Administracinė byla Nr. eA-2692-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01373-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Š. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 4 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 1PS1-198-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) grąžinti pareiškėją į Informacinių technologijų skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas; 3) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažintos pareiginės kategorijos nuo 2016 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jis nuo 2016 m. kovo 7 d. buvo perkeltas iš Informacinių technologijų skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų į Informacinių technologijų skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, nes, jo nuomone, jam nebuvo sudarytos sąlygos atlikti pavestas užduotis. Pareiškėjas 2016 m. sausio 6 d. atsakovui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 1PS7-3-(2.29), kurio esmė – negalėjimas tinkamai atlikti pavestas tarnybines užduotis, tačiau jokio atsakymo į jį negavo. Į tarnybiniame pranešime išdėstytas faktines aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir atliekant tarnybinės veiklos vertinimą. Be to, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.
3. Pareiškėjo teigimu, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio
   17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Vertinimo taisyklės), neįtvirtina, jog be vertinamo valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo pokalbyje gali dalyvauti ir kiti asmenys, tačiau pareiškėjo vertinimo atveju pokalbyje dalyvavo ne tik jo tiesioginis vadovas Informacinių technologijų skyriaus vedėjas D. P., bet ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojas T. L., Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotoja I. Z. bei to paties skyriaus vyriausieji specialistai A. G., T. R. ir N. B.. T. L. buvo Tarnybos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkas, taigi, dalyvaudamas pareiškėjo ir tiesioginio vadovo pokalbyje bei aktyviai reikšdamas savo nuomonę, jis turėjo ir galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl vertinimo ir todėl galbūt galėjo būti šališkas balsuodamas dėl Komisijos 2016 m. vasario 25 d. posėdyje priimto sprendimo (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai ir siūlyti jį perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tai pažeidžia objektyvumo principą. Be to, 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu tiesioginis vadovas su pareiškėju aptarė tik užduočių vykdymo rezultatus, tačiau neaptarė jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, einamųjų metų užduočių bei karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo. Pokalbio pradžioje buvo kalbama ne apie tarnybinės veiklos vertinimą, o apie pareiškėjo tarnybinį pranešimą dėl netinkamo darbo skyriuje organizavimo ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, nors tai neturėtų būti tokio pokalbio tema. T. L. pokalbio pradžioje nurodė, kad pareiškėjas ateityje norėtų tapti skyriaus vedėju, o tai pokalbį galbūt padarė akivaizdžiai šališku. Tokiais tiesioginio vadovo veiksmais buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 9 punktas.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad jam, kaip Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui, 2015 metais buvo iškeltos tokios užduotys: 1) einamaisiais metais užtikrinti tinkamą priskirtų išorinių duomenų gavimo paslaugų vartotojų administravimą (toliau – ir Pirmoji užduotis); 2) parengti Tarnybos darbuotojų dažniausiai teikiamų klausimų ir atsakymų informacinių technologijų srityje sąrašą (toliau – ir Antroji užduotis); 3) einamaisiais metais parengti Tarnybos atitikimo ISO 27000 standarto reikalavimams, už kuriuos atsakingas Informacinių technologijų skyrius, atitikimo vertinimą (toliau – ir Trečioji užduotis); 4) einamaisiais metais atlikti ne mažiau kaip 10 Tarnybos kompiuterinių darbo vietų atnaujinimus (toliau – ir Ketvirtoji užduotis);
   5) išanalizuoti ir pateikti informaciją, reikalingą Tarnybos tinklapyje skelbiamų rinkmenų atvirų duomenų teikimo užtikrinimui (toliau – ir Penktoji užduotis).
5. 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu dėl Pirmosios užduoties tiesioginis vadovas priekaištų neturėjo. Ji buvo įvykdyta 100 proc., todėl galima teigti, kad buvo viršytas užduočiai atlikti nustatytas rodiklis. Atliekant Antrąją užduoti, buvo parengta 12 atsakymų į Tarnybos darbuotojų dažniausiai teikiamus klausimus informacinių technologijų srityje. Iš jų 11 atsakymų pateikta nustatytu laiku, iki einamųjų metų II ketvirčio pabaigos. Tiesioginis vadovas 2015 m. balandžio 30 d. tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr. lPS13-755-(2.35) (toliau – ir Išvada) nurodė, jog „IV ketvirčio pabaigai 80 proc. atsakymų kokybės rodiklis nėra pasiektas.“, tačiau išvadoje nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis pateikti atsakymai buvo objektyviai įvertinti kaip nekokybiški, nebuvo patikrinti faktiniai duomenys. Vykdant Trečiąją užduotį, ISO 27000 reikalavimų sąrašas buvo parengtas ir pateiktas laiku, pagal pareiškėjui suteiktas galimybes buvo atliktas Tarnybos informacinių technologijų srities atitikimo vertinimas ISO 27000 reikalavimams. Ataskaita tiesioginiam vadovui buvo pateikta laiku, po jos pateikimo tiesioginis vadovas jokių pastabų nepateikė, tačiau Išvadoje nurodė, jog „ataskaita pateikta laiku, iki einamųjų metų
   IV ketvirčio pabaigos, bet parengta netinkamai“. Pareiškėjas teigė, jog tiesioginis vadovas yra nurodęs šią užduotį atlikti pagal savo supratimą, nors ji reikalauja komandinio darbo, išsamios informacijos pateikimo iš įvairių skyriaus darbuotojų. Pareiškėjas pastarąją užduotį atliko tik pagal jam žinomą ir prieinamą informaciją. Pateikus ataskaitą tiesioginiam vadovui ir jam susipažinus su ja, skyriaus vedėjas turėjo supažindinti jį su ataskaitos trūkumais, tačiau apie tai, kad užduotis buvo atlikta netinkamai, pareiškėjas sužinojo tik pokalbio su tiesioginiu vadovu metu. Vykdant Ketvirtąją užduotį, pareiškėjui buvo pateikti tik 3 kompiuteriai, kuriuos pagal pateiktus konkrečius nurodymus jis parengė. Pareiškėjas pagal Informacinių technologijų skyriuje nusistovėjusią tvarką negalėjo tinkamai atlikti šios užduoties, kadangi reikalingos programinės įrangos įdiegimo kodai yra pas kitą skyriaus vyriausiąjį specialistą, pareiškėjui jų neduoda, todėl be šių kodų objektyviai negalima tinkamai atlikti šios užduoties. Tinkamas kompiuterinės darbo vietos parengimas reiškia, kad kompiuteris yra parengiamas konkretaus darbuotojo, turinčio savo veiklos specifiką, darbo vietai. Pareiškėjas tik vienu atveju turėjo tokį pavedimą, tačiau dėl skyriaus vedėjo kaltės jo negalėjo atlikti iki galo. Išvadoje nurodyta, kad „visi kompiuteriai parengti NŽT kompiuterizuotoms vietoms netinkamai“, tačiau nei perdavus parengtus kompiuterius, nei Išvadoje nebuvo pateikti jokie argumentai ar paaiškinimai, būtent dėl kokių priežasčių tiesioginis vadovas nurodė, jog netinkamai atlikti 3 kompiuterinių darbo vietų atnaujinimai. Pareiškėjas tik dėl vieno netinkamai atlikto kompiuterinės darbo vietos atnaujinimo gavo tarnybinę nuobaudą, ši nuobauda yra apskųsta. Vykdant Penktąją užduotį, buvo išanalizuotos Tarnybos svetainėje skelbiamos 25 informacijos rinkmenos ir techninės galimybės šių rinkmenų informaciją teikti atviru formatu. Galimų pritaikyti atvirų duomenų teikimui informacijos rinkmenų sąrašas ir darbų planai buvo pateikti laiku, iki einamųjų metų II ketvirčio pabaigos. Pareiškėjas taip pat organizavo darbą numatytas informacijos rinkmenas pritaikant atvirų duomenų teikimui su skyriaus vyriausiuoju specialistu D. L.. Apie Tarnybos atvirus duomenis parengta informacinė medžiaga naujai Tarnybos interneto svetainės skilčiai „Atviri duomenys“. Tiesioginis vadovas dėl šios užduoties atlikimo jokių pastabų nepateikė. Be minėtų užduočių, pareiškėjas atliko ir kitus darbus, tačiau tiesioginis vadovas pokalbio metu jų nevertino, nors valstybės tarnautojo veiklos vertinimas turėtų apimti visus valstybės tarnautojo atliekamus darbus. Be to, per 2016 m. sausio 18 d. vykusį pokalbį su tiesioginiu vadovu einamųjų metų užduotis šiek tiek paminėjo direktoriaus pavaduotojas, tačiau jos tiesiogiai su vadovu nebuvo aptartos, todėl buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 9.3. punktas.
6. Pareiškėjas tvirtino, kad 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu tiesioginis vadovas nevertino jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o tik Išvadoje nurodė, jog „vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, darbuotojas dažnai užduotis atlikdavo neatidžiai, netinkamai, nesugebėdavo pasinaudoti viešai skelbiama informacija ir dokumentais, nesilaikė subordinacijos. Atliekant užduotis buvo gaištamas laikas ginčams dėl nenoro vykdyti vieną ar kitą užduotį, trukdoma kitiems skyriaus ir kitų padalinių darbuotojams. Nuolat reikėjo priminti užduočių atlikimo terminus. Derinant parengtus raštus ir vykdant užduotis darbuotojas nesugebėjo aiškiai atsakyti į užduotus klausimus. Nuolat nesilaikė darbo reglamento ir vidaus tvarkos taisyklių.“ Pokalbio metu neaptarus pareiškėjo gebėjimų, toks vertinimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu, pažeidžiančiu Vertinimo taisyklių 9.1 punktą. Pareiškėjas akcentavo, jog pokalbio su tiesioginiu vadovu metu jo karjera bei kvalifikacijos tobulinimas nebuvo aptariamas, Išvadoje apsiribota tik nurodymu „savarankiškai gilinti informacinių technologijų, raštvedybos žinias, tobulinti bendravimo kolektyve gebėjimus“. Pareiškėjo nuomone, toks kvalifikacijos tobulinimo vertinimas aiškiai nurodo, kad jo kvalifikacijoje nėra kažkokių konkrečių spragų, nes tokiu atveju tiesioginis vadovas būtų aiškiai apibrėžęs dėl kokių programų naudojimo jam reikia kelti kvalifikaciją, kokius kursus galbūt pasirinkti ar kitaip kelti kvalifikaciją.
7. Pareiškėjas teigė, kad Komisija 2016 m. vasario 25 d. posėdžio metu visiškai neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinimus, netyrė faktinių duomenų. Komisija formaliai įvertino Išvadą ir tiesiog pritarė tiesioginio vadovo sprendimui pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinamai ir siūlyti jį perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pasibaigus valstybės tarnautojo veiklos vertinimui, Komisija neaptarė būsimojo valstybės tarnautojo veiklos įvertinimo, o iškart balsavo taip, kaip nurodė Komisijos primininkas. Dėl šių priežasčių Iš Komisijos posėdžio protokolo nėra aišku, kodėl buvo pasiūlyta ne pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją, bet jį perkelti į dviem kategorijomis žemesnes pareigas. Pareiškėjas tvirtino turintis pagrindą manyti, kad dėl kažkokių asmeninių priežasčių tiesioginis vadovas jam nesudarė tinkamų darbo sąlygų, o jį vertino skirtingai nei kitus Informacinių technologijų skyriaus valstybės tarnautojus, tuo pažeisdamas teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principus. Tiesioginis vadovas trukdė pareiškėjui tinkamai atlikti tarnybines užduotis ir vėliau atitinkamai šališkai vertino jo veiklą. Be to, A lygio
   11 kategorijos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė buvo įsteigta Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1P-100-(1.3.), t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas į ją buvo perkeltas. Pareiškėjo buvusios pareigybės ir naujos pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai yra identiški, tik sumažėjo funkcijų. Vienintelis esminis pokytis – sumažinta valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. Tokiu būdu pareiškėjas yra diskriminuojamas prieš kitus Informacinių technologijų skyriaus vyriausiuosius specialistus, kurių pareigybių kategorijos yra 13 ir tik viena 12 kategorijos.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad teismas byloje dėl jam skirtos nuobaudos iš įsakymo pašalino nuostatą dėl nelegalių programų. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo parengtų atsakymų kokybės. Jai buvo pateikti tik klausimai ir jų vertinimas, parengtų atsakymų nebuvo. Šiuo metu po neeilinio vertinimo pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos, atleidimas ginčijamas. Pareiškėjas nurodė, jog, gavęs anketą su užduotimis, jis kreipėsi į vadovą dėl užduočių. Kreipėsi žodžiu ne į tiesioginį vadovą, o į T. L.. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog pokalbio metu jis yra prašęs neduoti darbo su kompiuterinių darbo vietų įrengimu. Pareiškėjo nuomone, skyriaus vadovas blogai organizuoja darbą.
9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas teigė, kad 2016 .m sausio 18 d. posėdžio (pokalbio) pokalbio metu buvo aptartos visos pareiškėjo 2015 metų užduotys. Posėdžio protokolo „a“ punkte pažymėta, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar Pirmoji užduotis įvykdyta. Protokolo „b“ punkte (pagal Antrąją užduotį turėjo būti pasiektas 80 proc. atsakymų kokybės rodiklis, t. y. kad atsakymai būtų įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“) pažymėta, jog pareiškėjas iš viso parengė 12 klausimų ir atsakymų. Iš visų atsakymų buvo įvertinti 9, iš kurių 4 įvertinti gerai (padėjo spręsti problemą) o 5 vartotojai pažymėjo, kad nesuprato atsakymo, tad 80 procentų rodiklis nepasiektas. Tiesioginis vadovas pažymėjo, kad, jeigu daugiau nei pusė eilinių darbuotojų nesuprato klausimų ar atsakymų, užduotis vertintina „blogai“. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad minėtus atsakymus turėtų vertinti informacinių technologijų srities specialistai. I. Z. (Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotoja) paaiškino, jog užduodamų klausimų esmė ne ta, kad protingiausias žmogus suprastų, o kad suprastų darbuotojai, paprasti vartotojai, kuriems neaiški informacinių technologijų sritis. Protokolo „c“ punkte aptarta Trečioji pareiškėjo užduotis. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas darbų rezultatus vertina ne pagal įvykdymo produktyvumą o iš esmės kritikuodamas pačias užduotis. Protokolo „d“ punkte nurodyta, kad, pareiškėjo nuomone, Ketvirtoji užduotis, kurią vykdant per 2015 metus buvo paruoštos trys kompiuterinės darbo vietos, yra atlikta tinkamai, tačiau patikrinimą atlikusių specialistų išvados paneigia tokius teiginius. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas, netinkamai atlikęs užduotis, teisinasi, kad nesuprato užduočių, kad jos buvo netinkamai suformuluotos, kad niekas jam nepadeda. Tačiau iš pareiškėjo kolegų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas dažnai neprašo, o reikalauja pagalbos, atitraukdamas juos nuo darbų. Pareiškėjas tokį savo elgesį vertina teigiamai, mano, kad turi teisę reikalauti, o ne prašyti. Protokole aptarti ir pareiškėjo gebėjimai bei kompetencija informacinių technologijų srityje. Protokole pabrėžiama, kad per metus buvo paruošta daugiau kaip 200 kompiuterinių darbo vietų, iš jų tik 3 paruošė pareiškėjas. Pareiškėjas teigė turintis žinių informacinių technologijų srityje, tačiau prašė neduoti jam tvarkyti kompiuterių (nors minėti darbai priskirtini jo pareigybei). Protokole pažymėtos tiesioginio vadovo pastabos, kad Informacinių technologijų skyrius yra atsakingas už visos Tarnybos (apie 1000 darbuotojų) informacinių technologijų ūkį, tad, atsakingus darbus duodant pareiškėjui, kyla rizika sustabdyti visus procesus. Tiesioginis vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Informacinių technologijų skyriaus specialistai vieną kompiuterį parengia per pusę darbo dienos, o pareiškėjui buvo duotos 3 dienos, tačiau jis užduotį vykdė savaitę ir tinkamo rezultato nepasiekė.
11. Atsakovas akcentavo, jog tiesioginis vadovas Išvadoje pareiškėjo rezultatus įvertino
    2 balais. Gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinti 1 balu bei nurodyta (tiesioginio vadovo komentaras), kad „Vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, darbuotojas dažnai užduotis atlikdavo neatidžiai, netinkamai, nesugebėdavo pasinaudoti viešai skelbiama informacija ir dokumentais, nesilaikė subordinacijos. Atliekant užduotis buvo gaištamas laikas ginčams dėl nenoro vykdyti vieną ar kitą užduotį, trukdoma kitiems skyriaus ir kitų padalinių darbuotojams. Pastoviai reikėjo priminti dėl užduočių atlikimo termino. Derinant parengtus raštus ir vykdant užduotis darbuotojas nesugebėdavo aiškiai atsakyti į užduotus klausimus. Nuolat nesilaikė darbo reglamento ir Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių.“ Išvadoje pareiškėjo kvalifikacija įvertinta
    1 balu ir pareiškėjui siūloma tobulinti kvalifikaciją, savarankiškai gilinti informacinių technologijų, raštvedybos žinias, tobulinti bendravimo kolektyve gebėjimus. Išvadoje pateiktas bendras vertinimas – „Nepatenkinamai“, tiesioginis vadovas pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo tiesioginis vadovas 2016 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. lPS7-S7-(2.29.) Komisijai motyvuotai pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pranešime nuosekliai ir motyvuotai aprašytas pareiškėjo elgesys, pažeidimai; pateikti įrodymai, kad jis nesugeba susitvarkyti su pavestomis užduotimis, paviršutiniškai jas atlieka, nesugeba apibendrinti informacijos, padaryti reikiamų išvadų. Komisija 2016 m. vasario 25 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė parkelti jį į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Komisijai teikiant siūlymą pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas, buvo atsižvelgta ir į jo paties valią. Iš 2016 m. sausio 18 d. posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas ne tik nerodė iniciatyvos tobulinti savo kvalifikaciją, bet ir prašė tam tikrų darbų (kompiuterių paruošimas (instaliavimas, programų diegimas)) jam neskirti.
12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo tiesioginis viršininkas D. P., Komisijos narys T. L. ar kuris kitas Komisijos narys šališkai vertino jo tarnybinę veiklą. Tai, jog tiesioginio vadovo bei pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. pokalbyje dalyvavo daugiau asmenų, nėra esminis vertinimo procedūros pažeidimas ar pagrindas savaime pripažinti, kad Įsakymas yra negaliojantis arba kad Komisija objektyviąja prasme buvo šališka, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo ar skaidrumo principai. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginius, jog tinkamai atlikti pavestų darbų jis negalėjo ne dėl savo kaltės, šie teiginiai abstraktūs.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo Š. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymą
    Nr. 1PS1-198-(2.1.) ir įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 7 d. iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1PS1-1051-(2.1.) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažintos pareiginės kategorijos.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 3 d. Tarnyboje ėjo Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigas. Pareiškėjo veiklos 2015 metais vertinimo procedūra prasidėjo pareiškėjui gavus 2016 m. sausio 7 d. prašymą pateikti savo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurią jis pateikė 2016 m. sausio 15 d. 2016 m. sausio
    18 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas – Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas
    D. P. – organizavo pokalbį dėl tarnybinės veiklos vertinimo, kuriame taip pat dalyvavo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas T. L., Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotoja I. Z. bei to paties skyriaus vyriausieji specialistai A. G., T. R. ir N. B.. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2016 m. sausio 20 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje 2 balais įvertino pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 1 balu – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 1 balu – pareiškėjo kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą – „nepatenkinamai“ ir pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2016 m. vasario 24 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas parengė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo vertinimo „nepatenkinamai“. Komisija 2017 m. vasario 25 d. posėdyje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015 metais įvertino nepatenkinamai ir suformulavo pasiūlymą valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja skundžiamu 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1PS1-198-(2.1) nuo 2016 m. kovo 7 d. perkėlė pareiškėją iš Informacinių technologijų skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų į Informacinių technologijų skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.
15. Iš 2016 m. sausio 18 d. pokalbio protokolo matyti, kad pokalbio metu buvo aptarptos visos penkios pareiškėjui pavestos užduotys. Dėl Pirmosios užduoties nurodoma, jog jos vertinimo rodiklis – parengta ne mažiau kaip 90 proc. dokumentų, reikalingų priskirtų išorinių duomenų paslaugų vartotojų prieigos suteikimui ir/arba panaikinimui; dokumentai parengti ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie atitinkamų paslaugų poreikį gavimo. 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu nei tiesioginis vadovas, nei skyriaus vedėjo pavaduotoja priekaištų pareiškėjui dėl šios užduoties atlikimo neturėjo, pažymėjo, jog nėra pateikta informacija, kaip paskaičiuoti nurodytus 90 proc., pareiškėjas greitai parengdavo standartinį raštą, kuriame reikėdavo pakeisti kelis duomenis. Išvadoje tiesioginis vadovas nurodė, jog vykdant šią užduotų paslaugų vartotojai savalaikiai informuoti apie prieigų gavimą, konsultuoti informacinių technologijų srities klausimais, visi dokumentai parengti laiku, ne vėliau kaip per 3 dienas. Išvadoje pažymima, jog parengta
    100 proc. dokumentų, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas visiškai įvykdė šią užduotį ir pasiekė užduočiai atlikti nustatytą rodiklį.
16. Antrosios užduoties vertinimo rodikliai: 1. iki einamųjų metų II ketvirčio pabaigos parengti ir paskelbti Tarnybos vidiniame tinkle (Intranet) mažiausiai 10 dažniausiai užduodamų klausimų-atsakymų informacinių technologijų srityje; 2. einamųjų metų IV ketvirčio pabaigai pasiektas 80 proc. atsakymų kokybės rodiklis, t. y. atsakymai turi būti įvertinti kaip naudingi ir padedantys suprasti nagrinėjamą klausimą. Vykdant šią užduotį, pareiškėjas parengė 11 Tarnybos darbuotojų dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų juos. Išvadoje nurodyta, jog parengta
    12 atsakymų, iš jų 11 pateikta nustatytu laiku, t. y. iki einamųjų metų II ketvirčio pabaigos. Dėl antrojo rodiklio vertinimo išvadoje nurodoma, jog „IV ketvirčio pabaigai 80 proc. atsakymų kokybės rodiklis nėra pasiektas.“ 2016 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog iš visų klausimų ir atsakymų buvo įvertinti 9, iš kurių 4 įvertinti kaip padėję spręsti problemą, o
    5 vartotojai pažymėjo, kad atsakymo nesuprato. Teismas konstatavo, jog Išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas nėra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Komisijai pateikė 2016 m. vasario 24 d. tarnybinį pranešimą, prie kurio pridėjo konkrečius duomenis, t. y. vartotojų pateiktą klausimų ir atsakymų vertinimą. Su tarnybiniu pranešimu pateiktuose ekranvaizdžiuose matomi klausimai ir jų vertinimai, bet ne pareiškėjo rengti atsakymai, kurių vertinimas buvo atliekamas. Klausimai su atsakymais buvo pateikti tik teismui. Vertindama šią užduotį, Komisija negalėjo tinkamai įvertinti parengtų klausimų ir atsakymų naudingumo ir suprantamumo padedant suprasti aktualų klausimą, todėl toks vertinimas negali būti laikomas išsamiu.
17. Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu nurodė, jog parengtus klausimus ir atsakymus prieš paskelbimą įvertino skyriaus vedėjo pavaduotoja, tiesioginis vadovas juos įvertino kaip paprastus, tačiau vis tiek buvo vertinimų, jog jie nesuprantami. Todėl pareiškėjas prašė Komisijai pateikti duomenis, kas konkrečiai parengtus klausimus ir atsakymus vertino kaip nesuprantamus, tačiau šie duomenys Komisijai nebuvo pateikti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pokalbio metu kilo klausimas dėl kitų darbuotojų rengtų klausimų ir atsakymų įvertinimo.
    T. L. pažymėjo, jog „jei Š. atsakymai blogi, o visų geri, tai taip negali būti“. Pokalbio protokole nurodyta, jog klausimus ir atsakymus rengė ir kiti darbuotojai, o jų rezultatai bus patikslinti vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, jog toks palyginimas buvo atliktas ir šie duomenys buvo pateikti Komisijai. Byloje nepateikus įrodymų apie tai, kaip buvo vertinti kitų darbuotojų parengti klausimai ir atsakymai, nėra galimybės spęsti apie šios užduoties įvertinimo rodiklio aiškumą ir patikimumą. Nesant galimybės įvertinti minėto rodiklio aiškumo ir patikimumo, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo išvada, jog Antrosios užduoties vertinimo rodikliai nebuvo pasiekti.
18. Trečiosios užduoties vertinimo rodikliai: 1. iki einamųjų metų III ketvirčio pabaigos parengtas ISO 27000 reikalavimų sąrašas pagal su tiesioginiu vadovu suderintą formą; 2. iki einamųjų metų IV ketvirčio pabaigos atliktas Tarnybos atitikimo ISO 27000 standarto reikalavimams, už kuriuos atsakingas Informacinių technologijų skyrius, vertinimas ir tiesioginiam vadovui pateikta atitikimo vertinimo išvada, parengta pagal iš anksto suderintą formą. Išvadoje nurodyta, jog ISO 27000 reikalavimų sąrašas parengtas ir pateiktas laiku, t. y. iki einamųjų metų
    III ketvirčio pabaigos. Pagal suteiktas galimybes atliktas Tarnybos informacinių technologijų srities atitikimo vertinimas ISO 27000 reikalavimams. Ataskaita pateikta laiku, iki einamųjų metų
    IV ketvirčio pabaigos, bet parengta netinkamai. Vykdydamas pastarąją užduotį, pareiškėjas 2015 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške nurodė teikiantis ISO 27002 reikalavimų sąrašus, kurių vienas buvo su reikalavimų pildymu visiems Tarnybos padaliniams, kitas – su reikalavimų priskyrimu informacinių technologijų skyriams (laiško priedai: „ISO_27002_reikalavimu sarasas_detalusis“ ir „ISO_27002_reikalavimu_sarasas“). Su 2015 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku pateiktas priedas buvo pridėtas prie 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1PS7-S7-(2.29) antruoju priedu. Teismas pastebėjo, jog prie tarnybinio pranešimo pridėtas priedas yra kitokiu pavadinimu
    („ISO 27001:2006 reikalavimų sąrašas“), kuris neatitinka prie minėto elektroninio laiško pridėtų priedų pavadinimo, todėl teismas vadovavosi pareiškėjo nurodytais dokumentais. 2015 m. birželio
    2 d. elektroniniu laišku, prie kurio buvo pridėtas priedas („ISO 27001:2006 reikalavimų sąrašas“), pareiškėjas kreipėsi į Informacinių technologijų skyriaus vedėją, prašydamas nurodyti, kas galėtų pateikti trūkstamą informaciją, nes reikėjo pagalbos atsakant į klausimus. 2015 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške D. P. nurodė, jog, atsakant į pavedime suformuluotą užduotį, reikalingas pareiškėjo supratimas pagal kompetenciją, o nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškėjas pastabose turi nurodyti priežastis, kodėl negali atsakyti. 2015 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške pareiškėjas vadovui pateikė parengtą ISO 27001:2006 reikalavimų atitikimą Tarnybos reikalavimams, nurodydamas, jog darbą atliko pagal savo supratimą ir informacijos buvimą. Byloje nėra duomenų, jog po šio laiško pateikimo pareiškėjas būtų gavęs pastabų dėl atlikto darbo
19. Iš pareiškėjo parengto dokumento matyti, jog jame pateikti atsakymai yra itin lakoniški („taip“, „ne“, „nežinau“), todėl sutiktina su atsakovu, jog šie atsakymai nėra detalūs. Tačiau, kaip matyti iš pareikto susirašinėjimo, skyriaus vedėjas pareiškėjui nenurodė, kiek detaliai turi būti pateikta minėta informacija. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę ir privalo konsultuotis su skyriaus vedėju arba jį pavaduojančiu asmeniu. Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške prašė nurodyti, su kuo galėtų konsultuotis, nes užduotis reikalauja komandinio darbo, tačiau jam buvo nurodyta darbą atlikti pagal savo supratimą. Pareiškėjas teigė darbą atlikęs pagal savo supratimą bei turimą informaciją, po 2015 m. rugpjūčio 28 d. jokių pastabų iš tiesioginio vadovo negavęs. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė suprasti paskirtą užduotį ir tuo pačiu tinkamai ją atlikti. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog, po 2015 m. rugpjūčio 27 d. laiško išsiuntimo iš vadovo negavęs jokių pastabų, pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad ši užduotis įvykdyta tinkamai.
20. Ketvirtosios užduoties vertinimo rodiklis: tinkamai atliktas kompiuterinių darbo vietų atnaujinimas. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas parengė tris kompiuterius iš numatytų dešimties darbo vietų ir visi trys parengti netinkamai. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pavesta parengti 3 darbo vietas, nes, atsakovo teigimu, kilo klausimų dėl pareiškėjo kompetencijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepasiekė numatyto kiekybinio rodiklio. Pirmąją darbo vietą pareiškėjui buvo pavesta parengti 2015 m. gegužės 12 d. Atsakovas laikė, jog užduotis buvo parengta netinkamai ir Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1PS-923-(2.1) pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. eI-4474-789/2016), konstatavo, kad dėl šio įsakymo
    1.3 punkte nurodytų veikų tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui skirta nepagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
21. Antrąją darbo vietą pareiškėjui buvo pavesta parengti 2015 m. gruodžio 7 d., o trečią –2015 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. elektroniniame laiške nurodė negalintis užbaigti kompiuterio tvarkymo darbų, nes neturi Microsoft programų aktyvavimo kodų. 2015 m. gruodžio 10 ir 11 d. elektroniniais laiškais pareiškėjas kreipėsi į skyriaus darbuotojus dėl kilusių problemų tvarkant kompiuterį. Kompiuteris buvo baigtas tvarkyti 2015 m. gruodžio 14 d. Išvadoje nėra jokių argumentų, paaiškinančių, kodėl darbai buvo įvertinti kaip atlikti netinkamai, o iš pridedamo susirašinėjimo elektroniniu paštu galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į skyriaus darbuotojus ir vedėją dėl trūkstamos informacijos, tačiau jos pateikimas užtruko. 2016 m. sausio
    18 d. pokalbio metu vertinant šių pareiškėjui pavestų darbų atlikimą, N. B. nurodė, jog visais trimis atvejais kompiuterinių darbo vietų darbų pradžia yra ta pati. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4474-789/2016 padarytą išvadą, jog Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo nurodymas ir standartizuotas programų sąrašas yra suformuluoti stilistiškai netinkamai, konstatavo, jog šios aplinkybės apsunkino pareiškėjo galimybę suprasti paskirtą užduotį ir tinkamai ją atlikti. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat pareiškėjo susirašinėjimą su skyriaus vadovu ir darbuotojais, konstatuota, jog pareiškėjui pavestų darbų atlikimas užtruko dėl trūkstamos informacijos.
22. Penktosios užduoties vertinimo rodiklis: iki einamųjų metų II ketvirčio pabaigos tinklapyje skelbiamos informacijos rinkmenos pritaikytos atvirų duomenų teikimui pagal parengtą ir pateiktą informaciją. Išvadoje nurodyta, jog galimų pritaikyti duomenų sąrašas ir planas buvo pateikti laiku. 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu nurodyta, kad informacija buvo pateikta ir užduotis atlikta gerai.
23. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis buvo nepagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2015 metais iš esmės įvykdė visas užduotis. Nors pareiškėjas 2015 metais ne visas užduotis įvykdė tinkamai ir laiku, iš ankščiau aptartų aplinkybių galima spręsti, jog jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti visas užduotis, pavyzdžiui, dėl netikslaus užduočių formulavimo, trūkstamos informacijos, grįžtamojo ryšio apie pavestos užduoties atlikimą nebuvimo, nesant aiškių ir patikimų užduočių vertinimo rodiklių.
24. Dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir jo kvalifikacijos vertinimo Išvadoje nurodyta, kad, vykdydamas užduotis, darbuotojas jas dažnai atlikdavo neatidžiai, nesugebėdavo pasinaudoti visa prieinama informacija ir dokumentais, buvo gaištamas laikas ginčams dėl nenoro vykdyti užduotį, trukdoma kitiems darbuotojams, reikėjo priminti apie užduočių atlikimo terminus. Teismas pastebėjo, kad 2016 m. sausio 18 d. pokalbis baigėsi pareiškėjui pavestų užduočių aptarimu, kiti Vertinimo taisyklėse nurodyti vertinti tarnybinės veiklos aspektai – gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kvalifikacija, einamųjų metų užduotys – nebuvo aptariami. Byloje nėra duomenų apie kitus vėliau iki Išvados surašymo vykusius pareiškėjo ir tiesioginio vadovo pokalbius. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėjo gebėjimų atlikti užduotis vertinimą pateikė Išvadoje. Pokalbio metu neaptarus pareiškėjo gebėjimų, kvalifikacijos ir nesuformulavus einamųjų metų užduočių, toks vertinimas pripažintas nepagrįstu ir pažeidžiančiu Vertinimo taisyklių 9.1., 9.3 ir 9.4 papunkčių reikalavimus. Nors tiesioginio vadovo 2016 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime teigiama, jog po pokalbio jis bandė su pareiškėju susitarti dėl individualaus pokalbio, siekdamas aptarti likusius klausimus, tačiau negalėjo to padaryti, nes pareiškėjo nepavyko rasti darbo vietoje, pareiškėjas šias aplinkybes neigė. Byloje nėra duomenų, jog skyriaus vedėjas būtų paskyręs konkrečią pokalbio datą, apie ją informavęs pareiškėją (raštu ar elektroniniu laišku), o šis į nurodytą pokalbį būtų neatvykęs, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, jog visi klausimai nebuvo aptarti dėl pareiškėjo kaltės.
25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2015 metais vertinimas buvo atliktas netinkamai, pokalbio metu nebuvo vertinami pareiškėjo gebėjimai ir kvalifikacija, Išvada nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas ir pareiškėjo paaiškinimai Komisijoje nebuvo nuodugniai vertinami, todėl Komisijos išvada, kurioje pateiktas siūlymas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas, taip pat pripažintina nepagrįsta. Taigi, Įsakymas yra naikintinas. Kadangi administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, jo reikalavimas iš atsakovo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu
    Nr. 1PS1-1051-(2.1.).

III.

26. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
27. Atsakovo nuomone, teismas įvertino tik pareiškėjui nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, bet nevertino jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijos, todėl neatskleidė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad Išvadoje pareiškėjo pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas – 2 balai (pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus), gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas – 1 balas, kvalifikacijos vertinimas – 1 balas. Pareiškėjas Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje save įvertino taip: lyderystė – 3 balai, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 3 valai, finansų valdymas – 4 balai, analizė ir pagrindimas – 3 balai. Tiesioginis vadovas su tokiais balais nesutiko ir vertinimo anketoje nurodė kitokius balus: lyderystė – 1 balas (pareiškėjas nedraugiškai elgiasi su kolegomis, nuolat kritikuoja darbo procesą be jokių pasiūlymų, apsiribodamas fraze „turi būti kitaip“), supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 1 balas (pareiškėjas nesugeba identifikuoti problemos, nesupranta veiklos tikslų, nesugeba atsakyti į klausimus, susijusius su jam pareigybės aprašyme priskirtomis užduotimis, nesugeba efektyviai dirbti nei komandoje, nei savarankiškai, gerbti kitų nuomonę, laiką ir teises į asmeninę erdvę, iš kitų kolegų reikalauja pagalbos, nevaldo viešai prieinamos informacijos), finansų valdymas – 2 balai (pareiškėjas nesupranta įstaigos struktūros ir jos veikimo bei finansinio valdymo principų), analizė ir pagrindimas – 1 balas (nustatant problemas pareiškėjas neteikia konstruktyvių pasiūlymų, nesiūlo sprendimo būdų, atliekant analizę nenurodo sprendimo pagrindimo). 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu pareiškėjo kolegos paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas vyriausiuoju specialistu, duoda nurodymus kitiems darbuotojams, reikalaudamas tuoj pat jam padėti, o pareiškėjas patvirtino, kad turi tokią teisę, nes yra vyresnis. Pokalbio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas nevykdo jam pavestų užduočių, nes mano, kad užduotis netikslinga vykdyti, jos nesuprantamai suformuluotos, jam nuolat niekas nepadeda, trūksta informacijos, kurios jam niekas neteikia. Tačiau paklaustas, kokios tiksliai informacijos reikia, pareiškėjas nesugebėjo atsakyti. Atsakovas tvirtina, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo D. P. 2016 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime yra išsamiai ir nuosekliai aprašyti pareiškėjo kompetencija, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nustatytų užduočių vertinimo rezultatai, pridedant tai pagrindžiančius įrodymus. Tarnybiniame pranešime paminėta, kad pareiškėjas nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių,
    t. y. dažnai be tiesioginio vadovo leidimo išeina iš darbo savo reikalais, už tai jam Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1PS1-923-(2.1.) buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau net ir po to pareiškėjas ir toliau nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, tai patvirtina 2015 m. lapkričio 24 d. aktas dėl pareiškėjo nebuvimo darbo vietoje, 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas apie pareiškėjo darbo drausmės pažeidimus, 2015 m. rugsėjo 29 d. elektroninis laiškas.
28. Atsakovo teigimu, teismas apsiribojo tik atskirų aplinkybių vertinimu ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės įvykdė visas užduotis. Pavyzdžiui, vykdydamas Ketvirtąją užduotį, pareiškėjas turėjo atlikti 10 Tarnybos kompiuterinių darbo vietų atnaujinimų, bet byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas parengė tik 3 darbo vietas ir netinkamai. Pareiškėjui pavesta paruošti tik 3 darbo vietas todėl, kad jis kompiuterines darbo vietas paruošia netinkamai ir pats išreiškė nenorą ruošti kompiuterius. Pareiškėjui prašant jam neduoti tvarkyti kompiuterių, akivaizdu, jog jis neturi gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tai patvirtina ir jo susirašinėjimas su tiesioginiu vadovu 2015 m. gruodžio 8 d. Valstybės tarnautojo elgesys negali būti pateisinamas tik tuo, kad veiklos rezultatai nebuvo pasiekti, nes darbdavys tarnautojui nepavedė atlikti daugiau užduočių, kurių tarnautojas iš esmės vengė. Tokiu atveju dėl nepasiektų rezultatų turi būti konstatuojama tik valstybės tarnautojo kaltė. Atsakovas taip pat pastebi, kad teismas, konstatuodamas, jog nėra duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas netinkamai paruošė
    3 kompiuterines darbo vietas, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4474-789/2016, kuriame aptartas tik vienos kompiuterinės darbo vietos įrengimas. Be to, pastarajame teismo sprendime pripažinta, kad pareiškėjas netinkamai paruošė kompiuterį, tačiau dokumentų valdymo sistemos ir Intranet.nzt.lt nuorodų nesukūrimas nelaikytinas pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti. Atsakovas pabrėžia, kad užduoties vertinimo rodikliai ir tarnybinės atsakomybės pagrindai negali būti tapatinami.
29. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas teismą klaidina teiginiais, kad jam nuolat trūko informacijos, pagalbos, dėl ko jis negalėjo atlikti užduočių, o iš tiesų pareiškėjas taip slepia savo kompetencijos ir įgūdžių trūkumus. Pareiškėjas Tarnyboje dirbo nuo 2012 m. Kompiuterinių darbo vietų ruošimas yra informacinių technologijų sritis ir visa su šia sritimi susijusi techninio pobūdžio informacija yra viešai prieinama. Kadangi pareiškėjas neišmano informacinių technologijų srities, jis nesugeba tiksliai nurodyti, kokios informacijos ar pagalbos reikia. Teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjo argumentai dėl informacijos stokos neslepia jo kompetencijos stokos. Teismas taip pat turėjo įvertinti, ar pareiškėjas, įgyvendinamas savo kaip valstybės tarnautojo pareigas nuolat tobulėti, atsakingai vykdyti pavestas užduotis, savarankiškai ieškojo informacijos, sprendimo būdo, domėjosi, sistemino informaciją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų savarankiškai ieškojęs informacijos, siekęs tobulėti. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad pokalbio metu nebuvo aptarti pareiškėjo kvalifikacija ir gebėjimai (tai paneigia 2016 m. sausio 18 d. pokalbio garso įrašas, nuo
    58 min.) ir kad nebuvo duomenų, jog tiesioginis vadovas dėl užduočių ir metinės veiklos aptarimo būtų paskyręs pareiškėjui konkrečią pokalbio datą ir apie tai informavęs pareiškėją. 2016 m. sausio 18 d. elektoriniame laiške pareiškėjui pranešta apie 15 val. vyksiantį susitikimą jo veiklai
    2015 metais aptarti. Pareiškėjo einamųjų metų 3 užduotys yra nustatytos Išvadoje, pareiškėjas joms neišreiškė nesutikimo ir neprašė jų pakeisti, todėl, atsižvelgiant į Vertinimo taisyklių 10 punkto nuostatas, nėra pagrindo teigti, jog einamųjų metų užduotys nebuvo su pareiškėju aptartos. Išvada yra pagrįsta ir atitinka Vertinimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą.
30. Pareiškėjas Š. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Pareiškėjas paaiškina, kad jis į naujo struktūrinio padalinio – Informacinių technologijų skyriaus – vyriausiojo specialisto pareigas buvo paskirtas 2015 m. balandžio 1 d. ir tik tada jo pareigybės aprašyme atsirado nauja funkcija – diegti programinę įrangą kompiuterinėse darbo vietose. Tiesioginis vadovas D. P. jau 2015 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime
    Nr. 1PS7-295-(2.29.) vertino pareiškėjo veiklą ir jam skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už vidaus taisyklių pažeidimą. Manytina, kad jau tada tiesioginio vadovo tikslas buvo pareiškėją pažeminti pareigose. Šio tarnybinio pranešimo motyvai vėliau buvo pakartoti Išvadoje. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. sausio 18 d. pokalbyje buvo nekorektiškai bandoma aptarti jo 2016 m. sausio 6 d. tarnybinį pranešimą apie blogai ar tendencingai organizuojamą skyriaus darbą, į šį tarnybinį pranešimą pareiškėjas negavo atsakymo. Tiesioginis vadovas 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu ir savo tarnybiniame pranešime pats nurodė vėliau bandęs susitarti su pareiškėju dėl individualaus pokalbio, siekdamas aptarti likusius klausimus. 2016 m. sausio 18 d. pokalbis, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip Vertinimo taisyklių 9 punkte numatyto individualaus pokalbio įžanga. Tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą pateikė 2016 m. sausio 20 d., pareiškėjui neleisdamas su ja susipažinti. Kadangi pokalbio metu Vertinimo taisyklių 9.1, 9.3 ir
    9.4 papunkčiuose nurodyti klausimai nebuvo aptarti, pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. teikė tarnybinį pranešimą, prašydamas tarnybinės veiklos vertinimą atlikti iš naujo, bet šis prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu buvo aptarti jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija. Be to, tiesioginis vadovas kartu su pareiškėju turėjo suformuoti einamųjų metų užduotis bei aptarti jo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, bet to nepadarė.
32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nurodymus tvarkyti antrą ir trečią kompiuterius gavo tik pačioje metų pabaigoje, 2015 m. gruodžio 7 ir 29 d., o dėl pirmojo kompiuterio parengimo tinkamumo vertinimo kreipėsi į teismą. Antrojo kompiuterio tvarkymo atveju pareiškėjas gavo kompiuterį, kuris galbūt buvo specialiai sugadintas, nes jame vienu metu rasta labai daug skirtingų techninių gedimų, kas praktikoje niekada nepasitaiko. Pareiškėjo pareigybės aprašyme neįtvirtinta pareiga atlikti techninį kompiuterių remontą, jis tam neturėjo darbo priemonių ir atsarginių dalių, tiesioginis vadovas nepateikė jokios su tuo susijusios informacijos. Būtent todėl pareiškėjas taip reagavo į užduotį parengti kompiuterinę darbo vietą, o apeliaciniame skunde cituojami pareiškėjo sakiniai iš 2015 m. gruodžio 8 d. elektroninio laiško yra ištraukti iš konteksto. Taip pat iš konteksto ištraukti pareiškėjo teiginiai apie prašymą jam nebeduoti kompiuterių, išreikštą 2016 m. sausio 18 d. pokalbio metu – prašymas išreikštas 2016 m. sausio
    18 d., o vertinta pareiškėjo 2015 metų tarnybinė veikla. Atsakovas teismo posėdžių metu iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjo parengtas 3 kompiuterines darbo vietas vertino kaip parengtas netinkamai, bei nepaaiškino, kodėl pareiškėjui buvo apsunkintos darbo sąlygos, neduodant į kompiuterius diegiamų kompiuterinių programų legalizavimui reikalingų kodų. Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje
    Nr. eI-1856-426/2017 nustatė, kad 2016 metais tiesioginis vadovas pareiškėjui vėl pateikė tik
    3 užduotis parengti kompiuterines darbo vietas, nors metinėje užduotyje buvo nurodyta parengti ne mažiau kaip 30 kompiuterių. Tiesioginis vadovas, galbūt siekdamas savų tikslų, suplanavo pareiškėjui skirti būtent senų ir sugedusių kompiuterių parengimą.
33. Pareiškėjas pažymi, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima ne tik tiesioginio vadovo pateiktos veiklos vertinimo išvados vertinimą. Naginėjamu atveju Komisijai buvo pateikti pareiškėjo paaiškinimai, 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. vasario 1 d. tarnybiniai pranešimai, tačiau Komisija po pareiškėjo tarnybinės veiklos užduočių aptarimo iškart balsavo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo taip, kaip pasiūlė Komisijos pirmininkas T. L.. Atsakovas nepaneigė fakto, kad Komisija neįvykdė pareigos įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, atlikdamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, laikėsi Vertinimo taisyklėse nustatytos tvarkos ir ar tiesioginio vadovo pateikta Išvada yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
    140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
35. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, kurios nustato valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Valstybės tarnybos įstatymo
    22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.
36. Teismų praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A492-2466/2013).
37. Vertinimo taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo kvalifikacijos vertinimo anketą arba karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą. Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Vertinimo taisyklų 9 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, suformuluoja einamųjų metų užduotis ir aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.
38. Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktą, po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (Vertinimo taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Valstybės tarnautojui nustatytos užduotys turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Šie rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos.
39. Vertindama Nutarties 27 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime (Nutarties
    16 punktas) konstatavo, jog Išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas nėra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis, nes su tarnybiniu pranešimu pateiktuose ekranvaizdžiuose matomi klausimai ir jų vertinimai, bet ne pareiškėjo parengti atsakymai, kurių vertinimas buvo atliekamas, todėl, vertindama šią užduotį, Komisija negalėjo tinkamai įvertinti parengtų klausimų ir atsakymų naudingumo ir suprantamumo padedant suprasti aktualų klausimą, dėl to yra teisinis pagrindas pripažinti, kad vertinimas atliktas neišsamių faktinių duomenų pagrindu, todėl yra nepagrįstas.
40. Vertindama Nutarties 28 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta juos pagrįstais, t. y. kad, vykdydamas Ketvirtąją užduotį, pareiškėjas turėjo atlikti 10 Tarnybos kompiuterinių darbo vietų atnaujinimą (I t., b. l. 14). Tačiau pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui faktiškai (formuluojant konkrečias užduotis) buvo pavesta parengti tik 3 darbo vietas. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo pavesta parengti
    3 darbo vietas, nes kilo abejonių dėl jo kompetencijos. Šie atsakovo argumentai laikytini neįrodytais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1, 4 ir 6 d.).
41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
42. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
43. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4474-789/2016 padarė išvadą, jog Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo nurodymas ir standartizuotas programų sąrašas yra suformuluoti stilistiškai netinkamai, ir konstatavo, jog šios aplinkybės apsunkino pareiškėjo galimybę suprasti paskirtą užduotį ir tinkamai ją atlikti. Šis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją dėl kitų dviejų darbo vietų atnaujinimo, nes byloje neįrodyta, jog Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo nurodymai dėl jų būtų buvę suformuluoti kitaip nei dėl darbo vietos atnaujinimo, dėl ko pasisakyta nurodytame įsiteisėjusiame teismo sprendime.
44. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad dokumentų valdymo sistemos ir Intranet.nzt.lt nuorodų nesukūrimas, nors nelaikytinas pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti, yra pagrindas žeminti užduoties vertinimo rodiklius. Bet, jeigu yra paneigtos atsakovo išvados dėl kitų užduočių neatlikimo dėl pareiškėjo kaltės, vien šios užduoties neatlikimas turėtų būti vertinamas pagal sutartus vertinimo rodiklius iš naujo siekiant proporcingo užduoties įvertinimo. Tačiau, kadangi nėra galimybės šią procedūrą atlikti iš naujo, nes pareiškėjas pas atsakovą nebedirba, teisėjų kolegija tik konstatuoja užduočių atlikimo vertinimo nepagrįstumą.
45. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjo argumentai dėl informacijos stokos neslepia jo kompetencijos stokos, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia šalys. Todėl kompetencijos stokos įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri tuo grindžia valstybės tarnautojo veiklos vertinimus, t. y. atsakovui. Nutarties 43 punkte nurodyti argumentai, kuriais konstatuojamas atsakovo neveikimas, turėjęs įtakos pareiškėjui pavestų užduočių vykdymo rezultatams, ir tuo pagrindu pripažintas veiklos vertinimo nepagrįstumas.
46. Nutarties 45 punkte nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Nutarties
    37 punkte aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pokalbio su valstybės tarnautoju metu vyksta kvalifikacijos, gebėjimų aptarimas. Išklausiusi 2016 m. sausio 18 d. vykusio pokalbio garso įrašą (nuo 58 min. kalbėta apie pareiškėjo gebėjimus organizuoti darbą, komunikuoti su darbuotojais, pareiškėjo iniciatyvumą, gebėjimą atlikti užduotis), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad šio pokalbio metu buvo aiškinamasi, kiek pareiškėjas buvo iniciatyvus savarankiškai ieškodamas informacijos, sprendimų būdo, kiek domėjosi, sistemino informaciją, taigi, suprantama, tiesioginis vadovas ir neprašė tokias iniciatyvas patvirtinančių duomenų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių pagrindų vertinti pareiškėjo iniciatyvumo savarankiškai tobulėti.
47. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2016 m. sausio 18 d. vykusio pokalbio garso įrašą, pripažįsta, kad pokalbio metu buvo aptariami pareiškėjo kvalifikacija ir gebėjimai (Nutarties 46 punkte nurodytas aktualus pokalbio turinys), todėl pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos Nutarties 24 punkte, šiuo aspektu yra nepagrįstos.
48. Tačiau Nutarties 47 punkte nurodytas įrodymų vertinimo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.) pažeidimas nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.), nes Nutarties 39, 44 punktuose nurodytais pagrindais pareiškėjo veiklos vertinimas turėtų būti atliekamas iš naujo, tačiau pareiškėjas pas atsakovą nebedirba, todėl pirmosios instancijos teismas išrinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 7 d. iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie
    Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą
    Nr. 1PS1-1051-(2.1.) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažintos pareiginės kategorijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Gintaras Kryževičius

              Arūnas Sutkevičius