Civilinė byla Nr. e2-1809-631/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30019-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovui V. J., jo ir trečiojo asmens O. J. atstovui advokatui Šarūnui Vegiui, atsakovo atstovams S. N. ir R. K., trečiojo asmens 534-osios DNSB atstovams I. B., advokatui Tomui Jurgelioniui viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys O. J. ir 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė), prašydamas panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytą savavališką statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018; panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016; panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00190905-00020 pašalinti savavališkos statybos padarinius; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su atsakovės priimtais sprendimais, nes jo atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba. Teigia, kad buvo pakeista sena neveikianti šildymo (kondicionavimo) sistema, kuri buvo įrengta iki ieškovui įsigyjant butą, todėl tam, kad būtų pašalinta pro stogą besiskverbiančios drėgmės ir vandens padariniai, reikėjo keisti seną sistemą. Teigia, kad jokios kitos techninės galimybės šildyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, kaip tik kondicionieriais. Buto šildymas yra gyvybiškai reikalingas jame gyvenantiems žmonėms, įskaitant nepilnamečius vaikus. Ieškovas paaiškino, kad gyvenamajame bute yra atlikęs dvi ekspertizes, antstolio pagalba konstatavęs faktines aplinkybes, taip pat nuolat raštu ir žodžiu prašęs namo bendrijos spręsti problemą dėl stogo tvarkymo, tačiau situacija nebuvo išspręsta. Teigia, kad daugiabučio namo bendrijos valdymo organams piktybiškai nesprendžiant situacijos ir į ieškovo butą besiskverbiant vandeniui, ypač po lietaus, yra būtina drėgmę išdžiovinti, taip pat yra būtinas patalpos šildymas, kuris įmanomas tik kondicionieriaus pagalba. Pažymėjo, kad dėl stichijos padarytos žalos, jam buvo išmokėta draudimo išmoka, nes buvo apgadintas butas ir jame esantis turtas. Atsakovė priimtų sprendimų neargumentavo jokiais įrodymais ar motyvais ir neteisėtą statybą konstatavo visiškai nemotyvuojant ir neįvardijant sprendimą pagrindžiančių dokumentų. Mano, kad priimti sprendimai yra neproporcingi, nes įpareigojimas pašalinti šildymo prietaisus ieškovą ir jo šeimą paliktų be šilumos šaltinio, sukeliant pavojų jų sveikatai. Ieškovo teigimu, atsakovė neatsižvelgė į individualias aplinkybes, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), nesant alternatyvios šildymo sistemos, didelė dalis butų šildomi kondicionieriais, kurie įrengti ta pačia tvarka kaip ir ieškovo bute. Nurodė, kad atsakovės priimtas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra perteklinis ir priimtas visiškai neišanalizavus individualios ieškovo buto situacijos (el. b. l. 1–5, t. I).
Atsakovė pateikė teismui 2019 m. lapkričio 11 d. atsiliepimą, kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo gautas 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos skundas dėl daugiabučiame name pakeistos šildymo sistemos, t. y. vietoje buvusio elektrinio šildymo savavališkai įrengtos oras-vanduo šildymo sistemos, kuri galimai gadina namo stogo konstrukciją. Paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šildomas elektros prietaisais, taip pat yra įregistruotas vietinis centrinis šildymas. Savavališkos statybos aktas nėra individualus administracinis aktas. Jame yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Mano, kad pats savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Pažymėjo, kad teisines pasekmes ieškovui sukelia privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teigia, kad turi būti išduotas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nurodė, kad ieškovo pateiktuose eksperto R. S. atlikto daugiabučio gyvenamojo namo techninio vertinimo išvadose nėra nurodyta, kad eksperto nustatytai stogo būklei įtakos turėjo sena kondicionavimo sistema, o pateiktuose pasiūlymuose dėl stogo konstrukcijų sutvarkymo nėra nurodyta, kad ant stogo turi būti keičiami/įrengiami ginčo kondicionieriai. Pažymėjo, kad namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl prieš pradedant vykdyti kondicionierių įrengimo ant bendrojo namo stogo rekonstrukcijos darbus, reikalinga gauti daugumos namo bendrasavininkų pritarimą. Mano, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų argumentų, kad į butą besiskverbiant vandeniui nuo stogo, patalpos išdžiovinimas ir šildymas yra realiai įmanomas tik ant stogo įrengtų kondicionierių pagalba. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad buvo pakeista sena kondicionavimo sistema. Paaiškino, kad remiantis ieškovo pateikta eksperto R. S. 2016 m. spalio 7 d. atliktu stogo techniniu vertinimu ir fotofiksacijos nuotrauka, matyti, kad kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo 2016 metais nebuvo, nors 2017 m. sausio 24 d. įrangos/atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdyti senos kondicionieriaus sistemos demontavimo darbai. Pažymėjo, kad buvo patikrinta gyvenamojo namo nuotrauka, fiksuota 2012 m. „Google“ žemėlapyje, pagal kurią kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo nebuvo. Nustačius, kad ieškovo atliktam gyvenamojo namo paprastam remontui reikalingas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, o jo nesant ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo remontas buvo atliktas avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, mano, kad ieškovui pagrįstai buvo surašyti ginčijami administraciniai aktai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, todėl atsakovės įgaliojimai dėl administracinių aktų surašymo ieškovui yra griežtai reglamentuojami įstatymo. Aplinkybė, jog ne kartą buvo kreiptasi į daugiabučio namo bendriją dėl gyvenamojo namo stogo remonto būtinybės, nepaneigia atsakovės savavališkos statybos aktu nustatytų faktinių aplinkybių ir to, kad neturint statybą leidžiančio dokumento ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo buvo sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai. Ieškovas nenurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Nenurodė duomenų, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems aktams prieštarauja ar pažeidžia atsakovės priimti sprendimai. Neįrodė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų sprendimų. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad priimtas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų užkerta kelią remontuoti dėl daugiabučio namo pastato bendrijos neveikimo atsiradusius padarinius. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, savavališkos statybos atveju privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų yra surašomas iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, o įstatymas nenumato išimčių, kad toks nurodymas neturėtų būti surašytas. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktu, atsakovė jau buvo nustačiusi, kad skundžiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymas yra įvykdytas, todėl jo panaikinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių (el. b. l. 85–91, t. I).
Trečiasis asmuo O. J. pateikė teismui 2019 m. spalio 24 d. atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad daugiabučio namo bendrijos valdymo organai nevykdo savo pareigų prižiūrėti namo stogo būklę, todėl į gyvenamąsias patalpas nuolat skverbiasi vanduo ir drėgmė, kurią būtina šalinti norint gyventi bute (el. b. l. 81–82, t. I).
Trečiasis asmuo 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su atsakovės išdėstytais argumentais dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018, todėl teismas ieškinio šioje dalyje neturėtų tenkinti. Mano, kad ieškovas ieškinyje išdėstytus argumentų dėl senos kondicionavimo sistemos pakeitimo į naują sistemą nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad ieškovas, įsigijęs butą, ginčo įrenginius neteisėtai sumontavo 2016 m. pabaigoje, nesuderinęs su bendrija ir namo gyventojais, tačiau tikėtinai dėl nekokybiškai atliktų darbų į butą patekdavo vanduo. Teigia, kad dėl šių aplinkybių ieškovas ir kelia pretenzijas daugiabučio namo bendrijai pareikštame ieškinyje. Pažymėjo, kad iki 2016 m. ant namo stogo nebuvo įrengta jokių įrenginių. Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktas 2016 m. specialisto R. S. parengtas šlaitinio stogo techninis įvertinimas. Pateikto techninio įvertinimo 5 puslapyje nurodyta, kad namo šlaitinį stogą vizualiai apžiūrėjo įvertinimą surašęs specialistas, tačiau nė vienoje techninio įvertinimo dalyje nėra nurodyta, kad ant namo stogo buvo sumontuotos sistemos „oras-vanduo“. Atkreipė dėmesį, kad pagal darytas specialisto foto nuotraukas taip pat nėra užfiksuota įrengtų šildymo sistemų. Nurodė, kad ieškovo bute, kaip ir visuose kituose butuose, šildymas užtikrinamas elektra. Tai, kad ieškovas savavališkai įrengė kondicionavimo sistemą ant stogo, vertintina kaip ieškovo rizikos prisiėmimas su visomis iš to galinčiomis atsirasti pasekmėmis, o taip pat stogo sugadinimu, jo techninių charakteristikų praradimu ir pan. trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas tik 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė bendrijai prašymą, kuriuo prašė duoti sutikimą įsirengti šildymo ir vėsinimo sistemą pagal G. J. parengtą paprasto remonto aprašą Nr. LA123-6-PRA-ŠVOK, t. y. tą patį projektą, kurį ieškovas pateikė teismui kartu su 2020 m. sausio 20 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Pažymėjo, kad ieškovas bendrijai pateikė šį prašymą jau po to, kai atsakovas surašė jam privalomus nurodymus bei po to, kai pats ieškovas pateikė teismui ieškinį. 2016 m. ieškovas atlikęs remonto darbus ant stogo, juos atliko be konkretaus projekto, darbai atlikti be bendrasavininkų ir namo bendrijos sutikimo, o pats ieškovas 2019 m. lapkričio 7 d. raštu pripažįsta padarytus teisės pažeidimus, bandydamas juos taisyti (el. b. l. 186–193, t. I).
Vykusių teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Advokatas papildomai pažymėjo, kad remonto darbų atlikimas buvo sąlygotas susidariusios situacijos ir neišvengiamo poreikio spręsti būtinus ieškovui priklausančio turto priežiūros klausimus, t. y. šalinti stichinės nelaimės (lietaus) padarinius ir mažinti grėsmę dėl avarijos kilimo. Mano, kad atsakovė tinkamai nesiaiškino situacijos, nes neapžiūrėjo patalpų iš vidaus (nesilankė bute), tą padarė tik iš išorės. Teigia, kad nepagrįstai buvo remtasi valstybės įmonės Registrų centro duomenimis dėl patalpų šildymo, nes jie yra neteisingi ir neatitinka faktinės situacijos. Ieškovo įsitikinimu, tam, kad būtų atliktas paprastasis remontas, keičiant senas sistemas į naujas, jokie leidimai nėra reikalingi.
Atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas taip ir nenurodė, kokių teisės aktuose nustatytų procedūrų, atliekant patikrinimą, atsakovė neatliko ar atlikdama pažeidė. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo nuostatose numatyta, kad paprastiems remonto darbams atlikti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, darbų projektas ir daugiabučio namo gyventojų sutikimas, tačiau ieškovas tokių dokumentų neturėjo. Pažymėjo, kad paties ieškovo pateiktuose ir eksperto atliktuose namo stogo techniniuose įvertinimuose nėra nurodyta, kad siekiant išspręsti esamą problemą dėl vandens kaupimosi būtina pastatyti kondicionierius. Atstovas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, jog buvo keičiama sena šildymo sistema į naują, nurodė, kad ir senai sistemai įrengiant buvo reikalingas leidimas, kurio ieškovas taip pat negalėjo pateikti.
Trečiojo asmens 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Advokatas papildomai pažymėjo, kad civilinėje byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo išdėstytus argumentus dėl senų šildymo sistemų ant namo stogo buvimo. Pažymėjo, kad gyvenamasis pastatas buvo apžiūrėtas dviejų institucijų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės, tačiau nė viena iš jų nenustatė, kad pastatas yra avarinės būklės.
Ieškinys atmetamas.
Iš šalių, jų atstovų žodinių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 metais specialistas R. S. atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengto šlaitinio stogo techninį įvertinimą. Padarė išvadą, kad pastato stogai neatitinka norminių reikalavimų, yra neprižiūrėti, namo šlaitinėje stogo konstrukcijoje neįrengtas natūralus stogo konstrukcijos vėdinimas, įrenginėjant stogo lietaus sistemą buvo pažeisti pagrindiniai šlaitinių stogo technologiniai įrengimo principai ir kt. Siūlė sutvarkyti šlaitinių stogo vėdinimą, pakeisti, perkloti šilumos izoliaciją, sutvarkyti stogelius, perdaryti židinių kaminus (el. b. l. 22–46, t. I).
Ieškovas 2016 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į 534-oji daugiabučio namo savininkų bendriją, prašydamas imtis priemonių pastato stogo konstrukcijos avarinei būklei šalinti (el. b. l. 69, t. I). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. vasario 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9) nustatė, kad namo stogo konstrukcija galimai neatitinka šlaitinių stogų konstrukcinių reikalavimų ir įpareigojo 534-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją atlikti akte nurodytų defektų remontą (el. b. l. 72–73, t. I). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. A51-63042/18(3.3.10.2-U) nustatė, kad bendrija nepašalino anksčiau nustatytų defektų, nes į daugiabučio namo butą Nr. 6 patenka vanduo ir įpareigojo bendriją patikrinti bendrojo naudojimo konstrukcijų, besiribojančių su namu, techninę būklę bei nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti (el. b. l. 20–21, t. I).
2018 m. specialistas R. S. pakartotinai atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto šlaitinio stogo techninį įvertinimą. Specialistas nustatė iš esmės tuos pačius trūkumus kaip ir 2016 m. techniniame įvertinime. Papildomai nurodė, kad didėja grėsmė stogo būklei tapti avarine bei pasiūlė iš esmės tuos pačius sprendimo variantus kaip ir 2016 m. techniniame įvertinime (el. b. l. 50–68, t. I). 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas išsiuntė 534-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai pakartotinį reikalavimą, kuriuo prašė suorganizuoti namo savininkų bendrijos susirinkimą ir spręsti klausimus dėl stogo remonto darbų (el. b. l. 70–71, t. I).
Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2018 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įspėti ieškovą dėl nekokybiškai veikiančių įrenginių ant namo stogo bei prašydama atkreipti dėmesį dėl savavališkų statybos darbų (el. b. l. 106, t. I). Atsakovė persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri raštu Nr. A51-/19(3.3.2.26E-UK nustatė, kad ieškovas įrengė įrenginius neturint statybos leidimo atlikti šildymo sistemos keitimo darbus (el. b. l. 108–137, 142–144, t. I).
Atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo, virš buto Nr. 6, sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai (el. b. l. 7–9, 145–146, t. I).
2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016, kuriuo įpareigojo nevykdyti jokių gyvenamosios paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų, išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius (el. b. l. 10–13, 153–155, t. I).
2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė taip pat priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190905-00020, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo virš buto Nr. 6 sumontuotus du kondicionierių išorinius įrenginius (el. b. l. 14–15, 156–158, t. I).
2019 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-00-190923-00025 konstatuota, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 yra įvykdytas (el. b. l. 159–161, t. I).
Civilinėje byloje 2020 m. vasario 10 d. ieškovas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog 2019 m. lapkričio 7 d. teikė 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai prašymą duoti sutikimą pagal teikiamą projektą. Nurodė, kad UAB „Inžinerinė infrastruktūra“ inžinierius G. J. parengė paprastojo remonto aprašą Nr. LA123-6-PRA-ŠVOK pagal kurį numatyta, ieškovo bute įrengti šildymo ir vėsinimo sistemos įrenginius. Prašė ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 27 d. duoti rašytinį sutikimą dėl minėtų darbų atlikimo (el. b. apyrašo b. l. 24–25). 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. lapkričio 25 d. raštu atsisakė suteikti sutikimą (el. b. apyrašo b. l. 26–28).
Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytus žodinius paaiškinimus, matyti, kad į ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), patenka drėgmė galimai dėl netinkamai įrengto namo stogo bei savalaikio namo stogo remonto darbų neatlikimo ar papildomų įrengtų konstrukcijų ant stogo. Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje nagrinėja ieškovo pareikštus reikalavimus dėl atsakovės priimtų privalomųjų nurodymų panaikinimo, todėl sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės pasisakoma dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už pareikšto ieškinio ribų.
Ieškovas teigia, kad atsakovė skundžiamus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus priėmė neįsigilinusi į susiklosčiusias aplinkybes. Mano, kad ieškovo atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba, nes buvo pakeista sena, neveikianti šildymo sistema. Teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais ieškovo argumentais.
Remiantis paties ieškovo pateiktu 2016 m. specialisto R. S. atlikto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto šlaitinio stogo techninio įvertinimu, iš jo 19 puslapio matyti, kad 2016 m. senų ir keistinų kondicionierių ant namo stogo nėra (el. b. l. 40, t. I). Pagal atsakovės pateiktą 2012 m. Google žemėlapyje fiksuotą foto nuotrauką, kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo įrengta nebuvo (el. b. l. 103, t. I). Tai, kad ant gyvenamojo namo stogo anksčiau nebuvo įrengti kondicionieriai, patvirtina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. 4, gyventojai rašytiniais paaiškinimais ir 2016 m. rudenį stogo remontą atlikęs darbininkas (el. b. l. 135–137, t. I). Darytina išvada, kad ant namo stogo ties 6 butu jokia sena šildymo sistema nebuvo keista, o būtent ieškovas įrengė naujai du kondicionierius ant bendro naudojimo daugiabučio gyvenamojo namo stogo (el. b. l. 107, t. I).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.
Vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą išduodamas aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Remiantis minėta nuostata, darytina išvada, kad norint atlikti statinio paprastąjį remontą yra reikalingas leidimas, kurį turi teisę išduoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, t. y. atsakovė. Duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu dėl leidimo išdavimo civilinėje byloje nėra.
Minėtoje nuostatoje yra numatyta išimtis, leidžianti atlikti statinio paprastąjį remontą be iš anksto gauto leidimo, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
SĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, nustato statinio avarinės būklės nustatymo, statinio avarijos, įvykusios pastatų ir kitų statinių statybos arba naudojimo metu, tyrimo ir likvidavimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis minėto reglamento 13 punktu, statinio naudotojas, vykdydamas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai (17 punktas). Požymiai, pagal kuriuos yra nustatoma statinio avarinė būklė yra nurodyta Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede.
2018 m. specialisto R. S. pakartotinai atlikto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. 6 įrengto šlaitinio stogo techninio įvertinimo išvadose nurodyta, kad nepašalinus visų specialisto nustatytų defektų, stogo būklei didėja grėsmė tapti avarinei.
Pažymėtina, kad nė vienoje ieškovo pateiktoje namo stogo techninio įvertinimo išvadoje ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. vasario 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9) nėra konstatuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklė būtų avarinė ar dėl įvykusios stichinės nelaimės yra būtinybė nedelsiant atlikti paprastąjį statinio remontą. Ieškovas taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti gyvenamojo namo stogą avariniu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede nustatytus kriterijus.
Civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų išimčių buvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, laikytina, kad ieškovas atliko statinio paprastąjį remontą nesant išankstinio atsakovės leidimo tokiam remontui atlikti.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai 2019 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-190904-00018 konstatavo, kad ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo, virš buto Nr. 6, sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai neturint statybą leidžiančio dokumento. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190905-00020.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtas nuostatas, ieškovas, prieš kreipdamasis dėl leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą, turėjo kreiptis į daugiabučio namo gyventojus ir 534-oji daugiabučio namo savininkų bendriją dėl sutikimo gavimo atlikti bendro naudojimo gyvenamojo namo stogo paprastąjį remontą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas dėl leidimo gavimo būtų kreipęsis į minėtus asmenis. Ieškovas pateikė teismui 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą Nr. 1, teiktą 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl sutikimo gavimo, tačiau šis prašymas buvo pateiktas jau pastačius du kondicionierius ant gyvenamojo namo stogo ir po atsakovės priimtų ginčijamų sprendimų.
Teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pašalinus įrengtus kondicionierius nėra jokios kitos galimybės šildyti gyvenamąjį butą. Remiantis 2018 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šildomas elektros prietaisais (el. b. l. 150–151, t. I). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šie duomenys yra neteisingi. Teismas atmeta tokius ieškovo argumentus. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl neteisingų duomenų ištaisymo, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti oficialiais duomenimis, susijusiais su ginčo pastato techninėmis savybėmis.
Ieškovas taip pat mano, kad atsakovės priimtas 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-0001 yra perteklinis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Pagal minėtą nuostatą, skundžiamas privalomasis nurodymas galioja iki tol, kol ieškovas įvykdys atsakovės privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad atsakovė atliko patikrinimą dėl šio nurodymo laikymosi ir 2019 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-00-190923-00025 konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 yra įvykdytas. Atsižvelgus į tai, ieškovo išdėstyti argumentai dėl skundžiamo privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikino atmestini.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl prašomi panaikinti privalomieji nurodymai laikytini individualiais administracinis aktais, kuriems taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos.
Remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomi panaikinti privalomieji nurodymai savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl ieškovo reikalavimai dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 75 Eur žyminį mokestį ir 792,55 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 867,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 78, t. I; 36, t. II; el. b. apyrašo b. l. 65–68). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Atsakovė 2020 m. liepos 1 d. pateiktu prašymu prašo priteisti iš ieškovo 16,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už sunaudotą kurą atvykstant iki Vilniaus miesto apylinkės teismo (el. b. l. 40–41, t. II; el. b. apyrašo b. l. 70). Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, todėl atsakovės prašymas tenkintinas.
Trečiasis asmuo 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2020 m. kovo 11 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovo 1600 Eur už suteiktas teisines paslaugas (el. b. l. 1, t. II; el. b. apyrašo b. l. 45–48).
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Sprendimo šioje byloje rezultatas turės įtakos 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos teisėms ir pareigoms, nes bus išmontuoti du kondicionieriai, pastatyti ant bendro naudojimo patalpų, kurias prižiūri bendrija, todėl šis asmuo pagrįstai buvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. Šioje byloje 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija siekė, kad ieškinys būtų atmestas ir palaikė atsakovės poziciją byloje. Taigi, atmetus ieškinį, skundžiamas sprendimas yra palankus trečiajam asmeniui. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimui Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-85-262/2018). Teismas trečiojo asmens prašomą priteisti sumą laiko nepagrįstai didele.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato ar (ir) advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Įvertinus tai, kad civilinės bylos apimtis nėra didelė, trečiojo asmens atsiliepimo parengimui ir atstovavimui teismo posėdyje nereikėjo specialių žinių, taip pat nebuvo sprendžiamas sudėtingas teisės aiškinimo klausimas, trečiojo asmens prašymas priteisti 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies, iš ieškovo priteisiant trečiojo asmens naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-270 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo V. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai 16,17 Eur (šešiolika eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens 534-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 224792680, naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė