Civilinė
byla Nr. 2-1431/2010
Procesinio
sprendimo kategorija:
116.5.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d.
nutarties, kuria nepatenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
civilinėje byloje Nr. 2-2664-585/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios
akcinės bendrovės „Congestum Group“ ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių
priteisimo, tretysis asmuo: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Plasmetos
langai“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas
BUAB „Congestum Group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 123 190 Lt
nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino –
priteisė ieškovui iš atsakovo 123 190 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo pateikė
atsiliepimus į ieškinį, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Kadangi atsakovui apie
teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, nebuvo gautas atsakovo
prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, esant ieškovo prašymui, teismas
priėmė sprendimą už akių. Teismas nustatė, kad ieškovo 2009 m. sausio 28 d.
kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog atsakovas paėmė sau ir su juo susijusiai
įmonei UAB „Plasmetos langai“ (atsakovas yra šios įmonės akcininkas ir vadovas)
123 190 Lt. Ieškovui 2009 m. kovo 9 d. nutartimi buvo iškelta bankroto
byla. Atsakovas, būdamas UAB „Congestum Group“ vadovu, žinojo apie įmonės
galimą nemokumą, tačiau nesilaikė CK 6.923 straipsnio 2 dalyje nurodyto
atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais. Atsakovas pasinaudojo turima
informacija apie sunkią UAB „Congestum Group“ finansinę padėtį, siekdamas
naudos sau, tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus,
netinkamai vykdė vadovo pareigas, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš
atsakovo 123 190 Lt nuostolių (CK 2.87 str. 7 d.).
Atsakovas
V. S. pateikė teismui
pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo už akių
peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos
nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko dėl nenumatytų
aplinkybių ir apie tai neturėjo realios galimybės informuoti teismą. Visų pirma,
apie paskirtą teismo posėdį 2010 m. kovo 22 d. 13.30 val. atsakovas realiai
nebuvo informuotas, nes teismo šaukimą asmeniškai nebuvo gavęs, o atsakovo
motina, gavusi teismo šaukimą, apie jį pamiršo pasakyti sūnui. Antra, nepaisant
to, 2010 m. kovo 22 d. atsakovas ryte savo reikalais vyko į Vilnių, kartu
planuodamas Vilniaus apygardos teisme pasidomėti bylos eiga, tačiau atsakovo
automobilis sugedo, be to, išsikrovė mobilus telefonas. Atvykus techninei
pagalbai, buvo nustatyta, kad automobilio remontas galimas tik dirbtuvėse.
Atsakovas prašyme nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, gali turėti įtakos
teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo V. S. pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių
peržiūrėjimo nepatenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas pranešimą sugedusio automobilio
remontą atlikusiai įmonei perdavė 2010 m. kovo 22 d. 08.15 val., kai teismo
posėdis turėjo įvykti tos pačios dienos 13.30 val., todėl atsakovas turėjo
daugiau kaip penkias valandas atvykti į teismo posėdį arba pranešti teismui,
kad dėl svarbių priežasčių į posėdį vėluoja. Atsakovas nepranešė teismui apie
įvykį ir teismas tai vertino kaip atsakovo didelį nerūpestingumą, parodantį
neatsakingą ir neigiamą atsakovo požiūrį į jo naudojimąsi procesinėmis teisėmis
ir pareigomis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teismas sprendimu už
akių sudarė galimybę ieškovui praturtėti. Atsakovas savo sprendimu, veikdamas
kaip ieškovo vienasmenis valdymo organas, nepagrįstai ir neteisėtai
privilegijavo du ieškovo kreditorius – save ir tretįjį asmenį, pasinaudojo
turima informacija apie gręsiantį ieškovo nemokumą savo interesais, ieškovo
vardu nuspręsdamas įvykdyti nemokumo būsenoje atsidūrusio ieškovo prievoles sau
ir glaudžiai su atsakovu susijusiam trečiajam asmeniui, padarė žalą ieškovui ir
kitiems ieškovo kreditoriams, o tokia žala turi būti atlyginta (CK 2.87 str. 7
d.). Patenkinus atsakovo pareiškimą vien dėl to, kad atsakovas nesutinka su
ieškiniu ir teismo priimtu sprendimu, būtų paneigtas civilinio proceso
operatyvumo principas, sąžiningos proceso šalies teisių sąskaita būti ginama
šalis, nevykdanti savo procesinių pareigų, o pats sprendimo už akių institutas
netektų prasmės.
Atskiruoju
skundu atsakovas V. S. prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismas išnagrinėjo bylą 2010 m. kovo 22 d. ir sprendimo už akių paskelbimą
atidėjo 2010 m. kovo 25 d., nors CPK 285 straipsnio 6 dalis tai draudžia
atidėti sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą. Tai yra absoliutus sprendimo
už akių negaliojimo pagrindas.
2.
Atsakovas 2010 m. kovo 22 d. 08.15 val. automobilio remontą atlikusiai įmonei
pristatė pranešimą, o ne automobilį. Techninė pagalba atvyko tik po 2,5 val.
Reikėjo laiko apžiūrėti automobilį ir nustatyti gedimo priežastį, po to
automobilį reikėjo transportuoti į remonto dirbtuves. Todėl nepagrįstas teismo
motyvas, kad atsakovas nuo 08.15 val. turėjo pakankamai laiko atvykti į teismo
posėdį.
3.
Teismas nepagrįstai netyrė atsakovo pareiškimo argumentų, kad apie 2010 m. kovo
22 d. 13.30 val. teismo posėdį ieškovas sužinojo tik 2010 m. kovo 22 d. vakare,
kai paskambino į teismą pasidomėti bylos eiga. Vėliau atsakovas sužinojo, kad
teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas jo motinai, kurį pamiršo šaukimą
perduoti sūnui.
4.
Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pareiškimo argumentų, kad į teismą su
ieškiniu kreipėsi BUAB „Congestum Group“ administratoriaus UAB „Valeksa“
tariamas įgaliotas asmuo M. R.,
kurio įgalinimai ir teisinis veiksnumas yra kritiški. Ieškovo bankroto
administratorius yra juridinis asmuo – UAB „Valeksa“, o ne fizinis asmuo.
Bankroto administratorius turėjo pateikti įrodymus, kas yra bankroto
administratoriaus vadovas ir koks konkrečiai asmuo yra paskirtas
administratoriaus įgaliotu atstovu.
5.
Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pareiškimo argumentų, kad jeigu teismas
būtų bent iš dalies vertinęs atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus,
akivaizdžiai būtų atmetęs ieškinį. Visų pirma, ieškovas siekia be teisinio
pagrindo nesąžiningai praturėti atsakovo sąskaita, todėl ieškinys yra
nepagrįstas. Antra, ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, todėl netinkamas
atsakovas turėjo būti pakeistas tinkamu atsakovu.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Civilinis procesas reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta
prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų
užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų
pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą,
teisės. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje
sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo
nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių
dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas
yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso
koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu
bylos išnagrinėjimu bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių
vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu
civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos
teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).
Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu
priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas. Atsakovas,
pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1)
aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo
priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2)
aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo,
kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo
sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai
pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti
bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas
atsiliepimas į ieškinį, svarbos.
Bylos
duomenimis, atsakovas V. S. buvo
pateikęs teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį (b. l. 48-48). Atsakovas
atsiliepime išdėstė nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė, ieškovui
nepateikus paruošiamųjų dokumentų, priimti sprendimą už akių. Atsakovui teismo šaukimas
apie 2010 m. kovo 22 d. 13.30 val. įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį buvo
išsiųstas atsakovo atsiliepime nurodytu adresu ir įteiktas atsakovo motinai (b.
l. 55). Atsakovui neatvykus į minėtą teismo posėdį, kai jam buvo tinkamai
pranešta apie posėdį, teismui negavus atsakovo prašymo nagrinėti bylą jam
nedalyvaujant, ieškovo prašymu teismas priėmė sprendimą už akių. Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas
turėjo pagrindą nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1
d.).
Dėl
aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki
teismo posėdžio priežasčių svarbumą (CPK 287 str. 2 d. 3 p.)
Teisėjų
kolegijos nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
nurodytos aplinkybės, susijusios su jo automobilio gedimu, nagrinėjamu atveju
neturi teisinės reikšmės. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. kovo 22 d. rytą
automobiliu vyko į Vilnių savo reikalais, o ne į minėtą teismo posėdį, nes
šaukimo į teismo posėdį asmeniškai nebuvo gavęs. Atsakovas po savo reikalų
sutvarkymo planavo atvykti į teismą pasidomėti bylos eiga. Atsakovo nurodomos
aplinkybės apie automobilio gedimą negalėjo įtakoti atsakovo atvykimo ar
neatvykimo į minėtą teismo posėdį vien dėl tos priežasties, kad atsakovas net neplanavo
vykti būtent į minėtą teismo posėdį. Tai, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta
apie teismo posėdžio laiką ir vietą, patvirtina atsakovui jo nurodytu adresu išsiųsto
teismo šaukimo įteikimo pažyma, iš kurios matyti, kad teismo šaukimas buvo
įteiktas atsakovo motinai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje,
dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių
šeimos narių. Toks įteikimas pagal CPK yra laikomas tinkamu. Atsakovas neneigia
tos aplinkybės, kad teismo šaukimas buvo įteiktas jo motinai, tačiau nurodo,
kad motina pamiršo pasakyti jam apie teismo šaukimą. Teisėjų kolegijos nuomone,
atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes žinodamas apie iškeltą
bylą ir teismui nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo kartu su juo
gyvena senyvo amžiaus motina, laiku nepasidomėjo, ar motina yra gavusi kokius
nors dokumentus iš teismo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė
CPK 287 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodytų aplinkybių.
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui
ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 4 p.)
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nutarimą, pažymi, kad analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę
reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (neatvykimo į teismo posėdį) pateisinančios
ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo
už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų
patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje
nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai
neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti
interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Jeigu
tokie įrodymai pateikiami, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teisėjų
kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinį pateikė BUAB „Congestum
Group“ administratoriaus UAB „Valeksa“ netinkamai įgaliotas asmuo M. R.. Iš Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties matyti, kad UAB „Congestum Group“ buvo iškelta
bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“ (b. l.
18-19). UAB „Valeksa“ direktorius 2009 m. kovo 17 d. įgaliojimu įgaliojo M. R. atstovauti teisme ir
pagal CPK 59 straipsnio nuostatas atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius
veiksmus, tame tarpe pareikšti ieškinį (b. l. 22).
Atsakovas
nurodo, kad UAB „Gongestum Group“ įsiskolinimas atsakovui buvo 14 248 Lt,
o trečiajam asmeniui – 108 942 Lt. Bankroto administratoriaus ginčijamais
mokėjimais UAB „Congestum Gruop“ likvidavo savo įsiskolinimą. Atsakovo nuomone,
ieškovas savo ieškiniu siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti atsakovo
argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje
pagrįstai nurodo, kad atsakovas savo sprendimu, veikdamas kaip ieškovo
vienasmenis valdymo organas, neteisėtai suteikė prioritetą dviem ieškovo
kreditoriams, t. y. sau ir trečiajam asmeniui, kuriuo direktoriumi ir akcininku
jis buvo, pasinaudojo turima informacija apie gręsiantį ieškovo nemokumą savo
interesais, tokiais veiksmais pažeidė savo, kaip juridinio asmens valdymo
organo nario, pareigas (CK 2.87 str.). Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį
juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis
pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje, privalo padarytą žalą atlyginti
juridiniam asmeniui visiškai.
Teisėjų
kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinys pareikštas ne tam
asmeniui, todėl netinkamas atsakovas turėjo būti pakeistas tinkamu atsakovu. Kadangi
bankroto administratoriaus ginčijamos sumos dalį (108 942 Lt) yra gavęs ne
atsakovas, o tretysis asmuo, atsakovo nuomone, administratorius šių pinigų
turėtų reikalauti iš trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto
administratorius kreipėsi į teismą CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y.
reikalaudamas juridinio asmens valdymo organo dalyvio veiksmais juridiniam
asmeniui padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad dalis
išmokėtų pinigų buvo panaudota atsakovo, kaip juridinio asmens vienasmenio
vadovo, asmeninėms reikmėms, o kita dalis išmokėta trečiajam asmeniui. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtina, jog
teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo
akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 284 str. 2 d. 4 p.).
Atsakovas
pagrįstai nurodo, kad sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti
atidėtas (CPK 285 str. 6 d.). Iš 2010 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo matyti,
kad teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010 m. kovo 25 d.
13.30 val. (b. l. 60-61). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas, atidėdamas sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą,
pažeidė procesinės teisės normas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad procesinės
teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui
panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta
byla (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtas
procesinės teisės normų pažeidimas nesutrukdė teismui teisingai išspręsti bylą ir
nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kaip teigia atsakovas.
Atsižvelgdama
į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis
yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame
skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
|
Teisėjos
|
Danutė Milašienė
|
|
|
|
|
|
Marytė Mitkuvienė
|
|
|
|
|
|
Nijolė Piškinaitė
|