Civilinė byla Nr. e2-9296-820/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04360-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2.; 2.6.26.; 2.6.1.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, 

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Irenai Maksimovai,

atsakovo atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RAB „Magistral“ ieškinį atsakovui UAB „EIVORA“ dėl apmokėjimo už pervežimo paslaugas priteisimo.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Priteisti iš atsakovo 1 942,88 EUR skolos už suteiktas pervežimo paslaugas.

1.2.                      Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

1.3.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog 2019 m. liepos 4 d. atsakovas pateikė ieškovui Užsakymą Nr. R70968 (toliau tekste – Užsakymas) dėl krovinio pervežimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo paimti krovinį Suomijoje ir pristatyti jį į Rusijos Federacijos, Briansko srities, Hmelevo miestą 2019 m. liepos 16 d.

3.       Pagal Užsakymą atsakovas privalėjo sumokėti 1 700 EUR per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo.

4.       Ieškovas krovinį pristatė 2019 m. liepos 16 d. 20:00 valandą. Kadangi krovinys buvo pristatytas ne vėliau kaip 24 valandos nuo krovinio pristatymo dienos 10:00 valandos, todėl pagal Užsakymo 22 punktą, laikytina, jog krovinys pristatytas laiku.

5.       Ieškovas pateikė atsakovui dvi sąskaitas apmokėjimui bendrai 3 400 EUR sumai, tačiau atsakovas laiku nepamokėjo gautų sąskaitų.

6.       2019 m. spalio 17 d. ieškovas gavo iš atsakovo pretenziją , kurioje teigiama, jog atsakovė dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė 1 942,88 EUR nuostolius, nes dėl vėlavimo prastovoje buvo 6 automobiliai.

7.       2019 m. spalio 24 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie atliktą 1 942,88 EUR įskaitymą apmokant ieškovo pateiktas minėtas dvi sąskaitas.

8.       Atsakovas teigia, kad nuostolį patyrė dėl termino pristatyti krovinį pažeidimo, tačiau šią aplinkybę grindžia ne realiu nuostolių faktu, kaip to reikalauja CMR konvencija, o nuoroda į kitų automobilių prastovas. Pajamų negavimas turi būti nustatytas kaip pagrindinė ar viena iš svarbių ir pakankamų priežasčių nuotoliams atsirasti.

9.       Atsakovas neįrodė, jog pateiktos kitų automobilių prastovų sąskaitos yra susiję su Užsakymo vykdymu bei jų realus apmokėjimas sumažino atsakovės pajamų dydį.

10.       Atsakovas nepagrįstai atliko įskaitymą. Atsakovė nepateikė realių duomenų apie faktinius nuostolius, todėl atsakovas neįgijo reikalavimo teisės ir negalėjo atlikti įskaitymo.

11.       Įskaitymas negalimas ir dėl CMR 30 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes per 21 dieną atsakovas nepateikė raštiškos pretenzijos

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

12.       Atsakovas UAB „EIVORA“  pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovas nurodė, jog ieškovas žinojo ir suprato, jog perveža dalį sudėtinio krovinio, susidedančio iš 7 automobilių, kurio pristatymo vėlavimas galėjo sukelti ženklius nuostolius dėl kitų vežėjų prastovų.

14.       Užsakymo 22 punkte nustatyta, kad jei automobilis atvyksta po 10:00 valandos, laikoma, kad pirma automobilio atvykimo data yra sekanti diena.

15.       Ieškovas pripažįsta, jog atvyko 2019 m. liepos 16 d. po 10:00 valandos, t. y. po darbo valandų - 20:00 valandą, todėl jo atvykimo data laikytina 2019 m. liepos 17 d. Atvykęs vėlesniu terminu nei sutarta, ieškovas pažeidė susitarimą.

16.       Dėl šio ieškovo pažeidimo kitos transporto priemonės turėjo laukti, patyrė prastovas. Be to, visi automobiliai nebegalėjo būti išmuitinti sutartą dieną, nes buvo praėjęs užsakytas muitinės dokumentų forminimo laikas. Dėl ieškovo veiksmų užsakovas patyrė 942,88 EUR nuostolius.

17.       Minėti nuostoliai buvo padengti atsakovui su užsakovu atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ir šie nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo netinkamu Sutarties vykdymu.

18.       Be to, atsakovas privalėjo kompensuoti ir prastovas likusiems subvežėjams, kurie dėl ieškovo vėlavimo buvo prastovose, todėl atsakovas privalėjo jiems kompensuoti ir kompensavo nuostolius – 1 000 EUR.

19.       Bendra atsakovo nuostolių suma buvo 1 942,88 EUR, todėl atsakovas pagrįstai atliko įskaitymą šiai sumai ir ieškovo reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti.

20.       Pretenzijos ieškovui buvo reiškiamos nuolat, vykstant susirašinėjimams tarp ieškovo ir atsakovo. 2019 m. spalio 17 d. pretenzijoje nurodoma, jog tai yra galutinė pretenzija. Todėl nėra praleisti terminai pretenzijai pagal CMR nuostatas pareikšti.

III.                      Ieškovo dubliko santrauka  

21.       Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su priešingos šalies argumentais.

22.       Šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, o duomenų apie atsakovo pretenzijas nėra.

23.       Byloje nėra duomenų, jog kitų vežėjų prastovos susiję su ieškovo veiksmais. Be to, prastovų laikas nesutampa su vykdyto vežimo laiku. 2019 m. liepos 22 d. susirašinėjime atsakovas nenurodo jokių prastovų, o kalbama tik apie peradresavimą.

24.       Apie įskaitymą atsakovas pranešė 2019 m. spalio 24 d., nors iki šios datos realiai jokių nuostolių nepatyrė ir įskaitymo atlikti negalėjo.

25.       Pagal Užsakymo 14 punktą, atsiradus nuostoliams arba ginčui dėl prievolių tinkamo vykdymo, atsakovas turėjo teisę atidėti vežimo paslaugų apmokėjimą, bet neturėjo teisės atlikti įskaitymo.

26.       Įskaitymo aktas tarp RAB „BrianskAgrostroj“ ir atsakovo atsirado 2019 m. lapkričio 19 d., todėl 2019 m. spalio 24 d. pranešimas apie įskaitymą grindžiamas tik prielaidomis, o ne realiai patirtais nuostoliais.  

27.       RAB „BrianskAgrostroj“ pretenzijoje nurodyta, jog nuostoliai atsirado pagal sąskaitas Nr. 1839-1845. Iš nurodytų sąskaitų matyti, kad laikino saugojimo sandėlis pateikė 7 sąskaitas, tačiau nenurodyta kokie automobiliai ir kokiu laikotarpiu buvo saugomi. Sąskaitoje Nr. 1839 nurodoma, jog buvo saugomos prekės pirktos iš AO MP „Covtransavto-Briansk-Holding“. Sąskaita už 3 automobilių saugojimą bei dokumentų forminimą. Nėra nurodytas saugojimo terminas ir nėra dokumentų, patvirtinančių, jog tai yra dalis vieno krovinio iš Suomijos, todėl šis įrodymas netinkamas. Analogiški trūkumai yra ir kitose atsakovo pateiktose sąskaitose. Byloje nėra duomenų, jog šios sąskaitos susiję su ieškovo vėluotu atvykimu 2019 m. liepos 16 d.

28.       Tinkamas ieškovo prievolių vykdymas yra susijęs su tinkamu atsakovo prievolių vykdymu. Atsakovas buvo pateikęs netinkamus dokumentus, todėl ieškovas užtruko muitinės poste. Krovinys buvo praleistas tik gavus iš atsakovo naujus dokumentus. Vežėjas nėra atsakingas už nuostolius, kurie atsiranda netinkamai įforminus dokumentus, todėl vėlavimas įvyko dėl atsakovo kaltės.

29.       Atsakovas nurodo, jog sumokėjo baudas už prastovas, tačiau toks susitarimas prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms. Pagal CMR 23 straipsnio 5 dalį vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni už užmokestį už atliktą pervežimą. Negali būti sutapatinamos sąvokos nuostoliai ir bauda. Atsakovas galėjo atlyginti realius kitų vežėjų patirtus nuostolius, bet ne sumokėti baudą ir pateikti reikalavimus ieškovui.

IV.                      Atsakovo tripliko santrauka

30.       Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiais.

31.       Atsakovo subvežėjų sąskaitos yra išrašytos už tą patį vežimą, kas matyti iš sąskaitų turinio, todėl nereikia įrodinėti ieškovo nurodytais pertekliniais įrodymais.

32.       Ieškovas neteisingai interpretuoja pretenzijos pateikimą, nes iš susirašinėjimo akivaizdžiai matyti, kad atsakovas reiškia pretenzijas dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Atsakovas nurodo, kad dėl pavėluoto pristatymo atsirado pasekmės - buvo prastovos. Nors dokumento pavadinimu pretenzija nepateikė, bet spręstina pagal turinį, todėl ieškovas privalėjo suprasti reiškiamas pretenzijas dėl prastovų.

33.       Atsakovas laikėsi šalių sutarto apmokėjimo pagal Užsakymą nuostatų ir apmokėjo atlikdamas įskaitymą, kaip nustatyta Civiliniame kodekse.

34.       Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas neturėjo reikalavimo teisės, nes reikalavimo teisę atsakovas įgijo nuo ieškovo Užsakymo pažeidimo, t. y. įskaitymo metu atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę.

35.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad įskaityti tariami nuostoliai, nes nuostoliai pagrįsti realiais dokumentais – sąskaitomis už prastovas, pretenzija, įskaitymo aktu, laikino saugojimo sandėlio sąskaitomis. Laikinojo saugojimo sandėlio 7 sąskaitų sąsajumą su ginčo pervežimu patvirtina RAB „Brianskagrostroj“ pretenzija ir paaiškinimai. AO MP „Covtransavto-Brians-Holding“ yra laikinojo saugojimo paslaugas teikianti įmonė, o ne prekių pardavėjas.

36.       Iš Užsakymo ieškovui buvo žinoma, jog jis perveža dalį vieno sudėtinio krovinio, todėl į iškrovimo vietą privalo atvykti griežtai nustatytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 16 d. Ieškovas galėjo ir privalėjo atvykti laiku ir žinojo, jog vėlavimas gali atnešti atsakovui didelius nuostolius dėl kitų vežėjų prastovų.

37.       Ieškovo teiginiai, kad prastovos turi būti pripažintos baudomis, o CMR draudžia susitarimus dėl baudų, yra nepagrįsti. Pagal CMR prastovos yra ne bauda, o kompensacija už transporto prastovas, kaip negautų pajamų kompensacija. Teismų praktikoje tokios kompensacijos taip pat priteisiamos.

38.       Ieškovas pažeidė Užsakymą, pažeidimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo nuostoliais, todėl atsakovas pagrįstai atliko įskaitymą, o ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį.

V.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

39.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

40.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).]

41.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

42.       Ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 4 d. pasirašė Paraišką Nr. R70968 (toliau tekste – Užsakymas), kuriuo šalys sutarė dėl tarptautinio automobiliais pervežimo. Užsakymo 7 punkte šalys sutarė, jog krovinio pristatymo data yra 2019 m. liepos 16 d. Užsakymo 12 punkte šalys sutarė, jog prastovos norma yra trys paros, normos perviršis apmokamas 100 EUR už kiekvieną parą. Ši Užsakymo 12 punkto norma taikoma jei dėl užsakovo kaltės yra uždelsiami pakrovimo/iškrovimo darbai ir tai yra kompensacija vežėjui už vieną prastovos dieną. Užsakymo, kaip sandorio, autonomijos principas reiškia, jog Užsakymo nuostatos taikomos tik jo šalims, t. y. ieškovui ir atsakovui, bet ne kitiems vežėjams ar atsakovo užsakovui. Todėl laikytini nepagrįstais ieškovo teiginiai, jog už prastovos dieną atsakovas kitiems, ne sutarties dalyviams, negalėjo mokėti ir reikalauti daugiau kaip 100 EUR.

43.       Užsakymo 11 punkte šalys sutarė, jog atvykimas į muitinę – griežtai 2019 m. liepos 16 d. Taigi, šalys sutarė, jog atvykimo terminas yra labai svarbus ir ieškovas privalo atvykti griežtai 2019 m. liepos 16 d.

44.       Užsakymo 19 punkte nustatyta, kad į paskirties vietą ieškovas turi atvykti pagal Užsakymą sutartu laiku. Užsakymo 22 punkte nustatyta, jog pakrovimui/iškrovimui ieškovas turi atvykti iki 10:00 valandos vietos laiku, nes atvykus po 10:00 valandos, laikoma, jog atvykimo diena yra sekanti diena.

45.       Taigi, ieškovas į paskirties vietą privalėjo atvykti 2019 m. liepos 16 d. iki 10:00 valandos ryte.

46.       Iš CMR važtaraščio matyti, kad ieškovo transporto priemonė su kroviniu atvyko į Briansko muitinę 2019 m. liepos 17 d. ir jai buvo leista išvykti 2019 m. liepos 19 d.

47.       Iš ieškovo Prastovų lapo matyti, kad ieškovo transporto priemonė į Briansko muitinę atvyko 2019 m. liepos 16 d. 20:00 valandą. Vairuotojas gavo dokumentus 2019 m. liepos 19 d. 15:00 valandą. Ieškovo transporto priemonė iškrovimui atvyko 2019 m. liepos 19 d. 17:30 valandą. Vairuotojas gavo dokumentus 2019 m. liepos 20 d.

48.       Atsižvelgiant į tai, jog šalys Užsakyme buvo sutarę, kad atvykimo diena yra griežtai 2019 m. liepos 16 d. ir privalėjo atvykti iki 10:00 valandos, o atvykimas po 10:00 valandos reiškė atvykimą sekančią dieną, laikytina, jog ieškovas į paskirties vietą atvyko 2019 m. liepos 17 d., t. y. pažeidęs Užsakymo 11, 19 ir 22 punktuose įtvirtintiną terminą.

49.       Užsakymo 22 punkte šalys sutarė, jog už vėlavimą daugiau kaip 24 valandas mokama bauda – 100 EUR už kiekvieną paskesnę parą po datos, nurodytos paraiškoje ir šios išlaidos laikomos minimaliais sutartiniais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti šalims. Tačiau, šis punktas neriboja visiško nuostolių atlyginimo, todėl šalis, patyrusi daugiau nuostolių ir pateikusi tais patvirtinančius įrodymus, turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo.

50.       Atlikęs pervežimą, ieškovas pateikė atsakovui 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 253 dėl 1 700 EUR bei 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 260 dėl 1 700 EUR už pervežimą apmokėjimo.

51.       2019 m. spalio 16 d. atsakovui jo užsakovas „BrianskAgrostroj“ pateikė pretenziją dėl 66 750 RUB nuostolių atlyginimo, kurioje nurodyta, jog ieškovas pavėlavo pristatyti krovinį, todėl buvo pradelstas laikas muitinės deklaracijai įregistruoti. Kartu su šia pretenzija atsakovui buvo pateiktos sąskaitos Nr. 1839, Nr. 1840, Nr. 1841, Nr. 1842, Nr. 1843, Nr. 1844 ir Nr. 1845.

52.       Iš 2019 m. liepos 20 d. sąskaitų Nr. 1839, Nr. 1840, Nr. 1841, Nr. 1842, Nr. 1843 pateiktų tarptautinių vežimų AB „Sovtransavto-Bryanks-Holding“ bendrovės atsakovo užsakovui ribotos atsakomybės bendrovei „BrianskAgrostroj“ matyti, kad pateiktos sąskaitos už trijų automobilių saugojimą laikinojo saugojimo sandėlio krovinių skyriuje, neiškraunant ir vienos prekės DO1 ir DO2 įforminimą, viso po 9 450 RUB kiekviena sąskaita. Iš 2019 m. liepos 20 d. sąskaitos Nr. 1844, pateiktos tarptautinių vežimų AB „Sovtransavto-Bryanks-Holding“ bendrovės atsakovo užsakovui ribotos atsakomybės bendrovei „Brianskagrostroj“ matyti, kad pateikta sąskaita už dviejų automobilių saugojimą laikinojo saugojimo sandėlio krovinių skyriuje, neiškraunant ir vienos prekės DO1 ir DO2 įforminimą bei komercinio akto sudarymą, viso 7 950 RUB. Iš 2019 m. liepos 20 d. sąskaitos Nr. 1845, pateiktos tarptautinių vežimų AB „Sovtransavto-Bryanks-Holding“ bendrovės atsakovo užsakovui ribotos atsakomybės bendrovei „Brianskagrostroj“ matyti, kad pateikta sąskaita už trijų automobilių saugojimą laikinojo saugojimo sandėlio krovinių skyriuje, neiškraunant ir dviejų prekių DO1 ir dviejų prekių DO2 įforminimą bei komercinio akto sudarymą, viso 11 550 RUB. Bendra sąskaitų suma 66 750 RUB arba 942,88 EUR tos dienos centrinio banko kursu. Šiai sumai atsakovas gavo iš savo užsakovo 2019 m. lapkričio 29 d. debetinę sąskaitą 942,88 EUR sumai.  

53.       Be minėtos RAB „BrianskAgrostroj“ pretenzijos, atsakovas gavo sąskaitas iš kitų, sudėtinį pervežimą vykdžiusių vežėjų. RAB „Bri Trans“ 2018 m. liepos 22 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 211 dėl automobilio prastovos dvi dienas 2019 m. liepos 19 ir 20 dienomis, 200 EUR sumai. RAB „Bri Trans“ 2018 m. liepos 22 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 210 dėl automobilio prastovos vieną dieną 2019 m. liepos 19 d. 100 EUR sumai. RAB „FENIKS“ 2018 m. liepos 20 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 534 dėl automobilio prastovos dvi dienas 200 EUR sumai. RAB „FENIKS“ 2018 m. liepos 20 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 535 dėl automobilio prastovos dvi dienas 200 EUR sumai. RAB „MILITRANS“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. R70950 dėl automobilio prastovų 300 EUR sumai. Iš mokėjimų pavedimų matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs kitiems vežėjams už prastovas.

54.       Atsakovas atsikirtinėja, jog galėjo šiuos nuostolius įskaityti į ieškovui mokėtiną užmokestį už pervežimą.

55.       Byloje kyla ginčas dėl pretenzijos pareiškimo termino, numatyto CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje praleidimo. Ieškovo teigimu, terminas praleistas, atsakovo – nepraleistas, nes buvo pirma pretenzija pareikšta per VIBER programėlę, o galutinė – kai buvo žinomas visas žalos dydis.

56.       Kaip yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo paskelbtoje CMR Konvencijos apžvalgoje, pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma yra būtina tik reiškiant ieškinį dėl pavėlavimo pristatyti krovinį. Kitais krovinio visiško ar dalinio praradimo, sugadinimo atvejais pretenzijų pareiškimas nėra privalomas. CMR konvencijos 30 straipsnyje aptariamos reklamacijos (oficialiame angliškame tekste įvardytos terminu reservation, o lietuviškame tekste vadinamos pretenzijomis) yra kito pobūdžio pretenzijos nei tos, kurios įvardytos 32 straipsnio 2 punkte (writtten claim), nes pretenzijos, minimos CMR 30 straipsnyje, nėra tos, kuriose turėtų būti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami įrodantys dokumentai, kaip yra pretenzijų, reiškiamų 32 straipsnio, atveju. CMR 30 straipsnio reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie atvežto krovinio defektus. Tokios pretenzijos (reklamacijos) gali būti įrašomos į važtaraštį arba atskirai išsiųstos paštu, faksu ar telegrafu. Šios pretenzijos (reklamacijos) turi būti pareiškiamos įgalioto pagal vežimo sutartį gavėjo ir adresuotos bei išsiųstos pagrindiniam vežėjui arba jo agentams. CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje, kuriame kalbama apie pristatymo termino viršijimą, įsakmiai nurodoma, kad jokia kompensacija už pavėluotą pristatymą negali būti mokama, jei per 21 dieną po to, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon, jam nebuvo pareikšta pretenzija.

57.       Iš ieškovo atstovo ir atsakovo vadybininko susirašinėjimo per mobiliąją VIBER aplikaciją matyti, jog atsakovo atstovas diskutuoja su ieškovo atstovu apie vieną dieną pavėluotą atvykimą į muitinę ir dėl to kilusias peradresavimo į kitą muitinę problemas, taip pat kalbama apie kitus vežimus – Kaune. Pagal diskusijos turinį negalima tvirtinti, jog tai yra pretenzija, nes tai bendro pobūdžio eilinių bendradarbiavimo klausimų sprendimas. Sutiktina, jog atsakovo atsakovas yra išreiškęs nepasitenkinimą dėl jam kylančių nepatogumų, tačiau pagal savo turinį toks nepasitenkinimas negali būti laikomas oficialia CMR konvencijoje nustatyta reklamacija (pretenzija), nes pagal turinį tai buvo dalykinis dviejų partnerių bendravimas. Susirašinėjimo metu ieškovas akcentavo, jog buvo reikalaujama atvykti 2019 m. liepos 16 d., bet nebuvo nurodoma kelintą valandą privalo atvykti ir prašė aiškiau nurodyti terminus. Atsakovas neginčijo šių ieškovo teiginių, bet tęsė pokalbį apie tolimesnius pervežimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vadybininkas būtų įgaliotas reikšti oficialias pretenzijas atsakovo vardu kitiems juridiniams asmenims. Be to, CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis nustato, jog siekdamas kompensacijos už pristatymo termino viršijimą turi būti pareikšta rašytinė pretenzija. Taigi, atsakovo nurodoma pretenzija - priekaištų pateikimas mobilioje VIBER aplikacijoje neatitinka CMR nustatytos formos, pareikštas netinkamo subjekto ir yra netinkamo turinio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog per VIBER mobiliąją aplikaciją atsakovas nebuvo pareiškęs pretenzijos ieškovui.

58.       Atsakovas teigia, kad galutinę pretenziją pareiškė gavęs visus duomenis apie patirtus nuostolius. Kaip minėta, pretenzijos, minimos CMR konvencijos 30 straipsnyje, nėra tos, kuriose turėtų būti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami įrodantys dokumentai, kaip yra pretenzijų, reiškiamų 32 straipsnio, atveju. CMR 30 straipsnio reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie krovinio pristatymo termino pažeidimą. Tokios pretenzijos (reklamacijos) gali būti įrašomos į važtaraštį arba atskirai išsiųstos, todėl atsakovo teiginiai, jog jis laukė, kol bus paskaičiuoti nuostoliai, laikytini nepagrįstais ir niekaip neįtakojo CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino skaičiavimo.

59.       Atsakovas 2019 m. spalio 17 d. pateikė galutinę pretenziją dėl vėlavimo pristatyti krovinį ir patirtų nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė, jog patyrė 1 942,88 EUR nuostolius, kuriuos sudaro: pirma, 1 000 EUR kitų 6 transporto priemonių prastovos dėl ieškovo transporto priemonės vėlavimo pristatyti krovinį ir, antra, laikinojo saugojimo sandėlio išlaidos – 942,88 EUR. Šioje pretenzijoje nurodoma, jog pagal paraišką Nr. R70968 mokėtina pervežimo suma 1700 EUR yra padengiam dalis nuostolių, o likusią 242,88 EUR sumą pareikalavo ieškovą apmokėti.

60.       Ieškovas 2019 m. spalio 23 d. raštu, kuriuo atsakė į atsakovo 2019 m. spalio 17 d. pretenziją, nurodė, jog atsisako tenkinti pretenziją. Ieškovas nurodė, jog į paskirties vietą ieškovo transporto priemonė atvyko 2019 m. liepos 16 d. 20:00 valandą, CMR važtaraštyje nurodyta data – 2019 m. liepos 17 d. nurodo muitinio tranzito procedūros pabaigą, o ne atvykimo datą. Ieškovo teigimu, ieškovas buvo pateikęs netinkamai paruoštus dokumentus, todėl ieškovas buvo grąžintas nuo Suomijos muitinės ir neutralioje teritorijoje pralaukė nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 13 d., taip prarasdamas 1,5 paros. Dėl šios priežasties ieškovo transporto priemonė atvyko 2019 m. liepos 16 d. ne 10:00 valandą, bet 20:00 valandą. Be to, Užsakyme buvo sutarta data, o ne laikas, todėl ieškovas nepažeidė Užsakyme sutartos datos – 2019 m. liepos 16 d. Esant vėlavimui vežėjo atsakomybė sudaro 100 EUR už kiekvieną pavėluotą parą, todėl atsakovo pretenzijos neatitinka atsakovo nurodomos sumos. Be to, atsakovas praleido CMR 30 straipsnio 3 punkte nustatytą 21 dienos terminą pretenzijai dėl krovinio vėlavimo pateikti. Pagal CMR 23 straipsnio 5 punktą, krovinio gavėjui įrodžius dėl vėlavimo atsiradusią žalą, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie negali būti didesni už užmokestį už vežimą. Vežimo kaina buvo 1 700 EUR, todėl ir nuostoliai negalėjo viršyti šios sumos.

61.       Atsakovas 2019 m. spalio 24 d. rašte, kuriuo atsakė į ieškovo 2019 m. spalio 23 d. laišką, nurodė, kad ieškovas pažeidė paraiškos sąlygas, nes ieškovo transporto priemonė į laikinojo saugojimo sandėlį atvyko pavėlavusi. Pagal Užsakymo 22 punktą, atvykus po 10 valandos, laikoma, jog transporto priemonė atvyko sekančią dieną, todėl ieškovo transporto priemonė atvyko 2019 m. liepos 17 d., t. y. pavėlavusi. Dokumentai išmuitinimui buvo priimti pavėlavus – 2019 m. liepos 17 d. atsakyme taip pat nurodyta, jog atsakovo pateiktoje dokumentacijoje buvo kodų neatitikimai, tačiau šie trūkumai buvo ištaisyti. Ieškovas turėjo 6 paras nuvežti krovinį 1283-1414 kilometrus, nors paprastai tokiam atstumui nuvykti pakanka apie 3 paras. Ieškovas netinkamai paskirstė savo vykimo laiką, atvyko pavėlavęs be pagrindo. Atsakovas nurodė, jog 2019 m. liepos 22 d. per VIBER mobiliąją programėlę, numeriu +37062617118 buvo perduota raštiška pretenzija dėl krovinio pristatymo terminų pažeidimo, todėl ieškovo teiginiai dėl ne laiku perduotos pretenzijos yra nepagrįsti. Galutinėje 2019 m. spalio 17 d. pretenzijoje buvo pateikta paskaičiuota nuostolių suma. Pretenzijoje atsakovas nurodė, jog žalą sudaro: pirma, 1000 EUR už kitų 6 automobilių prastovos dėl ieškovo automobilio vėlavimo ir, antra, laikinojo saugojimo sandėlio išlaidos – 66 750 RUB arba 942,88 EUR, skaičiuojant tos dienos Rusijos Federacijos centrinio banko kursu. Šiame atsakyme atsakovas nurodė, jog atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal pridedamą aktą. 2019 m. spalio 24 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo akte nurodyta, jog pagal galutinę 2019 m. spalio 17 d. pretenziją dėl vėlavimo pristatyti krovinį ir patirtų nuostolių padengimui, atliekamas įskaitymas 1 942,88 EUR sumai ir atsakovas laikytinas sumokėjęs skolą už pervežimo paslaugas.

62.       2019 m. spalio 29 d. bankiniu pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovui 1 457,12 EUR. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „pagal dok. Nr. 253, 260 (-minus pretenzija 1942,88 EUR) 1457,12 EUR“.

63.       Ieškovas teigia, kad pagal Užsakymo 14 punktą, kylant ginčui atsakovas galėjo sulaikyti mokėjimą, bet ne atlikti įskaitymą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Užsakymo 14 punktas reglamentuoja, kad atsakovas, patyręs žalą, gali sulaikyti mokėjimą ir (arba) pareikšti pretenziją. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė pretenziją, kaip nustato Užsakymo 14 punktas, ir vėliau atliko įskaitymą. Įskaitymo suma viršijo pervežimo sumą, todėl mokėjimo sulaikymas žalos atlyginimo klausimo neišsprendžia. Įskaitymo atlikimas nėra ribojamas, todėl atsakovas turi teisę atlikti įskaitymą ir teisėtai atliktas įskaitymas Užsakymo 14 punkto nuostatų nepažeistų.

64.       Šiame sprendime buvo nustatyta, jog atsakovo mobiliąja VIBER programėle vykęs susirašinėjimas su ieškovu nėra laikytinas pretenzija CMR 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta prasme. Ieškovas teigia, jog atsakovas praleido CMR 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą 21 dienos terminą pretenzijai pareikšti. Krovinys buvo baigtas iškrauti ir dokumentai perduoti vairuotojui buvo 2019 m. liepos 20 d., todėl, pagal CMR 30 straipsnio 4 dalį, terminas pretenzijai skaičiuoti prasidėjo nuo 2019 m. liepos 21 d. Nuo šios dienos skaičiuojant, 21 diena pretenzijai pareikšti baigėsi 2019 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas pretenziją, kurią pavadino galutine, ieškovui pateikė 2019 m. spalio 17 d., t. y. praleidęs CMR 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą 21 dienos terminą rašytinei pretenzijai pateikti.

65.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

66.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl delspinigių įskaitymo pasibaigus ieškinio senaties terminui, konstatuota, kad kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Dėl to kol nurodytos aplinkybės teismo neįvertintos, atsakovo reikalavimas ieškovui sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 39 p.). Minėtose nutartyse pateiktas išaiškinimas dėl negalimumo įskaityti reikalavimus, kurių ieškinio senaties terminas pasibaigęs, aktualus ir nagrinėjamoje byloje. 

67.       Kaip minėta, atsakovas pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo pareiškė praleidęs CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ieškinys, remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punkto nuostatomis (dėl pavėluoto krovinio pristatymo), gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad vežėjui raštu buvo pateiktas reikalavimas atlyginti žalą dėl pavėluoto pristatymo per 21 dieną nuo krovinio gavimo momento (CMR 30 str. 3 p.). CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kompensacija už pavėluotą pristatymą nemokama, jei per 21 dieną po to, kai prekių siunta buvo perduota gavėjui, nebuvo vežėjui pareikštos pretenzijos raštu. Kadangi CMR 30 straipsnio 3 dalis reglamentuoja terminą reikalavimams pareikšti, todėl pagal analogiją galima taikyti minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

68.       Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalavimai, kuriuos pareikšti yra praleistas terminas, negali būti laikomi vykdytinais ir įskaitytinais, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymo ir įskaitymas atliktas neteisėtai yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas atliktas neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovo 2019 m. spalio 24 d. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu aktu atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 6.130 – 6.134 straipsniai).

69.       Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Įskaitymą pripažinus negaliojančiu, atsakovas laikytinas neįvykdęs prievolės atsiskaityti pagal Užsakymą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 942,88 EUR skolos už suteiktas paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.807 straipsnis, 6.813 straipsnis).

70.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

71.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

73.       Ieškovas sumokėjo 43,71 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. -). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1 300 EUR (1 t., p. -) ir 228,50 EUR už dokumentų vertimą. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 1 572,21 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovų priteistina 1 572,21 EUR bylinėjimosi išlaidų.

74.       Teismas patyrė 1,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

75.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „EIVORA“ (kodas 123444677) 2019 m. spalio 24 d. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu aktu atliktą 1 942,88 EUR įskaitymą negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Priteisti ieškovui RAB „Magistral“ (kodas 7802300964) iš atsakovo UAB „EIVORA“ (kodas 123444677), 1 942,88 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du euro ir 88 euro centus) skolos už pervežimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 942,88 EUR (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt dviejų euro ir 88 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 572,21 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du euro ir 21 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda