Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-983-253/2011
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-11365-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)

30.9.2; 121.21; 129.19.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei A. R. Ž., R. N., A. Š. ir R. B. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti pastatą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo R. B. nuosavybe; pripažinti negaliojančiu vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 antstolės A. R. Ž. sudarytą turto pardavimo iš varžytinių aktą, pagal kurį atsakovui R. N. buvo parduotas pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 antstolės A. R. Ž. sudarytą perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį, neįvykus 1,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinėms, šį turtą už 16 000 Lt perdavė atsakovui (išieškotojui) A. Š.; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės bei atsakovo R. B. nuosavybėn pastatą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisti jai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė A. R. Ž., atliekant išieškojimą iš ieškovės sutuoktinio vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08, realizavo skolininkui nepriklausantį turtą ir pažeidė ieškovės teises, kadangi pastatas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytas ieškovės ir atsakovo R. B. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu.
Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovę N. B. pripažinti bendraskole (solidaria skolininke) su atsakovu (skolininku) sutuoktiniu R. B. vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 dėl skolos išieškojimo atsakovo A. Š. naudai, o santuokoje įgytą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisti iš ieškovės jo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasirašant vekselį dalyvavo ir R. B. sutuoktinė ieškovė N. B., jokių prieštaravimų dėl pačios skolos ir įsipareigojimo ją grąžinti ieškovė neteikė. Be to, nurodė, kad ieškovės skundžiamų turto pardavimo iš varžytinių aktų teisėtumą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-22 nutartimi.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad turtas, kurio pardavimą iš varžytynių bei turtas, kurio perdavimą išieškotojui ginčija ieškovė N. B., viešame registre įregistruotas tik atsakovo R. B. vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra, o ieškovė ir atsakovas R. B. antstolei nepateikė jokios informacijos apie tai, kad minėtas turtas viešame registre išviešintas neteisingai, įstatymų nustatyta tvarka neskundė antstolės veiksmų. Teismas vertino, kad tokiais savo veiksmais sutuoktiniai patvirtino, kad nekelia ginčo dėl viešojo registro duomenų teisingumo. Teismas nustatė, kad turto 2009-05-27 pardavimo iš varžytinių aktas yra teisėtas, turtas parduotas iš varžytinių nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas taip pat konstatavo, jog išieškotojui A. Š. 2010-03-03 turto perdavimo aktu perduotas žemės sklypas buvo perduotas nepažeidžiant įstatymo normų. Teismas ieškovės ieškinį dėl varžytinių akto bei turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, paduotą daugiau nei 14 mėn. po varžytinių bei beveik pusei metų po turto perdavimo išieškotojui, vertintino kaip nesąžiningą elgesį, neatitinkantį bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais standartų bei veikiantį prieš greitą teismo sprendimo įvykdymą. Atmesdamas A. Š. priešieškinį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovo R. B. prievolės bendrumo prezumpcija nėra paneigta, ir yra galiojanti, todėl atsakovas A. Š. neturi procesinės pareigos įrodinėti galiojančią prezumpciją.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantės teigimu, visos skolos, kurių pagrindu buvo atliekamas išieškojimas, susidarė išimtinai dėl jos sutuoktinio veiklos. Apeliantė nurodo, kad antstolė realizavo skolininkui nepriklausantį turtą ir antstolei pardavus pastatą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei perdavus varžytinėse neparduotą turtą, 1,9 ha, esantį (duomenys neskelbtini), buvo grubiai pažeistos jos nuosavybės teisės, nes šis turtas buvo įgytas apeliantei esant santuokoje su R. B..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą dėl 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo nagrinėję teismai įsiteisėjusiais sprendimais nustatė, kad šis aktas yra teisėtas ir nuosavybės teisė į patalpą-garažą buvo įgyta pagrįstai. Pažymi, kad ieškovė per įstatymo nustatytus terminus antstolės veiksmų neskundė į bylą neteikė duomenų apie turto teisinį statusą, turto išviešinimo registre teisingumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su turto išviešinimu viešajame registre bei ieškovės veiksmais, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliaciniu skundu skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo A. Š. priešieškinis neskundžiama apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako. Apeliantė nurodo, kad pareikštu ieškiniu reiškia prieštaravimą ir iš esmės siekia, kad jos nuosavybėn būtų grąžintas turtas, kuris jai priklauso ir buvo antstolės parduotas ir perduotas išieškotojui.
Įstatymas numato, kad sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). LR CK 3.88 str. 3 d. numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Iš vykdomojoje byloje Nr. 75/08/00362 byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad viešajame registre nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – pastatą (duomenys neskelbtini) bei 1,9 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas tik vienam iš sutuoktinių – R. B., taip pat nepateikta informacija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (v. b. t. 1, b. l. 62-64, 92-97). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją ir neatlieka teises nustatančios funkcijos. Įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad turtui esant įregistruotam viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu ir nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, toks turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (LR CK 3.88 str. 3 d.).
Apeliantės argumentas, kad antstolė realizavo skolininkui nepriklausantį turtą atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinio reikalavimais siekiama pripažinti negaliojančiais antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 sudarytą turto pardavimo iš varžytinių aktą, pagal kurį atsakovui R. N. buvo parduotas pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį, neįvykus 1,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinėms, šis turtas už 16 000 Lt perduotas atsakovui (išieškotojui) A. Š.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė, vykdomojoje byloje informuota apie minėto turto areštą bei varžytinių paskelbimą, antstolei neteikė jokios informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai ir šiais veiksmais patvirtino, kad nekelia ginčo dėl viešojo registro duomenų teisingumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-12 nutartimi konstatavo, kad 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytinių aktas yra teisėtas, turtas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Ši teismo nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-07 nutartimi, kuri taip pat palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad antstolė, turėdama pareigą remtis viešojo registro duomenimis, šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai ir pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktas teismo buvo patvirtintas teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išieškotojui A. Š. 2010-03-03 turto perdavimo aktu perduotas nepažeidžiant įstatymo normų. Iš vykdomosios bylos Nr. 75-00362/08 duomenų nustatyta, kad apie būsimas atsakovo R. B. nekilnojamojo turto varžytynes viešai paskelbta 2009-04-23 bei ieškovė informuota apie nekilnojamajam turtui taikytą areštą (v. b. t. 1, b. l. 136-138), tačiau nei areštavus turtą, nei paskelbus apie turto varžytines ieškovė antstoliui neteikė informacijos apie tai, kad viešame registre išviešinti neteisingi ieškovės nurodomo nekilnojamojo turto savininko duomenys. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išieškotojui A. Š. turto perdavimo aktu perduotas 2010-03-03. Nustatyta, kad ieškovė tik 2010-07-03 antstolei pateikė pareiškimą, jog santuokoje įgytą turtą laiko šeimos turtu, įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (v. b. t. 5, b. l. 39). Pažymėtina, kad ieškovė, būdama atsakinga už teisingą nekilnojamojo turto nuosavybės teisės išviešinimą bei turėdama galimybę laiku tai padaryti, neteikė antstolei oficialios informacijos apie tai, kad turtas viešajame registre išviešintas neteisingai bei nesikreipė į registro įstaigą dėl duomenų patikslinimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės elgesį vertintino kaip nesąžiningą ir neatitinkantį bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais principų. Kadangi antstolės areštuotas turtas viešame registre buvo išviešintas tik ieškovės sutuoktinio atsakovo R. B. vardu, neatsižvelgiant į LR CK 3.88 str. 3 d. bendros jungtinės nuosavybės išviešinimo reikalavimus, tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, turėjo pakankamą pagrindą remtis LR CK 3.88 str. 3 d. numatyta asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpcija. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2010-03-03 turto perdavimo išieškotojui aktą.
Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovės nurodytas nekilnojamasis turtas kitiems asmenims yra perleistas teisėtai ir nėra pagrindo taikyti restituciją, t. y. nesant teisinio pagrindo tenkinti kitus susijusius ieškovės ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto teisinio statuso prašomų pripažinti negaliojančiais antstolės 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytinių bei 2010-03-03 turto perdavimo išieškotojui aktų priėmimo metu.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis