Civilinė byla Nr. e2S-540-661/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25316-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Renvyt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Renvyt“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dėl įvykio, kurio metu 2017 m. birželio 7 d. iš ieškovo transporto priemonių sąstato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / HM 420 buvo pavogtas krovinys, negaliojančiu ir pripažinti įvykį draudžiamuoju bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-31494-820/2018 (2020 m. bylai suteiktas Nr. e2-247-820/2020), byla buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4471-656/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01443-2018-8) pagal ieškovo First Marine A/S ieškinį atsakovams UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-247-820/2020 nagrinėjimą ir nustatė ieškovui UAB „Renvyt“ 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

4.       Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti atsakovo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dėl įvykio, kurio metu 2017 m. birželio 7 d. iš ieškovo transporto priemonių sąstato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / HM 420 buvo pavogtas krovinys, negaliojančiu ir pripažinti įvykį draudžiamuoju. Pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių. Pagal naujausią teismų praktiką reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju, sukeltų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius ir toks reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13970-534/2019). Taigi, esant pareikštam reikalavimui tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, patenkinus ieškovo ieškinį, jis nesukeltų jokių teisinių materialinių padarinių ieškovui, todėl negali būti savarankiškai nagrinėjamu materialiuoju reikalavimu teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas UAB „Renvyt“ atskiruoju skundu prašo skundžiamos 2020-02-18 nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir žyminio mokesčio primokėjimo panaikinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Tikėtina, kad teismas turėjo omenyje LAT 2019-10-16 nutartį c.b. Nr. e3K-3-297-403/2019 (ieškovas UAB „Autokausta“ vs. atsakovas ADB „Gjensidige“), kurioje buvo pasisakyta dėl galimybės savarankiškai reikšti reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Šios nutarties reikšmingumas ir įtaka tolesniam teismų praktikos vystymuisi kol kas nėra aiški. Šioje nutartyje LAT iš esmės pripažįsta, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju gali būti reiškiamas savarankiškai. Ginčytinas tik klausimas, ar kartu privalo būti reiškiamas reikalavimas priteisti draudimo išmoką.

5.2.                      Atsakovas, draudimo kompanija BTA ginčijamą 2017-07-26 sprendimą priėmė dėl Ieškovo „UAB „Renvyt“ padaryto draudimo taisyklių pažeidimo (su kuo Ieškovas UAB „Renvyt“ nesutiko), ir tuo pačiu informuodamas Ieškovą, kad jei jam ateityje bus pareikštos pretenzijos, draudimo išmoka nebus mokama. Nepritaikius Pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų objektyviai neįmanoma įvykdyti galimai palankaus Pareiškėjui teismo sprendimo, nes Turtas tiesiog bus perduotas varžytines laimėjusiam asmeniui.

5.3.                      Ieškovui UAB „Renvyt“ neginčijant Atsakovo, draudimo kompanijos BTA 2017-07-26 sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, ir First Marine A/S pateikus kasacinį skundą, ar tretiesiems asmenims ateityje pareiškus pretenzijas Ieškovui UAB „Renvyt“, Ieškovas, neginčydamas 2017-07-26 draudiko sprendimo, gali prarasti galimybę kreiptis į Atsakovą, draudimo kompaniją BTA dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes bus pasibaigęs draudimo santykiams taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

5.4.                      Ieškiniu buvo prašoma pripažinti Atsakovo, draudimo kompanijos BTA 2017-07-26 sprendimą negaliojančiu ir pripažinti įvykį draudžiamuoju. Tokia formuluotė rodo, kad iš esmės Ieškovas siekė draudiko 2017-07-26 sprendimo panaikinimo, kad nebūtų kliūčių kreiptis dėl draudimo išmokos, kai (jei) draudėjui bus pareikšti pagrįsti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Byloje iš esmės kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo konstatuota, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju, sukeltų tik civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius ir toks reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

8.       Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

9.       Nors apeliantas nurodo, kad minėtoje nutartyje LAT iš esmės pripažino, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju gali būti reiškiamas savarankiškai. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo. Minėtos nutarties 23 punkte teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytas ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, o nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes, kaip minėta, jo patenkinimas tokių padarinių nesukeltų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, kaip ir aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje ieškovo reikalavimas yra įvykį pripažinti draudžiamuoju.

10.       Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo UAB „Renvyt“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniau miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „Renvyt“ naują 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos

Teisėjas                        Alvydas Barkauskas