Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.2-665-1023/2016

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00578-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2; 2.3.4; 2.14.3

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 26 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą iškėlė administracinę bylą A. Š. pagal ATPK 506 straipsnio l dalį, kadangi A. Š. gamybinė prekybinė įmonė, 2016 m. rugsėjo 14 d. duomenimis būdama skolinga valstybės biudžetui 26 294,16 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. atlikinėdama atsiskaitymus pirmenybę teikė kitos eilės kreditoriams, tuo nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pareiškėjui tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas A. Š. įmonės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Baigus patikrinimą buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kad įmonė nemoka mokesčių ir nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ką patvirtina su pareiškimu pateiktos kasos dokumentų kopijos. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta, kad lėšų likutis kasoje tikrinamojo laikotarpio pradžiai, t. y. 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo 7 586,30 Eur, per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. gauta 43 673,79 Eur pajamų. Kasos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 49 713, 22 Eur, ši suma išduota atskaitingiems asmenims, iš jų: 2016 m. vasario 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 05 atskaitingas asmuo įmonės savininkas A. Š. galimai padarė pažeidimą numatytą CK 6.9301 straipsnyje sumokant už elektros energiją bei išimant pinigus asmeniniam naudojimui, sumoje 869,65 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. vasario 29 d. sudarė 31 598,01 Eur; 2016 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 10 atskaitingas asmuo įmonės savininkas A. Š. galimai padarė pažeidimą, numatytą CK 6.9301 straipsnyje, sumokant nuomos mokestį ir perkant kurą, sumoje 340,25 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. balandžio 19 d. sudarė 32 060,75 Eur; 2016 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 30 atskaitingas asmuo įmonės savininkas A. Š. galimai padarė pažeidimą numatytą CK 6.9301 straipsnyje sumokant už prekes, sumoje 226,66 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. liepos 7 d. sudarė 28 913,19 Eur ir kt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo sutinka iš dalies. Jis yra įmonės vadovas, įmonė šiuo metu vykdo veiklą – gamina paminklus. Vykdydamas veiklą minimaliai turi nupirkti cemento, uždėti ant paminklo bronzines raides. Pareiškėjas nurodo, kad atlikus tyrimą buvo nustatyti mokesčių reikalavimų pažeidimai, kad įmonė nemoka mokesčių bei nevykdo CK reikalavimų. CK nuostatą dėl grynųjų pinigų eiliškumo jis žinojo, tačiau nematė kito įmonės veikimo. Šiuo metu įmonėje sudėtinga situacija ir dėl to taip yra mokami mokesčiai. Rašė VMI, kad mokestinę nepriemoką išdėstytų keliems metams, tačiau prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad įmonė turi pakankamai lėšų. Šiuo metu areštuotas tiek įmonės, tiek jo paties turtas. Draudimas naudotis grynaisiais pinigais ekonominėje veikloje praktiškai sustabdė įmonės veiklą. Taip pat uždrausta atlikti mokėjimus tiek grynais, tiek negrynais pinigais, todėl kiekvienas jo mokėjimas jau yra pažeidimas. Į bylą pateiktais dokumentais nori parodyti, kad moka mokesčius. Nurodo, kad iš dokumentų matyti einamosios įmokos VMI ir įmokos antstolei pagal vykdomąjį raštą. Antstoliui S. mokėjimas padarytas pagal VMI pateiktą vykdomąjį raštą. Šiuo metu pagal vykdomuosius raštus ieškojimą vykdo du – trys antstoliai. Gali patvirtinti, kad pateikti mokėjimai atlikti pagal vykdomuosius raštus VMI. Jo įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. yra sumokėjusi į biudžetą: 6666 Eur į VMI sąskaitą, į antstolės D. M. sąskaitą įnešta 300 Eur, į antstolio S. sąskaitą – 1000 Eur. Jo žmonos įmonė antstolei D. M. sumokėjo 7000 Eur, VMI – 1505 Eur, nuo Šiaulių banko sąskaitos nurašyta 7772 Eur, antstoliui S. – 1251 Eur. Viso sumokėta 24500 Eur. Toje sumoje 15000 Eur. Einamieji mokesčiai ir 10000 Eur sumažinta skola mokesčiams. Jo įmonė išleido 3600 Eur patalpų nuomai, 400 Eur atliekų tvarkymui, 1940 Eur elektrai, apie 19000 Eur atlyginimams, 563 Eur savo reikmėms. Bendros išlaidos sudaro 25444 Eur. Sodrai sumokėta 12384 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio. Jo įmokos į biudžetą sudaro 60 proc., atlyginimams – 30 proc. ir kitos išlaidos 10 proc. Šiuo metu VMI skola yra 24000 Eur. Per metus skolą sumažino 10000 Eur. Jo vykdoma veikla yra sezoninė, tą patį kalba ir priimti Vyriausybės nutarimai dėl sezoninio darbo. Kalbėdamas su VMI tikrinimo metu jis bandė įrodyti, kad jo darbo pobūdis yra sezoninis darbas, tačiau jis sudaręs neterminuotas darbo sutartis su darbininkais. Įmonė gauna įplaukas pusę metų. Žmonės paminklų žiemą nestato. Jis neieškojo būdų kaip išsisukti ar apgauti valstybę, t. y. nedarė kaip konkurentai – išperka darbuotojams pusei metų lengvatinius patentus, o kitus pusę metų registruoja darbo biržoje ir jie gauna pašalpas iš valstybės. VMI teigia, kad įmonė nesilaiko atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumo. Jam nereikia net piktybiškai taip elgtis, tačiau jei nesumokės darbuotojams, tai bus paduotas į teismą ir tuomet mokės algas pagal vykdomuosius raštus. Darbuotojams sumoka sąžiningai algas, o VMI tai laiko kaip pažeidimą. Supranta, kad VMI elgiasi pagal kodeksą, tačiau ne pagal protą ir sąžinę, kadangi kitokio veikimo būdo įmonei nėra. Šioje situacijoje mano, kad pareiškėjas elgiasi nelanksčiai. VMI žinodama, kad eilę metų įmonė turi skolą tikrina ją kas pusmetį. Pačios skolos neneigia, nuo jos neišsisukinėja. Pripažįsta, kad 2008 m. padarė klaidų ir dėl to atsirado skolų. Nuo to laiko įmonėje jau atlikti 7 – 8 patikrinimai. Po kiekvieno patikrinimo dažniausiai rašo tą patį, kad dėl jo, kaip vadovo kaltės, įmonėje atsirado skolų ir įmonė dabar iš to kapstosi. Sodrai taip pat yra skolingas, tačiau į juos kreipėsi su prašymu ir skolą jie išdėstė. Lapkričio 1 d. išmokės likusią skolą Sodrai. Jie taip pat atliko patikrinimą ir laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-05-01 nustatė, kad įmonė laikėsi CK 6.9301 str. nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ketina kreiptis į Fondą su prašymu dėl skolos sumokėjimo dalimis galimybės. Mano, kad galėtų sumokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis pagal suderėtą grafiką. Nesupranta, kaip tokia pati valstybės įmonė tą patį traktuoja jau kitaip. Mano, kad nuobaudos skiriamos tam, kad pažeidėjas pasitaisytų ir daugiau nenusikalstų. VMI siūlydama jį nubausti uždraudžia jam vykdyti veiklą, o jeigu bandys bent kažką daryti iškart darys nusikaltimą. VMI teigia – jeigu įmonė būtų vykdžiusi pareigas, tai įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni arba visiškai padengti, todėl savo neveikimu įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus interesus. Sumokėjo visus einamuosius mokesčius ir padengė 10000 Eur skolą. Skolą gali grąžinti tik tuo atveju jeigu veiks taip, kaip veikė iki šiol. Mano, kad susidariusią skolą galėtų grąžinti per du metus. Prašo teismo neskirti baudos ir nepratęsti taikomo grynųjų pinigų apribojimo 1 m. Šiai dienai VMI yra areštavusi sąskaitą Šiaulių banke 45000 Eur sumai, nors skola 25000 Eur. Jam draudžiama naudotis lėšomis. VMI visas lėšas traktuoja kaip pajamas, tačiau iš tos sumos didžiąją dalį sumoka mokesčiams ir atlyginimams, tik minimumą lėšų panaudoja veiklai ir skolos mažinimui.

Teismo posėdyje institucijos atstovė prašymą skirti A. Š. baudą už ATPK 506 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą palaikė. Atstovė nurodė, kad yra visi pagrindai taikyti asmeniui administracinę atsakomybę pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi dėl verslo išsaugojimo jokiu būdu negali būti pateisinamas mokesčių nemokėjimas. Paaiškino, kad atmetant prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo yra nurodoma visos sąlygos ir pagrindai kokių sąlygų jis neįvykdė ir dėl ko buvo atmestas toks prašymas. Nėra tokios įstatyminės bazės, apie kurią buvo žinoma mokesčių mokėtojui įkuriant verslą, kad mokesčiai Lietuvos Respublikoje mokami pasirinktinai pagal norą ar verslo pobūdį. Mokesčiai yra mokami, yra periodiniai mokėjimai ir jie negali būti pasirenkami. Mokestinė nepriemoka šiai dienai yra 25391,89 Eur, t. y. sumažėjusi apie 1000 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvardydamas tam tikras pinigų sumas kaip įplaukas, tačiau nenurodo, kad dalis įplaukų nurašoma nuo jo sąskaitos pagal VMI sprendimus, kita dalis išieškoma perdavus priverstinį išieškojimą iš turto per antstolius. Šioje byloje svarbu kiek pats asmuo geranoriškai sumoka. Už pareiškime išdėstytą laikotarpį nuo 2016.01.01 iki 2016.08.30 yra akivaizdu, kad didžioji dalis mokesčių į mokesčių biudžeto surenkamąją sąskaitą yra surinkta per kredito įstaigų nurašytas sumas ir antstolių išieškotas sumas. Nepagrįstas įmonės savininko teiginys, kad visos įplaukos turi būti vertinamos jo naudai kaip išieškomos geranoriškai. Šio pažeidimo pobūdis ir yra, kad asmuo privalo laikytis atsiskaitymo su kreditoriais grynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmiausiai mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. 2015-05-01 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nutarimu buvo paskirta bauda už analogišką kreditoriaus teisių pažeidimą. Yra vos kelių dienų skirtumas ir jau būtų galima taikyti asmeniui atsakomybę pagal ATPK 506 str. 2 d. Tai parodo, kad asmuo taip veikia jau keletą metų ir mano, kad taip veikti yra tinkama, todėl VMI mano, kad asmuo savanoriškai nemokėdamas įmokų į valstybės biudžetą, kai išieškoma tik taikant priverstinio vykdymo veiksmus pažeidžia mokesčių inspekcijos kaip kreditoriaus teises atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Galimai ir kiti kreditoriai yra perdavę antstoliams, bet juridinis asmuo jau yra pasinaudojęs būdu geranoriškai pervesti lėšas VMI. Pažeidėjas ne kartą geranoriškai pervedė tam tikromis sumomis pinigus per Perlo terminalus. Jeigu nuo sąskaitos nurašoma priverstinai tai jau ne geranoriškas mokėjimas. Jis negali nevykdyti antstolių vykdomųjų raštų, tačiau įmonėje sėkmingai egzistuoja grynieji pinigai. Pažeidimų įmonėje buvo nustatyta ir daugiau, kadangi nėra įstatyme numatyta konkreti pažeidimų suma. Bendroje sumoje mokestinė nepriemoka nemažėja ir asmuo geranoriškai nevykdo jos, tai pareiškime parinkti tik tam tikri pažeidimai, kad neapsunkinti viso pareiškimo. Įstatymas nenumato už kiek pažeidimų yra baudžiama. Ji neteigia, kad įsiskolinimas sumažėjo išskirtinai dėl savanoriškų asmens mokėjimų. 2016-06-12 buvo geranoriškai pervesta 1200 Eur suma, taip pat buvo mokėta ir per Perlo terminalą. Šios sumos laikytinos geranoriškai pervestos. Mokestinė nepriemoka gali mažėti netolygiai, atsižvelgiant į asmens deklaruojamas pajamas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, t.y. administracinėn traukiamo asmens A. Š. parodymus teismo posėdyje, jam iš esmės pripažįstant, kad jis žino CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, tačiau jų nevykdo norėdamas išsaugoti įmonės veiklą, VMI pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. Š. gamybinės prekybinės įmonės savininkui A. Š. (b. l. 2-4); mokesčių mokėtojo – juridinio asmens aktualius duomenis iš kurių matyti, kad A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovas ir savininkas yra A. Š. (b. l. 5-6); VMI 2016 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08)-FR1042-6150 iš kurios nustatyta, kad atsiskaitydama su kreditoriais įmonė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarką, kada įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti (b. l. 7-9); kliento informaciją apie mokestines prievoles (b. l. 10-11, 12-13, 14-15, 16-17); kasos pajamų orderius (b. l. 18-20); kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad A. Š., būdamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovu ir savininku, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, įmonė turėdama galimybę padengti mokestinę nepriemoką visiškai ar bent iš dalies teikė pirmenybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, tiekėjais, todėl pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Pažymėtina, kad minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š., būdamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovu ir savininku, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ką patvirtina ir su pareiškimu pateiktos kasos dokumentų kopijos:

2016 m. vasario 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 05 (b. l. 18), kuriuo atskaitingas asmuo įmonės savininkas A. Š. sumokėjo už elektros energiją bei išėmė pinigus asmeniniam naudojimui, sumoje 869,65 Eur; 2016 m. vasario 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. 04 (b. l. 18), kuriuo A. Š. sumokėto darbo užmokestį už sausio mėnesį bei nuomos mokestį, sumoje 1445,64 Eur; 2016 m. balandžio 19 d. kasos išlaidų orderis Nr. 10 (b. l. 19), kuriuo A. Š. sumokėjo nuomos mokestį ir perkamą kurą, sumoje 340,25 Eur; 2016 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 11 (b. l. 19), kuriuo A. Š. sumokėjo darbo užmokestį už kovo mėnesį sumoje 1181,33 Eur; 2016 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderis Nr. 31 (b. l. 20), kuriuo A. Š. padengė Sodros įmokas sumoje 849,00 Eur; 2016 m. liepos 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 30 (b. l. 20), kuriuo A. Š. sumokėjo skolą už prekes, sumoje 226,66 Eur. Tuo tarpu įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. vasario 29 d. sudarė 31 598,01 Eur (b. l. 14-15); 2016 m. balandžio 19 d. – 32 060,75 Eur (b. l. 12-13); 2016 m. liepos 7 d. – 28 913,19 Eur (b. l. 16-17); o 2016 m. rugsėjo 14 d. – 26 294,16 Eur (b. l. 10-11). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, VMI atstovė nurodė, jog 2016 m. spalio 20 d. mokestinė nepriemoka sudaro 25391,89 Eur. Konstatuotina, kad mokestinė nepriemoka palaipsniui mažėjo, tačiau neženkliai, o A. Š., atsiskaitinėdamas su kitais kreditoriais ne pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas, pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu suponuoja išvadą dėl A. Š. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t.y. tokia pažeidėjo veiksmai, kuomet jis, būdamas skolingas VMI, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriaus, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, suprantant savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norint taip elgtis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. Š., neginčijo ir pripažino, jog įmonės finansinė padėtis buvo ir yra sudėtinga jau nuo 2008 metų, kad jis negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atsiskaitinėjo su kreditoriais, darbuotojais, tiekėjais, komunalinių paslaugų teikėjais, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad šiuo metu įmonėje sudėtinga situacija, todėl mokesčiai mokami pažeidžiant CK nuostatas, o jis, kaip įmonės vadovas, neieškojo būdų kaip išsisukti ar apgauti valstybę, o siekė išsaugoti įmonės veiklą, iš esmės nėra teisingas. A. Š. gamybinė prekybinė įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama imperatyvią įstatymo nuostatą - CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, taip pažeisdama kreditoriaus VMI teises. Minėtos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos privaloma laikytis visiems, nes nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, priešingai CK 6.9301 straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis Nr. ATP-428-360/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis Nr. ATP-491-485/2016).

A. Š. dėl padaryto pažeidimo sutinka iš dalies. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. A. Š. gamybinėje prekybinėje įmonėje finansinė padėtis buvo sudėtinga. Šią aplinkybę kaip minėta patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š., kuris nurodė, kad 2008 m. padarė klaidų ir dėl to atsirado skolų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pateikė VMI atliktų pavedimų kopijas norėdamas įrodyti, kad moka mokesčius. Pavedimai įeina į tikrinamąjį laikotarpį, atlikti internetu iš skirtingų bankų. Iš pavedimų matyti, kad dalis įplaukų nurašoma nuo jo sąskaitos pagal VMI sprendimus, kita dalis išieškoma perdavus priverstinį išieškojimą iš turto per antstolius (b. l. 38, 39, 40). Dalis mokesčių mokama ir savanoriškai (b. l. 34-37). Kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad iš įmonės pelno buvo atlikti mokėjimai, už kuriuos yra traukiamas administracinėn atsakomybėn A. Š., kai tuo tarpu jo įmonė buvo skolinga kitiems kreditoriams, tame tarpe ir VMI, o lėšų nepakako visų kreditorių reikalavimams padengti. Darytina išvada, kad A. Š., žinodamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus, puikiai suprato, jog bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, todėl akivaizdu, kad A. Š., kaip bendrovės vadovas, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai, finansinių sunkumų laikotarpiu jis privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įmonei sumokėjus skolą VMI, dar būtų likusi pakankama suma lėšų, kurios būtų pakakę sumokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai). Skirdamas nuobaudą A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis praeityje baustas administracine tvarka už analogiško teisės pažeidimo padarymą, tačiau su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo ne piktybiškai vengdamas mokėti valstybei, bet dėl to, kad siekė tęsti įmonės veiklą, įmonės finansinė padėtis sunki, pažeidėjas mokestinę nepriemoką nors ir neženkliai, tačiau mažina, žada skolą valstybei sumokėti per ateinančius kelerius metus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, A. Š. skirtina ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant pagal straipsnio sankcijos minimumą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 302, 286, 287, 3022, 3024 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Vaida Baumilė

Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.