Civilinė byla Nr. 3K-3-560-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01296-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.15; 3.1.7.5; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denticija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Denticija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. D. A., A. P., AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendžiant dėl gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų, neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės 112 025,12 Lt (32 444,72 Eur) turtinės žalos atlyginimo; 2) 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punkto, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 13 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250, 6.283 straipsnių nuostatomis. Ji nurodė, kad atsakovė 2010–2012 metais jai suteikė netinkamos kokybės implantavimo ir protezavimo paslaugas. Tai 2013 m. kovo 28 d. konstatavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų sudaryta komisija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija), nustačiusi atsakovės suteiktų paslaugų trūkumus bei jų ištaisymo būdus (kad būtina iš naujo implantuoti 45, 46, 47 dantų implantus ir perdaryti protezus), 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu įpareigojo atsakovę sumokėti nepagrįstai mažą 8370,02 Eur turtinės ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
4. Atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų ir ieškovės sveikatai padarytą žalą, ieškovės įsitikinimu, patvirtina bylos duomenys (gydytojų specialistų išvados). Be akivaizdžių estetinių trūkumų, dėl netinkamai sukurtos sąkandžio schemos ieškovei yra sutrikusi kramtymo funkcija, sumažėjęs dantų funkcinis pajėgumas, pasunkintas gebėjimas atlikti įprastinius higienos veiksmus, tai lėmė audinių uždegimą, maisto strigimą, kraujavimą valant dantis. Ieškovės nuostolius sudaro už netinkamos kokybės paslaugas atsakovei sumokėtos sumos ir būsimos šių paslaugų trūkumų šalinimo išlaidos, nurodytos klinikos „The Artrium Clinic“ sudarytame gydymo plane (30 400 Eur). Į prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą įskaičiuotini 56,93 Lt (16,49 Eur) už panoraminę radiogramą, 150 Eur už klinikos „The Artrium Clinic“ išvadą, 690,69 Lt (200,04 Eur) už pakartotinę apžiūrą Kauno klinikose, 2021,87 Eur už advokato pagalbą.
5. Po netinkamos kokybės paslaugų suteikimo ieškovė patyrė didelį stresą, dėl sutrikusios kramtymo funkcijos pablogėjo jos sveikata, ji negali išvalyti dantų, dėl neestetiškos išvaizdos negali be įtampos bendrauti su žmonėmis, dėl to iš esmės pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė. Netinkamai suteiktų paslaugų trūkumams ištaisyti reikės mažiausiai 18 vizitų pas gydytojus per 18 mėnesių, taigi ieškovė turės iškęsti itin ilgas procedūras bei ilgą laiką negalės gyventi visaverčio gyvenimo. Atsakovės elgesys negeranoriškas, nes ji, nors sutinka su dalies reikalavimų pagrįstumu, tačiau neginčijamos žalos dalies gera valia neatlygina, o ieškovė neturi lėšų pradėti naują gydymą. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 5792,40 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 4300,17 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc.  dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 303,30 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą; valstybei iš atsakovės – 16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 2015 m. lapkričio 20 d. papildomu sprendimu teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1132,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas nurodė Odontologų rūmų 2013 m. kovo 28 d. rašte ir Komisijos 2014 m. gegužės 15 d. sprendime pateiktas išvadas, konstatavo, jog šalių ginčo dėl 14 100 Lt (4083,64 Eur) išlaidų atlyginimo už suteiktas netinkamos kokybės viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugas nėra. Pripažinęs, kad ieškovės patirtos 56,93 Lt (16,49 Eur) radiogramos išlaidos ir Kauno klinikose atliktos apžiūros 690,69 Lt (200,03 Eur) išlaidos yra pagrįstos, teismas nustatė 4300,17 Eur atlygintinos turtinės žalos dydį.
8. Atsižvelgdamas į prof. habil. dr. R. K., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, paaiškinimus, kad iš pateiktų fotonuotraukų, darytų 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. rugpjūčio 24 d., 2011 m. balandžio 19 d., aiškiai matyti, jog 45, 46, 47 dantų implantai yra apsinuoginę dėl kaulo nutirpimo, todėl Komisijos išvada, kad implantai yra nepakankamai įsukti, neteisinga, į aplinkybę, kad apatinio žandikaulio protezavimo trūkumų liudytojas nenustatė, teismas ieškovės reikalavimą atlyginti 6000 Lt (1737,72 Eur) išlaidų pripažino nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad jau kreipimosi į atsakovę metu ieškovei buvo ryški burnos kaulų rezorbcija, kuri atsirado dėl blogos burnos higienos, rūkymo, dantų nevalymo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatsakinga dėl ieškovės nepakankamos burnos higienos būklės bei apatinio žandikaulio dešinėje pusėje atsidengusių 45, 46, 47 implantų dantų srityje. Išvadą, kad atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų dėl 45, 46, 47 dantų implantų įsukimo nėra, teismas, be kita ko, grindė prof. habil. dr. R. K. paaiškinimais, jog kaulo tirpimas (rezorbcija) yra viena iš galimų implantavimo komplikacijų (nepageidaujamų išeičių), nepriklausančių nuo implantuojančio gydytojo.
9. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad dėl atsakovės nekokybiškai suteiktų viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugų ieškovė galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau pažymėjo, kad, nors atsakovė siūlė pašalinti trūkumus, ieškovė nesutiko. Teismas sprendė, kad ieškovei atlygintina 1000 Eur neturtinės žalos.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, ir ieškinį tenkino iš dalies, padidino ieškovei iš atsakovės priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 9889,83 Eur, neturtinės žalos atlyginimą – iki 5792,40 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 1617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. papildomą teismo sprendimą panaikino ir atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 960 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.  
11. Teisėjų kolegija rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis (3, 13 straipsniais, 24 straipsnio 1 dalimi), CK 6.263, 6.264, 6.283, 6.284 straipsniais. Vieno asmens – liudytojo prof. habil. dr. R. K. – paaiškinimai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išvadą, jog atsakovės darbuotojai neatliko neteisėtų veiksmų dėl 45, 46, 47 dantų implantų (apatiniame žandikaulyje) netinkamo įsukimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti kitų bylos duomenų visumos ir juose konstatuotų aplinkybių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (klinikos „The Atrium Clinic“ gydytojos konsultacinė išvada, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) specialistų išvada, Komisijos sprendimas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo išvados dėl šių atsakovės veiksmų teisėtumo, nepasisakė dėl konstatuotomis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančių specialistų išvadų ydingumo ar jų nepatikimumo, kliudančio teismui jomis remtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai teikia pagrindą daryti priešingą išvadą, t. y. kad ieškovei žala padaryta, be kita ko, dėl netinkamo 45, 46, 47 dantų implantų įsukimo.
12. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Komisijos sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus Komisijos išvadas dėl žalos dydžio). Vien liudytojo R. K. paaiškinimų Komisijos bei kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su netinkamu apatinio žandikaulio protezavimu, paneigti nepakanka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu pakartotinai pateiktas rentgeno nuotraukas liudytojas įvertino per pakankamai trumpą laiką ir pateikė priešingas išvadas, nei nurodytos 2014 m. kovo 4 d. LSMU komisijos (kurios narys buvo) atsakyme. LSMU komisija buvo jau įvertinusi kaulų tirpimo dinamiką. Nurodžiusi, kad Komisija vertino 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. LSMU komisijos raštuose nurodytas išvadas bei jų pagrindu priėmė sprendimą dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pripažino, kad kitais leistinais įrodymais Komisijos išvada nenuginčyta ir nepaneigta.  
13. Teisėjų kolegija laikė neįrodytais atsakovės argumentus, kad ieškovės sveikatos bei dantų implantų būklę lėmė ne gydytojo veiksmai, o rūkymas, bloga higiena, periodontitas ir fiziologiniai ieškovės ypatumai, ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės netinkamus veiksmus, nes nėra duomenų, objektyviai paneigiančių rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą ieškovės žandikaulių ir dantų būklę ar leidžiančių pagrįstai abejoti jos teiginiais, jog suteiktos netinkamos kokybės paslaugos galėjo nulemti netinkamą burnos higieną ir neigiamus protezavimo padarinius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė buvo įspėta apie galimas neigiamas rūkymo pasekmes. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtent rūkymas nulėmė kaulo rezorbciją ir ieškovės įvardytus trūkumus bei sveikatos būklę. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad ne ieškovės veiksmai, o netinkamai atsakovės suteiktos paslaugos nulėmė žalos atsiradimą (priežastinis ryšys).
14. Teisėjų kolegija nustatė, kad protezavimo darbų atlikimo metu implantai (tarp jų – 45 ir 46 dantų) buvo atsidengę ir šis trūkumas atsakovei buvo žinomas, tačiau ji tęsė protezavimo darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie galimą riziką tokiu atveju. Gydytojų pareigų ir kompetencijų, nustatytų teisės aktuose (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. V-463 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, galiojusio paslaugų teikimo metu, 11, 11.8, 13.1, 13.17 punktai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-676 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 29:2004 „Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (redakcija nuo 2005 m. gegužės 8 d.) 11.6, 12.1.1, 12.2.1 punktai) analizė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovės gydytojai turėjo įvertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl tinkamiausio gydymo būdo, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog tai buvo padaryta (kad buvo dėtos maksimalios pastangos).   
15. Nurodžiusi, kad ieškovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – būsimų gydymo išlaidų atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija pažymėjo, jog ieškovės pateiktas klinikos „The Artrium Clinic“ sudarytas gydymo planas nėra pakankama žalos dydžio įrodinėjimo priemonė, nes jame išlaidos nustatomos preliminariai. Teisėjų kolegija sprendė, kad už netinkamos kokybės paslaugas, susijusias su apatinio žandikaulio gydimu, ieškovei iš viso priteistina 4286,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (1737,72 Eur už 45, 46, 47 dantų implantų įsukimą ir 2548,65 Eur už apatinio žandikaulio protezavimą); pažymėjo, jog apatinio žandikaulio protezavimo kokybės trūkumai, įrodžius netinkamą implantavimo kokybę, atskirai neįrodinėtini ir sudaro atlygintinos žalos turinį, nes nuimti protezai nebegalės būti panaudoti. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nepriteisė 550 Eur už gydymo plano sudarymą, kuris nebuvo būtinas žalai nustatyti (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tačiau kitas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kolegija pripažino būtinomis ir pagrįstomis. Ieškovei, gyvenančiai ne Lietuvoje, buvo būtinos atstovavimo paslaugos, už kurias priteistina 1303,29 Eur.
16. Įvertinusi faktines atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmes, ieškovės išgyvenimus dėl prastos dantų išvaizdos, sumažėjusios dantų kramtymo funkcijos, atsiradusių dantenų uždegimų, būtino (neišvengiamo) protezavimo bei implantavimo proceso pakartojimo, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė patyrė neturtinės žalos. Atsakovė, nors iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau žalos gera valia neatlygino, demonstravo abejingą požiūrį. Vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdama į nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija sprendė, kad teisinga kompensacija ieškovei už neturtinę žalą sudaro 5792,40 Eur. Ieškovė pagrįstai prarado pasitikėjimą atsakove ir turėjo teisę pasirinkti kitą gydymo įstaigą atsakovės suteiktų paslaugų trūkumams pašalinti.
17. Teisėjų kolegija nurodė, kad tenkinta 30 proc. ieškovės reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 100 proc. – neturtinės žalos atlyginimą; vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, sprendė, jog patenkinta 80 proc. ieškovės reikalavimų ir priteistina 1617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; remdamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovės prašymą atlyginti patirtas išlaidas atmetė; priteisė ieškovei 80 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.  

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartį, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu priteistą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti 5602,63 Eur turtinės žalos atlyginimo arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis (neištyrė visų duomenų), padarė nepagrįstą išvadą, kad 45, 46, 47 dantų implantai buvo įsukti netinkamai, ir netinkamai nustatė turtinės ir neturtinės žalos dydį.
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik rašytinėmis prof. habil. dr. R. K. ir doc. A. G. išvadomis bei Komisijos sprendimu, neatsižvelgė į liudytojo R. K. parodymus 2015 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu. Liudytojas kviestas siekiant pašalinti prieštaravimus Odontologų rūmų 2013 m. kovo 28 d. rašte (4 punktas) ir prof. habil. dr. R. K. bei doc. A. G. rašytinėse išvadose Komisijai (2014 m. kovo 4 d. rašto antroji išvada). Liudytojas, įvertinęs 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. panoramines rentgeno nuotraukas, pripažino, kad rašydamas savo išvadas padarė klaidą, nes neatliko kaulo aukščio matavimų; implantų atsidengimas yra dėl kaulų rezorbcijos, kas atitinka Odontologų rūmų išvadas; kaulas tirpsta dėl blogos burnos higienos dėl ieškovės kaltės, ne dėl protezų konstrukcijos ypatumų; to gydytojas A. P. neturėjo galimybės numatyti. Nelikus prieštaravimų, atsakovė atsisakė prašymo apklausti kaip liudytoją burnos chirurgę A. Č. bei skirti ekspertizę;
2. Gydytojo specialisto, teikusio rašytines išvadas, parodymai teisme turi būti vertinami kaip reikšmingesnis įrodymas, nei rašytinės išvados. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kodėl teismas nevertina paminėtų rašytinių įrodymų prieštaringumo, kodėl liudytojo pripažinimas padarius klaidą nesukėlė teismo abejonių rašytinių išvadų patikimumu.
3. Abejodamas Odontologų rūmų išvadų ir liudytojo parodymų teisingumu bei siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti ekspertizės skyrimo klausimą (CPK 179 straipsnis).
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Komisijos sprendimas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes neįsigaliojęs ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 7, 8 dalys) neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje pateikto oficialiojo rašytinio įrodymo apibrėžties.
5. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra pakankamas. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovės sveikatai buvo padaryta žala,  ieškovė ilgalaikius nepatogumus patiria dėl savo kaltės, nes nesudarė galimybės atsakovei koreguoti protezą, jau ilgiau nei trejus metus jo netvarko.
2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį  civilinėje byloje Nr. e3K-3- 332-687/2016; 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Apskaičiuojant patenkintų reikalavimų dalį reikia sudėti reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir nuo bendros sumos apskaičiuoti patenkintų reikalavimų dalį, pagal ją paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismas ieškovei turėjo priteisti 41 proc. pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 32 proc. – apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei atitinkamai – 59 proc. ir 68 proc. išlaidų.
19. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.
20. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl 45, 46, 47 dantų implantavimo kokybės yra priešingos ekspertinio pobūdžio išvados. Odontologų rūmų išvadoje nepasisakyta dėl apatinio žandikaulio implantavimo kokybės, nepateikta išvada, kad implantai įsukti tinkamame gylyje, padariniai atsirado dėl kaulo rezorbcijos ar dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovės. Šios išvados 4 punktas tik patvirtina, kad implantai buvo atsidengę prieš protezavimą, o tai kelia abejonių dėl protezavimo ant nurodytų implantų. Teismas išsamiai motyvavo ieškovės kaltės, blogos burnos higienos neįrodytumą, pagrindo abejoti, kad netinkamą higieną, protezavimo neigiamus padarinius galėjo lemti netinkamos kokybės paslaugos, nebuvimą. Atsakovės teiginiai prieštarauja bylos duomenims.
2. Teismas išsamiai visais reikšmingais aspektais įvertino visus medicininio pobūdžio rašytinius įrodymus, argumentuotai dėl jų pasisakė. CPK neįtvirtinta, kad liudytojo parodymai turėtų didesnę įrodomąją reikšmę nei rašytiniai įrodymai. Teismas išsamiai pasisakė, kodėl kritiškai vertino liudytojo parodymus, motyvavo išvadą, kodėl šių parodymų nepakako kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotoms ir sutampančioms aplinkybėms paneigti.   
3. Komisijos sprendimas dėl atsakovės gydytojų neteisėtų veiksmų (tarp jų – apatinio žandikaulio netinkamos kokybės implantavimo ir protezavimo) laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Liudytojo parodymais, kaip teisingai konstatavo teismas, pirmiau nurodyta Komisijos sprendimo dalis negali būti paneigta (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
4. Atsakovės argumentai dėl teismo pareigos pasiūlyti skirti ekspertizę teisiškai nemotyvuoti. Šalys, atstovaujamos profesionalių reikiamos specializacijos teisininkų, suvokė įrodinėtinas aplinkybes, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, svarstė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau sąmoningai to atsisakė. Teismas neturėjo pareigos būti aktyvus, nagrinėdamas pacientei padarytos žalos atlyginimo bylą, ir nesant poreikio (tikslingumo) skirti ekspertizę. Atsakovės gydytojų neteisėtus veiksmus patvirtino rašytiniai įrodymai, tarp jų – oficialusis rašytinis įrodymas. Šių įrodymų pakako bylai teisingai išspręsti, o nepatikimų liudytojo parodymų  prieštaravimas kitiems bylos duomenims buvo motyvuotai išspręstas. Be to, eksperto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
5. Kvestionuodama priteistos neturtinės žalos dydį, atsakovė nepateikia teisinių argumentų. Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 4 d. išvadoje, kurioje spręstas gydytojų veiksmų teisėtumo klausimas, nevertinta, ar ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas motyvavo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino jį ir pasisakė, be kita ko, dėl atsakovės argumento, jog ieškovė pati atsisakė atsakovės pasiūlymo ištaisyti klaidas.
