ATP byla Nr. II-1457-171/2010

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01128-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. skundą dėl 2010-07-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10H-296515-10 panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-iojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras 2010-06-07  nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00310-10 dėl eismo įvykio, kai 2010-03-01 apie 7.57 val. Vilniuje, Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžoje, susidūrė automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. S., automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. L., automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. O. ir automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. Ž., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti LR BK 281 str. numatyto nusikaltimo požymių. Minėtu nutarimu M. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 1 d. (b. l. 7?9, 23?25).

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS įgaliota pareigūnė 2010-07-07 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 10H-296515-10 (b. l. 4?5, 19?20) M. S. už pažeidimų, nurodytų LR ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., padarymą  skyrė 900 Lt baudą.

Skunde (b. l. 1–2) administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Paaiškino, kad 2010-03-01 apie 8 valandą lengvuoju automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinės teritorijos kirto Ukmergės gatvę, norėdamas įvažiuoti į Perkūnkiemio gatvę. Pagal kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimą įsitikino, kad tai daryti saugu – Ukmergės gatve Panevėžio miesto link judančiai ir artėjančiai link sankryžos transporto priemonei užsidegė KET 78.3 punkto įspėjamasis signalas ir transporto priemonė yra taip toli nuo sankryžos, kad privalo sustoti, nes nespės kirsti sankryžos degant KET 78.3 punkto įspėjamajam signalui.

Teigia, kad įsitikinęs, jog priešinga kryptimi judėjusios transporto priemonės sustojo bei sulaukęs šviesoforo signalo, leidžiančio pėsčiųjų eismą Ukmergės gatvės kirtimui, įvažiavo į Ukmergės gatvės važiuojamąją dalį. Nurodo, kad tik pajudėjęs pajuto smūgį, po kelių akimirkų suprato, kad į jį atsitrenkė automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. L..

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, eismo įvykio visai nenagrinėjo, tik vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00310-10. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra eismo įvykio aplinkybių taip pat nenagrinėjo: nebuvo atliekama techninė ekspertizė eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greičiui įvykio metu nustatyti, nebuvo pakankami atsižvelgta į vienintelį objektyvų eismo įvykio įrodymą – UAB „Kia Auto“ pateiktą teritorijos stebėjimo vaizdo įrašą, todėl Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS tyrėja neteisingai ir nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutarimą.

Pažymėjo, kad tyrimo išvadoje skelbiama, jog iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2010-03-03 rašto Nr. E-151 bei UAB „Kia Auto“ pateikto teritorijos stebėjimo vaizdo įrašo matosi, kad šviesoforai eismo įvykio metu dirbo įmonės „Susisiekimo paslaugos“ rašte nurodytos I fazės nustatytu rėžimu, t. y. automobilis „Audi A4“ galėjo įvažiuoti į sankryžą degant jam leistinam žaliam šviesoforo signalui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, akivaizdu, kad šviesoforo darbo režimas nei paneigia, nei patvirtina faktą, kokiam signalui degant „Audi A4“ įvažiavo į sankryžą, o tyrėjai tik spėja, kad automobilis „Audi A4“ įvažiavo degant leistinam žaliam signalui. Galima suprasti, kad automobilis „Audi A4“ galėjo įvažiuoti ir degant draudžiamam signalui.

M. S. teigimu,  taip pat nėra aišku, ką reiškia I šviesoforo režimų fazė, prie bylos nėra pridėtos policijos ekipažo išvados apie šviesoforų darbą, kurie eismo įvykio vietoje taip  pat tikrino, ar pėsčiųjų šviesoforas į Perkūnkiemio gatvę ir Ukmergės gatvės automobilių eismo šviesoforai veikia sinchroniškai, neaišku, kodėl neatlikta techninė apgadintų automobilių ekspertizė, kad būtų nustatytas automobilio „Audi A4“ greitis eismo įvykio metu, neaišku, kodėl remiamasi tik savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2010-03-03 rašto Nr. E-151 išvada, o nebuvo pakankamai analizuotas UAB „Kia Auto“ pateiktas teritorijos stebėjimo vaizdo įrašas.

Teigia, kad iš vaizdo įrašo fragmentų akivaizdu, kad automobilis „Audi A4“ įvažiavo į sankryžą jau  apytiksliai 1,5 sekundės degant geltonam signalui. Pateiktuose fragmentuose iš vaizdo įrašo matomas pėsčiųjų šviesoforas iš Perkūnkiemio g., kuris sinchroniškai dirba su Ukmergės gatvės automobilių eismą reguliuojančiu šviesoforu, taigi automobiliui „Audi A4“ taip pat degė geltonas signalas, o pagal KET 78.7 punktą, tai yra eismą draudžiantis signalas. M. S. taip pat paaiškino, kad atsižvelgus į tai, jog žalias signalas mirksi dar mažiausiai 1,5–2 sekundes, kas kartu su geltono signalo degimo trukme sudaro mažiausiai 3-jų sekundžių trukmę. ir paskaičiavus atstumą, kuris „Audi A4“ automobiliui buvo likęs iki šviesoforo, gautume, kad „Audi A4“ iki pradedant mirksėti žaliam šviesoforo signalui buvo mažiausiai 41 metro atstumu nuo sankryžos.

Teigia, kad iš vaizdo įrašo fragmentų taip pat matyti, kad liudytojo S. R. (S. R.) parodymai neprieštarauja bendrai avarijos eigai ir logikai  iki to momento, kol jis atkreipė dėmesį į pėsčiųjų šviesoforo signalus (šviesoforą kurį laiką jam užstojo aikštelėje stovėjęs sunkvežimis), šviesoforo signalas jau buvo pasikeitęs į draudžiamą, nes žalias signalas pėstiesiems dega tik ~ 3 sekundes.

Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad D. L. viršijo saugų greitį, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tokiu būdu pažeidė KET 78.7 punktą, todėl yra kaltas dėl eismo įvykio.

Teismo posėdžiuose palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė panaikinti 2010-07-02 Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10H-296515-10 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijai (b. l. 51, 62?63).

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 127 str. 1 d. numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o LR ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

M. S. veiksmai pagal šiuos LR ATPK straipsnius buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 107 punktą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Administracinėn atsakomybėn M. S. buvo patrauktas, nes 2010-03-01 apie 7 val. 57 min. Ukmergės–Perkūnkiemio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido keliu važiavusio automobilio „Audi A4“ ir su juo susidūrė. Nuo smūgio pastarasis išvažiavo į priešingos krypties važiuojamąją dalį, kur atsitrenkė į priešingos krypties eismo juostoje stovėjusius automobilius. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei sugadinti kiti automobiliai (b. l. 4?5, 19?20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-261-2886/2009  pažymėjo, kad tiek LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šių pažeidimų yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – tai priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant M. S. kaltės klausimą, būtina įvertinti, ar jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. B. paaiškino, kad palaiko parodymus, duotus tyrėjui. Teigė, kad automobilis „Honda“ į sankryžą įvažiavo, kai jau degė žalias šviesoforo signalas (b. l. 51).

Liudytojas N. B., duodamas tyrėjui parodymus, paaiškino, kad 2010-03-01 apie 7.57 val., vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. TKL 184, norėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ties Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryža. Prieš jo automobilį stovėjo dar 3 automobiliai. Pirmas prie Ukmergės g. važiuojamosios dalies stovėjo automobilis „Honda“. Belaukiant, kol susidarys galimybė įvažiuoti į sankryžą, iš kairės pusės aikštele atvažiavo gelsvos spalvos automobilis ir sustojo iš kairės „Honda“ automobilio pusės, sudarydamas antrą eilę. Matė, kaip Ukmergės g. važiuojamojoje dalyje saugumo salelėje iš dešinės pėsčiųjų šviesofore užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu gelsvas automobilis staigiai pajudėjo ir pervažiavo sankryžą. Paskui jį pajudėjo ir „Honda“ automobilis. Tuo metu pėsčiųjų šviesofore jau degė žalias signalas. Automobilis „Honda“ pavažiavo apie 2 m, kai netikėtai į šį automobilį atsitrenkė sidabrinės spalvos „Audi“, kuris jau buvo pervažiavęs daugiau negu pusę sankryžos ir judėjo Ukmergės g. nuo miesto centro. Nuo smūgio automobilis Audi pradėjo čiuožti į priešpriešinio eismo važiuojamąją dalį, saugumo salelėje kliudė šviesoforo stulpą, o po to atsitrenkė į du „Opel“ markės automobilius, stovėjusius prie sankryžos priešingos krypties eismo juostose (prijungta baudž. byla, b. l. 44?45).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. L. paaiškino, kad palaiko parodymus, duotus tyrėjui. Teigė, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, greitis buvo apie 60 km/h (b. l. 51). Tyrėjui jis paaiškino, kad 2010-03-01 apie 7.50 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės g. nuo miesto centro link Maišiagalos pirma eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Artėjant prie reguliuojamos Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžos, kai iki jos liko apie 2,00 m, pastebėjo, kad jo važiavimo kryptimi pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Į sankryžą jis įvažiavo dar mirksint žaliam šviesoforo signalui. Baigiant pervažiuoti sankryžą netikėtai pastebėjo iš dešinės, iš automobilių stovėjimo aikštelės, į Ukmergės g. važiuojamąją dalį įvažiuojantį automobilį, kuris buvo prie pat jo automobilio. Įvyko susidūrimas. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas į priešingos krypties eismo važiuojamąją dalį. Automobilį stabdė, bet susidūrė su priešingos krypties eismo juostose stovėjusiais automobiliais „Opel Astra“ ir „Opel Vectra“. Viename iš tų automobilių nukentėjo mažametis vaikas. Iškvietė policiją ir medikus (prijungta baudž. byla, b. l. 47?48).

Liudytoja I. O. tyrėjui paaiškino, kad 2010-03-01 apie 7.50 val., vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės g. link miesto centro trečia eismo juosta. Artėdama prie Ukmergės– Perkūnkiemio gatvių sankryžos, kai liko apie 100-200 m, pastebėjo, kad jos važiavimo kryptimi pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Ji pradėjo automobilį stabdyti. Kai jos automobilis visiškai sustojo, žalias šviesoforo signalas vis dar mirksėjo. Matė, kad gretima eismo juosta iš dešinės važiavęs automobilis irgi sustojo. Kas vyko toliau, neatsimena. Kai atsigavo, pamatė, kad prie automobilio vaikšto žmonės ir verkia jos dukra R. A. N., automobilyje sėdėjusi galinėje keleivio sėdynėje dešinėje pusėje. Dukra važiavo prisisegusi saugos diržą, tačiau susidūrimo metu prasiskėlę antakį (prijungta baudž. byla, b. l. 62?63).

Liudytoja V. Ž. tyrėjai parodė, kad 2010-03-01 apie 7.50 val., vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės g. link miesto centro antra eismo juosta. Artėdama prie Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžos, kai iki sankryžos liko apie 20 m, pastebėjo, kad jos važiavimo kryptimi pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Ji tada pradėjo automobilį stabdyti. Matė, kad gretima eismo juosta iš kairės prie sankryžos artėjo dar vienas automobilis. Kai jos automobilis visiškai sustojo prie „Stop“ linijos, pamatė, kaip šviesoforo žalias signalas sumirksėjo paskutinį kartą ir užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Praėjus 1–2 sekundėms, ji pajuto stiprų smūgį į savo automobilį. Atsigavusi nuo šoko pamatė, kad į jos automobilį buvo atsirėmęs „Audi“ markės automobilis. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad be jos automobilio apgadinti dar du automobiliai. Vėliau sužinojo, kad eismo įvykyje dalyvavo ir ketvirtas automobilis, kuris po susidūrimo stovėjo kitoje gatvės pusėje (prijungta baudž. byla, b. l. 52?53)

Liudytojas S. R. parodė, kad 2010-03-01 apie 7.50 val. buvo prie Ukmergės–Perkūnkiemio gatvių sankryžos, o tiksliau – ties UAB „Kia Auto“. Veidu buvo pasisukęs nuo sankryžos, t. y. į sankryžą stovėjo nugara. Staiga išgirdo susidūrimo garsą ir atsisuko pasižiūrėti kas įvyko. Pamatė, kaip sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilis, važiavęs Ukmergės g. nuo miesto centro, čiuožė per sankryžą skersai į priešpriešinio eismo dalį ir susidūrė su priešpriešinio eismo antroje ir trečioje eismo juostose stovėjusiais automobiliais. Tuo pat metu spėjo pastebėti, kad už sankryžos buvusiame šviesofore, kuris reguliavo eismą automobiliams, išvažiuojantiems iš Perkūnkiemio g., degė raudonas šviesoforo signalas (prijungta baudž. byla, b. l. 64?65).

Apibendrinęs liudytojų parodymus ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad jie nevienareikšmiški ir tiesiogiai nepatvirtina, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „Audi A4“ įvažiavo į sankryžą, o automobilis „Honda Civic“ iš šalia esančios  teritorijos.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą ir apklausus kaip liudytoją UAB „Urbico“ darbuotoją V. B. (b. l. 42, 62), nustatyta, kad pirma šviesoforo darbo fazė reiškia, jog Ukmergės g. tuo metu galima važiuoti tik tiesiai ir sukti į Perkūnkiemio g. Antra fazė reiškia, jog Ukmergės g. baigia degti posūkis į Perkūnkiemio g., o leidžiama važiuoti tik tiesiai. Trečioje fazėje Ukmergės g. judėjimas draudžiamas, galima važiuoti tik iš Perkūnkiemio g. į dešinę ir į kairę. Fazės keičiasi iš eilės. Autoįvykis įvyko, kai keitėsi fazė iš antros į trečią. Tik esant trečiai šviesoforo fazei pareiškėjas galėjo pradėti judėti. Kvadratukas schemoje reiškia, jog dega žalias signalas, „x“ reiškia, jog žalias mirksi. Vienas kvadratukas – tai 1 s. Keičiantis fazėms užlaikymas yra 1 s. Kai pradeda mirksėti žalias signalas G1, G3 dar dega raudonas, kai G1 geltonas, G3 dar 1 s raudonas, o po to iš raudonos pasikeičia į geltoną ir dega 3 s. Kai G1 užsidega raudonas, G3 dar 1 s mirksi geltonas su raudonu, o po to pasikeičia į žalią. Žymėjimas G1 – Ukmergės g., G3 – Perkūnkiemio g. Iš vaizdo įrašo matosi, kad „Audi“ įvažiavo degant geltonam arba raudonam signalui. Kai pareiškėjui užsidegė žalias signalas, Ukmergės g. raudonas signalas degė jau 1 s, t. y. kai „Audi“ įvažiavo į sankryžą, jau buvo praėjusios 8 s nuo to momento, kai „Audi“ vairuotojas buvo perspėtas dėl stabdymo (4 s mirksėjo žalia, 3 s degė geltona ir 1 s degė raudona). Iš šviesoforo darbo grafiko matosi, kad, kai pareiškėjas pradėjo važiuoti, jam jau degė žalias signalas. Kovo mėnesį šviesoforas dirbo taip pat, kaip pavaizduota teismo posėdyje pateiktoje schemoje.  

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas UAB „Urbico“ darbuotojas V. B. galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ir duoti neteisingus parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti duotais parodymais, todėl jais vadovaujasi.

Iš UAB „Urbico“ pateiktos pažymos, adresuotos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (b. l. 36), matyti, kad 2010-09-09 pateiktas Ukmergės/Perkūnkiemio g. sankryžos šviesoforų ciklų ir laiko darbo režimas yra teisingas. Nurodyta, kad anksčiau pateiktame SĮ „Susisiekimo paslaugos“  minėtos sankryžos šviesoforų ciklų ir laiko darbo režime buvo įsivėlusi klaida, prašoma tuos duomenis laikyti negaliojančiais.

LR ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog M. S. veiksmai lėmė eismo įvykį, kurio metu padaryta žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N¹⁵-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁹-62-677/2006).

 Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N³-955/2007).

Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo turinio, jis buvo  priimtas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais, kurie yra nevienareikšmiški ir tiesiogiai nepatvirtina  pareiškėjo kaltės, bei 2010-03-03 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikta šviesoforų darbo režimų schema, kurią UAB „Urbico“ 2010-09-10 raštu pripažino klaidinga (b. l. 36). Taigi ginčijamas  nutarimas yra priimtas vadovaujantis klaidinga pažyma apie Ukmergės– Perkūnkiemio g. sankryžos šviesoforų ciklų ir laikų darbo režimą, nes tik teismui paprašius pateikti įrodymus, UAB „Urbico“ informavo apie jų pačių padarytą klaidą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra atkreipęs dėmesį į tai, kad institucijoje padaryti procesiniai pažeidimai paprastai nėra pagrindas grąžinti bylą institucijai.  Dėl tam tikrų trūkumų pirmosios instancijos teismas gali pasisakyti vertindamas įrodymus (LVAT nutartys bylose Nr. N¹²-1651/2004, Nr. N³-860-2007). Šiuo atveju teismas pasisakė dėl surinktų įrodymų visumos, juos įvertino, todėl daro išvadą, kad pagrindo grąžinti bylą institucijai iš naujo tirti nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad M. S. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo veiksmai nulėmė eismo įvykį, todėl ginčijamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais LR ATPK 256 str. nuostatas. ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos  teisena  negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju nesant M. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla M. S. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128, 129 str.,

n u t a r ė:

 

M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2010-07-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimą Nr. 10H-296515-10 ir administracinę bylą M. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                       Irena Paulauskienė