KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, A. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Aftalitana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Atenergo“, A. M. dėl žalos atlyginimo.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei UAB „Aftalitana“ nuosavybės teise priklausė automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti šios transporto priemonės buvo įkeistos kreditorei AB „Ūkio bankas“ (po reikalavimų perleidimo – AB „Šiaulių bankas“). Automobilis BMW 745 šalių susitarimu įkeitimo metu buvo įvertintas 160 000 Lt (46 339,20 Eur), o automobilis BMW X5 – 105 000 Lt (30 410 Eur). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, jos bankroto administratore paskyrė atsakovę UAB „Atenergo“, kurios direktoriumi ir įgaliotu asmeniu buvo atsakovas A. M. Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorė iš automobilių saugojimo aikštelės perėmė ieškovei priklausančias transporto priemones BMW 745 ir BMW X5. Ieškinyje nurodoma, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu įkaito turėtoja AB „Šiaulių bankas“ pateikė pasiūlymą varžytynių būdu parduoti transporto priemonę BMW 745 už pradinę 50 000 Lt (14 481 Eur) kainą, o transporto priemonę BMW X5 – už 35 000 Lt (10 136,70 Eur) kainą, tačiau nei šiame, nei vėliau vykusiuose kreditorių susirinkimuose nutarimas dėl šio turto pardavimo nebuvo priimtas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad bankroto proceso metu atsakovai intensyviai naudojo abi transporto priemones bankroto administratorės UAB „Atenergo“ veiklos ir asmeniniais tikslais, nuo bankroto proceso pradžios šių transporto priemonių rida padidėjo daugiau nei 100 000 km, jų pardavimo klausimo sprendimas nepagrįstai buvo vilkinamas. Atstatydinus UAB „Atenergo“ iš bankroto administratorės pareigų, atsakovė vengė naujajai bankroto administratorei perduoti BUAB „Aftalitana“ dokumentus ir turtą, ginčo transporto priemonės ieškovei buvo perduotos tik 2016 m. lapkričio 2 d. Atlikus transporto priemonių diagnostinę apžiūrą buvo nustatyti transporto priemonių techniniai trūkumai. 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta automobilių BMW 745 ir BMW X5 pardavimo kaina ir tvarka. Bankroto administratorė UAB „Geraldis“ įvykdė kreditorių nutarimą ir 2017 m. birželio 2 d. transporto priemonę BMW 745 pardavė už 3 600 Eur, o BMW X5 – už 3 100 Eur.
4. Ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai vykdė bankroto administratorės pareigas, vilkino automobilių pardavimo klausimo sprendimą, intensyviai naudojo transporto priemones ir dėl šių neteisėtų buvusios bankroto administratorės veiksmų transporto priemonės prarado bankroto proceso pradžioje buvusią vertę, todėl ieškovė ir jos kreditoriai dėl to patyrė turtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarytą žalą sudaro skirtumas tarp pirmajam kreditorių susirinkimui siūlytos ir tuo metu realią rinkos vertę atitinkančios transporto priemonių kainos ir faktinės turto pardavimo kainos, tai yra 17 917,70 Eur, kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai.
5. Dėl to ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. M. ir UAB „Atenergo“ 17 917,70 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Atenergo“ 5 717,70 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 5 717,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. rugpjūčio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą, jos bankroto administratore paskyrė atsakovę UAB „Atenergo“, kurios direktoriumi ir įgaliotu asmeniu buvo atsakovas A. M. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto administratorė perėmė ieškovei priklausančias transporto priemones BMW 745 ir BMW X5. Atstatydinus bankroto administratorę, atsakovė automobilius BMW 745 ir BMW X5 naujajai bankroto administratorei UAB „Geraldis“ perdavė 2016 m. lapkričio 2 d. Teismas nustatė, kad vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą dėl transporto priemonių pardavimo, 2017 m. birželio 2 d. automobilis BMW 745 buvo parduotas už 3 600 Eur, o automobilis BMW X5 – už 3 100 Eur sumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. M. yra atsakovės UAB „Atenergo“ darbuotojas, todėl jis nėra civilinės atsakomybės subjektas dėl neteisėtais bankroto administratorės veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Atenergo“ nuo automobilių perėmimo, tai yra 2013 m. balandžio 2 d., iki jos atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų, tai yra 2016 m. balandžio 11 d., neorganizavo šio turto pardavimo, intensyviai naudojo transporto priemones ir tai yra jos neteisėti veiksmai, dėl kurių sumažėjo kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš gautinų lėšų, pardavus automobilius už tuo metu buvusią rinkos kainą. Teismas konstatavo, kad ieškovei padarytą turtinę žalą sudaro skirtumas tarp pirmajam kreditorių susirinkimui siūlytų pradinių transporto priemonių pardavimo kainų bei 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimui siūlytų pradinių turto pardavimo kainų, tai yra 5 717,70 Eur (14 481 Eur +10 136,70 Eur) – (10 000 Eur + 8 900 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Atenergo“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, kuri nepatvirtina, jog atsakovė neteisėtai naudojo ieškovei priklausančias transporto priemones bei nesiėmė priemonių operatyviai parduoti bendrovės turtą. Teismas neįvertino, jog turtas ilgą laikotarpį nebuvo parduodamas ne dėl atsakovės, o dėl pačių kreditorių kaltės, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
7.2. Teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, nors ieškovė byloje neįrodė žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai žalos dydį nustatė pagal 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo metu pasiūlytos turto kainos ir 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkime pasiūlytos kainos skirtumą, nors šių susirinkimų metu pasiūlytos turto kainos nepatvirtina realios transporto priemonių vertės.
7.3. Teismas neįvertino atsakovės atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, jog dar iki bankroto bylos iškėlimo ginčo transporto priemonės buvo nuvertėjusios ir jų balansinė vertė sudarė 1 Eur, todėl žala ieškovei negalėjo būti padaryta. Be to, teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog bankroto proceso metu atsakovė pagerino ieškovei priklausančias transporto priemones ir padidino jų vertę.
7.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo transporto priemonės buvo parduotos UAB „Autotechnum“, todėl šios įmonės pateikti apžiūros duomenys apie automobilių techninę būklę ir jų remonto kaštus negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs ir neatitinka realios transporto priemonių būklės bei vertės jų pardavimo metu.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad draudžiamajam įvykiui konstatuoti turi būti nustatytos administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nurodytos sąlygos, todėl trečiasis asmuo nepasisako dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, kuri nepatvirtina, jog atsakovė neteisėtai naudojo ieškovei priklausančias transporto priemones bei nesiėmė priemonių operatyviai parduoti bendrovės turtą. Teismas neįvertino, jog turtas ilgą laikotarpį nebuvo parduodamas ne dėl atsakovės, o dėl pačių kreditorių kaltės, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
12. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, tai yra įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016 ).
13. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta atsakovė UAB „Atenergo“. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydino UAB „Atenergo“ iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą. Šioje byloje ieškovė BUAB „Aftalitana“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Geraldis“, pareiškė buvusiai bendrovės administratorei ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bankroto administratorė nesiėmė veiksmų kuo skubiau organizuoti bankrutuojančios įmonės turto pardavimą ir kuo greičiau parduoti ginčo transporto priemones, taip pat atsakovės neteisėti veiksmai yra grindžiami tuo, kad bankroto administratorė ir jos įgaliotas asmuo neteisėtai naudojo įmonei priklausiusias transporto priemones. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai byloje yra įrodyti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės, administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti yra taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016 pripažino, kad atsakovė netinkamai, vangiai, nesklandžiai ir neoperatyviai vykdė įmonės bankroto procedūras. Palikdamas šią pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad atsakovės neveikimas (delsimas) vykdyti bankroto procedūras yra akivaizdus, todėl tai daro neigiamą įtaką bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams. Atsižvelgtina ir į tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V4-3 UAB „Atenergo“ už BUAB „Aftalitana“ bankroto proceso administravimo metu padarytus pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas. Šios institucijos patikrinimo išvadoje konstatuota, kad vykdydama BUAB „Aftalitana“ bankroto procedūras, atsakovė, be kita ko, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, nes neorganizavo įmonės turto pardavimo bei klausimo sprendimo įmonės kreditorių susirinkime dėl Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino pratęsimo, šiam terminui nesuėjus, taip pat pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkto nuostatas, nes nešaukdama kreditorių susirinkimo, bankroto administratorė vilkino bankroto procesą. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų šaukti bendrovės kreditorių susirinkimus, organizuoti kuo greitesnį ir efektyvesnį įmonės turto pardavimą. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai ir pažeisdama Įmonių bankroto įstatymo nuostatas vykdė BUAB „Aftalitana“ bankroto procedūras, todėl tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu (CK 6.246 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog bankroto proceso metu atsakovai naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausiusius automobilius BMW 745 ir BMW X5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto proceso metu abiejų ieškovei priklausančių transporto priemonių rida padidėjo daugiau nei 100 000 km, todėl akivaizdu, kad atsakovė ir su ja susiję asmenys transporto priemones naudojo intensyviai ir sistemingai. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla ir jos turto disponavimu susijusius klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013 m. gegužės 8 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta bankroto administratorės UAB „Aftalitana“ administravimo išlaidų sąmata, kurioje ūkio išlaidoms, iš jų ir transporto išlaidoms, buvo numatyta skirti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, jog ginčo transporto priemonių naudojimas buvo būtinas ieškovės bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai būtų priėmę nutarimą, kuriuo atsakovei bei su ja susijusiems asmenims būtų leista bankroto proceso metu naudoti bendrovei priklausančias transporto priemones. Priešingai, byloje esantis 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 patvirtina, kad jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditorė AB „Šiaulių bankas“ išreiškė valią organizuoti šių transporto priemonių pardavimą viešose varžytynėse, siūlė šio turto pardavimo kainą ir tvarką, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorė be kreditorių sutikimo ilgą laikotarpį naudojosi įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, todėl tokie atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu (CK 6.246 straipsnis).
16. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, nors ieškovė byloje neįrodė žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai žalos dydį nustatė pagal 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo metu pasiūlytos turto kainos ir 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkime pasiūlytos kainos skirtumą, nors šių susirinkimų metu pasiūlytos turto kainos nepatvirtina realios transporto priemonių vertės. Su šiomis skundo nuostatomis galima iš dalies sutikti.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien neteisėtų veiksmų bei kaltės nustatymas nėra pakankamas pagrindas asmens civilinei atsakomybei taikyti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tai yra žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro ginčo transporto priemonių nuvertėjimas. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei padarytą žalą sudaro skirtumas tarp 2013 m. gegužės 8 d. pirmajame kreditorių susirinkime kreditorės AB „Šiaulių bankas“ pasiūlytų bei 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkime kreditorių pasiūlytų pradinių turto pardavimo kainų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia žalos dydžio skaičiavimo tvarka nesutinka.
18. Iš byloje esančio 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditorė AB „Šiaulių bankas“ pateikė pasiūlymą iš varžytynių parduoti ieškovei priklausančias transporto priemones BMW X5 ir BMW 745, nustatyti pradinę transporto priemonės BMW 745 varžytynių kainą 50 000 Lt (14 481 Eur), o transporto priemonės BMW X5 pradinę kainą nustatyti 39 000 Lt (11 295 Eur). 2017 m. sausio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nustatė pradinę iš varžytynių parduodamo automobilio BMW X5 kainą 8 900 Eur, o pradinė iš varžytynių parduodamo automobilio BMW 745 kaina nustatyta 10 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkto nuostatas bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas yra kreditorių susirinkimo kompetencija, tačiau nagrinėjamoje byloje kreditorių nustatyta turto pardavimo kaina nėra pakankamu pagrindu spręsti klausimą dėl bankrutavusiai įmonei padarytos žalos dydžio. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkime AB „Šiaulių bankas“ pasiūlyme nurodyta pradinė turto pardavimo kaina atitiko realią tuo metu buvusią ginčo transporto priemonių rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. gegužės 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarimas dėl transporto priemonių pardavimo už kreditorės pasiūlyme nurodytą pradinę kainą net nebuvo priimtas. Analogiška išvada darytina ir dėl 2017 m. sausio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nustatytos turto kainos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šio susirinkimo metu kreditorių nustatyta pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina atitiko realią tuo metu buvusią šių transporto priemonių rinkos vertę. Dėl to vien kreditorių susirinkime pasiūlytos ar nustatytos pradinės turto pardavimo kainos nėra pakankamos daryti išvadą apie atsakovės padarytos žalos faktą ir jos dydį.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas klausimą dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti realią ieškovei priklausančių transporto priemonių rinkos vertę pirmojo kreditorių susirinkimo dieną, tai yra 2013 m. gegužės 8 d., kai atsakovei tapo žinoma kreditorių valia dėl ieškovei priklausančių transporto priemonių pardavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo aiškintis aplinkybes, kokia buvo reali ginčo transporto priemonių rinkos vertė 2016 m. lapkričio 2 d., kai atsakovė transporto priemones BMW 745 ir BMW X5 perdavė ieškovės bankroto administratorei UAB „Geraldis“. Šios aplinkybės turėjo būti nustatytos atsižvelgiant į duomenis apie grąžintos transporto priemonės techninę būklę bei įvertinus, kokią įtaką transporto priemonių vertei turėjo jų naudojimas bei automobilių ridos padidėjimas. Pažymėtina, kad tik nustačius, kokia buvo transporto priemonių rinkos vertė 2013 m. gegužės 8 d. ir šią vertę palyginus su 2016 m. lapkričio 2 d. buvusia transporto priemonių verte, galima daryti išvadą dėl žalos padarymo fakto bei jos dydžio. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010). Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo transporto priemonių vertės nurodytais laikotarpiais, esant poreikiui spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo ir tuo tinkamai nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Kadangi bylos aplinkybės dėl žalos fakto ir jos dydžio nebuvo tinkamai nustatytos, nebuvo tinkamai surinkti ir įvertinti šiam klausimui išnagrinėti reikšmingi įrodymai, darytina išvada, kad šios bylos dalies esmė nebuvo tinkamai atskleista.
20. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad teismas neįvertino atsakovės atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, jog dar iki bankroto bylos iškėlimo ginčo transporto priemonės buvo nuvertėjusios ir jų balansinė vertė sudarė 1 Eur, todėl žala ieškovei negalėjo būti padaryta, o bankroto proceso metu atsakovė pagerino ieškovei priklausančias transporto priemones ir padidino jų vertę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kuriais buvo įrodinėjamos aplinkybės apie transporto priemonių pagerinimą jų naudojimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, todėl ir šiuo tikslu buvo būtina aiškintis aplinkybes, kokia buvo reali ginčo transporto priemonių vertė 2013 m. gegužės 8 d., bei kokia buvo jų vertė atsakovei grąžinus šiuos automobilius bankroto administratorei, ar gali būti laikomi pagrįstais atsakovės atsikirtimai dėl ginčo transporto priemonių pagerinimo. Sprendžiant šį klausimą atsakovei taip pat turėjo būti pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo transporto priemonių vertės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi byloje be kitų civilinės atsakomybės sąlygų yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nors priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priežastinis ryšys byloje yra įrodytas, tačiau teismo sprendime nėra nurodyta išsamesnių šią teismo išvadą patvirtinančių argumentų. Pažymėtina, kad pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus tinkamai nustačius ginčo transporto priemonių rinkos vertę ir paaiškėjus, kad ieškovei yra padaryta žala, pirmosios instancijos turėjo aiškintis, ar ši žala atsirado dėl byloje įrodinėtų atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra nustatyti, ar egzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis). Taigi byloje turi būti nustatyta, ar atsakovės neveikimas, tai yra delsimas kuo skubiau organizuoti bankrutuojančios įmonės turto pardavimą ir kuo greičiau parduoti ginčo transporto priemones nulėmė žalos atsiradimą, taip pat įvertinti, ar ginčo transporto priemonių nuvertėjimą lėmė neteisėtas ieškovei priklausančių transporto priemonių naudojimas, ar žalos dydžiui neturėjo įtakos aplinkybės, kurios nepriklausė nuo atsakovės valios ir jos neteisėtų veiksmų. Priimant skundžiamą sprendimą šios bylos aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos ir įvertintos, todėl šios bylos dalies esmė taip pat liko tinkamai neatskleista.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl žalos fakto ir jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio. Atsižvelgdama į tai, kad teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę surinkti naujus įrodymus, kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Marius Dobrovolskis
Erika Misiūnienė