Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1699-257-2015].docx
Bylos nr.: I-1699-257/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 191715773 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

2015 m. balandžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. P.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Robertui Verkulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas D. P. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti neturtinę žalą 3 000 Lt.

Pareiškėjas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, prašo jo skundą tenkinti. Skundu prašė priteisti 4 000 eurų, tačiau posėdžio metu prašo sumažinti prašomą priteisti pinigų sumą – iki 3 000 eurų. Prie skundo pateiktų prašymų atsisako. Pareiškėjo nuomone, iš pateiktos medžiagos matosi, kad areštinės pareigūnai ir Šiaulių apskrities VPK vadovybė sąmoningai, tikslingai nepašalindavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro bei kitų institucijų, tikrinusių areštinės būklę, nurodytų pažeidimų, pažeidinėjo visus teisės aktus. 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo akte yra nustatyta, kad VPK ankstesnių nurodymų neįvykdė. Savo skunde nurodė, kad 14 parų negalėjo nusiskusti, kadangi jam nedavė veidrodžio, dėl to jam niežėjo odą. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog veidrodžio jis pats atsisakė. Tvirtina, kad veidrodžio jam niekas nedavė, tai įrodo faktas, kad inventorizacijos sąraše veidrodis nėra pažymėtas. Jo žiniomis, kiekvienas išduodamas daiktas turi būti pažymėtas inventorizacijos numeriu. Pareigūnų teiginys, kad veidrodžio jis neprašė, nėra įrodytas, nes nėra pateiktas joks tarnybinis pranešimas, joks paaiškinimas, pareigūnai dėl įvykio nebuvo apklausti ir raštu tokie duomenys niekur nėra užfiksuoti.

Atsakovo atstovas nurodo, kad kamerose leidžiama naudotis prailgintuvais-laidais, tačiau generalinio komisaro patvirtintose vidaus tvarkos taisyklėse nenurodyta, kad leidžiama naudotis prailgintuvais. Rozetės yra įrengtos prieš atvirą tualetą, nėra jokios pertvaros, rozetės įrengtos 140 cm aukštyje. Mano, kad rozetės, kaip ir kriauklė, tualetas, turi būti įrengtos taip, kad būtų bendrai prieinamos. Jei būnant areštinėje ilgą laiką, kaip jis šiuo atveju 14 parų, neturi prailgintuvo, vadinasi, negali išsivirti arbatos, pasišildyti vandens dėl asmens higienos procedūrų atlikimo, neturi galimybių išsiplauti kojinių, apatinio trikotažo. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi būti įrengta, tačiau rozetė įrengiama kameroje tam, kad ji būtų patogi prieiti, naudotis visiems. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad 14 dienų negalėjo nusiskusti, o nesiskutęs, privalėjo keletą kartų važiuoti į teismą, jautėsi žeminamas, kentė pašaipas, patyrė nemalonius išgyvenimus, oda niežėjo, dėl negalėjimo nusiskusti barzdos odą išbėrė, dėl tokios jo išvaizdos aplinkiniai šaipėsi. Mano, kad tai – žmogaus orumo žeminimas. Visą laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose nuo lubų į miegamąją vietą byrėjo tinkas, dažų atplaišos, kvapas – atspurusių dažų, dėl šios priežasties jam buvo sunku kvėpuoti, kankino čiaudulys, sudirgo gleivinė ir negalėdavo normaliai išsimiegoti. Turi problemų dėl sveikatos būklės, tačiau dėl šių nusiskundimų pateiks kitą ieškinį. Dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų emociškai, dvasiškai išgyveno, nes atėjusi jo sužadėtinė į pasimatymą jo išsigando, o jis dėl to labai išgyveno, verkė. Toks elgesys su sulaikytaisiais areštinėse yra sąmoningas. Mano, kad šios problemos nebuvo šalinamos sąmoningai daugiau nei metus laiko. Taip pat palaiko savo skunde išdėstytas aplinkybes.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Robertas Verkulevičius nurodė, kad pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti tris būtinąsias valstybės atsakomybės rūšies sąlygas – pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Jeigu šios sąlygos neįrodomos, mano, kad nebelieka teisinio bei faktinio pagrindo žalai atlyginti. Patalynė yra plaunama, dezinfekuojama, paminėjo, kad skundai atsirado ne iškart, o gerokai vėliau. Dėl atsilupusios dažų dangos – niekas neneigia, kad reikalingas remontas, tačiau planuojama šiais metais atidaryti naujas areštinės patalpas, atitinkančias nustatytus higienos normų reikalavimus, todėl remontai kol kas neatliekami. Kiek buvo atlikta areštinės kamerų tikrinimų dėl higienos normų reikalavimų, nebuvo nurodyta, kad areštinė yra netinkama asmenims laikyti. Yra nurodyta, jog kamerų sienų danga yra aptrupėjusi, kad sienų danga nėra padengta lengvai valoma dezinfekuojančia danga, tačiau yra nurodyta, kad areštinės kamerose yra įrengti santechniniai mazgai, atskirti pertvara, santechniniuose mazguose įrengtos tupyklos, patalpose įrengta praustuvė, kad tikrintos patalpos yra vėdinamos, asmenys yra aprūpinami švaria patalyne, kad patalpose nesijaučia blogo kvapo, nors pareiškėjas kategoriškai teigia, kad patalpose buvo blogas kvapas, dulkės, galima pagalvoti, kad žmogus buvo laikomas ne kameroje, o buvo uždarytas statybų aikštelėje, ko tikrai nebuvo. Mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, prašo jo netenkinti. Tai, kad patalpos nebuvo remontuotos, kad sienų danga vietomis atsilupusi, sveikatai tokie dalykai negali turėti jokios įtakos ar pasekmių. Rozetės kamerose yra įmontuotos ir veikiančios, norint jomis naudotis galima naudotis prailgintuvais. Galbūt kyla kažkokių nepatogumų, tačiau nemano, kad tai pareiškėjui galėjo sukelti tokius smarkius išgyvenimus, kaip jis aiškina. Įrengus naujas areštinės patalpas, rozetės bus įmontuotos pagal reikalavimus. Dėl veidrodžio – pareiškėjas neprašė veidrodžio, kadangi nėra raštiško prašymo, tai būtų buvę užfiksuota tarnybiniame pranešime. Inventorizacijos aktuose veidrodžiai skutimuisi nėra fiksuojami, kadangi jie yra menkaverčiai daiktai, jie greitai nurašomi. Veidrodžių areštinėje tikrai yra ir esant reikalui, veidrodžiai yra duodami sulaikytiems asmenims asmens higienos reikmėms, tačiau jis greit nurašomas, kadangi yra menkavertis daiktas. Ar daiktas privalo turėti inventorizacijos numerį, priklauso nuo daikto vertės. Jei daiktas yra labai nedidelės vertės, inventorizacijos numeris jam nepriklauso.

Atsakovas atsiliepimu (42–45 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. P. skundas tenkintinas iš dalies.                       

Administracinėje byloje yra Šiaulių apskrities VPK 2015-04-15 pažyma Nr. 40-S-33973 „Dėl D. P.” (126–127 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinėje buvo laikomas nuo 2015-02-05 iki 2015-02-18 kameroje Nr. 8 (kameros plotas 22,63 m2) ir kameroje Nr. 7 (kameros plotas 20,97 m2) ir visą nurodytą buvimo areštinėje laiką pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, t. y. dėl nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį laikant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinėje.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo tarnybinio pranešimo (47–49 b. l.) matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinė įrengta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ bei daliniais šio įsakymo pakeitimais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ XI skyriuje nurodyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis, kaip 5 m2 (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sanitarinio mazgo plotas – apie 1 m2. Kameroje esantys baldai įskaičiuojami į bendrą gyvenamąjį plotą. Kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Sanitariniame mazge yra „Genujos“ tipo klozetas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi tai nenumato areštinių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai. Stebint pro kameros duryse esančią stebėjimo angą, asmenų, būnančių sanitariniame mazge, nesimato. Kameroje prie išorinių sienų stovi keturios metalinės dviaukštės lovos, prie jų keturios spintelės, viduryje kameros stovi stalas, prie jo taburetė, ant sienos pakabintos lentynėlės ir pakabos rūbams. Stalas nuo sanitarinio mazgo sienelės yra 2 m atstumu. Kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Kameroje esantiems asmenims yra suteikiame teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Iš kameroje esančių aštuonių lovų naudojamos tik keturios apatinės, o viršutinės naudojamos kaip lentynos daiktams susidėti. Areštinės kamerų langai įstiklinti permatomu stiklu, atsidarinėja. Visi kamerose esantys baldai tvarkingi, švarūs, tačiau patalpoms reikalingas remontas, nuo sienų, lubų, grindų lupasi dažų danga, trupa, byra tinkas. Areštinės kamerų įrengimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ V skyrius.

Areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Tai reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ V skyrius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra jokių pastabų dėl temperatūros, santykinės drėgmės, oro judrumo. Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai patikrinimo akte nurodė, kad areštinės patalpose reikalingas remontas. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas ne remontuoti seną areštinę, o įrengti naują areštinę adresu Purienų g. 48 Šiauliuose. Nuo 2014 metų pavasario yra vykdomi jos įrengimo darbai, kuriuos numatoma baigti 2015 m. balandžio mėnesį.

Pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-01-14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinių vidaus tvarkos taisykles, areštinėje laikomų asmenų dienotvarkėje numatyta, kad asmenys, laikomi areštinėje, maudosi duše šeštadieniais nuo 9:00 val. iki 17:00 val. D. P. šeštadieniais buvo suteikta teisė išsimaudyti duše. 2015-02-07 šia teise pasinaudojo, o 2015-02-14 išsimaudyti duše atsisakė. Tai pažymėta „Išvedamų į dušą, pasivaikščioti registracijos žurnale“, kuriame parašu patvirtinti, kad  maudytis D. P. atsisakė. Areštinės dušo patalpoje bei kamerose veidrodžių nėra. Tačiau, jei asmuo paprašo areštinės pareigūnų, veidrodis duodamas dušo metu asmeniui nusiskusti, prižiūrint pareigūnui. Pareiškėjas prie savo daiktų veidrodžio neturėjo ir prašymų nusiskusti areštinės darbuotojams nepateikė.

HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 52 punkte reglamentuoja, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pagal nustatytą areštinės dienotvarkę, laikas nuo 6.30 val. iki 7.00 val. skiriamas kamerų valymui. Kamerose laikomi asmenys tuo metu aprūpinami inventoriumi kamerų valymui, bei patys privalo išsiplauti bei susitvarkyti kameras.

Asmenims, pristatytiems į areštinę, yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) bei puodelis. Šio inventoriaus išdavimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais Kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis yra dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje, tai yra iškaitinamas aukštoje temperatūroje. Nuo karščio patalynė kartais paruduoja ir gali atrodyti purvina, tačiau rudos dėmės atsiranda ne nuo nešvarumo, o nuo dažno dezinfekavimo. Visi patalynės dezinfekavimai registruojami Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale. Lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“. Vieną kartą panaudota patalynė ir lovos skalbiniai jų nedezinfekavus ir neišplovus asmenims, laikomiems areštinėje, neišduodami. 

Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą (52–56) dėl žemės sklypo su statiniais, tarp jų ir areštinės, įregistravimo nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo su statiniais planą, schemą, patalpų išplanavimą, išdėstymą ir jų aprašymą (50, 57–60 b. l.), Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 28 d. pažymą Nr. 11VL-150 „Dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų, jų sveikatos priežiūros prieinamumo bei tinkamumo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ (65–69 b. l.). Iš pažymos matyti, kad patikrinimas atliktas, siekiant įvertinti areštinės patalpų įrengimo, medicinos punkto veiklos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akte Nr. EP-296 konstatuota, jog Šiaulių AVPK areštinės patalpos neremontuojamos. Visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, grindų ir lubų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai. Pateikta išvada: Šiaulių AVPK areštinėje pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 ir 48 punktų reikalavimai. Patikrinimo dieną pažeidimai nebuvo pašalinti. Pateikta informacija, kad areštinė 2015 m. pirmą ketvirtį bus perkelta į naujai įrengtas ir suremontuotas patalpas buvusiame Šiaulių rajono policijos komisariato pastate. Toliau nurodyta, kad asmenims, laikomiems Šiaulių AVPK areštinėje, maistą ruošia VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras pagal Šiaulių AVPK ir Paslaugos tiekėjo 2014 m. vasario 24 d. Pagaminto valgio tiekimo asmenims, laikomiems Šiaulių AVPK struktūrinio padalinio areštinėje, sutartį Nr. 40-IL-1156. Pagamintą maistą Paslaugos tiekėjas savo transportu termosuose pristato į areštinę. Maistą areštinėje laikomiems asmenims išdalina areštinės darbininkė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka sveikatą pasitikrinusi. Šiaulių AVPK reikalavimų nustatyta tvarka turi Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008-12-22 išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 271, suteikiantį teisę verstis maisto tvarkymu. Leidžiamas produktų grupių asortimentas – viešojo maitinimo patiekalai. Apklausus areštinėje laikomus asmenis, nusiskundimų dėl maisto kokybės ir kiekybės nebuvo.

Asmenims, laikomiems areštinėje, sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (karštomis dienomis ir dažniau), kasdien vieną valandą pasivaikščioti lauke, o moterims, nepilnamečiams ir sergantiems tuberkulioze – du kartus per dieną po vieną valandą.

Areštinė patalynės turi pakankamai, patalynė atnaujinta. Areštinės patalynė sandėliuojama laikantis higienos normų reikalavimų. Kiekvienas asmuo, laikomas areštinėje, aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir lovos skalbiniais (užvalkalu pagalvei, užvalkalu antklodei, paklode) ir rankšluosčiu. Patalynė keičiama vieną kartą per savaitę. Patalynę skalbia UAB „Šiaulių skalbykla” pagal Šiaulių AVPK ir Paslaugų teikėjo 2014 m. balandžio 9 d. sutartį Nr. 40-FL-2161.

Areštinės kamerų ir kitų patalpų deratizaciją, dezinsekciją, dezinfekciją atlieka UAB „Šiaulių dezinfektorių brigada“ pagal Šiaulių AVPK ir Vykdytojo 2012 m. sausio 27 paslaugų teikimo sutartį Nr. 40-IL-367. Lovos minkštasis inventorius, kurio skalbti negalima, dezinfekuojamas areštinėje įrengtoje dezinfekcinėje kameroje.

Areštinės medicinos kabineto nuostatai ir vidaus tvarkos taisyklės patvirtinti Šiaulių AVPK viršininko 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 40-V-692. Šiaulių AVPK turi Valstybinės akreditavimo sveikatos veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, išduotą 2006 m. vasario 7 d. Nr. 2989, patikslintą 2010 m. gegužės 13 d., suteikiančią teisę Šiaulių AVPK verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti slaugos – bendruomenės slaugos paslaugas. Atsakovas pateikė UAB „Šiaulių dezinfektorių brigados“ Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo aktus (70 – 71 b. l.). Pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 57 VMIP-213 (73 –88 b. l.) patvirtina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė atitinka nustatytus reikalavimus.

              Atsakovas pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo aktą Nr. EP-429 (79–81 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 18 d.). Patikrinimo akte nustatyta, kad ankstesnio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės patikrinimo metu nustatyti Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkto ir 48 punkto reikalavimų pažeidimai nepašalinti: patalpos neremontuotos, nuo sienų, lubų, grindų lupasi dažų danga, trupa, byra tinkas, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad maistas vietoje negaminamas, tiekiamas iš Darbo rinkos mokymo centro kavinės, pristatomas termosuose 3 kartus per dieną, išdalinamas iš karto po pristatymo. Valgiaraštis sudarytas maisto tiekimo įmonės, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis.

Asmenų, laikomų areštinėse, pasivaikščiojimas gryname ore kiemeliuose organizuojamas pagal sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai valomi, švarūs.

Areštinės kamerose yra sanitariniai mazgai, sanitariniai įrengimai veikia. Karštas vanduo tiekiamas į sanitarinę švaryklą, medicinos punktą ir indų plovyklą. Šaltas vanduo tiekiamas į kameras tinkamas gerti. Sulaikytieji maudosi duše 1 kartą per savaitę. Kameros vėdinamos atidarius langus.   

Kiekvienam asmeniui kameroje skiriamas numatytas teisės aktus atitinkantis inventoriaus kiekis. Lovos skalbiniai keičiami 1 kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai surenkami į polietileninius maišus, laikomi sanitarinės švaryklos patalpoje, tam skirtoje dėžėje. Užkrečiamosiomis ligomis sergančiųjų skalbiniai surenkami į atskirus maišus, skalbimui sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, kuri nešvarius skalbinius išveža ir švarius pristato savo transportu. Neskalbiamas minkštasis inventorius nukenksminamas dezinfekcijos kameroje, kuri eksploatuojama nuo 1997 metų, dezinfekcijos efektyvumas netikrinamas. Nukenksminamos įkrovos registruojamos tam skirtame žurnale. Švarūs skalbiniai ir patalynė laikomi šalia švaryklos esančioje sandėliavimo patalpoje.

Bendras patalpas valo valytojos, kameras – sulaikytieji asmenys, valoma drėgnu būdu. Valymo inventorius, skirtas kamerų valymui – tvarkingas, bendrų patalpų valymo inventorius susidėvėjęs. Valikliai ir dezinfekantai naudojami pagal gamintojų nurodytą paskirtį, naudojimo instrukcijas, saugos duomenų lapus, o biocidams ir autorizacijos liudijimus turi.

Areštinės medicinos kabinete vykdomai veiklai leidimas – higienos pasas Nr. HP-41 išduotas 2010-03-25 (ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklai pagal licencijuojamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą).

Atsakovas pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo aktą Nr. EP-122 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 31d., 133–135 b. l.), kuriame nurodyta, kad tikrinimo metu kameros Nr. 7 ir Nr. 8 buvo švarios, tvarkingos, jose neužuodžiamas nemalonus kvapas. Kamerose sienų danga aptrupėjusi, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiamas HN 37:2009 punktas 27). Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.  Sanitariniuose mazguose įrengtos tupyklos. Patalpose  yra  praustuvė,   tualeto  reikmenų   lentynėlės. Gyvenamųjų patalpų valymo inventorius (šepečiai, kibirai, šluostės) laikomas vienoje patalpoje, paženklintas, švarus, sausas. Tikrintos gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Kiekvienas sulaikytasis aprūpinamas minkštu inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) tai pažymima nustatytos formos dokumente „Kratos protokolas“, iki 2015-02-09 – tam skirtame žurnale, sulaikytajam pasirašant. Patalynė keičiama kartą per savaitę ir skalbiama UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal sudarytą sutartį (nešvari patalynė surenkama į specialius maišus ir išvežama į skalbyklą). Minkštasis inventorius, kurio negalima  skalbti,  nukenksminamas   (dezinfekuojamas)   dezinfekcijos   kameroje. Kontroliuojamas dezinfekcinės kameros dezinfekcinis režimas, duomenys fiksuojami žurnale.

Pateikti atsakovo Išvedamų į dušą, pasivaikščioti registracijos žurnalas (82–94 b. l.), Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas (95–97 b. l.), Asmenų, laikomų policijos areštinėje paskirstymo žurnalas (98–112 b. l.) patvirtina aukščiau nustatytas aplinkybes.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo tarnybinio pranešimo (47–49 b. l.) matyti, kad pareiškėjas per visą areštinėje būtą laikotarpį jokių prašymų, skundų dėl laikymo sąlygų areštinėje, prastos ar netinkamos patalynės, dėl sveikatos priežiūros suteikimo nepateikė. Taigi, dėl posėdžio metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jam nebuvo išduotas veidrodis, kad jis galėtų nusiskusti, ir dėl nepatogumų naudojantis rozetėmis bei kitų skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas raštu nesikreipė į areštinės atsakingą pareigūną, nors jam tai padaryti niekas netrukdė. Tai rodo pareiškėjo posėdžio metu pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro atsakymai į jo skundus (130–132 b. l.), kad pareiškėjas  į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą kreipėsi tik praėjus mėnesiui ir daugiau po išvykimo iš areštinės. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-04-03 atsakydamas raštu Nr. S-1474 (1.23) pareiškėjui (130 b. l.) nurodė, kad pareiškėjo skunde minimi faktai dėl nešvaraus minkšto inventoriaus ir neaprūpinimo švariais gulto skalbiniais, dėl kamerose nesančių lentynėlių higienos priemonėms susidėti, nebuvo galimybės langus atidaryti, nepasitvirtino, o pareiškėjo skunde nurodyto trūkumo dėl dušo patalpose veidrodžių įrengimo nereglamentuoja HN 37:2009. Taip pat Šiaulių visuomenės sveikatos centras tuo pačiu raštu informavo pareiškėją, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal pareiškėjo minimus faktus atlikti kapitalinius remontus, įrengti patalpų vėdinimo sistemą (pašalinti nemalonius kvapus), pakeisti elektros instaliaciją, įrengti sandarius, izoliuotus sanitarinius mazgus, aukštas pertvaras tarp gyvenamosios dalies ir sanitarinio mazgo bus reikalaujama tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams. Taigi, teik posėdžio metu, tiek pareiškėjo skunde nurodyti atsakovo pažeidimai vertintini kaip nepagrįsti ir subjektyvūs.

Taigi, teismas kitų atsakovo pažeidimų (išskyrus Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkto ir 48 punkto reikalavimai) dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka kalinimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę (14 parų), mastą bei intensyvumą, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes nurodyti higienos normų reikalavimų pažeidimai nesukėlė ir pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje, jo žaizda supūliavo. Iš administracinėje byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos (61–64 b. l.) matyti, kad pareiškėjui buvo sutvarkyta durtinė nugaros žaizda, dgn.: sena, pūliuojanti durtinė žaizda nugaroje. Kiti įrašai – kad žaizda gyja. Pareiškėjas, kaip nurodė posėdžio metu, pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo įstatymą į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl netinkamų paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, nėra kreipęsis. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamo gydymo galėtų spręsti pagal kompetenciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Pasinaudojus nustatyta tvarka, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 102 straipsnio 2 punktu,  teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 18 d. buvo pažeista pareiškėjo D. P. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

Teisėja                                                                      Laisvutė Kartanaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-7-2/2008