamas visus UAB „Tradeks power“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sąmoningai užkirto kelią ieškovei ginti pažeistas teises. Atmestini atsakovo argumentai, kad UAB „Tradeks power“ grąžino dalį skolos ieškovei, ši aplinkybė neįrodyta, ieškovės kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje ir tai yra neginčytinai įrodyta įsiteisėjusiu teismo preliminariu sprendimu. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas nėra apmokėjęs dviejų sąskaitų, vadinasi, nėra realiai patyręs išlaidų 5 924,64 Eur sumai, kurias prašo priteisti. Taip pat teismui nėra pateikta nei buhalterinė pažyma, nei pažyma, o atsakovo į bylą pateiktos suvestinės nepatvirtino nei Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX finansininkas, nei vadovaujantis partneris, suvestinėje nėra nurodyta sąskaitų Nr. EP20230122 ir NR. EP20230137 išrašymo datų, nėra nurodyta ir kiekvienos įvardijamos sąskaitos sumos. Taigi atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas nepagrįstu ir nepatvirtinančiu atsakovo realiai patirtų išlaidų realumo.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Evaldas Pocevičius pažymėjo, jog Sutarties derinime atsakovas asmeniškai nedalyvavo, viską tarėsi ir kontroliavo Sutarties vykdymą kitas asmuo – vykdomasis direktorius R. S., atsakovas, apskritai, šiuo metu yra pasitraukęs iš verslo. Taigi Sutartis su atsakovu derinta nebuvo, tik jo pasirašyta, todėl Sutarties 21 punkto nuostata atsakovui taip pat nebuvo žinoma iki kol prasidėjo įmonės bankroto byla. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sutartis buvo individualiai suderinta su atsakovu, ji buvo sudaryta prisijungimo būdu ir aiškintina prisijungusios šalies, t. y. ir atsakovo, naudai. Be kita ko, Sutarties 21 punkto nuostata lakoniška ir teisiškai nereikšminga, joje nėra nurodyta, kad prievoles prisiima būtent atsakovas, iš šio punkto teksto nėra svarbu, koks konkretus subjektas prisiima atsakomybę, kas itin aktualu laidavimo ir garanto atvejais, o šiuo atveju, atstovo vertinimu, aptariama nuostata yra cesija. Kadangi atsakovas nėra perėmęs UAB „Tradeks power“ prievolių, ieškovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, nesant aktyvių ieškovės veiksmų, ši nuostata nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovui. Ieškovė neįrodė nei vienos atsakovo tiesioginės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais, iš banko sąskaitų išrašų matyti, jog visos bendrovės gautos lėšos būdavo paskirstomos kreditoriams pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad ieškovė negavo jokių pinigų, nereiškia, kad buvo kažkokia apgaulė, nesąžiningumas, specialiai į ieškovę nukreipti veiksmai. Turto areštu užtikrinta prievolė buvo padengta per kelis mėnesius ir ši aplinkybė savaime nereiškia, kad įmonės turtas buvo areštuotas, taigi turto areštas neimplikavo aplinkybės, kad atsakovo vadovaujama įmonė negalės atsiskaityti. Pažymėjo, jog akcininkas nėra atsakingas už bendrovės dokumentų perdavimą, būtent naujai paskirtas vadovas neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, todėl nėra pagrindo šiame kontekste daryti prielaidas apie atsakovo nesąžiningumą, be to, niekas iš kreditorių nesiėmė veiksmų dėl tyčinio bankroto sukėlimo atsakovo atžvilgiu. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nebuvo jokių lėšų išvaistymo ar pasisavinimo, iš ieškovės veiksmų atsakovas ir trečiasis asmuo jokios naudos negavo, kaip tik ieškovė gavo gerą objektą, iš kurio ilgą laiką generavo pajamas. Ieškovės pozicija labai paini, neaiškus teisinis pagrindas – deliktas ar sutartinė atsakomybė, todėl atsakovui nėra kaip gintis. Kaip bebūtų ieškinys atmestinas, ieškovė neįrodė net minimalaus ieškinio pagrįstumo, neaišku, ar neteisėti veiksmai yra pats sutarties sudarymas ar jos vykdymas. Atsakovo užsakovas dėl šių darbų buvo UAB „Vekada“, o dalinio atsiskaitymo su ieškove nebuvo, nes buvo uždėti antstolių areštai, suėjo atidėtų mokėjimų terminai, todėl susiklostė situacija, kad iš UAB „Vekada“ gauti pinigai nukeliavo ne ieškovei, iš esmės atsakovė negalėjo atlikti mokėjimų dėl areštuotų sąskaitų. Kreditinė sąskaita buvo išrašyta pagal susitarimą dirbti tiesiogiai su UAB „Vekada“, kuriai atsakovo įmonė taip pat pridavinėjo darbus, o vėliau ieškovė su UAB „Vekada“ tiesiogiai susisiekė, ir trečiajam asmeniui neturint galimybių atsiskaityti, jis pasiūlė dirbti tiesiogiai. Pirmas ieškovės laiškas būtent atsakovui buvo 2022 m. kovo mėn. viduryje, ir atsakovo pasiūlymas ieškovei buvo dirbti tiesiogiai su UAB „Vekada“, išrašant kreditines sąskaitas. Pripažino, jog 2022 m. sausio mėn. įmonės padėtis nebuvo labai gera, tai buvo matyti iš viešų registrų, įmonė turėjo skolų, veikla buvo nuostolinga, ir ieškovė tai galėjo išsiaiškinti. Nežino, kaip atsakovas surado įmonės akcijų pirkėją, tiesiog įmonė reikalavo papildomų investicijų, kurių atsakovas neturėjo. Atsakovas neinicijavo sutarties nutraukimo ar sustabdymo, nes apie sutarties vykdymo aplinkybes ir ribotas galimybes atsiskaityti atsakovas sužinojo tik 2022 m. kovo mėn. Nurodė, jog iš esmės šalys skirtingai interpretuoja aplinkybes byloje, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o kalba vien apie kaltę, neatskirdama šių sąvokų. Byla paremta išimtinai ieškovės vadovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Turto arešto registro išrašas savaime nieko nepatvirtina, priešingai, trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad buvo pinigų judėjimas. Pažymėjo, jog ieškovė realiai nepatyrė jokios žalos, jos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje ir kai įmonė bus išregistruota, ieškovė galės dalį sumos susigrąžinti sumokėtų mokesčių forma. Kadangi pati ieškovė teikia skirtingas aplinkybes dėl to, kas pasirašė aktuose ir t. t., todėl vertintinos kritiškai visos ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Nordic power management“ bankroto byla dėl vadovo atsakomybės buvo panaši savo esme byla, kur teismas pasisakė ir dėl tiesioginės vadovo atsakomybės. Atkreipė dėmesį į bankroto administratoriaus poziciją, kuris nurodė, jog nemato atsakovo atsakomybės, o bankroto administratorius turėtų interesą surinkti kuo daugiau lėšų bei, esant tam pagrindui, pats reikštų atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-719-524/2023 išaiškino visiškai priešingai nei teigia ieškovės atstovas, t. y. kad advokatas turi teisę pasirašyti dokumentą, patvirtinantį bylinėjimosi išlaidų faktą, o tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų neapmokėta, nėra pagrindas jų nepriteisti, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Internetinių tinklų sistemos“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. M., kaip subsidiaraus LUAB „Tradeks power“ skolininko, 41 165,00 Eur skolą, 14 799,22 Eur delspinigius ir 4 492,14 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui LUAB „Tradeks power“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“, 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 6,43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovė reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo reiškia dviem alternatyviais teisiniais pagrindais: pareiškė atsakovui tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu, taip pat prašo ieškinį tenkinti Sutarties 21 punkto pagrindu, t. y. prašo taikyti atsakovui deliktinę ir (ar) sutartinę atsakomybę. Ieškovė, kaip bankrutuojančios UAB „Tradeks power“ kreditorė, reiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovo, kaip buvusio bankrutuojančios UAB „Tradeks power“ vadovo, atžvilgiu CK 6.263 straipsnio pagrindu. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovui atsakomybė kyla ir iš 2022 m. sausio 18 d. šalių pasirašytos Darbų atlikimo sutarties Nr. 2022/18 21 punkto nuostatų, numatančių atsakovo subsidiarią atsakomybę už UAB „Tradeks power“ prievoles ieškovei, atsiradusias vykdant Sutartį.
13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
13.1. Ieškovė UAB „Internetinių tinklų sistemos” ir trečiasis asmuo UAB „Tradeks power“ 2022 m. sausio 18 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 2022/18, kurios pagrindu ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo UAB „Tradeks power“ (užsakovė) naudai įvykdyti elektrotechninės įrangos montavimo darbus. Sutartimi šalys nustatė darbų atlikimo terminus bei tarpusavio atsiskaitymo tvarką; Sutartimi nebuvo nustatyta darbų atlikimo apimtis, o tik nustatyti darbų atlikimo įkainiai (Sutarties 3 punktas).
13.2. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d. ieškovė UAB „Tradeks power“ užsakymu atliko elektrotechninės įrangos montavimo darbus 4 objektuose už bendrą 55 617,65 Eur su PVM sumą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės vadovo ir UAB „Tradeks power“ vykdomojo direktoriaus R. S. pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktai Nr. ITS/0324, Nr. ITS/0326, Nr. ITS/0328 ir Nr. ITS/0329. Tuo pagrindu ieškovė išrašė UAB „Tradeks Power“ PVM sąskaitas faktūras serija IT Nr. 0324, Nr. 0326, Nr. 0328 ir Nr. 0329 bendrai 45 965 Eur su PVM sumai.
13.3. Ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. išrašė trečiajam asmeniui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija ITSK Nr. 0001 4 800 Eur sumai už ieškovės atliktus darbus Lietuvos draudimo objekte (darbai perduoti 2022 m. kovo 15 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. ITS/0329). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėta kreditinė sąskaita trečiajam asmeniui buvo išrašyta dėl to, kad už darbus minėtame objekte su ieškove tiesiogiai atsiskaitė trečiojo asmens užsakovas.
13.4. Trečiajam asmeniui delsiant atsiskaityti su ieškove, pastaroji 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. pranešimais kreipėsi į UAB „Tradeks power“ su raginimais padengti 41 165 Eur dydžio įsiskolinimą už atliktus darbus pagal Sutartį. Trečiajam asmeniui nevykdant savo prievolių, ieškovė Sutarties 12 punkto pagrindu paskaičiavo 14 799,22 Eur delspinigių sumą.
13.5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 ieškovei UAB „Internetinių tinklų sistemos“ priteisė iš atsakovės UAB „Tradeks power“ 41 165 Eur skolą, 14 799,22 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Kadangi UAB „Tradeks power“ įsiskolinimo ieškovei faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris negali būti nuginčytas kitoje civilinėje byloje, ši aplinkybė pripažintina neginčijamai įrodyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
13.6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 (naujas Nr. eB2-1013-866/2023), iškėlė UAB „Tradeks power“ bankroto bylą supaprastinta tvarka, UAB „Tradeks power“ nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“. Po bankroto bylos iškėlimo, ieškovė kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 1 d. 2023 m. kovo 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-1013-866/2023 buvo patvirtintas ieškovės (kreditorės) kreditorinis reikalavimas bendrai 57 815,42 sumai, kurią sudarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu priteistos sumos plius 310,20 Eur vykdymo išlaidos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, UAB „Tradeks power“ bankroto procesas nėra baigtas.
13.7. Ieškovė prašo UAB „Tradeks power“ bankroto byloje patvirtintą UAB „Internetinių tinklų sistemos” kreditorinio reikalavimo sumą (57 815,42 Eur) priteisti subsidiariai iš atsakovo.
Dėl tiesioginio ieškinio, pareikšto atsakovui CK 6.263 straipsnio pagrindu, pagrįstumo
14. Teismas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Tradeks Power“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.
15. Teismas pažymėjo, kad kai reiškiamas tiesioginis ieškinys dėl kreditoriui individualiai padarytos žalos atlyginimo (pirmuoju atveju) turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.
16. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, teismas sprendė, kad ieškovė visų pirma turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovę (kreditorę). Pažymėjo, kad vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.
17. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Tradeks power“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., t. y. skolos, patvirtintos bankroto byloje, ieškovei susidarymo laikotarpiu, taip pat jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. 2022 m. balandžio 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (patvirtinta notaro) atsakovas ir jo sutuoktinė I. M. visas UAB „Tradeks power“ akcijas perleido naujam akcininkui I. K. (I. K.), kuris nuo 2022 m. balandžio 5 d. buvo paskirtas UAB „Tradeks power“ vadovu.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu grindžia įrodinėja: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 (naujas Nr. eB2-1013-866/2023) nustatytomis aplinkybėmis apie UAB „Tradeks Power“ finansinę situaciją, nustatytą pagal įmonės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus; UAB „Tradeks power“ banko sąskaitos išrašais; Turto arešto aktų registro išrašu dėl UAB „Tradeks power“ turtui taikytų apribojimų nuo 2021 m. kovo 16 d.; ieškovės vadovo T. S. žodiniais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti UAB „Tradeks power“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kadangi tokie nebuvo perduoti nemokumo administratorei.