6. Atsakovės nurodytose kasacinio teismo nutartyse nespręstas klausimas, nesuformuota konkreti teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovė nepagrindė, kad praktika šiuo klausimu yra suformuota. Argumentas, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų procentas apskaičiuotinas nuo turtinės ir neturtinės žalos sumos, prieštarauja kasacinio teismo kitoje byloje atliktam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (žr. 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Be to, teismas proporcijas nustatė, atsižvelgdamas į tam tikrų aspektų visumą, o išvadas argumentavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl gydytojų civilinės atsakomybės

21. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d. (paslaugų ieškovei suteikimo metu) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (įstatymo 13 straipsnis). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (45 straipsnio 7 punktas).
22. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo turi būti įrodinėjama, šią prezumpciją paneigus.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
26. Nagrinėjamoje byloje kasatorė kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl kasatorės civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos ieškovei atlyginimo dydžio. 
27. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, konstatavo, kad ieškovei buvo padaryta žala dėl kasatorės nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, be kita ko, dėl nepakankamai įsuktų apatinio žandikaulio 45, 46, 47 dantų implantų. Šią išvadą Komisija grindė ją konsultavusių VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų specialistų prof. habil. dr. R. K. ir doc. dr. A. G. išvadomis, Odontologų rūmų specialistų išvadomis.
28. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors priteisė ieškovei iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau skirtingo dydžio, nes nevienodai vertino bylos duomenis, nustatė skirtingą kasatorės neteisėtų veiksmų apimtį ir atitinkamai – žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kasatorė neatliko neteisėtų veiksmų, kiek jie susiję su apatinio žandikaulio implantavimo ir protezavimo darbais, grindė iš esmės gydytojo specialisto prof. habil. dr. R. K., kaip liudytojo teismo posėdžio metu, paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus teikiant paslaugas, susijusias ne tik su viršutiniu, bet ir apatiniu žandikauliu, t. y. netinkamą implantų įsukimą ir protezavimą.     
29. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ne visus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nepagrįstai nevertino liudytojo paaiškinimų ir nelaikė jų reikšmingesniu įrodymu nei jo rašytinių išvadų, nepagrįstai nepasiūlė šalims spręsti ekspertizės skyrimo klausimo.
30. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant prieštaravimų tarp bylos duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes.
32. Iš bylos duomenų ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar kasatorė ieškovei kvalifikuotai ir rūpestingai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, ar dėjo maksimalias pastangas, visapusiškai tyrė ir vertino bylos duomenis (klinikos „The Atrium Clinic“ gydytojos konsultacinę išvadą, LSMU specialistų išvadas, Komisijos sprendimą, kuris buvo grįstas, be kita ko, Odontologų rūmų specialistų išvadomis), konstatavo juose pateiktų specialistų išvadų sutaptį ir liudytojo prof. habil. dr. R. K. žodinių paaiškinimų neatitiktį joms, išsamiai motyvavo, kodėl nesiremia šiais paaiškinimais.
33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatorės argumentą, kad liudytojo parodymus teismas privalėjo vertinti kaip reikšmingesnį įrodymą, nes šie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK nenustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės) ir turi būti vertinami, vadovaujantis įrodymų lygybės principu, įrodomąją vertę teismui nustatant pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.     
34. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Komisijos sprendimą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nepriskiriamas prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai kyla ginčas ir sprendžiama dėl komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo; nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso; galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neteisėtų kasatorės veiksmų, susijusių su apatinio žandikaulio implantavimo ir protezavimo paslaugomis, nors Komisijos išvadas nepagrįstai laikė didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, tačiau, pažymėtina, jas vertino visų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste.
35. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojančioji. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-59/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Byloje esant pakankamai duomenų apie kasatorės ieškovei suteiktas netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, ekspertizės skyrimas iš esmės tiems patiems klausimams spręsti, į kuriuos jau buvo atsakyta gydytojų specialistų, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), todėl teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims spręsti ekspertizės skyrimo klausimą. Bylos duomenys ir šalių nurodomi argumentai patvirtina, kad jos, atstovaujamos profesionalių teisininkų, sprendė dėl poreikio prašyti teismo skirti byloje ekspertizę, tačiau laikė, kad ji nebūtina. Vien tai, kad teismas bylos duomenis vertino netapačiai kasatorės vertinimui, neteikia pagrindo spręsti, kad ekspertizė byloje buvo būtina.
38. Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, spręsdamas dėl kasatorės neteisėtų veiksmų (jų apimties), kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Visapusiškai ištyręs bylos duomenis teismas nustatė, kad nors ieškovei implantai apatiniame žandikaulyje buvo atsidengę ir kasatorei buvo žinomas šis faktas, ji nedėjo maksimalių pastangų tinkamai įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą, protezavimo darbai buvo tęsiami ant nepakankamai įsuktų implantų.
39. Kasatorė teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė turtinės žalos dydį, iš esmės grindė tuo, jog teismas nepagrįstai konstatavo jos neteisėtus veiksmus, susijusius su apatinio žandikaulio implantavimo ir protezavimo darbais. Teisėjų kolegija, padariusi šios nutarties 38 punkte nurodytą išvadą, konstatuoja, kad apatinio žandikaulio implantavimo ir protezavimo išlaidos pagrįstai įskaičiuotos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad žala ieškovei padaryta būtent kasatorės neteisėtais veiksmais, ir nenustačius, kad bylos duomenimis būtų paneigta ieškovei žalą padariusio asmens kaltė, kad ieškovė pati būtų kalta dėl savo sveikatos, dantų implantų būklės, neigiamų protezavimo padarinių, ieškovės reikalavimas priteisti tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą, koks buvo ieškovės įrodytas, tenkintas pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

40. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d.) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakanka; ieškovei nebuvo padaryta neturtinė žala, ilgalaikius nepatogumus ji patiria dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuos argumentus laikyti pagrįstais.
44. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą nustatė atsižvelgęs į kasatorės neteisėtų veiksmų pasekmes, ieškovės išgyvenimus dėl prastos dantų išvaizdos, sumažėjusios dantų kramtymo funkcijos, atsiradusių dantenų uždegimų, būtino (neišvengiamo) protezavimo bei implantavimo proceso pakartojimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasatorė, nors iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau žalos gera valia neatlygino, demonstravo abejingą požiūrį.
45. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrįstai atsižvelgė į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos 5792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į tai, jog pažeista viena svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata, į šio pažeidimo padarinius ir ieškovės išgyvenimus dėl jų, kasatorės, kaip profesionalės, teikiančios medicinos paslaugas, statusą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per didelis. Jo paskirtis – kompensuoti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė pagrįstai prarado pasitikėjimą atsakove ir turėjo teisę pasirinkti kitą gydymo įstaigą atsakovės suteiktų paslaugų trūkumams pašalinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų taikymo

47. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
49. Įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo šios nutarties 47 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
50. Ieškovė prašė teismo priteisti 32 444,72 Eur turtinės ir 5792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas patenkino dalį ieškovės pirmojo reikalavimo ir priteisė jai iš kasatorės 9889,83 Eur turtinės žalos atlyginimo bei visą (100 proc) neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kasatorei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
51. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, netinkamai apskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, nepagrįstai kasatorei nepriteisė net 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse byloje Nr. e3K-3-332-687/2016 ir Nr. 3K-3-417/2013, kuriomis remiasi kasatorė, siekdama pagrįsti pirmiau nurodytus argumentus, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą, nėra suformuluota konkreti teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kai reikšti reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija gali būti apskaičiuojama, atsižvelgiant atskirai į patenkintą ir atmestą turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). 
53. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją nustatė, atsižvelgdamas atskirai į patenkintą ir atmestą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo dalis, patenkintų reikalavimų kiekį. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kitas aplinkybes, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir priteisė ieškovei iš kasatorės 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ar neturėjo diskrecijos teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
54. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs 80 proc. ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, nepagrįstai kasatorei nepriteisė atitinkamo (20 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pakeistina.
55. Kasatorei, patyrusiai 1332,93 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės priteistina 266,59 Eur šių išlaidų atlyginimo. Kasatorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 580 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 20 proc. šių išlaidų atlyginimo – 116 Eur – kasatorei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktas).
56. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš kasatorės priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydis sumažintinas atitinkamai iki 1350,91 Eur (1617,50 Eur – 266,59 Eur), apeliacinės instancijos teisme – iki 844 Eur (960 Eur – 116 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Iš esmės netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).
58. Kasacinis teismas patyrė 7,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės UAB „Denticija“ (j. a. k. 110503937), sumažinant priteistą sumą pirmosios instancijos teisme iki 1350,91 Eur, apeliacinės instancijos teisme – iki 844 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Denticija“ (j. a. k. 110503937) 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Denticija“ (j. a. k. 110503937) 7,68 Eur (septynis Eur 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                            Sigitas Gurevičius

           Andžej Maciejevski

                                                                                                                       Algis Norkūnas