Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4918-932/2017

                 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02373-2017-6

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 16.9.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. S., vertėjoms Erikai Vencevičienei ir Audronei Adomavičienei, išnagrinėjusi N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė :

N. S. 2017 m. rugsėjo 1 d., apie 23.50 val., S. Batoro g. - Pergalės g., Vilniuje, sankryžoje vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o sustabdytas vengė pasitikrinti blaivumą bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 bei 17 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 7 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S. savo kaltės dėl atsisakymo tikrintis blaivumą nepripažino. Neneigia įvykio vakarą išgėręs pusę litro alaus, tačiau tas buvo apie 20 val., kai jis svečiavosi pas seserį. Kai važiavo namo, vairavo normaliai, nepadarė jokių pažeidimų, tačiau likus keliams šimtams metrams iki namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, pasakė įtariantys, kad jis neblaivus ir liepė pūsti į alkotesterį. Jis tą ir padarė, tačiau alkotesteris neparodė jokio girtumo. Tuomet pareigūnai jį nuvežė į Kosčiuškos gatvę, kur jo nenorėjo priimti, sakė, kad jis nėra neblaivus, nurodė, kad reiktų jį vežti į Priklausomybės ligų centrą, tačiau nebuvo kam. Taip jis buvo pralaikytas iki 3 val. nakties, protokole nepasirašė, kadangi nebuvo jo advokato. Dėl to, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo, sutinka. Dokumentą buvo palikęs namuose, siūlė pareigūnams jį atvežti, tačiau šie nesutiko (b. l. 9-10).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas T. M. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie tai, kad Parko gatvėje važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris kliudė salelę. Atvykę į vietą, vairuotojo nerado, tačiau važiuodami Pergalės gatve, prie visą parą veikiančios parduotuvės, pamatė iš parduotuvės išvažiuojantį nurodytą automobilį, kuris apsisukinėjo Pergalės g. - Batoro g. sankryžoje. Automobilis buvo sustabdytas ties parduotuve „Maxima“. Priėjus prie vairuotojo, iš karto buvo matyti, kad jis neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas, kai vairuotojas išlipo, jis vos pastovėjo, svirduliavo, negalėjo išlaikyti pusiausvyros). Automobilyje matėsi daug tuščių butelių (nuo alaus ir degtinės butelių), taip pat buvo ir keletas pilnų. Vairuotojo paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė tą dieną nieko nevartojęs (vėliau liudytojas patikslino, jog visgi reikia remtis jo tarnybiniame pranešime nurodytu vairuotojo atsakymu, kadangi pranešimą rašė iš karto ir nurodė tiksliais aplinkybes). Įtariant vairuotoją esant neblaivų, buvo nuspręsta atlikti girtumo patikrinimą. Liudytojas pasiėmė alkotesterį, tačiau vairuotojas paprašė jo netikrinti, pasiėmė piniginę ir atidaręs ją pateikė 100 Eur. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad už pinigų siūlymą jam gresia kitos rūšies atsakomybė, liepė įsidėti pinigus ir nurodė, kad bus atliekamas patikrinimas. Asmuo sakė, kad visgi jo nereikia tikrinti, sakė esantis blaivus, vėl siūlė tuos pačius pinigus. Galiausiai po ilgų įkalbinėjimų jis lyg ir sutiko atlikti patikrinimą, tačiau paėmus alkotesterį ir paaiškinus, ką vairuotojas turi daryti (vairuotojui buvo pasakyta giliai įkvėpti, lūpomis apčiuopti antgalį ir ne mažiau kaip 4 sek. pūsti), šis nevykdė reikalavimų ir aiškiai nesitikrino – antgalio neapžiojo, pūtė iš toli. Tuomet į įvykio vietą atvyko kolegos, kurie turėjo kitokį alkotesterį, į kurį reikia pūsti trumpesnį laiką. Paprašė kolegės A. T. atnešti tą alkotesterį ir vairuotojui pasitikrinti girtumą. Galvojo, kad gal bent šiuo alkotesteriu pavyks patikrinti vairuotojo girtumą, kadangi į jį reikėjo pūsti trumpiau, tačiau vairuotojas atsakė, kad nieko nesitikrins, pradėjo aiškinti, jog alkotesteriai yra blogi ir pan. Paklausus, ar tai reiškia, jog vairuotojas atsisako tikrintis girtumą, pastarasis atsakė teigiamai, t. y. nurodė, jog jis atsisako būti tikrinamas. Liudytojas pažymėjo, kad tais atvejais, kada vairuotojas dėl savo būsenos ar sveikatos nesugeba pūsti į alkotesterį, tokiais atvejais asmuo yra pristatomas į medicinos įstaigą kraujo mėginiui paimti. Šiuo atveju tokios situacijos nebuvo, vairuotojas galėjo atlikti patikrinimą, tačiau to demonstratyviai nedarė – iš pradžių pūtė net neapžiojęs antgalio, o po to iš viso atsisakė būti tikrinamas. Taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, aiškino, kad jį paliko namuose. Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas T. M. parodė, kad jame visos aplinkybės išdėstytos teisingai ir prašė jomis vadovautis (b. l. 15-17).

Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja A. T. (vyriausioji patrulė) parodė, jog įvykio metu dirbo su kolega T. M., pagal gautą pranešimą patikrinimui sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį. Vos tik asmuo išlipo iš automobilio, tapo akivaizdu, kad jis yra neblaivus – svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar pastarasis vartojo alkoholį, vairuotojas jai minėjo tą dieną gėręs degtinę, kolegai sakė vartojęs alų. Paprašytas pasitikrinti alkotesteriu, to daryti nenorėjo. Vienu metu lyg ir sutiko, tačiau nevykdė jų nurodymų – paaiškinus, jog vairuotojas turi lūpomis apčiuopti antgalį ir 4-5 sek. pūsti (kaip balioną), jis elgėsi priešingai, nepilnai apčiuopė antgalį, pūtė iš tolo ir daug trumpiau. Buvo akivaizdžiai matyti, jog vairuotojas gudrauja. Paprašytas pūsti teisingai, vairuotojas nurodė to nedarysiantis. Paklausus, ar jis atsisako tikrintis blaivumą, vairuotojas nurodė teigiamai, t. y. patvirtino atsisakantis tikrintis blaivumą. Netrukus privažiavo kiti pareigūnai, kurie turėjo kitą alkotesterį, į kurį reikėjo pūsti trumpiau (3 sek.), todėl vairuotojui pasiūlė blaivumą pasitikrinti tuo alkotesteriu, tačiau pastarasis nesutiko, pasakė, kad nenori, nesitikrins, t. y. atsisakė tikrintis. Taip pat vairuotojas negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, sakė jį palikęs namuose. Tuo pačiu liudytoja A. T. pažymėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįstanti, su juo jokių konfliktų nėra turėjusi (b. l. 23-25).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl atsisakymo tikrintis blaivumą nepripažino, tačiau byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog N. S. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus yra pilnai įrodyta. Išnagrinėjus bylą buvo paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai neva jis sutiko tikrintis savo blaivumą, pūtė į alkotesterį, tačiau prietaisas nieko neparodė (neužsidegė jokie skaičiai) (b. l. 9-10). Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose buvo apklausti abu pareigūnai, kurie davė išsamius parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojas T. M. parodė, jog pagal gautą pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo patikrinimui buvo sustabdytas automobilis. Vos tik vairuotojas išlipo iš automobilio, buvo akivaizdžiai matyti, kad jis neblaivus, pastarasis svirduliavo, vos galėjo išlaikyti pusiausvyrą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, mašinos viduje buvo daug tuščių butelių nuo degtinės ir alaus. Į klausimą, ar yra vartojęs alkoholį, vairuotojas atsakė neigiamai (perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas T. M. pažymėjo, kad pranešime yra nurodytas tikslus vairuotojo atsakymas, būtent kuriuo ir prašė vadovautis). Nusprendus atlikti vairuotojo blaivumo patikrinimą, pastarasis to daryti nesutiko, galiausiai po ilgų įkalbinėjimų lyg ir bandė pūsti į alkotesterį, tačiau akivaizdžiai netinkamai. Liudytojo teigimu, vairuotojui buvo paaiškinta, kaip pastarasis turi elgtis tikrinant jo neblaivumą, t. y. giliai įkvėpti, lūpomis apčiuopti antgalį ir pūsti į vamzdelį ne mažiau nei 4 sek. Tuo tarpu vairuotojas elgėsi priešingai – pūtė iš tolo, pro šalį, nenorėjo apžioti antgalio. Buvo matyti, kad jis tyčia taip elgiasi. Paskui vairuotojas pasakė, kad alkotesteris yra blogas ir jis nepūs, į klausimą, ar tai reiškia, jog pastarasis atsisako tikrintis blaivumą, asmuo nurodė teigiamai. Atvykus pareigūnų ekipažui, turėjusiam kitą alkotesterį, į kurį reikėjo pūsti trumpesnį laiką (3 sek.), vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti tuo kitu alkotesteriu, tačiau šis nesutiko, sakė to nedarysiantis, tvirtindamas, kad alkotesteriai yra blogi. Taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, paaiškindamas, jog dokumentą paliko namuose (b. l. 15-17). Tokios liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kuriame detaliai yra išdėstyta situacija dėl vengimo tikrintis blaivumą, taip pat galimo kyšio siūlymo (pastarosios aplinkybės šioje byloje nėra reikšmingos ir plačiau neanalizuotinos) (b. l. 3). Bylos nagrinėjimo metu į teismo posėdį buvo iškviesta ir apklausta pareigūnė A. T., kuri taip pat patvirtino, jog pagal pranešimą dėl galimo vairavimo esant neblaiviam patikrinimui sustabdžius automobilį, jį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus (išlipęs svirduliavo, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas). Paklaustas, ar yra vartojęs alkoholį, N. S. to neneigė, sakė gėręs degtinę (kolegai įvardino vartojęs alų). Nusprendus atlikti blaivumo patikrinimą, asmuo nesutiko tikrintis, vienu momentu bandė pūsti, tačiau akivaizdžiai gudraudamas – nesiklausė jų nurodymų, nenorėjo lūpomis apčiuopti alkotesterio antgalio, pūtė iš toliau, trumpai, ignoruodamas nurodytą pūtimo laiką. Atvykus pareigūnams, turėjusiems kitą alkotesterį, į kurį reikėjo pūsti trumpiau, ir pasiūlius N. S. būtent tuo alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, pastarasis nesutiko, sakė, kad nenori ir to nedarys. Į klausimą, ar jis atsisako tikrintis blaivumą, vairuotojas atsakė teigiamai, t. y. nurodė, jog atsisako pasitikrinti savo blaivumą (b. l. 23-25). Taigi liudytojų T. M. ir A. T. parodymais nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas N. S. vengė tikrintis blaivumą. Nors pastarasis vienu metu bandė pūsti į alkotesterio antgalį, tačiau akivaizdžiai neteisingai (lūpomis neapčiuopė alkotesterio antgalio, pūtė iš toli, į šoną, be to, ženkliai trumpiau nei reikia), aiškino, jog alkotesriai yra blogi, jis nenori ir nesitikrins blaivumo. Pastarajam suformulavus klausimą, ar tai reiškia, jog jis atsisako tikrintis blaivumą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip tik ir nurodė atsisakantis tą daryti. Beje, pastarasis nesutiko tikrintis ir kitu alkotesteriu, kurį turėjo vėliau atvykę pareigūnai. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti bei nesivadovauti liudytojų T. M. ir A. T. parodymais, kurie pilnai sutampa tarpusavyje, o liudytojo T. M. parodymai iš esmės atitinka ir jo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Nenustatyta, jog liudytojai yra suinteresuoti ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pastarieji su N. S. anksčiau nėra bendravę, jokių konfliktų neturėjo ir yra nepažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojų šališkumą, nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vien tai, kad liudytojų parodymai yra jam nepalankūs, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti, išgalvoti ar neobjektyvūs.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, N. S. savo kaltės neneigia, apklausiamas parodė vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose (b. l. 9-10). Liudytojų T. M. ir A. T. parodymais taip pat nustatyta, jog paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą N. S. to padaryti negalėjo, paaiškino dokumentą palikęs namuose (b. l. 15-17, 23-25).

Tokiu būdu išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. S. vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokie N. S. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimus eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami N. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys (spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, pensininkas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus N. S. ANK 422 straipsnio 7 dalies bei 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas bei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo terminą nustatant kiek mažesnį už galimą skirti vidurkį, t. y.          2 (dvejiems) metams. Teismo vertinimu, tokia nuobauda yra tinkama ir pagrįsta, pagrindų skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytą įstatymo sankcijoje, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso       422 straipsnio 7 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572  straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies        1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

N. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

N. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio        2 dalimi, N. S. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 17071867398. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso                675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                                                      Julita Dabulskytė–Raizgienė