19. Iš UAB „Tradeks power“ banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad 2021 metais į UAB „Tradeks power“ banko sąskaitą buvo gauta įplaukų 79 447,11 Eur sumai, o išlaidos sudarė 79 447 Eur sumą, iš jų 13 395,10 Eur suma buvo nurašyta priverstine tvarka antstolių nurodymų, priimtų vykdomosiose bylose, pagrindu. Tuo tarpu 2022 m. iki birželio 13 d. į UAB „Tradeks power“ banko sąskaitą buvo gauta įplaukų 10 434,58 Eur sumai, o išlaidos sudarė 10 431,20 Eur sumą, iš jų 6 126,32 Eur suma buvo nurašyta priverstine tvarka antstolio Mindaugo Dabkaus nurodymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0028/22/00253. Taip pat teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki birželio 13 d. UAB „Vekada“ už Sutartyje nurodytus darbus, kuriuos atliko ieškovė, iš viso UAB „Tradeks power“ pervedė 9 652,50 Eur sumą. Nustatyta, kad iš viso ieškovė UAB „Tradeks power“ užsakymu atliko darbus 4 objektuose už bendrą 41 165,00 Eur kainą. Teismas atkreipė dėmesė į tai, jog ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų apie bankroto byloje UAB „Tradeks power“ reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, UAB „Vekada“ ar kt., (ne)buvimą.
20. Iš byloje pateiktos viešai prieinamos „Rekvizitai.lt“ internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos apie UAB „Tradeks power“ veiklos rodiklius teismas nustatė, kad 2022 m. pradžioje UAB „Tradeks power“ dirbo 6 darbuotojai, o iki gegužės mėn. pradžios darbuotojų skaičius sumažėjo iki 1, taip pat įmonės apyvarta (pardavimo pajamos) 2021 metais sudarė nuo 50 000 iki 100 000 Eur, be to, jau nuo 2018 metų įmonė veikė nuostolingai, turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui.
21. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1013-866/2023, kuria buvo patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas UAB „Tradeks power“ bankroto byloje, teismas nustatė, kad UAB „Tradeks power“ atžvilgiu kreditorinius reikalavimus yra pareiškę penki 1-os eilės kreditoriai ir keturi 2-os eilės kreditoriai, bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 109 138,60 Eur, iš kurių 57 815,42 Eur yra ieškovės kreditorinis reikalavimas. Taigi, iškėlus bankroto bylą UAB „Tradeks power“ nustatyti devyni kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai šiuo metu nėra patenkinti.
22. Teismas pažymėjo, kad ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, jog dėl Sutarties sudarymo į jį kreipėsi atsakovas, kuris garantavo, kad UAB „Tradeks power“ yra pajėgi vykdyti savo prievoles, todėl sugebės atsiskaityti su ieškove. Tuo tarpu atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad Sutarties sudarymo sąlygas su ieškovės vadovu derino UAB „Tradeks power“ vykdomasis direktorius R. S., kuris vėliau kontroliavo ir Sutarties vykdymą, ką patvirtina R. S. parašai ant ieškovės surašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi, atsakovo atstovo teigimu, atsakovas tik pasirašė sutartį UAB „Tradeks power“ vardu, kaip įmonės vadovas, tuo tarpu visas Sutarties sąlygas derino įmonės vykdomasis direktorius. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškovės vadovo teiginius apie Sutarties sudarymo aplinkybes neįrodinėjo jokiais kitais įrodymais. Todėl, esant šalių atstovų prieštaringiems paaiškinimams dėl Sutarties sudarymo aplinkybių ir nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad derybose dėl Sutarties sudarymo dalyvavo pats atsakovas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sudaryti Sutartį su UAB „Tradeks power“ ieškovės vadovą T. S. įtikino būtent atsakovas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, galimai buvo suklaidinta būtent atsakovo.
23. Teismas pažymėjo, kad ieškovės įrodinėjama suklaidinimo dėl Sutarties sudarymo aplinkybė, yra subjektyvaus pobūdžio, kurios (ne)buvimas vertintinas visų tuo metu buvusių aplinkybių ir buvusios situacijos kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenys apie objektyvius UAB „Tradeks power“ veiklos rodiklius buvo viešai prieinami, pavyzdžiui, „Rekvizitai.lt“ interneto tinklalapyje, kurių pagrindu ieškovė galėjo preliminariai įvertinti UAB „Tradeks power“ finansinę padėtį bei jos galimybes ateityje įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
24. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad atsakovas UAB „Tradeks power“ vardu sudarydamas su ieškove Sutartį, jau Sutarties sudarymo metu žinojo, jog negalės atsiskaityti su ieškove. Teismas iš šalių atstovų paaiškinimų nustatė, kad UAB „Tradeks Power“, pasirašydama su užsakovais sutartis dėl atitinkamų darbų atlikimo, vėliau pasirašė Sutartį su ieškove, tokiu būdu tikėdamasi gauti pelną iš ieškovės atliktinų darbų perpardavimo tretiesiems asmenims, tarp jų ir UAB „Vekada“. Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas, pasirašydamas Sutartį UAB „Tradeks power“ vardu, galėjo tikėtis, kad UAB „Tradeks power“ sugebės įvykdyti savo sutartines prievoles ieškovei.
25. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Sutarties sudarymo metu teikė ieškovės atstovui neteisingą (apgaulingą) informaciją, tokiu būdu siekdamas ieškovę suklaidinti dėl sandorio sudarymo sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė jos suklaidinimo sudarant Sutartį, dėl ko ieškovė patyrė žalą, fakto.
26. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki birželio 13 d. UAB „Vekada“ už ieškovės atliktus darbus UAB „Tradeks power“ pervedė iš viso 9 652,50 Eur sumą. Taip pat, kad iš UAB „Vekada“ gautų lėšų 6 126,32 Eur suma buvo nurašyta priverstine tvarka antstolio Mindaugo Dabkaus nurodymu. Duomenų, jog UAB „Vekada“ ir (ar) kiti užsakovai už ieškovės atliktus darbus būtų atsiskaitę su UAB „Tradeks power“ kitais būdais, t. y. apeinant UAB „Tradeks power“ kreditorius, byloje nepateikta. Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas, būdamas UAB „Tradeks power“ vadovu, siūlė ieškovei kitus atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, kaip antai, sudarant trišales sutartis su pirminiais užsakovais, kad pastarieji galėtų už atliktus darbus su ieškove atsiskaityti tiesiogiai, tačiau ieškovė su tokiais atsakovo pasiūlymais nesutiko. Teismas pažymėjo, jog ieškovė šios aplinkybės iš esmės byloje neginčijo. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė įrodo, jog atsakovas, kaip UAB „Tradeks power“ vadovas, susidūrus su įmonės mokumo sunkumais, dėjo tam tikras pastangas, siekiant įvykdyti įmonės prievoles ieškovei.
27. Teismas taip pat nustatė, kad šalys Sutartį sudarė 2022 m. sausio 18 d., tuo tarpu iš UAB „Tradeks power“ sąskaitos išrašo matyti, kad paskutinė pinigų įplauka į įmonės sąskaitą buvo gauta 2022 m. kovo 17 d., o duomenų apie įmonės veiklą nuo 2022 m. kovo 17 d. į bylą nepateikta. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. atsakovas visas UAB „Tradeks power“ akcijas perleido trečiajam asmeniui, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. Taigi nuo Sutarties su ieškove pasirašymo iki faktinio UAB „Tradeks power“ veiklos nutrūkimo, o taip pat ir iki UAB „Tradeks power“ bankroto bylos iškėlimo praėjo pakankamai trumpas laikotarpis. Vis dėlto, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių atstovų paaiškinimus, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog atsakovo, kaip UAB „Tradeks power“ vadovo, veiksmai, pavyzdžiui, po poros mėnesių nuo Sutarties sudarymo momento iš esmės nutraukiant UAB „Tradeks power“ ūkinę komercinę veiklą, o vėliau ir perleidus įmonės akcijas trečiajam su įmonės veikla nesusijusiam asmeniui, dėl ko įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolių savo kreditoriams ir įmonei buvo iškelta bankroto byla, buvo nukreipti tiesiogiai ir konkrečiai (išimtinai) ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į specifinį tiesioginio ieškinio pagrindą, šioje byloje nenustatinėtinos aplinkybės, susijusios su atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, (ne)tinkamu pareigų atlikimu (ne)tinkamo valdymo) ir CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybės taikymu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
28. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Tradeks power“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Taip pat teismas atsakovo veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų, nukreiptų į tiesioginės žalos ieškovei padarymą, sudėties. Teismas konstatavo, kad dėl UAB „Tradeks power“ nemokumo (bankroto bylos iškėlimo) vienodai nukentėjo ne tik ieškovės, tačiau ir kitų kreditorių interesai. Ieškovei neįrodžius specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, teismas ieškovės ieškinį, pareikštą minėtu pagrindu, atmetė kaip neįrodytą.
Dėl atsakovo atsakomybės pagal Sutarties 21 punktą pagrįstumo
29. Teismas nurodė, kad ieškovė, alternatyviu pagrindu, t. y. vadovaudamasi Sutarties 21 punktu, prašo priteisti subsidiariai iš atsakovo, kaip užsakovo vardu pasirašiusio Sutartį asmens, visas pagal Sutartį UAB „Tradeks power“ mokėtinas ieškovei sumas, iš viso 57 815,42 Eur. Ieškovės prašomą priteisti sumą sudaro: 41 165 Eur UAB „Tradeks power“ skola už ieškovės atliktus darbus, 14 799,22 Eur Sutarties 12 punkto pagrindu paskaičiuoti delspinigiai, be to, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 iš UAB „Tradeks power“ papildomai priteistos sumos: 40 Eur kompensavimo išlaidos, 533 Eur žyminis mokestis, 968 Eur išlaidos už civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 suteiktas teisines paslaugas, taip pat 310,20 Eur priverstinio vykdymo išlaidos, patirtos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimą. Ieškovė taip pat prašė priteisti subsidiariai iš atsakovo 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo.
30. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo klausimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Teismas pastebėjo, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismo vertinimu, ieškovė savo ieškinyje ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą, t. y. jog ji prašo priteisti iš atsakovo žalą dviem alternatyviais faktiniais pagrindais – pareikšdama tiesioginį ieškinį (deliktinė atsakomybė) ir Sutarties 21 punkto pagrindu (sutartinė atsakomybė). Minėti ieškinio pagrindai, teismo vertinimu, iš esmės atitinka ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti subsidiariai iš atsakovo žalą, atitinkančią trečiojo asmens prievolės ieškovei dydį. Teismas pažymėjo, jog CPK nedraudžia ieškovui reikšti tą patį reikalavimą dviem ar daugiau faktiniais pagrindais arba tuo pačiu faktiniu pagrindu alternatyvius reikalavimus.
31. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje ginčijo minėtos Sutarties nuostatos galiojimą, vertino šią sąlygą kaip susitarimą dėl cesijos, prašė aiškinti minėtą sąlygą prisijungusios prie sutarties šalies (atsakovo) naudai ir šios sąlygos netaikyti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savarankiško reikalavimo dėl Sutarties 21 punkto sąlygos nuginčijimo (panaikinimo) nereiškė. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl to, kodėl ši Sutarties sąlyga turėtų būti netaikoma buvo abstraktūs ir prieštaringi.
32. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. sausio 18 d. darbų atlikimo sutartis Nr. 2022/18 buvo sudaryta tarp dviejų ūkio (verslo) subjektų, o ją pasirašė abiejų įmonių vadovai, veikdami kaip verslininkai, kuriems taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, t. y. sutartis kilusi ne iš vartojimo teisinių santykių ir atsakovas šiuo atveju nevertintinas kaip silpnesnioji šalis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo šios Sutarties sąlygos vertinti sąžiningumo aspektu savo iniciatyva (ex officio).
33. Teismas nurodė, kad sutartis yra vienas iš prievolių atsiradimo būdų, kurio ypatumas – savanoriškas teisinių įsipareigojimų prisiėmimas. Prisiėmus teisiškai saistančius pažadus ir jų nevykdant įstatymas suteikia savigynos ir gynybos būdus nukentėjusiai sutarties šaliai.
34. Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Tradeks power“ sudarytos Sutarties 21 punktu šalys susitarė, kad paskelbus užsakovą restruktūrizuojamu ar bankrutuojančiu, ar nemokiu dėl kitų priežasčių, visus užsakovo finansinius įsipareigojimus rangovui, perima ir turi juos padengti iš užsakovo pusės pasirašęs šią sutartį fizinis asmuo. Teismas nustatė, kad Sutartį UAB „Tradeks power“ vardu pasirašė įmonės vadovas R. M., t. y. atsakovas, kuris, pasirašydamas Sutartį, Sutarties 21 punktu įsipareigojo subsidiariai padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei. Byloje nėra ginčo, jog Sutarties tekstą parengė ir pateikė ją atsakovui pasirašyti būtent ieškovė. Byloje kilo ginčas dėl Sutarties 21 punkto sąlygos aiškinimo. Atsakovo atstovas, be kita ko, Sutarties aiškinimui prašė taikyti contra proferentem taisyklę, t. y. aiškinti sutartį prie jos prisijungusios šalies naudai.
35. Teismo vertinimu, šalių pasirašytos Sutarties 21 punkte nustatyta sąlyga atitinka UAB „Tradeks power“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad nors Sutarties 21 punkte nustatytas įsipareigojimas neatitinka nei laidavimo, nei garantijos sutarčiai nustatytų reikalavimų, tačiau CK 6.70 straipsnio 1 dalis suteikia sutarties šalims teisę susitarti ir dėl kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios įstatyme tiesiogiai neįvardintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šalių nustatyta UAB „Tradeks power“ pagal Sutartį prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios pagrindu atsakovas prisiėmė įsipareigojimą atsakyti ieškovei pagal sutartines prievoles subsidiariai, yra galiojanti.
36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, veikė kaip verslininkas, kuris turėjo pareigą veikti atsakingai, rūpestingai ir apdairiai, sprendė, kad rizika, susijusi su tokio atsakovo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, kai jis pasirašė Sutartį galimai su ja tinkamai nesusipažinęs ir neįvertinęs visų joje nustatytų sąlygų, pasekmėmis tenka pačiam atsakovui ir negali būti visa apimtimi perkelta Sutartį pasiūliusiai ieškovei.
37. Vertindamas Sutarties 21 punkto turinį, teismas konstatavo, kad šiame punkte yra aiškiai įtvirtintas iš užsakovo (UAB „Tradeks power“) pusės pasirašiusio asmens (atsakovo) įsipareigojimas padengti visus UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus rangovui (UAB „Internetinių tinklų sistemos” (ieškovei)), tuo atveju, jeigu UAB „Tradeks power“ bus pripažinta restruktūrizuojama ar bankrutuojančia, ar nemokia dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Tradeks power“ yra iškelta bankroto byla. Todėl teismas darė išvadą, jog yra atsiradusi Sutarties 21 punkte numatyta sąlyga, kurios pagrindu atsakovui, kaip Sutartį pasirašiusiam asmeniui, kyla subsidiari prievolė padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo prievolė, numatyta Sutarties 21 punkte, atsirado tik po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties įsiteisėjimo.
38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutarties 21 punkte nustatytas UAB „Tradeks power“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo būdas pagal savo pobūdį yra labai artimas garantijai (CK 6.90 straipsnis), kuriai būdingas užtikrinamų prievolių apimties apibrėžtumas. Tuo tarpu Sutarties 21 punkte atsakovo subsidiari atsakomybė už UAB „Tradeks power“ įsipareigojimus ieškovei nėra apibrėžta, t. y. nėra nustatytos atsakovo atsakomybės ribos. Taigi, teismo vertinimu, Sutarties nuostata šioje dalyje nėra pakankamai aiški. Atsižvelgdamas į tai, kad sutarties sąlygas šiuo atveju pasiūlė ieškovė, esant abejonėms dėl šios sutarties sąlygos, teismas sprendė, kad ši sąlyga turi būti aiškinama atsakovo naudai, t. y. ieškovės nenaudai. Be to, teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo subsidiarios atsakomybės pagal UAB „Tradeks power“ prievoles ieškovei apimties, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ir į CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas Sutarties 21 punkto nuostatas aiškinti taip, jog atsakovas Sutarties 21 punktu prisiėmė įsipareigojimą subsidiariai padengti tik tokius UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei, kurie kyla tiesiogiai iš Sutarties ir kuriuos atsakovas galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tuo tarpu įsipareigojimo atsakyti ieškovei ir pagal išvestines UAB „Tradeks power“ prievoles, pavyzdžiui, susijusias su civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 iš trečiojo asmens ieškovei priteistomis sumomis, kurios kildinamos ne tiesiogiai iš Sutarties, teismo vertinimu, atsakovas Sutarties 21 punktu neprisiėmė. Priešingas šios sutarties sąlygos aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principuose suformuluotų kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
40. Teismas pastebėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog UAB „Tradeks power“ įsiskolinimas ieškovei už atliktus darbus sudaro 41 165 Eur. Taip pat byloje nėra ginčo dėl ieškovės Sutarties 12 punkto pagrindu už pavėluotą atsiskaityti laiką paskaičiuotų delspinigių – 14 799,22 Eur. Kita vertus, UAB „Tradeks power“ skolos ieškovei dydis ir nuo šios sumos paskaičiuotų delspinigių dydis yra pripažinti įrodytais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022. Teismas pažymėjo, jog minėtos UAB „Tradeks power“ prievolės kyla tiesiogiai iš Sutarties ir atsakovas Sutarties sudarymo metu galėjo ir turėjo numatyti, jog UAB „Tradeks power“ neįvykdžius šių prievolių jam gali tekti subsidiariai įvykdyti šias prievoles ieškovei už UAB „Tradeks power“.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 21 punktu, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl priteisimo subsidiariai iš atsakovo 41 165 Eur skolos ir 14 799,22 Eur delspinigių, iš viso 55 964,22 Eur, teismas pripažino pagrįstu ir įrodytu.
42. Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas taikyti atsakovui Sutarties 21 punkte nustatytą subsidiarią atsakomybę ir pagal UAB „Tradeks power“ išvestines prievoles, kurių kilmė yra ne Sutartis, bet teisminis procesas ir (ar) vėlesnis vykdymo procesas, kaip antai, civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 iš UAB „Tradeks power“ ieškovei priteistas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas (533 Eur + 968 Eur), ar Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistą kompensacinio pobūdžio sumą, arba ieškovės vykdomojoje byloje Nr. 0028/22/01541 patirtas vykdymo išlaidas (310,20 Eur), pripažintinas nepagrįstu.
43. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nors atsakovas Sutarties 21 punktu buvo įsipareigojęs subsidiariai padengti visus UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei, tačiau ieškovė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos, netesybų ir kitų sumų iš UAB „Tradeks power“ priteisimo, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, į bylą nebuvo įtraukusi atsakovo, kaip subsidiaraus skolininko, kurio atžvilgiu prašė taikyti minėtos civilinės bylos pagrindu kilusias pasekmes (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovas Sutarties sudarymo metu neturėjo pareigos numatyti tokių prievolės neįvykdymo pasekmių, juo labiau numatyti tokių išlaidų apimties, todėl, teismo vertinimu, su tuo susijusios teisinės pasekmės atsakovui neturėtų būti perkeliamos ir šiuo pagrindu (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).
44. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 iš UAB „Tradeks power“ priteistas 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo, pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį. Teismas pažymėjo, jog remiantis MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Nors nagrinėjamu atveju Sutartis, sudaryta tarp UAB „Tradeks power“ ir UAB „Internetinių tinklų sistemos”, laikytina komercine sutartimi, tačiau Sutarties 21 punkte nustatyta sąlyga, teismo vertinimu, nelaikytina komerciniu sandoriu MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi minėtu sandoriu buvo siekiami ne komerciniai tikslai, tačiau įtvirtinta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas, kildinamas iš MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalies, atsakovo atžvilgiu negali būti tenkinamas.
45. Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, 6.193 straipsnio 4 dalimi, 6.258 straipsnio 4 dalimi, taip pat Sutarties 12 ir 21 punktais, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovės naudai subsidiariai iš atsakovo 41 165,00 Eur skolą ir 14 799,22 Eur delspinigius, iš viso 55 964,22 Eur. Tuo tarpu kitoje dalyje ieškovės ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Teismas nustatė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 1 146 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 3 690,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 274,80 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė arba neišvengiamai patirs 5 924,64 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Teismas pastebėjo, kad nors atsakovas į bylą nepateikė pirminių apskaitos dokumentų – sąskaitų už suteiktas paslaugas ir (ar) mokėjimo pavedimų arba kasos pajamų čekių kopijų, patvirtinančių išlaidas už teisinę pagalbą, tačiau, teismo vertinimu, į bylą pateiktose teisinių paslaugų suvestinėse pateikta informacija yra išsami ir pakankama, leidžianti identifikuoti ir, esant poreikiui, patikrinti atsiskaitymo faktą, todėl atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos realiomis ir pagrįstomis.
47. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo reiškiamas dviem savarankiškais pagrindais. Teismas ieškovės ieškinį, pareikštą CK 6.263 straipsnio pagrindu, atmetė. Tuo tarpu ieškovės ieškinį, pareikštą Sutarties 21 punkto pagrindu, tenkino iš dalies (96,80 proc. patenkintų reikalavimų).
48. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Tradeks power“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi tik toje bylos dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės tiesioginis ieškinys, pareikštas atsakovui CK 6.263 straipsnio pagrindu. Kitoje bylos dalyje trečiasis asmuo suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo bylos dalyje dėl tiesioginio ieškinio pareiškimo turėjo priešingą nei ieškovė suinteresuotumą bylos baigtimi ir ieškovės ieškinys toje dalyje yra atmestas, t. y. toje dalyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, trečiojo asmens naudai iš ieškovės teismas priteisė 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
49. Atsižvelgdamas į tai, kad galutiniame rezultate ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies (96,80 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo teismas priteisė 4 681,73 Eur (4 836,50 Eur x 0,9680) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteisė 189,59 Eur (5 924,64 Eur x 0,0320) bylinėjimosi išlaidas. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistos 4 492,14 Eur (4 681,73 Eur – 189,59 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
50. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai teismas priteisė 6,43 Eur (6,64 x 0,9680) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas nepriteisė, kadangi tokių išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos 5 Eur sumos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
51. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
51.1. Ieškovė ieškinio dalyke suformulavo prašymą (reikalavimus) priteisti iš atsakovo žalą, kurią sudarė, be kita, ko neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš Sutarties. Analogišką reikalavimą ieškovė pareiškė ir dublike. Taigi ieškiniu ieškovė prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kaip tai numato CK 6.245 straipsnio 1 dalis. Kaip faktinį pagrindą ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindė tiesioginį ieškinį atsakovui, bei Sutarties 21 punktą. Pastebėtina, kad Sutarties 21 punkto nuostata neįtvirtina atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. atsakovo prievolės atlyginti žalą, kurią atlyginti buvo prašoma ieškiniu. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu neprašė ir nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą pagal Sutartį ar kitas pagal Sutartį susidariusias mokėtinas sumas, ieškovė reikalavo atlyginti žalą ir Sutarties 21 punkto pagrindu. Todėl teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, bylą išsprendė peržengdamas ieškovės ieškinio reikalavimų ribas ir savo iniciatyva už ieškovę suformulavo ieškinio dalyką, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalą, kurią sudarė, be kita ko, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš Sutarties, tuo tarpu teismas priteisė subsidiariai iš atsakovo UAB „Tradeks power“ ne žalą, bet skolą bei delspinigius pagal Sutartį.
51.2. Teismas, aiškindamas Sutarties 21 punktą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas išvadą, kad Sutarties 21 punkte įtvirtinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, padarė nepaisydamas to, kad: i) pats teismas pripažino, kad yra ginčas dėl Sutarties 21 punkto ir kad šalys skirtingai interpretuoja šio punkto tekstą; ii) pats teismas pripažino, kad Sutarties nuostata dėl atsakovo atsakomybės ribų yra neaiški; iii) pats teismas pripažino, kad Sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė; iv) byloje buvo nustatyta, kad Sutarties tekstą iš UAB „Tradeks power“ pusės derino komercijos direktorius R. S., o atsakovas pasirašė Sutartį su ja tinkamai nesusipažinęs ir apie Sutarties 21 punkto nuostatos turinį sužinojo tik 2022 m. vasarą; v) Sutarties 21 punkte nėra žodžio „subsidiariai“, tačiau yra tokie žodžiai ir jų junginiai kaip „finansiniai įsipareigojimai“, „perima“, kurie lemia, kad Sutarties 21 punktu buvo susitarta ne dėl prievolių užtikrinimo, o dėl reikalavimo perėmimo (cesijos); dėl to, kad ieškovė pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Tradeks power“ bankroto byloje, ieškovė atsisakė pasinaudoti savo cesijos teise ir tokia jos teisė pasibaigė; vi) prievolių įvykdymo užtikrinimo atvejais kreditoriui yra itin svarbus asmuo, kuris užtikrina prievolės, ir prievoles užtikrinantis asmuo turi atitikti kreditoriaus nustatytus kriterijus.
51.3. Teismo išvados dėl Sutarties 21 punkto aiškinimo pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles, o būtent: i) taisyklę, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Vertinimas, kad atsakovui, kaip Sutartį pasirašiusiam asmeniui, kyla subsidiari prievolė padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei Sutarties 21 punkto pagrindu yra akivaizdžiai nesąžiningas Sutarties aiškinimas; ii) konsensualizmo principą. Teismas neatsižvelgė į tai, kokią prasmę ginčijamoms sutartims tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Tuo tarpu tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys nebūtų sutikę, kad Sutartyje būtų įtvirtinta subsidiari atsakovo atsakomybė. Tokios nuostatos įtvirtinimas jos atskirai nesuderinus, reikštų akivaizdų, neproporcingą ir racionalios ekonominės logikos neatitinkantį vienos sandorio šalies pranašumą net ne prieš kitą šalį, bet prieš fizinį asmenį, kurio nesieja tiesioginiai teisiniai santykiai su sandorio šalimis ir kuris jokios naudos iš tokios atsakomybės prisiėmimo negauna. Toks sutarties aiškinimas prieštarautų ir sutarties uždarumo principui, nes sutarties teisinės pasekmės būtų taikomos sutarties šalimi nesančiam asmeniui, o šalies atstovui; iii) contra proferentem taisyklę – neaiškios ir dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis); nors teismas pripažino, kad ši taisyklė taikytina, tačiau ją taikė tik spręsdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės ribų.
51.4. Pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, teismas klaidingai sprendė, kad Sutarties 21 punktu buvo susitarta užtikrinti UAB „Tradeks power“ prievoles ir atsakovui, kaip Sutartį pasirašiusiam asmeniui, kyla subsidiari prievolė padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei. Be to, nors pagal ieškovės pareikštus reikalavimus Sutarties 21 punkto nuostata ginčo atveju neaktuali, visgi ši nuostata atsakovui negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi pati ieškovė, ignoruodama šią nuostatą, pareiškė reikalavimą UAB „Tradeks power“ bankroto byloje, taip pripažindama, kad Sutarties 21 punkto nuostatos taikymo atsisakė ir reikalavimo neperleido (kreditorinio reikalavimo pareiškimas UAB „Tradeks power“ bankroto byloje eliminuoja teisę pareikšti reikalavimus atsakovui Sutarties 21 punkto pagrindu).
52. Ieškovė UAB „Internetinių tinklų sistemos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
52.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tik formalius pagrindus, deklaratyvias abejones, prielaidas bei spėliones, kuriomis remiantis prašo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovas iš esmės siekia tik iš naujo nagrinėti tą patį ginčą nurodomoje dalyje, remdamasis taip pačiais argumentais, nesąžiningais pareiškimais bei teismo klaidinimu, kuriuos jis nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo buvo pasisakyta.
52.2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kad neturėjo teisės priteisti ieškovei piniginių sumų, remdamasis Sutarties 21 punktu. Tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, be to, pateikti pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi atsakovas jokių atsikirtimų, susijusių su Sutarties 21 punkto vertinimu ir iš to kylančių pasekmių, sąmoningai neteikė pirmosios instancijos teismui nei savo atsiliepime, nei triplike, nei teismo posėdžių metu, o laikėsi pozicijos, kad ši nuostata nėra ieškinio dalykas. Dėl to šiuo pagrindu apeliacinis skundas taip pat atmestinas.
52.3. Teisinio savo reikalavimų pagrindo ieškovas nurodyti neprivalo, o ir ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas; teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, ką šioje byloje pirmosios instancijos teismas ir padarė. Todėl teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, atsakovo apeliaciniame skunde įvardijamų pažeidimų nepadarė.
52.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neva nepasisakė, neprašė ir nereiškė jokių konkrečių reikalavimų atsakovui pagal ginčo Sutarties 21 punktą, o ieškinį grindė neva tik vienu pagrindu, t. y. atsakovo padaryta žala ieškovei, kaip kreditorei. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek kituose rašytiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek baigiamosiose kalbose, tiek replikose detaliai pasisakė dėl atsakovui tenkančių teisinių pasekmių pagal Sutarties 21 punktą.
52.5. Nors atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad nėra atsakingas, kad jam einant vadovo pareigas, kad sudarant Sutartį su ieškove, UAB „Tradeks power“ nebuvo nemoki, tačiau po šios bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-55-1033/2023 atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir tuo pačiu nutarimu buvo nubaustas 1 400 Eur bauda už tai, jog, būdamas UAB „Tradeks power“ vadovu, geriausiai žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus, t. y. žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė buvo nemoki, turėjo pakankamai laiko susipažinti su bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu, tačiau turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikė, taip nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje konstatuota, kad aplinkybės apie UAB „Tradeks power“ nemokumą, blogą finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus vėliausiai turėjo būti žinomos atsakovui, kaip vadovui, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Dėl tokių savo nesąžiningų veiksmų ir kitų nesąžiningų pareiškimų atsakovas apeliaciniame skunde nepasisako.
52.6. Teismų praktikoje pažymėta, kad kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). Kreditorius pirmiausia turi pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui. Ieškinio patenkinimo atveju, vykdymo procese paaiškėjus aplinkybei, kad pagrindinis skolininkas neturi turto ar yra kitų priežasčių, dėl ko teismo sprendimas negali būti įvykdytas, teismo sprendimą galima vykdyti iš subsidiaraus skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-184/2007). Šiuo atveju šie reikalavimai buvo įgyvendinti.
52.7. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių ir sutarčių aiškinimo ir taikymo praktikos.
52.8. Nėra ginčo dėl to, kad Sutartį pasirašė atsakovas, tą patvirtino tiek ieškovės vadovas teismo posėdžio metu, tiek pats atsakovas pripažino šią aplinkybę, atsakydamas į teismo klausimus. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad po Sutarties pasirašymo bei dar iki teisminio ginčo, atsakovas su juo net asmeniškai konsultavosi dėl teisinių pasekmių, kurios atsakovui kyla Sutarties 21 punkto pagrindu. Taigi atsakovui nuo pat pradžių buvo žinoma ir suvokiama, kokios pasekmės Sutarties 21 punkto pagrindu jam kils, jeigu UAB „Tradeks power“ neatsiskaitys visa apimtimi su ieškove, jeigu ji bus paskelbta restruktūrizuojama ar bankrutuojančia, ar nemokia dėl kokių nors kitų priežasčių. Dėl to, ir atsakovo argumentai, kad Sutarties 21 punktu neva buvo susitarta dėl cesijos (reikalavimo perleidimo), nepagrįsti.
52.9. Būtent bendrovės vadovas atstovauja bendrovei ir atsako už kasdienės veiklos organizavimą, todėl atsakovas formaliais pareiškimais negali paneigti savo, kaip UAB „Tradeks Power“ vadovui priskirtos kompetencijos, atsakovas negalėjo ir neturėjo teisės, savo, kaip vadovo, pareigų deleguoti kitam asmeniui. Atsakovas laisva valia ir nieko neverčiamas pasirašė ir patvirtino Sutartį. Sutarties apimtis nebuvo didelė – tik 3 lapai, todėl atsakovui neabejotinai buvo žinomas ir suprantamos visos Sutarties sąlygos, tarp jų ir Sutarties 21 punktas.
52.10. Atsakovo pozicija, kad Sutarties 21 punktas nieko nereiškia ir neįrodo, kad teismas negalėjo iš dalies tenkinti ieškinio, remdamasis šiuo punktu, prieštarauja elementariai logikai. Dėstydamas tokius teiginius, atsakovas taip ir nenurodo, dėl ko tuomet konkrečiai buvo susitarta Sutarties 21 punktu. Toks atsakovo negalėjimas ir negebėjimas pateikti konkrečios savo pozicijos, negalėjimas ir negebėjimas paaiškinti, kaip jis pats asmeniškai suvokė ir / ar suvokia Sutarties 21 punkto sąlygą ir dėl ko tuomet šiuo Sutarties 21 punktu buvo susitarta įrodo atsakovo nesąžiningumą.
52.11. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Sutarties 21 punkto sąlyga turėtų būti aiškinama vien tik jo naudai. Sudarant Sutartį abi sutarties šalys buvo privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su Sutarties 21 punkto, sąlyga, neprašė šio punkto koreguoti (papildyti, panaikinti, pakeisti ir pan.). Be to, ir teismų praktikoje akcentuota, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sudarant Sutartį su Sutarties 21 punkto sąlyga buvo vadovaujamasi verslui būdinga logika, t. y. tarp verslininkų buvo susitarta, kad už visus UAB „Tradeks power“ neįvykdytus įsipareigojimus su ieškove turės atsiskaityti būtent atsakovas.
52.12. CK 6.2 straipsnis nustato, kad prievolės kyla ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindais. Sutarties 12 punkte buvo numatyti ir delspinigiai. Todėl atsakovui kaip ir bet kuriam kitam verslininkui buvo suvokiama ir žinoma, kad jo vadovaujamai bendrovei neįvykdžius prievolių, atsakovui kils pareiga sumokėti tiek Sutartyje numatytas netesybas, tiek įstatymuose nustatytas palūkanas bei atlyginti kitas išlaidas pagal įstatymus.
52.13. CK 6.103 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Cesijos sutartimi cedantas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo skundo.
53. Ieškovė UAB „Internetinių tinklų sistemos“ apeliaciniu skundu prašo: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti subsidiariai iš atsakovo 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį, 968 Eur teisines išlaidas, 310,20 Eur antstolio išlaidas bei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo nurodytas sumas; ii) panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės trečiajam asmeniui LUAB „Tradeks Power“ buvo priteistos 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidos; iii) panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui; iv) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; v) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; vi) prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
53.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į tiesioginės žalos ieškovei padarymą, sudėties. Taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo ir dėl to ieškovės ieškinys, pareikštas minėtu pagrindu, atmestas.
53.2. Teismas iškėlė ieškovei pernelyg didelę įrodinėjimo naštą, nes visus ieškovės argumentus ir įrodymus dėl atsakovo veikimo prieš ieškovę, kaip kreditorę, laikė tiesiog nepakankamais, neįrodančiais atsakovo atsakomybės, ieškovės įrodymus ir teisinius argumentus atmetė formaliais pagrindais, be motyvuotų išvadų. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles šalių byloje pateiktiems įrodymams, bet ir ieškovės teikiamų įrodymų patikimumui nustatė aukštesnį standartą nei kitos šalies teikiamiems įrodymams. Atsakovo atstovo pareiškimai, paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, daugelio aplinkybių jis negalėjo paaiškinti, kaip ir negalėjo atsakyti į daugelį užduotų klausimų. Be to, atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių byloje nepatvirtino jokie įrodymai.
53.3. Teismas nukrypo nuo teismų išaiškinimų, kad pareiga paneigti prezumpciją dėl kaltės nebuvimo tenka atsakovui. Tuo tarpu atsakovas byloje jokiais leistinais įrodymais neįrodė, kad neturėjo tyčios pažeisti ieškovės (kaip kreditorės) interesų ir / ar kad iš jo pusės nebuvo didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo, kaip vadovo, pareigas. Teismas dėl atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo iš esmės nepasisakė, netyrė atsakovo nepateisinamo aplaidumo vykdant savo pareigas, netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo vadovaujamos įmonės įstatų pažeidimo.
53.4. Atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių (elgtis rūpestingai ir atsargiai), kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) buvo tiesiogiai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą, nes atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė sustabdytų darbų pagal Sutartį. Atsakovas sąmoningai ir kryptingai veikė prieš ieškovę, siekė savanaudiškų tikslų. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais sudarė prielaidas susidaryti nepateisinamai situacijai, kai, esant UAB „Tradeks power“ nemokumui, esant neįvykdytiems ir pradelstiems įsipareigojimams kitiems asmenims (ką teismas pripažino, minėdamas priverstinius išieškojimus iš UAB „Tradeks power“ per antstolius), kreipėsi į ieškovę, ir inicijavo su ieškove Sutarties sudarymą. Vėliau atsakovas inicijavo minėtų sprendimų nestabdyti sutarties su ieškove vykdymą priėmimą, inicijavo sprendimų nenutraukti sutarties su ieškove vykdymą, nors suvokė ir žinojo, kad UAB „Tradeks power“ negauna piniginių lėšų ir tikrai jokiu būdu nebus pajėgi atsiskaityti su ieškove ateityje.
53.5. Atsakovo veiksmai, sukėlę ieškovei žalą, negali būti vertinami kaip nepasisekęs ir / ar ekonomiškai nepasiteisinęs verslo sprendimas, nulemtas rinkos sąlygų ar kitų veiksnių. Tą patvirtina šie atsakovo veiksmai: i) sąmoningas nutylėjimas ir nuslėpimas nuo ieškovės informacijos / duomenų apie tai, kad UAB „Tradeks power“ buvo nemoki dar iki Sutarties su ieškove sudarymo bei sudarant Sutartį (konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022); ii) sąmoningas nutylėjimas ir nuslėpimas nuo ieškovės informacijos apie tai, kad UAB „Tradeks power“ nuo 2021 m. kovo 16 d. taikytas turto areštas (8 187,48 Eur sumai nuo 2020 m. lapkričio 10 d.) ir kad UAB „Tradeks power“ negalės atsiskaityti su ieškove už darbus; iii) sąmoningas apsisprendimas versti ir prašyti ieškovę toliau vykdyti Sutartį ir atlikinėti darbus pagal Sutartį, žinant, kad UAB „Tradeks power“ objektyviai neturėjo sukaupusi jokių lėšų atsiskaityti su ieškove ir žinant, kad UAB „Tradeks power“ tikrai negalės sukaupti lėšų atsiskaitymui su ieškove; iv) sąmoningas apsisprendimas klaidinti ieškovę nurodant ieškovei, kad už darbus pagal Sutartį bus atsiskaityta, ir žadant su ieškove atsiskaityti visiškai pagal Sutartį; v) sąmoningas UAB „Tradeks power“ vardu priėmimas, atskirais etapais, ieškovės parengtų darbų perdavimo–priėmimo aktų po Sutarties sudarymo ir ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų; vi) sąmoningas apsisprendimas neinicijuoti ir neatlikti jokio Sutarties nutraukimo pagal Sutarties 18 punkto sąlygas, kad ieškovei nekiltų daugiau žalos; vii) sąmoningas apsisprendimas neinicijuoti ir neatlikti jokio Sutarties sustabdymo ar nepranešti ieškovei apie tai, kad UAB „Tradeks power“ negali įvykdyti Sutarties, kad ieškovei nekiltų daugiau žalos (Sutarties 17, 18 punktai); viii) sąmoningas sąlygojimas 14 799,22 Eur delspinigių susidarymo pagal Sutartį; ix) sąmoningas neatsakymas ieškovei į jos 2022 m. kovo 23 d. el. laišką su raginimu dėl susidariusios skolos 28 325 Eur sumai; x) sąmoningas UAB „Tradeks power“ įstatų 5 punkto nuostatų pažeidimas.
53.6. Atsakovas, per atstovą, bylos nagrinėjimo metu žodiniais pareiškimais teigė, kad atsakovas dirbo UAB „Tradeks power“ naudai, siekė pelno. Tačiau atsakovas to neįrodė jokiais leistinais įrodymais. Atsakovas nepateikė į bylą jokių konkrečių argumentų, kaip ir iš kokių konkrečiai pajamų, pagal kokias konkrečiai sutartis buvo planuojama toliau vykdyti veiklą, siekti pelno ir gauti pelną. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiu būdu UAB „Tradeks power“ planavo atsiskaityti su ieškove. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pareiškimais, kad UAB „Tradeks power“ bendravo su užsakovais, pasirašinėjo su užsakovais sutarties, tokiu būdu planavo gauti pelną.
53.7. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad jo neteisėtas elgesys neigiamai paveiks ieškovę ir, kad UAB „Tradeks power“ neturės jokių galimybių atsiskaityti su ieškove, todėl darytina išvada, jog atsakovo veiksmai buvo akivaizdžiai nesąžiningi ir jau sudarant Sutartį su ieškove, buvo nukreipti prieš teisėtus ieškovės, kaip kreditorės, interesus.
53.8. Nors teismas vertino ir pasisakė dėl UAB „Tradeks power“ gautų pajamų 2021 metais, tačiau netyrė ir nevertino UAB „Tradeks power“ išlaidų – pavedimų padarytų kitai bendrovei – UAB „TRADEKS“, nors atsakovo atstovas 2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „TRADEKS“ vadovu ir akcininku taip pat buvo atsakovas. Iš UAB „Tradeks power“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Tradeks power“ iš savo banko sąskaitos į UAB „TRADEKS“ 2021 metais pervedė iš viso 22 370 Eur sumą. Tokiu būdu atsakovas, suvokdamas, kad įmonei gresia nemokumo iškėlimo byla, sudarė situaciją, kad UAB „Tradeks power“ negalėtų atsiskaityti net ateityje. Atsakovas neįrodė, kad 22 370 Eur pinigines lėšas pervedė į kitą įmonę už paslaugas, todėl yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją.
53.9. Atsakovas veikė prieš ieškovę kaip kreditorę. Tą patvirtina ir įrodo ir ta faktinė aplinkybė, kad UAB „Tradeks power“ 2022 metais nesudarė jokių sutarčių su jokia kita įmone (išskyrus Sutartį su ieškove). Priešingų įrodymų iš atsakovo pusės į byla nepateikta. Vadinasi atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš vieną kreditorių, t. y. prieš ieškovę.
53.10. Atsakovas, kreipdamasis į ieškovės vadovą, ir patvirtindamas Sutartį, žinojo, kad konkreti žala ieškovei atsiras arba buvo labai tikėtina, kad ji atsiras. Atsakovas byloje iš esmės net neginčijo to, kad, sudarydamas Sutartį su ieškove, vėliau, prašydamas ieškovę ją vykdyti, jo vadovaujamai bendrovei priimant bei pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktus bei sąskaitas, neatliekant ieškovės naudai jokių mokėjimų pagal Sutartį, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas byloje jokia forma neįrodė, kad nėra jo kaltės. Būtent dėl atsakovo, kaip vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, įstatymų nesilaikymo (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnis) ieškovė patyrė žalą, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui ir priteisti jo veiksmais visą padarytą ieškovei žalą, o ne tik 41 165 Eur skolą ir susidariusius 14 799,22 Eur delspinigius.
53.11. Visi atsakovo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, nes UAB „Tradeks power“ jokio realaus turto ir pinigų sudarant Sutartį su ieškove jau neturėjo. Ieškovei vykdžius Sutartį ir pateikus sąskaitas UAB „Tradeks power“, šios bendrovės veikla buvo nutraukta dėl nemokumo bylos iškėlimo.
53.12. UAB „Tradeks power“ jau 2021 metais buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Į bylą išreikalautas UAB „Tradeks power“ vienos banko sąskaitos išrašas įrodo, kad 2022 m. sausio 1 d. UAB „Tradeks power“ sąskaitoje buvo tik 0,12 ct. Tai taip pat patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo piktavališki, buvo atlikti sąmoningai turint tikslą pakenkti ieškovei.
53.13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-55-1033/2023 patvirtina, kad atsakovui aplinkybės apie tai, kad UAB „Tradeks power“ buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas buvo žinomos vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d., tačiau nepaisant to kreipėsi į ieškovę ir 2022 m. sausio 18 d. su ja sudarė Sutartį. O tai patvirtina, kad atsakovas klaidino ieškovę, nurodė ieškovės vadovui apgaulingą informaciją apie UAB „Tradeks power“. Atsakovas, dalyvaudamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, teismui nurodė, kad neginčija jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių dėl vengimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tradeks power“, nurodė, kad galisi, nurodė, kad nusižengimas iš jo pusės buvo padarytas ir pripažino, jog jam reikėjo anksčiau kreiptis dėl bankroto iškėlimo UAB „Tradeks power“, nes įmonės turtinė padėtis buvo bloga. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pasirašydamas Sutartį UAB „Tradeks Power“ vardu, atsakovas galėjo tikėtis, kad UAB „Tradeks Power“ sugebės įvykdyti savo sutartines prievoles ieškovei“, yra neteisinga ir nepagrįsta.
53.14. Specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
53.15. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Tačiau teismų praktikoje yra pažymėta, kad paprastai prievolės atsiranda dėl fizinių ar juridinių asmenų atliktų veiksmų, o ne teismo sprendimų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-910/2023). Šiuo atveju atsakovui prievolė sumokėti subsidiariai ieškovės patirtą žalą kilo dėl jo neteisėtų veiksmų veikimo rezultato – atsakovo nesąžiningų veiksmų, konkrečiai nukreiptų prieš ieškovę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nėra prievolės atlyginti visas ieškiniu prašomas sumas, neteisinga. Be to, sudarant Sutartį, jos 21 punktu buvo susitarta, kad atsakovas padengs visus finansinius įsipareigojimus ieškovei.
53.16. Nesutiktina su teismo motyvais, kad ieškovė negalėjo būti suklaidinta ar apgauta atsakovo sudarant Sutartį, nes ieškovė galėjo preliminariai įvertinti UAB „Tradeks Power“ finansinę padėtį bei jos galimybes ateityje įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tokios išvados nepagrįstos dėl šių priežasčių: i) tinklapis rekvizitai.lt nėra oficialus juridinių asmenų registras; ii) ieškovei nebuvo prieinama informacija apie UAB „Tradeks Power“ pajamas ir turimas lėšas banko sąskaitose; sąskaitos bankų išrašai buvo išreikalauti bylos nagrinėjimo metu; iii) kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 yra išaiškinęs, kad net veiklą vykdančioje įmonėje turimų lėšų kiekis ir skolinių įsipareigojimų suma nuolat kinta, o balansų duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodymais, sprendžiant dėl įmonės turimų lėšų pakankamumo; remtis tik balanse užfiksuotais duomenimis yra neteisinga vertinant įmonės lėšų pakankamumą; iv) ieškovei nebuvo žinoma ir atsakovas nuslėpė nuo ieškovės duomenis apie tai, kad iš UAB „Tradeks Power“ yra vykdomi išieškojimai; v) ieškovei nebuvo žinoma ir atsakovas nuslėpė nuo ieškovės duomenis apie tai, kad UAB „Tradeks Power“ jau nuo 2021 m. kovo 16 d. taikytas turto areštas (net 8 187,48 Eur sumai nuo 2020 m. lapkričio 10 d.); vi) ieškovei nebuvo žinoma ir atsakovas nuslėpė nuo ieškovės duomenis apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. lapkričio 8 d. buvo priėmusi nurodymą Nr. (23.31-08)467-62161 nurašyti mokestinę nepriemoką 8 021,02 Eur sumai iš UAB „Tradeks Power“, o 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-76732 išieškoti mokestinę nepriemoką 8 704,29 Eur sumai. Tai įrodo, kad atsakovui, sudarant su ieškove Sutartį, buvo žinoma, kad UAB „Tradeks power“ jokiu būdu negalės atsiskaityti su ieškove.
53.17. Teismas neturėjo jokio pagrindo remtis atsakovo atstovo pareiškimais dėl to, kad atsakovas, kaip vadovas, nesprendė jokių reikalų, kad nepriiminėjo jokių sprendimų, kad tariamai viską tvarkė kitas darbuotojas R. S. Tokie atsakovo motyvai neapgrįsti ir nelogiški. Tą patvirtina vien tik teismų išaiškinimai dėl vadovo atsakomybės ir pareigų.
53.18. Trečiasis asmuo byloje prašė atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi, veikė prieš ieškovę ir procese neveikė prieš atsakovo (šalies, kurios pusėje jis dalyvavo) interesus. Tai įrodo, kad trečiasis asmuo turėjo ir aiškiai išreiškė savo suinteresuotumą visa bylos baigtimi ir palaikė atsakovą. Tačiau ir tai nebuvo teismui pagrindas priteisti visas 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo skirstyti pagal ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalį ir proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dalį, o ne pagal faktinį ieškinio pagrindą (-us). Trečiajam asmeniui galėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo, o iš ieškovės nebent proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, trečiasis asmuo byloje prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 2 274,80 Eur, tačiau jis nedalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jokios kliento pateiktų dokumentų analizės ir jokių dokumentų į bylą nepateikė, todėl 617,10 Eur suma nepagrįstai pripažinta trečiojo asmens patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas priteisė trečiajam asmeniui išlaidas ir už dubliko parengimą (205,70 Eur), nors jam nebuvo net nustatytas toks teismo įpareigojimas. Tuo tarpu 1 452 Eur išlaidos už teisines paslaugas „kliento pateiktų dokumentų analizė ir atsiliepimo į ieškinį rengimas“ laikytinos neprotingai didelėmis ir neracionaliomis, neatitinkančiomis teisinio darbo sąnaudų, dėl to jos turėjo būti bent jau sumažintos iki protingų ir / ar pagrįstų.
53.19. Teismas be teisėto pagrindo atsakovo nurodytas 5 924,64 Eur išlaidas už teisines paslaugas laikė realiomis, pagrįstomis bei patirtomis. Nors atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 5 924,64 Eur sumai, tačiau iš prašyme pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nesumokėjo 2 110,50 Eur sumos už teisines paslaugas. Vadinasi atsakovas byloje realiai nepatyrė išlaidų 5 924,64 Eur sumai, kurias prašė priteisti. O teismas, laikydamas šias atsakovo išlaidas realiomis ir patirtomis, nepagrįstai paskaičiavo 189,59 Eur sumą. Be to, teismui nebuvo pateikta nei buhalterinė pažyma, nei pažyma, atsakovas į bylą pateikė tik dokumentą, pavadintą „Suvestinė“ (kurioje nėra nurodytos kiekvienos iš sąskaitų sumos). Šios atsakovo į byla pateiktos suvestinės nepatvirtino nei Advokatų profesinės bendrijos finansininkas, nei vadovaujantis partneris. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti pripažintas nepagrįstu.
54. Atsakovas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašo neprijungti prie bylos ieškovės pateiktų naujų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
54.1. Žala negali atsirasti tiek iš sutartinės, tiek iš deliktinės civilinės atsakomybės, kadangi žalos atsiradimą lemia skirtingi pagrindai ir skirtingo pobūdžio atlikti neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta non-cumul (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo) taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024). Todėl subjektas, manantis, kad yra patyręs žalą dėl kito subjekto neteisėtų veiksmų, turi pasirinkti civilinės atsakomybės rūšį, o tuo atveju, jeigu prašoma taikyti alternatyvius pagrindus, teismas prioritetą teikia sutartinei civilinei atsakomybei. Kita vertus, siekdama deliktinės atsakomybės taikymo, ieškovė pripažįsta, kad nėra pagrindo sutartinei atsakomybei taikyti.
54.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė tiesioginio ieškinio pagrindo. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl atsakovas pritaria teismui, kuris atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, nusprendė ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti kaip neįrodytą.
54.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo fiduciarinių pareigų (ne)tinkamo vykdymo. Ieškovė, teikdama tiesioginį ieškinį atsakovui, turėjo įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei kilti, o ne nagrinėti klausimą, ar atsakovas, veikdamas kaip UAB „Tradeks power“ vadovas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., tinkamai atliko savo fiduciarines pareigas.
54.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė, pateikdama sąrašą veiksmų, kuriuos neva atliko atsakovas, daro klaidingą išvadą, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė sustabdytų darbus pagal Sutartį ir dėl to neva pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių (elgtis rūpestingai ir atsargiai), kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui.
54.5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas sąmoningai nutylėjo ir nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie tai, kad UAB „Tradeks power“ buvo nemoki dar iki Sutarties su ieškove sudarymo ir Sutarties sudarymo dieną. Tarp ieškovės ir UAB „Tradeks power“ darbų atlikimo Sutartis buvo sudaryta 2022 m. sausio 18 d., kai UAB „Tradeks power“ finansinės atskaitomybės dokumentai už praėjusius finansinius metus (2021 m.) dar nebuvo parengti, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas jokios informacijos dėl UAB „Tradeks power“ nemokumo net negalėjo nutylėti ar nuslėpti, kadangi pačiam atsakovui nebuvo žinoma, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Tradeks power“ galėjo būti nemokumo būsenoje. Be to, nemokumo momento nustatymas nėra ir negali būti šios bylos dalykas. Todėl nesutiktina su ieškovės siekiu konstatuoti UAB „Tradeks power“ nemokumą vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022. Teismas, spręsdamas bankroto bylos ne(iškėlimo) klausimą, dėl nemokumo momento sprendžia tik formaliai, todėl teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tradeks power“ nustatytomis aplinkybėmis dėl nemokumo momento negali būti vadovaujamasi kaip prejudiciniu faktu ir nemokumo momentas turi būti vertinamas iš naujo. Nors nemokumo nustatymas ir nėra aktualus, tačiau šis klausimas bet kuriuo atveju turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į tai, kokį turtą bendrovė turi, ar bendrovė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. Taigi, vien turimi įsipareigojimai, jų dydis, savaime nereiškia, kad bendrovė yra nemoki. Tuo tarpu Sutarties pasirašymo laikotarpiu UAB „Tradeks power“ vykdė veiklą ir generavo pajamas.
54.6. Nesutiktina, kad atsakovas sąmoningai nutylėjo ir nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie tai, kad UAB „Tradeks power“ nuo 2021 m. kovo 16 d. taikytas turto areštas. Kaip matyti iš UAB „Tradeks power“ sąskaitos išrašo, dėl UAB „Tradeks power“ pritaikyto arešto antstoliui Arminui Naujokaičiui buvo pervestos visos lėšos, t. y. 2021 m. kovo 18 d. pavedimu buvo pervesta 5 360,01 Eur ir 2021 m. balandžio 22 d. pavedimu buvo pervesta 978,56 Eur. Atlikus šiuos pavedimus, prievolės dėl turto arešto faktiškai nustojo galioti dar iki Sutarties su ieškove sudarymo dienos. Todėl nei atsakovas, nei UAB „Tradeks power“ neturėjo pareigos pranešti ieškovei dėl 2021 m. kovo 16 d. UAB „Tradeks power“ pritaikyto turto arešto.
54.7. Nesutiktina, kad atsakovas neva sąmoningai vertė ieškovę vykdyti Sutartį, atlikinėti darbus, tariamai klaidino ją dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o taip pat neva sąmoningai apsisprendė neinicijuoti ir neatlikti jokio Sutarties nutraukimo ar sustabdymo bei neinformuoti atsakovą, kad UAB „Tradeks power“ negali vykdyti Sutarties, taip pat neva sąmoningai leido delspinigiams susikaupti. Ieškovės minėti neva atsakovo atlikti neteisėti veiksmai yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais reikšmingais įrodymais.
54.8. Ieškovė savo laisva valia pasirašė Sutartį, iš kurios jai kilo pareiga atlikti Sutartimi sutartus darbus, todėl nėra pagrįsta teigti, kad ieškovė buvo verčiama atlikinėti darbus. Be to, visą komunikaciją dėl Sutarties sudarymo ir darbų atlikimo ieškovė atliko su UAB „Tradeks power“ komercijos direktoriumi R. T., todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl Sutarties sudarymo, darbų užsakymų ir atlikimo, o taip pat dėl raginimų atsiskaityti priminimų.
54.9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip UAB „Tradeks Power“ vadovas, susidūrus su įmonės nemokumo sunkumais, dėjo tam tikras pastangas, siekiant įvykdyti įmonės prievoles ieškovei. Teismas šią išvadą padarė, analizuodamas klausimą dėl trečiojo asmens piniginių lėšų gavimo iš UAB „Vekada“. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vengė atsiskaityti su ieškove. Pati ieškovė sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad iš UAB „Tradeks power“ gavo 4 791 Eur mokėjimą dengiant įsipareigojimus pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios trečiojo asmens buvo priimtos. Taigi ieškovė Sutartį pasirašė to norėdama, o už atliktus darbus dalį apmokėjimo gavo.
54.10. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovas neva sąmoningai neatsakė į ieškovės 2022 m. kovo 23 d. el. laišką su raginimu dėl susidariusios skolos 28 325 Eur sumai. Atsakovas pažymi, kad dar atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs savo nesutikimą su ieškovės pasiūlymu dėl trišalio susitarimo su vienu iš UAB „Tradeks power“ užsakovų sudarymo, pagal kurį užsakovas būtų už atliktus darbus atsiskaitinėjęs, pervesdamas lėšas tiesiogiai ieškovei. Akivaizdu, kad tokios trišalės sutarties sudarymas reikalauja ne tik dviejų šalių valios, tarp kurių jau yra pasirašyta Sutartis, bet trijų (įskaitant naują susitarimo šalį), kas gali sukelti dar didesnius nepatogumus ir apriboti ieškinio galimybes gauti atsiskaitymą už savo atliktus darbus. Todėl toks ieškovės kaltinimas, kad atsakovas vengė atsakyti į raginimą yra nepagrįstas.
54.11. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Tradeks power“ įstatų 5 punkto pažeidimas yra laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovė, norėdama įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei kilo tiesioginė žala, turi įrodinėti ne jo tariamus pareigų pažeidimus UAB „Tradeks power“ atžvilgiu, bet neteisėtus veiksmus, dėl kurių galimai yra pažeistos ieškovės teisės bei pareigos. Atitinkamai, UAB „Tradeks power“ įstatų pažeidimo klausimas nėra aktualus nagrinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, o būtent neteisėtus veiksmus, kuriais neva atsakovas padarė žalą ieškovei.
54.12. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga sprendžiant dėl atsakovo neva atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovės pozicija, esą jai buvo nustatyta pernelyg didelė įrodinėjimo našta yra nepagrįsta, kadangi būtent ji šioje byloje turi pareigą įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių konkrečiai jai kilo žala, o ne priešingai, kad atsakovas turėtų įrodyti, kad tokių veiksmų neatliko.
54.13. Ieškovė grindžia apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, o būtent ieškovė nepagrįstai nurodo aplinkybes, susijusias su UAB „Tradeks power“ lėšų pervedimais UAB „TRADEKS“. Nors ieškovė sieja tokį lėšų pervedimą su neva atsakovo atliktais nesąžiningais veiksmais, kad UAB „Tradeks power“ ateityje negalėtų atsiskaityti, tačiau šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti bei nesusiję su šios nagrinėjamos bylos dalyku. Nepaisant to, pati ieškovė nurodo, kad 22 370 Eur suma buvo pervesta į UAB „TRADEKS“ banko sąskaitą nurodant „pinigų grąžinimas“, todėl šių lėšų pervedimo tikslas ir paskirtis yra aiškūs, t. y. skolos grąžinimas. Taigi ieškovei neturėjo kilti papildomų klausimų, o tuo labiau tokia informacija negali būti laikoma pagrindu teigti, kad skolos grąžinimas UAB „TRADEKS“ reiškia vengimą atsiskaityti ateityje su kitais kreditoriais, o tuo labiau tai negali būti laikoma privedimu prie bendrovės nemokumo būsenos. Be to, teismas pažymėjo, kad iš UAB „Tradeks power“ banko sąskaitų išrašų yra matyti, kad 2021 metais į UAB „Tradeks power“ sąskaitą buvo gautą įplaukų 79 447,11 Eur sumai, todėl, akivaizdu, kad UAB „Tradeks power“ 2021 metais buvo moki, t. y. gaudavo pakankamai dideles lėšas į savo banko sąskaitą ir turėjo galimybę atsiskaityti su kitais subjektais. Dar daugiau, per minėtą laikotarpį net 20 445 Eur sumą UAB „Tradeks power“ gavo būtent UAB „Tradeks“, t. y. iš esmės tokio pat dydžio sumą, kurią per tą patį laiką sumokėjo UAB „Tradeks“, kas tik patvirtina šių bendrovių tarpusavio prekybą komerciniais pagrindais.
54.14. Teismas pagrįstai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, 2023 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kuriame, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė: i) teismą, kuriam adresuoja prašymą; ii) bylos numerį; iii) sumą už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą) bei iv) patvirtinimą, kad atsakovas yra iš dalies apmokėjęs sąskaitas už teisines paslaugas. Taigi atsakovas pateikė teismui pažymą ir tinkamai nurodė joje visas būtinas aplinkybes ir faktus. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad nors nėra visiškai atsiskaitęs už suteiktas teisines paslaugas, tačiau paslaugų suteikimo faktas teismui yra akivaizdus, detalizuojamas prašyme pateiktoje ataskaitoje, todėl nėra pagrindo nepriteisti atsakovui prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.
54.15. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015 yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą įtvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami.
54.16. Remiantis kasacinio teismo praktika (2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017), akivaizdu, kad pažyma gali būti pasirašyta ne tik vyr. finansininko ar advokatų profesinės bendrijos vadovaujančio partnerio, bet ir šios advokatų profesinės bendrijos advokato ar kito atsakingo asmens, inter alia vyr. finansininko. Dėl to, tinkamai atstovaujamai ieškovei, kuri pati yra davusi pavedimą jos vardu veikti advokatui, turi būti aišku ir akivaizdu, kad advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ advokatas Evaldas Pocevičius, kuris yra tinkamai įgaliotas sudaryti bei patvirtinti teisinių paslaugų suvestines 2023 m. gegužės 1 d. Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ įgaliojimu Nr. 23-0425 , turėjo teisę pasirašyti atliktų darbų suvestinę (pažymą).
54.17. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atitinkantis tiek CPK 88, 93 ir 98 straipsnių nuostatas, tiek ir kasacinio teismo praktiką dėl informacijos, kuria šalis, siekianti gauti bylinėjimosi išlaidas, turi nurodyti savo prašyme. Tai patvirtina ir faktas, kad tokios pat formos prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovą atstovaujanti advokatų profesinė bendrija teikia visų instancijų teismuose, kurie priteisia bylinėjimosi išlaidas tokių prašymu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
57. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys, pareikštas dviem alternatyviais ieškinio pagrindais, buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
58. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi šalys – ieškovė ir atsakovas.
59. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria, remiantis tarp ieškovės UAB „Internetinių tinklų sistemos“ ir trečiojo asmens UAB „Tradeks power“ 2022 m. sausio 18 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. 2022/18 (toliau – ir Sutarties) 21 punktu, ieškovei subsidiariai iš atsakovo R. M. buvo priteista 41 165 Eur skola, 14 799,22 Eur delspinigiai ir 4 492,14 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sutarties 21 punktu, patenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, bylą išsprendė ne tik peržengdamas ieškovės ieškinio reikalavimų ribas (savo iniciatyva už ieškovę suformulavo ieškinio dalyką), bet ir apskritai netinkamai aiškino Sutarties 21 punktą, spręsdamas, kad juo atsakovas įsipareigojo subsidiariai atsakyti už UAB „Tradeks power“ prievoles, šią pripažinus / paskelbus restruktūrizuojamu ar bankrutuojančiu juridiniu asmeniu ar nemokiu dėl kitų priežasčių.
60. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos reikalavimo, pareikšto atsakovui, kaip buvusiam UAB „Tradeks power“ vadovui, CK 6.263 straipsnio pagrindu. Ieškovė teigia, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ji šioje byloje įrodė specifinį tokio tiesioginio ieškinio pagrindą – atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į tiesioginės žalos ieškovei (UAB „Tradeks power“ kreditorei) padarymą, sudėtį. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta visa apimtimi patenkinti ieškovės reikalavimą pagal Sutarties 21 punktą, priteisiant iš atsakovo ir 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį, 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 310,20 Eur antstolio išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, Sutarties 21 punktu atsakovas, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo padengti visus UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei, taigi atsiradusius ir teisminio proceso metu bei vykdymo išlaidas, o ne tik skolą ir delspinigius. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš dalies tenkino remdamasis būtent Sutarties 21 punktu, o atsakovas teigia, kad tuo buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, kadangi ieškovė ieškinio reikalavimą formulavo dėl žalos atlyginimo, sprendžia, kad toliau visų pirma kyla būtinybė pasisakyti šiuo aspektu.
Dėl šalių suformuotų bylos nagrinėjimo ribų ir teismo atliekamo ginčo teisinio kvalifikavimo santykio
62. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).
63. Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas); faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22 punktas).
64. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).
65. Pažymėtina, kad CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas).
66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 25 punktas; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023, 56 punktas).
67. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriame suformulavo materialųjį teisinį reikalavimą: „priteisti ieškovei UAB „Internetinių tinklų sistemos” subsidiariai iš atsakovo R. M. patirtos žalos atlyginimą: 41 165,00 Eur skolos, 14 799,22 Eur delspinigių, 40 Eur kompensavimo išlaidų, 533 Eur žyminio mokesčio, 968 Eur išlaidų atlyginimo, 310,20 Eur antstolio išlaidų bei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2022 m. birželio 6 d.) iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022-06-13 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo“.
68. Ieškovė ieškinyje, dėstydama faktines aplinkybes, nurodė, kad tarp jos ir UAB „Tradeks power“ 2022 m. sausio 18 d. buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. 2022/18 dėl elektrotechninės įrangos montavimo, kurią iš UAB „Tradeks power“ pusės pasirašė jos direktorius R. M., o iš ieškovo pusės – jos direktorius T. S. Kadangi atsakovas R. M. prašė ieškovės darbus atlikti kuo greičiau ir žadėjo atsiskaitymą po darbų atlikimo ir jų perdavimo, Sutarties 21 punktu buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu užsakovė UAB „Tradeks power“ bus paskelbta / pripažinta restruktūrizuojamu ar bankrutuojančiu juridiniu asmeniu, ar nemokiu dėl kitų priežasčių, tai visas neįvykdytas finansines prievoles, kylančias Sutarties pagrindu, ieškovei turės įvykdyti asmeniškai pats atsakovas R. M. Ieškovės teigimu, UAB „Tradeks power“ neįvykdžius Sutartimi prisiimtų prievolių, o vėliau ir iškėlus jai bankroto bylą, atsakovui kyla atsakomybė pagal Sutarties 21 punktą įvykdyti ieškovei UAB „Tradeks power“ neįvykdytus visus finansinius įsipareigojimus. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad, pasak jos, atsakovas netinkamai ir nesąžiningai vadovavo UAB „Tradeks power“, tyčia veikė prieš ieškovę (kreditorę), įtikindamas ją sudaryti Sutartį, iš anksto žinodamas, jog su ieškove nebus vykdomas joks atsiskaitymas, taip pat nutylėdamas ir nuslėpdamas nuo ieškovės aplinkybes dėl tikrosios UAB „Tradeks power“ finansinės padėties ir finansinių galimybių sutarties sudarymo dieną, tokiais savo veiksmais taip pat atliko būtent prieš ieškovę nukreiptus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, lėmusius individualios žalos ieškovei (UAB „Tradeks power“ kreditorei) kilimą ir dėl to atsakomybė jam kyla ir CK 6.263 straipsnio pagrindu.
69. Taigi iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio ir jame dėstomų faktinių aplinkybių, matyti, kad ieškovė reikalavimą atsakovui šioje byloje grindė remdamasi tiek Sutarties 21 punkto nuostata, tiek civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. prašydama priteisti iš atsakovo (buvusio LUAB „Tradeks power“ vadovo) nurodytas pinigų sumas kaip žalą pagal CK 6.263 straipsnį, motyvuodama tuo, kad atsakovas savo veiksmais padarė individualią žalą ieškovei (kaip kreditorei), ir būtent jo neteisėti veiksmai buvo specifiškai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą.
70. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus ieškovės ieškinio dalyką, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje pareiškė vieną turtinį reikalavimą – priteisti ieškinio reikalavime nurodytas pinigų sumas, tačiau dviem ieškinio pagrindais – Sutarties 21 punkto ir / ar CK 6.263 straipsnio pagrindu, t. y. prašydama ieškinį tenkinti pagal Sutarties nuostatas ir / ar deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip ieškovė ieškinyje (ir pačiame ieškinio reikalavime) prašomas priteisti pinigų sumas lingvistiškai įvardijo (skola ir (ar) žala) nereiškia ieškinio dalyko dualumo ir nedaro įtakos teismo atliekamam tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui aktualių teisės normų parinkimui pagal byloje ieškovės nurodytas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą). Kaip jau minėta, šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto, be to, ieškovė ieškinyje privalo nurodyti tik faktinį, o ne teisinį, ieškinio pagrindą. Tuo tarpu ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir siekiamą materialiųjų teisinį rezultatą, atlieka teismas, ką šioje byloje pirmosios instancijos teismas ir padarė, pagrįstai sprendęs, kad ieškovės turtinis reikalavimas dėl lėšų priteisimo pareikštas dviem anksčiau minėtais alternatyviais ieškinio pagrindais.
71. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovės pozicija, jog ji ieškinį reiškia dviem ieškinio pagrindais nesikeitė viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, minėtus ieškinio pagrindus ji nurodė tiek savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismui aiškinantis ir siekiant galutinai apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas (CPK 160 straipsnis). Todėl atsakovui ieškovės pozicija dėl Sutarties 21 punkto taikymo ginčo atveju neabejotinai buvo žinoma, o tai, kaip atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir / ar teismo posėdžių metu, kuriuose jį atstovavo jo atstovas advokatas, nusprendė dėl to (ne)atsikirsti, kaip ir tai, kaip jis pats šią Sutarties nuostatą vertina, yra nulemta tik paties atsakovo pasirinkto veikimo modelio, užimtos gynybinės pozicijos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia to, kad Sutarties 21 punkto taikymas ir aiškinimas nepateko į šio nagrinėjamo ginčo ribas ir teismas dėl to skundžiamame sprendime negalėjo pasisakyti, t. y. remdamasis šiuo ieškovės nurodytu ieškinio pagrindu spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.
72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies pagal Sutarties 21 punktą ir priteisęs ieškovei iš atsakovo dalį jos prašytų piniginių sumų, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytai faktinei situacijai.
73. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės santykio nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Be to, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad atsakovo cituojami kasacinio teismo išaiškinimai iš esmės pateikti siekiant atriboti sutartinę ir deliktinę atsakomybę bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo atveju, o šio ginčo atveju tokia faktinė situacija nėra susiklosčiusi. Ieškovė atsakovo atsakomybę, be kita ko, grindė Sutarties 21 punkto nuostatos nevykdymu – atsakovui nesutinkant subsidiariai atlyginti UAB „Tradeks power“ neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ieškovei, ir tik šiuo pagrindu ieškovės ieškinys teismo buvo iš dalies patenkintas.
74. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (priteisiant ieškovei iš atsakovo skolą ir delspinigius) būtent Sutarties 21 punkto pagrindu, ir ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta priteisti jai iš atsakovo likusias pinigų sumas, pateikė apeliacinį skundą, o atsakovė pateikė apeliacinį skundą šiuo pagrindu ginčydama visą teismo sprendimą, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl su tuo susijusių šalių faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atsakovo prievolės pagal Sutarties 21 punktą (ne)buvimo ir jos apimties
75. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, kaip turi būti aiškinama Sutarties 21 punkto nuostata, numatanti, kad „<...>. Paskelbus užsakovą restruktūrizuojamu ar bankrutuojančiu, ar nemokiu dėl kitų priežasčių, visus užsakovo finansinius įsipareigojimus rangovui perima ir turi juos padengti iš užsakovo pusės pasirašęs šią sutartį fizinis asmuo“.
76. Atsakovo teigimu, teismas klaidingai sprendė, kad Sutarties 21 punktu buvo susitarta užtikrinti UAB „Tradeks power“ prievoles, dėl ko atsakovui, kaip Sutartį pasirašiusiam asmeniui, neva kyla subsidiari prievolė padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus ieškovei. Atsakovo vertinimu, ši nuostata įtvirtina cesiją (reikalavimo perleidimą), tačiau ne prievolių įvykdymo užtikrinimą, o ieškovė, pareiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „Tradeks power“ bankroto byloje, tokiu būdu atsisakė pasinaudoti cesijos teise, dėl ko tokia jos teisė pasibaigė, t. y. kreditorinio reikalavimo pareiškimas UAB „Tradeks power“ bankroto byloje eliminavo ieškovės teisę pareikšti reikalavimus atsakovui Sutarties 21 punkto pagrindu.
77. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas šia sąlyga, kurią, be kita ko, jis aiškiai suvokė, įsipareigojo padengti visus UAB „Tradeks power“ (užsakovės) finansinius įsipareigojimus ieškovei (rangovei), tuo atveju, jei UAB „Tradeks power“ (užsakovė) jų neįvykdys ir ji bus paskelbta restruktūrizuojama ar bankrutuojančia, ar nemokia dėl kitų priežasčių. Taigi ieškovė laiko, kad Sutarties 21 punkto sąlyga atsakovas, kaip Sutartį pasirašęs fizinis asmuo, subsidiariai užtikrino UAB „Tradeks power“ tinkamą prievolių ieškovei įvykdymą.
78. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Be to, pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-469/2023, 35 punktas).
79. Taigi civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, užsienio valstybėse naudojamus užtikrinimo teisės institutus, užtikrinimo būdo adekvatumą prievolės esmei (CK 6.42 straipsnis), gali pasirinkti CK 6.70 straipsnyje nenustatytus, bet šalių sutartyje aptartus, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 49 punktas).
80. Teisėjų kolegija pastebi, jog sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas kasacinio teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 34 punktas; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 49 punktas).
81. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties 21 punkto nuostatą šalių susiklosčiusių teisinių santykių kontekste, šalių poziciją dėl šios nuostatos turinio aiškinimo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, vadovaudamasi logikos dėsniais ir remdamasi įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad ši nuostata pagal savo esmę kvalifikuotina prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone. Ir nors ši prievolės užtikrinimo priemonė neatitinka nė vienos CK 6.70 straipsnyje įvardintų prievolės užtikrinimo priemonių, tačiau, kaip jau minėta, įstatymas nedraudžia šalims prievoles užtikrinti ir kitais šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Šia, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, savo prigimtimi artima garantijai (CK 6.90 straipsnis), pagal kurią garanto prievolė yra subsidiari, prievolės užtikrinimo priemone, šalys susitarė, kad atsiradus Sutarties 21 punkte įtvirtintai sąlygai – UAB „Tradeks power“ paskelbus restruktūrizuojama, bankrutuojančia, ar nemokia dėl kitų priežasčių, atsakovui, kaip Sutartį pasirašiusiam fiziniam asmeniui, kyla pareiga padengti UAB „Tradeks power“ visus finansinius įsipareigojimus ieškovei.
82. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad Sutarties 21 punkte tiesiogiai neįtvirtintas žodis „subsidiariai“ ir / ar pavartoti žodžiai / jų junginiai „finansiniai įsipareigojimai“, „perima“ reiškia, kad šalys susitarė ne dėl prievolės užtikrinimo būdo, o dėl reikalavimo perleidimo (cesijos). Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta nei aiškinant Sutarties 21 punkto nuostatą, nei reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas.
83. Remiantis Sutartimi, ieškovė (rangovė) turėjo pareigą atlikti sutartyje numatytus darbus ir juos perduoti užsakovei (UAB „Tradeks power“), o pastaroji ieškovės atliktus darbus priimti ir už juos su rangove atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis (Sutarties 1, 3, 6, 9.2, 10.1 punktai). Taigi sutarties šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, tačiau pareiga už atliktus darbus apmokėti buvo numatyta būtent užsakovei, todėl jai jos nevykdant, būtent rangovė (ieškovė) įgyja reikalavimo teisę į jai tenkantį užmokestį už atliktus darbus iš užsakovės (šiame santykyje ji yra kreditorė). Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius. O šiuo gi atveju Sutarties 21 punkto nuostata šalys susitarė, kad sutartį pasirašiusiam fiziniam asmeniui (atsakovui) UAB „Tradeks power“ nemokumo atveju kyla pareiga atsakyti rangovei (ieškovei), kuri šiame santykyje – vykdant užsakovei pareigą padengti finansinius įsipareigojimus, yra kreditorė, ir priešingai, asmuo, kuris šiuos įsipareigojimus vykdytų – skolininkas (pati užsakovė ar jos prievolę užtikrinęs asmuo). Todėl, įvertinus tai, kad reikalavimo perleidimo metu keičiasi kreditorius (ne skolininkas), Sutarties 21 punkto turinį, atmestini atsakovo teiginiai, kad šia nuostata buvo susitarta dėl reikalavimo perleidimo (cesijos).
84. Priešingai, Sutarties 21 punkto turinys pagrindžia, jog šia nuostata sutarties šalys siekė užtikrinti UAB „Tradeks power“ (užsakovės) finansinių įsipareigojimų įvykdymą rangovei (ieškovei), užsakovės nemokumo atveju, t. y. jai pačiai iš esmės negalint padengti turimų finansinių įsipareigojimų rangovei (CK 6.193 straipsnis; CPK 185 straipsnis). Ši nuostata savo esme reiškia ir prievolės subsidiarumą, t. y. atsakovo prievolė padengti UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus kyla ne nuo Sutarties sudarymo momento, o nuo UAB „Tradeks power“ prievolės pagal Sutartį pažeidimo (jai pačiai laiku neįvykdžius finansinių įsipareigojimų ieškovei) ir papildomai esant sąlygai, jog UAB „Tradeks power“ pripažinta restruktūrizuojama ar bankrutuojančia, ar nemokia dėl kitų priežasčių. Šiuo gi atveju abi šios sąlygos egzistuoja – UAB „Tradeks power“ įsiskolinimo ieškovei faktas (kaip ir dydis) yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2801-866/2022 (naujas bylos Nr. eB2-428-866/2024), iškelta UAB „Tradeks power“ bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d.). Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir tai, kad ieškovė, prieš reikšdama subsidiarų reikalavimą atsakovui, reikalavimus visų pirma pareiškė UAB „Tradeks power“, kurios atžvilgiu ir buvo priimtas 2022 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas.
85. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartį pasirašė atsakovas, kuris jos pasirašymo metu buvo UAB „Tradeks power“ vadovas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių verslo subjektų, atsakovas, būdamas UAB „Tradeks power“ savininku (vieninteliu akcininku) ir vadovu, turėjo pareigą veikti atsakingai, rūpestingai ir apdairiai, todėl rizika, susijusi su tokio atsakovo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, kai jis pasirašė Sutartį galimai su ja tinkamai nesusipažinęs ir neįvertinęs visų joje nustatytų sąlygų, pasekmėmis tenka pačiam atsakovui. Pažymėtina tai, kad Sutartis nėra didelės apimties, joje nevartojamos sudėtingos gramatinės konstrukcijos, terminija yra gana paprasta yra lengvai suprantama bet kuriam asmeniui, o Sutarties 21 punkto nuostata pakankamai aiškiai įtvirtina tai, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, Sutartį pasirašęs fizinis asmuo, šios bylos atsakovas, perima UAB „Tradeks power“ finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kuriais jis apeliuoja į contra proferentem taisyklės šioje byloje taikymą, nėra pagrįsti. Sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl jos nuostatos, taigi ir 21 punktas, įtvirtinantis atsakovo subsidiarią atsakomybę ieškovei, taikytinas visa apimtimi. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
86. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties 21 punkto nuostatą, remdamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad sprendžiant dėl atsakovo prievolės apimties, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atsakomybė ieškovei apsiriboja tik skolos ir delspinigių sumokėjimu, t. y. sumų, kurių mokėjimą tiesiogiai įtvirtina Sutartis (užmokestis už darbą ir netesybos (Sutarties 3, 12 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas nėra pagrįstas ir neišplaukia iš Sutarties 21 punkto nuostatos. Priešingai, joje numatyta, kad iš užsakovo pusės sutartį pasirašęs fizinis asmuo perima ir turi padengti visus užsakovo finansinius įsipareigojimus rangovui. O tai reiškia, kad šioje nuostatoje nėra apsiribojama tik konkretaus pobūdžio pinigų sumų atlyginimu ieškovei. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sąvoka ,,visi finansiniai įsipareigojimai“ turi būti aiškinama taip, kad ieškovei atlyginami visi su Sutarties ne(į)vykdymu susiję finansiniai praradimai, t. y. tiek tiesiogiai Sutartyje numatytos sumos, tiek išvestiniai reikalavimai, kylantys dėl tinkamo prievolės ieškovei neįvykdymo, vadinasi – teisminio proceso, tiek vykdymo išlaidos. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, tačiau ir nepagrįstai suteiktų pranašumą už prievolės neįvykdžiusią šalį įsipareigojimus prisiėmusiam šios bylos atsakovui, atleidžiant jį nuo dalies prievolių, tarpusavyje glaudžiai susijusių ir išplaukiančių iš tos pačios Sutarties, nevykdymo (CPK 185 straipsnis).
87. Anksčiau padarytos išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo minėta CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Šiuo gi atveju nėra pagrįsta ir protinga teigti, kad bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo, t. y. atitinkantis bonus pater familia elgesio standartą, nesuvoktų, nenumatytų ar negalėtų numatyti to, kad vienai kuriai sutarties šaliai ne(į)vykdant sutartinių įsipareigojimų, nereaguojant į pretenzijas vykdyti savo prievoles – šiuo atveju sumokėti skolą, kita šalis dėl to ne tik, remdamasi Sutartimi, gali skaičiuoti netesybas, tačiau ir dėl visų šių sumų priteisimo kreiptis į teismą, o šiam sprendimu tenkinus tokį ieškovės reikalavimą, sprendimo priverstiniam įgyvendinimui pasitelkti ir antstolį, kas taip pat lemia atitinkamų išlaidų turėjimą.
88. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog viena šalis galėtų įvertinti galimas teisines pasekmes dėl Sutarties ne(į)vykdymo / netinkamo (į)vykdymo, nėra būtina žinoti, kad kita šalis neabejotinai prievolių neįvykdys (ar koks buvo konkretus neįvykdytos prievolės dydis), tačiau užtenka bendro suvokimo, kad tokia tikimybė apskritai yra galima (tikėtina). O šiuo atveju įvertinus tai, kad Sutartį iš užsakovės UAB „Tradeks power“ pusės pasirašęs asmuo – atsakovas R. M., buvo šios bendrovės savininkas ir vadovas, pagrįstai abejotina, kad jis šių aplinkybių negalėjo numatyti, kad jam nebuvo žinoma ar negalėjo būti žinoma reali faktinė jo vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis ir jos objektyvus galėjimas (į)vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovei, kaip ir tai, kad to UAB „Tradeks power“ (užsakovei pagal Sutartį) nepadarius ir ją pripažinus nemokia, atsakomybė padengti visus finansinius įsipareigojimus ieškovei tuomet kils pačiam atsakovui.
89. Šiuo atveju atsakovo argumentai dėl to, kad Sutarties sudarymo metu (2022 m. sausio 18 d.) praėjusių metų UAB „Tradeks power“ finansinės atskaitomybės dokumentai dar nebuvo parengti ir dėl to jam negalėjo būti žinoma jo vadovaujamos bendrovės faktinė finansinė padėtis, laikytini nepagrįstais ir neįtikimais. Pabrėžtina, kad bendrovės vadovas būtent ir yra tas asmuo, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį kasdieniame bendrovės valdyme, taip pat turi prieigą prie visų jos duomenų (turimo turto, sudaromų sandorių, patiriamų kaštų, turimų įsipareigojimų, kt.), todėl nėra pagrindo teigti, kad vadovas, disponuodamas / galėdamas disponuoti visa informacija apie bendrovę (nepriklausomai nuo to, ar ši informacija sukoncentruota viename finansinės atskaitomybės dokumente) iš tiesų nesuvokia ir / ar negali suvokti realios jos finansinės padėties, gebėjimo vykdyti turimus įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).
90. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti subsidiariai iš atsakovo visas ieškovės ieškinio reikalavime nurodytas pinigų sumas, t. y. tiek ieškovei iš UAB „Tradeks power“ priteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022, o būtent, 41 165 Eur skolą, 14 799,22 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 40 Eur kompensavimo išlaidas, 533 Eur žyminį mokestį, 968 Eur teisines išlaidas, patirtas užsakovei UAB „Tradeks power“ neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tiek 310,20 Eur antstolio išlaidas (patirtas priverstinai bandant įvykdyti 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo pagrindu išduotą 2022 m. rugsėjo 7 d. vykdomąjį raštą), kurios sudaro teismo BUAB „Tradeks power“ bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto ieškovės finansinio reikalavimo dalį (CPK 18 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis, 279 straipsnio 4 dalis).
91. Konstatavus, kad ieškovės ieškinys, remiantis Sutarties 21 punktu, pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
92. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės šioje byloje reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas ir juo siekiami teisiniai padariniai buvo susiję su tuo, jog jai iš atsakovo būtų priteistos ieškinio reikalavime nurodytos pinigų sumos, tai, kad šiam teisiniam tikslui pasiekti ieškovė ieškinį grindė dviem alternatyviais ieškinio pagrindais ir vienu jų (pagal Sutarties 21 punktą) ieškovės ieškinys, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, patenkintas visiškai, tai, kad ieškinio (ne)tenkinimas papildomai dar ir kitu alternatyviu ieškinio pagrindu (dėl civilinės deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo) šioje byloje neturėtų įtakos galutiniam teisiniam rezultatui – jo nekeistų, sprendžia, kad nėra pagrindo šioje nutartyje pasisakyti dėl su kitu alternatyviu pagrindu susijusių šalių argumentų, o dėl to dėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai, kaip pertekliniai, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.
Dėl bylos baigties
93. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės pagal Sutarties 21 punktą, bei vertino su tuo susijusius įrodymus, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo
94. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
95. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
96. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
97. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso patyrė 4 836,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo 1 146 Eur žyminį mokestį ir 3 690,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą).
98. Spręsdama dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16-8.20, 9, 10 punktai), bylos pobūdį, apimtį (byloje įrodinėtinas aplinkybes), galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovės šioje byloje pirmosios instancijos teisme patirtos 3 690,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).
99. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos iš viso 4 836,50 Eur (1 146 Eur + 3 690,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
100. Ieškovė šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir toje dalyje, kurioje iš jos buvo priteistos 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, LUAB „Tradeks power“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo įgijo teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi toje dalyje, kurioje jis turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl tiesioginio ieškinio vadovui pareiškimo), ieškovės ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.
101. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje gali veikti arba ieškovo, arba atsakovo pusėje. Galimybė trečiajam asmeniui tame pačiame teisminiame procese iš dalies veikti ir ieškovo, ir atsakovo pusėje civilinio proceso įstatyme ne tik kad nėra numatyta, tačiau tai apskritai net neatitiktų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo teisminiame procese paskirties – padėti šaliai, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvauja, laimėti bylą. Šio ginčo atveju trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose užimta pozicija aiškiai pagrindžia, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, t. y. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Tai, kad trečiasis asmuo nesutikimo su ieškovės ieškiniu argumentus dėstė atsikirsdamas tik į dalį ieškinio argumentų (dėl bendrovės vadovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų), nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, vaidmenį šiame teisminiame procese.
102. Antra, teisėjų kolegija pastebi tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl tiesioginio ieškinio vadovui pareiškimo, buvo atmestas (o iš dalies patenkintas pagal Sutarties 21 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ji užbaigiama priimant vieną šių procesinių sprendimų – ieškinį tenkinti (visiškai ar iš dalies) arba ieškinį atmesti. Tokio teisinio rezultato buvimas yra nulemtas materialiųjų reikalavimų (ne)tenkinimo (jų apimties) ir nėra siejamas su tuo keliais pagrindais (jeigu yra jų daugetas) toks procesinis sprendimas buvo priimtas. Šiuo gi atveju ieškovė teismine tvarka pareiškė vieną bendrą turtinį reikalavimą priteisti ieškinio reikalavime nurodytas pinigų sumas, tik remdamasi keliais skirtingais ieškinio pagrindais. Pabrėžtina tai, kad bylos rezultatą, nuo kurio priklauso ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, lemia ne tai, keliais ieškinio pagrindais ieškinys tenkinamas / atmetamas, o tai, koks yra galutinis procesinis sprendimas dėl paties ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) – jis patenkintas (visiškai ar iš dalies) ar atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada bylinėjimosi išlaidas skirstyti ne pagal patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, o atsižvelgiant į faktinius ir teisinius ieškinio pagrindus (vertinant, kokiu pagrindu reikalavimas buto patenkintas / atmestas), nėra pagrįsta.
103. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LUAB „Tradeks power“ šioje byloje dalyvavo atsakovo pusėje, o, be kita ko, ieškovės ieškinys šia nutartimi patenkintas visa apimtimi, konstatuotina, kad šiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriklauso.
104. Patenkinus ieškovės ieškinį visa apimtimi, taip pat patenkinus ir ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
105. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 732,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (42 Eur žyminį mokestį ir 3 690,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą: 1 512,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 2 178 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
106. Spręsdama dėl nurodytų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi jau anksčiau minėtais CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.9, 8.11 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 512,50 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pagrįstos ir protingo dydžio, todėl patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos ieškovei iš atsakovo priteistinos visa apimtimi.
107. Tuo tarpu nors išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 178 Eur) ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus jų dydžio (paskaičiavimas: 2 623,66 Eur (2023 m. III ketvirčio VDU (2 018,20 Eur) ) x 1,3), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra gana jam artimos, taip pat tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, o, be to, nemaža dalis atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų faktinių ir teisinių argumentų persipina ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais (už ką patirtos išlaidos priteistos visa apimtimi), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas šias atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki pagrįstos 1 700 Eur sumos, kuri, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
108. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 254,50 Eur (42 Eur + 1 512,50 Eur + 1 700 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
109. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo prašymas ir jam atidėtas 764 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 764 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
110. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), jos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
111. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-863-865/2023; teismo darbuotojos 2023 m. gruodžio 20 d. elektroninį laišką dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-55-1033/2023; teismo 2023 m. vasario 14 d. raštą dėl nutarimo vykdymo kontrolės, patvirtinantį 2023 m. sausio 23 d. nutarimo įsiteisėjimą; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-62161; mokesčių mokėtojo „UAB „Tradeks power“ prievolių ataskaitą už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-76732; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 23.31-08)467-37920.
112. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
113. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, o dėl šio ieškinio pagrindo, ieškinį patenkinus visa apimtimi kitu alternatyviu ieškinio pagrindu (pagal Sutarties 21 punktą), šioje nutartyje nebuvo pasisakyta ir su tuo susiję šalių argumentai, kaip nekeičiantys galutinio byloje priimto teisinio rezultato, apeliacine tvarka nebuvo vertinami, šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Internetinių tinklų sistemos“ apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“, juridinio asmens kodas 304628571, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip subsidiaraus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tradeks Power“, juridinio asmens kodas 124209778, skolininko, 41 165 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) skolą, 14 799,22 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 22 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022 visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensavimo išlaidas, 533 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-2372-661/2022, 310,20 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 20 ct) antstolio išlaidas ir 4 836,50 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“, juridinio asmens kodas 304628571, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 254,50 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 764 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5662).
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo motyvus dėl atsakovo R. M., kaip buvusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tradeks Power“ vadovo, civilinės deliktinės atsakomybės (ne)taikymo.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Linas Zinkevičius