Civilinė byla Nr. 2A-481/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.; 35.3.6.; 35.4.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolė Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., T. R., S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5302-302/2011, pagal ieškovų R. J., T. R. ir S. Ž. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei firmai „VITI“, uždarajai akcinei bendrovei „VITI“ turto fondui, tretieji asmenys akcinė bendrovė „SPAUDA“, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, dėl priteisimo solidariai iš atsakovų privilegijuotų vardinių akcijų kainų ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. J., T. R. ir S. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:
1) solidariai priteisti iš atsakovų AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas ieškovams:
R. J. 106 790,75 Lt AB „Spauda“ privilegijuotųjų vardinių akcijų kainą,
T. R. – 6 345,35 Lt AB „Spauda“ privilegijuotųjų vardinių akcijų kainą;
S. Ž. – 30 730 Lt AB „Spauda“ privilegijuotųjų vardinių akcijų kainą;
2) po pilnos AB ,,Spauda“ privilegijuotųjų vardinių akcijų kainos faktinio sumokėjimo ieškovams (išieškojimo) įpareigoti AB „Spauda“ privilegijuotų vardinių akcijų sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose, pagal kuriuos atsakovų faktiškai apmokėtų akcijų nuosavybės teisė iš ieškovų pereitų už akcijas faktiškai sumokėjusiems atsakovams;
3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 proc. metinių palūkanų nuostolių atlyginimui nuo 2005 m. gegužės 8 d. iki civilinės bylos iškėlimo momento:
R. J. 31 395,98 Lt;
T. R. 1 867,02 Lt;
S. Ž. 9 034,66 Lt;
4) priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie yra AB ,,Spauda“ akcininkai, ieškinio pareiškimo momentu R. J. priklauso 194 165 vnt., T. R. - 11 537, S. Ž. - 55 873 vnt. emitento AB ,,Spauda“ privilegijuotų vardinių akcijų.
Siekiant privilegijuotų vardinių akcijų savininkų apsaugos, įstatymų leidėjas Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnyje imperatyviai nustatė, kad tais atvejais, kai per du finansinius metus iš eilės bendrovė neskiria privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balso teisės savininkams viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balso teisę iki tų finansinių metų, kuriais visiškai atsikaityta su šių akcijų savininkais, pabaigos.
Ieškovai taip pat teigė, kad AB firma “VITI“ pagal 2005 m. kovo 31 d. su VĮ Turto fondas pasirašytą valstybei priklausančių AB ,,Spauda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 16 296 582 akcijas (68,69 procentus AB „Spauda“ įstatinio kapitalo, 73,48 procentai balsų) po 0,55 Lt už vieną akciją. AB firma “VITI“ perleido UAB ,,VITI turto fondui“ 9 648 291 paprastąją vardinę akciją, suteikiančią 36,74 proc. balsų. UAB ,,VITI turto fondas“ yra AB firmos “VITI“ kontroliuojama bendrovė, todėl jų balsai skaičiuojami kartu. Vertybinių popierių komisija 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 381-AB-1225 įregistravo privalomą akcijų pasiūlymą (siūlytojai AB firma ,,VITI“ ir UAB ,,VITI turto fondas“), supirkti likusias AB ,,Spauda“ akcijas po 0,55 Lt už akciją, tačiau ignoruojant faktą, jog 2003 ir 2004 metais AB ,,Spauda“ nemokant akcininkams priklausančių 5 proc. dividendų už turimas akcijas, šios 2005 m. gegužės 1 d. įgijo balsavimo teisę ir turėjo būti supirktos, tačiau nebuvo supirktos po 0,55 Lt už akciją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal R. J., T. R. ieškinį atsakovams AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007, tenkindama ieškinį, įpareigojo atsakovus AB firmą „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondą Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ PrVA, kurios nuo 2005 m. gegužės 1 d. įgijo balsavimo teisę, bei vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įgyti tas akcijas. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įvardinti asmenys turi šioje teisės normoje nustatytą alternatyvią pareigą ir dėl balsavimo teisę suteikiančių privilegijuotų vardinių akcijų supirkimo nuo to momento, kai šios akcijos įgyja balsavimo teisę, ir padarė išvadą, kad 21005 m. gegužės 1 d. AB ,,Spauda“ privilegijuotoms vardinėms akcijoms įgijus balsavimo teisę, atsakovams atsirado Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta alternatyvi pareiga perleisti nustatytą balsų ribą viršijančius vertybinius popierius arba pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti šiuos balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovams neįgyvendinus vienos iš alternatyvų, ieškovai, kaip smulkieji akcininkai įgijo teisę reikalauti paskelbti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius. Tačiau ignoruodami teismo sprendimą, savo pareigos pateikti oficialų pasiūlymą atsakovai iki šiol neįvykdė.
Remdamiesi atsakovų bendros subjektinės teisės nevykdymu, bei tuo, kad atsakovams jau šeštus metus delsiant paskelbti oficialų pasiūlymą, ieškovai turi teisę reikalauti supirkti jų turimas akcijas už konkrečią kainą, ieškovai prašo solidariai iš atsakovų priteisti AB ,,Spauda“ privilegijuotų vardinių akcijų kainą.
Ieškovai taip pat teigė, kad atsakovams delsiant supirkti iš jų akcijas, jiems yra daromi nuostoliai – iš jų yra atimama teisė savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis, kurias jie pagrįstai tikėjosi ir išreiškė valią gauti už supirktas privilegijuotas vardines akcijas. Teigė, kad savo nuostolius ieškovai skaičiuoja, vadovaudamiesi CK 6.37 straipsnio 1 dalies bei CK 6.210 straipsnio nuostatomis, t.y. po 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį, kada atsakovams atsirado pareiga skelbti oficialų pasiūlymą supirkti akcijas – nuo 2005 m. gegužės 8 d. iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos.
Ieškovai nepageidavo, kad jų pradinis reikalavimas, kuriuo prašė atsakovus įpareigoti supirkti jų turimas akcijas, būtų nagrinėjamas, o prašė nagrinėti būtent patikslintą ieškinį, jo koreguoti ir tikslinti nepageidavo, nes, jų manymu, reikalavimai suformuluoti tinkamai ir gali būti vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė solidariai nuostolių atlyginimui iš atsakovų AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondo 16 018,61 Lt R. J., 951,80 Lt T. R., 4 609,52 Lt S. Ž., 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondo lygiomis dalimis 3 647,40 Lt bylinėjimosi išlaidų T. R. ir 22,20 Lt į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J., T. R. v. AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007, tenkindama ieškinį, įpareigojo atsakovus AB firmą „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondą Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ PrVA, kurios nuo 2005 m. gegužės 1 d. įgijo balsavimo teisę, bei vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įgyti tas akcijas. Taip pat pažymėjo, jog iki ieškovų kreipimosi į teismą su ieškiniu bei bylos nagrinėjimo metu atsakovai savo pareigos, kylančios iš minėtos Aukščiausiojo teismo nutarties neįvykdė, oficialaus pasiūlymo supirkti ieškovams priklausančias PrVA nepateikė.
Pagal ieškovų pareikšto ieškinio pagrindą bei jame nurodytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad atsakovų prievolę sumokėti pinigus ieškovai kildina iš atsakovų pareigos pateikti oficialų pasiūlymą supirkti PrVA, kuri yra konstatuota jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2007, t.y. iš būsimos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas pažymėjo, jog šis ieškovų reikalavimas, nenustačius ir jam nenurodžius kitokios prievolės rūšies, arba kitokių juridinių faktų, negali būti tenkinamas, nes nesudarius sutarties, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų prievolės sumokėti ieškovų nurodytas sumas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad pareiškę tik tokį reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo, jie gali tikėtis sprendimo įvykdymo, nesuponuoja išvados, jog atsakovai turi prievolę mokėti prašomas sumas, nesudarę su sandorio ieškovais. Todėl ieškinio dalį dėl akcijų kainų priteisimo teismas atmetė, ieškovams neįrodžius atsakovų pareigos išmokėti jiems prašomas sumas (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo PrVA tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose yra išvestinis reikalavimas iš pradinio, dėl kurio teismas pasisakė ir jo netenkino, todėl šio reikalavimo taip pat netenkino.
Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiu teismo sprendimu nepanaikinama atsakovų pareiga vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje R. J., T. R. v. AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007 - pateikti oficialų pasiūlymą dėl PrVA supirkimo nutartyje nurodytomis sąlygomis.
Spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, kad atsakovai nevykdo pareigos skelbti oficialų pasiūlymą dėl PrVA supirkimo, ši atsakovo pareiga kyla iš Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatų, šią pareigą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą R. J., T. R. v. AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsakovai įpareigoti pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas. Teismas pažymėjo, kad kitoje nutartyje (civilinėje byloje pagal ieškovų A.K.S., A.P.S., A.T.V. ir A.G. V. AB firmai „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondui ,bylos Nr. 3K-3-38/2011) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos atsakovams atsirado pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotų vardinių AB „Spauda“ akcijų supirkimo (CPK 362 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepaneigė šios nustatytos aplinkybės ir nenurodė, kad jie negali įvykdyti įstatymo reikalavimų ir teismo sprendimo dėl kitų asmenų veiksmų. Atsakovų argumentai dėl nesutarimo dėl išperkamų akcijų kainos bei dėl lėšų neturėjimo, teismo vertinimu, nėra tos aplinkybės, kurios pateisintų prievolės nevykdymą ir pašalintų jų atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro jų negautos minimalios pajamos, kurias jie būtų galėję gauti, disponuodami lėšomis, gautomis už parduotas akcijas, jeigu atsakovai būtų vykdę savo prievoles pagal įstatymą ir teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo atsakovams pareigą skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotų vardinių AB „Spauda“ akcijų supirkimo. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį pasiūlymo įgyvendinimo laikotarpis negalėjo būti trumpesnis kaip 30 dienų ir ilgesnis kaip 60 dienų. Atsakovai nepaskelbė pasiūlymo iki 2007 m. gruodžio 15 d., tokiu būdu ieškovai nuo šios dienos nepardavę savo PrVA, kurias siekia parduoti, neįgijo lėšų, kuriomis galėtų disponuoti ir bent jau gauti tam tikros naudos. Ieškovai savo nuostolius vertina prarastomis įstatyme numatytomis 5 % metinėmis palūkanomis, kurie teismų praktikoje yra laikomi minimaliais nuostoliais. Teismas nustatęs, kad ieškovai nuostolius skaičiuoja nuo 2005 m. gegužės 8 d., su tokiu skaičiavimu nesutiko, vadovaudamasis aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, jog pareiga skelbti oficialų pasiūlymą dėl akcijų pirkimo atsakovams atsirado nuo nutarties paskelbimo dienos, t.y. nuo 2007 m. spalio 15 d., o pati pirkimo procedūra turėjo būti baigta ne vėliau kai po 60 d. nuo minėtos dienos (VPRĮ 17 str. 2 d.). Todėl, teismo vertinimu, negautos ieškovų pajamos skaičiuotinos nuo 2007 m. gruodžio 16 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai reikalauja taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgęs į tokį atsakovų reikalavimą, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimui pritaikius ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.) patirti nuostoliai skaičiuotini už paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas taip pat sprendė, kad pagal atsakovų reikalavimą visiškai atmesti ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo, nes atsakovų neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio (CK 127 str. 5 d.), jie nevykdo savo pareigos nuo 2007 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl taikydamas ieškinio senatį už ankstesnį, negu 3 metų laikotarpį, šioje dalyje ieškinį atmetė, kitoje dalyje reikalavimą tenkino.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog supirktinų akcijų kaina nustatyta kituose teismų procesiniuose sprendimuose - po 0,55 Lt už akciją ir ginčo dėl kainos šioje byloje nėra, taip pat nėra ginčo dėl ieškovų turimų akcijų skaičiaus, todėl priteisė solidariai iš atsakovų nuostolius, paskaičiuotus pagal palūkanas nuo jų turimų akcijų kainos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai R. J., T. R. ir S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei solidariai iš atsakovų priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tiek pradiniame ieškinyje išdėstytą, tiek patikslintame ieškinyje detalizuotą reikalavimą priteisti pinigų sumą, atitinkančią vienos AB „Spauda“ PrVA kainos ir ieškovų turimo jų skaičiaus sandaugą, ieškovai visų pirma tiesiogiai kildina ne iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos kokios nors esamos pirkimo-pardavimo sutarties ir ne iš pirmosios instancijos teismo nurodomos neva būsimos pirkimo-pardavimo sutarties, o iš atsakovų tęstinio neteisėto neveikimo, kuris nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus ir pasireiškia jau daugiau kaip šeštus metus besitęsiančiu nesąžiningu oficialaus pasiūlymo supirkti AB „Spauda“ PrVA nepaskelbimu
2. Teismas, iš esmės pripažindamas pagrįstą ieškovų reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių praleidus pareigos paskelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas terminą, tačiau netenkindamas reikalavimo dėl akcijų kainos, pažeidė bendrąjį CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.
3. Vertindamas atsakovų pareigos atsiradimo momentą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (3K-3-38/2011), kurios jis pats nelaikė teisminiu precedentu nagrinėjamoje byloje ir tai tiesiogiai nurodo kitoje savo paties priimto sprendimo dalyje. Tiek pagal šalių ginčo pradžios momentu galiojusio VPRĮ 19 straipsnio 1 dalies, tiek pagal šiuo metu galiojančio VPĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiga skelbti oficialų pasiūlymą įstatymų leidėjo nebuvo ir vis dar nėra susieta su teismo sprendimo (nutarties), kuriuo tokia būtų konstatuota, priėmimu ir (ar) įsiteisėjimu.
4. Atsakovai, dar 2005 m. balandžio 7 d. įgiję AB „Spauda“ akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 % balsų, pagal įstatymą privalėjo per 30 d. įvykdyti vieną iš VPRĮ numatytų alternatyvių pareigų. Dar nepasibaigus minėtam 30 d. terminui ir atsakovams neįvykdžius nė vienos iš minėtų įstatymo nustatytų alternatyvių pareigų, ieškovų turimos PrVA įgijo balsavimo teisę, tačiau privalomas oficialus pasiūlymas per įstatymo numatytą terminą dėl ieškovams priklausančių akcijų nebuvo paskelbtas. Iš to seka, jog jau sekanti diena (2005 m. gegužės 8 d.) buvo atsakovų pareigos atsiradimo ir nevykdymo momentas.
5. Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai ir individualiai išanalizavęs būtent pareigos skelbti oficialų pasiūlymą (siūlymą) atsiradimo momento teisinį reglamentavimą, jau buvo suvienodinęs privalomą jo nustatymo aiškinimo praktiką ir expressis verbis nurodęs, jog pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal VPRĮ 19 straipsnio 1 dalies ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda nuo įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo (civilinės bylos Nr. 3K-3-455/2011).
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs 2007 m. spalio 15 d. nutartį dėl oficialaus pasiūlymo supirkti AB „Spauda“ PrVA paskelbimo, nustatė priverstinę įstatyminės atsakovų pareigos įgyvendinimo tvarką, tačiau nesukūrė pirminės atsakovų pareigos per se. Pareiga paskelbti oficialų pasiūlymą kyla įstatymo pagrindu ir yra siejama su jame numatytų sąlygų atsiradimo momentu, o ne teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo faktu.
6. Teismas, taikydamas 3 metų ieškinio senatį ieškovų reikalavimui priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, netinkamai taikė šį institutą reglamentuojančias teisės normas ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų privalomų jų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Ieškinio senaties terminai yra taikytini ne absoliučiu įstatymo nustatytu metų laikotarpiu, o visų pirma, atsižvelgiant į individualų tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio prigimtį ir ieškinio senaties pradžios momentą. Alyginti nuostolius, kilusius dėl privalomo pasiūlymo paskelbimo termino praleidimo, iškovai reikalavo nuo atsakovams priklausančios teisinės pareigos pažeidimo pradžios momento (2005 m. gegužės 8 d.), kai pasibaigė atsakovams įstatymo nustatytos alternatyvios pareigos įgyvendinimo terminas. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai ir vienareikšmiškai įtvirtinta, jog tais atvejais, kuomet pažeidimas yra tęstinis (jis vyksta kiekvieną dieną, asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną (dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena), prasideda tą kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų neteisėtą neveikimą tęstiniu teismo sprendime pripažįsta ir pats teismas, tačiau ieškinio senatį absoliučiu dydžiu vis dėlto pritaiko.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovai sutinka su sprendime išdėstytais teismo argumentais, kad atsižvelgiant į faktą, jog ieškovai prievolę sumokėti jiems pinigus kildina iš atsakovų pareigos pateikti oficialų siūlymą supirkti PrVA, t.y. iš būsimos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovų reikalavimas yra atmestinas ir atsakovai neturi pareigos mokėti ieškovams nurodytų sumų, kol nesudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys.
2. Ieškovai teigia, kad atsakovai piktybiškai nevykdo teismo sprendimo supirkti AB „Spauda“ PrVA, tačiau jie iki šios dienos nėra kreipęsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo proceso pradėjimo. Taigi šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, jog ir patys ieškovai nesiima visų įmanomų priemonių, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas.
3. Atsakovai sutinka su teismo išdėstyta pozicija dėl ieškinio senaties taikymo ir įstatymų leidėjo preziumuojamų minimalių ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo ir mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir atsižvelgė tiek į ieškovų, tiek į atsakovų išdėstytus argumentus, todėl teismas pagrįstai šią ieškinio dalį tenkino tik iš dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys, paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl privilegijuotų vardinių akcijų kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas priteisti privilegijuotųjų vardinių akcijų kainą buvo atmestas, o reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą patenkintas tik iš dalies, ieškovai savo apeliaciniame skunde teigia, kad tiek pradiniame ieškinyje išdėstytą, tiek patikslintame ieškinyje detalizuotą reikalavimą priteisti pinigų sumą, atitinkančią vienos AB „Spauda“ PrVA kainos ir ieškovų turimo jų skaičiaus sandaugą jie visų pirma tiesiogiai kildina ne iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos kokios nors esamos pirkimo-pardavimo sutarties ir ne iš būsimos pirkimo-pardavimo sutarties, o iš atsakovų tęstinio neteisėto neveikimo, kuris nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus ir pasireiškia jau daugiau kaip šeštus metus besitęsiančiu nesąžiningu oficialaus pasiūlymo supirkti AB „Spauda“ PrVA nepaskelbimu.
Atsižvelgdama į šiuos bei kitus ieškovų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir T. R. ieškinį atsakovams AB firmai „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondui, bylos Nr. 3K-3-360/2007, tenkindama ieškinį, įpareigojo atsakovus AB firmą „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondą Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ privilegijuotas vardines akcijas, kurios nuo 2005 m. gegužės 1 d. įgijo balsavimo teisę, bei vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įgyti tas akcijas. Byloje nėra ginčo, kad iki ieškovų kreipimosi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu šioje byloje bei bylos nagrinėjimo metu savo pareigos, kylančios iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, atsakovai neįvykdė - oficialaus pasiūlymo supirkti ieškovams priklausančias PrVA nepateikė.
Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovus AB firmą „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondą Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ PrVA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nustatyta, jog privalomo oficialaus pasiūlymo esmė yra ta, kad atitinkamas subjektas privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiesiems akcininkams priklausančias akcijas – šie turi galimybę savo akcijas parduoti ne už bet kokią, o už teisingą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2011). Pažymėtina, jog pagal ginčui aktualią Vertybinių popierių rinkos įstatymo 17 straipsnio redakciją (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX-655 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d.) buvo reglamentuota oficialaus pasiūlymo sąvokos apibrėžtis ir oficialaus pasiūlymo paskelbimo procedūra. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad visiems atskaitingo emitento vertybinių popierių savininkams turi būti sudaromos vienodos galimybės gauti informaciją apie pasiūlymą ir parduoti vertybinius popierius. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju sudaryti vertybinių popierių pirkimo sandorį yra būtina, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų prievolės sumokėti ieškovų nurodytą privilegijuotų vardinių akcijų kainą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.2. straipsnio nuostatas prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Teigti, kad prievolė sumokėti akcijų kainą atsakovams atsirado vien tuo pagrindu, kad jie neįvykdė pareigos atsakovams pateikti oficialų pasiūlymą supirkti, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2011 nurodyta, kad atsakovui nepateisinamai ilgai užvilkinus teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, savo ketinimą parduoti turimas privilegijuotąsias vardines akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės ieškovai gali įgyvendinti, reikšdami reikalavimą įpareigoti atsakovus supirkti ieškovų turimas aptariamas akcijas už konkrečią kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai pradiniame ieškinyje pirmą savo reikalavimą buvo suformulavę būtent prašydami įpareigoti atsakovus supirkti jų turimas AB „Spauda“ PrVA už ieškovų nurodytą kainą (b.l. 11), kas iš esmės reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus su ieškovais sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pirmo reikalavimo dalyką pakeitė ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų jų turimų AB „Spauda“ PrVA kainą atitinkančias sumas (b.l. 100-107). Pažymėtina, kad būtent pagal ieškovų pakeistą reikalavimą, reiškiamą patikslintu ieškiniu, t. y. pagal pačių ieškovų pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo bylą.
Apeliantai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs 2007 m. spalio 15 d. nutartį dėl oficialaus pasiūlymo supirkti AB „Spauda“ PrVA paskelbimo, nustatė priverstinę įstatyminės atsakovų pareigos įgyvendinimo tvarką, tačiau nesukūrė pirminės atsakovų pareigos per se. Pareiga paskelbti oficialų pasiūlymą, pasak apeliantų kyla įstatymo pagrindu ir yra siejama su jame numatytų sąlygų atsiradimo momentu, o ne teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo faktu. Apeliantų teigimu, atsakovai, dar 2005 m. balandžio 7 d. įgiję AB „Spauda“ akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 % balsų, pagal įstatymą privalėjo per 30 d. įvykdyti vieną iš VPRĮ numatytų alternatyvių pareigų. Dar nepasibaigus minėtam 30 d. terminui ir atsakovams neįvykdžius nei vienos iš minėtų įstatymo nustatytų alternatyvių pareigų, ieškovų turimos PrVA įgijo balsavimo teisę, tačiau privalomas oficialus pasiūlymas per įstatymo numatytą terminą dėl ieškovams priklausančių akcijų nebuvo paskelbtas. Apeliantų įsitikinimu, iš to seka, kad jau sekanti diena (2005 m. gegužės 8 d.) buvo atsakovų pareigos atsiradimo ir nevykdymo momentas.
Su tokiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Kaip jau minėta, atsakovai nevykdo pareigos pateikti oficialų pasiūlymą dėl ieškovams priklausančių PrVA supirkimo - ši atsakovų pareiga kyla iš Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX-655 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d.), šią pareigą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J.,T. R. v. AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas atsakovų AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A.K.S., A.P.S., A.T.V. ir A.G. ieškinį AB firmai „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondui, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB „Spauda“ ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, dėl įpareigojimo supirkti AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas (civilinės bylos Nr. 3K-3-28/2011), 2011 m. sausio 28 d. nutartyje nurodė, jog aplinkybė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. J., T. R. v. AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas, bylos Nr. 3K-3-360/2007, konstatuotų faktinių aplinkybių bei teisinių padarinių – naujai neįrodinėtina bei konstatavo, jog nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo dienos atsakovams atsirado pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotų vardinių AB „Spauda“ akcijų supirkimo (CPK 362 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų pareigos atsiradimo momentą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrįstai nelaikė precedentu sprendžiant klausimą dėl atsakovų prievolės išmokėti ieškovams privilegijuotųjų vardinių akcijų kainą, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas įpareigojimo supirkti akcijas, bet ne prievolės sumokėti jų kainą klausimas.
Apeliantai teigia, kad teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinės bylos Nr. 3K-3-455/2011), sistemiškai ir individualiai išanalizavęs būtent pareigos skelbti oficialų pasiūlymą (siūlymą) atsiradimo momento teisinį reglamentavimą, jau buvo suvienodinęs privalomą jo nustatymo aiškinimo praktiką ir expressis verbis nurodęs, jog pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal VPRĮ 19 straipsnio 1 dalies ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda nuo įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo.
Kaip jau minėta, apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2011 buvo sprendžiamas ginčas dėl privalomo oficialaus pasiūlymo priverstinio įgyvendinimo pagal ieškovo Lietuvos vertybinių popierių komisijos ieškinį viešajam interesui ginti reikalaujant atsakovus L. L., R. L., BUAB „Nordic investicija“, E. L., P. J. pateikti privalomą pasiūlymą supirkti akcijas, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“. Šioje byloje be kita ko buvo sprendžiamas klausimas, su kokiu momentu yra siejama pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą: su įstatyme nustatytos ribos faktiniu peržengimu ar su Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. priimtu sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija savo nutartyje pažymėjo, kad pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal VPRĮ 19 straipsnio 1 dalies ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda ne nuo administracinio akto priėmimo, bet nuo įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo, nes pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos privalomo pasiūlymo pareigų nesieja su formaliais Vertybinių popierių komisijos sprendimais.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, yra konstatuotas konkrečių akcininkų, t.y. atsakovų AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondo pareigos skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotų vardinių AB „Spauda“ akcijų supirkimo momentas, t. y. būtent nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo dienos. Taigi, skiriantis faktinėms bylų aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teigimu, jog nustatant atsakovų pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą momentą, būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2011.
Apeliantai taip pat teigia, kad teismas, ieškovų reikalavimui priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo taikydamas 3 metų ieškinio senatį, netinkamai taikė šį institutą reglamentuojančias teisės normas ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų privalomų jų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Anot apeliantų, nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje imperatyviai ir vienareikšmiškai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra tęstinis (jis vyksta kiekvieną dieną, kol asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną.
Su tokiais apeliantų argumentais taip pat sutikti nėra pagrindo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai reikalavo atlyginti nuostolius, kilusius dėl privalomo pasiūlymo paskelbimo termino praleidimo, nuo atsakovams priklausančios teisinės pareigos pažeidimo pradžios momento (2005 m. gegužės 8 d.), kai, ieškovų teigimu, pasibaigė atsakovams įstatymo nustatytos alternatyvios pareigos įgyvendinimo terminas. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, jog pareiga skelbti oficialų pasiūlymą dėl akcijų pirkimo atsakovams atsirado nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties paskelbimo dienos. Pažymėtina, jog pati pirkimo procedūra, vadovaujantis ginčo metu galiojusiomis VPRĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo būti baigta ne vėliau kaip po 60 d. nuo nurodytos dienos (2007 m. spalio 15 d.). Taigi, negautos ieškovų pajamos skaičiuotinos nuo 2007 m. gruodžio 16 d. dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 2011 m. balandžio 14 d.
Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Nuostolių atlyginimas skaičiuojamas nuo atsakovams priklausančios teisinės pareigos pažeidimo pradžios momento kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, šie nuostoliai gali būti priteisiami už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, nes ieškovų teisių pažeidimas vyksta kiekvieną dieną, taigi teisė į ieškinį dėl nuostolių, patiriamų kasdien dėl tokio tęstinio pažeidimo atsiranda kiekvieną dieną, o reikalavimas priteisti nuostolius už laikotarpį, ankstesnį negu trys metai iki ieškinio pareiškimo dienos, yra pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Taigi, taikydamas ieškinio senatį už ankstesnį negu trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė pagrįstai.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. pagrįstai ieškinį patenkino iš dalies. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, netenkinamas ir jų reikalavimas priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.). Tuo tarpu atsakovai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danguolė Martinavičienė
Donatas Šernas