Civilinė byla Nr. e2-1028-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00638-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gulana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gulana“.

2.       Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė VSDFV Vilniaus skyriui yra skolinga 5 213,66 Eur, kurių nepavyko atgauti taikant priverstinio išieškojimo veiksmus. Teigia, kad UAB „Gulana“ yra nemoki ir jai turėtų būti keliama bankroto byla.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Gulana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d., balandžio 2 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šiuose pranešimuose pareiškėjas nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 5 213,66 Eur skolą, taip pat įspėjo, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus skolos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas įrašė pastabą, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.

5.       Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad nebus sudaromas susitarimas dėl pagalbos, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad yra JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys, dėl kurių būtų galima netaikyti nuostatos siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos.

6.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, todėl atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       VSDFV Vilniaus skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Gulana“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas neįvertino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „Gulana“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones – nuolat teikė debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo mėn. jie liko neapmokėti; siuntė raštus ragindamas sumokėti įsiskolinimą geruoju; 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. vasario 24 d. siuntė raštus dėl skolos sumokėjimo ir dokumentų piniginių srautų patikrinimui pateikimo, tačiau skola nebuvo sumokėta, dokumentai patikrinimui nebuvo pateikti. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui.

7.2.                      Teismas neįvertino, kad UAB „Gulana“ nesikreipė dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, t. y. nesiėmė jokių veiksmų skolai padengti. Nuo 2019 m. spalio mėnesio UAB „Gulana“ apdraustųjų neturi, veiklos nevykdo.

7.3.                      UAB „Gulana“ valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė balansą tik už 2017 m., nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos viešajam registrui pateikti finansinius ir kt. įmonės dokumentus. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ 2020 m. balandžio 27 d. duomenimis UAB „Gulana“ nuosavybės teise registruotino nekilnojamo ir kilnojamojo turto neturi.

7.4.                      Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisminio bankroto procedūra UAB „Gulana“ negalima, kadangi iš bendrovės turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Teismas nevertino, ar susitarimo dėl įsiskolinimo atidėjimo norėtų (nenorėtų) atsakovė UAB „Gulana“. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovei UAB „Gulana“ turi būti keliama bankroto byla, nes prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. balandžio 2 d. siųsdamas bendrovei pranešimą Nr. (8.1E) DV_S-21135 dėl bankroto bylos inicijavimo kartu nurodė, kad „susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas“, taip įvykdydamas JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą.

7.5.                      Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne) mokumą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos teismas tinkamai neįvykdė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui neįvykdymą, atsisakė priimti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Gulana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

12.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pranešimas skolininkui išsiųstas 2020 m. balandžio 2 d., o pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo gautas 2020 m. gegužės 5 d., galiojant JANĮ, todėl taikytinos šio įstatymo nuostatos.

13.       Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

14.       Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

15.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, konstatavęs, kad pareiškėjas neįvykdė JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui. Tačiau pareiškėjas mano priešingai, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. balandžio 2 d. siųsdamas bendrovei pranešimą Nr. (8.1E) DV_S-21135 dėl bankroto bylos inicijavimo ir kartu nurodydamas, kad „susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas“, taip įvykdė JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatęs vien formalų pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei neatitikimą JANĮ nuostatoms, t. y. pranešime nepasiūlius sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tuo tarpu, nurodymą, kad „susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas“ laikė netinkamu JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui įvykdymu.

17.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. balandžio 2 d. pranešimas Nr. (8.1E) DV_S-21135 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 2 d., dar anksčiau VSDFV Vilniaus skyrius siuntė atsakovei raginimus susimokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė niekaip nereagavo į pranešimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir siųstus raštus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės lemia, jog nors pareiškėjo atsakovei išsiųsto pranešimo formaliai negalime laikyti atitinkančiu JANĮ 9 straipsnio reikalavimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamu pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismas neturėjo.

18.       JANĮ įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., o tai reiškia, jog pranešimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo surašytas ir išsiųstas, praėjus vos keliems mėnesiams po naujojo įstatymo įsigaliojimo. Atsakovė nepateikė jokios pozicijos dėl jai išsiųsto pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įskaitant pageidavimus sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame kontekste griežtas JANĮ 9 straipsnio taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais.

19.       Nagrinėjamu atveju protinga ir tikslinga būtų tokį pareiškimą priimti ir, jau išsprendus šio pareiškimo priėmimo klausimą, sudaryti atsakovei galimybę išreikšti savo poziciją tiek dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tiek dėl JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų galimybių išvengti teisminio bankroto proceso, t. y. susitarimo dėl pagalbos sudarymo arba sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo. Atitinkamai, įvertinus atsakovės poziciją, turėtų būti sprendžiama dėl tolimesnės teisminio bankroto proceso eigos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tuo atveju, jei atsakovė nurodytų, jog ji ketina sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, turėtų būti vertinamas tokių atsakovės ketinimų realumas, t. y. atsakovė turėtų įrodyti, kad tokie ketinimai yra realūs, o ne deklaratyvūs, kurių tikrasis tikslas – siekis vilkinti teisminį bankroto procesą. Taip pat atskirai paminėtina, jog klausimai, susiję su vykdomuoju dokumentu ir (ar) vykdymo procesu, atsakovės veiklos vykdymu ir jos finansine padėtimi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

20.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ieškinio iškelti bankroto bylą atsakovei priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė