Civilinė byla Nr. e2-4467-820/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-00308-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5.;
(S)
2.6.10.5.2.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant ieškovui A. I. (paskutiniame teismo posėdyje nedalyvavo) ir ieškovų atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,
atsakovės notarės Ž. P., notaro D. P. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovių: D. J. ir L. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. I., A. I. ir M. I. ieškinį atsakovams valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau tekste – VSDFV), Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarams: notarei Ž. P. ir notarui D. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovai kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovų solidariai 5 505,84 EUR žalos atlyginimo.
1.2. Priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, jog po ieškovų tėvo E. I. mirties 2013 m. vasario 7 d., liko kompensuojamoji senatvės pensijos dalis – 5 505,84 EUR. Šią aplinkybę ieškovai sužinojo 2020 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 43-ajame notarų biure, kai po motinos mirties (2019 m. rugsėjo 28 d.) kartu su kitais paveldėjimo dokumentais gavo ir du paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.
3. Pirmajame paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad įpėdiniai palikėjo sutuoktinė ir palikėjo sūnūs lygiomis dalimis po ¼ kiekvienas paveldi palikėjo E. I. turtą. Paveldimą turtą sudaro kompensuojamoji senatvės pensijos suma (dirbusiam) – 5 505,84 EUR, esanti VSDFV Vilniaus skyriuje.
4. Antrajame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog D. E. I. įpėdiniai yra palikėjos sūnūs, kurie paveldi lygiomis dalimis po 1/3 dalį kiekvienas. Paveldimą turtą sudaro1/4 dalis kompensuojamosios senatvės pensijos sumos (dirbusiam), kuris sudaro n5 505,84 EUR.
5. Ieškovai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl kompensacijos paveldėjimo ir nurodė, jog apie teisę į kompensaciją sužinojo tik 2020 m. vasario 12 d. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog palikėjas mirė 2013 m. vasario 7 d., . t. iki 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (2014 m. vasario 22 d.), todėl mirties dieną jis nebuvo įgijęs teisės į senatvės pensijos dalį, negautą dėl 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimą. Palikėjo negauta pensijos dalis buvo perskaičiuota. Įstatymas nustatė, jog mirusio asmens kompensuojamoji pensijos dalis gali būti išmokėta asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina palikėjo turtas. Įstatymas nustato, jog mirusiajam priklausiusi kompensuojamoji suma išmokama, jei kreipiamasi dėl jos ne vėliau, kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog ieškovai kreipėsi praleidę įstatymo nustatytą terminą, todėl ieškovams nebuvo išmokėta palikėjui priklausiusi kompensuojama dalis.
6. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdami atnaujinti praleistą terminą, tačiau teismas atmetė prašymą nurodydamas, jog terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.
7. Ieškovų teigimu, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius savo veikloje disponuoja draudžiamų ir visų kitų asmenų duomenų baze, tame tarpe ir Gyventojų registro duomenimis bei Testamentų registro duomenimis.
8. Pažymos surašymo dieną (2016 m. gegužės 26 d.) Testamentų registre buvo duomenys, kad konkreti paveldėjimo byla buvo užvesta 2013 m. Vilniaus miesto 43-ajame notaro biure, kad yra konkretūs palikimą priėmę asmenys, todėl atsakovo veiksmai nepasinaudojus viešais registro duomenimis išsiuntus aktualią pažymą notarui, neturinčiam savo žinioje paveldėjimo bylos, negali būti pripažinti kaip tinkamas ir kokybiškas savo funkcijos įvykdymas. Dėl šio atsakovo neveikimo, ieškovai laiku nesužinojo apie atsiradusį palikimą ir negalėjo įgyvendinti savo turtinių teisių į palikimą ir patyrė turtinę žalą.
9. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas notaro biurą, nepagrįstai palikimą tvarkantį notaro biurą parinko pagal asmens gyvenamąją vietą, nes teisės aktai leidžia paskirti ir kitą notarų biurą paveldėjimui tvarkyti, o ne tik pagal gyvenamąją vietą. Visi teisingi duomenys yra testamentų registre, todėl atsakovas privalėjo vadovautis Testamento registro duomenis ir būtų išvengęs žalos padarymo ieškovams.
10. Ieškovų teigimu, atsakovė notarė yra solidariai atsakinga su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi.
11. Teritorija, kurioje gyveno palikėjas, priskirta Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui, todėl 2016 m. birželio 1 d. čia buvo gauta 2016 m. gegužės 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma. Šie duomenys lietė asmens, priklausančio klientų grupei pagal teritorinį aptarnavimą, interesus. Todėl notarė privalėjo atlikti veiksmus, siekiant apsaugoti potencialių klientų interesus, t. y. galėjo ir privalėjo persiųsti dokumentus notarui, kuriam buvo perduota ir vykdoma konkreti paveldėjimo byla. Notarė perdavė pažymą, tačiau tai padarė 2019 m. spalio 29 d, t. y. pasibaigus naikinamajam terminui. Kadangi notarė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl ir šiais veiksmais padarė ieškovams žalos, todėl ji yra solidariai atsakinga su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi.
12. Ieškovams padaryta žala yra negauta suma – 5 505,84 EUR, kuri yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovų veiksmais. Abiejų atsakovų veiksmai padarė žalą, todėl jie atsakingi solidariai.
II. Atsakovų atsikirtimų santrauka
13. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovas nurodė, jog palikėjui, mirusiam 2013 m. kovo 7 d., VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu apskaičiavo 5 505,84 EUR dydžio senatvės pensijos kompensuojamą sumą, kuri susidarė dėl 2010 – 2011 metais taikyto įstatymo nuostatų. Taikomoje išmokų sistemoje palikėjo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro veiklos teritorijoje, todėl pažyma buvo išsiųsta šiam notarų biurui.
15. Jokie teisės aktai neįtvirtina pareigos atsakovui pranešti apie paveldimą mirusiojo asmens neišmokėtos senatvės pensijos dalį ar informuoti notarus. Atsakovas iš geros valios atliko informavimo paslaugą ir informavo notarus pagal palikėjų gyvenamąją vietą priskirtiems notarų biurams.
16. Ieškovai prašymus dėl kompensuojamos sumos pateikė 2020 metų vasario mėnesį, praleidę įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, todėl nėra pagrindo jiems išmokėti palikėjo kompensaciją.
17. Ieškovai neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio, nei žalos, nes nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus.
18. Atsakovas Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
19. Nurodė, jog ieškovo M. I. iniciatyva, mirus palikėjui, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo atsakovės notarų biuro teritorijoje, buvo pavesta vesti Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui. Paveldėjimo byla Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure nebuvo užvesta ir jos perdavimo klausimas išspręstas iki ieškovams pateikiant pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
20. Gavus VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. pažymą apie palikėjui neišmokėtas sumas, pažyma buvo saugoma iki 2019 m. spalio mėnesio tarp nepareikalautų dokumentų.
21. 2019 m. spalio mėnesį tvarkant archyvą buvo rasta minėta pažyma. Susisiekus su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi, buvo gauta informacija, kad paveldėtojams dar gali būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl minėta pažyma buvo persiųsta palikėjo palikimą tvarkiusiam Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui.
22. Atsakovė pažymėjo, jog teisės aktai nenustato tvarkos, kokius veiksmus turi atlikti notaras, kuriam yra pateikti dokumentai apie mirusiam asmeniui priklausiusį turtą ar turtines teises, kai jo biure nėra užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra numatyta pareiga tikrinti duomenis Testamentų registre ar paveldėjimo byla yra užvesta kitame notaro biure, jei pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją jam priklauso vesti paveldėjimo bylą.
23. Ieškovai nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kokių veiksmų neatliko notarė, nenurodė pažeidimo. Ieškovai nenurodė priežastinio ryšio tarp notarės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės teigimu ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.
III. Ieškovo dubliko santrauka
24. Ieškovai pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovais.
25. Ieškovai nurodė, jog iki 2020 m. vasario 12 d. ieškovai neturėjo jokios informacijos apie turimą turtinę teisę, todėl negalėjo pateikti prašymų dėl šių išmokų gavimo. Pagal teisės aktus pareiga dėl kompensuojamų sumų paskaičiavimo ir išmokėjimo buvo priskirta atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui, tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė įstatyminės pareigos.
26. Viešojo administravimo įstatymas įpareigoja atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių savo funkcijas vykdyti remiantis gero viešo administravimo principu, imtis aktyvių veiksmų siekiant padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakovas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją. Dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus netinkamo pareigų atlikimo ieškovams buvo eliminuota teisė susipažinti su priimtu sprendimu, jį ginčyti ir iš viso dalyvauti procese.
27. Buvo pažeisti ir viešo administravimo efektyvumo, naujovių ir atvirumo permainoms principai, nes atsakovas nepasinaudojo jam prieinamomis duomenų bazėmis.
28. Kadangi atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nesielgė teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to kilo ieškovams žala, yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas yra atsakingas prieš ieškovus.
29. Dėl notarės veiksmų ieškovai nurodė, jog notarė privalėjo naudojantis jai prieinamomis duomenų bazėmis, įskaitant Testamentų registro duomenis, todėl galėjo ir privalėjo persiųsti Pažymą paveldėjimo bylą vedančiam notarui arba grąžinti Pažymą ją atsiuntusiai institucijai.
30. Notaro nerūpestingumas, neatidumas ar aplaidumas traktuotini kaip kalti veiksmai užtraukiantys civilinę atsakomybę.
31. Notarė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nepaisė įpareigojimo užtikrinti pagal jos veiklą susijusių fizinių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Aplinkybė, jog paveldėjimo byla užvesta kito notaro biure, nepanaikina atsakovei priskirtos aptarnavimo teritorijos ribų (sudėties) bei atsakovės pareigos administruoti jai priskirtos veiklos teritorijoje gyvenančių asmenų duomenis, susijusios su jos profesine aptarnavimo veikla.
32. Ieškovų teigimu yra priežastinis ryšys ir tarp notarės neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos, todėl notarė atsakinga solidariai.
IV. Atsakovų tripliko santrauka
33. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė tripliką į ieškovų dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovų teiginiais.
34. Atsakovas nurodė, jog jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovą pranešti notarams apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas, tačiau atsakovas, vadovaudamasis atsakingo valdymo ir gero administravimo principais, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, teikė notarams pažymas apie jų veiklos teritorijoje mirusiems asmenims neišmokėtas išmokas. Pažyma buvo išsiųsta tam notarui, kuris aptarnauja palikėjo gyvenamosios vietos teritoriją. Todėl negalima teigti, jog atsakovas nesilaikė gero viešo administravimo principų.
35. Ieškovai į atsakovą kreipėsi 2020 m. vasario mėnesį. Ieškovų prašymai buvo priimti ir išnagrinėti vadovaujantis vidiniais atsakovo teisės aktais. Atsakovas pateikė ieškovams atsakymus į jų pateiktus prašymus per įmanomai trumpiausią laiką, atsakymai motyvuoti, išaiškino apskundimo tvarką, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovai buvo aptarnauti netinkamai, nekokybiškai bei pažeidžiant viešojo administravimo principus.
36. Ieškovai buvo pasyvūs ir neginčijo atsakovo Pažymos, neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nebuvo atnaujintas terminas, t. y. sutiko su jų atžvilgiu priimtais sprendimais.
37. Atsakovė notarė Ž. P. pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovų dubliku.
38. Atsakovė nurodė, jog nors palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo atsakovės veiklos teritorijoje, tačiau ji buvo perduota vesti kitam notarui dar iki paveldėjimo bylos užvedimo, t. y. jos perdavimo klausimas buvo išspręstas dar iki ieškovams paduodant pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
39. Tik 2016 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure gavus VSDFV Vilniaus skyriaus Pažymą apie palikėjui neišmokėtas sumas notarei pirmą kartą tapo žinoma apie tokio asmens mirtį, ištikusią prieš daugiau nei trejus metus. Lietuvos notarų rūmų žurnale „Notariatas“ 2013 m. leidinyje Nr. 16/2013 yra išaiškinta, jog notaras neprivalo ieškoti įpėdinių. Notarų rūmai ieškovams išaiškino, jog teisės aktai nenustato tvarkos, kokius veiksmus turi atlikti notaras, kuriam pateikti dokumentai apie mirusiam asmeniui priklausiusį turtą ar turtines teises, kai jo biure nėra užvesta paveldėjimo byla, taip pat nenumatyta pareiga tikrinti duomenis Testamentų registre, ar paveldėjimo byla yra užvesta kitame notarų biure, jei pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją jam priklauso vesti paveldėjimo bylą. Todėl notarė neturėjo pareigos nei ieškoti palikėjo galimų įpėdinių, nei ieškoti kito notarų biuro tikslu išsiaiškinti, ar jame neužvesta palikėjo paveldėjimo byla, kai pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją būtent Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui priklausė vesti palikėjo paveldėjimo bylą.
40. Notarė, gavusi Pažymą privalėjo tik patikrinti, ar tame pačiame biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Jei byla neužvesta, gauta pažyma įtraukiama tarp paveldėjimo bylos dokumentų, o tokios bylos nesant – gauta pažyma tiesiog saugoma tarp kitų susirašinėjimo dokumentų iki tokio dokumento prireiks.
41. Notarė neprivalėjo grąžinti Pažymos siuntėjui, nes tam nebuvo pagrindo. Notarei nežinant apie kitame notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą, notarė turėjo pagrindą manyti, jog dėl palikimo priėmimo į ją gali kreiptis palikėjo įpėdiniai, kurie palikimo nors ir nepriėmė per 3 mėnesių laikotarpį po palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimą galėjo priimti pradėdami faktiškai jį valdyti, ar atnaujinę terminą jam priimti pagal teismo sprendimą. Be to, palikėjo palikimas galėjo pereiti valstybei.
42. 2019 metais spalio mėnesį, tvarkant notaro biuro archyvą buvo rasta Pažyma ir buvo susisiekta su atsakovu VSDFV Vilniaus skyriumi, kurio darbuotoja telefonu nurodė, jog pagal Pažymas paveldėjimo teisės liudijimai dar gali būti išduodami, tame tarpe ir pagal palikėjo Pažymą. Turėdama šią informaciją notarė patikrino Testamentų registrą ir nustatė, jog palikėjo paveldėjimo bylą veda kitas notaras ir Pažyma buvo persiųsta paveldėjimo byla užvedusiam notarui. Atsakovė pažymėjo, jog Pažymą persiuntė kitam notarui tik dėl to, jog atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja telefonu nurodė, jog pagal Pažymą dar gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Priešingu atveju, tokiai teisei esant pasibaigusiai/išnykusiai, Pažymos siuntimas kitam notarui būtų buvęs betiksliu. Taigi, notarė nors ir neprivalėjo, bet atsitiktinai sužinojusi, jog Pažyma gali būti panaudota, ją persiuntė kitam notarui, kad ieškovai galėtų įgyvendinti savo teises.
43. Patys ieškovai pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nes informacija apie tai, kad dirbusių pensininkų turto paveldėtojai ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi kreiptis į VSDFV teritorinius skyrius su prašymais dėl ekonominės krizės metu dirbusiems pensininkams sumažintos socialinio draudimo pensijos kompensavimo, buvo skelbiama viešai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Fondo valdybos interneto svetainėse, pagrindiniuose naujienų portaluose bei kitose žiniasklaidos priemonėse. Taigi, ieškovai, žinodami, jog palikėjui buvo sumažinta socialinio draudimo pensija, kuri vėliau buvo valstybės kompensuojama, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir aktyviai, kad dar 2013 metais kitame notarų biure priėmę palikimą, laiku suspėtų įgyvendinti savo teises į papildomai atsiradusio palikimo paveldėjimą. Ieškovai galėjo patys kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl informacijos suteikimo apie palikėjui priklausančią kompensaciją, tačiau to nepadarė. Ieškovų neveikimo pasekmės negali būti perkeliamos notarei.
44. Atsižvelgiant į tai prašė ieškinį notarės atžvilgiu atmesti.
V. Trečiojo asmens atsiliepimo santrauka
45. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog pilna apimtimi palaiko notarės atsiliepime išdėstytus argumentus.
46. Apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, draudimo intereso turtinis pobūdis pasireiškia per numanomus draudėjo (apdraustojo) nuostolius, kurie galimi, jeigu draudėjas (apdraustasis) padaro žalos trečiajam asmeniui ir yra pareiškimas reikalavimas ją atlyginti. Tokiu atveju turtinis interesas bus draudimo sutarties šalių nustatyta suma, į kurią atsižvelgiant būtų išmokama draudimo išmoka gavus reikalavimą atlyginti padarytą žalą.
47. Draudėjas (apdraustasis), drausdamas savo civilinę atsakomybę, sukuria naują prievolę draudikui – kompensuoti neperžengiant draudimo sumos ribų draudėjo (apdraustojo) padarytus nuostolius nukentėjusiajam.
48. Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikyjo9 sąlygos, t. y. kai teismas konkrečiu atveju konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą. Jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką.
49. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą. atsakomybė atsiranda esant visetui: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui bei kaltei. Nesant visų sąlygų, nėra notaro atsakomybės ir draudiminio įvykio, Draudimo įstatymo prasme ir negali kilti pareiga sumokėti draudimo išmoką nei dabar, nei ateityje.
VI. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
53. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
54. Iš 2013 m. vasario 7 d. Mirties liudijimo matyti, kad E. I. mirė 2013 m. vasario 7 d.
55. Lietuvos notarų rūmai 2013 m. vasario 15 d. Sprendimu dėl pavedimo palikėjo E. I. paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarei S. N. Nr. 130/S-243 nusprendė pavesti palikėjo E. I. turto paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarei S. N., nors pagal teritorinį suskirstymą byla turėjo būti vedama Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure notarų Ž. P. ar D. P.. Kaip matyti iš šio Notarų rūmų sprendimo, byla buvo priskirta vesti notarei S. N. sutinkant, notarų Ž. P. ir D. P. sutikimas nebuvo gautas.
56. Mirusiojo E. I. paveldėjimo byla 43-ajame notarų biure buvo pradėta 2013 m. balandžio 9 d., baigta 2013 m. gegužės 15 d. ir perduota saugoti į UAB „Archyvų sistemos“.
57. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. mirties įrašo matyti, kad D. E. I. mirė 2019 m. rugsėjo 28 d.
58. Iš ieškovų gimimo liudijimų matyti, kad ieškovai yra E. I. ir D. E. I. sūnūs, t. y. pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. Pažymos apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE-PZ2-2544 (aukščiau ir toliau – Pažyma) matyti, jog mirusiajam E. I. buvo neišmokėta 5 505,84 EUR suma (toliau – kompensacija). Iš Pažymoje esančių spaudų matyti, kad Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure Pažyma gauta ir užregistruota 2016 m. birželio 1 d., kuri iš pastarojo biuro buvo išsiųsta ir kitame - 43-ajame notarų biure buvo gauta 2019 m. spalio 29 d., t. y. išsiųsta buvo praėjus daugiau nei trejiems metams.
60. Pažymoje yra nurodyta: „Pažymima, kad mirusiajam (-jai) E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neišmokėtos šios sumos <...> 5 505,84 Eur“. Akivaizdu, jog kiekvienas vidutinis asmuo galėjo suprasti, jog kalbama apie mirusį asmenį ir apie po jo mirties likusį mirusiojo turtą – palikimą, todėl darytina išvada, jog notaras tuo labiau galėjo ir privalėjo suprasti, jog Pažyma išduota dėl mirusio palikėjo palikto turto ir skirta asmenims, kurie turi teisę paveldėti likusį turtą.
61. Byloje nėra ginčo, jog ieškovams, kaip E. I. paveldėtojams, perėjo mirusio asmens turtas, gautinas pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau tekste – Kompensavimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalį - asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Šią aplinkybę patvirtina ir notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl kompensacijos paveldėjimo.
Dėl atsakovo valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, atsakomybės
62. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. Pažymos matyti, kad Pažyma adresuota Vilniaus miesto 10-ojo notarų biurui.
63. Iš 2019 m. spalio 29 d. elektroninio laiško, išsiųsto iš Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro matyti, kad Pažyma Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui buvo persiųsta 2019 m. spalio 29 d. Elektroniniame laiške nurodyta „Nesu tikra, ar ankstesnė darbuotoja pažymos gavimo metu buvo persiuntusi šią pažymą, todėl persiunčiu ją dabar“.
64. Iš 2020 m. vasario 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad palikėjo E. I. priklausiusios kompensacijos sumos 5 505,84 EUR paveldėtojai po ¼ dalį yra D. E. I., R. I., A. I., M. I..
65. Iš 2020 m. vasario 12 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo matyti, kad palikėjai D. E. I. priklausiusią ¼ dalį į palikėjo E. I. kompensaciją – 5 505,84 EUR, paveldėjo ieškovai lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį.
66. Ieškovas R. I. 2020 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių su Prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo.
67. Ieškovas A. I. 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių su Prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo.
68. Ieškovas M. I. 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių su Prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo.
69. Iš 2020 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus skyriaus rašto Nr. (10.1)DV_S-14552 Dėl negautos pensijos išmokėjimo matyti, kad buvo atsisakyta išmokėti palikėjo kompensaciją, nes prašymas dėl kompensacijos išmokėjimo pateiktas 2020 m. vasario 25 d., t. y. pasibaigus Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui – 2018 m. gruodžio 31 d.
70. Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-13278-937/2020, atmetė ieškovų prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas motyvavo tuo, jog Kompensavimo įstatymo nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.
71. Taigi, ieškovų galimybės paveldėti palikėjo palikimą nebuvo įgyvendintos dėl to, kad ieškovai praleido terminą – 2018 m. gruodžio 31 d., kuris teismo pripažintas naikinamuoju, prašymui dėl palikimo priėmimo pateikti. Kartu pažymėtina, jog ieškovai apie paveldimą turtą sužinojo tik po 2019 m. spalio 29 d. kai 43-ajame notarų biure buvo gauta pažyma apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas, t. y. jau pasibaigus terminui prašymui pateikti ir nedelsiant pradėjo ginti savo teises į paveldėjimą – kreipėsi į atsakovą VSDFV, vėliau į teismą dėl termino atnaujinimo.
72. Taigi, ieškovai savo teisų į palikimą negalėjo įgyvendinti dėl to, kad apie palikimo dalies egzistavimą sužinojo pasibaigus terminui jį gauti. Ieškovai reiškia reikalavimus šioje byloje atsakovams, nes pastarieji, ieškovų nuomone, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, todėl yra kalti dėl žalos padarymo.
73. Atsakovas VSDFV atsikirtinėja tuo, jog informavimo pareigą atlikinėjo geranoriškai, nes jokie teisės aktai tokios pareigos jiems nenustatė, todėl negali būti laikomi atlikę kokį nors teisės aktų pažeidimą. Be to, ieškovai galėjo ir privalėjo domėtis, informacija buvo skelbiama VSDFV tinklapyje. Su šiais teiginiais nesutiktina.
74. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijai").
75. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį „Nuosavybės apsauga“, pažymėjo, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas, tačiau tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į konkretaus dydžio pensiją (inter alia 2004 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Kjartan ?smundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Apostolakis prieš Graikiją, Nr. 39574/07, 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011 m. vasario 8 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Poulain prieš Prancūziją, Nr. 52273/08, 2011 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05); kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar asmens teisės suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė (inter alia 2004 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Kjartan ?smundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją, Nr. 18176/05, 2011 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Valkov ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 2033/04, 19125/04, 19475/04, 19490/04, 19495/04, 19497/04, 24729/04, 171/05, 2041/05). Taigi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis „Nuosavybės apsauga“ įtvirtina, kad asmenims, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, yra garantuojama teisė į išmokas ir valstybės teisinis reguliavimas negali būti toks, kad asmens teisės būtų suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į pensiją esmė. Tokias pat teises turi paveldėtojai pagal Kompensavimo įstatymą ir valstybės teisinis reguliavimas negali būti toks, jog asmens teisės būtų suvaržomos taip, kad paneigiama jo teisės į kompensaciją esmė.
76. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę; ši teisė turi būti saugoma ir ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teisė į senatvės pensiją su teise į nuosavybę yra siejama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Cour eur. D. H., arr?t Wessels-Bergervoet c. Pays-Bas du 4 juin 2002) (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Pagal Kompensavimo įstatymą ši nuosavybės teisė yra paveldima, todėl ji taip pat gintina ir saugotina pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
77. Kadangi valstybė buvo sumažinusi kompensaciją savo iniciatyva, be asmens prašymo, būtų neteisinga reikalauti, kad valstybė savo pareigos – kompensacijos grąžinimą sietų su papildomomis išmokos gavimą ribojančiomis sąlygomis, pvz. neinformuodama apie galimybę gauti išmoką, susižinojimo pareigą (keletą metų nuolat tikrinti VSDFV tinklalapį) perkeldama pačiam asmeniui ar pan. Pareigos tikrinti VSDFV tinklalapį nebuvo nustatytos įstatyme, tuo labiau, jog nebuvo ir negalėjo būti žinoma kada valstybė priims teisės aktus ir pradės kompensacijų mokėjimo procedūras. Todėl ieškovai negalėjo ir neprivalėjo nuolat domėtis ir tikrinti VSDFV tinklalapį.
78. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas valstybė, turėjo ne tik pareigą kompensuoti asmens nuosavybę, bet ir pareigą informuoti apie kompensavimo tvarką.
79. Iš valstybės atstovo VSDFV paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas vadovavosi nuostata, jog Pažymą išsiuntė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kaip reglamentuoja CK 5.50 straipsnio 2 dalis.
80. Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. Įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos 15 punktas nustato, jog suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams. Taigi, teisės aktai leidžia turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui. Šiuo atveju Lietuvos notarų rūmai 2013 m. vasario 15 d. Sprendimu dėl pavedimo palikėjo E. I. paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarei S. N. Nr. 130/S-243 nusprendė pavesti palikėjo E. I. turto paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarei S. N., nors pagal teritorinį suskirstymą byla turėjo būti vedama Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure notarų Ž. P. ar D. P.. Testamentų registre šis faktas buvo išviešintas, dėl to ginčo byloje nėra.
81. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. Įsakymu Nr. V-350 „Dėl prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo bei prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo formų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Prašymo dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo forma. Šioje formoje nurodyta, jog prašydamas išmokėti kompensaciją, prašantis asmuo turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą ar (ir) nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą su jame nurodyta kompensuojamąja suma, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, priklausiusią mirusiajam. Kompensuojamą sumą apskaičiuoja VSDFV struktūrinis padalinys, kuris privalo pateikti duomenis notarui, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Vien prašymo pateikimas, nesant notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nebūtų pagrindas išmokėti kompensacijos paveldėtojams. Dar daugiau, jų prašymas netgi nebūtų priimtas nagrinėti, nes neatitiktų patvirtintos formos ir su ja pateikiamų dokumentų. Be to, toks reikalavimas prieštarauja Viešo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto bei paties VSDFV patvirtintam „vieno langelio“ principui.
82. „Vieno langelio“ principas Fondo administravimo įstaigose reiškia, kad prašymai priimami ir atsakymai į juos pateikiami Priimamuosiuose, prašymą nagrinėjanti Fondo administravimo įstaiga sprendimui priimti reikalingą informaciją pati gauna iš kitų Fondo administravimo įstaigų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, neįpareigodama to atlikti prašymą pateikusį asmenį, „Sodros“ informacijos centras centralizuotai konsultuoja ir teikia informaciją telefonu, paskambinus bendruoju telefono numeriu, pokalbiuose internetu, taip pat centralizuotai administruoja bendrą oficialią Fondo administravimo įstaigų elektroninio pašto dėžutę, paskirsto į ją gautus laiškus, teikia bendro pobūdžio informaciją pagal šiuo elektroniniu paštu ir kitais būdais gautus prašymus. (VSDFV Direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. Įsakymu Nr. V-555 patvirtintų Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 8 punktas).
83. Taigi, paveldėtojai iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių veiksmų kompensacijai, paskaičiuotai Pažymoje gauti. Priešingai VSDFV privalėjo paskaičiuoti ir perduoti notarui duomenis, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti ir tik turėdami paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtojai įgytų teisę pateikti VSDFV nustatytos formos prašymą. Atsižvelgiant į tai atmestini VSDFV atsikirtimai, jog ieškovai galėjo domėtis ir pateikti prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo įstatymo nustatytu terminu vien tik sužinoję apie tokią galimybę.
84. Byloje kyla ginčas, ar VSDFV privalėjo gauti duomenis iš Testamentų registro ir siųsti Pažymą pagal Testamentų registro informaciją, ar turėjo siųsti notarui pagal teritorinį paskirstymą. VSDFV pateikė 2015 m. vasario 24 d. sutartį Nr. T4-8(15) su Testamentų registro tvarkytoju iš kurios matyti, jog duomenis VSDFV gali naudoti tikslu nustatyti mirusio skolingo draudėjo turto paveldėtoją išmokų išieškojimo tikslu. Su šiais teiginiais nesutiktina. VSDFV sutartis su Testamentų registro tvarkytoju šalių susitarimo dalykas. Byloje nėra duomenų, jog VSDFV nebūtų galėjusi išplėsti susitarimo ir gauti tų pačių duomenų ne tik skolos išieškojimo funkcijai vykdyti, bet ir išmokų gavėjams (paveldėtojams nustatyti).
85. Kadangi teisės aktai numato galimybes paveldėjimo bylas perskirsti kitam notarui, o ne tik pagal palikėjo teritorinį priskirtinumą, todėl galėjo ir privalėjo siųsti Pažymą tam notarui, kuris faktiškai veda paveldėjimo bylą. Nors paveldėjimo bylų perskyrimas yra išimtinis veiksmas, tačiau Testamentų registre yra fiksuojami visos paveldėjimo bylos, nepriklausomai pagal kokį paskirstymą jos yra vedamos. Taigi, VSDFV tinkamai vykdydama savo pareigas galėjo ir privalėjo tinkami nustatyti notarą, vedantį ieškovų paveldėjimo bylą, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai Pažymą išsiuntė Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui, o ne 43-jama notarų biurui.
86. VSDFV atstovės teiginiai, jog pagal Kompensavimo įstatymo 4 straipsnį ieškovai privalėjo pateikti prašymus atmestini. Kaip jau minėta, teisės aktai nustatė prašymo formą ir dokumentaciją, kuri turi būti pateikta kartu prie prašymo, t. y. turėjo būti pateiktas paveldėjimo liudijimas, kuris galėjo būti išduotas notaro pagal VASDFV Pažymą. Teisės aktai nenustatė pareigos ieškovams pateikti prašymo dėl kompensacijos paskaičiavimo ir dėl Pažymos notarui išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai atmestini VSDFV teiginiai, jog ieškovai galėjo domėtis ir pateikti prašymą dėl kompensacijos gavimo įstatymo nustatytu terminu.
87. VSDFV atsikirtimai, kad ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties dėl atsisakymo atnaujinti terminą, yra nepagrįsti. Ieškovai negali būti kaltinami tuo, jog pasitiki savo valstybe ir jos institucijomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl ieškovai neprivalėjo skųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo ir galėjo pasirinkti bet kokį kitokį savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.
88. Taigi, VSDFV netinkamai atliko savo informavimo pareigos tinkamai, nes išsiuntė Pažymą ne paveldėjimo byla vedančiam notarų biurui, bet kitam biurui, t. y. atsakovas VSDFV atliko teisės pažeidimą. VSDFV neinformavus paveldėjimo bylą vedusio notaro, notaras negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu ieškovai negalėjo pateikti teisės aktų nustatyto prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl neteko teisių į palikimo dalį, t. y. patyrė žalą. Yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, todėl atsakovas valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, yra atsakinga dėl ieškovams padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro atsakomybės
89. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
90. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika dėl notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto, jo atsakomybės sąlygų taikymo, darytina išvada, kad bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019, 23 punktas). Taigi, bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą.
91. Ieškovai pareiškė su VSDFV solidarius reikalavimus Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarams Ž. P. ir D. P.. Ieškovai reikalavimus atsakovams notarams kildina iš jų veiksmų neatlikimo, t. y. iš VSDFV gautos Pažymos nepersiuntimo paveldėjimo bylą vedančiam notarų biurui.
92. Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 20 straipsnio 3 dalis nustato, jog – notaras laikosi teisės aktų reikalavimų ir yra pasirengęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis, siekiant užtikrinti teisinį saugumą. Minėto notarų etikos kodekso VII skyriaus 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai notarų veiksmų nereglamentuoja teisės aktai, notaras privalo laikytis tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka etikos ir gerosios moralės principus.
93. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 17 punktas nustato, jog visa įstaigos gauta korespondencija priimama ir paskirstoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure 2016 m. birželio 1 d. gauta Pažyma buvo priimta, užregistruota Nr. 6-74, tačiau nebuvo paskirstyta.
94. Atsakovės Ž. P. teigimu, ji nustatė, jog paveldėjimo byla jų notarų biure nebuvo pradėta, todėl Pažymą padėjo prie nepareikalautų dokumentų.
95. Atsakovė notarė Ž. P. nurodė, jog patikrino ir nustatė, jog paveldėjimo byla jų notarų biure nebuvo pradėta. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog notarė Ž. P. gavusi Pažymą suprato, kad tai palikėjo E. I. palikimo dalis, kurią gali paveldėti paveldėtojai, t. y. reikia patikrinti ar yra pradėta paveldėjimo byla. Notarė patikrino tik savo notarų biuro paveldėjimus, tačiau nepatikrino, ar iš vis yra pradėta tokia paveldėjimo byla.
96. Lietuvos Respublikoje yra paveldima dviem pagrindais – pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Iš šių dviejų pagrindų pirmenybė teikiama testamentui, nes pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kai tai nepakeista testamentu, ir tokia apimtimi, kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentą galima sudaryti pas bet kurį notarą arba konsulinį pareigūną . Testamento patvirtinimas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, galimas pas bet kurį notarą ir tam nebūtina kreiptis į konkretų notarą, kuriam paskirta aptarnauti tam tikrą teritoriją paveldėjimo atveju (CK 5.28 straipsnis, 5.31 straipsnis). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais turi patikrinti ir Testamentų registro duomenis. Taigi, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras privalėjo patikrinti Testamentų registro duomenis.
97. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai, žinodami, kad paveldėjimo bylos gali būti vedamos ne tik pagal teritorinį paskirstymą, galėjo ir privalėjo atlikti visus veiksmus būtinus patikrinti ar E. I. paveldėjimo byla yra pradėta kituose notarų biuruose. Šiai funkcijai įgyvendinti Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dali nustato pareigą notarui patikrinti duomenis valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose.
98. Teismas preziumuoja, kad notarai žino arba privalo žinoti notarų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įskaitant, bet neapsiribojant, paveldėjimo teisinius santykius, todėl darytina išvada, jog notarai žinojo arba privalėjo žinoti, kad paveldėjimo bylos, Notarų rūmų prezidiumo 2007 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 4.2.1. patvirtinta „Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarka“ gali būti vedamos ir ne pagal teritorinį paskirstymą, bet gali būti perskirtos kitiems notarų biurams minėta tvarka. Minėtoje tvarkoje nustatyta, kad tais atvejais, kai jau yra užvesta paveldėjimo byla ir yra pagrindas perduoti ją vesti kitam notarui, tuomet pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą teritoriją paveldėjimo bylą priskirtam vesti notarui suteikiama teisė pateikti paaiškinimą ir sutikimą perduoti užvestą paveldėjimo bylą kitam notarui. Taigi, paaiškinimas ar sutikimas iš paveldėjimo bylą pagal teritorinį paskirstymą priskirto notaro gali būti teikiamas, kai jau yra pradėta paveldėjimo byla. Nagrinėjamu atveju, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, todėl Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarų paaiškinimai ar sutikimai nebuvo teikiami. Sprendimai pavesti arba perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo yra išsiunčiami paštu notarui, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą notaro veiklos teritoriją priklausė vesti paveldėjimo bylą, ir notarui, kuriam Notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento sprendimu pavesta ar perduota vesti paveldėjimo bylą. Taigi, pagal Notarų rūmų nutarimu nustatytą tvarką, atsakovai Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai žinojo, kad E. I. turto paveldėjimo byla buvo pavesta vesti Vilniaus miesto 43-ojo biuro notarei. Atsakovai atsikirtinėjo, jog jų sutikimas nebuvo gautas, todėl jie neva nežinojo apie Notarų rūmų sprendimą. Su teiginiais iš dalies sutiktina. Nesant pradėtos paveldėjimo bylos, jų paaiškinimai ar sutikimas nebuvo reikalingas, todėl ir nebuvo teikiamas. Tačiau bet kuriuo atveju, Notarų rūmų sprendimas Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarkoje nustatyta tvarka turėjo būti išsiųstas Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui. Atsakovai Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai Ž. P. ir D. P. įrodinėjo tik sutikimo nedavimo faktą, su kurio nebuvimu teismas sutinka, tačiau neįrodinėjo, jog Notarų rūmai netinkamai atliko savo pareigas ir neinformavo jų apie priimtą sprendimą dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui, todėl šios aplinkybės teismas šioje byloje nenagrinėja ir dėl Notarų rūmų atsakomybės nepasisako.
99. Taigi, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras galėjo ir privalėjo patikrinti Testamentų registrą ir nustatyti ar mirusiojo E. I. paveldėjimo byla yra iš viso pradėta. Arba Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras, nustatęs, jog paveldėjimo byla nėra pradėta, galėjo grąžinti Pažymą siuntėjui – VSDFV nurodydamas, jog paveldėjimo bylos neveda, tačiau to taip pat nepadarė. Dar daugiau, Pažymą tinkama notarų biurui Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras persiuntė po daugiau nei trejų metų, t. y. pasibaigus terminui išmokėti kompensaciją beveik 11 mėnesių, nors notaras galėjo ir privalėjo žinoti apie kompensacijų paveldėjimą ir paveldėjimo terminus.
100. Iš 2019 m. spalio 29 d. elektroniniame laiške, išsiųstame iš Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui nurodyta: „nesu tikra, ar ankstesnė darbuotoja pažymos gavimo metu buvo persiuntusi šią pažymą, todėl persiunčiu ją dabar“. Taigi, 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuras jau žinojo, kam turi persiųsti laišką, žinojo, jog privalėjo persiųsti laišką paveldėjimo bylą vedančiam notarų biurui ir pranešė, jog siunčia nežinodama, ar anksčiau to nepadarė darbuotoja, privalėjusi persiųsti pagal adresatą, t. y. suvokdama, jog ankstesne darbuotoja privalėjo tokį veiksmą atlikti.
101. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).
102. Aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai nebuvo pakankamai rūpestingi, neveikimas sukėlė žalą ieškovams, nes notarų biurui nepersiuntus Pažymos paveldėjimo bylą vedančiam notarui iš karto po Pažymos gavimo, suėjo naikinamasis terminas ir ieškovai prarado teisę paveldėti dalį turto, yra visos keturios jos sąlygos: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, kas lemia civilinės atsakomybės jam taikymą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarams (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl konkretaus Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro atsakomybės
103. Byloje keliamas klausimas dėl kurio Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro veikų buvo padaryta žala atsakovams. Notarų teigimu, notaras D. P. negali būti atsakingas, nes jis nedirbo su paveldėjimo teisiniais santykiais. Teismas šioje byloje nustatinėja kuris ir kokia apimtimi notarų biuro notaras yra atsakingas.
104. Notariato įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.
105. Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. 1R-119 patvirtintų Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui 5 punktas nustatė, kad kai notarų biurą steigia keli notarai, pateikiama sutartis dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos.
106. Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. Įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos 13 punktas nustatė, kad notaro (notarų) veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams nustatoma notarui (notarams) steigiant notaro (notarų) biurą. Tos pačios metodikos 14 punktas nustato, kad kai keli notarai steigia vieną biurą, bendra veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams šio biuro notarams gali būti nustatoma, jeigu notarai paskirti į vieną savivaldybę. Atsakovai nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure būtų buvęs tarp notarų paskirstyta teritorija ir E. I. paveldėjimo byla pagal teritorinį skirstymą būtų priskirta atsakovei Ž. P..
107. Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure Pažymos gavimo metu dirbo du notarai – atsakovai Ž. P. ir D. P., todėl jie privalėjo sudaryti sutartį dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos. Atsakovai teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo sudaryta žodinė sutartis dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos, pagal kurią paveldėjimo klausimais ir biuro administruojanti notarė buvo notarė Ž. P.. Teismo vertinimu, notarai tarpusavio vidinius santykius gali įforminti bet kokia forma, įskaitant ir žodine, tačiau santykiuose su kitais asmenimis (išoriniai santykiai) privalo apibrėžti aiškiai ir įtvirtinti taip, jog klientas žinotų į kurį notarą notarų biure kreiptis ir kuris iš notarų yra atsakingas dėl netinkamo veikų atlikimo.
108. Taigi, pagal įstatymą viename biure dirbantys notarai privalo sudaryti sutartį dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos. Nesant sudarytos sutarties, negalima teigti, jog ieškovai nepagrįstai pareiškė reikalavimus notarui D. P. ir ši aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant atsakovo D. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
109. Iš Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2021 m. sausio 6 d. rašto Nr. S-2 matyti, jog notarė Ž. P. ieškovams nurodo, jog yra administruojanti biuro notarė, t. y. pripažįsta, jog pagal biuro tvarką yra administruojanti notarė, neatlikusi Pažymos persiuntimo ar grąžinimo funkcijos. Iš Notarų rūmų 2021 m. vasario 23 d. rašto Nr. S-69 matyti, kad informaciją apie Pažymą Notarų rūmams teikė notarė Ž. P.. Iš atsakovų Ž. P. ir atsakovo D. P. atstovo paaiškinimų taip pat buvo nustatyta, jog žodiniu biuro notarų sutarimu, notarė Ž. P. buvo notarų biuro administruojanti notarė ir notarė vedanti paveldėjimo bylas. Aplinkybė, kad paveldėjimo bylas ginčo metu vedė notarė Ž. P. paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog Pažymos nepersiuntė ir negrąžino siuntėjui notarė Ž. P., todėl ji laikytina atsakinga prieš ieškovus, o reikalavimai notarui D. P. atmestini.
Dėl atsakovų daugeto atsakomybės
110. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019 (29-31 punktai) išaiškino, jog solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).
111. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).
112. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad be notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės sudaryti ir įgyvendinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, todėl esant tokiems notaro neteisėtiems veiksmams yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes notaras neteisėtais veiksmais prisideda prie visos žalos, o ne jos dalies atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 36 punktą; 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 77–78 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 42 punktą).
113. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas VSDFV Pažymą nusiuntė ne faktiškai paveldėjimo bylą vedusiam notarui, bet Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui, kuriam paveldėjimo byla buvo priskirta pagal teritorinį priskirtinumą. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, ir gautos Pažymos nepersiuntė paveldėjimo bylą vedusiam notarų biurui ar negrąžino Pažymos siuntėjui, bet ilgą laiko tarpą jį laikė pas save. Tai leidžia konstatuoti buvus objektyviajam bendrininkavimui, nes žala atsirado tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovai VSDFV ir Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. yra solidariai atsakingi už ieškovams padarytą žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovų daugeto
114. Ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams 5 505,84 EUR žalos atlyginimui.
115. Iš 2020 m. vasario 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo (notarinio registro Nr. SN43-482) matyti, kad ieškovai ir ieškovų motina paveldėjo po ¼ palikėjo E. I. kompensuojamosios senatvės pensijos sumos, kuri sudaro 5 505,84 EUR.
116. Iš 2020 m. vasario 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo (notarinio registro Nr. SN43-483) matyti, kad ieškovai paveldėjo po 1/3 dalį palikėjos D. E. I. paveldėtos ¼ E. I. kompensuojamosios senatvės pensijos sumos, kuri sudaro 5 505,84 EUR. Taigi, ieškovai turi reikalavimo teises po 1/3 dalį E. I. paliktos kompensuojamosios senatvės pensijos sumos, kuri sudaro 5 505,84 EUR. Ieškovų reikalavimas yra dalinis ir kiekvienas iš jų turi reikalavimo dalis yra 1 835,28 EUR (5505,84 / 3). Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimai tenkinti jų reikalavimų dalyse iš abiejų solidarių bendraskollių valstybės ir Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P..
117. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
118. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
119. Ieškovas sumokėjo 165 EUR žyminio mokesčio ir 1 EUR aptarnavimo mokesčio. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti 750 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 916 EUR. Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Iš Pinigų priėmimo kvito matyti, jog advokato išlaidas ir žyminį mokestį sumokėjo R. I.. Ieškovo R. I. patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagal teismų praktiką, priteistinos dalimis, todėl iš solidarių bendraskolių atsakovo valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus bei atsakovo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. priteistinos lygiomis dalimis, t. y. 458 EUR iš atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei 458 EUR iš atsakovo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P..
120. Teismas patyrė 13,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. 6,72 EUR iš VSDF Vilniaus skyriaus ir 6,72 EUR iš Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarų.
121. Kadangi tretysis asmuo veikė atsakovės notarės pusėje, todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
122. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį dalyje.
Priteisti ieškovui R. I. (kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (kodas 191683350), bei atsakovės Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt penkis euro ir 28 euro centus) žalos atlyginimui bei 916 EUR (devynis šimtus šešiolika euro) bylinėjimosi išlaidų iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 458 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni euro) iš atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei 458 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni euro) iš atsakovės Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P..
Priteisti ieškovui A. I. (kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (kodas 191683350), bei atsakovės Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt penkis euro ir 28 euro centus) žalos atlyginimui.
Priteisti ieškovui M. I. (kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš solidarių bendraskolių: atsakovo valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (kodas 191683350), bei atsakovės Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. - 1 835,28 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt penkis euro ir 28 euro centus) žalos atlyginimui.
Atmesti reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui D. P..
Priteisti iš valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei atsakovės Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 13,44 EUR (trylika euro ir 44 euro centus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. 6,72 EUR (šešis euro ir 72 euro centus) iš valstybės atstovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei 6,72 EUR (šešis euro ir 72 euro centus) iš atsakovo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P.. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda