Civilinė byla Nr. 2YT-810-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03485-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad kreipiasi dėl nepagrįstai išieškomų vykdomųjų bylų Nr. 0127/06/00188, 0127/12/00902, 0127/12/02743, 0127/13/00343, 0127/14/00504, 0127/14/01617, kadangi joms suėjusi senatis (b. l. 3).
Antstolis S. V. 2024 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-127-29310 skundo netenkino ir perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. 2023 m. gegužės 11 d. Nr. XIV-1947 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą, vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tik institucija, paskyrusi nuobaudą ar surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę nutraukti administracinės baudos išieškojimo vykdymą, o antstoliui įstatymų leidėjas šios teisės nesuteikė, todėl nesuprantamas skolininko noras priversti antstolį viršyti įstatymo leidėjo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. pažeisti intra vires doktriną. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl skolininkui paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo taikytinos ATPK normos. Pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio ANK 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m lapkričio 19 d. ATPK atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (18 straipsnis). Skolininkui išieškomos baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl šiam ginčui nagrinėti yra aktuali ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d., kurioje, priešingai nei vėlesnėje ATPK redakcijoje bei ANK 672 straipsnio 3 dalyje, nėra numatytas penkerių metų senaties terminas geruoju įvykdyti nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje suformulavo taisykles dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų ir eigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) nėra praleistas. Taip pat vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai vykdymo eigoje būtų neatliekami veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti suėjusią vykdymo senatį ir nutraukti vykdomųjų bylų vykdymo. Institucija, skolininkui paskyrusi nuobaudas, antstoliui nepateikė sprendimų, kuriais būtų nutraukusi baudų vykdymą, o įstatymų leidėjas antstoliui savarankiškai šiuo klausimu priimti sprendimus nėra suteikęs įgaliojimų, todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo nutraukti nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo. Skolininkas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į šias institucijas, kurioms įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę spręsti klausimą dėl vykdymo nutraukimo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių kreipėsi į antstolį, nors antstoliui įstatymų leidėjas nėra suteikęs įgaliojimų spręsti klausimą dėl vykdymo nutraukimo.
Skolininko teiginys, kad vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/00902, Nr. 0127/12/02743 ir Nr. 0127/14/01617 yra suėjęs vykdymo senaties terminas nesuprantamas, kadangi šiose bylose nėra išieškomos administracine tvarka paskirtos baudos, todėl šių vykdomųjų bylų išieškojimui įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių vykdymo senaties terminų (b. l. 1–2).
Skundą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2025 m. sausio 7 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta, pareiškėjui išsiųsta antstolio patvarkymo kopija, jam ir antstoliui nustatytas terminas iki 2025 m. sausio 16 d. atsiliepimams pateikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas atsiliepimo į antstolio patvarkymą nepateikė.
Antstolio pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinys yra identiškas nurodyto 2024 m. lapkričio 12 d. patvarkymo Nr. S-24-127-25197 turiniui. Antstolis prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–13).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkinamas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomos šešios vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), V. B. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0127/06/00188 – VMI naudai pagal Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1-7290 dėl 1 158,48 Eur (4 000 Lt) baudos; 2) vykdomoji byla Nr. 0127/12/00902 – V. B. naudai pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-152-200/2011 dėl 1 272,30 Eur (4 393 Lt) žalos atlyginimo; 3) vykdomoji byla Nr. 0127/12/02743 – Teisingumo ministerijos naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-379-448/2012 dėl 376,51 Eur (1 300 Lt) įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 4) vykdomoji byla Nr. 0127/03/00343 – VMI naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4088-652/2012 dėl 5,79 Eur (20 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 5) vykdomoji byla Nr. 0127/14/00504 – VMI naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. A2.6.-1580-224/2013 dėl 376,51 Eur (1 300 Lt) baudos; 6) vykdomoji byla Nr. 0127/14/01617 – VMI naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-56-292/2014 dėl 32,44 Eur (112 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kaip minėta, vykdomosios bylos Nr. 0127/06/00188 ir Nr. 0127/14/00504 yra užvestos dėl administracinių baudų išieškojimo.
Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, teismo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d.) – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (2003 m. ir 2013 m.), pagal ATPK nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 20 punktas).
Kaip minėta, šioje byloje taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina minėtų vykdomųjų bylų Nr. 0127/06/00188 ir Nr. 0127/14/00504 medžiaga, nutarimai dėl baudų išieškojimo pateikti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino. Priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti, antstolis tikrino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių registrų duomenis (nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi), nuolat atliekamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje dėl pareiškėjo darbovietės ir gaunamų pajamų, teikiamos užklausos bankams dėl pareiškėjo sąskaitų, buvo priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto bei kiti antstolio procesiniai dokumentai. Nustačius, kad skolininkas dirba, patvarkymai vykdyti išieškojimą buvo išsiųsti pareiškėjo darbovietėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas dirbo tik po kelis mėnesius, buvo išieškota tik nedidelė baudų dalis, skolininką atleidus iš darbo, vykdomieji dokumentai grąžinti antstoliui. Antstolis 2014 m. liepos 11 d. patvarkymu panaikino 2010 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto. Per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.
Sprendžiant dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 31 punktai).
Nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose Nr. 0127/06/00188 ir Nr. 0127/14/00504 esantys duomenys įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie priverstinai vykdomą baudų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, jis neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad baudų sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, buvo įsidarbinęs, tačiau viso išieškojimo laikotarpiu dirbo gana trumpai (po kelis mėnesius), išieškota tik nedidelė dalis baudų, ilgą laiką nedirbo. Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracines nuobaudas. Teismo vertinimu, administracinių nuobaudų – baudų, išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0127/06/00188 ir Nr. 0127/14/0050 dėl senaties termino suėjimo.
Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/02743 išieškojimas vykdomas pagal Alytaus apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-379-448/2012 dėl pareiškėjui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 376,51 Eur (1 300 Lt) įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, išieškojimo. Baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė, todėl Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatytas vykdymo senaties terminas negali būti taikomas.
Vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/00902, Nr. 0127/13/00343 ir Nr. 0127/14/01617 yra vykdomi ne administracine tvarka ar nuosprendžiu paskirtų baudų išieškojimai, atitinkamai, kurių išieškojimui įstatyme nėra nustatyta senaties terminų. Todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso šiose vykdomosiose bylose dėl senaties termino suėjimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl senaties termino suėjimo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0127/06/00188, Nr. 0127/12/00902, Nr. 0127/12/02743, Nr. 0127/13/00343, Nr. 0127/14/00504, Nr. 0127/14/01617 grąžinti antstolio S. V. kontorai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė