(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant nuotoliniu būdu (per Mesinger programą) ieškovui D. D.,

ieškovo atstovui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

atsakovės atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kupolas“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. M..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės nuostolius, patirtus dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Savo ieškininius reikalavimus ieškovas kelis kartus tikslino, byla išnagrinėta pagal byloje 2018 m. spalio 26 d. gautą ir teisėjos 2018 m. lapkričio 7 d. rezoliucija priimtą patikslintą ieškinį (suformuoto popierinio piedo, toliau – p.p., t. V, l. 142-157).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 0123, dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos. Nurodė, jog bendra sutarties vertė pagal sąmatą – 56 371,79 Eur arba pagal faktą. Paaiškino, kad lokalinė sąmata buvo sudaryta pačios atsakovės, remiantis pateiktu statybos projektu. Nurodė, jog pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pradėti darbus gavusi 3 000 eurų avansą - 2017 m. birželio 26 d. ir baigti 2017 m. liepos 28 d. Avansą atsakovei sumokėjo 2017 m. birželio 26 d. pavedimu bei perdavė statybos darbams visus reikalingus statybos dokumentus ir pateikė statybos aikštelę bei užkonservuotą pradėtą statyti pastatą, o atsakovė iš savo pusės juos priėmė ir pradėjo statybos darbus. Nurodė, jog už atliktus darbus, pagal darbų priėmimo aktus buvo visiškai atsiskaityta aštuoniais pinigų pavedimais ir grynaisiais pinigais. Paaiškino, jog už jau atliktus darbus, atliekamus darbus ir būsimus darbus avansu sumokėjo 20 770,26 Eur. Mano, jog didelė dalis statybos rangos darbų, išvardytų pagal sudarytą darbų sąrašą, išskyrus tuos, kuriuos priėmė ir už kuriuos visiškai atsiskaitė, neatitinka statybos rangos darbams teisės aktų keliamų kokybės reikalavimų, o tokių darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal jų tikslinę paskirtį. Paaiškino, jog buvo priverstas likviduoti nustatytus trūkumus, defektus, broką ir didelę dalį statybos rangos darbų atlikti iš naujo, iš naujo pirkti statybines medžiagas. Pažymėjo, jog atsakovė darbus atliko ne laiku ir itin nekokybiškai, t. y. naujai teko įrenginėti pastato stogą, parapetus, kaminus, stogo konstrukcijas; švieslangiai buvo įrengti su dideliais trūkumais ir padarytas darbų brokas buvo matomas net iš akies, darbams panaudotos medžiagos neatitiko kokybei keliamų reikalavimų, todėl mano jog atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir sutarties tinkamai neįgyvendino. Pažymėjo, jog su atsakove susitarė, kad stogo įrengimo ir dengimo darbai bus atlikti per protingą terminą, šiltuoju 2017 metų sezonu, vėliausiai iki 2017 metų rudens pradžios. Tačiau, nors statybos rangos sutarties terminai ir buvo pasibaigę, ilgą laiką elgėsi geranoriškai ir nereikalavo darbų atlikti kuo skubiau, kad nenukentėtų kokybė, bet darbai užsitęsė tiek, kad viršijo protingus sutarties įvykdymo terminus, o pastato stogo dengimo darbai užsitęsė iki lietingo metų sezono ir iki pat žiemos. Paaiškino, jog ginčo statinio statyba pagal sudarytą sutartį yra ne tik namų ūkio interesų tenkinimas bet ir jo įsipareigojimų pagal asmeninę sutartį, kurią patvirtinto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu, dalis. Pagal nurodytą teismo patvirtintą sutartį jis įsipareigojo savo lėšomis atlikti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbus: įrengti pamatus, sienas su fasadų apdaila, stogo dangą su apšiltinimu, langus, fasado duris, šalto ir karšto vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo, silpnų srovių įvadus bei šių darbų rezultatą perduoti E. M., kaip kompensaciją. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vengė atlikti statybos rangos darbus, t. y. pašalinti statybos rangos darbų trūkumus bei juos atlikti taip, kad naujai įrengiamos pastato ir stogo konstrukcijos atliktų savo tikslinę funkciją ir paskirtį - sulaikytų kritulius ir pan., bei apskritai vengė bendrauti, 2018 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei raštą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ir 2018 m. vasario 6 d. vienašališkai nutraukė 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos darbų sutartį. Neturėdamas galimybės laukti ir atidėti statybos darbus neapibrėžtam terminui, siekdamas savo sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo, buvo priverstas imtis priemonių tęsti statybą, likviduoti trūkumus, defektus, atsakovės padarytą statybos darbų broką.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog santuokos nutraukimo byloje prisiėmė įsipareigojimų buvusios sutuoktinės atžvilgiu, todėl pasikvietė atsakovės direktorių ir davė jam du pasiūlymus dėl ginčo ūkinio pastato ir dėl buto, Aušros vartų gatvėje, darbų atlikimo. Direktoriui pateikė du projektus, o pastarasis parengė dvi sąmatas. Lygiagrečiai sąmatas užsakė pas kitą rangovą. Gavęs sąmatas, pamatė, jog darbų atlikimo kaštai skiriasi nedaug, todėl nusprendė samdyti atsakovę, liko tik klausimas, kur gauti pinigų. Pardavė butą ir sudarė sutartį su atsakove ir sumokėjo 3 000 Eur avansą. Po kurio laiko paaiškėjo, jog per klaidą sumokėjo ne į tą sąskaitą, tad vėliau atliko dar vieną pavedimą ir avansas atsakovę pasiekė. Per visą bendravimo laiką atsakovei sumokėjo per banką – 17 970,26 Eur, grynais – 6 500 Eur, iš viso – 24 470 Eur. Paaiškino, jog pradžioje viskas klostėsi gerai, problemos atsirado pradėjus montuoti stogą. Iš karto suprato, jog minėtus darbus atlieka ne tos srities specialistai ir neturėdami tokiems darbams atlikti būtinų įrankių. Darbininkai nesigaudė brėžiniuose, viską atlikdavo, kaip sakė, pasikliaudami praktika užsienyje. Prasidėjo nuolatiniai ginčai dėl darbo trūkumų, dėl šviesą praleidžiančių plyšių, dėl šlapių gegnių sudėjimo, ko pasekoje atsirado pelėsis. Nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. spalio 9 d. stogas nubuvo uždengtas, todėl mediena prarado visas savybes (impregnavimą ir pan.), tapo paprastomis malkomis. Viskas sumirko, supuvo, teko stabdyti darbus. Sustabdžius darbus stogas jau buvo įrengtas OSB plokštėms, be skardos, tačiau dar nebuvo išvesti parapetai, kaminai, o tai reiškia, kad juos rengiant reikėtų daug ką ardyti. OSB plokštės buvo visos sumirkusios, išbrinkusios. Sustabdžius darbus prašė ištaisyti trūkumus, tačiau buvo tyla iki pasisamdė advokatą ir pastarasis parašė pretenziją. Po pretenzijos atsirado 3 sąskaitos, tačiau jose buvo daug neaiškumų ir netikslumų, todėl liko neapmokėtos. 2018 m. vasario 6 d. buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas ir sutartis nutraukta. Atliktų darbų trūkumams pašalinti buvo pasamdytas specialistas – A. K., kuris trūkumams pašalinti sudarė sąmatą 19 404,84 Eur. Atliekant trūkumų šalinimą pagal minėtą sąmatą atsirado būtinybė atlikti papildomus trūkumų šalinimo darbus 5 485,09 Eur sumai, todėl iš viso dėl atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo patyrė 24 889,93 Eur nuostolių.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog kaip ir nurodė ieškovas 2017 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 0123, tačiau ši sutartis buvo ne dėl visų darbų ginčo objekte, o tik dėl darbų, kurie turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 28 d. Paaiškino, kad šiuos darbus kaip ir buvo sutarta atliko numatytais terminais ir juos perdavė ieškovui, ieškovas šiuos darbus priėmė. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad visi jo deklaruojami darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 28 d. neatitinka faktinių aplinkybių ir tikrovės, kadangi dėl tokių terminų šalys niekada nesitarė, be to tai, kad šalys negalėjo tartis dėl nurodomų terminų pagrindžia ir ta aplinkybė, jog nebuvo aišku ar ieškovas turės pinigų darbams vykdyti, todėl dėl kiekvieno darbo su ieškovu buvo tariamasi atskirai. Pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo teiginiais, jog 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutartis Nr. 0123 buvo sudaryta dėl viso objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos, kadangi šalys nėra pasirašę ieškovo nurodomos sąmatos Nr. l, bendrai 56 371,79 Eur sumai, todėl ir neįsipareigojo už minėtą sumą atlikti ieškovo nurodytų darbų. Paaiškino, jog sąmata buvo daroma pagal ieškovo pateiktus skaičius, kadangi ieškovas norėjo gauti finansavimą iš bankų dėl savo objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybų finansavimo, ieškovas su bankais bandė gudrauti, vienam objektui nurodant didesnį poreikį lėšų statyboms, o kitam mažesnį, kadangi bankai verslui skolino daugiau, o asmeniniams poreikiams mažiau. Nurodė, jog priešingai negu teigia ieškovas, šalys jokių darbų atlikimo nuo 2016 metų pirmo ketvirčio nederino, kadangi ieškovas neturėjo lėšų vykdyti statybos darbų, tuo tarpu atsakovės vadovas, kadangi jo asmeniniai santykiai su ieškovu buvo labai geri, ieškovo prašymu darė visokius skaičiavimus, pagal ieškovo pateiktus prašymus, tačiau dėl statybos darbų nieko nesitarė. Pažymėjo, jog objektas (duomenys neskelbtini) ieškovo buvo statomas jau labai daug metų, kažkiek darbų kas nors tame objekte atlikdavo ir toliau vėl visas statybos procesas stodavo, kadangi ieškovas jam neturėjo lėšų. Todėl laiko, jog visi ieškovo teiginiai dėl terminų ir žalos dėl to, kad neva objektas ilgai statomas, atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, jog niekada nevengė taisyti trūkumų, jei tokie buvo, tačiau laiko, jog pagrindiniai trūkumai, tai ieškovo neapsisprendimas kaip daryti, nes jis vienaip nupiešdavo detalę, kai ją padarydavo, paaiškėdavo, kad ji neatitinkanti ieškovo vizijos, tai vėl kitaip reikėdavo perdaryti. Dėl minėtos priežasties sustabdė darbus iki kol bus parengtas ir pateiktas tinkamas darbo projektas, pagal kurį būtų galima toliau dirbti. Nurodė, jog kelis kartus buvo bandyta derinti trūkumus, eiti kartu per objektą ir fiksuoti, kas neatitinka ir pagal kokį projektinį sprendinį, tačiau dėl paties ieškovo, tai ir neįvyko, kadangi ieškovas nelabai galėjo nurodyti, kokių projektinių sprendinių neatitinka padaryti darbai.

Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas N. Ž. paaiškino, jog su ieškovu pažįstami jau 30 metų, buvo geri pažįstami, draugavo šeimomis, todėl sutiko padėti. Po skyrybų ieškovas bandė gauti pinigų iš banko, todėl reikėjo sąmatų. Suvedė ieškovą su sąmatininke ir jie kurį laiką bendradarbiavo. Kadangi terminai spaudė, pasirašė sutartį. Kai pradėjo darbus stovėjo pastato sienos, padarytos pertvaros, metalo konstrukcijos, nebuvo perdangos tarp pirmo ir antro aukšto ir stogo, teritorija aplinkui apleista. Iš pradžių buvo susitarta dėl perdangos padarymo ir aplinkos sutvarkymo. Darbai buvo atlikti ir apmokėti, jokių pretenzijų dėl jų negauta. Jokių pinigų grynais ir ieškovo negavo, viskas buvo atliekama bankiniais pavedimais. Vėliau ieškovas pasiūlė daryti stogą ir nurodė, jog darbams vadovaus pats. Tik dėl šios priežasties ėmėsi stogo darbų, nes pastarieji yra sudėtingi, projekte daug pakitimų, kadangi yra ieškovo vaiko krikšto tėvas, santykiai geri, pasitikėjo ir sutiko. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog su ieškovu neina susikalbėti: daug įvairių pakitimų ir norų, o aiškių brėžinių nėra. Prasidėjo pretenzijos, iš pradžių tai buvo tik smulkmenos, kurias taisė, vėliau reikėjo jau aiškintis kas konkrečiai netinka, du kartus kvietė atvykti ir paaiškinti, tačiau buvo nutraukta sutartis. Pažymėjo, jog sudaryta sąmata buvo parengta iki sutarties pasirašymo. Ja buvo remiamasi, tačiau tai nebuvo rangos sutarties dalis, sąmata buvo sudaryta su mintimi, kad reikia įvykdyti teismo sprendimą ir reikia gauti finansavimą. Iš pradžių net nebuvo kalbos, kad rangos darbus atliks atsakovė, reikėjo tik darbų įvertinimo. Mano, jog 560 Eur dalyje (pagal M. paskaičiavimus) ieškinys galėtų būti tenkinamas.

2019 m. kovo 18 d. teismo administracijos nutartimi nagrinėjama byla sujungta su civiline byla Nr. e2-12512-599/2019, iškelta pagal AB „Kupolas“ patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo. Sujungus bylas, atsakovės reikalavimai ieškovui vertintini priešiniais, o prijungtoje byloje pareikštas patikslintas 2019 m. kovo 12 d. ieškinys, priimtas teisėjos rezoliucija 2019 m. kovo 14 d. (el. b. t. VI, l. 36-39), nagrinėjamoje byloje vertintinas priešieškiniu. Priešieškiniu atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 22 682,99 Eur skolos už atliktus rangos darbus.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog 2017 m. gegužės 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 0123 dėl perdangos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos. Pagal minėtą sutartį ji veikė kaip subrangovas ir darbus objekte turėjo atlikti iki 2017 m. liepos 28 dienos. Vykdydama sutartį rangos darbus atliko numatytais terminais ir juos perdavė ieškovui, kuris atliktus darbus priėmė. Tuo pagrindu ieškovui pateikė PVM sąskaitas faktūras, bendrai 9 970,26 eurų sumai, kurios buvo apmokėtos. Dėl šių pagal sutartį atliktų statybos rangos darbų šalių yra surašyta pažyma apie atliktų darbų vertę už 2017 m. 6 mėn., atliktų darbų aktas už 2017 m. 6 mėn., bei PVM sąskaita faktūra serija KUP Nr. 01456, bei 2017 m. 8 mėn. atliktų darbų aktas už 2017 m. 8 mėn., bei PVM sąskaita faktūra serija KUP Nr. 01469. Pretenzijų, dėl minėtų darbų kokybės, ar terminų pažeidimo, nėra gavusi. Atlikus aukščiau nurodytus darbus, ieškovas papildomai paprašė objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje atlikti dar papildomų statybos rangos darbų, dėl kurių atlikimo šalys atskiros statybos rangos sutarties nesudarė. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų papildomai atlikti darbų apimtis buvo neaiški, dėl šių papildomai prašomų atlikti darbų kainos šalys sutarė, jog ji bus skaičiuojama pagal faktą, skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, panaudojant statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams skirtą programą „SISTELA“ pagal 2016-03 statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainas. Vykdydama šalių susitarimą objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau objektas, atliko sekančius darbus, už kuriuos ieškovas nepilnai atsiskaitė: 1. objekte buvo atliktas grunto kasimas, 1,2 m gylio duobių grunte gręžimas, gręžtinių pamatų betonavimas, gelžbetoninės pamatų plokštės įrengimas, medinių kolonų nupjovimas bei medinių kolonų įrengimas. Šiuos atliktus darbus patvirtina atliktų darbų aktas A, už 2017 m. 12 mėn., bei jo pagrindu sustatyta pažyma apie atliktų darbų vertę; 2. taip pat ieškovo objekte buvo atlikti 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų akte B nurodyti darbai, išskirti į atskiras darbų grupes, tokie kaip stogo metalo konstrukcijų montavimas ir kiti akte nurodyti stogo montavimo darbai. Šių darbų atlikimą patvirtina 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktas B, už 2017 m. 12 mėn., bei jo pagrindu sustatyta pažyma apie atliktų darbų vertę; 3. kartu ieškovo objekte buvo atlikti 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų akte C nurodyti darbai susiję su stogo objekte įrengimo darbais. Šių darbų atlikimą patvirtina 2017 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų aktas C, už 2017 m. 12 mėn., bei jo pagrindu sustatyta pažyma apie atliktų darbų vertę. Visų pagal šiuos nurodytus aktus ir pažymas atliktų darbų vertė yra 18 746,27 Eur be PVM mokesčio, su PVM mokesčiu atliktų darbų ir medžiagų vertė yra 22 682,99 Eur. Pažymėjo, jog minėtus darbus atliko kaip subrangovas, dalį mokėjimų ieškovas yra atlikęs. Vėliau tarp šalių kilo nesutarimai dėl tolimesnio darbų vykdymo ir toliau vykdytinų darbų apimties, kadangi ieškovas padarius darbą, po darbo atlikimo imdavo keisti objekto techninius sprendinius, kas reikalavo pastovaus jau atliktų darbų perdarymo pagal naujus ieškovo sprendinius, o ilgainiui mokėti už pagal pradinį ieškovo nurodymą atliktą darbą ieškovas pradėjo vengti, t. y. vengti pripažinti ir aktuoti objekte atliktų sprendinių perdarymų, kurie buvo inicijuoti ieškovo, kas reiškė ir vėlesnį atsisakymą už juos apmokėti, todėl iki bus galutinai patikslinti objekto sprendiniai, kurie jau bus daugiau nebekeičiami, sustabdė darbus objekte, kas nelabai patiko ieškovui, kuris nuo 2017 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukė objekte darbus ir daugiau į objektą neįsileido. Nuo to momento ir prasidėjo ieškovo nepagrįstos pretenzijos, matomai siekiant išvengti mokėjimų už atliktus pagal jo nurodymus ir pateiktus sprendinius rangos darbus objekte. Kilus minėtam konfliktui tarp šalių, daugiau nebuvo įleista į objektą, iš objekto negalėjo pasiimti savo įrengimų (pastolių) ir objekto teritorijoje susandėliuotų medžiagų, kurios buvo naudojamos objekto statybai. Mano, jog nutraukdamas darbus objekte ieškovas, kaip užsakovas/statytojas/generalinis rangovas, turėjo pareigą imtis priemonių išsaugoti jau objekte atliktus rangos darbus ir medžiagas, todėl visa atsakomybė dėl darbų rezultato neišsaugojimo ar sugadinimo tenka ieškovui.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo pastarąjį prašė atmesti kaip nepagrįstą, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu savo poziciją pakeitė ir jai pagrįsti pateikė byloje rašytinius paaiškinimus dėl priešieškinio (p.p. t. VIII, l. 1-8), kuriuose nurodė, jog nesutinka su 1 998,62 Eur pagal atsakovės parengtą aktą B ir su 1 899,58 Eur suma pagal aktą C, iš viso nesutinka su 3 898,20 Eur suma pagal visus tris A, B, C aktus. Įvertinęs visą priešieškinio sumą – 22 682.99 Eur pagal atliktų darbų aktus A, B, C mano, kad egzistuoja ir nepaneigti 8 000 Eur likutis nuo jo mokėjimų per banką atsakovei (mokėjimo paskirtys banko pavedimuose nurodytos - pagal rangos sutartį 2017.05.31 Nr.0123), t. y. 17 970.26 Eur bankiniai pavedimai (atėmus 9 970.26 Eur sumokėtų už gelžbetonio plokštę, t. y. betono perdangą) ir 6 500 Eur sumokėtų grynais pinigais, kurie teismo turi būti išminusuoti iš priešieškinio sumos: 22 682.99 Eur – 8 000 Eur – 6 500 Eur – 3 898.20 Eur = 4 284,79 Eur, sutinka, kad priešieškinis būtų tenkinamas 4 284,79 Eur dalyje.

Ieškovas paaiškino, jog tokią jo poziciją lėmė tai, jog vertinant atliktų darbų aktą B (p.p t. VI, l.22), rangovė, dėl neaiškių priežasčių, ne pagal projektą, nesuderinus su juo, nupirko metalo konstrukciją siją - dvitėjį metalo profilį HEB160 ir ją sumontavo objekte. Projekte yra numatyta sija-dvitėjis IPE160. Rangovė pateikė nurašymui didesnius nei faktiškai panaudotas metalo kiekis, su kuriuo nesutinka, nes 26 m ilgio pastatui pagal faktą sumontuota 25.40 m sija iš keleto sujungtų elementų per visą stogo kraigo ilgį. Pagal projektą metalo gaminio IPE160 tokio ilgio svoris 401,32 kg, o rangovė savo rizika pasirinko ir panaudojo kitos specifikacijos metalo gaminį HEB 160, svoris 1 082 kg. Dėl panaudoto 2.5 karto sunkesnio nei pagal projektą metalo, nors jis buvo keliamas ir montuojamas dalimis prireikė kėlimo technikos, kuri projekte nenumatyta, ko pasėkoje, papildomos išlaidos įtrauktos į sąmatas ir aktuose apmokėjimui. Abiejuose Atliktų darbų aktuose B ir C darbų įkainiai skiriasi nuo šalių sutartoje sąmatoje duomenų (p.p. t. VI, l. 114-117): atliktų darbų akte: Stogas Eil. Nr. 7. Darbo kodas N10-67-1. Gegnių (200x50); stygų ir mūrlotų gamyba ir montavimas; nurodyta darbo kaina 252 Eur/kub. m (1965.6 d. užmokestis: 7.8 kiekis) plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta (p.p. t. VI, l. 115) 3 Stogas Eil.4. - 232.8 Eur/kub. m (1396.8 : 6.0) plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas dėl padidinto nei sutarta darbo įkainio sudaro 314,46 Eur; Atliktų darbų akte B 1 Stogas Eil. Nr.8. Darbo kodas N15-333-1. Fasadinių pastolių, kurių plotis 0.73 m ir aukštis iki 15 m įrengimas ir išardymas, nurodytas kiekis 104 kv. m, darbo užmokestis 120,12 Eur, medžiagos 478,4 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą. Rangovė statybų metu faktiškai naudojo užsakovo asmeninius pastolius ir dalį savų. Rangovės pastoliai gulėjo susandėliuoti, nenaudojami, kokią dalį savo pastolių iš nurodytų 104 kv. m naudojo, ji nenurodo. Užsakovo asmeniniai naudoti pastoliai sudarė pusę panaudotų, todėl skirtumas sudaro 319,07 Eur; Atliktų darbų akte B 2 Tūriniai švieslangiai Eil. Nr. l. Darbo kodas N10-14-1, Tūrinių švieslangių medinių konstrukcijų montavimas kl=1.5. Nurodyta darbo kaina 433,13 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta: 4 Tūrinių stoglangių sienų konstrukcijos įrengimas Eil. l Darbo kodas N10-14-1 – 220,32 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 174,26 Eur nuo šalių sutartos kainos; Atliktų darbų akte B Kiti darbai Eil. Nr. l. Darbo kodas N8-134-4, Sienų ir parapetų mūras iš Fibo blokelių paduodant medžiagas rankiniu būdu nurodyta darbo kaina 48.45 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta - 1 Sienos pertvaros Eil. l Darbo kodas N8P-0204, Keramzito blokų 490x250x185 vidaus sienų mūrijimas – 31,93Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 218,54 Eur nuo šalių sutartos kainos; Atliktų darbų akte B 3 Kiti darbai Eil.Nr.9. Darbo kodas N8P-0901 Kaminų mūrijimas (be plytų kainos) - 193.24 Eur (d. užmokestis), Eil.Nr.10. Darbo kodas N8-194 Paduodant medžiagas rankiniu būdu (30m atstumu) keraminių sienų mūrui pridėti - 52.16 Eur (d. užmokestis), Nr. ll. Darbo kodas N8-195 Kiekvienam l0 m pokyčiui prie normatyvo N8-194 pridėti arba atimti k4=2.0 - 19.47 Eur (d. užmokestis), viso 264,87 Eur darbo užmokesčio 3.15 kub. m kiekiui, kas sudaro 84,08 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta - Eil.2 Darbo kodas N8P-0102 Ventiliacijos kanalų mūrijimas - 29.12 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 363,51 Eur nuo šalių sutartos kainos. Pažymėjo, jog atsakovė, kaip rangovė žinojo, kad mūrys ventiliacijos kanalus iš jo (užsakovo) kieme esančių senovinių plytų, tą įvertino prieš statybas besilankydami būsimame objekte tuo metu gen. direktorius N. Ž. ir sąmatininkė L. P., todėl jie sąmatoje nurodė kainą tik už darbus, be plytų kainos. Vėliau rangovė vienašališkai pakeitė Darbo kodus ir įkainius, išskaidė darbų pozicijas darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui.

Dėl Atliktų darbų akto C ieškovas paaiškino, jog jame nurodyta: 1 Stogas Eil. Nr. 4. Darbo kodas R8- 100 Angų įrengimas švieslangiams - 6.6 kv. m, 193,56 Eur d. užm., 112,99 Eur medž., viso 306.55 Eur plius papildomi priskaitymai pagal aktą, kas viso sudaro 557,14 Eur ir 150,72 Eur medžiagos. Šie darbai nebuvo numatyti atlikti sąmatoje, nes švieslangio anga montuojant naujo stogo medžio konstrukciją, kaip nurodyta projekte, paliekama automatiškai tarpe tarp dviejų gegnių. Mano, jog rangovė ne tik nesąžiningai pritaikė darbų kodo įkainį R8-100 (remontas) ir įtraukė šią sumą apmokėjimui į Atliktų darbų aktą C, bet ir faktiškai neatliko jokių specialių angų paruošimo difuzinėje plėvelėje ir OSB plokštėje, bei realiai neturėjo tokios apimties sąnaudų, nes statant švieslangius, kaip ir ventiliacijos kaminus į naujai montuojamą stogą, šalinant defektus šiame objekte, darbai technologiškai atliekami lygiagrečiai su kitų stogo dalių montavimu, o ne paskui; Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 5. Darbo kodas N7- 224 Smulkių detalių montavimas gegnių stiprinimui k8=1.04 sudaro 35,6 Eur darbo užmokestis, 92,09 Eur medžiagos, viso su priskaitymais pagal aktą 197,59 Eur ir 122.84 Eur medžiagos. Šios Rangovės patirtos išlaidos susijusios su jos darbų broko taisymu, kurį pati pripažino - todėl atskiru darbu, papildomai stiprino savo nekokybiškai atliktus stogo medžio konstrukcijų sujungimus, plyšius. Projekte, aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų ir normų reikalavimuose, kuriais turėjo vadovautis rangovė vykdydama darbus ir šalių sutartoje sąmatoje, kur numatytas ir įvertintas medinės stogo konstrukcijos montavimo darbas Eil. Nr. 4. Darbo kodas N10-67-1 jokio kito atskiro papildomo darbo gegnių stiprinimui nenumatyta, nes šis darbas atliekamas betarpiškai montuojant ir iškart užtikrinant konstrukcijos stiprumą ir stabilumą; Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 6. Darbo kodas N10-14-1 Karkaso įrengimas karkasinei sienutei nurodyta darbo kaina 259,68 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta - 5 Karkaso sienų įrengimas Eil. Nr. l. Darbo kodas N10-14-1 Karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 61,97 Eur nuo šalių sutartos kainos; Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 8. Darbo kodas N10-215 Karkaso įrengimas dekoratyviniam stogeliui, nurodyta kaina 281,3 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą, o sąmatoje sutarta - 5 Karkaso sienų įrengimas Eil. Nr. l. Darbo kodas N10-14-1 Karkaso įrengimas sienoms – 220,32 Eur/kub. m plius papildomi priskaitymai pagal sąmatą, todėl skirtumas sudaro 92,51 Eur nuo šalių sutartos kainos. Be to, projekte nurodyta, kad centrinės pastato dalies antro aukšto (mansardinio) sienos medinis karkasas tarp ašių A4 ir A5, 38 (fasadas), 27 (stogo planas)) įrengiamas taip pat kaip ir likusi visa medinė karkasinė siena ašyse Al iki A8 , nes tai yra tos pačios sienos dalis. Karkaso įrengimo mazgas sienai nurodytas Sienos detalė IIA. Rangovė daliai sienos vienašališkai pakeitė darbo įkainius nuo sutartų sąmatoje ir karkasinės sienos dalį pervadino Karkasu dekoratyviniam stogeliui, taip sukurdama atskirą darbo poziciją Atliktu darbų akte C. Toks atskiras darbas nebuvo įvardintas ir išskirtas sutartoje sąmatoje, darbų aktuose ir atliktų darbų sąmatose apmokėjimui. Mano, jog Lokalinė sąmata, esanti p.p. t. VI, l. 140 buvo rangovės perdaryta į Atliktų darbų aktą C ir pridėta prie priešieškinio; Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 7. Darbo kodas N15P-0401 Sienų vidinių paviršių aptaisymas plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kai plokštės medžio drožlių (skiedrų), nurodyta darbo kaina viso 252,25 Eur už 36.4 kv. m, 3.20 Eur/kv. m plius papildomi priskaitymai pagal aktą sudaro darbo kaina - 6,93 Eur/kv. m. Sąmatoje sutarta, kad Rangovė atliks - 5 Karkasinių sienų įrengimas, Eil.Nr.2. Darbo kodas N15P-0401 Paviršių aptaisymas OSB plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso 49 kv. m už tokią pačią kainą kaip ir nurodyta Atliktų darbų akte C. Visa medinė karkasinė siena mansardiniame aukšte tarp ašių Al iki A8 yra 49 kv. m ploto. Išskaidžiusi Lokalinę sąmatą atsiskaitymui į atskirus darbus ir juos pervadinusi kitais darbų pavadinimais ir darbų kodais, Atliktų darbų akte C Rangovė nurodė, kad ji montavo 1 Stogas Eil.Nr.7 Darbo kodas N15P- 0401 – 36,4 kv. m faktinius sienų vidinius paviršius, o ne karkasinės sienos karkasą ir darbas Eil.Nr.9 ir 10 – 13,26 kv. m naujai pavadintą dekoratyvinį stogelį, kas viso sudaro 49,66 kv. m pagal faktą, t. y tiek kiek ir buvo sutarta sąmatoje, todėl viso pagal faktą Atliktų darbų akto C Eil.Nr.7 Darbo kodas N15P-0401 yra aptaisyta 49,66 kv. m sienų ir atlikta darbo už 344,14 Eur, o ne už 252.25 Eur kaip akte nurodžius rangovė. Šiuo atveju atliktas perskaičiavimas yra rangovės naudai 91,89 Eur (-252,25+344,14); Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 9. Šablono dekoratyviniam stogeliui pagaminimas. Kiekis 13,26 kv. m, nurodyta kaina 429,33 Eur. Šie darbai yra iš rangovės dirbtinai išskirtų į Aktą C įtrauktų 49,66 kv. m karkasinės sienos aptaisymo darbų; Atliktų darbų akte C 1 Stogas Eil. Nr. 10. Dekoratyvinio stogelio „karūnos“ išpjovimas pagal šabloną tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kiekis 13,26 kv. m, nurodyta kaina 652,93 Eur su jais pilnai nesutinka.

Trečiasis asmuo E. M. atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė ieškovo pusę. Paaiškino, jog rangos darbai buvo atliekami po jos langais, tad jų vykdymo eigą matė, pati su draugu pirko plėvelę stogui uždengti, nes lijo lietus, o darbininkų nebuvo. Pažymėjo, jog kartą matė, kai po jos virtuvės langais ieškovas atsakovės tuometiniam vadovui N. Ž. perdavinėjo grynus pinigus, o pastarasis priėjęs prie darbuotojų atsiskaitinėjo su jais. Pažymėjo, jog darbuotojai ne kartą objekte buvo girti, o išėję paliko pastolius, todėl teko rašyti N. Ž. žmonai, su kuria bendrauja, kad atsiimtų pastolius.

Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė šalių prašytus liudytojus.

Liudytojas G. D. nurodė, jog kartu su dar dviem asmenimis prieš du metus buvo pasamdytas stogo darbų brokui ištaisyti. Taisymui buvo pateiktas broko taisymo aktas, tačiau paaiškėjo, kad reikės viską perdaryti, nes trūkumų buvo daugiau: atidengus plėvelę pasimatė, jog OSB plokštės visai išbrinkusios, gegnėse pelėsis ir netgi grybelis, visa mediena netinkamai sudėta, plėvelė neįleistą į lataką, dėl to kauptųsi kondensatas, kaminai neprivesti iki plėvelės – reikėjo pirmą pastatyti kaminus, o tik vėliau dėti difuzinę plėvelę, viršutinis mūrlotas lanko formos, nors turi būti tiesus, karkasas ir metalinė sija nėjo lygiagrečiai, taip palikus stogą, pastarasis būtų persikreipęs, po metaline sija jokios izoliacijos nebuvo, gegnės prisuktos su įvairiais vinims (turėjo būti inkariniai, metaliniai, kurie nelūžta), parapetas atliktas tik su keliomis vielomis viduje, arkiniai tašai tik 3-4 cm, negalėtų išlaikyti apkrovos, technologiškai stogas blogai padarytas, jis netarnautų ilgai, jį suvalgytų kondensatas.

Liudytojas G. V. teismui nurodė, jog pažįsta tiek ieškovą D. D., tiek N. Ž., trise dažnai kartu gerdavo kavą. Jam yra žinoma, kad vieno iš tokio kavagėrio metu pastarieji du kalbėjo apie atliktų darbų neatitikimą reikalavimams, ieškovas pateikė pluoštą nuotraukų, o N. nurodė, jog kritiką priima. Daugiau nieko apie tarp šalių kilusį ginčą nežino.

Liudytojas A. K., nurodė, jog dirba techniniu prižiūrėtoju, jis surašė byloje esantį objekto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą. Esminiai trūkumai: padaryta kreivai, daugelyje gegnių įsiveisęs pelėsis, 4 gegnės tragiškame stovyje, jų negalima pataisyti priešpelėsinėmis priemonėmis, reikia keisti; difuzinė plėvelė uždėta nekokybiškai, susigarankščiavusi, ją reikėtų išlyginti. Paaiškino, jog plėvelės išlyginimui būtina nuimti grebėstavimą; būtina išlyginti gegnes, tai galima padaryti nulyginant paviršių arba išimti ir įstatyti žemiau, bet ir vienu ir kitu atveju reikia žaisti, tad kartais pigiau viską padaryti iš naujo; OSB plokštės 22 mm išbrinkusios iki 28 mm, plokštės prisuktos laukui nepritaikytais varžtais. Mano, jog nagrinėjamu atveju darbų sustabdymas buvo tinkamas sprendimas, nes tinkamai nesutvarkius apačios – negalima toliau tęsti ir dėti kitus stogo sluoksnius. Paaiškino, jog nesutvarkius trūkumų kondensatas užsilaikytų plėvelės susigarankščiavimo vietose, tada nukentės šildymo medžiaga, pastaroji taps landi, bus lubų drėkimas, atsiras pelėsis. Dėl švieslangių – 90 laipsnių kampo neišlaikymas turės įtakos pastato išorei, kai bus dedama stogo danga, tuomet reikės storinti sieną ir vizualiai nukentės vaizdas. Atkreipė dėmesį, jog buvo pasirinkti netinkami varžtų diametrai; netinkamai atlikti įkirčiai (pateikė į bylą reikalavimus dėl varžtų ir sijų tvirtinimo įkirčių); Pažymėjo, jog nuo šalčio plėvelė gali suplyšti, bet nesusigarankščiuoti; pripažino, jog apžiūrą atliko gruodį, plokštės galėjo išbrinkti per 2 mėnesius nuo spalio iki apžiūros; pažymėjo, jog nuotraukose matosi aiškiai kreivas plokščių sudėjimas (p.p. t. I, l.189).

Liudytojas S. M. nurodė, jog palaiko savo ekspertinio tyrimo akte padarytas išvadas (p.p. t. III, l. 2 -52), atsakydamas į šalių klausimus paaiškino, jog byloje esančiose nuotraukose užfiksuota plėvelė yra netinkama naudoti, reikia šiuos darbus taisyti, tačiau dėl ko atsirado nelygumai pasakyti negali: gal dėl lietaus, gal dėl netinkamo uždėjimo; dėl netinkamų vinių panaudojimo nurodė, jog jo manymu reikėtų šalia įsukti tinkamas vinis ir bus pašalinta problema, nes jau įsuktos vinys nesutrūkinės, niekas joms neatsitiks; dėl nuotraukose matomos medienos vertinimo negali nei patvirtinti nei paneigti ar yra pelėsis ar grybas. Dėl ekspertinio tyrimo akto 3.3 paveikslėlio – tomas III, l. 19 ekspertas pripažino, jog suklydo, nurodydamas, jog projekte sprendinių, kaip turi būti apšiltintas tarpas tarp gegnės ir sienos nepateikta, tarpas yra nurodytas, todėl reikėtų nagrinėti kokią tai reikšmę galėtų turėti padarytoms išvadoms.

Liudytoja L. P. paaiškino, jog nuo 1980 metų iki 2017 metų dirbo sąmatininke AB „Kupolas“, kelis kurtus vyko pas ieškovą į objektą, jį apžiūrėti, jos užduotis buvo sudaryti sąmatą namo rekonstrukcijai. Objekte stovėjo namo pamatai, sienos, bet nebuvo stogo. Toks pastatas stovėjo 10 metų. Sąmata buvo padaryta, bet kokius metus tiesiog gulėjo, ir tik tada prasidėjo darbai. Viskas ėjo gerai, kol nepradėjo dėti stogo. Buvo padėtas kitas metalas, kadangi medžiagos buvo pigesnės, bandė laviruoti – didino darbo užmokestį, kad galutinė kaina sutaptų, vėliau atsirado kitų koregavimų, nes augo darbo užmokestis. Nurodė, jog pirminėje sąmatoje nebuvo „karūnos“ išlaidų, nes jos nebuvo žinomos. Kadangi tai sudėtingas konstruktyvas, pirminėje sąmatoje jo ir nebuvo, ten tuščia eilutė, kai gavo sprendinį kaip jį atliktį, sudarė atskirą sąmatą ir ją išsiuntė ieškovui. Sąmatos buvo siunčiamos kelis kartus, nes vyko derybos. Pastebėjo, jog ieškovo norai nesutapo su brėžiniais, todėl teko koreguoti ir sąmatas ir darbus. Sudarant pirminę sąmatą buvo stengiamasi įdėti kuo daugiau darbų, iš pradžių buvo planuojama apjungti kelis ieškovo objektus, bet vėliau apsiribota objektu (duomenys neskelbtini). Sąmata darbų atlikimo metu liko nepakeista, tačiau aktai buvo derinami, nes buvo pakeisti metalo, kiti įkainiai. Dėl darbo užmokesčio įkainių pakeitimo, mūro ir karūnos, ieškovui buvo išsiųstos dvi Lokalinės sąmatos – Nr. 100 ir 100A. Dėl objekte naudotų pastolių, mano, jog buvo naudojami tik atsakovės pastoliai, nes ieškovo pastoliai neturėjo paklotų.

Liudytojas S. T. paaiškino, jog dirbo darbų vadovu objekte (duomenys neskelbtini), bet buvo paprastas darbininkas ir atliko visus darbus. Nurodė, jog visi darbai buvo atliekami pagal ieškovo nurodymus. Ieškovas atnešdavo brėžinius, ar pats juos braižė ar kas jam juos nubraižė ir pagal juos bei jo nurodymus statė. Dirbant turėjo 6-7 lapus projekto. Kol ieškovas neišvažiavo į Angliją, dažnai atvažiuodavo ir viską matė, kai išvažiavo, prasidėjo nesklandumai. Padarė angas, bet pasakė, kad per plačios, reikėjo mažinti. Mediena buvo vežama 3 kartus, kai trūko, pats nuvažiavo su priekaba ir atsivežė. Dėl parapeto ardymo nurodė, jog pastarasis buvo per aukštas, todėl reikėjo ardyti tiek į vidinę dalį, tiek į išorę; dėl paties ardymo – jam vadovas leido paskambinti ieškovui net į Angliją ir visi darbai buvo suderinti. Dėl sujungimų tarp plėvelės plyšių suklijavimo jam nėra žinoma. Stogas nuo lietaus buvo saugomas plėvele, bet ne kiekvieną dieną, o stogas ilgai nebuvo uždengiamas, nes ieškovas vis neapsisprendė, kokia dangą dėti, ar „Mida“ ar savaime prisiklijuojančią. Nurodė, jog kaminai nebuvo išvesti, nes nespėjo. Kaminų neišvedimas netrukdė ruberoido uždėjimui, nes kaminai nebūtų damūrinėjami, būtų iš skardos. Dėl pastolių naudojimo paaiškino, jog buvo naudojami tiek ieškovo tiek atsakovės pastoliai; ieškovo pastoliai buvo be paklotų, tad tuos paklotus pasidarė, bet tokių buvo nedaug, stovėjo iš priekio. Statybos žurnalo objekte nebuvo, nes užsakovas nedavė.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, ieškovo nustatytų darbų trūkumų pagrįstumo ir jų šalinimo išlaidų vertės, bei dėl atsakovės teisės į atlyginimą už atliktus, bet ieškovo neapmokėtus darbus, pagal į bylą pateiktus 3 Atliktų darbų aktus: A, B, C (ginčo dėl Atliktų darbų akto A tarp šalių nėra).

Šalys savo pozicijoms byloje pagrįsti prašė byloje skirti teismo ekspertizę.

2020 m. vasario 11 d. nutartimi teismas patenkino šalių prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, įvertinęs šalių procesines pozicijas, byloje kilusiam ginčui išspręsti ekspertui pavedė atsakyti į šiuos klausimus:

1.        Ar 2017 m. gruodžio 19 d. „Ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros akte“ Nr. 7 (p.p. t. I, l. 79-196) užfiksuoti statybos darbų trūkumai bei 2018 m. rugpjūčio 30 d. „Statybos ir stogo konstrukcijų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo – perdavimo akte“ (p.p. t. V, b. l. 13-40) papildomai nustatyti statybos darbų trūkumai yra pagrįsti (atlikti darbai neatitinka projektinių sprendinių ir / ar statybos darbams keliamų reikalavimų) ir kokia defektų šalinimo kaina 2018 metų kainomis ?

2.        Ar atsakovės priešieškinio prieduose - aktuose B ir C (p.p. t. VI, l. 19-24) deklaruojami statybos darbų kiekiai ir darbų įkainiai atitinka sutartas kainas (medžiagų kaina, darbų įkainiai) pagal rangos sutarties sąmatą (p.p. t. V l. 41-44, t. II, l. 93-95)? Jei yra neatitikimų, kokiai sumai?

3.        Ar karkasinės sienos dalies įrengimui tarp ašių 4A-5A turi būti naudojama ta pati detalė, kaip nurodyta statinio projekte mansardinio aukšto medinės karkasinės sienos tarp ašių 1A-8A (p.p. b. t. II, l. 38, 39)? Ar sienos frontoninė - viršutinė centrinė dalis (atsakoves vadinama „Karūna“) yra stogelis ?

4.        Ar frontoninės - viršutinės dalies (atsakovės vadinamos „Karūna“) šablono pagaminimas nurodytas akte C (p.p. t. VI, l. 19-21, pozicijos 8-10) taip pat yra išskirtas atskiru darbu ir rangos sutarties sąmatoje? Kokia galėtų būti darbo (p.p. t. VIII, foto IMG 1087, 0524, 0526, 0531 – tarp lapų 140 ir 141), nurodyto Akto C (p.p. t.VI, l. 124) eil. Nr. 8, 9 ir 10 su visomis pridėtinėmis išlaidomis kaina ?

5.        Ar atliktų darbų akte A (p.p. t. VI, l. 25-26), atliktų darbų akte B (p.p. b. t. VI, l. 22-24) ir atliktų darbų akte C (p.p. t. VI, l. 19-20) darbai nesidubliuoja? Jei taip – kokie?

Per teismo nustatytą terminą ekspertizės atlikimui būtinoms išlaidoms sumokėti, atsakovė jai nustatytos išlaidų dalies nesumokėjo, 2020 m. vasario 27 d. pranešimu informavo teismą, jog neturi finansinių galimybių teismo nustatytam užstatui sumokėti. 2020 m. kovo 4 d. pranešimu ieškovas pareiškė, jog atsisako prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo ir paprašė grąžinti sumokėtą užstatą. 2020 m. kovo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, byla išnagrinėta 2020 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje.

Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys baigiamosiose kalbose palaikė savo procesines pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

Ieškovas papildomai pažymėjo, jog pastatą statė savo šeimos poreikiams ir tikėjosi technologiškai ir kokybiškai atliktų statybos darbų, kuriems, kaip naujais pastatyto statytinio, būtų taikoma atitinkama garantija. Atsakovės pasirinkta pozicija, jog statybos darbų trūkumai galėtų būti atitaisyti juos paslepiant vėliau atliktais darbais, neatitiko jo lūkesčių, statiniui keliamų reikalavimų, todėl toks trūkumų šalinimas yra nepriimtinas. Kartu pažymėjo, jog per teismo proceso laikotarpį atsakovė išpardavė visą turtą, todėl nėra aišku kaip pavyks atgauti patirtus nuostolius.

Ieškovo atstovas papildomai atkreipė dėmesį, jog šiuo metu atsakovė, pakeitusi teisinę formą iš AB į UAB, turi tik du darbuotojus ir neturi jokio turto, todėl nors byloje buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra užtikrintas. Pažymėjo, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio, byloje nebuvo atlikta ekspertizė ir tuo pat metu dėl atsakovės atstovo teikiamo prašymo tikslinti jau teismo ekspertui užduotus klausimus, procesas byloje buvo vilkinamas. Dėl šios priežasties prašė įvertinti atsakovo elgesį skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas nurodė palaikantis visus savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti vartojimo rangos santykius reguliuojančias teisės normas. Paaiškino, jog ieškovas turi statybinį išsilavinimą, rangos sutartį su atsakove sudarė už užmokestį kaip generalinis rangovas. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie grynųjų pinigų mokėjimą, visi atsiskaitymai tarp šalių vyko bankiniais pavedimais.

Trečiasis asmuo pareiškė, jog palaiko ieškovo pusę ir papildomai pasisakyti nepageidauja.

Ieškinys ir priešieškinis tinkinti iš dalies.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas D. D. ir trečiasis asmuo E. M. yra buvę sutuoktiniai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11214-872/2011 jų santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, teismui patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 4.4. punkte ieškovas įsipareigoja savo lėšomis atlikti - Ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbus: įrengti pamatus, sienas su fasadų apdaila, stogo dangą su apšiltinimu, langus, fasado duris, šalto ir karšto vandentiekio, kanalizacijos, elektros, šildymo, silpnų srovių įvadus ir darbų rezultatą perduoti E. M. kaip kompensaciją (p.p. t. I, l. 14-17).

2017 m, gegužės 31 d. ieškovas su atsakove AB „Kupolas“ (šiuo metu UAB) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 0123 dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbų atlikimo. Sutartimi šalys sulygo dėl darbų atlikimo terminų: rangovas įsipareigojo darbus pradėti gavęs 3 000 Eur avansą per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo ir darbus pradėti 2017 m. birželio 26 d. bei pabaigti 2017 m. liepos 28 d. ir nurodė, jog sutarties kaina, nustatyta remiantis sąmatiniais paskaičiavimai arba pagal faktą yra: Priedas Nr. 1 lokalinė sąmata (p.p t. I, l. 11-12).

2017 m. birželio 26 d. ieškovas per klaidą 3 000 Eur avansą pervedė ne į atsakovės sąskaitą, 2017 m. liepos 20 d. ieškovas atsakovei per banką pervedė 2 307,80 Eur, 2017 m. liepos 24 d. – 3 000 Eur, 2017 m. liepos 30 d. – 2 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 22 d. - 2 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. – 2 662,46 Eur, 2017 m. rugsėjo 13 d. – 3 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 3 000 Eur; iš viso per banką ieškovas atsakovei sumokėjo 17 970,26 Eur ir dėl to tarp šalių ginčo nėra (p.p. t. I, l. 13).

Pagal Atliktų darbų aktus už 2017 metų birželio mėnesį bei už 2017 metų rugpjūčio mėnesį (p.p. t. VI, l. 17, 33) atsakovė atlikto aplinkos tvarkymo, perdangų klojimo bei kitus aktuose numatytus statybos darbus 9 970,26 Eur sumai. Šiems darbams apmokėti išrašytos PVM sąskaitos faktūros (p.p. t. VI, l. 31, 46) ieškovo apmokėtos, dėl darbų kokybės tarp šalių ginčo nėra.

Pagal šalių susitarimą po minėtų statybos darbų pridavimo atsakovė ėmėsi stogo įrengimo darbų. Tarp šalių nėra ginčo, jog ginčas tarp jų kilo būtent dėl stogo rangos darbų atlikimo ir jų atlikimo metu. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. šalys derėjosi dėl ieškovo nurodyto trūkumų sąrašo taisymo (p.p. t. VI, l. 54); 2017 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovę, jog nuo tos dienos (2017 m. spalio 9 d.) stabdo statybos darbus iki kol bus nepriklausimai kvalifikuotai įvertinta jau atliktų darbų kokybė ir trūkumai. Dėl trūkumų įvertinimo ir šalinimo šalys derėjosi 2017 m. spalio 11 ir 12 dienų bei 2017 m. lapkričio 15 d. elektroniniais laiškais.

2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas per atstovą išsiuntė atsakovei pretenziją ir pareikalavo pašalinti atliktų darbų trūkumui iki 2017 m. gruodžio 1 d.

2017 m. gruodžio 19-20 dienomis ieškovo užsakymu buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio pagrindu buvo surašytas 2017 m. gruodžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. I, l. 62-78). Statinį apžiūrėjęs specialistas A. K. 2017 m. gruodžio 19 d. surašė Ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą Nr. 7, kuriame užfiksavo atliktų darbų trūkumus (p.p. t. I, l. 79-82). Šio akto pagrindu specialistas V. A. sudarė sąmatą trūkumų pašalinimui 19 404,84 Eur sumai (p.p. t. I, 197-198).

2018 m. vasario 6 d. ieškovas vienašališkai nutraukė Statybų rangos sutartį ir pareikalavo 19 404,84 Eur nuostolių atlyginimo (p.p. t. I, l. 51-54). Tą pačią dieną šalys pasirašė Atliktų statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą (p.p. t. I, l. 55-57), kuriame ieškovas nurodė atliktų darbų trūkumus, o atsakovės atstovas nurodė su jais nesutinkantis.

2018 m. balandžio 12 d. ieškovas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Po civilinės bylos iškėlimo ieškovas savo sąskaita atliko specialisto A. K. nustatytų statybos darbų trūkumų pašalinimą: 2018 m. balandžio 25 d. ieškovas sudarė keturias Statybų rangos sutartis su pagal verslo liudijimus dirbančiais rangovais G. D., K. J., V. K. ir T. S. dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius ūkinio pastato stogo broko taisymo ir naujo stogo įrengimo (t. III, l. 143-145). Atliktų darbų rezultatai įforminti 2018 m. rugpjūčio 30 d. „Statybos ir stogo konstrukcijų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo – perdavimo akte“ (p.p. t. III. l.62-89), atliktų darbų kaina pagal 2018 m. rugpjūčio 30 d. „Statybos ir stogo konstrukcijų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo – perdavimo aktą“ (p.p. t. V, l. 13-40) – 24 889,93 Eur. Šio dokumento pagrindu ieškovas grindžia patikslinto ieškinio reikalavimus dėl rangos darbų trūkumų šalinimo vertės.

2019 m. kovo 12 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui dėl neapmokėtų atliktų stogo darbų išlaidų – 22 682,99 Eur priteisimo (p.p. t. VI l. 36).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo

Kaip jau minėta, tarp šalių 2017 m. gegužės 31 d. Statybų rangos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos santykiai. 

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovas – ieškovas D. D. - fizinis asmuo, o rangovas – UAB „Kupolas“ - juridinis asmuo. Taigi šalių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas ūkinio pastato, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba, suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog pastato statybos darbus ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu, bei tai, jog prie pastato esančiame gyvenamajame name liko gyventi ieškovo buvusi sutuoktinė su jų vaikais, tik patvirtina, jog pastatas nebuvo statomas ūkinės komercinės veiklos tikslais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas, nustatęs, kad atsakovė (rangovė) netinkamai vykdo statybos rangos sutartį ir 2017 m. lapkričio 24 d. pretenzijoje nustatytu terminu trūkumų nepašalino, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – statybos rangos sutarties nutraukimą, reikalaujant atlyginti nuostolius.

Tarp šalių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir pasirinkto teisių gynimo būdo nėra. Atsakovė tam tikrus atliktų darbų trūkumus pripažįsta, taip pat pareiškė reikalavimą dėl atliktų stogo darbų apmokėjimo.

Atsižvilgant į ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. į tai, jog ieškovas nepageidavo sutartinės darbų kainos mažinimo ir šiai diena sutartiniai santykiai yra nutraukti, o tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog už atsakovo iki sutarties nutraukimo atliktus stogo įrengimo darbus nebuvo visiškai atlyginta, teismas pirma pasisakys dėl atsakovės teisės į atliktų darbų apmokėjimą (dėl priešieškinio), tuomet dėl ieškovo teisės į nuostolių, dėl netinkamai atliktų stogo įrengimo darbų, atlyginimą.

Dėl priešieškinio

Vartojimo rangą reglamentuojančio skirsnio CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktu darbus.

Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar šalis sieja vartojimo ar verslo santykiai, nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų statybos rangos darbų apmokėjimą.

Kaip jau nustatyta, šalių sudaryta Statybos rangos sutartis buvo ieškovo nutraukta 2018 m. vasario 6 d. Sutarties nutraukimo dienai atlikti stogo įrengimo darbai buvo perduoti šalims pasirašius tos pačios dienos Atliktų statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktą (p.p. t. I, l. 55-57). Akte ieškovas be nurodytų darbų trūkumų, taip pat nurodė, jog rangovo pateikti sunaudotos medienos kiekiai sąmatose neatitinka bendros sutartos statybos darbų sąmatos, esančios 2017 m. gegužės 31 d. statybos rangos sutarties priedu; taip pat rangovo pateikti darbų įkainiai neatitinka minėtos statybos darbų sąmatos.

Atsakovė, reikšdama ieškinį (po bylų sujungimo jis vertinamas priešieškiniu) dėl 22 682,99 Eur už pagal sutartį atliktus, bet neapmokėtus darbus priteisimo, paaiškino, jog minėti darbai buvo užfiksuoti trijuose už 2017 metų gruodžio mėnesį Atliktų darbų aktuose, kurie patogumo sumetimais pažymėti raidėmis A, B, C (p.p. t. VI, l. 19-26), bei visų darbų apmokėjimui buvo išrašyta bendra sąskaita išankstiniam apmokėjimui 22 682,99 Eur (p.p. t. VI. l. 27).

Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis pastabomis apie tai, jog minėta sąskaita turi trūkumų ir kelia abejonių vien dėl jos išrašymo datos – 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. po metų nuo darbų atlikimo, taip pat neaišku, kodėl sąskaita išrašyta išankstiniam apmokėjimui, nors joje numatyti darbai jau buvo atlikti. Tačiau minėti sąskaitos trūkumai neturi reikšmės šalių ginčui išspręsti, nes tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog už 2017 metų gruodžio mėnesį išrašytuose Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai didžiąja dalimi realiai buvo atlikti, ginčas yra tik dėl atliktų darbų įkainių ir kiekių.

Ieškovas sutiko su Atliktų darbų akte „A“ nurodytais darbai ir įkainojimu (p.p. t. VI, l. 25), todėl priešieškinio reikalavimai 924,59 Eur dalyje tenkinti pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl Atliktų darbų akte „B“ nurodytų darbų ir jų įkainių ieškovas nurodė, jog nesutinka su 1998,62 Eur iš 14 009,02 Eur sumos, dėl Atliktų darbų akte „C“ nurodytų darbų ir jų įkainių ieškovas nurodė, jog nesutinka su 1 899,58 Eur iš 7 749,38 Eur sumos, iš viso nesutiko su 3 898,20 Eur suma pagal visus tris Atliktų darbų aktus. 

Savo nesutikimą su priešieškiniu ieškovas paaiškino konkrečiomis šalių susitarimo neatitinkančiomis pozicijomis, numatytomis Statybos rangos sutarties priede – Sąmatoje (p.p. t. VI, l. 138), t. y.:

·       dėl 608,78 Eur išlaidų už panaudotą metalą ir mechanizmus metalo darbams atlikti - panaudotas sunkesnis metalas nei numatytas projekte, dėl to patirtos mechanizmų metalo detalių kėlimui išlaidos, panaudota 401,32 kg daugiau metalo, nei numato projektas (Atliktų darbų aktas „B“),

·       dėl atliktų darbų įkainių padidinimo tiek Atliktų darbų akte „B“, tiek Atliktų darbų akte „C“, susidaro 1 544,32 Eur skirtumas tarp sutartos ir pareikalautos sumokėti kainos;

·       dėl Atliktų darbų akte „C“ dirbtinai išskirtų tam tikrų darbų - karkasinės sienos aptaisymo darbai (429,33 Eur), šablono dekoratyviniam stogeliui pagaminimas (659,93 Eur) ir smulkių detalių montavimas gegnių stiprinimui (197,59 Eur),

·       dėl Atliktų darbų akte „C“ įtraukimo į darbų sąrašą realiai neatliktų darbų – Angų įrengimas švieslangiams (kodas R8-100, 557,14 Eur ).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės atstovai, tiek liudytoja apklausta atsakovės sąmatininkė L. P. patvirtino, jog ginčo objekte buvo panaudotos sunkesnės nei projekte numatytos metalo konstrukcijos. Liudytoja taip pat paaiškino, jog nors jos parengta sąmata darbų atlikimo metu liko nepakeista, su užsakovu buvo derinami atliktų darbų aktai, nes nuo sąmatos suderinimo iki realių darbų atlikimo pasikeitė įkainiai, padidėjo darbuotojų užmokestis, todėl ieškovui buvo išsiųstos dvi lokalinės sąmatos Nr. 100 ir Nr. 100A. Tokiu būdu liudytoja patvirtino ir paaiškino, kodėl darbų įkainiai numatyti sąmatoje ir Atliktų darbų aktuose „B“ ir „C“ skiriasi. Duomenų apie tai, jog ieškovui buvo pateiktos liudytojos nurodytos naujos lokalinės sąmatos Nr. 100 ir Nr. 100 A arba, kad nauji darbo įkainiai būtų suderinti su užsakovu (ieškovu) kitokiu būdu, taip pat tai, kad pastarasis sutiktų su kitokių nei numato projektas metalo konstrukcijų klojimu ir priimtų tam būtinų mechanizmų panaudojimo kaštų apmokėjimą, byloje nenustatyta ir atsakovės atstovai po liudytojos apklausos tokių įrodymų į bylą nepateikė.

Dėl minėto, teismas įvertinęs lygiaverčių įrodymų visumą, taip pat tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo pastate buvo sudėta sunkesnės nei projekte numatytos metalo konstrukcijos, daro išvadą, jog ieškovas įrodė savo atsikirtimus dėl rangovės reikalavimų nepagrįstumo dalyje dėl išlaidų susijusių su sunkesnio metalo konstrukcijų klojimu bei didesnių darbo įkainių pritaikymo, t. y. dalyje dėl 2 153,10 Eur (608,78 Eur + 1 544,32 Eur). Priešieškinis šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kiti ieškovo atsikirtimai, dėl Atliktų darbų akte „C‘ nepagrįstai įtrauktų darbų bei dėl dirbtinai į atskiras pozicijas išskirtų darbų, be ieškovo samprotavimų, nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismas neturi specialių žinių statybos srityje ir negali įvertinti ar tam tikri sąmatoje prie Statybų rangos sutarties numatyti darbai buvo išskaidyti į atskiras pozicijas atliktų darbų aktuose nepagrįstai, taip pat negali įvertinti ar švieslangių angų įrengimas yra stambesnio statybos darbo sudėtinė dalis ir / ar atsakovė pagrįstai šį darbą įkainavo 557,14 Eur suma. Pažymėtina, jog šalių ginčui, susijusiam su Atliktų darbų akte „C“ numatytų darbų įvertinimui, šalims paprašius skirti byloje ekspertizę, buvo skirti 3 klausimai, susiję su darbų dubliavimu ir nepagrįstu išskyrimu, tačiau atsakovei atsisakius apmokėti savo dalį ekspertizės, ieškovas taip pat nepalaikė tokio prašymo ir į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, nebuvo atsakyta. Įvertinus tai, jog savo atliktus darbus rangovė grindžia Atliktų darbų aktu „C“, o ieškovas nesutikdamas su tam tikromis jo pozicijomis (išskyrus dėl per didelių darbo įkainių) savo atsikirtimų neįrodė, konstatuotina, jog atsakovei pagal tris Atliktų darbų aktus „A“, „B“ ir „C“ priklauso Eur atlygis: 924,59 + 14 009,02 + 7 749,38 - 2 153,10 = 20 529,89 Eur.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog ieškovas atsakovei per banką (bankiniais pavedimais) sumokėjo iš viso – 17 970,26 Eur, o atsakovė iki ginčo stogo įrengimo darbų (pagal Atliktų darbų aktus „A“, „B“ ir „C“) pagal Atliktų darbų aktą už 2017 metų birželio mėnesį bei pagal Atliktų darbų aktą už 2017 metų rugpjūčio mėnesį atliko darbų už 9 970,26 Eur.

Nors ieškovas nurodė, jog grynais pinigais atsakovei sumokėjo 6 500 Eur, ir E. M. teismui nurodė, jog pro virtuvės langą matė, kaip ieškovas mokėjo kažkokius pinigus atsakovės atstovui N. Ž., tačiau įvertinus tai, jog atsakovė kategoriškai neigia bet kokių grynų pinigų gavimą, o tiek ieškovo, tiek jo pusią palaikančios ir suinteresuotos bylos baigtimi buvusios sutuoktinės E. M., parodymai apie grynų pinigų mokėjimą ir jų konkrečią sumą nėra niekaip byloje patvirtinti, teismas laiko, jog aplinkybės apie grynų pinigų mokėjimą atsakovei neįrodytos.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, t. y. tai, jog atsakovei priklauso 20 529,89 Eur atlygis už atliktus stogo įrengimo darbus; tai, jog atsakovei ieškovas yra sumokėjęs 17 970,26 Eur, o be stogo darbų kitų darbų atlikta tik už 9 970,26 Eur ir yra nepanaudotas 8 000 Eur likutis, konstatuotina, jog atsakovės priešieškinis tenkintinas 12 529,89 Eur dalyje (20 529,89 – 8 000 = 12 529,89).

Dėl ieškinio reikalavimų

CK 6.695 straipsnis, reglamentuojantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas 2017 metų rugsėjo mėnesį pradėjo reikšti atsakovei pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės, o 2017 m. spalio 6 d. nurodė, jog stabdo tolimesnį darbų atlikimą iki jau atlikti darbai bus tinkamai ir nešališkai įvertinti. Tokį savo sprendimą ieškovas motyvavo tuo, jog rangovas nepašalinęs esamų trūkumų toliau vykdo darbus, ko pasekoje tik didinamas nekokybiškai atliktų darbų kiekis, bei siūlė rangovui padaryti darų kokybės vertinimą pas nepriklausomą specialistą (2017 m. spalio 9 d. raštas, p.p. t. I, l. 38). Iš byloje esančio 2017 m. spalio 18 d. elektroninio laiško matyti, jog praėjus dviem savaitėms nuo pirminės pretenzijos ieškovas atsakovui išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog darbų „brokas“ nebuvo pašalintas, o pasipildė naujais trūkumais: neteisingais kondensacinės plėvelės montavimo mazgais stoglangiuose, prie lietvamzdžių, neapsaugotomis konstrukcijomis nuo lietaus – uždengta tik pusė stogo plėvele nuo lietaus, sukaltais kiaurai kondensacine plėvele vinimis, sugadinta OSB plokšte ir įmirkusia mediena.

2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenziją, kurioje nustatė terminą statybos darbų trūkumams pašalinti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Pretenzijoje ieškovas nurodė, jog atsakovė tik imituoja trūkumų šalinimą, o dėl delsimo pastato būklė blogėja: konstrukcijas apėmė pelėsis ir grybeliai, pastatas šlampa drėksta; be to, pastato konstrukciniai mazgai, sprendiniai ir jų atlikimas visiškai neatitinka statybos normatyvinių reikalavimų, nes pav.: gegnių įtvirtinimai , mūrlotai ir jų atramos išpjauti kreivai, neturi tinkamų atramos taškų ir apkrovos plokštumų, dėl to nepatvarūs; kamino mūras nekokybiškas, neišlaikyta geometrija ir kt.

2017 m. gruodžio 19 d. ginčo pastatą ieškovo užsakymu apžiūrėjo statybos techninės priežiūros specialistas A. K. ir surašė Ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros aktą (toliau – Apžiūros aktas), kuriame nustatė 7 nekokybiškai atliktų rangos darbų pozicijas ir pateikė tokias išvadas: siekiant tęsti statybos darbus, privaloma pašalinti aukščiau išvardintus defektus:

1.        Permontuoti medinių 2-ų švieslangių karkasus ir grindų konstrukciją 36,5m2.

2.        Pakeisti pradėjusias pūti 4-ias gegnes naujomis.

3.        Nuardyti parapeto viršų ir užbetonuoti naujai 40 m.

4.        Permontuoti 3-ų švieslangių stogelius įrengiant nuolydžius vandens nutekėjimui 54 m2.

5.        Stogo difuzinę plėvelę tvarkyti atskirais plotais netikslinga, nes lieka nedideli tvarkingi atskiri ploteliai, tarp kurių nebus vientiso sandaraus sujungimo. Todėl reikalinga perkloti viso stoge difuzinę plėvelę 200 m2.

5.        Pakeisti visą stogo OSB plokščių dangą 200 m2 nauja danga.

6.        Prisukti fasado OSB plokštes 35m2 medvaržčiais skirtais lauko darbams.

7.        Gegnių ir statramsčių atrėmimo vietose įrengti atramines kaladėles 60 vnt.

8.        Gegnes nuvalyti nuo pelėsių ir impregnuoti, pakeisti 4 gegnes naujomis.

Įrengti gegnių ir statramsčių atramas 60 vnt.

9.        Aptaisyti 2 metalines kolonas apdailinėmis plokštėmis 2,8m2- apdailos darbų eigoje.

10.        Išardyti esamus mūrinius kaminus ir permūryti iš senų plytų naujai 2,5m3.

Šis Apžiūros aktas buvo įteiktas atsakovei pasirašytinai. Duomenų, jog iki bylos teisme iškėlimo atsakovė pateiktų atsakymą į ieškovo 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovo pretenziją dėl atliekamų stogo darbų trūkumų ar į minėtą Apžiūros aktą byloje nėra.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, siekdama paneigti ieškovo argumentus apie netinkamai atliktus statybos darbus ir jų trūkumus į bylą pateikė teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo aktą (t. III, l. 2-52), kuriame specialistas nustatė 5 atsakovės atliktų darbų defektus:

1.       Netinkamai įrengti metaliniai kronšteinai.

2.       Nepakankamas difuzinės plėvelės ilgis, kad ji būtų įleista į lataką.

3.       Netinkamas OSB plokščių pritvirtinimas.

4.       Netinkamai atremtos stogo gegnės ir statramsčiai.

5.       Per didelis metalinės kolonos nuokrypis nuo vertikalės.  

Defektų pašalinimo kaštus ekspertas įvertino 560 Eur, su kitais Apžiūros akte nurodytas trūkumais nesutiko.

Kadangi šalys teismo ekspertizės atlikimo byloje atsisakė, tiek specialisto A. K. Apžiūros aktas, tiek teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo aktas, vertintini kaip lygiaverčiai įrodymai, tačiau jų patikimumas, nesant jokių pagrįstų abejonių dėl juos surašiusių asmenų kompetencijos ar šališkumo, dėl byloje nustatytų aplinkybių žodinio bylos nagrinėjimo metu bei dėl turinio trūkumų negali būti vertinamas kaip tapatus.

Visų pirma pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas S. M. pripažino, jog ekspertinio tyrimo akte suklydo nurodydamas, jog Darbo projekto Gegnių plane nėra nurodyta, koks turi būti atstumas tarp paskutinės gegnės ir sienos, nes toks tarpas yra nurodytas (p.p. t. III, l. 19). Apžiūrėjęs savo atlikto ekspertinio tyrimo akto 18 puslapį ir įvertinęs gegnių planą, ekspertas nurodė, jog negali pasakyti kokią įtaką jo padaryta klaida galėtų turėti padarytoms išvadoms ir kokia būtų jų piniginė išraiška. Be to, ekspertas pripažino, jog byloje esančiose nuotraukose užfiksuota plėvelė yra netinkama naudoti, reikia šiuos darbus taisyti, tačiau dėl ko atsirado nelygumai pasakyti negali: gal dėl lietaus, gal dėl netinkamo uždėjimo, tuo tarpu ekspertinio tyrimo akte nurodė, jog vandens dėmės, susigarankščiavimas atsirado ne dėl netinkamo nuolydžio, bet dėl to, kad ant jos pateko dideli lietaus vandens kiekiai dėl laikinos stogo dangos nesandarumo. Akte ekspertas nurodė, jog tyrimui nebuvo pateikta duomenų, kad vandens pratekėjimas į stogo konstrukcijas būtų įvykęs iki statybos darbų sustabdymo 2017 m. spalio 9 d., todėl padarė išvadą, jog tai įvyko dėl užsakovo veiksmų – neužtikrinimo laikino stogo priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu ekspertui buvo pateiktos apžiūrai ieškovo 2017 m. spalio 9 d. darytos objekto nuotraukos (t. I, l. 206-231), kuriose užfiksuotos išbrinkusios OSB plokštės; ekspertas pripažino, jog šių nuotraukų nėra matęs, visą ekspertinį tyrimą atliko specialisto A. K. Apžiūros akto pagrindu. Taip pat pripažino, jog nebuvo nuvykęs apžiūrėti ginčo pastato.

        Atsakydamas į šalių klausimus dėl nustatytų defektų pašalinimo išlaidų, ekspertas nurodė, jog nepateikė išlaidų apskaičiavimo, nes tai nedideli darbai ir jų vertes nustatė remdamasis ekspertine patirtimi. Teismas kritiškai vertina, tokį eksperto paaiškinimą, nes padaryti nuostoliai ir atlyginimas negali priklausyti nuo to, kokią ekspertinę patirtį turi vienas ar kitas ekspertas, trūkumų pašalinimo kaštai turi būti pateikti tokiu būdu, kad juos būtų galima patikrinti ir jeigu reikia į juos atsikirsti, t. y. turi būti pateikti paskaičiavimai. Pažymėtina, jog ekspertas netinkamai įrengtų metalinių kronšteinų trūkumų pašalinimo išlaidas įvertino 200 Eur, nepateikdamas jokių paskaičiavimų ir šias išlaidas bylos nagrinėjimo metu grindė ekspertine patirtimi, tuo tarpu per didelio metalinės kolonos nuokrypio taisymo kaštus – 60 Eur, pagrindė lokaline sąmata ir paskaičiavimais. Kadangi keturių iš eksperto nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidos nepagrįstos jokiais skaičiavimais, teismas tokius paskaičiavimus vertina kritiškai.

Teismas taip kritiškai vertina eksperto išvadas dėl 60 Eur išlaidų, būtinų kreivos kolonos defektams pašalinti. Ekspertas nusprendė, jog koloną galima aptaisyti apdailos plokštėmis ir tokiu būdu ją išlyginti, tačiau kaip paaiškino, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei pats ieškovas, papildomų plokščių uždėjimas pastorins koloną ir pastarosios estetinis vaizdas nukentės, todėl teismas pritaria ieškovo pozicijai, jog toks trūkumų šalinimas yra nepriimtinas.

Dėl visų paminėtų aplinkybių teismas vertina teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto išvadas kritiškai, nes pastarosios padarytos neapžiūrėjus pastato vietoje, atsižvelgta tik į 2017 m. gruodžio 19 d. nuotraukas (nevertinta ankstesnė situacija, buvusi statybos darbų sustabdymo metu), pateikti defektų pašalinimo kaštai nepagrįsti jokiais skaičiavimais, o pasirinkti defektų pašalinimo būdai, net neturint specialių statybos žinių, abejotini, be to, kaip pripažino pats ekspertas teismo posėdžio metu, tyrime yra padaryta klaidų, dėl kurių įtakos visam ekspertiniam tyrimui ekspertas negalėjo pasisakyti, tam reikėtų atlikti papildomus vertinimo veiksmus.

Teismo posėdžio metu A. K. palaikė savo Apžiūros akte padarytas išvadas dėl statybos darbų trūkumų ir nurodė, jog sprendimas stabdyti darbus buvo tinkamas, nes tinkamai nesutvarkius apačios – negalima toliau tęsti ir dėti kitus stogo sluoksnius, t. y. nesutvarkius plėvelės trūkumų, kondensatas užsilaikytų plėvelės susigarankščiavimo vietose, tada nukentėtų šildymo medžiaga, pastaroji taptų landi, atsirastų lubų drėkimas ir pelėsis. Specialisto nurodytus darbo trūkumus teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas G. D., atlikęs trūkumų šalinimo darbus. Jokių Apžiūros akte nustatytų išvadų paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, grindžiama Apžiūros akto išvadomis, tokių išvadų nepaneigė, o teismo ekspertizės atsisakė. Pažymėtina, jog teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi teismo ekspertams pavedė atsakyti į ginčui išspręsti reikšmingą klausimą: Ar 2017 m. gruodžio 19 d. „Ūkinio pastato mansardinio aukšto statybos ir stogo konstrukcijos darbų apžiūros akte“ Nr. 7 (p.p. t. I, l. 79-196) užfiksuoti statybos darbų trūkumai bei 2018 m. rugpjūčio 30 d. „Statybos ir stogo konstrukcijų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo – perdavimo akte“ (p.p. t. V, b. l. 13-40) papildomai nustatyti statybos darbų trūkumai yra pagrįsti (atlikti darbai neatitinka projektinių sprendinių ir / ar statybos darbams keliamų reikalavimų) ir kokia defektų šalinimo kaina 2018 metų kainomis? Kadangi teismo paskirta ekspertizė nebuvo atlikta, teismas vadovaujasi Apžiūros akto išvadomis dėl nustatytų trūkumų ir šio dokumento pagrindu sąmatininko V. A. sudaryta lokaline sąmata dėl trūkumų taisymo išlaidų dydžio - 19 404,84 Eur.

Patikslinęs ieškinį ieškovas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas padidino 5 485,09 Eur iki 24 889,93 Eur, paaiškindamas, jog negalėdamas laukti bylos išnagrinėjimo ėmėsi veiksmų statybos trūkumams pašalinti, šalinat trūkumus buvo nustatyti papildomai atrasti defektai, kurie nebuvo nurodyti Apžiūros akte, todėl padidėjo trūkumų šalinimo kaina. Tokią savo poziciją ir padidintą reikalavimą ieškovas grindžia 2018 m. rugpjūčio 30 d. „Statybos ir stogo konstrukcijų darbų šalinant nustatytus trūkumus atlikimo ir priėmimo – perdavimo aktu“ (p.p. t. V, l. 13-40, toliau Trūkumų šalinimo aktas). Aktą pasirašė ieškovas ir trūkumų šalinimą atlikę individualią veiklą vykdantys statybininkai, vienas iš jų – G. D. buvo apklaustas byloje liudytoju. Akte nurodyta, jog darbai buvo atliekami pagal Apžiūros akte nurodytą eiliškumą ir pateiktas išvadas, tačiau be specialisto A. K. nustatytų defektų, akte taip pat nurodyti papildomai nustatyti defektai:

·       Trūkumų šalinimo akto 8 puslapyje nurodoma, jog papildomai nustatyta, jog buvo nesilaikyta projektinės altitudės – parapetas įrengtas per aukštas ir nepakankamai armuotas betonas (paslėpti darbai), jo sluoksnis per plonas, jis suskilinėjęs, šoniniuose parapetuose armavimo iš viso nebuvo,; todėl pilnai demontuotas parapetas, armuotas ir užbetonuotas naujai, pagal projekto altitudę išlaikant reikalingą betono storį;

·       Trūkumų šalinimo akto 22 puslapyje nurodyta, jog papildomai prie apžiūros akto nustatytas ir pašalintas medinės karkasinės sienos viršutinio skersinio (mūrloto) nuokrypis, kuris buvo 50 mm dešinėje ir 30 mm kairėje pusėje nuo pastato, kas įtakojo visos stogo konstrukcijos kreivumą.

Trūkumų šalinimo akto baigiamojoje dalyje nurodyta, jog nebuvo atlikti Apžiūros akto nustatyti defektai „Metalinė kolona“ ir „Sienų mūras“, kurių vertė 2 826,99 Eur, nes šių darbų vykdymas numatytas atliekant apdailos darbus; atliktiems trūkumų pašalinimo darbams panaudota medžiagų už 5 167,93 Eur, atliktų darbų kaina – 19 722 Eur; iš viso – 24 889,93 Eur. Prie Trūkumų šalinimo akto pridėti statybininkams išmokėtas lėšas pagrindžiantys pinigų priėmimo kvitai, taip pat statybinių medžiagų pirkimo kvitai, tačiau jokių paskaičiavimų, pagrindžiančių 24 889,93 Eur sumos susidarymą, t. y. kiek valandų ir pagal kokius įkainius buvo atliekami konkretūs darbai, nepateikta. Nesant konkrečių atliktų trūkumų šalinimo darbų paskaičiavimų, neįmanoma nustatyti, kiek kainavo papildomai nustatyti trūkumai. Tai, kad trūkumų šalinimas buvo atliekamas pagal Apžiūros akto išvadas ir jo pagrindu sudarytą sąmatą savaime nereiškia, jog reiškiant reikalavimą dėl jau atliktų darbų išlaidų atlyginimo, nereikia pateikti įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, tuo labiau, jog tam tikri darbai pagal Apžiūros aktą nebuvo atlikti bei tam tikri nauji darbai buvo atlikti, kurių konkreti kaina (kainos paskaičiavimas - medžiagų kiekiai ir kaina, reikalingos darbo valandos ir įkainiai) nenurodyti. Be to, sutiktina su atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išreikštoms abejonėms dėl to, jog individualią vykdančių asmenų trūkumų šalinimo išlaidos viršijo V. A. paskaičiuotas išlaidas, nors pastarieji asmenys nemoka pridėtinių išlaidų (PVM, pelno mokesčio, statybvietės ir pan.). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, nesant atliktų trūkumų pašalinimo darbų pagrindžiančių paskaičiavimų, t. y. nesant realiai patirtų nuostolių įvertinimo, teismas daro išvadą, jog atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos nustatytinos vadovaujantis A. K. Apžiūros akto išvadomis dėl nustatytų trūkumų ir šio dokumento pagrindu sąmatininko V. A. sudaryta lokaline sąmata dėl trūkumų taisymo išlaidų dydžio - 19 404,84 Eur, atitinkamai ieškinys dalyje dėl 24 889,93 Eur nuostolių, patirtų dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, tenkintinas 19 404,84 Eur dalyje, kitoje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Be atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, ieškovas taip pareiškė reikalavimą dėl 1 396,18 išlaidų, patirtų iki kreipimosi į teismą priteisimo. Minėtas išlaidas sudaro 254,10 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 600 Eur už advokato pagalbą, surašant 2017 m. lapkričio 24  d. pretenziją, 2018 m. vasario 6 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą, bendravimą su antstoliais ir konsultacijų teikimą bei 542,08 Eur už ginčo pastato būklės įvertinimą ir Apžiūros akto surašymą (p.p. t. I, l. 199-205, 235-237).

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nukentėjusio asmens patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad nei į paties ieškovo 2017 metų spalio mėnesį rašytas pretenzijas, nei į jo atstovo 2017 m. lapkričio 24 d. pretenziją, atsakovė nereagavo, konstatuotina, jog turimoms materialinėms subjektinėms teisėms į  nuostolių atlyginimą įgyvendinti buvo būtinas kvalifikuoto teisininko ir statybų specialisto pagalbos pasitelkimas ir tarpininkavimas, todėl ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos, faktinių aplinkybių konstatavimo ir nuostolių įvertinimo išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktuose numatytus reikalavimus. Ieškinys šioje dalyje tenkintas pilnai.

Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 20 801,02 Eur nuostolių (19 404,84 + 1 396,18).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tačiau jų taikymo mastas mažintinas iki 20 801,02 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies abiem šalims priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistų sumų, ieškovui nuo bylos iškėlime teisme 2018 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovei nuo priešieškinio priėmimo dienos 2019 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsnių 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo atstovas prašė įvertinti atsakovės elgesį, kuomet pastaroji paskyrus teismo ekspertizę ir nesutikdama su ekspertams užduotais klausimais, vėliau su užstato dydžiu, prašymo dėl ekspertizės atlikimo nepalaikė, ir nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, nes atsisakymas nuo teismo ekspertizės byloje skyrimo gali įtakoti byloje priimtą sprendimą, šalies reikalavimų tenkinimą ar atmetimą, nesant pakankamai įrodymų jiems pagrįsti ar priešingos šalies argumentams paneigti, tačiau tai neįtakojo nagrinėjamu atveju papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

Patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Vertinant, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų už jos reikalavimų visišką patenkinamą ir 50 procentų už priešingos šalies reikalavimų visišką atmetimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 61,95 procentai (39,57 procentai nuo patenkintų reikalavimų + 22,38 procentai nuo atsakovės atmestų reikalavimų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo 38,05 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų (27,62 procentai patenkintų priešieškinio reikalavimų + 10,43 procentai atmestų ieškovo reikalavimų).

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 5 490,39 Eur bylinėjimosi išlaidas: 678,50 Eur žyminio mokesčio, 4 540 Eur advokato pagalbos išlaidų surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu (p.p. t. V, l. 122, 124, 198; t. VIII l. 89, 148; t. VIII 142), 29,69 Eur procesinių dokumentų spausdinimo ir skanavimo išlaidų (p.p. t. V. 126-127) ir 242,20 Eur išlaidų, susijusių su liudytojo S. M. atvykimu į teismą liudyti.

Atsakovė byloje patyrė 4 775,24 Eur bylinėjimosi išlaidų: 510 Eur žyminio mokesčio, 4 023 Eur advokato pagalbos išlaidų (p.p. t. VI l. 67-70, t. VIII l. 79, 2020 m. gegužės 15 d. prašymas), 242,24 Eur išlaidų, susijusių su liudytojo S. M. atvykimu į teismą liudyti.

Kartu pažymėtina, jog atsakovė prie advokato išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų kartu pateikė tris mokėjimo pavedimus atliktus UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 700 Eur, 750 Eur, 970 Eur (t. VIII, l. 81-83), tačiau šių išlaidų niekaip nepagrindė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant šią konkrečią bylą, todėl teismas dėl šių išlaidų priteisimo nepasisako.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovui iš atsakovės priteistina 3 401,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 1 816,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 47,60 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Pagal aukščiau nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką valstybės naudai iš atsakovės priteistina 29,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (61,95 procentai nuo visumos), iš ieškovo – 18,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (38,05 procentai nuo visumos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Kupolas“, juridinio asmens kodas 221468310, 20 801,02 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus vieną eurą ir 2 euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 401,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus vieną eurą ir 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei UAB „Kupolas“, juridinio asmens kodas 221468310, iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 529,89 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 89 euro centus) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 816,98 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,11 Eur (aštuoniolika eurų ir 11 euro centų), o iš atsakovės UAB „Kupolas“, juridinio asmens kodas 221468310, 29,49 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 49 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės UAB „Kupolas“, juridinio asmens kodas 221468310, turto arešto mastą, sumažinant jį nuo 26 286,11 Eur iki 20 801,02 Eur (dvidešimties tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro ir 2 euro centų) ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok