Civilinė byla Nr. e2-1656-994/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14546-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovų UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ advokatėms Ievai Labukei ir Ingai Kostogriz-Vaitkienei,
atsakovui M. M. ir jo atstovui advokatui Domantui Skebui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ ieškinį atsakovui M. M. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme priimtas ieškovų UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ (toliau – ir ieškovės) ieškinys atsakovui M. M. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma:1) pripažinti, kad atsakovas M. M. savo citatose, išleistose portale (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią juridinių asmenų dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovą M. M. per 2(dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai paneigti ieškovų UAB „Hanner" ir UAB „Prime Location Property Fund" dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius ir įpareigoti Atsakovą portale (duomenys neskelbtini) arba kitame viešame šaltinyje paskelbti žemiau nurodyto turinio paneigimą: „Aš, M. M., kreipiausi į (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) redakciją ir (duomenys neskelbtini) redakcijai nurodžiau tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius teiginius apie UAB „Hanner“' ir UAB „Prime Location Property Fund“, kurie buvo išspausdinti (duomenys neskelbtini) internetiniame portale(duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu patvirtinu, kad UAB „Hanner“' ir UAB „Prime Location Property Fund“ niekada negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros namui (duomenys neskelbtini)”; priteisti ieškovų UAB „Hanner" ir UAB „Prime Location Property Fund" naudai iš atsakovo M. M. 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Hanner" (toliau - Ieškovė 1) yra investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros lyderė Lietuvoje, savo veikla užsiimanti ir dalykinę reputaciją puoselėjanti ilgus metus. Ieškovės 1 išvystyto gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto plotas sudaro 1 mln. kvadratinių metrų. UAB „Prime Location Property Fund“ (toliau - Ieškovas 2, abu kartu toliau tekste vadinami Ieškovais) taip pat ilgus metus puoselėja dalykinę reputaciją, vykdo nekilnojamojo turto projektų plėtrą, nuomoja Vilniaus miesto simboliais tapusius verslo centrus. Ieškovė 1 ir Ieškovė 2 priklauso įmonių grupei, veiklą vykdančiai ir dalykinę reputaciją puoselėjančiai jau 27-erius metus. 2023 m. gegužės mėn. 29 d. (duomenys neskelbtini) internetiniame portale(duomenys neskelbtini) pasirodė straipsnis, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Straipsnis). Į portalą (duomenys neskelbtini) kreipėsi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyventojas M. M. (toliau - Atsakovas), kuris be kita ko nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, o tai reiškia, kad jam yra ir/arba turi būti aiškiai suvokiamos teisės normos bei teisėtas, kito/kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiantis elgesys. Atsakovas M. M. Straipsnyje nurodomas kaip „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, (duomenys neskelbtini) M. M., skleisdamas akivaizdžiai nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią informaciją galimai siekė sau naudos ir reklamos tikslų. (duomenys neskelbtini). Nurodyti Atsakovo (duomenys neskelbtini) M. M. veiksmai, galimai siekiant reklamos tikslų jo vykdomai (duomenys neskelbtini) veiklai priešingais principais, aiškiai prieštarauja (duomenys neskelbtini). Atsakovas straipsnyje nurodė tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją: „Tačiau visai neseniai, besikreipusio (duomenys neskelbtini) žodžiais, „Hanner“ ėmė „grasinti (duomenys neskelbtini) gyventojams“, kad, jiems nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas.“ „Laikui bėgant jie (UAB „Hanner“' ir UAB „Prime Location Property Fund“) mūsų namui (duomenys neskelbtini) porą kartų išjungė elektrą, o be elektros mūsų namas išvis negali funkcionuoti: keturi greitaeigiai liftai, dangoraižis be elektros - neįmanoma. Vis dėlto jie tam ryžosi“, - toliau dėstė M. M.. UAB „Prime Location Property Fund“ 2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į Atsakovą M. M., kaip į Straipsnyje naudojamų citatų autorių, su prašymu nedelsiant viešai paneigti tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją, pranešant Ieškovui 2 apie paneigimo faktą. Nurodytame prašyme Ieškovas 2 aiškiai pabrėžė, kad nei UAB „Hanner“, nei jos dukterinė įmonė Ieškovas 2, niekada neteigė ir juo labiau niekada negrasino, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojams bus atjungtas elektros tiekimas. Šiame prašyme Ieškovas 2 taip pat atsakingai užtikrino, kad Ieškovas 2 niekada nebuvo atjungęs elektros tiekimo (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui. Ieškovai net šešis kartus kreipėsi į Atsakovą su noru taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir su prašymais paneigti Ieškovų dalykinę reputaciją žeminančią, tikrovės neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią informaciją, tačiau iš Atsakovo pusės atsakymo sulaukti nepavyko, noro geranoriškai spręsti susidariusią situaciją taip pat nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą (konkrečiu atveju - apie Ieškovus), trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens (Ieškovų) garbę ir orumą. Taigi, nurodyto straipsnio taikymo sąlygos yra: žinių paskleidimo faktas - Atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys ginčo teiginiai, melagingos žinios apie Ieškovus, publikuotos portalo (duomenys neskelbtini) Straipsnyje. Straipsnis viešai publikuotas portale (duomenys neskelbtini) ir yra lengvai pasiekiamas neapibrėžtai visuomenės grupei, tai reiškia, kad Straipsnį gali perskaityti kiekvienas straipsniu suinteresuotas asmuo; paskleistos žinios yra apie Ieškovus - vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, jog žinios buvo paskleisti būtent apie Ieškovus, aiškiai ir nedviprasmiškai ginčo teiginiuose įvardinant Ieškovų, kaip juridinių asmenų, pavadinimus. Pagal aptariamų teiginių turinį matyti, jog šie Straipsnyje publikuoti Atsakovo teiginiai, žinios apie Ieškovus yra pateikiami lyg neva faktiškai egzistavusios (egzistuojančios) faktinės aplinkybės, t. y., kad Ieškovai tariamai grasino (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams, kad bus atjungtas elektros tiekimas ir, kad Ieškovai neva atjungė elektros tiekimą (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui; ginčo teiginiai neatitinka tikrovės - Atsakovas Straipsnyje pasidalino nepagrįstais ir melagingais teiginiais, niekuo jų nepagrįsdamas ir neįrodydamas, o Ieškovui 1 ir Ieškovui 2 net šešis kartus inicijuojant komunikaciją su Atsakovu ir siekiant geranoriškai išspręsti situaciją, Atsakovas nei karto negynė savo pozicijos, tačiau taip pat nepanoro ir taikiai spręsti situacijos, sąlygotos melagingų Atsakovo teiginių. Pabrėžiama, kad Ieškovai niekada neteigė ir niekada negrasino, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojams bus atjungtas elektros tiekimas, taip pat Ieškovai niekada nebuvo atjungę elektros tiekimo (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui. Šiuos, Ieškovų paryškintus teiginius paneigiančios informacijos nėra ir negali būti, atitinkamai informacijos, patvirtinančios Atsakovo teigtų ginčo teiginių atitikimą tikrovei nėra ir negali būti. Atsakovas, teigdamas ginčo teiginius apie Ieškovus, paskleidė nepagrįstą ir melagingą žinią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti „žinios" ir „nuomonės" atskyrimo kriterijai. Tiek lingvistiškai, tiek Trečiojo asmens portale (duomenys neskelbtini) išspausdinto Straipsnio kontekste vertinant Atsakovo melagingai paskleistus ginčo teiginius akivaizdu, jog aukščiau pateikiami duomenys yra būtent žinios, o ne subjektyvi Atsakovo nuomonė. Paskelbti duomenys neatitinka teisės aktuose ir Lietuvos teismų praktikoje formuluojamo nuomonės apibrėžimo. Atsakovas yra pirminis informacijos šaltinis, skleidėjas ir ginčo teiginių autorius. Portalas (duomenys neskelbtini) tik cituoja Atsakovo melagingai paskleistus ir tikrovės neatitinkančius ginčo teiginius ir kaip Tretysis asmuo portalas (duomenys neskelbtini) suteiktų galimybę Atsakovui publikuoti ginčo teiginių paneigimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas. Todėl pareiga įrodyti tai, kad paskleistos žinios, duomenys yra atitinkančios tikrovę, tenka tokias žinias paskleidusiam asmeniui (nagrinėjamu atveju - Atsakovui). Atsakovui puikiai žinoma, kad elektros energiją (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui tiekia ne bendrovė UAB „Hanner", o UAB „Prime Location Property Fund". Ignoruodamas šiuos faktus, Atsakovas plačiai visuomenei skleidė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją pasinaudodamas tuo, kad Ieškovas 2 yra dukterinė Ieškovės 1 bendrovė, tokiu būdu galimai specialiai straipsnyje minėdamas UAB „Hanner" ir žinodamas, kad „Hanner" yra visuomenės gerai atpažįstamas prekės ženklas („Hanner" taip pat yra registruotas net kaip Europos Sąjungos prekinis ženklas). Tuo pažymėtina, kad viešas sąmoningas neteisingų teiginių apie Ieškovus išsakymas, siekiant padaryti poveikį per Ieškovų vykdomo verslo aspektą, nepašalina Atsakovo atsakomybės. Vis dėlto pažymėtina, kad Atsakovo paskleistos melagingos žinios apie Ieškovus yra klaidingos ir neatitinka tikrovės. Ieškovai niekuomet negrasino (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojams dėl elektros energijos atjungimo ir niekada nebuvo atjungę bei niekada neketino atjungti elektros energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namui. Ieškovai niekada ir jokiomis formomis nebandė ir nebando kenkti nei Atsakovui nei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams ir daugybei kitų žmonių. O Atsakovo veiksmai, susisiekiant su Trečiojo asmens portalu (duomenys neskelbtini) ir paskelbiant ginčo teiginius, pasireiškė tyčios forma, Atsakovas aiškiai suprato, kad jo išsakyti ir plačiai visuomenei paskleisti ginčo teiginiai yra nepagrįsti, melagingi ir klaidinantys plačią visuomenę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-42 ir joje nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1). Atsakovas, eskaluodamas šią temą ir sykiu į ją įtraukdamas Ieškovus, sudarė prielaidas neapibrėžtai visuomenės daliai padaryti išvadą, kad Ieškovai neva specialiai kenkia daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, neva specialiai atjungė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namui elektrą ir neva specialiai grasina gyventojams. Be kita ko, Atsakovas teigdamas melagingus ginčo teiginius sudarė įspūdį, kad didelis verslas gali sau leisti tokiais brutaliais ir Ieškovų verslo veiklos tikslams priešingais būdais, „kaip muse iš barsčių“ atsikratyti niekuo dėtais (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojais. Visi šie niekuo nepagrįsti ir negalintys būti pagrįsti, tikrovės neatitinkantys Atsakovo teiginiai visuomenės neapibrėžtai daliai, gali leisti susidaryti kitokį, nei per daugelį metų Ieškovų kruopščiai formuojamą įvaizdį, Atsakovui melagingai teigiant, jog Ieškovai neva specialiai siekia pakenkti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams. Taip pat ginčo teiginiais yra formuojamas nepatikimų, neprognozuojamų, neatsakingų bendrovių įvaizdžiai. Paskleista informacija apie tariamus Ieškovų veiksmus lėmė tai, jog tam tikri potencialūs Ieškovės 1 butų pirkėjai, klientai bei Ieškovo 2 nuomininkai, klientai, esami Ieškovų partneriai ir klientai galėjo nesirinkti Ieškovų paslaugų. Ieškovė 1, kaip ir buvo minėta, yra nekilnojamojo turto plėtros lyderė Lietuvoje, Ieškovas 2 taip pat aktyviai užsiima nekilnojamojo turto veikla, nuomoja verslo centrus (duomenys neskelbtini). Būtent dėl to Ieškovų dalykinei reputacijai keliami aukšti reputaciniai standartai, reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su potencialių ir esamų klientų pasitikėjimu. Ieškovė 1 veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Todėl Ieškovei 1 itin svarbi jos gera reputacija, teigiamas pačios Ieškovės 1, jos veiklos vertinimas klientų, verslo atstovų, kredito įstaigų ir partnerių akyse. Tačiau dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, Ieškovų dalykinė reputacija buvo sumenkinta. Taip pat pabrėžtina, kad dėl Atsakovo melagingai paskleistų ginčo teiginių yra gadinami Ieškovų ilgalaikiai ryšiai su klientais, verslo partneriais, kredito institucijomis, kadangi klientai, verslo partneriai, sužinoję apie viešai paskleistas ir tikrovės neatitinkančias žinias praranda pasitikėjimą Ieškovais, todėl Ieškovai susiduria su sunkumais bendradarbiaujant su klientais ir verslo partneriais. Dar daugiau, Atsakovas siekė kuo didesnės žinios sklaidos, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini), taip pat suprato savo, kaip (duomenys neskelbtini) galimybes būti išgirstam ir publikuojamam, galimai tokiais būdais pasidaryti sau reklamos. Atsakovas, skleisdamas melagingą informaciją, neva siekė sudaryti įspūdį, kad stambus verslas neva siekia sužlugdyti ar įbauginti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojus. Ieškovų įsitikinimu, pats tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktas žemina Ieškovės 1 ir Ieškovo 2 dalykinę reputaciją. Be kita ko, Atsakovas tyčia ir sistemingai nukreipdamas dėmesį į Ieškovus išprovokavo kitus asmenis aptarinėti Ieškovų neva brutalų elgesį su (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojais. Savo neteisėtais veiksmais Atsakovas siekė galimai padaryti įspūdį (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, kad neva dėl Ieškovų veiksmų kenčia visa daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenė bei, kad Ieškovai yra įžūlūs verslininkai, tuo galimai siekdamas nuteikti (duomenys neskelbtini) gyventojus priešiškai Ieškovų atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais Atsakovas siekė pakenkti ir pakenkė Ieškovų dalykinei reputacijai, sumenkindamas Ieškovų ilgai puoselėtą įvaizdį, dalykinę reputaciją, aiškiai suprasdamas, kad dalykinė reputacija yra itin svarbi Ieškovų verslo ir vykdomų veiklų dalis. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. Ieškovai neturtinę žalą įrodinėja teigdami, kad Atsakovo išsakytais ginčo teiginiais buvo pakenkta Ieškovų dalykinei reputacijai, dėl Atsakovo išsakytų melagingų ir ginčo teiginių Ieškovai patyrė pažeminimą (nepatogumų dėl papildomo dėmesio, poreikio aiškintis, dėl situacijos eskalavimo). O Atsakovo teisinės atsakomybės individualizavimas turi būti susietas su jam, kaip (duomenys neskelbtini) keliamais elgesio standartais, įvertinant aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) praktika Atsakovas užsiima beveik dvidešimt metų, taip pat turint omenyje, kad Atsakovas melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė per (duomenys neskelbtini), įtraukdamas ir nesusijusią bendrovę UAB „Hanner", tokiu būdu suvokdamas, kad ginčo teiginiai sulauks didelio populiarumo potencialių Ieškovų klientų atžvilgiu. Ieškovai dėl Atsakovo paskleistos melagingos, žalą dalykinei reputacijai sukėlusios informacijos patyrė neturtinės žalos. Atsižvelgiant į šiuo metu dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusius neigiamus padarinius, Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 EUR.
3. Atsakovas M. M. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį (DOK – 180856), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Daugiabutis namas). Be to Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau- Bendrija) įsteigimo iniciatorius (įsteigta 2006-11-16) ir Bendrijos atstovas, ir Bendrijos įgaliotinis nuo 2008 iki 2017 metų. Daugiabutis namas yra suprojektuotas ir pastatytas tokiu būdu, kad Daugiabučio namo nešamosios konstrukcijos, inžinieriniai tinklai, šiukšlių konteineriai, pirmi trys Daugiabučio namo aukštai yra (duomenys neskelbtini). Kita infrastruktūrą irgi susijusi su prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastatu, o taip pat su Ieškovams priklausančiu daugiaaukščiu pastatu (duomenys neskelbtini). Dar nuo 2010 metų su Ieškovu ir Daugiabučio namo Bendrija vyksta įvairūs ginčai dėl Ieškovų veiksmų, kurie tęsiasi ilgus metus. Nuo to laiko Daugiabučio namo gyventojams teismuose buvo priimti palankūs sprendimai bei įvairūs sprendimai Ieškovų atžvilgiu. Vienas iš tokių ilgą laiką trunkančių ginčų yra klausimas dėl Daugiabučiam namui energijos tiekimo elektros pastotės, apie kurį ir rašoma Trečiojo asmens publikuotame straipsnyje “ (duomenys neskelbtini)” (toliau- Straipsnis). Ieškovai iš trukusių ilgalaikių ginčų, kuriuose Atsakovas atstovavo Daugiabučio namo gyventojus ir Bendriją, bei pats save kaip Daugiabučio namo gyventojas, žino, kad Atsakovas yra aktyvus bendruomenės narys bei kelia dažnai nepatogius klausimus tiek Ieškovui, tiek kitiems suinteresuotiems ir su Ieškovu susijusiems asmenims ir ne retai dėl to asmeniškai nukenčia. Šios bylos inicijavimas nėra išimtis. Nuo Daugiabučio namo pastatymo pradžios 2004 metų, jame buvo įrengta bendra elektros energijos tiekimo pastotė, kartu su kitais pastatais, per kurią yra tiekiama elektra Daugiabučiui namui. 2004 m. rugpjūčio mėn. 26 d. sudaryta neterminuota elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi, Ieškovas Nr. 1 įsipareigojo užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ir reikalingą jos kiekį Daugiabučiui namui. Ieškovai visuomet tiekė elektros energiją namui, o namo gyventojai (Bendrija) apmokėdavo už elektrą. Tarp šalių susidarė elektros energijos abonento – ir subabonento teisiniai santykiai. Kartais tos sumos buvo išpūstos (priskaičiuoti delspinigiai, netesybos), apskaičiuotos nesuprantama pagal kokią metodiką. Tačiau šiuo metu, kai kainos stabilizavosi, Ieškovams susiklosčiusi situacija pasidarė komerciškai nebenaudinga. Ieškovai būdami didžiausia statybų vystymo bendrove Pabaltyje šiuo metu stato ir planuoja statyti įvairius dangoraižius (duomenys neskelbtini), tačiau jų aptarnavimui trūksta elektros pajėgumų. Todėl Ieškovai nebenori tiekti sutarto elektros energijos kiekio Daugiabučiui namui, nors ir yra įpareigoti Elektros tiekimo sutartimi. Ieškovams būtų pelningiau panaudoti Daugiabučiui namui tiekiamą energiją kitiems jų statomiems objektams arba perparduota brangesne kaina kitiems komerciniams objektams. Esamoje rinkoje elektros energijos pastotė su jos elektros perdavimo pajėgumais vertinama keliais milijonais eurų. Tokiu būdu, siekiant įbauginti Atsakovą ieškiniais, pateikiamais neva dėl Ieškovų reputacijos žeminimo, Atsakovo nuomone, Ieškovai siekia perimti milijoninį turtą. Deja, bet kiti Daugiabučio namo gyventojai bijo ir nėra pajėgūs išsakyti savo nuomonės Straipsnyje aprašomais klausimais, o dar kiti namo gyventojai yra komerciškai susiję su Ieškovais bendrais verslais ir interesais. Ieškovams yra gerai žinoma, kad tokia pat situacija, kuri buvo aprašyta Straipsnyje, vyko taip pat ir 2012, 2013 metais, kuomet Ieškovė Nr. 1 pati bandė perimti Daugiabučio namo įrenginius bei elektros energijos pajėgumus (Pridedama). Ieškovė nuolat žodžiu ir raštu grasindavo atjungti Daugiabučiui namui elektrą ne tik siekiant daryti įtaką gyventojams priimant išskirtinai Ieškovams naudingus sprendimus, bet ir dėl uždelstų kasmėnesinių mokėjimus už elektrą, nes elektrą Daugiabučio namo gyventojai pirkdavo tik iš Ieškovų (Pridedama). Tarp Daugiabučio namo administratoriaus Namų Priežiūros Centras, Atsakovo ir Ieškovės kelis metus iš eilės vyko įvairūs susirašinėjimai dėl elektros pastotės atjungimo nuo bendro tinklo, tačiau Ieškovė Nr. 1 šias derybas vilkindavo (Pridedama) neatsakinėdama į paklausimus, bei tinkamai nebendradarbiavo. Atsakovas ir Ieškovai ne kartą buvo susitikę deryboms dėl elektros tiekimo klausimų Daugiabučiui namui, tarpininkaujant tuometinės „Lesto“ atstovams (Pridedama). Vieno iš susitikimo 2014-04-24 vykusio Lesto būtinėje Žvejų g. 14, metu Atsakovas iškėlė klausimą ar gali Ieškovė Nr. 1 realizuoti savo grasinimus ir atjungti Daugiabučiui namui elektros tiekimą, Lesto atstovai tuo metu patvirtino, kad toks atjungimas negalimas. Visgi nežiūrint į tai Ieškovai ne kartą buvo atjungę elektros tiekimą namui (Pridedama). Apie tai žinojo ir buvo informuoti gyventojai Bendrijos visuotinio susirinkimo aiškinamuose raštuose, el. laiškuose ir kitomis priemonėmis (Pridedama). Straipsnyje pateiktas turinys remiasi Atsakovo, kaip Daugiabučio namo patalpų savininko ilgalaikių asmenine praktika, įvykių interpretacijomis, žiniomis ir turima bei gauta iš trečiųjų asmenų informacija. Teiginiuose nurodytas Atsakovo vertinimas apie Ieškovų elgesį bei veiksmus, Atsakovui atstovaujant Daugiabučio namo gyventojus, Bendriją bei pačiam su šeima gyvenat Daugiabučiame name. Straipsnyje Atsakovas padarė išvadas ir pateikė savo įžvalgas bei nuomonę apie tai, kaip jo manymu Atsakovai siekia priversti gyventojus kuo greičiau patiems atsisakyti elektros tiekimo iš Ieškovų, t. y. pastatant savo atskirą elektros pastotę. Tačiau Atsakovo įsitikinimu to Daugiabučio namo gyventojai neprivalo daryti, be to tai susiję su didžiulėms išlaidom. Visgi Ieškovai taiko savo įprasta taktiką siekdami priversti gyventojus nebesinaudoti Ieškovams priklausančia elektros pastote. Pažymėtina, kad bet koks elektros atjungimas Daugiabučiui namui, netgi trumpam laikui sukelia gyventojams didžiules pasekmes. Daugiabutis namas turi 27 aukštus, todėl atjungus elektrą liftai nebeveikia ir gyventojai nebegali patekti į savo namus arba patekti į lauką, nes naudotis laiptinėmis ypač senesniu amžiaus žmogui būtų įmanoma tik ekstremaliu arba gaisro atveju. Todėl suprasdami situacijos rimtumą, turėdami omenyje Ieškovų įtaką bei finansinius resursus bijo pasipriešinti, bei ginti savo teises, o taip pat sutinka mokėti kartais ir sunkiai paaiškinamas išlaidas vien tik tai tam, kad neturėtų nepatogumų. Tai žinodami, Ieškovai naudojasi situacija ir kartais tiesiogiai, kartais užuominomis įspėja apie įmanomą, elektros atjungimą namui. Ieškovai ne kartą buvo atjungę elektrą Daugiabučiui namui. Atsakovo manymu, tai darė trumpai, oficialiai įvardindami „techninėmis kliūtimis“ ar kokia kita priežastimi, kurios nei Atsakovui, nei kitiems asmenims neįmanoma patikrinti, nes visas elektros ūkis yra Ieškovų valdyme ir nėra prieinamas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į visą Straipsnio kontekstą, kuriame pateikti Teiginiai, kokia yra pateikta informacijos pateikimo konstrukcija, pagal kurią spręstina, ar Atsakovas teikia informaciją apie su Ieškovais susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Suprantama, kad Atsakovas teigdamas, kad „Hanner“ ėmė „grasinti (duomenys neskelbtini) gyventojams“ nekalba apie visus namo gyventojus išimtinai, kurių yra daugiau nei du šimtai, gyvenančių 127-iuose butuose. Atsakovas remiasi visų pirma savo subjektyvia nuojauta ir „grasinimą“ suvokia, kaip savo asmeninį išgyvenimą, kurį patyrė darbiniuose santykiuose su Ieškovais nuo 2010-ųjų metų, sprendžiant su elektros tiekimu Daugiabučiui namui ir automobilių parkavimo vietomis susijusius ginčus, bei esant Daugiabučio namo bendrasavininku. Atsakovo vertinimu, Straipsnyje ir teiginiuose jis pagrįstai nurodo aplinkybes, tame tarpe ir apie tai, kad Ieškovai „Daugiabučiui namui porą kartų išjungė elektrą“ kaip pateiktą subjektyvią nuomonę tarp šalių realiai vykusių ginčų kontekste. Teiginiai suformuoti kaip įvykių kuriuose dalyvavo Atsakovas ir jo subjektyvių išgyvenimų interpretacija bei lingvistinis perteikimas. Žurnalistė kaip Straipsnio autorė Atsakovo išsakytą nuomonę perteikė savaip, be tikslių citatų interviu vyko telefonu, žurnalistei pačiai pasirenkant kokius Atsakovo teiginius Straipsnyje užakcentuoti, perfrazuoti, o kurių iš viso neminėti. Tai jog, Atsakovas neturi neginčijamų duomenų patvirtinančių, dėl kokių būtent priežasčių Ieškovai praeityje daugelį kartų Daugiabučiui namui išjungė elektrą, nepanaikina fakto, kad tokie įvykiai iš tiesų buvo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad Atsakovas duodamas interviu žurnalistei suvokė pateikiantis tikrovės neatitinkančius, išgalvotus faktus, bei siekė tyčia skleisti apie Ieškovus dalykinę reputaciją žeminančią informaciją. Priešingai, Atsakovas pateikė nuomonę turėdamas pozityvų tikslą – išryškinti Ieškovų veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti ateityje, t. y. kad Ieškovai nesiimtų tiesioginių ar užslėptų priemonių psichologiškai spaudžiant Daugiabučio namo gyventojus atsijungti nuo Ieškovams priklausančios elektros pastotės, bijant, kad jiems ateityje bus nutrauktas elektros tiekimas. Teiginiuose duodant interviu Straipsniui Atsakovas nepanaudojo nei vieno nepagarbaus, necenzūrinio ir (ar) šmeižiančio žodžio ir (ar) išsireiškimo. Teiginiuose aptarti ne konkretūs faktai, o Atsakovo nuomonė apie Ieškovų veiklos metodus. Straipsnio turinys ir teiginiai nelaikytini menkinantys dalykinę reputaciją nes juose nėra neigiamų frazių apie Ieškovus. Tai, kad iš Straipsnio konteksto galima suprasti, jog Ieškovas galimai padarė Daugiabučiui namo gyventojams nepatogumus ar žalą, nėra pakankamas pagrindas tokius Teiginius laikyti Ieškovų dalykinę reputaciją menkinančiais, juo labiau, kai jie atitinka faktinę situaciją. Tai, kad Ieškovas pristatomas kaip naudojantis ultimatyvius reikalavimus Bendrijai (atjungti Daugiabučiui namui elektrą), kurie neturi aiškaus teisinio įvertinimo ar iš viso tokiais veiksmais yra pažeidžiami įstatymai, nėra pakankamas pagrindas tokius Teiginius laikyti menkinančiais Ieškovų dalykinę reputaciją. Reziumuojant pažymėtina, kad Atsakovo paskelbti teiginiai, neatitinka CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų neteisėtumo sąlygų. Dėl to nėra pagrindo tenkinti Ieškovų reikalavimų.
4. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) buvo gautas Ieškovės 2 reikalavimas dėl Ginčo teiginių paneigimo, o 2023 m. birželio 12 d. prašymas nurodyti, ar Publikacijoje naudojamų citatų (Ginčo teiginių) autorius yra Atsakovas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 15 d. raštu buvo atsisakyta tenkinti Ieškovės 2 reikalavimą, nesant juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo sąlygų. Esminiai atsisakymo paneigti argumentai buvo motyvuojami tuo, kad Publikacijoje nagrinėta viešojo intereso reikšmės tema, (duomenys neskelbtini) elgėsi sąžiningai, Publikacijoje pateiktas abiejų ginčo šalių (Atsakovo ir Ieškovės 1), taip pat susijusių institucijų (daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko, ESO, VERT) požiūris į susidariusią situaciją, (duomenys neskelbtini), paskleidusi neiškraipytus Publikacijos rengimo metu kalbinto pašnekovo (Ginčo teiginių atveju Atsakovo) pasisakymus, veikė ne kaip informacijos šaltinis, bet kaip kito asmens pasisakymo paskleidimo platforma, jai netaikytina redakcinė atsakomybė, todėl (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo tenkinti informacijos paneigimo reikalavimo. Sutinka su ieškinyje dėstoma pozicija, kad Ginčo teiginiai yra tikslios žurnalistės kalbinto pašnekovo Atsakovo citatos, todėl (duomenys neskelbtini) buvo ne paskleistos informacijos šaltinis, bet tik Atsakovo pateikiamos informacijos paskleidimo priemonė, perteikusi neiškraipytas Atsakovo pasakytų žodžių citatas. Publikacijoje nėra pateikta jokių žurnalistės vertinimų, nuomonės, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra išsakomas pritarimas Atsakovo žodžiams, t. y. (duomenys neskelbtini), būdama visuomenės informavimo priemonė ir vykdydama savo teisę ir pareigą informuoti visuomenę viešojo intereso svarbos klausimu, pakvietė abi konflikto šalis pateikti savo situacijos matymą, kuris buvo be korekcijų ir asmeninio žurnalisto vertinimo nešališkai atspindėtas Publikacijoje. Esame tikri, kad (duomenys neskelbtini) žurnalistė veikė sąžiningai ir nešališkai, pateikdama abiejų ginčo šalių asmeninį situacijos vertinimą, tačiau esminis Publikacijos tikslas buvo informacinis analitinis, pateikiantis ir susijusių institucijų (daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko, ESO, VERT) požiūrį į susidariusią situaciją. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) nei informacijos paskelbimo metu, nei gavus reikalavimą paneigti Ginčo teiginius, nei šiuo metu negali įvertinti ir pasisakyti dėl Ginčo teiginių atitikties tikrovei, nes nedisponavo ir nedisponuoja jos pašnekovų išsakytus teiginius patvirtinančiais įrodymais. Tačiau, kadangi reikalavimai pripažinti informaciją neatitinkančia tikrovės, ją paneigti ir atlyginti neturtinę žalą reiškiami tik Atsakovui, (duomenys neskelbtini) neturi teisinio suinteresuotumo dėl to pasisakyti, ir prašo spręsti šiuos ieškinio reikalavimus, pareikštus Atsakovui, Teismo nuožiūra pagal byloje nustatytinas faktines aplinkybes. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) pašnekovų bet kurioje (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje platformoje išsakyti teiginiai yra informacijos šaltinio paneigiami (pačiam šaltiniui pripažinus informacijos neatitikimą tikrovei) arba toks asmuo įpareigojamas paskelbti paneigimą ginčą sprendžiančių institucijų, (duomenys neskelbtini) visada sudaro galimybę informacijos šaltiniui tikrovės neatitinkančią informaciją paneigti bet kurioje (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje platformoje, nes (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi skelbti tik teisingą ir tikslią informaciją, atitinkamai nedelsiant tikslinti net ir be jos kaltės paskelbtą klaidingą ar netikslią informaciją, todėl Atsakovui sutinkant su paneigimo reikalavimu ar ieškinio reikalavimo dėl paneigimo teisminio tenkinimo atveju (duomenys neskelbtini) sudarytų galimybę Atsakovui paskelbti paneigimą, nes Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (o pagal praktiką – ir pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją), todėl tokia pareiga (duomenys neskelbtini) kiltų pagal įstatymą. Pabrėžia, kad tema susidomėta todėl, jog aprašyta problema pasirodė aktuali ir reikšminga viešuoju aspektu, į žurnalistus kreipėsi Atsakovas, kuris nurodė aprašomame name gyvenantis ir dirbantis, taigi, žinantis situaciją asmeniškai, o Atsakovo profesinio užsiėmimo pobūdis ne tik nebuvo reikšmingas, bet ir apskritai Publikacijoje nebuvo paminėtas. Jų nuomone, Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekdamas pateikti savo kaip Publikacijoje aprašomo namo savininko požiūrį, būtent taip jis ir buvo (duomenys neskelbtini) traktuotas. Lygiai taip pat būtų traktuotas ir bet kuris kitas to paties namo gyventojas, todėl bandymas „pritraukti“ Atsakovo profesinę veiklą prie jo tariamų intencijų pastarąją pareklamuoti, dargi įvardijant (duomenys neskelbtini) kaip sudalyvavusią Atsakovo reklaminėje akcijoje, yra nepagrįstas, deklaratyvus ir manipuliacinis.
5. Ieškovų atstovės teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčas byloje kyla dėl to ar byloje paskleista žinia ar nuomonė ir ar tai atitinka tikrovę bei žemina ieškovų reputaciją. Straipsnyje dėstomi teiginiai, konstrukcijos, formuluotės nesudaro pagrindo nuomonės kvalifikavimui. Ar grasino, ar išjungė- tai ne klausiamojo pobūdžio, abejonės, o pateikta kaip faktai, kurie lengvai patikrinami. Straipsnyje dėstomi teiginiai kaip objektyvūs faktai. Byloje aktualu ne kaip jautėsi atsakovas, kaip įsivaizdavo, o ką paskelbė, ištransliavo. Daugiabučio namo bendrijos reikšta pozicija fakto egzistavimo neįrodo. Kuo remiantis atsakovas ištransliavo teiginius, tai jau jo atsakomybė. Grasinimas visuomenėje vertinamas išimtinai neigiamame kontekste. 2021-07-16 ir 2021-04-16 elektroniniai laiškai nepatvirtina fakto apie grasinimą ir elektros atjungimą. Ieškovai susilaukė daug skambučių iš verslo partnerių dėl elektros atjungimo ir pan. Ieškovai turėjo teisintis prieš klientus. 5 000 Eur suma yra adekvati, proporcinga neturtinei žalai atlyginti.
6. Atsakovas M. M. teismo posėdžio metu palaikė savo argumentus dėstytus atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad jis buvo namo bendrijos įkūrėjas, įgaliotinis, bet ne pirmininkas. Dėl elektros tiekimo prasidėjo ginčai nuo 2012 metų. Nuolat vyravo asmeninės baimės likti tokiam namui be elektros. Būdavo situacijų, kai namas vėluodavo atsiskaityti su elektros tiekėju. Ateidavo įspėjimai dėl elektros tiekimo apribojimo. Namui buvo patikinta, kad elektros atjungimas negalimas, tačiau bendrija informuodavo apie tokį grasinimą iš „Hanner“. Straipsnis padarė didelę įtaką. Ištrauktos sutartys, kurių gyventojai nematė. Ieškovė elgiasi įžūliai, reikalaudama gyventojų įsirengti pastotę iš gyventojų lėšų. Asmeninė patirtis ginčuose su ieškove, bendravimas ir lėmė tokius teiginius. Informacijos jam šaltinis – namo bendrija, pirmininkas, institucijos raštai, buvę ginčai su įmone. Jis negali įrodyti dėl kokių priežasčių elektra buvo atjungta, bet jo įsitikinimu (nuomone) buvo tyčia atjungta.
7. Atsakovo atstovas advokatas palaikė atsiliepimo poziciją. Papildomai nurodė, kad straipsnyje grasinimas pavartotas buitine prasme ir ši sąvoka nėra niekur apibrėžiama kaip neteisėta, nusikalstama. Elektros atjungimas faktinis buvo ir atsakovas negali atskirti, ar jis buvo avarinis, ar ne, ar tyčinis, ar ne. Straipsnyje išsakyta verslo elgesio kritika, nes gyventojas nepatenkintas paslaugos teikimu. Bet koks asmuo po šio straipsnio galėtų pasidomėti dėl elektros tiekimo sąlygų, perkant būstą iš UAB „Hanner“. Nors teiginiai savo konstrukcija artimi faktams, bet jie teisingi. Žala ieškovams nepadaryta. Išgalvotas neturtinės žalos reikalavimas.
8. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pasirodė straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini): aiškėja, kad jis neprijungtas prie ESO tinklų, gyventojai sako sulaukę grasinimų likti be elektros“ (toliau – ir straipsnis). Šiame straipsnyje buvo nurodyti du teiginiai - „Tačiau visai neseniai, besikreipusio vilniečio žodžiais, „Hanner“ ėmė „grasinti gyventojams“, kad, jiems nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimas bus apskritai nutrauktas.“; „Laikui bėgant jie mūsų namui porą kartų išjungė elektrą, o be elektros mūsų namas išvis negali funkcionuoti: keturi greitaeigiai liftai, dangoraižis be elektros – neįmanoma. Vis dėlto jie tam ryžosi“. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje buvo dėstoma pašnekovo M. M. pateikta informacija, perteikiamos atsakovo M. M. citatos, šiuose teiginiuose nėra pateikta jokių (duomenys neskelbtini) žurnalistės vertinimų ar nuomonės. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui priklauso butas name, adresu (duomenys neskelbtini), apie kurio elektros tiekimo galimas problemas buvo interviu metu su žurnaliste pasisakoma publikuotame straipsnyje bei atsakovas yra buvęs namo bendrijos įgaliotinis iki 2017 metų, bet ne pirmininkas.
Dėl dalykinės reputacijos gynimo
10. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo ribojimo proporcingumo kriterijai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014.
11. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requête no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).
12. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas). Tos pačios aplinkybės turi būti nustatomos ir sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.
13. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).
14. Ieškovai nagrinėjamu atveju teigia, kad atsakovas 2023-05-29 publikuotame straipsnyje apie ieškovus viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją - žinią. Atsakovas su ieškovų dėstoma pozicija nesutinka, nurodo, kad jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo kritišką nuomonę, paremtą savo asmeniniu išgyvenimu, turėtais ginčais nuo 2012 metų dėl ieškovų veiklos, namo parkavimo vietų, elektros tiekimo sąlygų ir pan. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl straipsnyje išdėstytų ginčo teiginių turinio, t. y. ar buvo paskelbta žinia, ar nuomonė.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas; kt.).
16. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
17. Kaip matyti iš straipsnio turinio ginčo teiginiai yra tikslios žurnalistės kalbinto pašnekovo (atsakovo) citatos ir dviejuose ginčo teiginiuose nėra pateikta jokių žurnalistės vertinimų, nuomonės dėl jų. Juolab, kad iš straipsnio turinio matyti, kad buvo perteikiamas ne tik M. M. situacijos vertinimas, bet suteikta galimybė pasisakyti ir ieškovo atstovui, žurnalistei cituojant pašnekovų išsakytas mintis, teiginius. Byloje nėra pateikta jokių objektyvų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žurnalistė iškreipė, netiksliai pacitavo interviu metu atsakovo išsakytą žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini), namui elektros tiekimo sąlygas bei galimai egzistuojančias problemas, pasirenkant nepriklausomą elektros tiekėją. Nors atsakovas baigiamųjų kalbų metu paminėjo kaip galimą žurnalistės žodžių pridėjimą, individualumo užgožimą, tačiau ginčo teiginiuose pavartotų žodžių tikslumo, cituojant atsakovo išsakytas mintis, nepaneigė ir duomenų apie nesutikimą su žurnalistės perteiktomis citatomis į bylą neteikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
18. Ginčo teiginiuose žurnalistės cituojami (duomenys neskelbtini) M. M. žodžiai, kad visai neseniai „Hanner“ ėmė grasinti elektros tiekimo nutraukimu, nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo bei laikui bėgant jie vis dėlto tam ryžosi ir namui porą kartų išjungė elektrą leidžia teismui daryti išvadą dėl kalbinto asmens turimų žinių perteikimo pobūdžio. Tokio tipo teiginių formuluotės, jų lingvistinė konstrukcija leidžia teigti atsakovui aiškiai išsakius tvirtinamojo, konstatuojamo pobūdžio teiginius kaip realiai įvykusius ir žinomus kalbintam pašnekovui. Jokio subjektyvaus teikiamų žurnalistei duomenų vertinimo, neužtikrintumo, abejonių, keliamų klausimų teiginiai neatspindi dėl ko būtų pagrindas juos vertinti kaip subjektyvią atsakovo nuomonę. Žinia, kaip minėta aukščiau, yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tokio pobūdžio lingvistinės konstrukcijos teiginiai ir buvo žurnalistės cituojami, kaip kalbinto pašnekovo išsakytos mintys.
19. Kita vertus, atsakovas byloje nepaneigė ir ieškovų įrodinėtiną žiniai taikomą kriterijų, kad žiniai kaip informacijai apie faktus yra būdinga galimybė duomenis patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Ginčo teiginiuose nėra nieko subjektyvaus. Tai ar ieškovai grasino ar negrasino namo gyventojams, tai ar namui porą kartų elektrą išjungė ar neišjungė – patikrinami faktai, kurie visiškai nepriklauso nuo jokio subjektyvaus atsakovo vertinimo, patirties, požiūrio ar išgyvenimo.
20. Teismas, vertindamas kokio pobūdžio informacija atsakovo buvo paskleista, duodant interviu žurnalistei, taip pat pažymi, kad atsakovas įrodinėjo paskleistos subjektyvios nuomonės faktą, įvertinęs asmeninę, ilgalaikę ginčų su „Hanner“ patirtį taip pat namo bendrijos pirmininko dėstomą informaciją raštuose, susirinkimų metu, kuriuos teikė į bylą su atsiliepimu į ieškinį ir papildomais rašytiniais įrodymais (DOK-4403). Viena vertus, išdėstytuose teiginiuose teikiant informaciją nėra jokių užuominų apie atsakovo asmeninę, subjektyvią savijautą, išgyvenimus, įspūdžius, baimes dėl elektros tiekimo ateities, priešingai nei buvo teigiama teismo posėdžių metu, kad straipsnyje atsakovo buvo išreiškiama asmeninė, subjektyvi patirtis bei nuogąstavimai netekti namui elektros energijos. Kita vertus, net jei konstatuojamojo pobūdžio teiginiai buvo išsakomi, remiantis namo bendrijos atstovų teiginiais, nesuponuoja teismo išvados dėl ieškovų įrodinėtos žinios paskleidimo. Iš straipsnio turinio akivaizdu, kad konkrečius teiginius išsako asmeniškai atsakovas, necituodamas, neteikdamas nuorodos į kito subjekto suteiktą informaciją, gautos informacijos šaltinį. Kiekvienas vidutiniškai apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, viešai skleisdamas bet kokio pobūdžio informaciją, turi veikti apgalvotai, įvertinęs iš bet kokio kito šaltinio gautą informaciją, nesukeliant neigiamų padarinių kitiems. Šiuo konkrečiu ginčo atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad informacijos skleidėjas buvo teisinių žinių turintis asmuo, kuriam turėjo būti ir buvo žinomos kokios yra bet kokios informacijos viešinimo sąlygos bei galima atsakomybė, pažeidus kito subjekto reputaciją.
21. Remiantis išdėstytu, vertinant visą straipsnio kontekstą bei ginčo teiginius, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovo 2023-05-29 interviu metu pateikta informacija straipsnį rengusiai žurnalistei (išsakyti du ginčo teiginiai apie ieškovus) kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip atsakovo subjektyvi nuomonė.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Ginčo tarp šalių dėl žinių paskleidimo fakto apie abu ieškovus byloje nekilo, todėl išsamiau dėl šios sąlygos teismas nepasisako, vertindamas ją įrodytą bei neginčytiną.
24. Trečia sąlyga, kurią teismas turi vertinti spręsdamas klausimą dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo, yra tai, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, matyti, jog atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo paskleista informacija atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis). Apie tai pasisakoma toliau.
25. Atsakovas įrodinėdamas teiginio dėl grasinimo atjungti elektros energiją, nepasirinkus elektros tiekėjo, teisingumą, atitikimą tikrovei, viena vertus, nurodė, kad dar 2016-10-19 AB „Hanner“ atstovas teikė bendrijai pranešimą „Dėl pradelstų mokėjimų“, kuriame nurodė, kad „būsime priversti ginti savo pažeistas teises kitais būdais, tarp kurių – teikiamų paslaugų apribojimas“ (atsiliepimo į ieškinį priedas). Kita vertus, grasinimą išjungti elektros energiją atsakovas vertino kaip savo asmeninį išgyvenimą, kurį patyrė darbiniuose santykiuose su ieškovais nuo 2010 metų, sprendžiant su elektros tiekimu ir automobilių parkavimo vietose susijusius ginčus. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas sutiko ir pripažino, kad tiesioginio grasinimo atjungti elektros energiją nebuvo, bet namo gyventojų priklausomybė nuo UAB „Prime Location Property Fund“ elektros tiekimo per jiems priklausančią elektros pastotę, elektros tiekimo sąlygų kompleksinis vertinimas ir sąlygojo grasinimo fakto dėl elektros atjungimo paskleidimą kaip savo subjektyvų išgyvenimą, kurį išreiškė kaip konstatuojamojo pobūdžio informaciją (žinią).
26. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas viešai skelbė informaciją apie ieškovų grasinimą atjungti elektros energiją nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo objektyviai nepatikrinęs savo skelbiamos informacijos teisingumo, patikimumo, objektyvumo ir galimą grasinimą siedamas su savo subjektyvia nuojauta, baime bei galimai praeityje buvusiu (2016 metais) įspėjimu apriboti elektros tiekimą, namo gyventojams neįvykdžius prievolės atsiskaityti už elektros energijos tiekimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei atsakovo paaiškinimų, jokių konkrečių grasinimų atjungti elektros energiją, nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, nebuvo ir tokių duomenų pateikti negali. Visą atsakovo skelbtą informaciją apie ieškovus buvo galimybė patikrinti ir įsitikinti tokių faktų tikrumu. Juolab, kad atsakovas aktyviai dalyvauja namo bendrijos veikloje, verčiasi (duomenys neskelbtini) ir dėl savo atliekamų pareigų turėjo tam tikrų teisinių žinių, susijusių su informacijos sklaida, jos turinio objektyvumu, sąžiningumu. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nei 2016-10-19 „Hanner“ rašytas raštas bendrijai nei bendrijos dėstoma pozicija raštuose apie „Hanner“ teikiamus „grasinimus“ (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1 ir Nr. 9) nepagrindžia paskleistos informacijos apie grasinimą atjungti elektros energiją atitikimo tikrovei. Tai, kad namo bendrijos raštuose buvo kalbama apie galimą grasinimą iš UAB „Hanner“ pusės nepatvirtina „Hanner“ objektyvų veikimą – grasinimą nutraukti elektros tiekimą bei nepagrindžia išsakyto teiginio teisingumo, tikrumo.
27. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovų pozicija, kad „grasinimo“ sąvokos pavartojimas išsakant savo teiginius viešai apie subjektą turi negatyvų atspalvį, vertinant bet kokio subjekto veiklą, nepaisant, kad grasinimas pats savaime nėra nusikalstamas ir gali būti vertinamas kaip įspėjimo, pagrūmojimo sinonimas. Kaip matyti iš straipsnio turinio, atsakovas vartojo negatyvią reikšmę turinčią sąvoką – „grasinti“, bet ne „įspėti“, kas labiau suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens veikimo, jam grasinant tam tikromis pasekmėmis. Nors atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad grasinimo sąvoka buvo pavartota, kadangi atsakovas jautė grėsmę bet kada netekti elektros energijos namui tiekimo, tačiau grasinimas – aktyvus veiksmas ir jaučiama grėsmė – pasyvi būsena nekoreliuoja tarpusavyje. Jaučiant subjektyvią grėsmę dėl tam tikro veiksmo, jo pasekmių joks apdairus, rūpestingas asmuo savo vidinės būsenos netapatins su aktyviu veikimu – grasinimu. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas pripažino, kad visgi realių grasinimų nutraukti elektros energiją nebuvo, o grasinimas vyko netiesiogiai, sufistikuota forma, dėl ko ir buvo pavartota netiksli sąvoka „grasinimas“, bet ne įspėjimas ar kita žodinė išraiška.
28. Pažymėtina, jog kilus abejonių dėl elektros tiekimo namui nepertraukiamumo, bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir pranešti šią informaciją, kad būtų imtasi teisėtų priemonių užkirsti kelią galimai daromiems teisės pažeidimams. Tačiau menkinančio pobūdžio sąvokos – grasino – vartojimas leidžia vertinti kaip gero vardo visuomenėje apie subjektą paneigimą. Akivaizdu, jog nurodyto turinio informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris tiek fizinis, tiek juridinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su veikimu, turinčiu neigiamą prasmę. Ieškovai nurodo, kad ieškovų dalykinė reputacija buvo pažeista atsakovo teiginiu dėl grasinimo atjungti elektros energiją namui, kuris visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovus bei yra menkinantys juridinio asmens reputaciją, gerą vardą. Šių motyvų kontekste, teismas sprendžia, kad atsakovo išsakytas teiginys dėl grasinimo atjungti namui elektrą sumenkino ieškovų, turinčių didelį žinomumą visuomenėje, reputaciją ir gerą vardą.
29. Vertinant straipsnio kontekstą ir vienas po kito atsakovo išsakytus teiginius, kad visai neseniai buvo grasinta namui atjungti elektrą, o laikui bėgant porą kartų išjungė elektros energiją leidžia vertinti kaip nuosekliai buvusius vienas po kito įvykius bei tokiu būdu sustiprinant grasinimo prasmę, tačiau į bylą atsakovas teikia su atsiliepimu į ieškinį bei papildomais įrodymais laiko prasme nutolusius raštus, elektroninius susirašinėjimus, kurie datuojami nuo 2013 metų.
30. Atsakovas, įrodinėdamas paskleistos informacijos apie elektros energijos poros kartų išjungimo teisingumą, objektyvumą, nurodo, kad išsakydamas mintis žurnalistei nenurodė kokios priežastys lėmė išjungimą ir/ar tai būta tyčinio ar būtinojo (avarinio), tačiau išjungimas objektyviai buvo ir tai patvirtina namo bendrijos atstovų teikta informacija elektroninių laiškų forma bei jo paties patirti išgyvenimai, nes name ne tik gyvena, bet ir turi (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovu, kad tiek 2021-07-16 M. K. (bendrijos pirmininko) rašytas elektroninis laiškas dėl neplanuotų elektros tinklų darbų bus atjungta elektra bei 2021-04-16 rašytas laiškas, kad pati bendrija atjungs elektros energiją ir dėl to bus laikinas tiekimo apribojimas patvirtina objektyviai egzistavusius faktus dėl poros kartų elektros laikiną nutrūkimą name, tačiau šie elektroniniai laiškai ir jais pateikta informacija niekaip nepagrindžia atsakovo išsakyto teiginio apie ieškovų ryžtą porą kartų namui atjungti elektros energijos tiekimą. Kita vertus, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tiesioginių įrodymų apie ieškovų ryžtą porą kartų atjungti elektros energiją, nėra, tačiau išsakydamas tokio pobūdžio ieškovų veiklos vertinimą, kad ieškovai ryžosi porą kartų atjungti elektros energiją, rėmėsi savo subjektyviu vertinimu, nuomone, nebūdamas tikras ar tie du atjungimai nebuvo sąlygoti tyčios, bauginimo ir savų tikslų siekimo.
31. Teismas, vertindamas išsakytų teiginių loginę seką, gramatinę išraišką, sakinių konstrukciją, kad pirmiausia grasino namui atjungti elektros energiją, o laikui bėgant tam ryžosi ir porą kartų elektrą namui atjungė, sprendžia, kad į bylą pateikti bendrijos raštai, elektroniniai laiškai bei AB „Hanner“ 2016 raštas įpareigojantis susimokėti už namui teiktos elektros skolą niekaip nepagrindžia išsakytų teiginių teisingumą, objektyvumą, pagrįstumą, jog pirmiausiai buvęs grasinimas atjungti elektros energiją namui buvo ieškovų realizuotas, tokiam atjungimui pasiryžus. Iš straipsnio konteksto ir priešistorės dėl namui teikiamos elektros energijos tiekimo sąlygų matyti, kad perteikdamas žurnalistei informaciją, atsakovas galimai tyčia ar netyčia supainiojo faktus, t. y. įvardija grasinimą elektros energijos tiekimo apribojimui dėl neįvykdytos prievolės susimokėti (2016-10-19 raštas) pateikdamas kaip apribojimo grasinimą dėl nepriklausomo tiekėjo nepasirinkimo, o poros kartų elektros išjungimą prieš tai informavus namo gyventojus tiek iš bendrijos, tiek iš tiekėjo pusės prilygina tiekėjo ryžtui atjungti elektros energiją po buvusių grasinimų ir įpareigojimo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Buvusių objektyvių duomenų, įvykių susiejimas su kitomis aplinkybėmis, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo galimybe, atskleidžia atsakovo siekį kitokių tikslų nei objektyvios tiesos ar kaip atsakovas nurodė faktiniais duomenimis paremtos nuomonės perteikimo.
32. Išdėstyti motyvai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neįrodžius abiejų ginčo teiginių teisingumo, objektyvumo atsakovo pateiktos žinios, nurodyta informacija įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas, taip pat menkina dalykinę reputaciją, taigi nagrinėjamu atveju įrodyta ir konstatuotina, kad atsakovo paskleista informacija apie ieškovų grasinimą išjungti namui elektros energiją, nepasirinkus tiekėjo, o laikui bėgant porą kartų ryžtasi elektros energiją namui atjungti pažemino ieškovų UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ dalykinę reputaciją.
33. Teismas, vertindamas atsakovo argumentaciją, kad jokios reputacijos, gero vardo nepažemino, perteikus subjektyvų įsivaizdavimą, bendravimo, tarpusavio teisminių ginčų istorija paremtą nuomonę apie viešąjį asmenį bei jo visuomeninę veiklą, grėsmę netekti elektros energijos su tokia pozicija nesutinka. Viena vertus, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu bei atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad straipsnio tikslas buvo išryškinti ieškovų veiklos trūkumus bei galimai informuoti būsimus ieškovų klientus apie tai kokias elektros tiekimo sutartis „Hanner“ sudarinėja. Pats tikslo suformulavimas aiškiai atskleidžia siekį pateikti neigiamus veiklos aspektus atskleidžiančias žinias. Teismas pažymi, kad korektiškas, objektyviais duomenimis paremtas visuomenės informavimas apie subjekto veiklą, kad ir neigiamu aspektu, leistų sutikti su atsakovo siekiamų tikslų reikalingumu, tačiau objektyviais faktais neparemtų žinių paskleidimas negali būti vertinamas kitaip nei menkinantį įspūdį, reputaciją žeminančiu veikimu. Kita vertus, aktualu ir tai, kad atsakovo paskleista žinia buvo apie visuomenėje žinomus ir ilgus metus nekilnojamojo turto projektų plėtra užsiimančius subjektus. O tai, kad atsakovo subjektyviu vertinimu ieškovų reputacija visuomenėje tikrai nėra gera (žinomas faktas apie (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir kt.) taip pat nepaneigia menkinančio pobūdžio informacijos skleidimo įtakos ieškovų reputacijos bei gero vardo išsaugojimui. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.
34. Dar daugiau, kritikos veiklai išsakymas, ką teigė daręs duodamas interviu žurnalistei apie ieškovų veiklą, teismų praktikoje pripažįstamas ir neneigiamas. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Teismas negali sutikti su atsakovo pozicija, kad minėtų ginčo teiginių pagalba buvo išreikšta namo gyventojo sąžininga ir objektyviais duomenimis pagrįsta kritika ieškovų veiklai.
Dėl ieškovių teisių gynimo
35. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų dalykinę reputaciją bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis viešai paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo ir pripažino, jog atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) internetiniame portale (duomenys neskelbtini) straipsnyje „(duomenys neskelbtini) aiškėja, kad jis neprijungtas prie ESO tinklų, gyventojai sako sulaukę grasinimų likti be elektros“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovų dalykinę reputaciją. Taip pat įvertinus tai, kad nurodyta informacija ir šiai dienai yra prieinama viešai, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu, pripažintina, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) arba kitame viešame šaltinyje paskelbti paneigimą, kad UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros namui, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovų prašomas nustatyti reikalavimo įvykdymo terminas, t. y. dvi savaitės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnio 2 nuostatas, laikytinas proporcingu, protingu ir pagrįstu, juolab, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nebūtų prieštaraujame dėl paneigimo paskelbimo jų tinklapyje.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
38. Ieškovai teigia, kad atsakovo paskleisti melagingi, nesąžiningi duomenys apie ieškovus padarė žalą, nes ieškovai susilaukė skambučių iš verslo partnerių reikalaujant užtikrinti tinkamą elektros tiekimą bei pasiaiškinimą, todėl turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą, t. y. atsakovas turi kompensuoti 5 000,00 Eur neturtinės žalos. Atsakovo teigimu, ieškovai byloje neįrodė padarytos neturtinės žalos masto, o verslo partnerių skambučių faktas po straipsnio publikacijos niekuo neparemta ir išgalvota ieškovų pozicija.
39. Kaip jau minėta, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas iš šių teisių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas). Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovių pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis).
40. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovai neprašo priteisti turtinę žalą ir neįrodinėja aplinkybių, jog, pavyzdžiui, ieškovai prarado konkrečius pasiūlymus vykdyti veiklą ir/ar dėl to negavo tam tikro dydžio pajamų, ieškovai prarado konkrečius klientus ir pan.
41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
42. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
43. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
44. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 55 punktą).
45. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovai UAB „Hanner“ bei UAB „Prime Location Property Fund“, kaip UAB „Hanner“ dukterinė įmonė (įmonių grupė) yra ilgus metus nekilnojamojo turto rinkoje veikiantys ir visuomenėje gerai žinomi subjektai, kurie aktyviai plėtoja nekilnojamojo turto vystymo, nuomos veiklą. Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija dėl grasinimo atjungti elektros energiją daugiaaukščiui pastatui ir jos atjungimo tam pasiryžus, neabejotinai sukėlė abejonių dėl ieškovų vykdomos veiklos sąžiningumo, esminių veikimo principų, verslo vykdymo nuostatų. Net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie ieškovus, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, negali būti užtikrinama, kad dalykinė reputacija bus apginti tik tokios informacijos paneigimu.
46. Remiantis išdėstytu bei pripažinus, kad ginčo teiginiais buvo sukeltos abejonės ieškovais ir jų vykdomos veiklos principais, atsakovui tokiu būdu siekiant spręsti elektros tiekimo namui teisinius klausimus, iš atsakovo G. M. ieškovams solidariai priteistina 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.18 straipsnis).
47. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovėms CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
48. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų
49. Ieškovai patyrė - 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 448,00 Eur žyminis mokestis ir 3 624,26 Eur advokatų atstovavimo išlaidos.
50. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė teismo pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių dalykinę reputaciją ir įpareigoti tokius duomenis paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
51. Teismas pažymi, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
52. Kasacinis teismas yra nukrypęs nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai ieškinio reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti buvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas materialiąja teisine prasme buvo iš esmės patenkintas. Todėl kasacinis teismas pripažino visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 85 punktas).
53. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Vis dėlto ieškovų pagrindinis reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl jo išsprendimo rezultatas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui remiantis principu „palaimėjęs moka“.
54. Vertinant ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas ir dalį jų atsakovui kvestionuojant, kad kartu su 2024-05-13 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK – 74445) patirtos 302,50 Eur išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla, teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip matyti iš ieškovų atstovės advokatės Ingos Kostogriz-Vaitkienės paaiškinimų ir pateiktų papildomų įrodymų (DOK – 89245), atsakovas – (duomenys neskelbtini) M. M. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokatės veiklos, kad prieš imdamasi atstovauti ieškovus šioje nagrinėjamojoje byloje neinformavo atsakovo. Tai, kad ieškovų advokatė, atstovaudama ieškovus šioje byloje, privalėjo teikti pasiaiškinimus Lietuvos advokatūrai, gavus skundą iš atsakovo tiesiogiai sietino su šia ginčo byla, vertintina kaip turintis sąsajos su nagrinėjama byla bei galimybe tinkamai atstovauti ieškovus. Todėl atstovės rengtų paaiškinimų Lietuvos advokatūrai išlaidos laikytinos su ginčo byla susijusios išlaidos, nes tai tiesiogiai lėmė atsakovo dalyvavusio šioje byloje procesinis elgesys, keliant klausimą Lietuvos advokatūrai sietiną su šia nagrinėjama byla.
55. Remiantis išdėstytu bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, teismas priteisia ieškovui UAB „Hanner“ kaip patirtų išlaidų mokėtojui iš atsakovo 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
57. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, 279 straipsniu, 96 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė