Bylos Nr. 1S-1390-317/2015

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas S. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatų taikymo, ir

n u s t a t ė :

S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini)., Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (9 nusikalstamos veikos), 150 straipsnio 4 dalį (17 nusikalstamų veikų), 153 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 6 dalį, BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, galutine 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1250 Lt bauda.

Nuteistasis 2015 m. birželio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė taikyti jo atžvilgiu BVK 157 straipsnį ir panaikinti Marijampolės pataisos namų administracijos sprendimus netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 158 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pagrindais. Nuteistojo nuomone, jam turi būti taikomas švelnesnę padėtį numatantis įstatymas, t. y., BVK 157 straipsnis, galiojęs jo nuteisimo metu BK 3 straipsnio pagrindu.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė S. Ž. skundą, konstatavęs, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, S. Ž. atžvilgiu taikytinos šiuo metu (nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2013 m. sausio 1 d.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, S. Ž. Kauno apygardos teismo iš esmės prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir įpareigoti pataisos namų administraciją teikti jo kandidatūrą Lygtinio paleidimo komisijai netaikant BVK 158 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatų.

Skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, galiojusios jo nuteisimo metu. Jo teigimu, negalima tokia situacija, kad naujai priimtas įstatymas griežtintų nuteistojo teisinę padėtį. Akcentuoja, kad tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įstatymo, draudžiančio taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, anot S. Ž., jam turi išlikti teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7  4 straipsnio nuostatas bei analizuoja kitų nuteistųjų, nuteistų už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtų bausmių dydžius. Be kita ko, pažymi, kad jis per visą laisvės atėmimo bausmės laiką yra skatintas 19 kartų, nuo 2009 m. kovo 9 d. yra perkeltas bausmę atlikti lengvojoje grupėje, pataisos namuose lanko socialinės psichologinės reabilitacijos programas, dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, mokėsi profesinėje mokykloje ir įgijo dvi specialybes.

Nuteistojo S. Ž. skundas atmestinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau, aukštesnysis teismas, kaip jau ir buvo išaiškinęs S. Ž. 2014 m. liepos 22 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-1230-317/2014), pakartotinai pažymi, kad BVK 158 straipsnyje (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 (nuo 2013-01-01) redakcija) yra pateikti atvejai kada nuteistiesiems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nuteistasis manydamas, kad jo atžvilgiu vis dėlto turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nuteisimo metu, iš esmės kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnyje, BVK 3 straipsnyje bei BVK 157 straipsnyje, aiškinimo bei taikymo klausimą. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios ir jam palankesnės BVK normos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad šiuo atveju BK 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą bei numatančiam bausmes. Tuo tarpu bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, o reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl ir bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti kriterijai ir principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, o taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos.

Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje S. Ž. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 157 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos nebegalioja, BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.

Teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis, S. Ž. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Vadovaujantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas, todėl sprendimas atsisakyti nuteistąjį teikti dėl lygtinio paleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl šios priežasties Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį naikinti nuteistojo skundo argumentais, nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas 

n u t a r i a :

nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                 Algirdas Jaliniauskas