Civilinė byla Nr. 2A-187-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01500-2013-7

                                   Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arbolitas“ ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo D. M..

  Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Arbolitas“ iškelta bankroto byla. Ieškovas BUAB ,,Arbolitas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurodė, kad UAB ,,Arbolitas“ kasos knyga patvirtina, jog UAB ,,Arbolitas“ kasoje 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 041 650 Lt, o 2010 m. sausio 1 d. įmonės kasoje liko 41 650 Lt suma. Pasak ieškovo, nėra jokių dokumentų, pateisinančių 2 000 000 Lt pinigų sumos iš UAB „Arbolitas“ kasos dingimą, nėra jokių dokumentų dėl minėtos sumos panaudojimo įmonės reikmėms ir interesams. Ieškovas pažymėjo, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės interesais, todėl atsakovas J. M. (buvęs UAB ,,Arbolitas“ vadovas), panaudojęs įmonės pinigines lėšas ne įmonės naudai, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, todėl padarė įmonei 2 000 000 Lt žalą, kurią privalo atlyginti. Pateiktu ieškiniu ieškovas BUAB ,,Arbolitas“ prašė priteisti iš atsakovo J. M. 2 000 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. 

Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas kad 2 000 000 Lt suma buvo ne pasisavinta, o išmokėta kaip dividendai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui BUAB ,,Arbolitas“ iš atsakovo J. M. 2 000 000 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu, siekiant apginti visų BUAB „Arbolitas“ kreditorių interesus. Teismas nurodė, kad Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-47-761/2010 2010 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta aplinkybė, kad atsakovas J. M. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Arbolitas“ kasos išsimokėjo 1 253 214 Lt dividendų, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš įmonės kasos paėmė 773 436 Lt grynųjų pinigų, turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB„Arbolitas“ kasos išsimokėdamas 1 253 214 Lt dividendų pažeidė kitų UAB „Arbolitas“ kreditorių teises bei interesus, nes UAB „Arbolitas“ turtinė padėtis jau buvo sunki, įmonė buvo faktiškai nemoki nuo 2006 m., atsakovas J. M. neprivalėjo išsimokėti dividendų ir buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad išsimokėdamas dividendus pažeidžia UAB „Arbolitas“ kreditorių teises ir interesus. Pasak teismo, dėl tokių atsakovo veiksmų žala įmonei pasireiškė tuo, kad pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis.

Teismas nurodė, kad UAB ,,Arbolitas“ esant nemokiam, atsakovas negrąžino laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš įmonės kasos paimtų 773 436 Lt piniginių lėšų, kurios yra UAB „Arbolitas“ turtas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negrąžinant įmonei 773 436 Lt piniginių lėšų, įmonė neteko turto. Atsakovas, pasiimdamas įmonės pinigus (773 436 Lt) išimtinai sau be teisinio pagrindo, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, tuo pažeisdamas ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, atsakovas, išmokėdamas sau 773 436 Lt sumą, atliko veiksmą, kuris yra akivaizdžiai nuostolingas įmonei ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo.

Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana ir nepagrįsto praturtėjimo institutų pagrindinė paskirtis yra kompensacinė ir taikant šiuos teisės institutus galima atstatyti UAB „Arbolitas“ pažeistą mokumą ir sugrąžinti UAB „Arbolitas“ į ankstesnę turtinę padėtį, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Arbolitas“ buvo patvirtinti  finansiniai reikalavimai už 2 797 518,40 Lt sumą.  

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą 2 000 000 Lt dydžio žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas  sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Apeliantas nurodo, kad teismas akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas ir vertino dividendų išmokėjimo teisėtumą, nors ieškinio reikalavimas priteisti 2 000 000 Lt sumą buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turi grąžinti lėšas, kurių įmonė realiai neturi, tačiau pagal dokumentus turi turėti. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas buvo paaiškinęs, kad prašomos priteisti lėšos išmokėtos įmonės akcininkams kaip dividendai. Ieškovas, žinodamas šią aplinkybę, ieškinio netikslino, neprašė pripažinti dividendų išmokėjimo sandorio negaliojančiu.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomasi ieškinio ribų, apeliantui negalėjo būti žinoma, kad teismas įgyvendins teisę peržengti ieškinio ribas, tokiu būdu apeliantui buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus, susijusius su dividendų išmokėjimo teisėtumu. Teismo sprendime dividendų išmokėjimo neteisėtumas grindžiamas iš esmės tik actio Pauliana instituto nuostatomis, nors šiame kontekste aktualios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad pinigų sumos iš įmonės kasos buvo išmokėtos be pagrindo, kadangi tiek baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šilalės rajono apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad visi mokėjimai laikytini dividendais. Šioje byloje dividendų išmokėjimo teisinis pagrindas nebuvo ginčijamas, todėl negalima laikyti, kad dividendai buvo išmokėti be pagrindo. Be to, konstatavus dividendų išmokėjimą neteisėtu, šis turtas turėtų būti įmonės turto masėje, kas reikštų, kad įmonė net nebuvo nemoki tuo atveju, kai jai buvo iškelta bankroto byla.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Arbolitas“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, siekdamas apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir įmonės turto apsaugą, pagrįstai sprendė, kad apeliantas neprivalėjo išsimokėti dividendų, kad šiais mokėjimais pažeidė ieškovo kreditorių teises, kadangi apeliantui buvo žinoma sunki UAB ,,Arbolitas“ finansinė padėtis, jis buvo nesąžiningas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. M. nurodo su apeliaciniu skundu sutinkanti ir prašo jį tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje ieškinys reiškiamas atsakovui, kaip buvusiam ieškovo UAB ,,Arbolitas“ vadovui, įrodinėjant, kad jo vadovavimo laikotarpiu iš įmonės kasos dingo 2 000 000 Lt suma. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą apskaitos vedimą ir esamų lėšų kasoje išsaugojimą, šios pareigos neįvykdė, todėl turi grąžinti lėšas, kurių įmonė neturi, nors pagal dokumentus turi turėti.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad dalies prašomų priteisti pinigų teisinis statusas yra dividendai. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad prašomi priteisti pinigai buvo išmokėti kaip dividendai. Todėl byloje svarbu nustatyti, kokiu teisiniu statusu prašomos priteisti pinigų sumos buvo išmokėtos atsakovui.

Baudžiamosios bylos, prijungtos prie šios bylos, duomenys patvirtina, kad FNTT atliko tyrimą, kurio metu konstatuota, kad 2009 m. spalio 20 d. įmonės kasoje nustatytas 2 026 650,03 Lt lėšų trūkumas. Atsakovui laikantis pozicijos, kad šie pinigai išmokėti kaip dividendai, FNTT 2010 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje (baudž. bylos 3 t., b. l. 58-61) konstatuota, kad iš šių lėšų dividendams galėjo būti panaudota 1 253 214 Lt suma, o likusi suma – 773 436 Lt –  kitais pagrindais atsakovo paimti pinigai iš įmonės kasos. Tai, kad dalies prašomų priteisti piniginių lėšų teisinis statusas yra dividendai, nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimuose, Mokestinių ginčų komisijos sprendime, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme (b. l. 42-89; 110-111). Pozicijos, kad dalis prašomų priteisti piniginių lėšų yra dividendai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime išskyręs iš įmonės kasos paimtas pinigines lėšas į dvi grupes – dividendus (1 253 214 Lt) ir kitas lėšas (773 436 Lt).

Kolegijos vertinimu, pripažinęs, kad dalis piniginių lėšų traktuotina kaip dividendai, teismas turėjo išsiaiškinti, ar šiuos pinigus ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, kuris neteisėtai leido išmokėti dividendus, ar kaip iš įmonės akcininko, kuriam buvo išmokėti dividendai, t. y. aiškiai nustatyti bylos nagrinėjimo ribas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pagrindo priteisti iš atsakovo 1 253 214 Lt sumą, vertino dividendų išmokėjimo teisėtumo klausimą. Sutiktina su apeliantu, kad teismas, neišsiaiškinęs, ar ieškinys reiškiamas atsakovui, kaip įmonės akcininkui, ir vertindamas dividendų išmokėjimo teisėtumo klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė atsakovo teisę reikšti atsikirtimus, susijusius su dividendų išmokėjimo teisėtumu. Be to, priteisdamas minėtą pinigų sumą iš atsakovo, kaip iš akcininko, teismas pažeidė procesines teisės normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonėje yra keli akcininkai. Todėl nustačius neteisėtą dividendų išmokėjimą akcininkams, byloje turėtų būtų įtraukti dalyvauti atsakovais visi akcininkai. Be to, byloje yra duomenys, kad dividendai išmokėti 2006-2008 metais.  Tai iš dalies patvirtina ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (baudž. bylos 3 t., b. l. 67). Vykdant šį sprendimą dividendai turėjo būti išmokėti visiems akcininkams ABĮ nustatyta tvarka. Nors byloje nekeliamas ieškinio senaties klausimas, teismas turėtų spręsti, kada kiti akcininkai sužinojo ir ar pritarė visam atsakovo nurodomam dividendų išmokėjimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, dalyje dėl neteisėto išmokėtų dividendų priteisimo, neteisėtai išėjo už ieškinio ribų bei nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista pinigų suma, kuri pripažinta dividendais, panaikinama ir grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, tiek mokesčių administratorius savo sprendimuose, tiek Mokestinių ginčų komisija 2011 m. spalio 10 d. sprendime, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu paliktas nepakeistas, tiek Šilalės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. baudžiamajame įsakyme, iš įmonės kasos apelianto paimtas 773 436 Lt dydžio pinigines lėšas priskyrė ne dividendams, o kitos rūšies apelianto gautoms pajamoms. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad visa ieškovo prašoma priteisti suma yra pripažinta dividendais.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neįrodė ir neįrodinėjo, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šias pinigines lėšas apeliantas įgijo be teisinio pagrindo, tuo padarydamas įmonei žalos. Apeliantui neįrodžius teisėto teisinio pagrindo, kuriuo iš įmonės kasos jis paėmė 773 436 Lt pinigų sumą, ši suma laikytina ieškovui padaryta žala, kuri apelianto turi būti atlyginta. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 773 436 Lt suma, paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad nuo šios sumos mokesčių administratorius savo sprendimais paskaičiavo papildomus mokesčius ir baudas, todėl tuo atveju, jei minėti mokesčiai ieškovo yra sumokėti (ar išieškoti), ieškovas turi vertinti tokių mokesčių išieškojimo teisėtumą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas sumažinant ieškovui iš atsakovo priteisiamą sumą nuo 2 000 000 Lt iki 773 436 Lt (224 002,55 Eur), o ieškinio dalį dėl likusios sumos priteisimo perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atitinkamai sumažinamas valstybei priteisiamas žyminis mokestis iki 3 398 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas visiškai, ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arbolitas“, į. k. 176512641, 224 002,55 Eur (du šimtus dvidešimt keturis tūkstančius du eurus penkiasdešimt penkis euro centus), 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 10 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3 398 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

              Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.