Administracinė byla Nr. ATP-365-300/2014

                              Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00259-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                          45.4.1.; 79.1.

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 7 d.

          Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto L. B. (toliau – Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 500 Lt bauda ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

            J. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d., 6.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 132 ± 4 km per valandą greičiu ir taip leistiną greitį viršijo 58 km per valandą.

            Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą ir skirti J. G. galutinę  administracinę nuobaudą vadovaujantis ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcija.

Skunde Institucijos įgaliotas asmuo nurodo manantis, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, taip pat pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą, nevertino asmens nerūpestingumo kaip sunkinančios aplinkybės, dėl to nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir už vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe J. G. nuoširdų gailėjimąsi, tačiau, pasak apelianto, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, Institucijos įgalioto asmens teigimu, pažeidimas išaiškintas ne J. G. iniciatyva, o policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas pareigas, ir dėl to apeliantas teigia, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimą, o ne dėl to, kad jį padarė. Pabrėžia, jog J. G. padarytas pažeidimas vertinamas kaip ypač šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl mano, kad 500,00 Lt bauda prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliantas konstatuoja, kad teismas, priimdamas nutarimą, buvo neteisingas, neobjektyvus ir pažeidė teisingumo ir protingumo principus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 500 Lt bauda, ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones, nors tokios nuobaudos ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje ir nenumatytos.

ATPK 124 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, sankcija numato, kad tokie vairuotojo veiksmai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ir įvertinęs visus nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, priešingai deklaratyviems Institucijos įgalioto asmens tvirtinimams, kad teismas netinkamai taikė ATPK 301 straipsnį, sprendžia, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurie iš esmės gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą. 

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d.  nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. neteistas (10 b. l.), administracine tvarka nebaustas (6 b. l.), yra pensininkas (12 b. l.), šiuo metu ūkininkauja (13 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį – tai, kad pažeidimas buvo padarytas ankstyvą rytą 6.20 val., t. y. neintensyvaus eismo metu, padarinius, į tai, kad pažeidimas padarytas ne gyvenvietėje, o kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 70 km per  valandą, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, kai jis iškart pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi (2 b. l.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje J. G. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta 500 Lt dydžio bauda, kuri yra artima jo gaunamam mėnesiniam senatvės pensijos dydžiui (682, 94 Lt, 12 b. l.), yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kartu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad anksčiau aptartoje situacijoje                  J. G. apelianto prašoma skirti nuobauda, numatyta jo padaryto pažeidimo sankcijoje, būtų ne tik neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, bet ji būtų per griežta ir dėl to neteisinga. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. G., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas vertinamas kaip ypač šiurkštus, tačiau pažymi, kad tai dar nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su apelianto skundė nurodytais teiginiais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Grįsdamas tokį teiginį Institucijos įgaliotas asmuo skunde nurodo, kad pažeidimas buvo išaiškintas ne J. G. iniciatyva, o policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas pareigas, ir dėl to apeliantas teigia, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimą, o ne dėl to, kad jį padarė. Tačiau, priešingai tokiam bylos medžiagai prieštaraujančiam apelianto teiginiui, byloje esantys duomenys tokių išvadų daryti neleidžia. Pirma, byloje esantys duomenys tvirtina, kad J. G. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas stacionariu greičiu matuokliu, o iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo matyti, kad pažeidėjo iš fotonuotraukų identifikuoti neįmanoma (4 b. l.). Antra, iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio J. G. paaiškinimo matyti, kad jis iškart pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailėjosi (2 b. l.). Taigi, jei ne J. G. prisipažinimas, net nebūtų buvęs nustatytas automobilį vairavęs asmuo. Vadinasi, pažeidėjas ne tik prisipažino ir gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti pažeidimą.

Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą, tinkamai įvertino                     J. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas, skyrė jam mažesnes nuobaudas nei numatytos sankcijoje. Dėl šių priežasčių Akmenės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Vidmantas Mylė